Skatina išnaudoti vietos stipriąsias puses ir galimybes

2023–2027 m. strateginiame plane akcentuojama, kad intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“ pirmiausia turi skatinti vietovę keistis per modernius ir reikšmingus sprendimus.

Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo didesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, panaudoja skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones.

Tokių kaimų atsiradimo pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas. Sumanaus kaimo strategijų paraiškos pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki gegužės 31 d.

Kokios veiklos remiamos?

Sumanaus kaimo projektai, kaip kompleksiniai Strategijos elementai, gali apimti įvairias veiklas. Jais turi būti siekiama skatinti socialinę įtrauktį, ekonominę plėtrą, inovacijas žemės ūkyje, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę. Taip pat skatinama prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtra, jų naudojimo galimybės ir kokybė.

Kaimo vietovių situacijos ir poreikiai labai įvairūs, todėl visi kaimai, kaimo bendruomenės ir vietos gyventojai gali būti savaip novatoriški, sumanūs ir remtis vietos pranašumais ir galimybėmis.

Sumaniųjų kaimų patirties pavyzdžių jau galima rasti kai kuriose ES šalyse, kur bandomieji projektai pradėti įgyvendinti anksčiau. „Sumanusis kaimas sukurtas Austrijoje, Stanz miestelyje. Projekto tikslas – socialinės inovacijos ir skaitmeninimas pereinamuoju laikotarpiu energetikos srityje. Estijos pavyzdys – transporto paslaugos pagal poreikį – tai išmanioji logistika, pritaikyta vaikų pomėgiams. Lenkijoje pagal projektą įrengta lietaus vandens filtravimo sistema“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir Kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.

Būtina paminėti, kad ši intervencinė priemonė nesusijusi tik skaitmeninimu ar informacinių technologijų diegimu. Visų pirma, bendruomenės turėtų sutelkti dėmesį į savo ateities kūrimą, įskaitant, jeigu prireikia, skaitmeninių technologijų panaudojimą.

Kokio dydžio paramą galima gauti?

Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 000 eurų, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 000 eurų (...)

 

Paramą Strategijai įgyvendinti galės gauti VVG, jų fiziniai ir juridiniai partneriai – sumaniojo kaimo projektų vykdytojai. Prireikus projektų vykdytoju gali būti pasirinkta mokslo, studijų ar konsultavimo įstaiga, inovacijų brokeris, turintis mokslo ar ekspertinių žinių žaliosios pertvarkos, kaimo plėtros, sumaniųjų kaimų ir (ar) miestų srityse.

Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 000 eurų, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 000 eurų, o jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins trys ir daugiau vietos veiklos grupių – iki 700 000 eurų.

Remiamam vienam sumaniojo kaimo projektui didžiausia numatyta suma – 200 000 eurų.

Svarbiausia – integracija ir inovacijos

Sumaniojo kaimo strategijos bus atrenkamos pagal atrankos kriterijus. Į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys, pakomentavo vyriausioji specialistė J. Dokudovič.

„Vienas iš atrankos kriterijų, kuriam skiriami 25 balai, yra BŽŪP Strateginio plano 8 tikslo siekimas, t. y. Strategijos, kurios orientuotos į verslo iniciatyvas, kaimo gyventojų ir bendruomenių užimtumą diegiant skaitmeninius sprendimus ir (arba) IT technologijas, taip pat Strategijos, kurios didina kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, socialines inovacijas ir viešųjų paslaugų prieinamumo skaitmeninimą. Šiuo kriterijumi siekiama, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus, spręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas. Nemažai balų skiriama partnerystei. Atitikus visus kriterijus, galima surinkti 30 balų. 10 balų skiriama, jei Strategija įgyvendinama ne mažiau kaip su trimis skirtingų sektorių projektų vykdytojais, pavyzdžiui, verslu, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomene, ūkininkais. Mokslo institucijų dalyvavimas Strategijoje turi įveiklinti praktines, eksperimentines žinias, rasti praktinių sprendimo būdų lokalioms problemoms spręsti ir jas pritaikyti konkrečioje Strategijos ar projekto veikloje (pvz., kaip pritaikyti sumaniąją drėkinimo sistemą konkrečioje vietoje, įrengti vėjo elektrinių parką ir pan.). Taip pat 10 balų skiriama, jei Strategija bus įgyvendinama bendradarbiaujant VVG“, – sakė ŽŪM atstovė.

Ji pabrėžė, kad labai skatinama nauja iniciatyva – į Strategiją ir (arba) sumaniojo kaimo projektą pritraukti investuotoją, kuris galėtų investuoti ekonominiais ir (arba) intelektiniais ištekliais (t. y. piniginėmis lėšomis, pastatais, įrenginiais, transporto priemonėmis ir pan.) arba intelektiniu kapitalu.

Vertinant pateiktus projektus, būtų atsižvelgiama ir į dar keletą svarbių kriterijų: ar bent vienas projekto vykdytojas

100 proc. įgyvendina projektą aplinkosaugos srityje (pvz., žiedinės ekonomikos, klimato kaitos); ar bent vienas projekto vykdytojas yra jaunas žmogus iki 29 metų arba kuriamos paslaugos jaunimui; ar bent vieno projekto veiklomis bus kuriamos arba plėtojamos viešosios paslaugos.

„Svarbu, kad projektų veiklose turėtų būti integruoti sumanumo ir inovatyvumo elementai, o jų įgyvendinimo poreikis būtinai turi atitikti Strategijos teritorijos ir jos gyventojų poreikius“, – akcentavo J. Dokudovič. Norint sukurti sumanųjį kaimą, inicijuoti permainas savo gyvenamojoje vietovėje ir aktyviai jas įgyvendinti, vietos bendruomenės, gyventojai ir kiti gyvenimo kokybės kaime gerinimui prijaučiantys asmenys turi kreiptis į savo gyvenamai teritorijai atstovaujančią vietos veiklos grupę ir pradėti dialogą dėl bendrų veiksmų pokyčių.

Užs. 1886968

Prašymas pakeisti planą teikiamas antrą kartą, nes pirmaisiais jo įgyvendinimo metais Lietuvos žemės ūkio sektorius susidūrė su įvairiais neplanuotais iššūkiais: Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmėmis, sudėtinga pieno rinkos situacija, nepalankiomis žemės ūkio vystymui klimato sąlygomis, pranešė ministerija.

„Silpnėjo ūkininkų motyvacija užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba, mažėjo ekologinės gamybos plotai ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius. Tai paskatino ŽŪM atlikti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūrą ir pateikti siūlymus EK dėl jos tobulinimo“, – pranešime sakė viceministras Egidijus Giedraitis.

Silpnėjo ūkininkų motyvacija užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba, mažėjo ekologinės gamybos plotai ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius.

 

Pakeitimai susiję su daugiamečių pievų atkūrimo poreikiu, kraštovaizdžio elementų populiarinimu, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos gamybinių veiklų. Siūlomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų pakeitimai.

Įvertinus šių metų pasėlių deklaravimo rezultatus, keičiamos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos.

Siekiant skatinti ekologinį ūkininkavimą, siūloma leisti ekologiškai ūkininkaujantiems dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose. Taip pat numatoma apie 15–16 proc. didinti visų ekologinių kompensacinių išmokų dydžius.

Įvertinus daugiamečių pievų atkūrimo poreikį, planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.

Ekoschemose, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą, taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus.

Taip pat apie 20 proc. didinamos kompensacinės išmokos naujai įkuriamiems žoliniams kraštovaizdžio elementams.

Be to, nuo 2024 metų siūloma nustatyti didžiausias planuojamas kompensacines išmokas visoms ekologinėms sistemoms, kad ateityje būtų išvengta nepanaudotų lėšų.

Siūloma, kad pareiškėjai laikytųsi minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote, tai reiškia, kad tas pats pasėlis negalėtų būti auginamas ilgiau nei vieneri metai tame pačiame lauko plote.

ŽŪM siūlomus pakeitimus EK turėtų įvertinti ir dėl jų priimti sprendimą ne vėliau kaip per tris mėnesius.

„Lietuvos Respublika turi siekti, kad sprendimas būtų panaikintas arba pakeistas taip, kad Lietuvai pritaikyta finansinė pataisa būtų maksimaliai sumažinta ir kartu būtų apsaugoti Lietuvos finansiniai interesai“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas. 

Komisija liepos 3 dieną priėmė sprendimą neskirti 13,132 mln. eurų ES fondų lėšų gyvulininkystei bei augalininkystei, tačiau Lietuva siekia sumažinti šią sankciją, kuri, Vilniaus teigimu, yra neproporcinga. 

Pasak V. Abukausko, skirdama sankcijas EK pažeidė Bendrijos reglamentus, nesilaikė proporcingumo principo bei pareigos bendradarbiauti pritaikant Lietuvai fiksuotą pataisą, taip pat neatsižvelgė į jos pateiktus skaičiavimus.

„Lietuvos institucijos siūlo teikti ieškinį ir prašyti Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su neproporcingai didelės finansinės pataisos skyrimu Lietuvai“, – teigiama Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų parengtoje Lietuvos pozicijoje.

Dokumente nurodoma, kad dėl kompleksinės paramos neatitikties Bendrijos reikalavimams Lietuvai 2019 metais buvo skirta 7,6 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa), tuo metu dėl savanoriškos susietosios paramos už gyvulius neatitikties 2020 metais skirta 5,5 mln. eurų sankcija.

Pirmuoju atveju Lietuva finansinės pataisos dydį siekia sumažinti iki 2,2–4 mln. eurų, o antruoju atveju – iki 2,5 mln. eurų.

Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijos ieškinį dėl EK sprendimo panaikinimo ketina pateikti iki rugsėjo 13 dienos.

„Tam, kad būtų galima išgyventi, tereikia duonos ir vandens stiklinės. Bet jeigu kalbėtume apie tai, ar Lietuva pajėgi užsiauginti įvairių maisto produktų, galiu pasakyti, kad jau dabar tai yra problema. Nemanau, kad badausime, bet kad turėsime dar mažesnį lietuviškų maisto produktų asortimentą, tai tikrai“, – tvirtino R. Juknevičius.

Kai kuriems ūkininkams žaliavų brangimas yra nepakeliamas, todėl jie įjungia taupymo režimą: nebeperka trąšų, kiti nusprendžia visai nebesėti ar nebesodinti to, ką buvo suplanavę.

Jo teigimu, Europos Komisijai leidus žaliąjį pūdymą naudoti žemės ūkio produkcijai gaminti, vargu ar tai atneš apčiuopiamų rezultatų. Pirmiausia žaliasis pūdymas užima tik apie 2 proc. visos dirbamos žemės plotų. Antra, nemaža dalis ūkininkų svarsto šiais metais apskritai mažinti dirbamos žemės plotus arba jų visai netręšti. R. Juknevičiaus teigimu, kai trąšos pabrango kone šešis kartus, degalai ir elektra – taip pat kelis kartus, jau skaičiuojama, kaip dirbti taupymo režimu. Vadinasi, tokiu atveju ir derlius bus gerokai menkesnis.

„Kai kuriems ūkininkams žaliavų brangimas yra nepakeliamas, todėl jie įjungia taupymo režimą: nebeperka trąšų, kiti nusprendžia visai nebesėti ar nebesodinti to, ką buvo suplanavę. Užuot daugiau sėję ar sodinę, renkasi atvirkštinį variantą. O ūkininkaujant taupymo režimu dažniausiai ir derlius būna prastesnis“, – Statistikos departamentas cituoja sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką.

Naujas kainų šuolis – rudenį

Sumenkus derliui ir sumažėjus pasiūlai, tikėtina, pasak R. Juknevičiaus, kad šiųmetinis derlius bus vienas brangiausių. Tad problemų gali kilti ne tik dėl menkesnio maisto produktų asortimento, bet ir dėl to, kad dalis žmonių gali tiesiog neįpirkti maisto. Iš pasaulinės rinkos pasitraukus didiesiems dalyviams – Rusijai ir pasaulio grūdų aruodu vadinamai Ukrainai, gerokai išaugs grūdų ir jų produktų – miltų, duonos gaminių, mėsos, ypač paukštienos ir kiaulienos, kainos. Jau dabar itin sunkius laikus išgyvena kiaulių augintojai – dėl kiaulienos pertekliaus pasaulinėje rinkoje savo produkciją jie priversti parduoti pigiau nei jos savikaina.

„Bent jau artimiausiu metu didesnė tikimybė, kad maisto produktų kainos ne stabilizuosis, o toliau augs. Bet nežinome, kaip keisis produktų savikaina kitose rinkose. Teko girdėti, kad Azijos šalys planuoja auginti daugiau ryžių tik todėl, kad bus mažiau užauginta grūdinių kultūrų. Tai susiję dalykai – jeigu ryžiai tampa pigesni, kodėl žmogus turėtų pirkti bandeles, kurios tampa brangesnės“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Pasak pašnekovo, ūkininkai ilgai dirbti „į minusą“ negali. Vadinasi, dalis jų bus priversti trauktis iš gamybos, o dėl to kris ir pasiūla. O šiai sumažėjus ir vėl pradeda kilti kainos. Nerimą ypač kelia pieno sektorius – pieninė galvininkystė Lietuvoje jau keli metai traukiasi. Tam, kad galėtų dirbti visu pajėgumu, Lietuvos gamintojai jau dabar įsiveža apie 30 proc. reikalingo žaliavinio pieno. Jeigu ir toliau išliks tokia mažėjimo tendencija, neišvengiamai kils ir pieno produktų kainos.

„Kainos kils iki rudens, o kas toliau – bijau prognozuoti, nes yra daug veiksnių, kurie gali veikti rinkas. Bet nepanašu, kad trąšos ar energija pigtų, tad naujo derliaus savikaina bus dar didesnė. Vadinasi, šioje situacijoje nei ūkininkai, nei vartotojai nebus laimėtojai“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Be valstybės pagalbos

Kaip teigė R. Juknevičius, žvelgiant į perspektyvas, labiausiai nerimą kelia tai, kad lietuviški produktai taps nekonkurencingi. Bent jau artimiausių Lietuvos kaimynių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – vyriausybės maisto gamintojams ir vartotojams tiesia pagalbos ranką – atsisako pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams ar taiko mokestines lengvatas trąšoms, degalams bei tam, kas sudaro pagrindinę išlaidų dalį maisto gamybos grandinėje. Tad nereikėtų stebėtis, jei lentynose lietuviškus produktus pakeis pigesnė atvežtinė kaimyninių šalių produkcija. Tik bėda, kad vėliau atsikovoti prarastas pozicijas bus labai sunku.

Turėsime pačius sudėtingiausius metus žemės ūkyje, o tai pajus ir vartotojai.

„Lietuva buvo šalis, kuri daugiau savo produkcijos eksportuodavo nei importuodavo, bet dabar tas santykis gali keistis. Jeigu lygintume Lietuvos ir artimiausių rinkų ūkininkų situaciją, jie geresnėje pozicijoje, nes ten taikomos PVM lengvatos ir maisto produktams, ir trąšoms, ir kurui, taip pat kitokia mokestinė parama. Tad galiausiai turėsime pačius sudėtingiausius metus žemės ūkyje, o tai pajus ir vartotojai“, – teigė R. Juknevičius.

Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms Europos Sąjungos narės raginamos didinti maisto gamybą. Rekomenduojama maisto produktams auginti išnaudoti visą žemės ūkio paskirties žemę – leista užsodinti net ir žaliojo pūdymo plotus.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje išauginamų daržovių ir grūdų derlius svyruoja, tačiau gyvulininkystės sektorius akivaizdžiai traukiasi. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje buvo išauginta 5 621,3 tūkst. tonų grūdų. 2020 m. šis skaičius siekė 6 935,4, o 2017 m. – 5 781,5 tūkst. tonų. Pastebima, kad lietuviai vis dar nedrąsiai į savo racioną įtraukia ankštinius produktus. Tai atsispindi ir statistikoje: 2021 m. ankštinių augalų derlius buvo 280,5, 2020 m. – 390,7, 2017 m. – 707,3 tūkst. tonų. Tačiau kiek daugiau užauginama lauko ir šiltnamių daržovių. 2021 m. daržovių išauginta 246,2, 2020 m. – 225,7, o 2017 m. – 195,2 tūkst. tonų. Lietuvoje daugiausia auginama kopūstų, burokėlių, morkų. Retas lietuvis gali atsispirti cepelinams ar plokštainiui, tačiau lietuviškų bulvių kiekiai kasmet svyruoja. Pavyzdžiui, 2021 m. jų buvo išauginta 204,6, 2020 m. – 302,6, 2017 m. – 237 tūkst. tonų. O sodų ir uogynų derlius kasmet tik mažėja: 2021 m. buvo išauginta 57, 2020 m. – 73,2, 2017 m. – 99,2 tūkst. tonų vaisių ir uogų. Galima palyginti – praėjusiais metais Lietuvos ūkininkai vienam gyventojui išaugino 2 006 kg grūdų, 88 kg daržovių, 73 kg bulvių bei 22 kg vaisių bei uogų.

Kiek prasčiau atrodo gyvulininkystės sektorius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m., palyginti su 2017 m., galvijų skaičius sumažėjo 9,4 proc. Ypač liūdna situacija pieno sektoriuje – palyginti su 2017 m., melžiamų karvių sumažėjo net 18,5 proc. Iš viso 2021 m. Lietuvos ūkiuose buvo laikoma 629,5 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių buvo 232,9 tūkst. 2020 m. buvo užauginta 634,6 tūkst. galvijų, iš kurių 240,9 tūkst. buvo melžiamos karvės, 2017 m. – atitinkamai 694,6 ir 285,8 tūkst. Naujausi, 2022 m. pradžios skaičiavimai rodo, kad mažėjimo tendencija išlieka – Lietuvos ūkiuose auginama 628,7 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamų karvių – 225,2 tūkst.

Žymiai mažiau užauginama ir paukščių. 2017 m. įvairių paukščių Lietuvos ūkiuose buvo 10,1 mln., 2020 m. jų buvo priskaičiuojama 8,65 mln., o 2021 m. – jau 8,4 mln. Tiesa, šių metų pradžioje vėl buvo matomas augimas – suskaičiuota 9 mln. paukščių, kurių didžioji dalis – vištos.

„Žieminiai javai, aišku, iki šios dienos jau yra visi pasėti, jų nebepadidinsi, o vasarinių javų turbūt bus sėjama tikrai ne mažiau, bet, kad būtų ryškūs pokyčiai, turbūt negalima teigti, nes ūkininkai turi įsipareigojimus bei tam tikrus resursus“, – teigė Panevėžio rajono žemės ūkio vedėja Zita Bakanienė.

Ūkininkai sako, kad dabar ne laikas didinti javų plotus. Esą būtų gerai užauginti, kas numatyta, ir nesulįsti į nuostolius.

„Azoto kainos iškilę 3,5 karto, kuro kainos – porą kartų. Vakar buvom seminare susitikę su pesticidų tiekėjais, kainos padidėję nuo 20 iki 40 proc., tai žiūrėsim tų kviečių kiek teliks“, – nerimavo Panevėžio rajono ūkininkas Gintautas Palionis.

Ūkininkai aiškina, kad žemei reikalinga sėjomaina ir dėl to labiau apsimokančios kultūros auginti neišeina. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kviečių po kviečių neauginsi 10 metų, reikia, kad priešsėliai būtų: po žieminių kviečių sėjam žirnius ar salyklinius miežius“, – sakė ūkininkas G. Palionis.

Laisvos žemės galimybės ribotos: trūksta perkamos ar nuomojamos žemės, esą kas turi, iš to neatimsi.

„Jeigu labai norėtų padidinti, turbūt būtų galimybė pievą suarti, kadangi gyvulių skaičius dabar nedidėja, bet ar ryžtųsi tą padaryti, neaišku, kadangi yra įsipareigojimai atsėti užartas pievas. Nors iš ministerijos kaimo reikalų komiteto yra geranoriškas sutarimas atsižvelgti į susidariusią situaciją“, – teigė Z. Bakanienė.

Žemės ūkio ministras sutinka, kad greitos pertvarkos žemės ūkyje neįmanomos. Juolab kad Lietuva pasaulinėje rinkoje ne paskutinis žaidėjas: eksportuojama net 60 proc. grūdų derliaus, bet tobulėti yra kur.

„Kalbant apie mūsų besikeičiančią situaciją mes kaip tik skatintume kelis dalykus: galėtume užsiauginti grikių, rugių, avižų pakankamai, kurių užtektų mums prasimaitinti. Kažkodėl, matyt, dėl įdingos Europos paramos mes tų dalykų negauname“, – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Taip pat skatinama patiems užsiauginti pašarus.

G. Nausėda šeštadienio popietę sakė, kad Briuselyje vykstančiose derybose sieks spartesnio išmokų žemdirbiams augimo ir daugiau vadinamosios sanglaudos paramos lėšų.

„Mes stengsimės šį pasiūlymą (dėl sanglaudos) dar labiau pagerinti, kaip ir sieksime svaresnės paramos žemės ūkiui“, – šeštadienio popietę Briuselyje sakė G. Nausėda.

Taip šalies vadovas kalbėjo po to, kai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pasiūlė papildomą 125 milijonų eurų paramą Lietuvos žemės ūkiui kaip dalinę kompensaciją dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Mes stengsimės šį pasiūlymą (dėl sanglaudos) dar labiau pagerinti, kaip ir sieksime svaresnės paramos žemės ūkiui.

Atvykęs į Europos Vadovų Tarybą G. Nausėda penktadienį žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių nenumatoma, rodo BNS gautas dokumentas.

Sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

„Pasiūlymas mums palankesnis – didėja žemės ūkio parama ir parama Kaliningrado tranzito schemai. Aš manau mes dar ne tik išsaugosime depopuliacijos argumentą, kuris yra sanglaudos fondų sudėtinė dalis, bet ir sieksime ir reikalausime jį padidinti, kaip ir sieksime dar labiau padidinti tiesiogines išmokas mūsų žemdirbiams“, – sakė G. Nausėda žiniasklaidai išplatintame garso įraše.

Ch. Michelis naują biudžeto projektą su nuolaidomis įvairioms šalims pateikė siekdamas duoti naują impulsą Briuselyje vykstančioms vadovų deryboms dėl daugiau kaip trilijono eurų  2021–2027 metų biudžeto ir atskiro 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo fondo.

Derybose daugiausia ginčų kelia olandų premjero Marko Rutte (Marko Riutės) reikalavimas, kad valstybės narės turėtų paskutinį žodį dėl bet kokio ES finansavimo nacionaliniams atsigavimo planams tokiose šalyse kaip Ispanija ir Italija.

Darydamas nuolaidą Nyderlandams, Ch. Michelis į naują planą įtraukė vadinamąjį „superavarinį stabdį“, su kuriuo bet kuri šalis turėtų galimybę per tris dienas inicijuoti visų valstybių narių patikrinimą dėl kurios nors kitos narės išlaidų planų.

Pagal pasiūlymą bendras gaivinimo biudžetas liktų 750 mln. eurų, bet subsidijų suma būtų sumažinta nuo 500 mln. iki 450 mln. eurų, o paskolų suma būtų padidinta nuo 250 mln. iki 300 mln. eurų, rodo BNS gautas dokumentas.

G. Nausėda sakė turįs optimizmo, kad susitarimą rasti savaitgalį pavyks, tačiau pripažino, kad tokios garantijos nėra.

„Jeigu sprendimai nebūtų priimti, tai turi būti bent jau labai aiškus signalas, kad mes artėjame tų sprendimų link. Manau, mes tą ir darome“, – teigė G. Nausėda.

Bet pabandykime praskleisti dūmų uždangą. Štai "Valstiečių laikraštyje" Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vadovė Rasa Melnikienė skelbia šokiruojantį skaičių – 3 proc. ūkių Lietuvoje valdo net apie 50 proc. visos žemės ūkio paskirties žemes. O pagal gaunamas išmokas liūto dalis tenka dar mažesniam skaičiui ūkininkų.

Skaičiuojama, kad vidutinis ūkis Lietuvoje valdo apie 19 ha žemės, tačiau 9 iš 10 ūkių turi tik iki 30 ha žemės. Ką tai reiškia?

Pirma, kad žemės ūkio sektoriuje yra didžiulė atskirtis – vienoje pusėje žemės ūkio oligarchai su tūkstančiais hektarų, o kitoje – smulkūs, dažnai šeimos pagrindu veikiantys rinkos dalyviai.

Antra, šiuo metu galiojanti 150 tūkst. eurų riba išmokama ūkininkams  yra nepakankama. Ši schema neužtikrina, kad būtų skatinamas ir palaikomas valstybės interesas – ekonomiškai gyvybingas kaimas. Gaunasi atvirkščiai, smulkūs ūkiai ir ūkininkai faktiškai išstumiami iš kaimo, čia savo ir taip dideles galias augina žemės ūkio oligarchai.

Tokioje itin skirtingoje ūkininkų minioje išties būtų didžiulė klaida visus matuoti pagal tą patį kurpalių. Juk porą dešimčių hektarų dirbanti šeima tikrai nėra turtuoliai su naujausiais "džondyrais" , "eskaladėmis" ar namais, primenančiais užjūrio vilas. O tūkstančius hektarų ir šimtus darbuotojų turintys koncernai atvirkščiai – negali būti laikomi darbo bitėmis, braukiančiomis dešimtą prakaitą dėl kiekvieno cento.

Tad kur ir kaip reikėtų tobulinti Prezidento pasiūlymus?

Mano nuomone, pradėti reikėtų nuo paprasto, tačiau aiškaus principo. Įstatymuose jau dabar įvardyta, kad vienas asmuo negali turėti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Todėl visų mokestinių išimčių atvejais jos gali būti taikomos tik žemės ūkio veiklai atitinkamose ribose. Jeigu kažkas gauna nemokamą dyzelį ar papildomai tiesiogiai mokamus eurus už viršnorminius hektarus – tai turi būti atitinkamai įvertinta ir netaikoma lengvata.

Taip, jie kartais kuria Potiomkino laikų kaimus, tačiau galutinis rezultatas toks, kad tai tik skurdina kaimų gyventojus.

Daugelis ūkininkų sutaria, kad efektyvus ir pelningas gali būti ūkis, valdantis apie 100–200 ha žemės ūkio paskirties žemės, todėl į tokią ribą ir turi būti orientuojamos visos mokestinės lengvatos. Visi mokesčiai gali ir turi būti mažinami tik apytiksliai tokio dydžio ūkiui. Numatytas ribas viršijantiems turi būti ne tik naikinamos lengvatos, bet ir skiriamos papildomos mokestinės naštos, kad išnyktų paskata tokius ūkius stambinti ar kitaip vykdyti koncentraciją.

Žinoma, žemės ūkis pernelyg sudėtingas ir įvairus, kad vienu ypu galima būtų surasti aiškią takoskyrą, tačiau tai nepaneigia pagrindinės minties, jog mokesčių lengvatos gali ir turi būti taikomos tik smulkiems bei vidutiniams ūkininkams. Valstybė negali leisti švaistyti lengvatų stambiems žemės ūkio rinkos dalyviams – jų rėmimas ir plėtra yra priešinga valstybės interesams regionuose.

Negali būti taip, kad mokestinė aplinka skatintų visas lėšas telkti kelių stambių žemės ūkio oligarchų kišenėse. Taip, jie kartais kuria Potiomkino laikų kaimus, tačiau galutinis rezultatas toks, kad tai tik skurdina kaimų gyventojus, veja lauk iš kaimų jaunimą, vaikus. O Lietuva be kaimo, mano supratimu, tai Lietuva be savo šaknų ir pagrindo po kojomis.

Vargu, ar kas prieš 500 metų galėjo įsivaizduoti, kad XVIII a. pabaigoje įvyks industrinė (r)evoliucija, kai Džeimso Wato išrasta garo mašina gamybos procesus pakeis 180 laipsnių kampu. O tai, kad visai neseniai viena iš Kinijos žiniasklaidos agentūrų į darbą priėmė pirmą pasaulyje virtualų naujienų pranešėją, pritaikant dirbtinio intelekto technologiją, dar prieš 5-etą metų  galėjo prilygti tik fantastinio filmo siužetui.

„Tie, kurie vis dar naiviai laukia ir svarsto kada ketvirtoji pramonės (r)evoliucija įvyks, daro didelę klaidą. Galima drąsiai teigti, kad šiandien pasaulis jau išgyvena šios (r)evoliucijos pradžią, todėl sėkmė nusišypsos tik tiems verslams, kurie jau dabar geba prisitaikyti ir įžvelgia potencialą moderniose technologijose“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Spartus technologinis proveržis ir platus moderniųjų technologijų pritaikomumas įvairiose mokslo bei pramonės šakose neaplenkia ir žemės ūkio verslo. Ar galite patikėti, kad žemės ūkis gali turėti ką nors bendrą su kosmosu ar blockchain technologija? Palydovinė vaizdų analizė padeda nustatyti būsimo derliaus apimtis ar dirvožemio derlingumą. Blockchain technologija, leidžianti saugiai saugoti ar dalintis duomenimis, gali būti efektyviai panaudojama agroversle kaupiant ir sisteminant milžinišką kiekį informacijos  apie pasėlius ir jų derlių, naudojamų trąšų kokybę ir efektyvumą tam, kad vėliau būtų galima nesunkiai atsekti, ar pasėti javai ar kita augalinė kultūra gavo pakankamai saulės ir vandens, o  trąšos buvo kokybiškos ir saugios.

Šiandien žmonija susiduria su maisto stygiaus problema, kurią per praėjusį šimtmetį  sukėlė dideliais tempais augęs gyventojų skaičius ir klimato kaita. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šiandien mūsų planetoje gyvena 7,7 mlrd. žmonių, o 2050 metais gyventojų skaičius gali pasiekti 9,7 mlrd. Kai kurių javų rūšių derlius gali sumažėti drastiškai dėl karščio ir sausrų bangų. Skaičiuojama, kad tokiu atveju maisto poreikis beveik visuose pasaulio teritorijose vidutiniškai išaugtų nuo 59% iki 98%. Neabejotinai, maisto stygius lems, o gal ir pradėjo lemti milžiniškus pokyčius žemės ūkio sektoriuje.

Nors Lietuvoje vis dar paplitęs ūkininkavimas kaimo teritorijose, pasaulyje jis persikelia į miestus. Pavyzdžiui, JAV didmiesčiuose (Čikagoje, Niujorke ir kt.) ekologiškos ir sultingos  daržovės ar šviežios salotos auginamos ant biurų pastatų stogų, mažuose kiemuose ar kitose neapgyvendintose didmiesčių teritorijose. Tokie „miesto ūkiai“ ne tik padeda aprūpinti maistu gerokai didesnį kiekį gyventojų, kurie dažniausiai susiduria su finansiniu nepritekliumi, tačiau ir skatina bendruomeniškumą, tausoja aplinką, papildomai izoliuoja pastatus, didina miestiečių užimtumą ar padeda sumažinti lietaus nuotekį miestuose.

Pasak blockchain pritaikymo ir tokenizacijos eksperto Dmitrij Radin, technologijų agroversle panaudojimas įgauna pagreitį. „Jau dabar galime pasidžiaugti lietuvių išrastais ir pasaulyje pripažintais inovatyviais sprendimais, kai blockchain, lazerių ir dirbtinio intelekto technologijų pagalba nustatoma valgomų maisto produktų kilmė. Šiandien technologijos atveria ūkininkaujantiems galimybę pasiekti įspūdingų rezultatų, net ir jei  stokojama pakankamai resursų“, – priduria Dmitrij Radin.

Hidroponikos ūkininkavimo metodas, kai augalai yra auginami be dirvožemio, suteikia galimybę ne vien gausėjančiam miesto gyventojų skaičiui užsiauginti šviežių daržovių derlių savo butuose ar garažuose, tačiau ir padidinti žemės ūkio našumą nederlingose teritorijose, kur trūksta gėlo vandens. Vis daugiau dėmesio susilaukia ir akvaponika, kuri yra hidroponikos atmaina, nes drauge vienu metu auginami augalai ir žuvys. Žuvų gyvybinės veiklos atliekos tampa trąša be grunto auginamiems augalams. Tuo tarpu, augalai pasisavindami būtinas medžiagas, žuvims išvalo vandenį. 

„Skirtingų sektorių diskusijos apie inovacijas agroversle, kai įtraukiami verslo, mokslo, finansų ir valdžios institucijų atstovai yra itin reikalingos. Jose gali „gimti“ racionalūs sprendimai, kai tiek vienos, tiek kitos pusės lūkesčiai, poreikiai ar realios galimybės, yra išgirsti bei įvertinti“, – teigia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Tai, kad dialogas tarp agroverslo ir mokslo bei potencialių užsienio investuotų ar partnerių yra būtinas siekiant dar spartesnio technologijų proveržio žemės ūkyje, sutinka ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Kęstutis Šetkus. Jis taip pat džiaugiasi ir šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis tendencijomis, kai žemės ūkio bendrovės domisi ir noriai diegia modernias technologijas savo versle.

Lietuva turi milžinišką potencialą ir jau dabar gali pasidžiaugti inovatyviais projektais agroinovacijų ir maisto technologijų srityje.

„Lietuva turi milžinišką potencialą ir jau dabar gali pasidžiaugti inovatyviais projektais agroinovacijų ir maisto technologijų srityje. Tačiau siekiant, kad šalyje įvyktų dar ryškesnis inovacijų proveržis žemės ūkyje, verslas privalo glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais. Be to, reikia kurti ir dar palankesnę investicinę aplinką startuoliams, kurie vysto inovatyvius projektus agroversle“, – sako Kęstutis Šetkus.

Apie inovacijų ir naujųjų technologijų svarbą bei ateities iššūkius agroversle bus kalbama ir antrąkart Lietuvos verslo konfederacijos ir Žemės ūkio ministerijos organizuojame „Agroververslo forume 2018“. Pranešimus skaitys žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos reikalų direktorius Tassos Haniotis, apie inovacijas agroversle pasakos jų kūrėjas agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas, o apie ateities tendencijas funkcinių produktų rinkoje - „Birštono mineralinių vandenų“ rinkodaros vadovė  Aistė Pranckuvienė. Antrojoje dalyje vyks diskusija „Blockchain agroversle – madingas žodis ar reali galimybė?“.

Nemokamas renginys, subursiantis mokslo, agroverslo, ūkininkų bendruomenės ir valdžios atstovus,  vyks lapkričio 30 d. Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete. Daugiau apie renginį: www.agroversloforumas.lt

Mato potencialą

„Agroclear“ – tai nepriklausoma skaitmeninė platforma, kuri padės saugiai ir lengvai suvesti ūkininkus bei jų produkcijos supirkėjus. LR Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sako, jog ūkininkams virtuali prekyba yra neįprasta praktika, tačiau pabrėžia, jog ši naujovė turi nemažai potencialo.

„Lietuvoje įprasta grūdus arba trąšas pirkti tik iš vieno pardavėjo. Tai riboja ūkininkų galimybę analizuoti visus rinkos pasiūlymus ir išsirinkti geriausią kainą. Prekybos platforma turėtų praplėsti vartotojų pasirinkimą – šiuo atveju ūkininkai galės realiu laiku stebėti produkcijos supirkėjų kainas ir pirkimo požymius, bei atlikti sandorius su laisvai pasirinktais partneriais“, – sako S. Dimaitis.

Jis tikisi, jog „Agroclear“ ilgainiui pakeis įsitvirtinusį tradicinį principą, kai pavasarį ūkininkai iš prekiaujančios atitinkamos įmonės gauna pesticidus, trąšas ar sėklas, o atėjus derliaus metui už tai atsiskaito.

Šis principas vartotojams suteikia saugumo jausmą – platformoje galima stebėti, kas dalyvauja rinkoje, bei su kuo sudaromi sandoriai.

„Panašaus pobūdžio rinkos valdymo sprendimų Lietuvoje dar nėra buvę, todėl manau, kad ši platforma turi didelį potencialą, ypač dėl pasirinkimo laisvės ir didesnės konkurencijos sektoriuje“, – sako S. Dimaitis.

Nepaisant to, jo manymu, inovacijos žemės ūkio sektoriuje sunkiau atranda vietą ir yra mažiau priimamos nei kito pobūdžio versluose. Todėl sėkmingam statuolio įsitvirtinimui esą reikės ne vienerių metų.

Vartotojams svarbiausia – saugumas

Vienas pirmųjų, išdrįsusių išbandyti naujovę, – ūkininkas Mantas Deveikis. Inovatyvių sprendimų savo ūkyje nevengiantis žemdirbys sako, jog platforma padeda sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų.

„Ši platforma – labai perspektyvus ir patogus sprendimas prekiauti grūdais. Kadangi visų skelbimus keliančių vartotojų tapatybės yra patvirtintos, platforma užtikrina saugią prekybą. Manau, jos pagalba žemės ūkio rinka turėtų tapti skaidresnė. Geriausia, kad čia nėra jokių tarpininkų ir kiekvienas vartotojas sandorius gali sudaryti vos keliais paspaudimais. Jei ūkininkas parduoda grūdus ar trąšas, tai jam absoliučiai nieko nekainuoja. Manau, kad labai svarbu diegti išmanius sprendimus ūkio valdyme ir pasitelkti technologijas, kurios taupo laiką ir padeda sudaryti geriausius sandorius”, – teigia M. Deveikis.

Tuo tarpu, idėjos autorius ir vystytojas Amit Vaghasiya sako, jog platfomoje įdiegta „Finpass“ vartotojų identifikacijos sistema. Pasak jo, ši funkcija leidžia užtikrinti, jog sandoriai būtų sudaromi tik tarp patvirtintų vartotojų.

„Šis principas vartotojams suteikia saugumo jausmą – platformoje galima stebėti, kas dalyvauja rinkoje, bei su kuo sudaromi sandoriai. Be to, sistema suteikia galimybę sutartis archyvuoti, tad nebelieka rizikos, kad jos netikėtai dings“, – teigia idėjos autorius.

Ketina plėstis į kitas Baltijos šalis

Lietuva – pirma šalis, kurioje pradėjo veikti startuolio sistema, tačiau jos kūrėjai jau turi tolesnių plėtros planų.

„Vos startavę Lietuvoje, pradėjome planuoti ir plėtrą kitose rinkose – jau kitais metais pasieksime Latvijos bei Estijos žemdirbius. Vėliau – ir Lenkijos. Tokiu būdu siekiame prekybą paversti dar paprastesne viso regiono ūkininkams“, – sako platformos įkurėjas A. Vaghasiya.