Policijos departamentas praneša, kad surinkta medžiaga pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį.

Šią savaitę Klaipėdoje fiksuota ir daugiau incidentų, kurių metu įvairiose miesto vietose išniekintos Lietuvos valstybinės vėliavos. Policija yra anksčiau pranešusi apie 13 sugadintų trispalvių. Nurodoma, kad kai kurios vėliavos buvo ištrauktos iš joms skirtų vietų, aplaužyti kotai, kitos apdegintos.

Skelbta, kad Lietuvos trispalvės buvo išniekintos Poilsio, Naikupės, Nidos, Žalgirio, Kalnupės, Šiaulių gatvėse.

Policija prašo žmonių, kurie matė, kas galėjo išniekinti Lietuvos vėliavas, pateikti informaciją pareigūnams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Surinkta medžiaga dėl valstybės simbolių išniekinimo, praneša Policijos departamentas.

Šią savaitę Klaipėdoje fiksuota ir daugiau incidentų, kurių metu įvairiose miesto vietose išniekintos Lietuvos valstybinės vėliavos. Kaip penktadienį teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, žinoma apie dvylika sugadintų trispalvių. Nurodoma, kad kai kurios vėliavos buvo ištrauktos iš joms skirtų vietų, aplaužyti kotai, kitos apdegintos.

Skelbta, kad Lietuvos trispalvės buvo išniekintos Poilsio, Naikupės, Nidos, Žalgirio, Kalnupės gatvėse.

Policija prašo žmonių, kurie matė, kas galėjo išniekinti Lietuvos vėliavas, pateikti informaciją pareigūnams.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Policija itin atidžiai tiria šį nusikaltimą, pasitelkti miestą stebinčių vaizdo kamerų įrašai.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sulaukė dvylikos pranešimų apie išniekintas valstybės vėliavas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas patikino, kad tyrimą atlieka Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyba.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 127 straipsnį. Vyksta tyrimas, renkama informacija, peržiūrimi vaizdo įrašai“, – patikino A. Motuzas.

A. Motuzas patikino, kad policijai būtų svarbi ir gyventojų pagalba.

„Reikėtų paraginti visuomenę pranešti mums – gal kas ką matė pro langą, gal girdėjo triukšmą? Gal kas nors vėlai grįžo į namus ir ką nors sutiko? Mums svarbus yra laikas. Gal žmonės matė liepsną ar kokį veiksmą? Viskas nutiko nakties metu“, – patikino A. Motuzas.

Visas versijas tiriame.

Vėliavos nuplėštos Poilsio, Žalgirio ir kitose gatvėse.

Uostamiesčio policijos vadovas akcentavo, kad pareigūnai dirba visomis kryptimis. Aiškinamasi, ar tai galėjo būti šėliojančio jaunimo darbas, ar vis tik tai buvo provokacija.

„Visas versijas tiriame. Tarp jų – ir provokacijos galimybė. Labai rimtą dėmesį skiriame šiam dalykui“, – patikino A. Motuzas.

Viena šio rajono gyventoja pripažino, kad Vasario 16-ąją yra radusi nuplėštą vėliavą.

„Vasario 16-osios rytą radau numestą prie mano darbo laiptų vėliavą. Tikiuosi, jog vėjas „išpūtė“. O jei ne, lai rankos nupūva tam „urodui“, – rėžė moteriškė valstybės simbolių niekintojams.

Įtarimų sukėlusi ir aršią diskusiją feisbuke išprovokavusi vėliava, kaip teigta, pastebėta Domeikavoje. Ant privataus namo, kaip rašė fotografija pasidalijęs žmogus, ji kabo ilgiau nei dieną.

„Jau antrą dieną kabo šis ruzzkių skuduras, ar čia normalu? O gal čia – orkų konsulatas atsidarė?“ – retoriškai klausė jis.

Didžioji dalis po nuotrauka komentavusių internautų aktyviai ragino pranešti apie kilusius įtarimus pareigūnams. Kiti patarė kreiptis į specialistus, kurie įvertintų ir pasakytų, ar iš tiesų tai – Rusijos vėliava. „Už tą fašistinę vėliavą – tiesiai į kalėjimą!“ – tūžo feisbuke komentavęs vyras.

Tačiau atsirado ir priešingų pastebėjimų. „Skaitykite įstatymus – Rusijos Federacijos vėliava Lietuvoje nėra uždrausta. Uždrausta yra TSRS simbolika. Gėda gyventi Lietuvoje ir nežinoti įstatymų“, – rašė ne vienas.

Į socialiniame tinkle plintančią informaciją sureagavo ir Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas. Portalo kauno.diena.lt žurnalistams jis teigė apie įtarimus dėl Kauno rajone kabančios galimai Rusijos vėliavos pranešęs pareigūnams, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui ir Domeikavos seniūnei.

„Pareigūnams nuvykus viešojoje erdvėje nurodytu adresu patikrinti informaciją, paaiškėjo, kad tai – Lietuvos Respublikos vėliava, tik išblukusiomis spalvomis“, – sakė Kauno apskrities policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė pasakojo sužinojusi, kad minėtame privačiame name gyvena buvęs tremtinys. Jam, pasak pašnekovės, mūsų šalies trispalvė – labai svarbi. Buvusio tremtinio dukra paaiškino, kad Lietuvos vėliavą jos tėtis kaskart iškelia Vasario 16-ąją, o praėjus Kovo 11-ajai, nukabina. 

„Dukra nespėjo šios, išblukusių spalvų, Lietuvos vėliavos, sunaikinti. Namuose jie turi ir naują, tačiau kadangi gyventojas – vyresnio amžiaus, matyt, pataupė“, – spėjo seniūnė.

Už tokias Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas antradienį balsavo 115 Seimo narių,1 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė.

Šias įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Liberalizuodami valstybės vėliavos iškėlimo tvarką, Seimo nariai nutarė padėti tiems žmonėms, kurie turi ne vieną nuosavybės objektą, pvz. namus, sodybas ir negali suspėti per šventes visur iškelti vėliavas.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Lietuvos istorinė vėliava atsiras pasienio kontrolės punktuose

Jau nuo kitų metų kovo 1-osios Lietuvos istorinė vėliava atsiras  pasienio kontrolės punktuose, ji pasitiks visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas.

Tai numato antradienį Seimo priimtos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos, kurias palaikė 116 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai.

Istorinės, Vyčio, vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose bus lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui. Ji turės būti nuolat iškelta tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas. 

„Lietuvos istorinė vėliava yra viena seniausių Europoje ir tokiu būdu pas mus atvykstantys svečiai įsitikintų ir galėtų pamatyti, kad Lietuvos valstybingumas siekia beveik tūkstantmetį. Mūsų valstybė mena ilgaamžę istoriją ir tai būtų, sakykim, netgi tam tikras atsakas į Rusijos pasienio punktuose iškeltas didžiąsias Rusijos vėliavas arba plintančiam litvinizmui iš Baltarusijos pusės“, − pateikimo metu yra sakęs Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Priimtomis įstatymo pataisomis gyventojai skatinami kelti istorinę vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu. Įstatyme  įvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama prie, virš ar ant gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva. Tokiu būdu istorinės vėliavos naudojimas prie gyvenamųjų namų bus reglamentuotas įstatymu.

Įstatymas numato, kad Lietuvos valstybės istorinės vėliava bus  keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6 – ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Ši Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisa yra sulaukusi Seimo pritarimo pateikimo ir svarstymo stadijose. Dėl jos Seimas turės dar kartą balsuoti – laukia priėmimo stadija.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms Lietuvos istorinę vėliavą iškelti pasienio kontrolės punktuose ir skatinančioms gyventojus kelti ją prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu.

Priėmus tai numatančias Seimo nario Andriaus Kupčinsko inicijuotas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava.

Istorinės, Vyčio, vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose būtų lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui, kuris galiotų: tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Taip pat įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, jog Lietuvos valstybės istorinė vėliava būtų keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6-ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Pasak A. Kupčinsko, šiuo įstatymu projektu tremiama gyventojų iniciatyva kelti istorinę Lietuvos vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu.

Naujos įstatymo nuostatos įsigalios, kai Seimas jas priims.

Prie jos pritvirtintuose laikikliuose – dvi vėliavos. Viena – Ukrainos, kita – Lietuvos. Ukrainietiška – daili, lietuviška – sudriskusi, jos dalis nuplyšo ir apsivijo aplink kotą, dar viena raudonos spalvos draiskana plevėsuoja atskirai nuo visos vėliavos.

Šiais vaizdais jau dalijasi ir socialinių tinklų naudotojai, vieningai sutariantys, kad tai didžiulė nepagarba savo valstybei.

Šiuo metu LMTA Klaipėdos fakulteto dekanė Loreta Janavičienė atostogauja. Jos padėjėja Jolanta Brazdeikytė vakar teigė jau prieš kelias dienas ieškojusi dokumentuose, kada buvo nupirkta dabar iškelta trispalvė. Pasirodo, tai buvę kovo mėnesį.

Tuo metu ukrainietiška dvispalvė kabo nuo karo pradžios, tada taip pademonstruotas šios mokymo įstaigos solidarumas su užpulta tauta. Nuo praėjusių metų žiemos ši vėliava nenukentėjo nei nuo vėjų, nei nuo lietaus.

J. Brazdeikytė svarstė, esą mūsiškė turbūt buvo nekokybiška, ko gero, teks pirkti naują. Kitos, atsarginės, pasak dekanės padėjėjos, nupirkta nėra.

Paklausta, gal geriau būtų nuimti tokią gėdą darančią valstybės vėliavą, ji teigė turėsianti pasitarti. Kartu darbuotoja suabejojo, ar gerai bus palikti laikiklyje tik Ukrainos vėliavą, ir svarstė, ar valstybinė mokslo įstaiga gali būti visai be vėliavos, ar už tai negali būti skirta bauda.

Pati imtis atsakomybės J. Brazdeikytė teigė bijanti.

Specialistė teigė prašysianti ūkvedę paskambinti į Vilnių ir su LMTA pasitarti su atsakingais asmenimis, kaip derėtų pasielgti.

Valstybinės vėliavos įstatymas nedviprasmiškai nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat Lietuvoje esantys kiti asmenys privalo gerbti Lietuvos valstybinę vėliavą. O už jos išniekinimą baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba net laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tai patvirtino ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Tiesa, iki šiol skundų dėl nuplyšusių ar purvinų vėliavų šio skyriaus darbuotojai nėra gavę. Dažniausiai skundžiami valstybinių įstaigų atstovai, švenčių dienomis visai neiškėlę trispalvės.

„Gyvenu netoli Sąjūdžio parko, pro langą nuolat matydavau plazdenančią trispalvę. Jau beveik mėnesį vėliavos nėra. Kur ji dingo ir kodėl niekas nepakabina naujos?“ – stebėjosi klaipėdietis Aleksandras.

Pasirodo, valstybinę vėliavą nudrėskė vėtra, kuri Klaipėdą siaubė liepos pabaigoje. Tuomet vėjo suniokota trispalvė buvo priplakta prie biotualeto.

Ten trispalvę aptikę miestiečiai pagalvojo, kad vėliavą išniekino piktavaliai, tačiau paaiškėjo, kad nusikaltimą padarė vėjas.

Tačiau nauja vėliava lig šiol nepakabinta.

Mieste yra tik kelios vietos, kur vėliavas prižiūri miesto tarnautojai, visomis kitomis rūpinasi namų arba valdų prižiūrėtojai bei įstaigų atsakingi asmenys.

Viena tokių „valdiškų“ vėliavų kabinama Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bokšte, kita – Jono kalnelio saloje ir Sąjūdžio parke.

Beje, dėl Sąjūdžio parko vėliavos gyventojai piktinasi jau ne pirmą kartą.

Šiemet Valstybės dieną netoliese gyvenanti klaipėdietė nusiminė pamačiusi, kokia nudriskusi ir liūdnai atrodanti trispalvė plevėsuoja Sąjūdžio parke.

Socialiniame tinkle ji iliustravo savo pastabą vaizdo įrašu, kuriame buvo matyti plevėsuojanti ne itin gražiai atrodžiusi trispalvė.

Tada valdininkai pabrėžė, kad vėjo plakamos vėliavos labai greitai susidėvi, vien šiemet šiame parke trispalvė buvo pakeista jau tris kartus.

„Būtų labai gerai, kad, pamatę netvarką, žmonės mums praneštų, galima ir paskambinti į savivaldybę. Gavę signalą, tuojau pat imamės darbo. Vėliavų esame nupirkę, tad laukti netektų“, – tikino valdininkė.

– Kiek lietuviai įsigijo Ukrainos vėliavų?

– Galime pasidžiaugti, kad susidomėjimas tiek Ukrainos vėliava, tiek su ja susijusia atributika išaugo dar prieš Mindaugines. O šį savaitgalį susidomėjimas Ukrainos vėliava pasiekė piką. Pirkėjai išpirko visas mūsų turėtas vėliavas. Gyventojai turėtų nenusiminti ir jei dar nori jų įsigyti, tikrai galės tą padaryti. Dalyje mūsų parduotuvių dideli kiekiai jau yra atvežti, o kitose netrukus papildysime.

– Koks Ukrainos vėliavos dydis bei kaina?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaina yra labai draugiška, tai yra 6,49 euro. Tokiu būdu siekiame, kad mūsų pirkėjai prisidėtų prie šios akcijos ir išsikeltų Ukrainos vėliavą. Tą padarė ir mūsų parduotuvės.

– Kokia dar atributika, susijusia su NATO renginiu, prekiavote?

– Ukrainos vėliava, magnetukais ar marškinėliais su užrašais, kurie skatina palaikyti Ukrainą, NATO vėliava.

– Ar visuose Lietuvos miestuose dar galima įsigyti Ukrainos vėliavų?

– Didžiausias susidomėjimas Ukrainos vėliava buvo didžiausiose mūsų tinklo parduotuvėse.

– Ar iki prasidedant karui Ukrainoje, prekiavote Ukrainos atributika?

– Reiktų pasitikslinti. Bet pernai prieš Mindaugines tikrai buvo tos atributikos. Kai lietuviai švenčia savo valstybinę, tautinę dieną, tai nepamiršta ir kariaujančių ukrainiečių.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, teismo sprendimu 24 metų V. G. skirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įsipareigojimu visą bausmės vykdymo laiką neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Skirdamas bausmę 33-ejų A. V., teismas subendrino ją su ankstesne bausme ir jam paskyrė galutinę dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus: visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą, šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vasario 26 dieną Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai gavo vieno Plungėje esančio daugiabučio namo bendrijos atstovo pranešimą, kad nuo pastato dingo trispalvė.

Tiriant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad vėliavą su laikikliu nuo daugiabučio sienos vasario 25-osios vakarą nuplėšė ten siautėję V. G. ir A. V.

Miesto vaizdo kameros užfiksavo, kaip abu vyrai nuplėštą vėliavą vilko grindiniu, o vėliau ją pakabino ant šviesoforo konstrukcijos. Dėl šio įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo tyrimą.

Abu kaltinamieji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jų teigimu, jie tenorėję pajuokauti ir tikslo išniekinti trispalvę neturėję.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Vilnius pažymėjo, kad už valstybės simbolių išniekinimą, nepaisant tokių veiksmų motyvų, yra baudžiama įstatymo numatyta tvarka.

Už valstybės simbolių išniekinimą gresia bauda arba laivės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tokie V. G. ir A. V. veiksmai teismo buvo įvertinti kaip viešas pasityčiojimas iš Lietuvos valstybės vėliavos, konstatuota, kad kiekvieno jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje („Valstybės simbolių išniekinimas“).