„Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kviečia opozicines partijas susitikti ir ieškoti sutarimo dėl iškeltų LŠDPS reikalavimų“, – pranešime rašė LŠDPS.

Kaip nurodė profsąjunga, sprendimą kreiptis į Darbo partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketvirtadienį priėmė LŠDPS prezidiumas.

A. Navicko profsąjunga streiką pradėjo rugsėjo pabaigoje, nesusitarusi su Vyriausybe dėl to, kiek kitąmet turėtų augti mokytojų atlyginimai.

„Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja vieną pertvarką po kitos, o partijų, Vyriausybės programose deklaruojamas švietimo prioritetas, akivaizdu – pasirinktas kelias nepakankamas, kad padėtis gerėtų“, – teigė LŠDPS.

„Tam įtakos turi ir politinė valdančiosios daugumos pozicija, susijusi labiau su deklaratyviais nei realiais žingsniais tam, kad būtų sprendžiamos įsisenėjusios problemos“, – pridūrė ji.

Profsąjungos teigimu, opozicinės partijos streiko metu palaikė LŠDPS reikalavimus dėl algos didinimo, klasių dydžio mažinimo, mažesnio krūvio švietimo darbuotojams.

Gruodį priėmus valstybės biudžetą, nuo šių metų sausio mokytojams algos pakeltos 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad būtų pasiektas 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio rodiklis.

Toks kėlimo tempas nuo sausio buvo kiek didesnis, nei iš pradžių siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet mažesnis nei siekė profsąjunga.

„Seimo narių balsavimas galėtų būti lemtingas tikintis pokyčių, visiems svarbiausiems mūsų reikalavimams realizuoti reikalingos papildomos lėšos, net jeigu tai ilgalaikė perspektyva. Priešingu atveju biudžeto patvirtinimas neatsižvelgiant į susidariusią situaciją tik dar labiau pagilintų krizę švietimo sistemoje“, – pranešime spaudai sako LŠDPS pirmininkas A. Navickas.

Antradienį Seimo posėdyje, kurį stebės LŠDPS atstovai, ketinama tvirtinti kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Mokytojai nedirbs, neves pamokų.

LŠDPS prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – kompromisinį variantą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Šiuo metu numatyta darbo užmokestį kitąmet didinti du kartus po 10 procentų.

Profsąjunga nurodo, kad taip bus tik kompensuota infliacija, o 130 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas. Šis rodiklis įvardijamas pagrindiniu Vyriausybės bei politinių partijų ilgalaikiu įsipareigojimu mokytojams. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lapkričio pabaigoje streike dalyvavo apie 2 tūkst. pedagogų.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Skaičiuojama, kad šiuo metu streike dalyvauja 146 ugdymo įstaigos.

Daugiausiai mokytojų streikuoja Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus miesto savivaldybėse.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujino mokytojų streiką, prasidėjusį rugsėjo pabaigoje. Sprendimas spalio viduryje paskelbti pertrauką buvo priimtas po to, kai profsąjungai nepavyko rasti sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimo didinimo kitais metais.

Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

Streikas atnaujinamas tuo metu, kai Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. Mokytojai tikisi, kad parlamento nariai išgirs jų prašymą labiau kelti atlyginimus kitais metais ir priims jiems palankias biudžeto korekcijas.

„(...) kol Seimas nepasakys savo sprendimo, tai manom, kad bus tikslinga streikuoti“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė profsąjungos vadovas.

Jis teigė nežinantis, ar kitą savaitė atnaujinti planuojama streiką mokytojai tęs ir kitąmet.

„Ar tęsim streikus ir streiko bangas po Naujųjų metų, galbūt per egzaminų sesijas – yra svarstymų, yra siūlymų iš mokytojų. Ar tą darysime, nežinau“, – sakė A. Navickas.

Vis tik profsąjungos vadovas pabrėžia, kad Vyriausybės pozicija „provokuoja tą daryti“.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Ar tęsim streikus ir streiko bangas po Naujųjų metų, galbūt per egzaminų sesijas – yra svarstymų, yra siūlymų iš mokytojų. Ar tą darysime, nežinau.

LŠDPS ragina algas kelti dukart po 15  proc. – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu.

„Darbo užmokesčiui daugiau lėšų neatsiras“, – sakė ministras Gintautas Jakštas.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Jos taip pat kiek anksčiau sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.

„Esame pasiryžę grįžti prie derybinių pozicijų ir spręsti kylančius iššūkius bei tartis dėl kompromisinių variantų“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Taip profsąjunga atsakė į anksčiau šią savaitę Gintauto Jakšto išsiųstą kvietimą susitikti.

Vis tik profsąjunga pabrėžia, kad „ŠMSM pateikti pasiūlymai esminiais klausimais yra nepriimtini“.

„Atsiųstame rašte teigiama, kad dėl reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio didinimu, darbo krūvio sandara ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, įgyvendinti ta apimtimi, kurią nurodo LŠDPS, deramasi nebus“, – teigia profsąjunga.

Organizacija teigia, kad jau anksčiau, „atsižvelgdama į sudėtingą situaciją ir valstybės galimybes“, buvo pateikusi kompromisinį pasiūlymą, kurio atlyginimai mokytojams kitąmet būtų didinami du kartus po 15 procentų. Tam ministerija nepritarė.

„ŠMSM pozicija nėra derybinė, yra ne siekiama rasti abiem pusėm tinkamus sprendimus, o konstatuojama, kad nebus svarstomi kompromisai, ir vienašališkai primetama kita pozicija. Tai nepanašu nei į derybas streiko metu, nei į derinimą, kurį garantuotų vykdoma Šakos kolektyvinė sutartis“, – nurodoma pranešime.

Neradusi sutarimo su ministerija, profsąjunga rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė. Jį atnaujinti planuojama kitą savaitę.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

ŠMSM teigia, kad daugiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

„Mes išsiuntėme ir šią savaitę priminimą, kad laukiame, kada tik bus pasiruošę, galime kalbėtis, žino, kokios yra ribos. Suprantame, dėl darbo užmokesčio yra pasiektos lubos, apie tai seniai kalbame, bet vyksta darbai ir dėl etatinio, ir dėl kitų aktualių klausimų sprendimo, tai kviečiame prisijungti“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Mokytojai streiką sustabdė spalio viduryje, su Vyriausybe nesusitarę dėl didesnių atlyginimų mokytojams. Tačiau jau tuomet profsąjunga žadėjo streiką atnaujinti, jog įtikintų parlamentarus priimti šį sprendimą per biudžeto svarstymus Seime.

A. Navicko profesinė sąjunga streiką ketina atnaujinti kitą trečiadienį, planuoja surengti mitingą prie Seimo.

Anot G. Jakšto, atnaujinus streiką lėšų nepadaugės.

Su tuo streiku nieko nepasieks išskyrus tai, kad mokiniai gaus blogesnį išsilavinimą tie, kuriems bus sutrikdytas ugdymo procesas.

„Su tuo streiku nieko nepasieks išskyrus tai, kad mokiniai gaus blogesnį išsilavinimą tie, kuriems bus sutrikdytas ugdymo procesas“, – kalbėjo ministras.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

A. Navicko profsąjunga pastaruoju metu ragino algas kelti dukart po 15  proc. – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Jos taip pat kiek anksčiau sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.

Formaliai streikas nutrauktas nebus, tačiau profsąjungos vadovybė ragina mokytojus sugrįžti į darbą.

„Mano toks siūlymas būtų streiko tikrai nenutraukti ir jį tęsti, bet mažinti ir nuslopinti dabartinius aktyvius veiksmus ir streiką atnaujinti lapkričio 22 dieną“, – Vilniaus mokytojų namuose susirinkusiems profsąjungos nariams sakė A. Navickas, o palaikymą tokiam siūlymui pedagogai pareiškė plojimais ir šūksniais.

Mokytojų streikas, be kitų priežasčių, vyko po nesutarimų su VyrIausybe dėl to, kiek kitąmet turėtų augti pedagogų atlyginimai.

Vyriausybė siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti mokytojų darbo užmokesčio augimą dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Reikia nukreipti jėgas darbui su Seimo nariais ir atsikvėpti, nes sušalome, pavargome.

A. Navicko profsąjunga pastaruoju metu ragino algas kelti dukart po 15  procentų – nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu.

LŠDPS streiko atnaujinimo datą sieja su valstybės biudžeto svarstymais Seime.

Vyriausybė biudžetą Seimui pateikė antradienį, po pateikimo daroma dviejų savaičių pertrauka, kol jį svarsto Seimo komitetai. Numatyta, kad pirmasis biudžeto svarstymas vyks lapkričio 14-ąją, antrasis – lapkričio 23-ąją, o jį priimti ketinama iki gruodžio 5-ąją.

„Reikia nukreipti jėgas darbui su Seimo nariais ir atsikvėpti, nes sušalome, pavargome“, – sakė A. Navickas.

„Paskui, pradėję streiką nuo lapkričio 22 dienos, jį testume iki biudžeto priėmimo ir organizuotume gruodžio 5 dieną mitingą“, – pridūrė jis.

„Mes nestabdome, mes persigrupuojame“, – kalbėdamas nuo scenos, pareiškė LŠDPS Kaišiadorių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Silvanavičius.

A. Navickas žurnalistams sakė, kad aktyvūs streiko veiksmai gali būti atnaujinti ir anksčiau nei lapkričio 22 dieną.

„Jeigu reikės ankstinti, mes būsime lankstūs, pasiruošę, vertinsime situaciją“, – teigė LŠDPS lyderis.

Pasak jo, kadangi streikas nėra oficialiai nutraukiamas, mokytojai ir toliau gali atsisakyti dirbti.

„Jeigu kolegos norės, mes jiems nedrausime (nedirbti – BNS), (...) bet streiką, manome, geriau atnaujinti vieningai“, – sakė A. Navickas.

Tuo metu keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusią savaitę su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.

„Tikrai nerandam sutarimo, ministerija siūlo darbo užmokestį didinti 10 proc. nuo sausio, 10 proc. nuo rugsėjo, mūsų minimali didinimo riba yra 15 proc. nuo sausio ir 15 proc. nuo rugsėjo, neradus sutarimo ties šituo punktu, dėl visos sutarties sutarti neįmanoma“, – BNS pirmadienį sakė LŠDPS vadovas Andrius Navickas.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu derėtis su ministerija nebėra prasmės, Vyriausybei biudžeto projektą perdavus Seimui, ir derybos kelsis į parlamento rūmus.

„Kelsimės į derybas, turbūt tiksliau, susitikimus su frakcijomis, kad jos priimtų sprendimą, jei nepavyks įtikinti, (ketiname – BNS) ir streiką perkelti prie Seimo ir grįžti streikuoti jau ne prie Vyriausybės, o prie Seimo. Jei Seimas priimtų tenkinantį sprendimą, galėtumėm grįžti į derybų formatą su ministerija, susitarti dėl kitų mūsų  iškeltų reikalavimų ir derybas pabaigti susitarimu“, – kalbėjo A. Navickas.

Profesinės sąjungos vadovas patvirtino, kad sprendimą dėl oficialaus atsakymo pasiūlymus pateikusiai ŠMSM, taip pat dėl streiko ateities, planuojama priimti ketvirtadienį.

„Ketvirtadienį vakare po mitingo rinksimės mokytojų namuose ir tada spręsime savo veiksmų planą, kada, kur, kaip streikuosime ir kaip toliau elgsimės“, – teigė LŠDPS vadovas.

ŠMSM pirmadienį paskelbė vis dar nerandanti sutarimo su streikuojančia A. Navicko pedagogų profesine sąjunga dėl šios keliamų reikalavimų, profesinės sąjungos vadovui susitikus su švietimo ministru Gintautu Jakštu dar vienam derybų etapui.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

G. Jakštas ir keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.

Per derybas su šiomis profesinėmis sąjungomis sutarta nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių. Taip pat sutarta tobulinti mokytojų etatų skaičiavimo metodiką.

Tuo metu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos A. Navicko, ŠMSM siūlymai netenkina.

Dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų jau daugiau nei savaitę tęsia streiką, planuojama, truksiantį mėnesį, toliau bando derėtis su ministerija.

Apie tai BNS pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Penktadienį savivaldybė ir LŠDPS sutarė, kad mitingai vyks prie Vyriausybės rūmų V. Kudirkos aikštėje kasdien nuo rugsėjo 29 dienos iki spalio 28 dienos. Juose galės dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.

A. Navickas sakė, kad mitingą organizuoti prie Vyriausybės nuspręsta dėl geresnio apšvietimo, saugumo.

Mitingo metu taip pat planuojamas ėjimas į Vilnių iš įvairių Lietuvos vietų. Pasak profsąjungos vadovo, prie Vyriausybės atvykus mokytojams ir mokiniams bus organizuojamos įvairios diskusijos, edukacinės veiklos, pilietiškumo, dalykinės pamokos.

A. Navickas taip pat pranešė, kad mokytojams bus sudarytos galimybės nakvoti prie Vyriausybės.

Mitingai planuojami LŠDPS keliant reikalavimus, kad pedagogų atlyginimai jau nuo šio rugsėjo būtų didinami 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse būtų mažinamas mokinių skaičius.

Vyriausybė sako nematanti galimybių didinti mokytojų algas dar šiemet, bet numato tai daryti dviem etapais kitąmet. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po naujausio derybų etapo praėjusį penktadienį pasiūlė algas kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. augimas būtų nuo rugsėjo, tačiau A. Navickas pirmadienį pranešė, kad šie siūlymai profsąjungos kol kas netenkina.

Rugsėjo viduryje įvyko LŠDPS įspėjamasis streikas.

Streiko galimybės neatmeta ir kita – Lietuvos švietimo ir mokslo – profesinė sąjunga. Jos vadovas Egidijus Milešinas sakė, kad jo vadovaujama profesinė sąjunga pirmadienį svarstys ministro siūlymus ir tuomet pasakys, ar toks didinimas tenkina.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

„Mes ruošiamės. Žinote, matėme, kad kalbėtis ir derėtis su jais nepavyksta, jie labai kategoriškai nusiteikę. Jurgita Šiugždinienė (buvusi švietimo ministrė – BNS) parodė, kad derybomis susitarti nieko neįmanoma. Liekama ties tomis pačiomis pozicijomis“, – BNS sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Matėme, kad kalbėtis ir derėtis su jais nepavyksta, jie labai kategoriškai nusiteikę.

Ketvirtadienį profsąjunga pateikė prašymą leisti organizuoti susirinkimą prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Seimo.

„Prašome nuo rugsėjo 29 dienos ryto iki spalio 28 dienos – prie ministerijos ir Seimo aikštės. Svarstome abu scenarijus, gal ir ten, ir ten vyktų, gal vienoje vietoje. Prašymą pateikėme į abi vietas. Mokytojai, kurie streikuotų, mėnesį nedirbtų“, – teigė A. Navickas.

Anot jo, pedagogų susibūrimo vietoje būtų statomos palapinės, organizuojamos veiklos.

„Padavėm iš anksčiau, akcija bus ilgalaikė, paprašėm leidimo mėnesiui. Reikės suderinti, kur statomi tualetai, palapinės, panašūs dalykai, procedūra gali užtrukti“, – kalbėjo pirmininkas.

Akcija bus ilgalaikė, paprašėm leidimo mėnesiui.

Vilniaus savivaldybė BNS nurodė gavusi profesinės sąjungos prašymus piketams rugsėjo 29-ąją, juos žadama vertinti ir derinti kitą savaitę.

A. Navicko teigimu, rugsėjo 29-ąją prie Seimo arba ŠMSM atkeliautų sostinėje dirbantys mokytojai. Toliau gyvenantys pedagogai rengiasi žygiui į sostinę, kur prisijungtų prie kolegų.

„Aš tikrai eisiu, mano mokykla Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, keliausiu link Vilniaus. Kalbėjau su pavaduotoja Lilija Bručkiene, ji keliautų iš Klaipėdos. Kitą savaitę skelbsime registraciją, žinosime, kiek jungsis“, – teigė LŠDPS pirmininkas.

Derybas su ŠMSM profsąjunga tęs antradienį. Joms, pasak A. Navicko, profsąjunga yra pasirengusi iki pat numatytos streiko datos ir jei susitarimai pavyks, streiką ji yra pasiryžusi atšaukti „kad ir tos pačios dienos paryčiais“.

Mes neketinam taikstytis, nesutiksim dalyvaut suokalbyje prieš mokytojus.

„Derybos bus sunkios, sprendimai nelengvi. Ši Vyriausybė įstūmė mus į kampą, nes trys metai, kai ėjome atgal. Mokytojų darbo užmokestis buvo didinamas lėčiau nei augo vidutinis darbo užmokestis, esam net labiau nutolę nei prieš metus. Sprendimą rasti labai sudėtinga, bet tikrai mes neketinam taikstytis, nesutiksim dalyvaut suokalbyje prieš mokytojus“, – teigė A. Navickas. 

LŠDPS reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio bus keliami kitąmet, kaip įsipareigota partijų susitarime, dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, o dalis profesinės sąjungos reikalavimų, anot jos, yra neįgyvendinami.