Anot direkcijos, šiemet taip pat minimos 140-osios Baltojo švyturio įžiebimo šiauriniame mole metinės – prie jo ir vyks muzikos, šviesų ir ugnies pasirodymas, bus prisimenama istorija. Klaipėda ir Neringa šiuos metus yra paskelbusios švyturių metais.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad uosto vartai yra simbolinė vieta, iš kurios atsiveria pasaulis, o kasdien išplaukiantys laivai signalizuoja, kad Lietuva yra „nevaržomo pasaulio dalis“.

„Nėra geresnės vietos švęsti laisvę nei ant molo, todėl kviečiu visus susitikti jo prieigose“, – sako A. Latakas.

Minėjimo renginys vyks atviroje erdvėje, tad žmonės kviečiami pasiimti termosus su arbata ar pledą apsigaubti.

Į renginį Uosto direkcija kviečia atvykti viešuoju ar asmeniniu transportu, pėsčiomis. Automobilius bus galima pasistatyti mokamose aikštelėse toliau ar arčiau molo. Bendrovė „Klasco“ taip pat atvers savo teritorijos prie šiaurinio molo vartus, tad dalį automobilių bus galima statyti ten.

Pakvies R. Zemkauskas

Jau šiandien vyks nemažai renginių, kuriuose lankydamiesi klaipėdiečiai turės galimybę pasinerti į praeities slėpinius.

13.30 val. I. Kanto viešojoje bibliotekoje vyks virtuali ekskursija, jos metu bus pasakojama apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjus, Tilžės akto signatarus: Jokūbą Stikliorių, Valterį Didžių, Erdmoną Simonaitį, Jurgį Lėbartą, Jurgį Arnašių, Viktorą Gailių, Joną Vanagaitį ir Martyną Jankų.

Istorijos mėgėjus bei profesionalus galintis sudominti renginys 15 val. vyks Klaipėdos universiteto Stasio Vaitekūno auloje.

Čia bus pristatoma istorikų Vasilijaus Safronovo, Kęstučio Kilinsko ir Dangiro Mačiulio knyga „Išgyventoji istorija Lietuvoje tarpukariu: vaidmenys, patirtys, vadovėliniai pasakojimai ir atminimo politika“.

Ryčio Zemkausko vedamas renginys turėtų peraugti į diskusiją.

Dainos atsakys į klausimus

Šiandien 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus iškilmingai atidaryta paroda „Švyturiai ≠ Laivai“. Joje pristatomi tapybos bei grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX a.–XX a. I pusės dailės kolekcijos.

O 17 val. Klaipėdos I. Kanto viešosios bibliotekos Jaunimo padalinyje vyks Lietuvos valstybės atkūrimo ir meilės dienos progai skirtas vakaras „Meilės dainų rėda“, folkloro ansamblis „Vakarinė“ kvies kartu dainuoti lietuvių liaudies dainas.

18 val. Žvejų rūmuose prasidės Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos moksleivių muzikinis vyksmas „Gyvenimas tęsiasi“ pagal lietuvių atlikėjų dainas ir ukrainiečių poetų tekstus. Moksleiviai kels aktualiausius šiuo metu klausimus ir bandys į juos atsakyti eilėmis bei muzika.

Gausiausią renginių puokštę kultūrininkai parengė tikrąją šventės dieną – Vasario 16-ąją.

Bus ir O. Vyšniauskas

Gausiausią renginių puokštę kultūrininkai parengė tikrąją šventės dieną – Vasario 16-ąją.

Klaipėdiečiams ir miesto svečiams ta proga bus suteikta proga nemokamai apsilankyti Mažosios Lietuvos istorijos, Pilies ir Kalvystės muziejuose.

10 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje bus aukojamos mišios už Lietuvą.

Vidurdienį Atgimimo aikštėje vyks Vasario 16-osios minėjimas, Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus apdovanos už metų darbą Klaipėdai entuziastingus kultūros paveldo puoselėtojus – verslininką Augustiną Jankevičių ir paramos fondo „Augustus“ vadovą Arvydą Urbį.

Iškilmėse dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“, solistai Giedrė Kilčiauskienė ir Ovidijus Vyšniauskas.

Tądien 13.30 val. M. Mažvydo alėjoje prasidės Lietuvos istorinės vėliavos pakeitimo ceremonija, kurioje dalyvaus Lietuvos kariuomenės kariai ir Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras.

Tuo pačiu metu Lietuvos jūrų muziejaus laive M52 „Sūduvis“ prasidės iki 16 val. truksianti ekskursija „Trispalvė jūroje saugo“. Bus galima susipažinti su gyva laivo-muziejaus istorija per įgulos narių prisiminimus.

Vaikų balsai – Tėvynei

Vasario 16-ąją 14 val. Atgimimo aikštėje vyks Klaipėdos moksleivių šventinis koncertas „Yra šalis“.

Tuo pačiu metu LMTA Klaipėdos fakulteto Koncertų salėje prasidės Klaipėdos jaunųjų atlikėjų koncertas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“. Pasirodys kūrybiškiausi jaunieji klaipėdiečiai.

17 val. prie buvusio centrinio pašto pastato aidės kariliono muzika. Šventinėje programoje – karilionininko Kęstučio Kačinsko atliekami M. K. Čiurlionio, V. Kudirkos, J. Naujalio, B. Dvariono ir kitų autorių kūriniai.

Tuo pat metu Žvejų rūmuose prasidės Ingos Jankauskaitės šventinis koncertas.

Ši kino kelionė tarp Vilniaus, Paryžiaus, Budapešto ir Ženevos vaizdų (nufilmuotų operatoriaus Ryčio Kurklio), muzikos (prie kurios įgarsinimo meistriškai ranką pridėjo garso režisierius Jonas Jocys), pianistės ir jos bičiulių pasakojimų keliais žiūrovą veda per M. Rubackytės muzikinio gyvenimo užkulisius, per jos laisvės ir grožio paieškas.

Apie filmą ir jo kūrybos užkulisius mintimis pasidalijo filmo įkvėpėja ir herojė pianistė M. Rubackytė.

– Dokumentinės kino juostos „Mūza“ anonsus lydi frazė „Mano likimas klostėsi kartu su Lietuvos“. Kuo ir kaip Jums svarbus lietuviškumas?

– Kaip medis negali augti be savo šaknų, jį maitinančios žemės, taip žmogus semiasi stiprybės ir įkvėpimo iš ten, iš kur yra kilęs. Tėvynė mums davė viską: šeimą, kultūrą, išsilavinimą. Jos gamta, istorija, tradicijos yra įsišaknijusios mumyse ir išlieka visur, kur bebūtume. Menininkas negali būti atitrūkęs nei nuo laikmečio, kuriame gyvena, nei nuo jį supančių žmonių. Kaip ir daugelio mano tėvynainių, mano šeimos ir mano pačios likimas klostėsi kartu su Lietuvos ir eile dramatiškų pastarojo šimtmečio įvykių. Šiandien tai, kas buvo atimta, yra grąžinta. Tačiau kokia kaina! Mes praradome 50 mūsų laisvos egzistencijos metų ir dar šiandien girdime: „Lietuva? Kur ji? A, tos naujos šalys...“. Turime skubėti skleisti žinią. Gyvenant svetur atstovavimas šaliai tampa dar svarbesnis. Kiek per 30 metų bendrų projektų sukurta, kiek tiltų nutiesta, ir tai ne tik pianistės pirštais! Esu giliai įsitikinusi, kad menininkas visų pirma yra pilietis, kuris, gyvendamas svetur, tampa Tėvynės ambasadoriumi.

Šiandien grįžtu į Tėvynę su koncertais, projektais, kultūrinėmis ir pedagoginėmis misijomis. Taip tarsi sugrąžinu Lietuvai tai, ką ji man davė. Prisimenu vieną pokalbį su prezidentu Valdu Adamkumi prieš Vilniui tampant Europos kultūros sostine 2009 metais. Paklausė, ką veiksiu tais metais? Grosiu, žinoma. „Ne, tau reikia sukurti ką nors, ko Lietuvoje dar nebuvo“, – pasakė. Stipriai dilgtelėjo nuo tos minties ir nuo tada iki šiol kasmet kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija organizuojame Vilniaus fortepijono festivalį. Tebesu LMTA profesorė, dirbu su Mstislavo Rostropovičiaus fondu ir jo auklėtiniais, stipendininkais, aktyviai dalyvauju Franzo Liszto draugijos „LiSZtuania“ ir konkurso „Lisztofonija“ veikloje. Visa tai – mano duoklė Lietuvai ir jos žmonėms.

Šiandien grįžtu į Tėvynę su koncertais, projektais, kultūrinėmis ir pedagoginėmis misijomis. Taip tarsi sugrąžinu Lietuvai tai, ką ji man davė.

– Svarbus filmo leitmotyvas – laisvė. Kas Jums yra laisvė?

– Esame tęsinys žmonių, kurie gyveno prieš mus, mus iš dalies suformavo tai, ką patyrė, išgyveno jie. Mano šviesaus atminimo mamytė matė laisvą, paskui okupuotą, tada vėl laisvą ir vėl okupuotą, galiausiai – laisvą Lietuvą. Mano proseneliai turėjo dvarą Viekšniuose. Bėgdamas nuo tremties, senelis pėsčiomis atėjo iš Mažeikių į Kauną. Jo brolis su visa šeima buvo išvežtas į Sibirą. Ant jų namo Kaune dabar kabo memorialinė lenta, skirta mano dėdės, senelio brolio, atminimui: „Šiame name gyveno Lietuvos laisvės kovų dalyvis Aleksandras Gomolickis, sovietų sušaudytas Kansko kalėjime“.

Kai senelio šeimą sovietų valdžia paskelbė liaudies priešais, mano mama automatiškai tapo liaudies priešo dukra, o man daug metų buvo uždaryti visi keliai į užsienį. Taigi, viskas yra susiję. Aukštų viršūnių siekiančio žmogaus kelias niekada nebūna lengvas. Tačiau jeigu prie to prisideda dar ir geopolitinis kontekstas, šis kelias tampa itin akmenuotas. Nepaisant visų stabdžių, draudimų, apribojimų gausos, savosios žvaigždės, vidinės ir kūrybinės laisvės siekimas yra ta varomoji jėga, kurios niekas negali sustabdyti – nei žmonės, nei politiniai režimai. Tik laiko klausimas, kada ji prasiverš. Autobiografinėje knygoje „Gimusi po fortepijonu“ pasakoju daugybę istorijų, kurios tai liudija. Kartais savęs klausiu: „Ar visa tai išties su manimi atsitiko?“ Sunku šiandien įsivaizduoti gyvenimą nelaisvėje, po geležine uždanga. Juk laisvė yra gyvenimo esmė. Dabar, žvelgdama retrospektyviai, galiu pasakyti, kad visuomet visur jos siekiau – ir gyvenime, ir mene.

– Šalia jau minėtų temų šioje dokumentinėje juostoje ryškėja ir grožio paieškų linija, kuri skleidžiasi įvairiais lygmenimis: muzika, vaizdu, Jūsų pasakojimais. Kuo Jums svarbus grožis?

– Menininkas kasdien savo kūryboje ieško tiesos ir grožio. Grožio siekiamybė yra neatsiejama menininko būties dalis. „Žmoguje viskas turi būti gražu, – sakė Antonas Čechovas, – ir veidas, ir drabužiai, ir žodžiai, ir mintys.” Muzikoje, kaip ir meilėje, svarbiausia yra harmonija, santarvė ir pusiausvyra. Grožis išaukština jausmus, gydo sielą ir prisideda prie humaniškumo, formuojančio visuomenės gerovę. To pavyzdžių galime rasti ir svetur, ir pas mus. Iš Venesuelos priemiesčių vaikų suburtas orkestras su šūkiu „Smuikas vietoj šautuvo“ džiugina jau kelias kartas ir sutraukia minias, virpindamas sielas. Mūsų menininkų įkurta Užupio Respublika tampa Vilniaus miesto ir Lietuvos grožio ir laisvės veidu.

– Šiame filme pasakojamos istorijos kontekstas gana dramatiškas, kaip, beje, ir Jūsų gyvenimas, tačiau filme dramatiškumas nejuntamas. Kodėl?

– Filmo „Mūza“ režisierė A. Marcinkevičiūtė labai tiksliai pasakė: „Bet koks dramatiškumas yra laikinas, o gyvenimas yra labai trumpas. Filmas yra dar trumpesnis, todėl natūraliai kyla poreikis kalbėti apie esminius dalykus, o ne apie smulkmenas“. Nuo savęs pridurčiau, kad jaunam žmogui šiandien sunku įsivaizduoti, ką mes išgyvenome sovietų okupacijos metais. Kiekviena diena turėjo savo dramų, ne visi sugebėjo jas išgyventi ir, esant tokiam kontekstui, pasiekti aukštumų. Ar būtina viską parodyti konkrečiai? Kinematografija yra vadinama septintuoju menu, o menas nėra realybės šou. Tikras menas neskatina vartoti, veikiau atveria kelią žiūrovui ar klausytojui mąstyti ir subjektyviai išgyventi pasakojamą istoriją. Ir čia vėl grįžtame prie harmonijos paieškų ir grožio, estetikos.

– „Mūzoje“ atskleidžiamas Jūsų gražus santykis su aplinka: miestais, kuriuose gyvenote ir gyvenate, sutuoktiniu, pedagogais, mokiniais, bičiuliais.

– Santykis netampa savaime gražus, jį reikia sukurti. To nuo mažumės mokiausi iš savo šeimos. Filosofas Epikūras daug kalbėjo apie gyvenimo malonumus, tačiau man svarbiausias yra jo teiginys, kad malonumas turi būti ilgalaikis ir naudingas – malonumas mokytis ir pažinti, malonumas būti gamtoje ir jaustis jos dalimi, malonumas turėti santykį su kitu žmogumi. Šie trys dalykai, kuriuos išskyrė Epikūras, nurodo gyvenimo gaires. Sutikti kitą žmogų yra didelė dovana, o būti pakviestam į kito žmogaus pasaulį – atsakomybė. Branginu ir puoselėju tai ir draugystėje, ir meilėje.

– Šalia kitų kompozitorių kūrinių filme skamba daug F. Liszto ir Leopoldo Godowskio muzikos. Kuo Jums artima šių kompozitorių kūryba?

– Mano repertuaras apima 40 skirtingų koncertinių programų ir 40 skirtingų koncertų su orkestru. Šiandien mano diskografijoje yra daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių. Filme skamba mano filmavimo periodo koncertų repertuaras. Gigantišką litvako L. Godowskio Sonatą fortepijonui e-moll išmokau pandemijos karantino metu, ji skambėjo pirmajame koncerte, kurį pagrojau po karantino. Už šią kompaktinę plokštelę gavau aukščiausius tarptautinius apdovanojimus. Filme skamba ir man brangus Krzysztofo Pendereckio Koncertas fortepijonui ir orkestrui „Prisikėlimas“. Su maestro Krzysztofu mus siejo ilgalaikis bendradarbiavimas ir bičiulystė. Šiame kūrinyje muzikiniais garsais apmąstomas rugsėjo 11-osios terorizmo aktas filmui suteikia dramatiškumo. Kilni F. Liszto kūryba ir asmenybė – tarsi auksinė gija, besitęsianti per visą mano muzikės gyvenimą.

– Koks Jūsų pačios indėlis į kūrybinį filmo procesą? Buvote tik aktorė ar ir bendraautorė?

– Menininkas yra visuomenei matomas žmogus, tad viešuma jam nėra svetima. O prie filmavimo esu pripratusi nuo pat vaikystės, tą liudija gausūs mūsų filmo archyvai. Gyventi prieš kamerą man yra natūralus procesas, juolab kad filmo komanda dirbo nepaprastai pagarbiai ir nepastebimai. Ta pagarba lydėjo visus penkerius filmavimo metus. Filmo komanda Agne, prodiuserė Živile, Rytis ir Jonas tapo mano gyvenimo liudininkais ir metraštininkais. Pradinė režisierės A. Marcinkevičiūtės filmo koncepcija filmavimo eigoje patyrė skaitlingas metamorfozes. Kiekviename filmo etape mes visi buvome ir šio filmo aktoriai, ir kūrėjai.

– Ką Jums reiškia šis dokumentinis filmas?

– Filmo koncepcija buvo sumanyta režisierės A. Marcinkevičiūtės. „Mūza“ – tai gyvenimo tarpsnio retrospektyva, kurioje per žmogaus likimą atsiveria ir Lietuvos istorinė atkarpa. Gyvenant svetur matyti, kaip mažai pasaulis žino apie Lietuvą ir jos istoriją, apie politinius lūžius išgyvenusius žmones, o mano atveju – ir apie išniekintą menininko praeitį. Džiaugiuosi, kad filme, kalbant apie atsparumą, meilę ir viltį, pavyko tai atskleisti. Man šis filmas – tai ir pripažinimas mano Tėvynėje. Kas žmogui gali būti svarbiau, nei tėvų ir Tėvynės meilė?

Kas? Filmo „Mūza" premjera.

Kur? Kino teatre „Cinamon".

Kada? Vasario 16 d. 18 val.

Mielieji,

Vasario 16-oji yra brangi ir svarbi kiekvieno lietuvio širdžiai. Ši diena yra mūsų tautos nepriklausomybės šventė, kiekvienais metais mums primenanti, kad laisvė – brangiausias dalykas, kokį galime turėti.

Būkime savo valstybės patriotais ir ambasadoriais kiekvieną dieną. Didžiuokimės savo šalimi, didžiuokimės, kad esame tauta, kuri gyvuoja jau daugiau nei tūkstantį metų, nepaisant sunkių mūsų šalies istorijos momentų.

Tegul trispalvės plazda ne tik šią dieną, bet ir kasdien tiek mūsų namuose, tiek širdyse.

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! 

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Iškilmės tradiciškai prasidėjo Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ritualu. Buvo surengta jaunesniųjų karininkų vadų mokymų priesaikos ceremonija, padėtos gėlės prie nežinomo kareivio kapo.

Į minėjimą susirinko keli tūkstančiai žmonių. „Kauno dienos“ kalbinti miestiečiai pabrėžė, kad Vasario 16-oji jiems yra išskirtinė diena.

Norėtųsi, kad Lietuva pasiektų keturis milijonus. Dabar tik pinigų daug spausdinama, kuriama abejotina gerovė, todėl jaunimo, manau, laukia, sudėtinga ateitis.

„Visada dalyvaujame šventinėje eisenoje. Kai dukra Goda buvo visai mažytė, nešėme ją ant rankų. Dabar ji žygiuoja kartu. Ji labai domisi Lietuvos istorija ir dažnai manęs prašo: mama, papasakok apie senovę“, – sakė Rūta Sabonienė, šalia jos apsigaubusi Vyčio vėliava stovėjo puikiai nusiteikusi dukra Goda.

Su dukra Evelina, dviem anūkėmis Austėja ir Aurėja į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos atėjęs Vytas sakė šią dieną visada iškeliantis vėliavą, apsilankantis bažnyčioje ir Karo muziejaus sodelyje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šalia Karo muziejaus sodelio gyvenantis ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime visada dalyvaujantis Rimantas Dromantas šventės metu prisimena ir apmąsto neįtikėtiną istorinių įvykių tėkmę.

„Prisimenu 1988 metų Vasario 16-ąją, kai mus visus, aukštosios mokyklos dėstytojus, varė prie Katedros vaikyti susirinkusiųjų. Netrukus atsiskleidė, kad imperija yra visiškai skysta – maždaug po penkių mėnesių jau visas Kaunas vaikščiojo su trispalvėmis. Praėjo visa epocha. Kai šioje aikštėje pirmą kartą kėlė Lietuvos trispalvę, žmonių buvo juodžiau. Bet ir dabar daug susirinko. Tai gerai nuteikia“, – sakė R. Dromantas.

Laisvės kaina yra nepamatuojama. Niekada nepamirškime tų, kurie kovojo dėl lietuvybės ir kurių dėka mes šiandien esame čia.

Paklaustas, ar yra nerimo dėl ateities, kaunietis svarstė, jog nerimą kelia ne tiek kibirkščiuojanti geopolitinė situacija, kiek faktas, kad lietuvių mažėja.

„Manau, Lietuva, kaip NATO narė, nuo karinės agresijos yra apsaugota. Labai svarbus saugumo pagrindas dabar yra ekonominis potencialas. Bet jį riboja mažas gimstamumas. Mūsų tėvelių dėka per metus Lietuvoje gimdavo 55–66 tūkstančiai naujagimių, dabar tik 28 tūkstančiai. O norėtųsi, kad Lietuva pasiektų keturis milijonus. Dabar tik pinigų daug spausdinama, kuriama abejotina gerovė, todėl jaunimo, manau, laukia, sudėtinga ateitis“, – svarstė R. Dromantas.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje kauniečius su švente sveikinęs meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė: Vasario 16-oji parodė, kad savo ateitį galime kurti patys – darbais, pasiryžimu ir pasiekimais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Laisvės kaina yra nepamatuojama. Niekada nepamirškime tų, kurie kovojo dėl lietuvybės ir kurių dėka mes šiandien esame čia“, – sakė V. Matijošaitis.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventė Kaune tęsis iki vėlyvo vakaro: apsilankyti kviečia muziejai, vyksta koncertai, sutemus miesto erdves magiškomis pavers šviesų instaliacijos.

Prie Vilniaus arkikatedros trečiadienio rytą apie 100 žmonių, daugiausia moksleivių, susibūrė į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ ir patraukė per sostinės senamiestį, kur stabteldami prie keliolikos Lietuvos valstybės istorijai svarbių vietų toliau keliaus iki Rasų kapinių, pagerbti čia palaidotų Vasario 16-osios signatarų, taip pat laisvės kovose žuvusių savanorių atminimą.

Nepaisant šventinės nuotaikos, sostinėje nuo ryto budi dešimtys policijos ekipažų, žvalgybai įspėjus apie galimas provokacijas per oficialius Valstybės atkūrimo minėjimo renginius.

Negalime tradicijos nepalaikyti.

Ketvirtakursis politikos mokslų studentas Augenis Vadluga sako, kad šią dieną vertina suprasdamas, jog būtent dėl daugiau nei prieš šimtmetį buvusių įvykių jis gali gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.

„Prisimenu tai, kad daug žmonių per kelias kartas kovojo, kad nepriklausomybė būtų iškovota, palaikyta, kad jų ainiai galėtų gyventi nepriklausomoje, demokratinėje, laisvoje Lietuvoje. Prieš 150 metų Lukiškių aikštėje pakarti sukilimo dalyviai, pagalvojus, jei šiandien prisikeltų iš numirusių ir pamatytų, kokioje Lietuvoje gyvename, jie, manau, pasakytų, kad už tą ir kovojome“, – BNS teigė jaunuolis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis sako, kad ši valstybingumo šventė svarbi ir stebint tai, kas vyksta šalia Ukrainos.

„Ukrainą tikrai palaikau. Įdomu tai, kad per šį dešimtmetį Rusija iš esmės sukūrė ukrainietišką nacionalizmą gerąja šio žodžio prasme, Rusija sau šovė į koją, nes Ukraina yra susivienijusi labiau, nei bet kada, visa tauta tiki, kad jie gali kovoti ir kovos prieš Rusiją“, – tikino A. Vadluga.

Vilniaus Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazlauskienė sako, kad su keliolika mokytojų, moksleiviais į eiseną atvyksta kasmet, pernai tam nesutrukdė net ir koronaviruso pandemija.

„Negalime tradicijos nepalaikyti. Planuojame eiseną daryti savo mokyklos rate, keliausime iki pat Rasų kapinių“, – teigė ji.

Atvykome švęsti Lietuvos gimtadienį, kas turi kitų intencijų, tegu su jomis susitvarko.

Tiek R. Kazlauskienė, tiek jos kolegės sako, kad nuotaikos nedrumsčia net ir sustiprintas policijos budėjimas ar provokacijų nuojautos.

„Atvykome švęsti Lietuvos gimtadienį, kas turi kitų intencijų, tegu su jomis susitvarko“, – kalbėjo ji.

Finansų įmonėje dirbanti 38-erių Lina Vasiljevienė, į minėjimą atvykusi su sūnumi Ignu, sako Vasario 16-ąją švenčianti kasmet, nebūtinai Vilniuje, bet ir kituose miestuose.

„Nuo darželio laikų esame pasipuošę arba vėliava, arba kita simbolika. Esu nunėrusi ir peteliškę, sūnus visada darželyje būdavo vėliavnešys“, – BNS sakė ji.

„Čia yra nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventė, miniu ją kasmet. Man tai svarbu“, – tvirtino ir jos sūnus.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės, visoje šalyje vyks valstybiniai, savivaldybių renginiai.

Sostinėje vidurdienį bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, aukojamos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų, vakare Gedimino prospekte suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.

Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.

Trečiadienį įvairiose sostinės vietose protesto akcijas norėjo surengti Lietuvos šeimų sąjūdis, tačiau negavo savivaldybės leidimo.

Judėjimo vadovas Raimondas Grinevičius, su būreliu bendraminčių prieš vidurdienį atvykęs į Pilies gatvę, BNS sakė pats dalyvausiantis visuose valstybiniuose renginiuose, išskyrus minėjime prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur kalbą sakys Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Šiam renginiui policija žada skirti didžiausią dėmesį, čia nuo ryto pastatytas barjeras, blokuojantis eismą.

R. Grinevičius sako, kad kaip organizacija „Šeimų sąjūdis“ jokių renginių neorganizuoja, tačiau kviečia visus dalyvauti oficialiuose renginiuose. Jis, kaip ir teisėsauga, teigė neatmetantis galimų provokacijų galimybės.

„Aš beveik įsitikinęs, kad bus, bet provokacijos bus ne iš žmonių, o iš sistemos pusės“, – tvirtino jis. 

1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ta proga Kauno Istorinei Prezidentūrai laikinai eksponuoti bus perduotas prieš penkerius metus Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas Vasario 16-osios akto originalas.

Tai bus paskutiniai šio dokumento metai Lietuvoje. Jų pabaigoje jis bus grąžintas Vokietijai.

Šventiniai renginiai sostinėje prasidės nuo ryto. Rasų kapinėse tradiciškai bus pagerbtas Vasario 16-osios akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją pasirašiusių partizanų vadų atminimas.

Po metų pertraukos Valstybės atkūrimo dienos proga moksleivių rinksis į tradicines eitynes „Lietuvos valstybės keliu“. Jie aplankys 16 svarbių Lietuvos valstybės istorijai vietų nuo Katedros aikštės iki pat Rasų kapinių.

Lukiškių aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų ginkluotės bei karinės technikos paroda.

Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros tradiciškai bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vėliau arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų.

Vakare sostinės Gedimino prospekte, nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės, suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.

Tuo pačiu metu nuo J. Basanavičiaus paminklo prasidės krikščioniškos ir tautinės savimonės piliečių organizacija save vadinančio judėjimo „Pro patria“ rengiamos eitynės su deglais iki Lukiškių aikštės.

Šventės proga vakare virš Gedimino bokšto pakils dronai – tai modernių technologijų pagalba sukurtas Vasario 16-osios sveikinimas. Jį stebėti bus galima iš Katedros aikštės ir jos prieigų. Trispalve nušvis Trys Kryžiai bei pagrindiniai sostinės tiltai per Nerį.

Į aukščiausią šalies statinį – Vilniaus televizijos bokštą – ketinama iškelti didžiausią šalyje trispalvę. Jos plotas – 540 kvadratinių metrų. Vakare, po saulės laidos, Vilniaus TV bokštas ir LRT radijas rodys šviesų šou pagal radijo bangomis transliuojamą muzikinį kūrinį – G. Abariaus pagal B. Brazdžionio eiles sukurtą dainą „Šaukiu aš tautą“, atliekamą Liudo Mikalausko.

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks iškilmingas koncertas „Begalinis skrydis“.

Nerimas dėl provokacijų

Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.

Trečiadienį įvairiose sostinės vietose protesto akcijas norėjo surengti Lietuvos šeimų sąjūdis, tačiau negavo savivaldybės leidimo.

Šventės išvakarėse organizacijos pirmininkas Raimondas Grinevičius išplatino viešą pareiškimą, kuriuo paragino sekėjus dalyvauti valstybės institucijų renginiuose, tačiau likti „budriais, atsakingais ir nepasiduoti provokacijoms, kurios gali būti rengiamos siekiant diskredituoti kylantį visuomenės atsinaujinimo judėjimą“.

Nuogąstaudama dėl galimų provokacijų, policija trečiadienį tikrins įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje žada statyti fizinį barjerą.

Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, didesnis dėmesys bus skiriamas saugumui užtikrinti prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur kalbą sakys Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Pasak Vilniaus apskrities policijos viršininko Sauliaus Gago, erdvės čia nėra daug, todėl dalis į minėjimą atvykstančių žmonių gali būti paprašyti ten nesibūriuoti.

Policija šio renginio metu gali tikrinti dalyvių kuprines ir „paprašyti gyventojų nesinešti būgnų, kitų vizualiai matomų triukšmo kėlimo instrumentų į renginio vietą“.

Nepasitenkinimą protestuotojai jau reiškė per Sausio 13-osios minėjimą Nepriklausomybės aikštėje, tuomet jie nušvilpė kalbas sakiusias premjerę, Seimo pirmininkę ir Laisvės premijos laureatę.

Valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai vyks ir kitur Lietuvoje.

Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Vasario 15 diena

Šią Lietuvai ypatingą dieną 12 val. Paštuvoje, prie signataro Jono Vailokaičio kapo, vyks minėjimas. Liučiūnų laisvalaikio salėje skambės gražiausios dainos, skirtos tėvynei.

Vasario 16-osios išvakarėse 18 val. po renovacijos bus atidaryta Užliedžių laisvalaikio salė. Tą pačią valandą šventiniai koncertai prasidės Mastaičių pradinės mokyklos choreografijos salėje (koncertuos E.Danilovaitė), Linksmakalnio laisvalaikio salėje (koncertuos Garliavos sporto ir kultūros centro folkloro ansamblis „Gegutala“), Ilgakiemio laisvalaikio salėje (dainuos moterų vokalinis ansamblis „Jiesia“ ir vaikų popgrupė „Pabiručiai“), dainuojamosios poezijos vakaras rengiamas Voškonių laisvalaikio salėje.

Prie Garliavos sporto ir kultūros centro, skambant lietuviškai muzikai, nuo 18 val. prasidės lazerių šou, lauks įspūdinga šviesų instaliacija. Taurakiemio laisvalaikio salėje vyks patriotinio filmo „2 000 kilometrų istorijos“ peržiūra. Nuo 18.30 val. Samylų kultūros centras kvies į fotomenininko Raimondo Puišio parodos ir knygos „Vorkuta. 67 paralelė“ pristatymą.

14 val. valstybinei šventei skirti koncertai prasidės Kulautuvoje ir Kačerginėje.

Vasario 16 diena

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną jau nuo ryto visose seniūnijose prasidės įvairūs renginiai. 10 val. Čekiškės švč.Trejybės bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios, o po jų lauks koncertas „Lietuva – tai kalnai ir kalneliai...“ Nuo 11.45 val. minėjimas persikels į signataro P.Dovydaičio sodybą Prienų kaime, kur bus deginami laužai, skanaujama tradicinė arbata, dainuojamos lietuviškos dainos.

11 val. Karmėlavos Šv.Onos bažnyčios šventoriuje skambės partizanų dainos. 11.30 val. Lapių laisvalaikio salėje žymiausias lietuviškas dainas gyventojams atliks VDU studentai. Nuo 12 val. šventiniai koncertai prasidės Vandžiogaloje ir Ežerėlyje, nuo 13 val. – Rokų laisvalaikio salėje.

Vilkijoje vyks tradicinis „Šv.Jurgio – Vasario 16-osios“ bėgimas nuo Vilkijos Švč.Jurgio bažnyčios iki Ringovės piliakalnio. Bėgimo startas – 13.30 val.

14 val. valstybinei šventei skirti koncertai prasidės Kulautuvoje ir Kačerginėje. 15 val. numatytas klasikinės muzikos koncertas Babtų kultūros centre, po valandos – A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejuje (Vilkija), o vakare, 18 val., pasiklausyti saksofono ir akordeono muzikos bus galima Ringaudų laisvalaikio salėje.

Zapyškio gyventojai taip pat sulauks staigmenų. 18 val. Zapyškio laisvalaikio salėje vyks dokumentinio filmo „Atgal prie šaknų“ peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėja ukrainiete Maša Savčenko prie senosios Zapyškio bažnyčios šviesų instaliacijos.

Šviesų instaliacijos pasitiks įvažiavus į Neveronis, taip pat netikėti sveikinimai gyventojus džiugins ir Neveronių didžiausiose susibūrimo vietose.

„Mielieji,

Vasario 16-oji – svarbi diena ne tik mūsų valstybei, bet ir kiekvienam lietuviui. Per 104 metus metus, kai buvo atkurta Lietuvos valstybė, mūsų šaliai išbandymų netrūko. Išgyvenome okupaciją, taikių gyventojų persekiojimus, trėmimus į Sibirą. Tačiau laisvės troškimo ir tikėjimo ja mūsų širdyse neužgesino niekas. Buvome stiprūs, vieningi ir šiandien esame nepriklausomi.

Vertinkime tai, ką turime: laisvę kurti, keliauti, kalbėti. Didžiuokimės savo šalimi, kurioje gimėme ir užaugome.

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena!“ – sveikina Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Apdovanojimas – klebonui

Pasak organizatorių, šiųmetinis minėjimas išsiskirs tuo, kad vyks ne Atgimimo aikštėje, o piliavietėje ir bus gyvas, kupinas sveikinimų ir muzikinio skambesio.

Vasario 16 d. visi tikintieji bus kviečiami pasimelsti už Tėvynę ir jos geradarius Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje 10.30 val.

12 val. Klaipėdos piliavietėje vyks Lietuvos trispalvės iškėlimo ceremonija.

Po jos Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas apdovanos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kleboną Mindaugą Šlaustą "Už metų darbą Klaipėdai".

M.Šlaustas pandemijos metu buvo vienas pirmųjų uostamiesčio dvasininkų, teikęs senjorams aktualią informaciją apie skiepų naudą, aktyviai ėjęs pas sergančius senjorus globos namuose, juos slaugęs, teikęs dvasinę pagalbą. Jo dėka pasistūmėjo parapijos namų, kuriuose planuojama įkurti visiems prieinamą dvasinės pagalbos ir socialinių paslaugų centrą, projektavimo darbai.

Kariuomenės eisenos nebus

Minėjime dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, kuriam vadovaus Egidijus Miknius. Dainuos jungtinis S.Šimkaus konservatorijos, E.Balsio menų gimnazijos ir Vydūno gimnazijos moksleivių choras "770", koncertuos ir solistas Steponas Januška.

"Dėl didelio karių sergamumo ir pandeminės situacijos neįvyks kariuomenės pajėgų eisena ir rikiuotė", – pranešė Klaipėdos Žvejų rūmų kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Peštenis.

Arūnas Peštenis: dėl didelio karių sergamumo ir pandeminės situacijos neįvyks kariuomenės pajėgų eisena ir rikiuotė.

13 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4) prasidės Klaipėdos jaunųjų atlikėjų koncertas "Mūsų vaikai – tėvynei Lietuvai".

Po pusvalandžio, 13.30 val., M.Mažvydo alėjoje įvyks Lietuvos istorinės vėliavos pakeitimo ceremonija.

"Tai iš tikrųjų vėliavos pakeitimo ceremonija – istorinė vėliava kabo M.Mažvydo alėjoje ištisus metus ir Vasario 16-ąją būna iškilmingai pakeičiama", – priminė A.Peštenis.

Bus ir koncertų

Vasario 16-ąją, 17 val., Liepų gatvėje vyks kariliono muzikos koncertas, kuriame gros Stanislovas Žilevičius.

O 18 val. Žvejų rūmuose bus galima pasiklausyti dar vieno koncerto – vyks šventinis Kauno bigbendo koncertas "Pagaminta Lietuvoje". Koncertuos solistai Egidijus Sipavičius ir Kazimieras Likša. Bilietai parduodami internetu.

Tęsiant šventinių renginių programą, vasario 17 d., 16 val., bendruomenės namuose (Debreceno g. 48) bus galima išvysti senjorų meno ansamblių koncertą "Žemėj Lietuvos".

Jame dalyvaus klubo "Šeimyna" vokalinis ansamblis "Burės", vokalinis ansamblis "Albatrosas" ir tautinių šokių ansamblis "Sidabrinė gija".