Lietuvos žmogaus teisių centras pasidalino keliais vaizdo įrašais, susijusiais su romų tautybės moterimis, kurios, anot centro, „sako, kad ne tik nebuvo aptarnautos kavinėje Jonavoje, bet prieš jas panaudota ir jėga, o į įvykio vietą atvykęs policijos ekipažas moteris ignoravo ir atsisakė suteikti pagalbą“.

Žmogaus teisių centro naujausias pasidalytas vaizdo įrašas – iš Jonavos kavinės „Pilnas pilvas“.

„Neišeisim, kol raštiškai neparašysit. Kas galit pakomentuoti?“ – taip pradedamas paviešintas vaizdo įrašas, pradėtas filmuoti konflikto įkarštyje.

„Direktoriau, galima jus? Pakomentuokit, prašau, kodėl negali čigonų tautybės valgyti pas jus pietų. Mes ne iš Jonavos, ponai, mes iš kito miesto – gal ne tokie kiaulės kaip Jonavoj. Parodykit, mergaitės, kur parašyta“, – girdisi moters balsas, kol filmuojamos kavinės darbuotojos, bandančios tęsti savo darbą ir ignoruojančios klausimus užduodančias moteris.

Po to pasiteirauta, gal vis tik „gali užsakymą duoti“. „Ne, negalima“. „Kodėl?“ „Mes jums pasakėm“. „Pasakykit“. „Tik išsinešimui leidžiama“, – bando aiškinti kavinės darbuotoja. „Visi žmonės valgo, mes ne žmonės?“ – kamerą nukreipia į staliukus, prie kurių pietauja kiti klientai. Pasigirsta raginimas ar grasinimas klientėms iškviesti policiją, klientės su tuo sutinka.

Viena konflikto dalyvių kreipiasi į užsakymą atsiimančią niekuo dėtą kitą klientę: „Jūs ne kiaulė? Jums čia galima valgyti?“ Mergina leidžia suprasti, kad nenori būti filmuojama ir mesteli repliką: „Tikrai nenormali jūs“.

Visi žmonės valgo, mes ne žmonės?

Čia pat fone pasigirsta vyro balsas, vaizdas tampa neryškus. „Nerėkaujam.  Einam, sakau, nerėkaujam, einam“, – kalba vyras, greičiausiai bandantis išvesti įsiaudrinusią moterį. Ši sušunka „Netampyk“. Į tai vyras replikuoja, kad moterys galės rėkauti lauke.

Įrašo pabaigoje matyti, kad vyras paima moterį už dilbio ir išveda iš kavinės. Žmogaus teisių centras nurodo, kad moterys apibūdino, jog prieš jas buvo panaudota jėga. Taip pat įvardijo, kad į įvykio vietą atvykęs policijos ekipažas moteris ignoravo ir atsisakė suteikti pagalbą. Policija pakomentavo, kad kitame vaizdo įraše užfiksuotas minėtas ekipažas buvo atvažiavęs ne į šį įvykį.

„Primename, kad kiekvienas manantis, jog nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, turi teisę žodžiu ar raštu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Įtariant įvykus neapykantos nusikaltimui, policija privalo pradėti ikiteisminį tyrimą, net ir nesant nukentėjusiojo skundo“, – akcentuoja Žmogaus teisių centras.

Kavinės atstovai kitoms žiniasklaidos priemonėms yra minėję, kad patys turi vaizdų įrašų, kurie atskleidžia pilnesnę situaciją. Patvirtino, kad patys iškvietė policijos pareigūnus ir į klausimus pažadėjo atsakyti raštu. Pakartotinai susisiekus su kavinės vadovu, jis informavo, kad papildomų komentarų nebus, nuspręsta apsiriboti paaiškinimu, kad moterims buvo pasiūlyta maisto užsisakyti tik išsinešimui, nes nebuvo likę laisvų (nerezervuotų ir neužimtų kitų klientų) staliukų.  

Kauno policijos atstovai, paprašyti pakomentuoti įvykį, nurodė, kad jis įvykęs praėjusį penktadienį.

„Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai liepos 15 d. apie 13 val. sulaukė pranešimo iš vyro, kuris aiškino, kad Jonavoje, Turgaus g. esančioje maitinimo įstaigoje yra moterys, kurios sukėlė konfliktą. Į įvykio vietą buvo atvykę pareigūnai, dėl šio įvykio vyksta aplinkybių patikslinimas“, – komentavo pareigūnai.

Taip pat pridūrė, kad tą pačią dieną apie 13.35 val. Jonavoje, Klaipėdos g., į Jonavos rajono policijos komisariatą atvyko moterys, kurios piktinosi policijos pareigūnų elgesiu. Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl pareigūnų veiksmų. Vaizdo įraše užfiksuotas ekipažas vyko ne į šį įvykį“, – tikino policijos atstovai.

J. Juškaitė Centre dirba nuo 2015 m. Per ši laikotarpį koordinavo ir vadovavo projektams, prisidėjo prie įvairių visuomeninių projektų kaip Nacionalinė emancipacijos diena, festivalis „Kreivės“, skurdo mažinimui skirtų iniciatyvų, redagavo portalą manoteises.lt, nuo 2017 m. ėjo Centro komunikacijos vadovės pareigas. 

„Aptardami Centro vadovo klausimą, Tarybos nariai išsakė vienbalsį pasitikėjimą J. Juškaitės kandidatūra. Jūratei einant Centro komunikacijos vadovės pareigas, matėme daug dirbančią ir žmogaus teisių idealių vedamą asmenybę. Centras buvo aktyvus ir matomas viešojoje erdvėje. Manome, kad Jūratės išsilavinimas, patirtis ir gebėjimai suteikia puikias prielaidas jos lyderystei žmogaus teisių srityje“, – teigia Centro tarybos narys, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, prof. Jonas Ruškus.

J. Juškaitė Vilniaus universitete yra įgijusi komunikacijos (žurnalistikos) bakalauro laipsnį ir tarptautinių santykių magistro laipsnį, taip pat lyčių studijų magistro laipsnį Vidurio Europos universitete Budapešte. Specialistė yra ir Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos narė.

„Procesai, kurie šiuo metu vyksta žmogaus teisių srityje tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose Europos šalyse, kelia didelį susirūpinimą. Todėl ir toliau sieksime kalbėti apie svarbius ir aktualius klausimus – smurtą artimoje aplinkoje, Stambulo konvenciją, LGBTI bendruomenės padėtį, ksenofobiją, antisemitizmą. Žmogaus teisių užtikrinimas visiems, nepaisant lyties, negalios, etninės kilmės, religijos, seksualinės orientacijos ir kitų pagrindų, yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės bruožų“, – sako J. Juškaitė.

J. Juškaitė vadovaus Centro administracijai, taip pat toliau redaguos žmogaus teisių portalą manoteises.lt, vadovaus projektams. Prie Centro komandos prisijungia ir teisininkė Monika Guliakaitė, kuri vykdys teisės aktų analizę, teiks ataskaitas Europos nediskriminavimo teisės ekspertų tinklui, dalyvaus advokacijos veiklose.

Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su VšĮ „Nepatogus kinas“ organizuoja didžiausią nekomercinį kino festivalį Baltijos šalyse „Nepatogus kinas“, administruoja portalą manoteises.lt bei žmogaus teisių edukacijos platformą „Nepatogaus kino klasė“.

Centras be vadovo liko Seimui lygių galimybių kontroliere paskyrus teisininkę Birutę Sabatauskaitę. Anksčiau Centrui vadovo teisininkas Gediminas Andriukaitis, dabartinė vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė, buvusi Konstitucinio teismo teisėja prof. Toma Birmontienė.

Lietuvos žmogaus teisių centras įkurtas 1994 m. Tai yra viena seniausių žmogaus teisių organizacijų Lietuvoje.

Sausio 3 d. centras viešai socialiniuose tinkluose paskelbė, kad ieško lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų, romų, žydų, pabėgėlių, musulmonų ir kitų bendruomenių, prieš kurias dažnai kurstoma neapykanta, atstovų Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Respondentams už susitikimą su pareigūnais ir sugaištą laiką bus mokama 50 eurų kompensacija.

Tuo tarpu Laisvosios visuomenės institutas mokamą piniginę kompensaciją respondentams įvertino kaip tyrimo medžiagos pirkimą ir nusikaltimų falsifikavimą.

„Facebook“ nuotr.

Skundai už 50 eurų

LŽTC skelbia, kad tyrimą apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą vykdo kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu bei Vidaus reikalų ministerija.

Tyrimo metu vyks susitikimas tarp policijos pareigūnų ir bendruomenių, kurios patiria neapykantos išpuolius, atstovų.

Pasak centro, šio tyrimo tikslas – padėti pareigūnams geriau suprasti neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos problematiką, efektyviau atliepti nukentėjusiųjų poreikius. Taip pat po susitikimų bus rengiamos rekomendacijos bendruomenių pareigūnams, veikiantiems visoje Lietuvoje.

Skelbiama, kas susitikimų trukmė – keturios val., o už respondentų sugaištą laiką bus mokama 50 eurų kompensacija.

Susitikimai vyks Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

„Facebook“ nuotr.

Kalbama apie nusikaltimų falsifikavimą?

Žmogaus teisių gynėjai iš Laisvosios visuomenės instituto kritikuoja LŽTC pasirinktus veiklos metodus.

Laisvosios visuomenės institutas tvirtina buvęs nustebintas, kad ieškoma respondentų už piniginę kompensaciją.

Pasak instituto atstovų, tai kelia abejonių dėl tyrimo rezultatų patikimumo, tyrimą atliekančio instituto etikos ir bendrai diskredituoja tyrimus žmogaus teisių srityje.

50 eurų už keturias val. pokalbio Lietuvoje yra nemenka suma. Nepanašu į kompensaciją už „sugaištą laiką“, nes norint uždirbti tokį atlyginimą įprastu būdu, reikėtų nemažų pastangų ir profesinių kompetencijų.

„50 eurų už keturias val. pokalbio Lietuvoje yra nemenka suma. Ji atitiktų 100 eurų už darbo dieną arba 2000 eurų už mėnesį. Nepanašu į kompensaciją už „sugaištą laiką“, nes norint uždirbti tokį atlyginimą įprastu būdu, reikėtų nemažų pastangų ir profesinių kompetencijų“, – rašoma instituto paskelbtame įraše.

Pasak Laisvosios visuomenės instituto atstovų, finansinės paskatos visiškai nedera su bet kokiam objektyviam tyrimui keliamais reikalavimais, nes atlygis už teikiamą informaciją neabejotinai gali turėti įtakos ir jos turiniui. Kaip tvirtinama įraše, kalbama apie nusikaltimų falsifikavimą ir medžiagos tyrimui pirkimą.

„Nejaugi tiriamos problemos yra tokios nereikšmingos, kad jas patiriantys asmenys savo valia nesutiktų dalyvauti savo grupės interesų ir teisių gynime? Susidaro įspūdis, kad realiai „neapykantos nusikaltimų“ nėra arba yra per mažai, todėl reikia juos sufalsifikuoti, perkant tyrimams reikalingą medžiagą bei atitinkamai formuojant policijos pareigūnų nuomonę. Tikime, kad Lietuvos pareigūnai nėra tokie naivūs, kad pasiduotų nemokšiškam ir neetiškam spaudimui tirti išgalvotus nusikaltimus“, – aštriai kritikuojamas LŽTC atliekamas tyrimas.

Į kritiką atsakė kritika

LŽTC komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė tvirtino, kad centras jau sulaukė keletos el. pasiteiravimų apie tyrimą, tačiau, pasak centro atstovės, neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba – jautrios temos, apie kurias žmonės dažnai nėra linkę kalbėti.

„Tokie nusikaltimai ir veikos dažnai yra susijusios su stipriu pažeminimu, išpuoliu prieš žmogaus tapatybę. Dažnai būtent dėl šios priežasties neapykantos nusikaltimai Lietuvoje, o ir kitose šalyse, yra latentiški, žmonės vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – sako centro komunikacijos vadovė.

J. Juškaitė informavo, kad žadamas 50 eurų kompensacijas respondentams mokės tyrimo vykdytojai.

Pasiteiravus, kam bus mokomos kompensacijos – visiems besikreipusiems respondentams ar tik pateikusiems naudingą informaciją – LŽTC atstovė sakė, kad kompensacijos bus mokamos asmenims, dalyvausiantiems numatytuose susitikimuose su teisėsaugos pareigūnais.

„Projekto metu planuojamos dirbtuvės kartu su teisėsaugos pareigūnais. Jų metu žmonės iš bendruomenių, kurios patiria neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus Lietuvoje, dalinsis savo patirtimi apie įvykusius atvejus ir nusikaltimus, kartu svarstys, kaip galima būtų paskatinti žmones kreiptis į teisėsaugą, koks teisėsaugos pareigūnų elgesys galėtų padėti mažinti tokių nusikaltimų latentiškumą ir didinti tiek pažeidžiamų grupių, tiek visos visuomenės saugumą. Kartais klaidingai manoma, kad neapykantos nusikaltimai yra tik žmonių, prieš kuriuos įvykdomi nusikaltimai, reikalas. Tačiau nusikaltimus įvykdžiusių asmenų nebaudžiamumas didina visos visuomenės nesaugumo jausmą ir nepasitikėjimą teisėsauga bei valstybe. Į dirbtuves kviečiame žmones, kurie yra patys patyrę arba jų artimieji patyrė neapykantos nusikaltimus ar neapykantos kalbą. Kompensacijos už dirbtuvėms skirtas 4,5 valandos bus mokamos šiems asmenims“, – situaciją dėl žadamų mokėti 50 eurų kompensacijų paaiškino centro atstovė.

J. Juškaitė tikina, kad centro žadama piniginė kompensacija tikrai nėra skandalingas ar išskirtinis atvejis, pasak specialistės, kompensacijos už skiriamą laiką yra pasaulyje taikoma praktika.

Keturios su puse val. yra daugiau nei pusė darbo dienos, tad, nemokėdami kompensacijos, pasikviesti į dirbtuves galėtume tik žmones, gaunančius arba dideles pajamas, arba visai nedirbančius. Vadinasi, pasiektume tik nedidelę dalį tikslinės auditorijos.

„Keturios su puse val. yra daugiau nei pusė darbo dienos, tad, nemokėdami kompensacijos, pasikviesti į dirbtuves galėtume tik žmones, gaunančius arba dideles pajamas, arba visai nedirbančius. Vadinasi, pasiektume tik nedidelę dalį tikslinės auditorijos“, – tikslingumą mokėti kompensacijas komentuoja J. Juškaitė.

Centro komunikacijos vadovė nesiryžo tiksliai atsakyti, ar kompensacijos yra etiška praktika ir ar tai nepakenks tyrimo duomenų tikslumui.

„Nesame mokslinių tyrimų metodologijų ekspertai. Rėmėmės pasaulio praktika, teiravomės Lietuvos mokslininkų apie tai, kaip jie pritraukia tikslines grupes, kokiais atvejais moka kompensacijas ir kaip nepakenkti tyrimui. Į šį klausimą išsamiai atsakyti gali žmonės, kurių tyrimų laukas – mokslinių metodologijų etika“, – teigia J. Juškaitė.

Į kolegų iš Laisvosios visuomenės instituto išsakytą kritiką apie galimą nusikaltimų falsifikavimą ir tyrimo medžiagos pirkimą centro atstovė taip pat atsakė kritika.  Pasak jos, Laisvosios visuomenės institutas – tai prieštaringai vertinama organizacija, kuri garsiąją Stambulo konvenciją yra palyginusi su Aušvico koncentracijos stovykla.

„Praeityje ši organizacija yra slėpusi savo finansavimo šaltinius, lyginusi Stambulo konvenciją, kuri apibendrina geriausią pasaulio praktiką kovai su smurtu prieš moteris, su Aušvico koncentracijos stovykla ir kt., tad Laisvosios visuomenės instituto teiginių niekaip nevertiname. Juos vertinti reikia asmenims, kurie seka šią organizaciją“, – sako centro komunikacijos vadovė J. Juškaitė.

J. Steponaitytė apie netinkamą Š. Barto elgesį prieš penkerius metus paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, prie savo pareiškimo pridėjusi žymę #metoo. Su Š. Bartu BNS ir kitai žiniasklaidai nepavyko susisiekti - jo telefonas išjungtas.

„Manau, kad valstybės institucijų reakcijų greičiausiai sulauksime (....) Norisi tikėti, kad ta reakcija bus pakankamai greitai ir bent jau pirmadienį turėsime kažkokią tiek Kultūros ministerijos, tiek Lietuvos kino centro poziciją. Greičiausiai, šios institucijos laukia ir Šarūno Barto reakcijos“, – BNS šeštadienį sakė Birutė Sabatauskaitė.

Jos teigimu, pasitvirtinus kaltinimams turėtų būti sprendžiama dėl tolesnių režisieriaus filmų finansavimo. Tačiau B. Sabatauskaitė nesiėmė vertinti, ar turėtų būti atšaukta Š. Barto filmo „Šerkšnas“ nominacija Jungtinių Valstijų Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams.

„Man sunku vertinti, nenorėčiau užsiimti tokia veikla, kaip knygų deginimas ar filmų išmetimas, nes tai nebūtinai būtų teisingas sprendimas. Bet klausimas turėtų būti iškeltas dėl Š. Barto finansavimo ateityje, dėl jo atsakomybės“, – tvirtino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas BNS sakė, kad šiuo metu dėl asmeninių priežasčių yra išvykęs iš Lietuvos ir situaciją žadėjo pakomentuoti sekmadienį.

Drąsus žingsnis

B. Sabatauskaitė pabrėžė, kad J. Steponaitytės sprendimas prisipažinti apie patirtą seksualinį priekabiavimą yra labai drąsus ir sudėtingas žingsnis.

Seksualinis priekabiavimas yra viena iš diskriminacijos formų, apie kurią prabilti yra ypatingai sunku, todėl, kad dažniausiai tai vyksta tokiose situacijose, kai nėra liudininkų. Ne veltui tokiais atvejais diskriminacinėse bylose įrodinėjimo pareiga perkeliama atsakovui - tai reiškia, kad šiuo atveju jis turi įrodyti, kad diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo nebuvo. Tačiau baudžiamosiose bylose, kuriose taip pat gali būti nagrinėjami seksualinio priekabiavimo atvejai, nekaltumo prezumpcija galioja“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, šiuo metu viešoje erdvėje vyksta „pusiau viešas teismas“, kol kas savo pozicijos nėra pareiškęs Š. Bartas, todėl situacija yra labai sudėtinga.

„Kalbant apie seksualinį priekabiavimą ir seksualinius nusikaltimus, mes visi turime jausti moralinę atsakomybę, žiūrėti ką kalbame ir kokius žodžius naudojame, kad nesukeltume visoms kitoms jaunoms merginoms, kurios gali bet kada patirti seksualinį priekabiavimą ar seksualinius nusikaltimus, nuolatinio kaltės jausmo sau pačioms. Nes kaltė šiuo atveju yra ne jų pusėje“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Pasak jos, taip pat reikėtų svarstyti ir apie valstybės teisinės pagalbos suteikimą nuo tokio elgesio nukentėjusiems asmenimis.

„Mūsų teisinė sistema garantuoja tam tikrą teisinę pagalbą įtariamiesiems, bet mes neturime tokios praktikos ir reglamentavimo, kurie garantuotų tokį palaikymą nukentėjusiesiems. Tokais atvejais būti teismo procese ir atstovauti sau yra labai sunku. Reikėtų įvirtinimo, kad tokiais atvejais aukoms, nepriklausomai nuo pajamų lygio, turėtų būti teikiama valstybės teisinė pagalba, kad jos galėtų suvokti, kas vyksta teismo procese, kad joms būti padėta atlaikyti tam tikrus aštrius kitos pusės advokatų klausimus“, - sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Generalinis prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė sakė, kad prokurorai situaciją galėtų pakomentuoti pirmadienį.

Aktorės pareiškimas

„Prieš penkerius metus patyriau kino režisieriaus Šarūno Barto seksualinį užpuolimą. Praėjo penkeri metai, bet man tai tebėra dabartis šį vakarą, kai rašau šią žinutę. Laikiau tai paslaptyje, nes galvojau, kad tai nebeegzistuos, jeigu nesužinos niekas kitas. Tačiau tai netiesa. Mums laikas nutraukti tylą ir liautis apsimetinėjus, kad tai neegzistuoja. Prašau, neleiskit, kad tai vėl nutiktų. #metoo“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, senatis už seksualinį priekabiavimą yra treji metai, o už privertimą lytiškai santykiauti - aštuoneri metai.

Spalio mėnesį socialiniuose tinkluose „Twitter“ ir „Facebook“ prasidėjusios kampanijos #metoo dėka tūkstančiai moterų prabilo apie seksualinę prievartą. Ši kaltinimų banga, išprovokuota paviešinimų apie prodiuserio Harvey Weinsteino (Harvio Veinsteino) skandalingą elgesį, taip pat smogė režisieriui Brettui Ratneriui (Bretui Ratneriui), režisieriui ir scenaristui Jamesui Tobackui (Džeimsui Tobakui), aktoriams Kevinui Spacey (Kevinui Speisiui), Stevenui Seagalui (Stivenui Sigalui) ir Jeremy Pivenui (Džeremiui Pivenui).

Penktadienį teismas pradėjo nagrinėti seksualiniu priekabiavimu kaltinamo buvusio Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktoriaus Lino Zaikausko bylą. Jis kaltinamas pasikėsinimu versti lytiškai santykiauti aktorę. L. Zaikauskas kaltės nepripažįsta.