„Matote, 5 proc. punktų pelno mokesčio padidinimas yra visiškai nepagrįstas. Nes pelno mokestis pastaraisiais metais iš įmonių pusės buvo mokamas didesnis, tačiau įprastai jis santūrus su kitais mokesčiais. Ir tiek padidinus tą mokestį, tas pelnas gali pasitraukti iš Lietuvos, įmonės persiregistruos ir turėsime mažesnį rezultatą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

Polikas tikino sveikinantis verslo iniciatyvą „4 procentai“, bet siekiant tvaraus gynybos finansavimo tikslų, anot jo, reikia orientuotis į 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) tikslą. Iškilus didesnio finansavimo poreikiui, pasak V. Mitalo, būtų galima skolintis.   

„Tikrai gera iniciatyva iš verslo ir visuomenės pusės. Aš suprantu, kad yra nemažai aktyvių žmonių, turinčius skirtingus verslus, kurie prisideda prie šios iniciatyvos kėlimo“, – sakė jis.

„Iš artimiausio laikotarpio uždavinių turime pasiekti 3 proc., neskaičiuojant laikino bankų solidarumo įnašo. Tai yra bent 3 proc. fiksuotą kasmetinį šalies gynybos biudžetą. Ir visa tai, kas virš 3 proc., būtų galima pasiekti iš skolintų pinigų tarptautinėse ir vidaus rinkose, obligacijomis ir savanorišku prisidėjimu“, – paaiškino jis.

Visgi, V. Mitalas sakė, kad prie gynybos finansavimo norintys prisidėti verslai galėtų tai padaryti savarankiškai.

Iš artimiausio laikotarpio uždavinių turime pasiekti 3 proc., neskaičiuojant laikino bankų solidarumo įnašo. Tai yra bent 3 proc. fiksuotą kasmetinį šalies gynybos biudžetą.

 

„Finansų ministerija neblogai išskleidė alternatyvas. Ir aš manau, kad įskaitant, jog ministerija judės su savanorišku modeliu, jis prisidės dešimtimis mln. eurų prie šalies gynybos per metus. Ir čia labai aktyvūs gyventojai ir verslas galės ir savanoriškai pademonstruoti, kaip tie 4 proc. artėja prie realybės“, – teigė V. Mitalas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kovo pabaigoje siūlė, kad verslui parodžius pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos krašto apsaugos finansavimo, galima diskutuoti apie 5 proc. pelno mokesčio padidinimą.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.

Jų ketvirtadienį paskelbtame naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad dalis Lietuvos verslininkų vis dar veikia šalies Rusijos rinkoje ir prioritetą teikia finansiniams interesams.

„Šios kompanijos turi spręsti dilemas dėl savo reputacijos – Vakaruose veikiantys jų partneriai neretai atsisako tęsti ar plėtoti bendradarbiavimą su ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis“, – teigia žvalgyba.

Ataskaitoje rašoma, kad siekdamos sumažinti rizikas kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius šalyje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo.

„Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti. Vienas pavyzdžių – Lietuvos investuotojų valdomos įmonės Rusijoje atstovai kaip jos  delegacijos nariai susitikime su Kubos pramonės ministru Maskvoje aptarė Rusijos investicijas Kuboje.

Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą.

Po šio susitikimo Kubos ambasada Maskvoje išplatino oficialų pranešimą apie abiejų šalių stiprinamus ryšius maisto pramonės srityje.

Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Rusijoje dirbančių įmonių veikla turi atitikti Kremliaus interesus – jos yra įpareigotos remti jo politiką. Jei užsienio investuotojo veikla neatitinka šių interesų, taikoma griežta jo valdomų kompanijų kontrolė, sulaukiama įvairių Rusijos institucijų dėmesio.

Esame atvejų, kai iš Rusijos rinkos pasitraukti delsę investuotojai sulaukė jos institucijų nurodymų, kam turėtų perleisti savo verslus – dažniausiai turtą perima režimui artimi verslo subjektai. Pavyzdžiui, „Danone“ ir „Carlsberg“ įmones  Rusijoje perėmė režimui lojalūs asmenys.

Organizacijos pažymi, jog kaimyninėse šalyse taikomas mažesnis akcizas: Lenkijoje – 13,14 euro už toną, Estijoje – 55 eurus, Vokietijoje – 45,45 euro, o Latvijoje jis netaikomas visai.

„Be to, nuo 2025 metų papildomai įsigaliojus kitai – kintamajai – akcizo tarifo daliai (CO₂ dedamajai) ir šiai laipsniškai augant iki 2030 metų, tarifas SND 2030 metais sieks net 487,7 euro už toną. Tokio dydžio akcizas šiuo metu yra nustatytas tik vienoje pasaulio šalyje – Švedijoje“, – pranešime teigė konfederacijos.

LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius sako, kad tai verslą skatins rinktis taršesnes alternatyvas.

„Vyriausybės sprendimu verslininkus užgula neproporcingai didelė papildoma našta – SND taikomas naujas apmokestinimas, kuris yra daug kartų didesnis nei, pavyzdžiui, mazutui ar akmens anglims – žymiai taršesnėms kuro rūšims. Tikėtina, kad tokios aplinkybės dalį pramonės įmonių paskatins pereiti prie taršesnio, bet pigesnio kuro, kas kaip tik prieštarauja tvarumo tikslams ir bet kokiai persiorientavimo tvarumo link logikai“, – pranešime nurodė R. Sartatavičius.

Pasak pranešimo, SND pritaikius mažesnį bazinį akcizo tarifą ir CO₂ dedamąją, tai būtų vertinama kaip kompromisinis ir teisingas reguliavimas.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys BNS teigė, kad didesnis akcizas didins maisto, pieno ir kitų produktų kainas, taip pat infliaciją.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus LRT pabrėžė, kad toks pat akcizas verslui galiojo ir iki šiol, tačiau įmonės naudojosi gyventojams skirtomis lengvatomis. Anot jo, jos turėjo būti panaikintos, nes daug SND buvo vežama iš Rusijos.

Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą. 

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO₂) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.

Tuo metu SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO₂ dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais – 590 eurų.

LPPARA prezidiumas, kurio nariais yra visų penkių, nepriklausomų, pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentai ir generaliniai direktoriai, taip pat ir LPPARA prezidentas, formuoja ir teikia bendrą visų Lietuvoje veikiančių rūmų nuomonę įvairiais verslo plėtros, verslo aplinkos gerinimo, užsienio prekybos ir ekonominės veiklos plėtojimo Lietuvoje klausimais.

Apgailestaujame, kad Vilniaus PPAR be priežasties ir paaiškinimo nedalyvauja asociacijos veikloje, neprisideda prie bendros pozicijos formavimo, nesiekia bendradarbiavimo su kitais Rūmais bei nevykdo asociacijos nario pareigų.

2023 m. spalio 4 d. posėdyje dalyvavę Prezidiumo nariai vienbalsiai nutarė dar kartą kreiptis į Vilniaus PPAR su prašymu paaiškinti, kodėl yra atsisakoma vykdyti finansinius įsipareigojimus Asociacijai, kodėl yra nedalyvaujama LPPARA veikloje, nebendradarbiaujama su kitais LPPARA nariais ir LPPARA valdymo organais.

Posėdžio metu svarstytas klausimas dėl vienašališko Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų siekio keisti visų rūmų veiklą reglamentuojantį įstatymą, apie pakeitimų tikslą ir konkrečius įstatymo nuostatų pakeitimus neinformuojant visus rūmus vienijančios asociacijos bei kitų keturių: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kartu vienijančių daugiau kaip 2 tūkst. įmonių – rūmų narių.

Dar š. m. liepos mėnesį LPPARA prezidiumas kreipėsi į Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmus, prašydamas visų rūmų veiklą reglamentuojančio įstatymo keitimo klausimą perkelti į LPPARA, nes būtent ši asociacija vienija visus rūmus ir užtikrina visų LPPARA narių (rūmų) bendradarbiavimą, kuria bendrą rūmų požiūrį visų rūmų veiklos klausimais. Vienas iš LPPARA tikslų – užtikrinti visų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, nuolatinį keitimąsi informacija ir patirtimi, formuoti bendrą visų rūmų požiūrį visais jiems ir verslui aktualiais klausimais.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos Prezidiumas pabrėžia, kad jokie teisės aktai nesuteikia teisės Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams atstovauti visų rūmų interesams. Todėl, atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją apie Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovų susitikimą su Ekonomikos ir inovacijų viceministrais bei jame pristatytą visų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų veiklą reglamentuojančio įstatymo keitimo iniciatyvą, LPPARA Prezidiumas teigia, kad ši iniciatyva yra vienašališka ir neatspindi visos Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenės pozicijos.

LPPARA Prezidiumas tikisi, kad Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba išgirs keturių – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų poziciją, pateiks prašomus paaiškinimus, siekiant konstruktyvaus kylančių klausimų sprendimo.

Anot jos, parama skiriama pagal Lietuvos schemą, skirtą remti įmones atsižvelgiant į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Parama bus skirta gamybos ir gavybos įmonėms Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose, vienai bendrovei galės būti skirta iki 2 mln. eurų, o žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo bendrovėms – iki 0,3 mln. eurų. 

Tiesioginės dotacijos iš Teisingos pertvarkos fondo bus teikiamos norint paskatinti verslą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir investuoti į efektyviau energiją vartojančią įrangą.

Minskas pernai liepą paskelbė ir šiemet sausį išplėtė sąrašą šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių, kurioms uždrausta parduoti savo turtą, o savininkams draudžiama perleisti akcijas. Į sąrašą įtrauktos 1849 įmonės, iš jų kelis šimtus kontroliuoja arba dalį akcijų turi Lietuvos bendrovės bei gyventojai.

Advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Rimantas Simaitis BNS sako, kad Baltarusijoje investavusios Lietuvos įmonės ieškodamos išeities kreipiasi pagalbos į teisininkus.

„Įmonių neminėsiu, bet kreipiasi ir ieško atsakymų, ką daryti tokioje situacijoje, ar įmanoma pasitraukti, kaip pasitraukti, kaip elgtis. Tiems asmenims, kam pagalba reikalinga, pagalba yra teikiama“, – BNS sakė R. Simaitis.

Įmonių neminėsiu, bet kreipiasi ir ieško atsakymų, ką daryti tokioje situacijoje, ar įmanoma pasitraukti, kaip pasitraukti, kaip elgtis.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad tai pačių investuotojų reikalas, jie turi prisiimti visą riziką, o valstybė į šį procesą įsitraukti neturėtų.

Tarp lietuviško kapitalo įmonių, kurioms Minskas taiko ribojimus, yra VMG grupė, „Arginta“, „Umega“, „Kauno grūdai“, „Rivona“, SBA grupė, „Hanner“, „Modus grupė“ ir kitos. Tačiau verslininkai vengia šios temos ir viešai savo padėties bei likimo Baltarusijoje komentuoti nenori.

Susikūrė sau palankias priemones

Pasak R. Simaičio, ne tik Baltarusijos, bet Rusijos institucijos savo teisėje yra sukūrusios daug priemonių, kurias galima panaudoti prieš verslus iš „nedraugiškų valstybių“.

„Pretekstai, kokių pretenzijų, kokių veiksmų gali imtis valdžios institucijos, tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje užsienio valdomų ar valdytų verslų ar jų savininkų atžvilgiu būna įvairūs, instrumentų prisikūrę teisinėse sistemose turi labai įvairių ir daug. Yra naujų instrumentų, specifiškai sukurtų įmonėms iš „nedraugiškų valstybių“, kaip jie patys įsivardija savo teisės aktuose, ką su jomis daryti“, – BNS kalbėjo R. Simaitis.

M. Dubnikovas sako, kad prisidengiant teisės aktais užsienio investuotojai gali būti spaudžiami trauktis paliekant verslą.

„Galbūt yra teisininkai, kurie kažkaip rastų būdą pasitraukti iš tos šalies, jeigu tai yra apribota. Nėra kitos išeities, nes kitu atveju gresia verslo uždarymas arba jo palikimas ten. Tai gali būti ir toks tikslas: prispaudus užsienio, tame tarpe ir Lietuvos investuotoją iki tokio lygio, kad jis negali vykdyti veiklos ir pasitraukti, galbūt tas verslas kažkam liktų Baltarusijoje“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Anot jo, tai gali būti ir kerštas už tarptautines sankcijas: „Baltarusija matydama sankcijas ir visus kitus dalykus taip pat kelia savo nepatogumus užsienio investuotojams“.

Teisininkas sako, kad viena tokių priemonių, naudojamų Baltarusijoje – šių metų pradžioje sukurta galimybė užsienio kapitalo įmonių valdymą perimti laikinajam administratoriui.

„Yra šių metų sausio 3 dienos įstatymas priimtas. Pagal tą įstatymą vykdomieji komitetai, kurie yra mūsų savivaldybių atitikmuo, turi teisę į įmonę su užsienio kapitalu, atliekančia ekonomiškai nepagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, – stabdyti veiklą, daryti žalą įmonei ar atlikti kitus veiksmus – atsiųsti laikinąjį administratorių, o jeigu tokį atsiunčia, tai įmonės, vadovo ir kitų pagrindinių valdymo organų kompetencija pasibaigia ir įmonė tokiu būdu gali būti atiduota administravimui 18 mėnesių“, – sakė R. Simaitis.

Jo duomenimis, Baltarusijoje administratorius kol kas nepaskirtas nė vienai lietuviško kapitalo įmonei.

„Mūsų duomenimis, su tuo įmonės dar nesusidūrė, bet ten jau viskas paruošta, kad tokius veiksmus valdžios institucijos galėtų daryti“, – teigė R. Simaitis.

Anot jo, laikinasis administratorius būtų švelniausia priemonė.

„Tai švelniausia priemonė, kuri reiškia, kad prarandama bet kokia įmonės kontrolė. Gali priimti kokius nori sprendimus, bet realiai įmonė jau bus valdoma ir veiks Baltarusijoje ar Rusijoje be tavo kaip verslininko dalyvavimo“, – sakė R. Simaitis.

M. Dubnikovas tokias priemones vadina ekonominiu karu, kuriuo siekiama kuo labiau pakenkti Vakarų verslininkams.

„Tai yra karas – ekonominis, moralinis karas prieš Vakarų pasaulį, ir konvencinis, kruvinas karas prieš Ukrainą. Natūralu, kad tos šalys iš vienos pusės bando sukelti kuo daugiau skausmo Vakarų pasaulio verslininkams, jų pinigams, investicijoms ir ta kaina yra dvejopa: jie gali kelti bylas, suimti administraciją, ypač jeigu ji yra iš užsienio, tai tokia rizika egzistuoja“, – sakė M. Dubnikovas.

Norinčiai pasitraukti Suomijos įmonei skirta 12 mln. eurų bauda

Baltarusijos portalas „Tochka“ vasario 20-ąją pranešė, kad Suomijos alaus gamintojo „Olvi“ šioje šalyje valdomai bendrovei „Lidskoje Pivo“ skirta 35,8 mln. Baltarusijos rublių (apie 12 mln. eurų) bauda už Valstybės kontrolės komiteto atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus.

R. Simaičio manymu, tai gali būti būti dar vienas vietinės valdžios įrankis – griežta sankcija už veiksmus, kurie atrandami nagrinėjant įmonių veiklą praeityje.  

„Yra tokių priemonių, kad atrandama tam tikrų pažeidimų, padarytų įmonės veiklose: mokestinių, reguliacinių, kitokių pažeidimų. Čia tas atvejis, kai taikomos sankcijos įžvelgus įmonės veikloje tam tikrus pažeidimus praeityje“, – kalbėjo teisininkas.

Pernai rugpjūtį „Olvi“ pranešė, kad traukiasi iš Baltarusijos ir parduos joje esantį turtą. „Tochka“ skelbia, kad jo pardavimas greičiausiai neįvyks, nes Baltarusija lapkritį įtraukė „Lidskoje Pivo“ į sąrašą įmonių, kurių turtiniai sandoriai ribojami.

Anot R. Simaičio, panašiai Baltarusijoje gali būti nubausta daugiau užsienio kapitalo įmonių.

„Tai nėra vienintelis užsienio kapitalo subjektas, kuris susilaukia. Įvairūs pagrindai yra nurodomi, finansinės sankcijos arba reikalavimai mokėti tam tikras sumas, pagal turimus duomenis, tai yra šiek tiek susiję su kapitalo kilme, bent jau tiek mes turime informacijos“, – BNS sakė jis.

Suomijos įmonė sprendimą apskundė teismui. R. Simaitis teigia, kad taip elgiasi ir kitos nubaustos bendrovės: „Pagal mūsų duomenis, didelė dalis įmonių su tuo nesutinka, nes tai yra tokia slenkanti, užslėpta nacionalizacija“.

„Tochka“ cituoja „Lidskoje Pivo“ generalinį direktorių Audrių Mikšį: „Bendrovė turi pagrindo prieštarauti“.

R. Simaitis taip pat sako, jog Baltarusija įteisino nacionalizaciją, o savininkai už prarastą turtą tikriausiai nepretenduotų į jokias kompensacijas.

„Baltarusiai priėmė įstatymą dėl nacionalizavimo, paėmimo į valstybės sąskaitą įvairaus turto, įskaitant ir akcijų kontrolę. Ar bus kompensuojama, ar ne, bus sprendžiama, kaip jie įvardija, teisiškumo principo pagalba. Tai yra didelė tikimybė, kad kompensacijų jokių nebus“, – sakė R. Simaitis.

D. Dundulis: turto Baltarusijoje nedovanosime, bet jau nurašėme į nuostolį

Dauguma Lietuvos įmonių, turinčių verslą Baltarusijoje, nenorėjo komentuoti, kokių nepatogumų joms sukelia naujausi suvaržymai, nes tai esą „jautri tema“.

Sąraše yra ir verslininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“, valdanti prekybos centro pastatą Oršoje.

Pasak D. Dundulio, šio turto parduoti nepavyksta, tačiau jis jo tikrai niekam nedovanos, o jeigu jis bus nacionalizuotas – su nuostoliais bus susitaikyta.

„Mes norėjome pasitraukti jau neatsimenu prieš kiek metų, bet iki visų tų įvykių. Dvi parduotuves pardavėme tuo metu, o trečios nesugebėjome – neradome pirkėjo. Mielai parduotume ir šiandien, bet yra tik toks variantas, kad galime ją padovanoti. Visgi priėmėme sprendimą, kad nedovanosime, o jeigu nacionalizuos, tai nacionalizuos: rezultatas finansinis bus tas pats“, – BNS sakė D. Dundulis.

Verslininkas sako, kad parduotuvė jau nurašyta į nuostolius: „Savo balanse mes esame nurašę ir susitaikę su tuo likimu. Aktyvios veiklos ten nevykdome iš viso, yra tik nekilnojamasis turtas Oršoje“.

Anot D. Dundulio, galimus finansinius nuostolius šiuo metu sunku apskaičiuoti: „Yra 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto parduotuvė, žiūrint, kiek tą kvadratą vertinti“.

Verslininkas teigė nejaučiantis jokio poveikio dėl to, kad bendrovė įtraukta į investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ sąrašą.

„Tris metus jau garantuotai nebuvau, o gal keturis Baltarusijoje. Yra ten direktorius, bet nestipriai kontaktuojame. Niekaip nejaučiu, kad esu įtrauktas į tą sąrašą, išskyrus iš Lietuvos viešosios erdvės“, – sakė D. Dundulis.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Linas Agro Group“, Baltarusijoje valdančios augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų bendrovę įmonę „Klm“, finansų direktorius Mažvydas Šileika praėjusią savaitę sakė, kad trauktis iš šios šalies sudėtinga dėl besikeičiančių teisės aktų, o kontroliuojamos bendrovės niekas pirkti nenori.

Anot jo, grupė nekeičia savo strategijos ir toliau ieško būdų, kaip pasitraukti iš Baltarusijos. Grupė „Klm“ kontroliuoja per Jungtinėje Karalystėje registruotą įmonę „Nordic Agro Investment“.

Verslas privalėjo žinoti riziką – M. Dubnikovas

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas sako, kad organizacija laikosi ankstesnės pozicijos, jog verslu Rusijoje ir Baltarusijoje lietuviai neturėtų užsiimti, tačiau su partneriais diskutuojama, kaip būtų galima padėti šiose šalyse įstrigusiems verslams.

„Oficialios pozicijos nėra, konfederacija iš principo yra prieš verslą Rusijoje ir Baltarusijoje, iš karto po karo pradžios apie tai kalbėjome, sakėme, kad reikia deramai vertinti tas rizikas, kurios atsiranda ir kurios atsiras ateityje. Konfederacijos tikrai tarpusavyje diskutuoja su partneriais, kurie gali padėti, yra mokama ir nemokama pagalba“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Anot jo, šiose šalyse dėl didesnių pelnų investavęs verslas negalėjo nežinoti apie rizikas, todėl normalu, jeigu teks prisiimti ir nuostolius.

„Tas, kas darė verslą Rusijoje ir Baltarusijoje, ypač po 2014 metų, – iki to laiko dar buvo galima teisintis, kad kažkas kažko nežino, bet vėliau eiti į tas šalis ir ten daryti verslą, potencialiai labai tampriai dirbant su vietinės valdžios palaiminimu, visi tas rizikas puikiai žinojo. Kodėl ėjo – didesnių maržų, tai jos dabar realizavosi į didesnius nuostolius. Tai, kas dabar yra ten įstrigę, yra jų reikalas išsikapstyti, arba padėti raktus suprantant, kad tai yra minusas 100 procentų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jo manymu, valstybė tokioje situacijoje galėtų padėti tik patarimais, tačiau ne finansine pagalba.

„Iš valstybės pusės galbūt galėtų būti kažkokios gairės, kaip elgtis tokioje situacijoje, bet kad kas nors trauktų už ausų, tai sunku įsivaizduoti, nes tai būtų nesąžininga mokesčių mokėtojų sąskaita – jeigu eini į super rizikingą regioną didesnės maržos, tai turi suprasti, jog gali būti ir pelno, ir nuostolio“, – sakė M. Dubnikovas.

Verslo konfederacijos teigia, kad Baltarusijos suvaržymai užsienio investuotojams yra tarsi įteisinimas rizikų, kurios egzistavo ir praeityje – valdžios institucijų nenuspėjamumas ir grėsmė prarasti verslus: „Tose šalyse tai nieko naujo – tas buvo prieš karą, kai galėjai per naktį likti be savo verslo, tai dabar tam rankos yra atrištos“.

R. Simaitis primena, kad Baltarusijai ar Rusijai apkaltinus užsienio verslininkus Minskas ar Maskva teoriškai turėtų teisę prašyti Tarptautinės kriminalinės policijos organizacija (INTERPOL) pagalbos, o tokiu atveju kiltų sulaikymo užsienio šalyse grėsmė.

Tačiau, M. Dubnikovo manymu, sunkiai tikėtina, kad Lietuvos verslininkai dėl to galėtų būti sulaikyti.

„Manau, kad kiekvienas atvejis čia, vietoje, būtų sprendžiamas individualiai, abejoju, ar Lietuva išduotų Baltarusijai savo pilietį dėl kokių nors menamų kaltinimų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Prieš kelis mėnesius liberalas Raimundas Lopata pasiūlė rezoliuciją paversti veiksmais, kad bet kokie verslo ryšiai su teroristine paskelbta Rusija būtų galimi tik su Vyriausybės leidimu.

„Vyksta karas. Yra teroristinė Rusija, kuri žudo ukrainiečius. O mes padedame jiems kariauti su ukrainiečiais? Bet koks verslas su Rusija ar komercinė veikla yra tarnavimas Putino režimui“, – savo nuomonę pabrėžė Seimo narys R. Lopata.

Seimui siūloma priimti dar vieną rezoliuciją, kuri jau įpareigotų Vyriausybę rengti pataisas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vyriausybės įstatymų projektai nuo Administracinio iki Baudžiamojo kodekso, Vyriausybės nutarimai ir pan.“, – vardijo R. Lopata.

Siūlymą nunešus į Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK), idėja pristabdyta.

„Mes ir nurodėme kelią profesoriui, kaip padaryti, kad įvardyta problema būtų efektyviai sprendžiama“, – sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Nurodyta, kad Europos Komisija (EK) jau buvo išaiškinusi, jog Lietuva negali savo nuožiūra drausti įmonėms turėti ryšių su Rusija.

„ES ekonominio pobūdžio priemones reglamentuoja ES lygiu priimti sprendimai“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Buvęs teisingumo ministras sako, kai kalbama apie šalies nacionalinį saugumą, Briuselio leidimo nereikia.

„Panašiau į atsikalbinėjimą arba į nenorą ką nors daryti. ES kompetencija yra ribota šiose srityse, bet nacionalinio saugumo klausimai jau yra valstybių kompetencijų klausimai“, – akcentavo teisininkas Gintautas Bartkus.

Iškilo klausimas ir dėl pačios rezoliucijos, kokia jos teisinė reikšmė. Diskusijos, kas yra rezoliucija, atrodo keistokai, kai tai aiškiai parašyta Seimo statute.

„Rezoliucija yra nenorminio pobūdžio teisės aktas, t. y. jis neprivalomas. Rezoliucija skirta tam, kad išreikštų Seimo valią, nuomonę tam tikru klausimu“, – paaiškino rezoliucijos reikšmę G. Bartkus.

Negalime vienu metu ir uždrausti Lietuvos verslininkams daryti verslo Rusijoje, ir kviestis, kaip darė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tūkstančius Rusijos piliečių, IT specialistų dirbti Lietuvoje.

Yra ir siūlymų valdantiesiems būti nuoseklesniems dėl Rusijos.

„Negalime vienu metu ir uždrausti Lietuvos verslininkams daryti verslo Rusijoje, ir kviestis, kaip darė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tūkstančius Rusijos piliečių, IT specialistų dirbti Lietuvoje“, – stebėjosi Seimo narys Giedrius Surplys.

Lietuvos prekyba su Rusija sumažėjo, bet išaugo su Baltarusija, Kazachstanu, kitomis rusų sąjungininkėmis. Klausimų kelia tūkstančiai vis dar į Lietuvą atvykstančių rusų. Rugsėjį apribojus vizas kalbėta, kad tai sustiprins Lietuvos saugumą. Tačiau kas mėnesį įleidžiama po daugiau nei 30 tūkst. rusų. Iškart kalbėta, kad vizų draudime palikta daug išimčių.

„Nacionaliniai vizų turėtojai, t. y. leidimų gyventi šalyje turėtojai, taip pat Šengeno vizų turėtojai, turintys artimų giminaičių Lietuvoje arba ES“, – kas gali būti įleidžiami, vardijo VSAT valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius.

Kas mėnesį įvažiuoja po 100 tūkst. baltarusių. Rusija paskelbta teroristine valstybe, bet Lietuva tebeturi daugybę sutarčių ir įsipareigojimų Rusijai, nors ji dar iki invazijos įrodė, kad sutarčių nesilaiko, pvz., slapstydama įtariamuosius Sausio13-osios byloje.

„Pvz., teisminio bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas ir panašūs dalykai su tokiomis valstybėmis, mano supratimu, būtų tinkamas žingsnis, ir tai nėra ES kompetencija“, – pažymėjo G. Bartkus.

Nebeprašinėkite iš valstybės kompensacijų, nes jos yra mokesčių mokėtojų sunešti pinigai ir valstybės skolos pinigai.

Maistą žymiai geriau ir efektyviau gamina lenkai, latviai. Lietuviški produktai iš tiesų yra itin prasti, gamyba – neefektyvi, vertinant ją pagal išlaidas.

Kitos verslų sritys irgi nereikalingos, nes Lietuvos verslininkai niekada neinvestavo į žmones, o vien kišo pinigus į savo kišenes ir be gailesčio eksploatavo dirbančiuosius, mokėdami elgetiškas algas.

Chemijos pramonei – kaput. Gamina efektyviau kiti. Žmogiškieji ištekliai – katastrofa, jauni žmonės pas mus – beraščiai, pasiligoję narkomanai, apskritai imant, populiacija ligota, idiotų skaičius yra katastrofiškas – esamu metu 9 iš 10 defektyvūs. Jei ką nors ir dirba, nieko iš to gero.

Tarp vaikų idiotizmas – dar labiau paplitęs, išsigimimai visuotiniai, vaikai jau nebegali vykdyti net paprasčiausios mokymo programos, sudarytos debilams.

Vokiečiai nebūtinosioms prekėms pradėjo leisti kur kas mažiau pinigų ir tai jau pajuto Lietuvos verslas. „Financial times“ skelbia, kad Vokietijoje šią savaitę užfiksuotas didžiausias mažmeninės prekybos kritimas kone per 30 metų.

„Kai kurios didesnės įmonės jau irgi susiduria su problemomis, o problemos yra dėl to, kad mūsų užsienio partneriai, ypač kalbant apie eksportą, planuoja mažesnius užsakymus, prašo mažesnių kainų, o tuo tarpu mes mažinti kainos neturime iš kur“, – komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės.

Vokietija – didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Dėl infliacijos ir aukštų energijos išteklių kainų verslas tikina esąs įspraustas į kampą.

„Mažos ir vidutinės įmonės skundžiasi, kad jau nebegali toliau finansuotis bankuose, nes jie dėl padidėjusios rizikos nesuteikia jiems kreditų. Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės ir reikės naudoti tuos energetinius išteklius, kokius turime“, – kalbėjo S. Besagirskis.

„Matome iš įmonių, kad yra didesnis poreikis apyvartiniam kapitalui dėl padidėjusių išteklių kainų ir žaliavų kainų. Kiekviena įmonė vertinama atskirai. Šiek tiek matoma rinkoje, kad yra sugriežtėję kredito standartai“, – teigė ekonomistas Vytenis Šimkus.

Palyginti su pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos inicijuotų bankrotų skaičius išaugo beveik du kartus.

„Įmonių pardavimo rinka yra labai padidėjusi ir kai kurie sektoriai parsiduoda už tikrai juokingas kainas“, – tikino S. Besagirskis.

Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį.

Tačiau ekonomistai situacijos nedramatizuoja, daliai įmonių pandemiją išgyventi padėjo tik valstybės parama. Esą, natūralu, kad grįžus į normalias vėžes, dalis verslo grąžinti skolų nebesugeba. 

„Tai yra ir pandemijos šleifas, nes turėjome didelius mokesčių atidėjimus, dideles subsidijas, dalis įmonių užsikrovė ir papildomą skolų naštą per pandeminį laikotarpį. Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį“, – teigė V. Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastarąjį pusmetį daugiausia bankrutavo statybų, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos įmonės. Pandemija galutinai prie bankroto privedė daugiau nei pusšimtį restoranų.

„Daugiausia, žinoma, yra Vilniaus regione, tada yra pajūris – Kretinga, Palanga ir Klaipėda, o tada Kaunas yra trečioje vietoje“, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Bankrutavusios maitinimo įmonės – ne naujokės.

„Bendras šiais metais bankrutavusių įmonių vidurkis yra 7,5 veikimo metų. Tai yra pakankamai ilgą laiką dirbusios įmonės“, – sakė A. Kačinskas.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad metų pabaigoje bankroto statistika dar pablogės ir siūlo iki šių metų galo įmonėms pratęsti atidėtus mokėjimus „Sodrai“, tačiau kiti mano, kad pagalbos verslas jau sulaukė pakankamai.

„Buvo sudarytos pakankamai lanksčios sąlygos išsimokėti mokestines paskolas, manau, kad kažkokių papildomų priemonių šiuo metu nereikia“, – teigė V. Šimkus.

Užimtumo tarnyba pastebi, kad Lietuvoje palyginti su pernai padaugėjo masinių atleidimų. Iki liepos gauta pranešimų apie beveik 4 tūkst. atleidžiamų darbuotojų.

„Vidutiniškai yra atleidžiama po 230 darbuotojų, tačiau vyrauja ir didesni grupės atleidimai“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pavyzdžiui, „LTG Cargo“ numato atleisti daugiau nei 1 200 darbuotojų, „Lietuvos paštas“ – 600, „Kaišiadorių paukštynas“ – 400, „Lietuvos geležinkeliai“ – 274 darbuotojus.

„Gamybos tendencijų pokyčiai, apimčių sumažėjimas, bankrotai, reorganizacija ir restruktūrizacija“, – darbuotojų atleidimo priežastis vardino I. Balnanosienė.

Kaip ir pernai, daugiausia atleidimų – apdirbamosios pramonės, transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

Eltą jis informavo, kaip šalies gamintojams sekasi ieškoti naujų importo bei eksporto rinkų, beveik nutrūkus Lietuvos prekybiniams ryšiams su Kinija bei Rusija ir Baltarusija.

„Kol kas sakyti, kad labai turime daug pažangos ieškant naujų rinkų negaliu. Rudeniui ruošiami vizitai į šalis, iš kurių tikimės diversifikuotis dėl pramoninių medžiagų žaliavų tiekimo – metalo, stiklo, silicio. Kalbame apie puslaidininkius“, – teigė LPK prezidentas.

Jis teigė, kad naujų importo partnerių ieškoma Indonezijoje, Tailande, Vietname, kurį V. Janulevičius vadina „naująja Kinija“. Be to, tolesni politinio ir verslo susitikimai planuojami ir Taivane.

Prekyba su Kinija smuko dar praėjusių metų pabaigoje, šiai itin griežtai apribojus lietuviškų prekių eksportą ir netgi pareikalavus kitų šalių įmonių nenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų, antraip ir jų gaminiai nebus įsileidžiami į Kinijos rinką. Šį spaudimą lėmė Vilniaus sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje (salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu), kas, anot Pekino, pažeidžia „Vienos Kinijos principą“.

„Su Kinija santykiai pagerėję, bet žaliavų tiekime didelio pozityvumo visgi neatsirado. Kol kas, jei žaliavos iš Kinijos ir keliauja, tai iš trečiųjų šalių arba per trečiąsias jas. Tas pats eksportas į Kiniją yra išvis sustojęs, jo išvis praktiškai nėra“, – sakė V. Janulevičius.

Tuo metu Rusijos ir Baltarusijos rinkos praktiškai užsivėrė Kremliui pradėjus karą Ukrainoje vėlyvą vasarį.

Iš šių šalių Lietuvos gamintojai importuodavo daug pramoninių žaliavų, tokių kaip metalai, mediena, stiklas ir kt.

Rudeniui ruošiami vizitai į šalis, iš kurių tikimės diversifikuotis dėl pramoninių medžiagų žaliavų tiekimo – metalo, stiklo, silicio.

Žaliavų teikėjų ieškoma Pietryčių Azijoje, toliau vyks vizitai į Taivaną

Pasak V. Janulevičiaus, Pietryčių Azijos šalys, pavyzdžiui, Indonezija, Tailandas ar Vietnamas, Lietuvos pramonei galėtų būti potencialios importo partnerės, verslui siekiant diversifikuoti sutrikusį pramoninių žaliavų ir komponentų atsivežimą iš Kinijos.

Rudenį į Indoneziją planuojami užsienio reikalų bei ekonomikos ir inovacijų ministrų vizitai, rugsėjo-spalio mėnesiais delegacijos iš Lietuvos prekybos ryšių ieškos ir Tailande, ir Vietname. Tarp šių valstybių, kaip patrauklų metalo ir kitų pramoninių žaliavų teikėją, V. Janulevičius išskiria būtent pastarąją šalį.

„Daugeliu atveju Vietnamo pranašumai tame, kad ten sumontuoti įrengimai yra naujesni, tikslesni, vakarietiški. Dėl to į Vietnamą investuoja vokiečiai, taivaniečiai, japonai kaip į naująją Kiniją. Vietnamas yra labiau subalansuota šalis, ne tokia protekcionistinė, laisvesnė šalis prekybai“, – teigė LPK prezidentas.

Kartu jis informavo, kad spalį naujos politikų ir pramonės atstovų delegacijos vyks ir į Taivaną, visų pirma, siekiant užsitikrinti aukštųjų technologijų produktų tiekimą iš salos.

„Į Taivaną vizitai buvo tik politiniame lygmenyje (...) nauji vizitai bus spalį ir tuomet galėtume kalbėti, pavyzdžiui, apie puslaidininkių, silicio tiekimą iš Taivano į Lietuvą“, – teigė V. Janulevičius.

Džiugina prekybos su JAV rezultatai, žvalgomasi ir į Afriką

Komentuodamas pokyčius eksporto rinkose, V. Janulevičius pasidžiaugė eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas rezultatais, kurie per metus augo beveik trečdaliu.

„Džiugina, kad po truputį visgi auga eksportas į JAV, lyginant su praeitas metais augimas 30 proc. didesnis. Tikimės, kad tas augimas išliks toks stabilus ir turėsime galimybę didinti savo eksportą“, – teigė V. Janulevičius.

Pasak jo, per Atlantą eksportuojama daug aukštųjų technologijų, pavyzdžiui, lazerių, taip pat daugėja į JAV vežamų medienos gaminių, langų, durų, apie 30 proc. augo ir mašinų bei įvairių įrenginių eksportas.

„Turime vilčių, kad tai kažkiek subalansuos tas netektis, kurios buvo prarastos su Rytų kaimyninėmis šalimis ir su Kinija“, – svarstė V. Janulevičius.

Be to, LPK prezidentas išreiškė viltį, kad Europos Komisija padės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti ir Afrikoje, kurioje, anot jo, sėkmingai verslą plėtoja didžiosios Europos ekonomikos.

V. Janulevičius aiškina, kad lietuviška pramonė galėtų ir šiam žemynui tiekti maisto, įvairius kitus gaminius, tačiau verslui kiltų problemų dėl atsiskaitymo už prekes. Dėl to, prieš prekiaujant su Afrika, būtina sutarti su EK dėl apmokėjimo garantijų verslui.

„Savo kainos-kokybės santykiu lenkiame daug ES šalių. Tam tikrų medžiagų, produktų tiekime, kainos-kokybės atžvilgiu esame žymiai lankstesni ir geresni nei kitos didžiosios šalys, tik kad neturime garantuoto atsiskaitymo“, – kalbėjo LPK prezidentas.

A. Izgorodinas: Lietuvos eksportas jau yra gana gerai diversifikuotas

Ekonomistas Aleksandras Izgordinas vis tik abejoja, kad Lietuvos verslai gali efektyviai ir greitai atrasti naujų eksporto rinkų veiklai diversifikuoti. Anot jo, sunkumus lemia šalies pramonės ir eksporto struktūra, pirmiausia orientuota į Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkas, nėra daug galutinį produktą gaminančių įmonių.

Lietuvos gamintojai visų pirma tiekia komponentus galutines prekes JAV, Kinijai ir kitoms šalims eksportuojančiai Vakarų Europos pramonei, sako jis.

„Lietuvos pramonė aptarnauja Vakarų Europos ir Skandinavijos gamyklas teikdama joms kontraktinės gamybos paslaugas. Tarp Lietuvos pramonės įmonių realiai turime nedaug įmonių, kurios gamina savo produkciją. Todėl dėl šios Lietuvos pramonės specifikos artimiausiu metu Lietuvos eksportas ir toliau fokusuosis į Vakarų ES ir Skandinavijos regioną“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.

Ekspertas įsitikinęs, kad Lietuvos eksportas jau yra gerai diversifikuotas, todėl verčiau reiktų orientuotis į priemones toliau stiprinti prekybinius ryšius su Vakarų Europa.

„Tik tai neatsispindi Lietuvos statistikoje, kadangi Lietuvos eksportuotojai yra didelės ES vertės grandinės dalis. Atitinkamai, Lietuvos valdžiai reikia fokusuotis į ekonominių santykių su Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėmis stiprinimą – tokiu atveju pajausime didesnį teigiamą poveikį Lietuvos eksportui ir pramonei nei eidami į naujas eksporto rinkas“, – komentavo A. Izgorodinas.

Per metus augo ir importas, ir eksportas

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, gegužę prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,46 mlrd. eurų, lietuviškų prekių pirkėjams užsienyje išvežta už 2,11 mlrd. eurų. Anot departamento, lyginant 2022 m. sausio–gegužės mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., eksportas padidėjo 29,5 proc.

Vis dėlto, palyginti su šių metų balandžiu, gegužę visas eksportas krito 0,3 proc., lietuviškos kilmės prekių – 5,9 proc.

Tuo metu gegužės importas beveik siekė 4 mlrd. eurų, nors nuo balandžio jis smuko 7,5 proc. 2022 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, importas padidėjo 41,6 proc.

2022 m. sausio–gegužės mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (12,6 proc.), Lenkiją (9,3 proc.), Vokietiją (8,4 proc.), Rusiją (6,7 proc.), o importavo iš Vokietijos (11,6 proc.), Lenkijos (11,4 proc.), Rusijos (10,8 proc.), Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,4 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Latviją (7,4 proc.), Nyderlandus (6,3 proc.).