Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad tai pirmasis atvejis Lietuvos istorijoje, kai rinkimų sąrašas sudarytas vien iš kandidačių moterų.

Partiją į rinkimus ves jos lyderė I. Budraitė, antru numeriu įrašyta buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja Helga Marija Kauzonė, trečiu – Gamtos tyrimų centro mokslininkė, tyrinėjanti klimato kaitą, Marija Žukovskienė, ketvirtu – viešosios įstaigos „Sienos grupė“ teisininkė, „Gegužės 1-osios profsąjungos“ pirmininkė Emilija Švobaitė, lyderių penketuką baigia romų bendruomenės vadovė Rasma Pažemeckaitė.

Kandidačių dešimtuke taip pat yra aplinkosaugos teisėje besispecializuojanti advokatų kontoros partnerė Vilma Sabaliauskienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos specialistė Anastasija Skunčikaitė, Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigėja Rūta Andriuškevičienė, komunikacijos dėstytoja Inga Laurušonė, gydytoja Danutė Simelienė.

Pasak I. Budraitės, nestandartiniu žingsniu partija siekia paskatinti moterų dalyvavimą politikoje ir atkreipti dėmesį į neigiamas ekonomines bei socialines lyčių disbalanso, priimant politinius sprendimus, pasekmes.

„Moterų Europoje gyvena 5 proc. daugiau nei vyrų, tačiau priimant politinius sprendimus jos dar nėra proporcingai atstovaujamos: moterys sudaro tik 39 proc. visų Europos Parlamento narių skaičiaus, nacionaliniuose valstybių parlamentuose – dar mažiau“, – partijos pranešime teigė jos lyderė.

Moterų Europoje gyvena 5 proc. daugiau nei vyrų, tačiau priimant politinius sprendimus jos dar nėra proporcingai atstovaujamos: moterys sudaro tik 39 proc. visų Europos Parlamento narių skaičiaus, nacionaliniuose valstybių parlamentuose – dar mažiau.

Žaliųjų kandidatės save ir savo rinkimų programą pristatė šiukšlėmis nusėtoje Vilnios upės pakrantėje sostinės Naujosios Vilnios rajone.

„Ši plastiko ir kitomis atliekomis užteršta, neprestižiniu laikomo miegamojo sostinės rajono pakrantė puikiai simbolizuoja viešojo gyvenimo cinizmą. Kostiumuoti politikai žongliruoja tvarumo sąvokomis, iš kabinetų Briuselyje ar Vilniaus centre dėsto apie aplinkosaugos ir lygių galimybių vertybes, tačiau apčiuopiamų darbų nesiima: sprendimai vėluoja, matoma ir nematoma tarša auga, o vilkinimo kainą savo sveikata moka gamta ir gyventojai“, – renginyje tvirtino Žaliųjų partijos pirmininkė.

Po prisistatymo kandidatės švarino paupį, surinko irstančias tekstilės, pakuočių atliekas, statybinį ir techninį laužą.

Partija EP rinkimų programoje ragina laikytis žaliojo kurso, sparčiau reformuoti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektorius, iki 2040 metų atsisakyti iškastinio kuro ir jau šiandien stabdyti naujus naftos ir gamtinių dujų žvalgybos projektus, investuoti į gamtos atkūrimo priemones.

Anot žaliųjų, žemės ūkiui skiriamos ES lėšos turi būti nuosekliai perskirstytos, siekiant padėti ūkininkams pereiti prie tvaresnės maisto gamybos be žmonių sveikatai kenksmingos, gausiai chemizuotos žemdirbystės, paremtos pesticidų naudojimu.

Taip pat raginama mažinti oro taršą plečiant traukinių tinklą, ribojant keliones privačiais lėktuvais ir super jachtomis. Siūloma dėti pastangas pertekliniam pakavimui stabdyti, daiktų remontui ir ilgaamžiškumui garantuoti.

Tarp partijos pažadų – ES gynybos stiprinimas ir veto teisės panaikinimas balsuojant dėl saugumo.

Europos Parlamento rinkimai vyks šių metų birželio 9 dieną.

„Nors (jis) dėl to jaučiasi pamalonintas, jo pagrindinis prioritetas... toliau bus jo pareigos komisaro poste“, – naujienų portalui „Politico“ išplatintame pranešime teigė jo biuras. „Jo manymu, šiuo svarbiu metu imti skirti visą dėmesį kitiems dalykams būtų neproduktyvu, ypač turint omenyje, kad sprendimo laukia dar daugybė svarbių bylų“, – nurodoma pranešime.

Kandidatų paraiškos priimamos šiandien iki vidurnakčio. ES žaliųjų partijos kampanijos lyderiai – vyras ir moteris – bus išrinkti šeštadienį vyksiančiame Europos žaliųjų sąskrydyje. Vokietijai atstovaujanti Europos Parlamento narė ir dabartinė parlamentinės žaliųjų frakcijos vadovė Terry Reintke jau yra pranešusi kandidatuosianti.

Kol kas nėra aišku, koks bus kitas V. Sinkevičiaus žingsnis, kitąmet pasibaigus jo kadencijai – ar jis kandidatuos į Europos Parlamentą, ar į ES komisiją, o gal sugrįš į gimtosios Lietuvos politinę areną? Tačiau antrą kadenciją komisaru jis greičiausiai nebus, nes jo kandidatūrą į šį postą 2019 m. iškėlusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nebėra valdžioje.

„Profesionalios, o ne butaforinės ar epizodinės žaliosios politikos poreikį mums diktuoja ne tik ES Žaliojo kurso reguliacijos, bet ir gyventojų lūkesčiai gyventi sveikesnėje aplinkoje bei objektyvūs duomenys“, – partijos pranešime sakė 29-erių viešosios politikos analitikė bei aplinkosaugos projektų iniciatorė I. Budraitė.

„Esama padėtis žaliųjų netenkina, todėl esame pasiruošę tęsti partijos veiklą siūlydami savo kompetenciją efektyvesniems sprendimams diegti“ – teigė ji.

Žalieji patvirtino kelsiantys sąrašus ne mažiau kaip 12-koje savivaldybių ir atskleidė aštuonių kandidatų į merus pavardes. Partijos patvirtinimas suteiktas Vilniaus miesto mero pozicijos sieksiančiam atsinaujinančios energetikos ekspertui Remigijui Lapinskui, Klaipėdos miesto mero – teisininkui Arvydui Ekčiui, Panevėžio miesto – ilgametei politikei, vietos savivaldos tarybos narei Gemai Umbrasienei.

Utenos rajone į merus bus keliamas vietos savivaldos tarybos narys Sigitas Mecelica, Ignalinos rajone – teisininko Vaidoto Židanavičiaus kandidatūra, Molėtų rajone – ekonomisto Ginto Umbraso, Kaišiadorių rajone – teisininko, vietos savivaldos tarybos nario Virginijaus Ceslevičiaus, Kelmės rajone – Gyvūnų mylėtojų asociacijos vadovės Linos Samulytės kandidatūros.

Žalieji išrinko ir penkis partijos vicepirmininkus. Jais tapo Remigijus Lapinskas, neetatinis aplinkosaugos ekspertas, partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis, partijos Panevėžio skyriaus pirmininkė Gema Umbrasienė, aplinkos duomenų analitikas Svajūnas Plungė ir politikos mokslų absolventas, partijos Kauno m. sk. pirmininkas Martynas Petraitis. Partijos Tarybai vadovaus teisės profesorius Vytautas Nekrošius.

Lietuvos žaliųjų partija šiuo metu yra atstovaujama Panevėžio miesto, Kaišiadorių, Kėdainių, Molėtų ir Utenos rajonuose. Radviliškio rajone pernai buvo išrinktas pirmasis partijai atstovaujantis meras.

Nauji savivaldos rinkimai vyks 2023 metų kovo 5 dieną.

Šiuo metu kaip centro kairės save apibūdinančiai neparlamentinei Lietuvos žaliųjų partijai vadovauja 29-erių metų viešosios politikos analitikė Ieva Budraitė.

„Į rinkimus žengiame labiau nei bet kada įsitikinę savo programos ir idėjų aktualumu. Ne tik todėl, kad profesionalios ir tikros, o ne butaforinės ar epizodinės žaliosios politikos poreikį diktuoja Europos Sąjungos Žaliojo kurso reguliacijos, ne tik todėl, kad auga gyventojų lūkesčiai gyventi sveikesnėje aplinkoje, bet ir dėl objektyvių duomenų“, – partijos pranešime cituojama I. Budraitė.

Anot jos, žaliosios politikos poreikį rodo tai, kad paviršinių vandens telkinių tarša auga, sąlygos gyvajai gamtai prastėja, žiediškumo ekonomikoje lygis yra žemas.

Lietuvos žaliųjų partija šiuo metu yra atstovaujama Panevėžio miesto, Kaišiadorių, Kėdainių, Molėtų ir Utenos rajonuose. Radviliškio rajone pernai buvo išrinktas pirmasis partijai atstovaujantis meras.

Nauji savivaldos rinkimai vyks 2023 metų kovo 5 dieną.

Anot R. Lapinsko, jo sprendimą dalyvauti sostinės mero rinkimuose lėmė šių dienų iššūkiai, ypač energetikos sektoriuje.

„Gyvename sudėtingais laikais, kai vyksta energetinis karas prieš Europą, kiekvienas savo kailiu jaučiame energijos išteklių kainų šuolį, infliaciją ir prekių kainų augimą. Kai kuriuos iššūkius galime spręsti savivaldos lygiu, pavyzdžiui, skatindami pastatų renovaciją. Tačiau per 32 nepriklausomybės metus Lietuvoje renovuota tik 10 proc. daugiabučių“, – partijos pranešime spaudai trečiadienį cituojamas R. Lapinskas.

Pranešime nurodoma, kad R. Lapinskas ketverius metus vadovavo Pasaulio biomasės energetikos asociacijai, dabar yra jos valdybos narys. R. Lapinskas taip pat yra įsteigęs ir koordinuoja Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondo veiklą.

Savo kandidatus į Vilniaus merus yra paskelbusios dauguma partijų: Laisvės partija kelia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Seimo narį Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną.

Liberalų sąjūdis partijos kandidate į sostinės mero pareigas kelia nepartinę inovacijų ir technologijų ekspertę Eglę Radvilę, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų, Nacionalinis susivienijimas – Vytautą Sinicą.

Antrajame ture už V. Simelį balsavo 59,24 proc. rinkėjų, o jo konkurentė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė, savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė surinko 39,66 balsų.

Rinkėjų aktyvumas Radviliškio rajono mero rinkimų antrajame ture siekė 32 procentus. Sekmadienį rinkimų apylinkėse savo balsą atidavė 21,7 proc. rinkėjų, o dar 10,31 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.

Rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo šiek tiek didesnis: rinkimų dieną balsavo 24,73 proc. rinkėjų, o su 10,53 proc. išankstinių balsų bendras aktyvumas siekė 35,27 procentų.

Taip pat pirmajame ture pirmavo J. Margaitienė, surinkusi 30,66 proc. balsų, o V. Simelis buvo antras su 22,3 proc. rinkėjų balsų. Pirmajame ture prieš dvi savaites dėl mero posto iš viso varžėsi septyni kandidatai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė pažymėjo, kad per šiuos rinkimus nebuvo gauta nei vieno pranešimo apie rinkimų įstatymo pažeidimus.

„Rinkimai vyko sklandžiai, rinkėjai keliavo į rinkimų apylinkes, kažkokių nesklandumų, nesusipratimų tikrai nebuvo fiksuota, pranešimų apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus taip pat nesame fiksavę ir tos informacijos iki šios minutės nėra. Tai labai džiugu ir visuotiniuose rinkimuose tas tendencijas reikėtų išlaikyti“, – per spaudos konferenciją sekmadienio vakarą sakė L. Matjošaitytė.

VRK vadovė teigė, kad galutinius rinkimų rezultatus planuojama patvirtinti ketvirtadienį.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Partijos pirmininko rinkimuose I. Budraitės kandidatūrą palaikė 93 proc. suvažiavimo delegatų.

28-erių politikė yra viena jauniausių pirmininkių Lietuvos partijų istorijoje. Pristatydama naują partijos viziją I. Budraitė žadėjo skirti daug dėmesio partijos vertybių ir ideologijos išgryninimui.

„Turime savo veikla ir retorika paneigti mitą, kad žalieji yra tik apie atliekų rūšiavimą, medžius ar gyvūnus. Svarbu atskleisti, kad žalioji ideologija yra daug platesnė, kalbanti visų pirma apie socialinį teisingumą, toleranciją ir solidarumą, didesnį valstybės reguliavimą aplinkosaugos labui. Mūsų užduotis yra parodyti, kaip kompleksiškai ekologija persipina su visais valstybės klausimais ir kokius kompleksinius sprendimus siūlo“, – teigė I. Budraitė.

Naujoji pirmininkė taip pat planuoja principingai atstovauti pamatines žaliųjų vertybes, laikytis proaktyvios laikysenos ekologijos temose ir aktyviai ginti teisės viršenybės bei žmogaus teisių klausimus.

Ketverius metus partijai vadovavęs Remigijus Lapinskas savo kandidatūros pirmininko rinkimuose nusprendė nekelti ir išreiškė palaikymą I. Budraitei.

I. Budraitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute yra įgijusi politikos mokslų bakalauro bei viešosios politikos ir administravimo magistro laipsnius. Šiuo metu ji eina direktorės pareigas Žaliosios politikos institute. Į Lietuvos žaliųjų partiją I. Budraitė įstojo 2014 m. Ėjo partijos atsakingosios sekretorės ir pirmininko pavaduotojos pareigas.

I. Budraitės pavaduotojais patvirtinti buvęs partijos pirmininkas R. Lapinskas, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Jonas Juodka, aplinkosaugininkas Laurynas Okockis, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Gema Umbrasienė ir ekonomikos mokslų daktarė Julija Michailova.

Kas dvejus metus vykstančiame suvažiavime iš 74 narių buvo suformuota nauja partijos Taryba, jai vadovaus Vilniaus universiteto teisės profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius.

Vytautas Nekrošius

Jis taip pat kandidatuos Garliavos vienmandatėje apygardoje. Iš viso Lietuvos žaliųjų partijos rinkimų sąraše yra 131 kandidatas, tarp kurių – 56 vienmandatininkai.

Antroje sąrašo vietoje – Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė, trečioje – Seimo narys Algirdas Butkevičius, ketvirtoje – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Gema Umbrasienė, o penktoje – aplinkosaugininkas Laurynas Okockis.

Toliau pirmajame dešimtuke rikiuojasi Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė Rūta Andriuškevičienė, kalbininkas Antanas Smetona, buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius ir Eksemigrantų asociacijos prezidentas Dovydas Petrošius.

„Ruošdamiesi Seimo rinkimams sutelkėme įvairių sričių ekspertus – nuo aplinkosaugos, sveikatos, švietimo, ekonomikos iki socialinių reikalų. Toks įvairus skirtingų sričių specialistų ratas rodo, kad esame sukaupę žinias visose valstybei svarbiose srityse. Tai patvirtins ir partijos rinkimų programa, kurią netrukus pristatysime“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas R. Lapinskas.

Antrajame dešimtuke – Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Mecelica, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Ceslevičius, ekonomistas Gintas Umbrasas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

„Mūsų rimtą požiūrį į valstybės valdymą ir siekį atstovauti mokslu pagrįstus siūlymus puikiai atspindi faktas, kad pirmajame partijos sąrašo dvidešimtuke net šeši kandidatai yra mokslų daktarai“, – teigė partijos pirmininkas.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.