Anot teismo, R. Šukio skundas atmestinas, nes jis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų.

„Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku“, – pažymima nutartyje.

Buvusio politiko skundą 2019 metų gruodį atmetė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, šį sprendimą R. Šukys apskundė.

Administraciniam teismui pateiktame skunde R. Šukys siekė neteisėtais pripažinti VSD veiksmus renkant ir 2018-ųjų pavasarį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikiant pažymą, kurioje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai.

R. Šukio teigimu, ši informacija yra „klaidinga, neobjektyvi, šališka“. Už jos paskleidimą buvęs politikas iš VSD reikalavo 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų padengimo.

Savo atsiliepime VSD su skundu nesutiko ir teigė, kad negalima neteisėtais veiksmais laikyti informacijos perdavimo Seimo komitetui, kuriam departamentas yra atskaitingas ir privalo teikti duomenis.

VSD taip pat nesutiko ir su teiginiu, kad informacija bei faktų ar įvykių vertinimas pažymoje neatitinka tikrovės bei tvirtino, kad ji yra paremta turima įslaptinta informacija.

LVAT vertinimu, R. Šukio pateiktas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, nes jo reikalavimai nebūtų sukėlę konkrečių teisinių pasekmių VSD, jų pagrindu nebūtų įmanoma įpareigoti departamentą atlikti konkrečių veiksmų.

„Pareiškėjas patikslintame skunde prašė pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant komitetui pažymą, t. y. pateikė reikalavimą, kuriuo konkretus poveikis materialiniams teisiniams santykiams, net ir priėmus palankų (hipotetiškai) pareiškėjui teismo sprendimą, neįvyks“, – rašoma teismo nutartyje.

„Tai iš principo tik motyvas, kuriuo galėtų būti grindžiamas teismo sprendimas. Joks patvarkymas, teismui priėmus sprendimą, atsakovui nebus suformuluotas. Atsakovas neturės, ką įvykdyti“, – priduriama joje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad VSD veiksmuose renkant, tiriant ir teikiant informaciją NSGK, nėra prieštaravimo jokiam teisiniam reguliavimui, tad nėra ir vienos iš sąlygų atsirasti viešajai atsakomybei bei negalimas neturtinės žalos atlyginimas.

LVAT konstatavo ir tai, kad ginčijamos pažymos turinį paskleidė ne VSD, o NSGK.

„VSD iš pradžių teikė įslaptintą informaciją, kurios teikimas pripažintas teisėtu, kuri (ginčo informacija) Komiteto prašymu vėliau buvo išslaptinta bei teikta tolesnei procedūrai (kartu tapo prieinama ir plačiai visuomenei), kurioje VSD jau nebedalyvavo“, – teigiama nutartyje.

Vilniaus apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje R. Šukys teisiasi su VSD dėl garbės ir orumo įžeidimo. Šis teismas ieškinį jau buvo atmetęs, tačiau apeliacinius skundus svarstęs Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį šią nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.

Byla apylinkės teismui nagrinėti grąžinama antrą kartą. 2019 balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R. Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti.

Tuomet VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas pernai vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo, o birželį Vilniaus apylinkės teismas atmetė R. Šukio skundą ir byla vėl persikėlė į apygardos teismą.

Seimo komitetui 2018 metų kovą pateiktoje, o vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Žvalgybos medžiagoje taip pat teigiama, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir liberalas Gintaras Steponavičius kalbėjosi apie R. Šukio tinkamumą būti ministru.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija teikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atlikusiam tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Kaip nurodo Konkurencijos taryba, teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti administracinės bylos dalį dėl prašymo skirti sankcijas šiems asmenims, kadangi Konkurencijos taryba dėl sankcijų skyrimo įmonių vadovams kreipėsi praėjus Konkurencijos įstatyme nustatytam terminui.

„LVAT pasirėmė savo anksčiau suformuota praktika, kad terminas Konkurencijos tarybai kreiptis į teismą dėl sankcijų vadovams prasideda tą dieną, kai institucijos nutarimas dėl sankcijų ūkio subjektams įsiteisėja konkrečios įmonės atžvilgiu, nepaisant to, kad kiti pažeidimo dalyviai apskundė Konkurencijos tarybos nutarimą“, – nurodo taryba.

„LVAT paliko nepakeistą VAAT sprendimą dėl sankcijų skyrimo buvusiai įmonės „Vortex Capital“ vadovei, – teisėjų kolegija, įvertinusi Laurai Kiaulevičiūtei skirtą sankciją, t. y. apribotą teisę trejus metus užimti vadovaujamas pareigas ir skirti 1000 eurų baudą, neturėjo pagrindo pripažinti, kad VAAT nesilaikė teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų, netinkamai vertino reikšmingas aplinkybes ar pažeidė procedūrinius reikalavimus“, – nurodo Konkurencijos taryba.

Taryba 2017 metais nustatė, kad minėtos bendrovės, dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose statybos ir įrengimo darbams pirkti, tarpusavyje derino komercinius pasiūlymus ir sudarė sąlygas pirkimus laimėti bendrovei „Vortex Capital“.

Kai tokias išvadas patvirtino LVAT, Konkurencijos taryba kreipėsi į VAAT dėl sankcijų skyrimo vadovams, kurie tiesiogiai prisidėjo prie kartelio sudarymo, ir prašė jiems keturis metus apriboti teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti valdymo organo nariu bei skirti po 6 tūkst. eurų baudą.

„Nors VAAT iš dalies patenkino Konkurencijos tarybos prašymą ir skyrė asmenines sankcijas visų trijų įmonių vadovams, LVAT paliko galioti tik buvusiai „Vortex Capital“ vadovei skirtą asmeninę atsakomybę, nes „Elmis“ ir „Ledevila“ neskundė Konkurencijos tarybos nutarimo dėl kartelio sudarymo, kas reiškia, kad institucija turėjo kreiptis į VAAT anksčiau, nelaukdama LVAT sprendimo dėl „Vortex Capital“, – teigia taryba.

Teismo spalį priimtu sprendimu buvo neteisėtomis pripažintos A. Verygos įsakymų dalys, nustatančios naują kompensuojamųjų vaistinių preparatų įrašymo į kainyną tvarką bei kompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo taisykles.

LVAT buvo nusprendęs, kad patvirtinęs naują tvarką įsakymu, A. Veryga viršijo įgaliojimus ir ji nustos galioti šių metų gruodžio 31 dieną.

Tačiau byloje buvo gautas prašymas atidėti sprendimo įsigaliojimą dar šešiems mėnesiams, tai yra iki 2020 metų liepos.

Sveikatos apsaugos ministerija prašymą grindė tuo, jog paskelbus teismo sprendimą teisiniai santykiai, susiję su teisės į kompensuojamuosius vaistinius preparatus įgyvendinimo tvarka, liks nesureguliuoti, nes pirmojo pigiausio kompensuojamojo vaisto tvarka nebuvo patvirtinta Seime.

Išnagrinėjęs prašymą, LVAT nustatė, kad sveikatos apsaugos ministras turi atitinkamą kompetenciją priimti su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus, pašalinančius teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai įsigaliojus teismo sprendimui.

Vis dėlto, LVAT pažymėjo, kad iki šiol A. Veryga nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su teisinio reguliavimo spragų šalinimu, ir todėl atidėjo savo sprendimo įsigaliojimą iki 2020 metų vasario 28 dienos.

Po LVAT sprendimo A. Verygai gruodį nepavyko Seime įtvirtinti pirmojo pigiausio kompensuojamo vaisto tvarkos.

Ši tvarka apibrėžia, kad pacientui pirmą kartą arba po pertraukos paskyrus kompensuojamą vaistą, jam vaistinėje turi būti parduodamas pigiausias kompensuojamas vaistas.

Tokia pati tvarka nuo liepos galiojo pagal neteisėtu pripažintą ministro įsakymą.

A. Veryga laikosi pozicijos, kad valstybei skatinant rinktis pigiausią tų pačių veikliųjų medžiagų vaistą taupomos ir pacientų, ir valstybės lėšos, o konkurencija tarp vaistų gamintojų sumažins medikamentų kainas.

Tvarką kritikuoja dalis medikų ir pacientų organizacijų atstovų. Anot jų, pacientams ribojama galimybė rinktis, o kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo.

Virto mažumų baru

J.Basanavičiaus gatvėje šiuo metu ši įstaiga pervadinta "Flamingo" vardu, bet socialiniuose tinkluose baras reklamuojasi, jog čia veikia naktinis klubas "Seacret night club". Baras pakeitė veiklos koncepciją ir tapo draugiška LGBT bendruomenei įstaiga.

Šioje legendinėje pasilinksminimo vietoje šią vasarą alkoholis turėjo būti pardavinėjamas tik iki 1 val. nakties, nors pats klubas veikė per naktį, iki paryčių čia vykdavo koncertai.

Patalpas nuomojanti mažoji bendrija "Gaumena" buvo sulaukusi ne vienos institucijos tikrintojų.

Prieš Žolinę pareigūnai naktiniame klube pamėgino įsigyti alkoholio pasibaigus licencijos laikui, tai yra po 1 val. nakties, ir be vargo jo gavo.

"Pirkimą vykdė policijos pareigūnai. Šiai įstaigai taikomas alkoholio prekybos laiko apribojimas, o alkoholis parduotas po 1 val. nakties", – patikslino Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus vedėjas Kęstutis Bončkus.

Šiai įstaigai taikomas alkoholio prekybos laiko apribojimas, o alkoholis parduotas po 1 val. nakties.

Po skundų – sankcijos

Įstaiga alkoholio prekybos licencijos laiko apribojimų sulaukė pernai. Liepą Palangos miesto taryba nusprendė imtis sankcijų pasilinksminimo įstaigai, kurios veikla mieste ėmė kelti rūpesčių.

2015–2017 metais dėl šio baro veiklos policija sulaukė 278 pranešimų. Iš jų – 223 dėl viešosios tvarkos pažeidimų (neblaivūs asmenys, muštynės), 145 – dėl triukšmo, konfliktų viešoje vietoje.

Nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 9 d. šiuo adresu užregistruota 20 pranešimų apie įvykius, iš jų – 13 dėl triukšmo.

2018 m. liepą Palangos miesto taryba priėmė sprendimą riboti alkoholio prekybos laiką šiuo adresu.

Tokį sprendimą ginčijo tiek pastato savininkai, tiek ir nuomininkai – mažoji bendrija "Gaumena". Nuomininkams buvo pavykę laimėti vieną teisminių ginčų, tačiau, sprendimą apskundus, buvo priimta neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis.

"Savo diskrecijos teise, kurią nustato įstatymas, taryba ir administracija pasinaudojo turėdamos tam rimtą ir pakankamą pagrindą bei siekdamos apsaugoti viešąjį interesą ir visuomenę nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių", – pažymėta teismo nutartyje.

Mažoji bendrija "Gaumena" teismui skundėsi, jog be reikalo sulaukė sankcijų, nes ne ji nuomojo patalpas tuo laikotarpiu, kai policija skaičiavo šimtus iškvietimų.

Bet teismas konstatavo, jog ši aplinkybė nėra tokia svarbi.

Teismo manymu, ne tai, kas yra prekybos vietos savininkas ar nuomininkas bei jų kaita, o poreikis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą yra svarbiausi dalykai.

Suformavo precedentą

"Aš sveikinu praėjusios kadencijos Palangos savivaldybės tarybos narius už ryžtingą ir teisėtą sprendimą siekiant, kad kurorto įvaizdis keistųsi, kad verslas netaptų žmonių, o ypač jaunimo, naktinėmis girdyklomis. Po šio sprendimo, kuris suformavo ir teismų praktiką, turės suklusti visos netvarkingos įstaigos", – situaciją komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak kurorto vadovo, dažnokai savivalda gali atsimušti į sieną mėginimais tokiu būdu taikyti sankcijas problemų keliančioms įstaigoms.

"Iki šiol pažeidimais garsėjantiems barams pavykdavo išvengti sankcijų, kavinei pakeitus veiklą vykdančią įmonę. Naujai įmonei apribojimai nebūdavo taikomi", – pastebėjo Š.Vaitkus.

Iki šiol pažeidimais garsėjantiems barams pavykdavo išvengti sankcijų, kavinei pakeitus veiklą vykdančią įmonę.

Skraidė kėdės, kilo muštynės

Dienraščio "Klaipėda" šią vasarą kalbinti "Gaumenos" atstovai tikino, jog įstaiga, atvėrusi duris seksualinių mažumų atstovams, tikėjosi, jog pranešimų apie triukšmą ir kitus įvykius nebebus.

Įmonė akcentavo dedanti pastangas, tvarkai kavinėje palaikyti samdanti apsaugos darbuotojus.

Tačiau jau šią vasarą čia fiksuotas ne vienas incidentas. Dėl triukšmo šiuo adresu buvo surašyti trys protokolai, tačiau iškvietimų būta ir daugiau.

Liepos viduryje į barą patikrinti užsukus Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams kartu su Klaipėdos policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnais kilo susistumdymas tarp administracijos atstovo ir pareigūnų.

Šiems teko kviesti pastiprinimą iš Palangos komisariato.

Dar vieno incidento metu šiame bare skraidė kėdės. Kilus konfliktui tarp dviejų klientų ir apsaugos darbuotojo, Į apsaugininką buvo paleista kėdė, kuri pataikė žmogui į galvą.

Teismai atmetė ieškinį, nurodę, jog tinkamą atstovavimą teismuose savivaldybė turėtų užtikrinti savo resursais.

„Tai, jog atsakovas nesugeba tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti pareiškėjams nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštos“, – neskundžiamoje nutartyje rašo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Jis paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį.

Advokatų išlaidas savivaldybė siekė prisiteisti iš keturiasdešimties kauniečių, siekusių, kad nebūtų uždaryta Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla Žaliakalnyje.

Mokyklos tarybos nariai, siekę panaikinti tarybos sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, skundė jį dviejų instancijų teismuose, tačiau šias bylas pralaimėjo. Tuomet savivaldybė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismai šio prašymo netenkino, įvertinę, jog savivaldybė turi Teisės ir konsultavimo skyrių ir jame 20 iš 22 darbuotojų turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Pasak teismo, bylos duomenys patvirtina, jog atsiliepimus byloje rengė savivaldybės skyriaus atstovė, kuri savivaldybei teisme atstovavo kartu su advokatu Miroslav Nosevič ir advokato padėjėja Agne Kiseliauskaite.

M. Nosevič yra vienos iš didžiausių Lietuvoje advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris.

„Atsakovas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato ir advokato padėjėjo pagalbą, nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei sudarant atstovavimo sutartį tarp atsakovo ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Kauno savivaldybė pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė, teigdama, jog toks sprendimas grubiai pažeidė Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamą konstitucinę teisę bet kuriam Lietuvos subjektui turėti advokatą.

Savivaldybė teigė, jog Teisės skyriaus specialistams tenka didžiulis krūvis, nes savivaldybės administracija dalyvauja 434 aktyviuose teisminiuose procesuose.

Atsakovai atsikirsdami į šį skundą pastebėjo, jog byla išnagrinėta per du teismo posėdžius ir vieną posėdį kitoje, prijungtoje, administracinėje byloje, todėl vargu, ar buvo tokia sudėtinga, kad pareikalautų neeilinių žinių ir resursų.

LVAT taip pat nurodė nenustatęs, jog kilęs ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas, be to, yra susijęs su viešuoju administravimu, kuris yra savivaldybei priskirta kompetencija.

Teismas atmetė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ skundą dėl sustabdytų statybų.

„Kolegijai nekyla abejonių, kad nesustabdžius statybos leidimo galiojimo ir pradėjus statybas sklype, o bylai pasibaigus Vilniaus apygardos prokuratūros naudai, teismo sprendimo vykdymas aiškiai pasunkėtų, nes kiltų statybos padarinių šalinimo klausimas. Taigi tai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas vėliau gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas“, – rašoma teismo nutartyje.

LVAT paliko galioti lapkritį Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo tenkinus prokurorų prašymą, sustabdytas rugpjūtį išduotas daugiabučio statybos leidimo galiojimas.

Teisme prokurorai siekia, kad statybos leidimas būtų panaikintas.

Prokurorų teigimu, naujas pastatas Žygimantų gatvėje pažeis Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę – panoramą, matomą nuo pėsčiųjų pasažo dešiniajame Neries krante: vaizdą į arkikatedrą, varpinę ir kitus Vilniaus senamiesčio objektus.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rewo“ skelbė 16,8 mln. eurų projekto plėtrą Žygimantų gatvėje planuojanti pradėti šių metų rudenį.

Žygimantų g. 12A suplanuotas dviejų korpusų namas, jame ketinama įrengti 73 butus.

2017 metais, kai bendrovė surengė architektūros konkursą, Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, jog teritorija turi vertingąją savybę – Vilniaus senamiesčio panoramą nuo dešiniajame Neries krante esančio pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su „Lietuvos“ viešbučio prieigomis.

Nepaisydama šio sprendimo, teritoriją valdanti bendrovė „Žygimantų 12“, nugriovė čia stovėjusį pastatą. Tačiau Kultūros paveldo departamentas nurodė jį atstatyti. Praėjusį gruodį teismo sprendimu „Žygimantų 12“ leista laikinai šio nurodymo nevykdyti.

Šį balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė įmonės skundą, kuriuo ji siekė panaikinti Kultūros paveldo departamento tarybos sprendimą. Bendrovė planavo teismo sprendimą skųsti.

Lapkričio pradžioje paveldosaugininkai teritorijoje nustatė dar daugiau vertingųjų savybių: Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes papildyti trijų namų rūsių liekanomis, lauko akmenų grindinių fragmentais bei Kiaulių skersgatvio liekanomis sklype Žygimantų g. 12, 12A.

Projektą „Rewo“ įgyvendina su teritoriją valdančia bendrove „Žygimantų 12“. Pastaroji priklauso Kipre registruotai įmonei „Anised Enterprised limited“, o „Rewo“ valdo Andrius Voišnis, įmonės vadovas Edvinas Malevskis, Edvinas Lukaševičius ir Mindaugas Devėnas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį iš esmės atnaujino D. Zabulionio atleidimo bylą ir žodiniame posėdyje ją nagrinės kitų metų sausio 22 antrą dieną, BNS patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Pasak LVAT teisėjų kolegijos, teismui kilo klausimų dėl galimybės atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą po to, kai paskirta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta teismo, ar buvo laikytasi nuobaudos skyrimo procedūros, be to, reikia aiškiai apibrėžti galbūt padarytas neteisėtas veikas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūtį nutarė, kad D. Zabulionis ir antrą kartą buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija sprendimą apskundė LVAT-ui.

D. Zabulionis prašo grąžinti jį į buvusias pareigas direkcijoje, priteisti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo šių metų kovo 21 dieną.

Pirmą kartą D. Zabulionis atleistas pernai kovą dėl galimai neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

LVAT šių metų vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis buvo grąžintas vasario pabaigoje, tačiau kovo 21 dieną vėl atleistas.

Galimą D. Zabulionio tarnybinį nusižengimą tyrusi Kelių direkcijos komisija nustatė, kad jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė nenustatęs pakankamo buvusio ministro kaltės laipsnio jo materialinei atsakomybei kilti.

„Nenustačius neteisėtų kaltų veiksmų, nebuvo pagrindo tenkinti regresinį (atgręžtinį) reikalavimą dėl buvusio vidaus reikalų ministro neteisėtais veiksmais sukeltų materialinio pobūdžio pasekmių“, – paskelbė LVAT.

Išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šiuo sprendimu panaikintas 2015 metų lapkritį priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir atmestas Generalinės prokuratūros prašymas priteisti žalą.

„Neteisėti veiksmai nėra padaryti dėl tyčios“, – sakė teisėja Virginija Volskienė.

Ji teigė, kad R. Palaitis skirdamas nuobaudą Valstybės tarnybos departamentui vadovavusiam Osvaldui Šarmavičiui, savo įgaliojimų neviršijo.

Pasak teismo, R. Palaitis elgėsi pakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, o pagrindo vertinti, kad jis akivaizdžiai nesivadovavo bendraisiais teisės principais, tarp jų ir atsakingo valdymo bei gero viešojo administravimo standartais ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar pažeidė diskrecijos ribas, nėra.

„Vidaus reikalų ministras, skirdamas tarnybines nuobaudas, laikėsi procedūrinių taisyklių, reglamentuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimą, tarnybinių nusižengimų padarymas buvo nustatytas kompetentingų subjektų“, – rašoma teismo pranešime.

Nuo 2002 metų departamentui vadovavusį O. Šarmavičių tuometinis vidaus reikalų ministras R. Palaitis atleido 2010 metų kovo mėnesį, bet 2011 metais teismas nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VRM teismo nurodymą įvykdė.

O. Šarmavičius dabar dirba Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoju.

Generalinė prokuratūra į teismą dėl ministerijai padarytos žalos kreipėsi gavusi Valstybės kontrolės prašymą. Savo išvadose Valstybės kontrolė konstatavo, kad VRM pavaldus Valstybės tarnybos departamentas neteisėtai panaudojo valstybės biudžeto lėšas atleisto ir teismo sprendimu grąžinto į darbą darbuotojo – O. Šarmavičiaus – darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir neturtinei žalai apmokėti bei neteisėtai atleistos darbuotojos išeitinei išmokai apmokėti.

O. Šarmavičius į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas grįžo 2013 metų pradžioje. Nepaisant to, kad teismas nurodė jį grąžinti į pareigas 2011 metų rugsėjį, pirmąją darbo dieną, O. Šarmavičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Po Seimo rinkimų pasikeitus politinei daugumai ir Vyriausybei, 2013-ųjų sausį socialdemokratas vėl buvo paskirtas departamento direktoriumi ketverių metų kadencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusį ketvirtadienį atmetė „Volfo Engelman“ skundą ir paliko galioti 2016 metų departamento nutarimą.

Departamentas „Volfui Engelman“ skyrė 2,9 tūkst. eurų baudą už draudžiamą alkoholio reklamą. Joje pavaizduoti plaukiančių jachtų ir buriuotojų vaizdai bei tekstai sieja alkoholio vartojimą su vandens transporto priemonės – jachtos – vairavimu, fizinės ir psichinės būklės pagerėjimu bei socialine sėkme, teigė alkoholio rinkos kontrolieriai. 

„Kuriamas įspūdis, kad jachtų kapitonams, laivavedžiams ar kitiems įgulos nariams yra įprasta ir leistina vartoti alkoholinius gėrimus, o tada vairuoti jachtą į vandenis ar jūrą, nors tokie veiksmai akivaizdžiai prieštarauja saugios laivybos reikalavimams, o už tokias veikas yra nustatyta administracinė atsakomybė“,– teismui teigė departamentas.

„Volfo Engelman“ teigimu, jachta plaukiojantys žmonės reklamoje nebuvo vaizduojami su alkoholiu rankose, todėl daryti išvadą, kad reklama siejama su vairavimu, neteisinga.

Tačiau LVAT nutarė, kad reklama vartotojui sukuria bendrą įspūdį, jog alaus vartojimas yra neatsiejamas nuo buriavimo. 

Pernai Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo panaikinęs departamento nutarimą, tačiau LVAT šį sprendimą panaikino.

Širvintų rajono savivaldybės taryba kreipėsi į teismą norėdama panaikinti socialdemokratų Andriaus Jozonio ir Giedriaus Jozonio bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovo Kęstučio Pakalnio mandatus.

Taryba buvo patvirtinusi išvadą, kad komitetų posėdžius praleidę trys politikai sulaužė priesaiką. Patys tarybos nariai teigė, kad taip mėginama susidoroti su valdantiesiems neįtikusiais opozicijos atstovais.

Išnagrinėjęs savivaldybės tarybos prašymus pateikti išvadas, ar minimi Širvintų politikai nedalyvaudami komitetų posėdžiuose nesulaužė priesaikos, teismas bylas nutraukė.

Kaip pranešė LVAT, savivaldybė nesilaikė mėnesio termino, per kurį fiksavus galimą pažeidimą reikia pradėti procedūrą dėl įgaliojimų nutraukimo.

Taip pat LVAT konstatavo, kad tyrimo komisija galimiems pažeidimams ištirti buvo sudaryta pažeidžiant įstatymą.

Kaip pažymi teismas, komisija turi būti sudaroma proporcingai iš visų frakcijų atstovų, tuo metu Širvintų rajono taryboje esant penkioms frakcijoms komisija sudaryta tik iš trijų frakcijų atstovų.

Anot LVAT, taip neužtikrinti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai.

Jei teismas konstatuoja, kad tarybos narys sulaužė priesaiką ar nesilaikė įstatymų, trijų penktadalių tarybos narių balsais galima priimti sprendimą panaikinti jo mandatą.