„Baltijos liftų“ vadovas Mantas Romaška sakė, skambutis būna užfiksuojamas ir dispečerinėje matomas gedimas, todėl iškart išsiunčiami mechanikai.

– Keturi signalai ir tyla. Taip turi būti?

– Svarbiausia, kad mūsų dispečerinę pasiekė signalas. Noriu pabrėžti, kad dispečerinė mato lifto stovį – ar jis veikia, ar ne, ar nenutrūkusi saugos grandinė. Kai gauna signalą, iškart užregistruoja pranešimą technikui, o jis vyksta į vietą.

– Ar dispečerinėje turite žmogų, kuris nuramintų?

– Skambučių tikrai nemažai – per metus Vilniuje užstringa apie 1,5 tūkst. keleivių. Kad liftas užstringa, vadinasi, suveikia apsaugos mazgas, jei jis suveikė – gerai, nes liftu saugu važiuoti. Jis tik jautresnis įvairioms situacijoms.

„Baltijos liftai“ vadovas sakė, kad liftininkai turi vieną taisyklę – negali visi kilti vienu liftu, nes jei įstrigtų, turi būti kas išlaisvintų. Anot M. Romaškos, greičio ribotuvai yra lifto saugumo garantai.

– Greičio ribotuvas – tai įrenginys, kuris atsakingas už vieną svarbiausių saugos mazgų. Kai kažkas kyla liftu, sukasi greičio ribotuvas. Tai tas saugos mazgas, kuris užstrigtina lifto kabiną.

Pagal teisės aktus reglamentuota, kad keleivį išlaisvinti privaloma per vieną valandą.

– Tai saugumo garantas?

– Taip.

– Kai užstringa šis aparatas ir kartu užstrigtina liftą, kas toliau? Per kiek laiko atvažiuoja mechanikai?

– Pagal teisės aktus reglamentuota, kad keleivį išlaisvinti privaloma per vieną valandą. Švyturėlių neturime, turime tik oranžinius signalus, kurie nesuteikia pirmumo teisės.

– Kiek Vilniuje dar yra tokių senovinių liftų?

– Vilniuje senų liftų – apie 40 proc. Liftai statyti 1960–1970 m. Didžioji dalis perkopę 40 metų ribą, kai lifto gamintojas, kuris sumontavo, jam suteikė 25 metų tarnavimo laiką. Turime vieną rekordininką – liftą Žirmūnuose, kuris veikia jau 66-erius metus. Juos reikia remontuoti, modernizuoti.

– Jis vis dar veikia? Žmonės juo keliasi?

– Veikia, nes prižiūrimas.

– Kokia situacija Karoliniškėse, kur prieš gerą savaitę užstrigo keli žmonės – buvo ir vaikas, kūdikis. Ar jums žinoma ši situacija?

– Taip. Užstrigo keturi žmonės. Kvietė pagalbą. Mūsų dispečerinė signalą gavo. Įvyko ar techninis gedimas, ar kažkas panašaus, kad negirdėjo vieni kitų.

– Nepavyko susikalbėti?

– Taip. Greičiausiai buvo lifto perkrova, nors kilogramų skaičius ir mažesnis, nei nurodyta lifto pase. Bet liftas jau tikrai senas, nusidėvėjęs, todėl į svorį reaguoja jautriau. Visada rekomenduojame užstrigus lifte nepanikuoti, nes jei jis užstrigo, jis tikrai saugioje padėtyje ir nieko daugiau nebus. Dažnai pirmiausia skambina į bendrąjį pagalbos telefoną 112, o ne į mūsų liftų avarinę tarnybą. Dažnai ugniagesiai gelbėtojai privalo vykti į tokius iškvietimus, bet jie baigiasi tuo, kad sulaužomos durys – padaroma žala liftui.

Vieno daugiabučio namo gyventojas, seniau dirbęs liftininku, sakė, kad lifte negalima šokinėti, strykčioti ar kitaip aktyviai judėti.

– Ko nereikėtų daryti lifte?

– Važiuojant žemyn – jokiu būdų nešokinėti. Užtenka pasisūpuoti ir gaudytuvai gaudo – nes susidaro pagreitis žemyn. Taip suveikia greičio ribotuvas.

– Jūs kaip ir namo prižiūrėtojas, seniau buvęs liftininku?

– Kažkada keisdavome reduktorių tepalus vos ne kiekvienais metais. Dabar niekas jų nekeičia.

– Kiek metų senajam liftui?

– Nuo pat namo pastatymo pradžios. Renovuotam namui tik valdymą pakeitė, o gervė ir visa kita – sena. Esu liftų mechanikas, seniau aptarnavęs šį liftą. Visi šiame rajone namai – mano. Visa technika genda.

– Ar tekę girdėti istorijų apie klaustrofobiją, kai bijo kilti liftu?

– Kai įstringa – baisiai bijo.

– Buvo kažkada įstrigę?

– Buvo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Liftų situaciją pakomentavo ir liftus prižiūrintis mechanikas.

– Ar daug skirtumų tarp naujo ir seno liftų?

– Remonto atžvilgiu labai didelis skirtumas, prie naujo labai mažai tenka dirbti, dažniausiai prie senų – seni laidai, kontaktai.

– Ką daryti ir ko nedaryti užstrigus?

– Geriausia nelaužyti durų.

– Kaip jas laužo?

– Išstumia, išspiria. Ir pavojinga, ir gadinamas liftas.

Pasak Kauno apskrities ugniagesių, iškvietimas į įvykį Kaune, Ašigalio gatvėje, buvo gautas gegužės 21 d. 12.42 val.

Pranešta kad vaikas negali išeiti iš lifto, nes neatsidaro durys. Atvykę liftų avarinės tarnybos darbuotojai atidarė lifto duris.

Vaikas nenukentėjo. Jis buvo perduotas mamai.

Pasak Kauno apskrities ugniagesių iškvietimas į Kaune esantį Baltų prospektą buvo gautas balandžio 18-ąją 1:01 val.

Pranešta, kad lifte užstrigo du vyrai ir negali išeiti. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai paaiškėjo, kad vyrai iš lifto išėjo patys ir ugniagesių pagalbos neprireikė.

Tačiau teko kviesti policiją, nes du nelaimėliai liftą apgadino. Įvykio detales aiškinasi pareigūnai.

Kaip nurodoma ugniagesių gelbėtojų paros įvykių suvestinėje, 6.54 val. gautas pranešimas, kad Palangoje, Vytauto gatvėje, kotedže, į lifto šachtą įkrito žmogus.

„Atvykus nustatyta, kad liftas buvo nuleistas į apačią, moteris nukritusi ant lifto, buvo sąmoninga“, – nurodoma suvestinėje.

Į nelaimės vietą skubėjo ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažas.

Medikai įstabilizavo nukentėjusią moterį, ugniagesiai gelbėtojai iškėlė ir medikų neštuvais nunešė į GMP automobilį.

Girdi tik pažadus

Moteris pasakoja, kad šio devynaukščio namo modernizavimo darbus atlieka įmonė „Brosta“. 

„Namo renovacija yra atliekama pilnai – nuo vamzdynų keitimo, stogų šildymo, naujos elektros instaliacijos iki naujų liftų montavimo. Būtent dėl neveikiančio lifto kai kurie namo gyventojai dėl savo amžiaus ir sveikatos problemų negali išeiti iš namų, nes jiems laiptais laipioti yra per sunku. Mūsų name yra nemažai neįgalių žmonių. Turime ir sergantį mažametį vaiką, kuris nėra pats pajėgus lipti laiptais, tai jo tėvai su nepatogumais laipiojant laiptais susiduria kasdien“, – pasakojo kairėje namo laiptinėje gyvenanti skaitytoja.

Anot jos, lifto demontavimo darbai kairėje namo laiptinėje prasidėjo nuo rugpjūčio 9 d. ir pagal terminus statybos ir montavimo darbai turėjo būti atlikti spalio 1 d.

Skaitytojos nuotr.

„Eina jau trečia savaitė, kai vėluoja paleisti liftą. Susisiekus su atsakingu asmeniu iš įmonės „Paradis liftai“, kurie vykdė lifto montavimo darbus, ir pasiteiravus, kada pradės veikti liftas, jis atsako, kad nėra atsakingas, šituo adresu nekuruoja jokių darbų ir nukreipia mus kreiptis į rangovą, kuris dėl lifto montavimo darbų samdė įmonę „Paradis liftai“. Susisiekus su atsakingu  asmeniu iš įmonės „Brosta“, kuris rūpinasi visais mūsų namo renovacijos darbais, mes girdime tik pažadus, kad liftas bus įjungtas tai po dviejų dienų, tai,  kad jis turėtų veikti jau pirmadienį arba penktadienį. Pasitaikydavo atvejų, kai ragelio nekeldavo išvis, o jeigu atsiliepdavo, tai vis tuos pačius pažadus kartodavo“, – Jadvyga teigia, kad žmonės jau pavargo nuo pažadų, o rangovai neturi noro bendradarbiauti ir išklausyti žmonių nuomonės bei atsižvelgti į skundus.

„Taip pat turime priekaištų darbuotojams dėl namo fasado darbų atlikimo, kadangi buvo atsakingų asmenų apžiūrėti ir įvertinti iki šiol atlikti fasado šildymo ir plokščių dengimo darbai ir buvo per apžiūrą nustatyta broko, buvo supildytas darbų broko ištaisymo aktas ir perduotas vadovui su prašymu viską ištaisyti, o jis su pašaipa pasakė, kad visur pasitaiko broko. Dėl įmonės „Brosta“ netinkamai atliktų darbų gyventojai ne kartą skundėsi, tad gal kitos bendrijos prieš pradedant namų modernizavimo darbus atsižvelgs į atsiliepimus apie šią įmonę“, – vylėsi pašnekovė.

Problemos nemato

Dėl įmonės „Brosta“ netinkamai atliktų darbų gyventojai ne kartą skundėsi, tad gal kitos bendrijos prieš pradedant namų modernizavimo darbus atsižvelgs į atsiliepimus apie šią įmonę.

Portalui susisiekus su įmonės „Brosta“ atstovu, šis tikino nematąs problemos. 

„Na, tai užtrunka. Statybos darbai vyksta, daugiabučio renovacija. Viskas vyksta pagal kalendorių“, – sakė Projektų valdymo skyriaus vadovas Kęstutis Miškinis.

Perklausus, kodėl gyventojai skundžiasi vėluojančiais darbais, atstovas teigė, kad: „Vėlavimas būna visoks. Tai vienas glaistyti turi, tai ne laiku išdžiūsta, tai užtrunka. Statybos vyksta, tai normalus dalykas, kad kažkoks darbas šiek tiek užsitęsia, tai čia net ne vėlavimas gaunasi. Tai ne dvi savaitės, kaip ten kažkas įvardijo, tikrai ne dvi savaitės. Terminai yra iškabinti, viskas vyksta pagal grafiką. Nematau problemos. Kad ten yra neįgaliųjų, tai bendrija tokiais dalykais turėjo pasirūpinti prieš daugiabučio renovaciją ir apsvarstyti lifto atjungimo galimybę, kažkokius tai keltuvus neįgaliesiems sugalvoti, ar kažką panašaus. Mes turime pakeisti liftą – išardom seną ir turime įrengti naują. Viskas. O visi darbai užtrunka, nėra vėlavimo. Kiek žinau, šiandien perdavė dokumentus, tai bendrija irgi įdomiai pasirinko, kad viena įmonė įrenginėja liftus, kita įmonė prižiūrės. Taip jau pati bendrija susidėliojo, tai vėl užtrunka dokumentų perdavimai. Tai jau ne nuo manęs priklauso.“

Buvo nenumatytų trukdžių

Įmonės „Paradis liftai“ atstovas tikino, kad grafiko sudarymo metu nenumatytų trukdžių darbams buvo. Tiesa, išsamaus komentaro dėl darbų atlikimo, fizinių kliūčių darbų vykdymui atsiradimo priežasčių ir šalinimo ar įmonės bei  užsakovų tarpusavio įsipareigojimų vykdymo jis teigė negalįs pateikti dėl asmens duomenų apsaugos.

„Dėl darbų vykdymo bendrai galiu pasakyti tik tiek, kad grafiko sudarymo metu nenumatytų trukdžių darbams buvo. Vis tik jau antradienį, dar gerokai prieš jūsų kreipimąsi, šio lifto dokumentai jau buvo perduoti pirmininkei. Ji organizuoja lifto paleidimo procesą pagal potencialiai pavojingų įrenginių paleidimo tvarką, o mes tam įtakos nebeturime. Vertinant visas aplinkybes, mūsų darbai buvo atlikti per mažiausią įmanomą laiką ir laikantis tiek sutarties su tiesioginiu užsakovu sąlygų, tiek ir savo iniciatyva žengiant papildomus žingsnius, kurie padėtų kuo greičiau įjungti liftą gyventojams“, – teigė  „Paradis liftai“ pardavimų vadovas Povilas Mizgaitis.

„Nė vienas gyventojas, mano žiniomis, nebuvo nukreiptas kalbėtis su kitomis įmonėmis, visą informaciją, kurios buvo klausta, suteikiau asmeniškai surinkęs informaciją iš su atskirais darbų etapais susijusių kolegų ir perskambinęs perdaviau klaususiems asmenims. Sutinku, informacijos surinkimas dažnai trunka ir keletą valandų, jei kolegos būna susirinkimuose, arba klausimas užduodamas ne darbo valandomis – ir ilgiau, todėl ne kartą yra tekę informuoti pakartotinai po valandos tuo pačiu klausimu skambinantiems gyventojams, kad atsakymo dar neturiu ir kai tik turėsiu būtinai perskambinsiu, visais atvejais taip ir buvo padaryta, įskaitant ir su jumis susisiekusią gyventoją“, – aiškino įmonės atstovas.

P. Mizgaitis teigė suprantąs, kad renovacijos procesas nėra lengvas nei vieno namo gyventojams, ypač sunku, kai keičiamas liftas laiptinėje kur ir taip yra tik vienas liftas. Juo labiau – judėjimo ribotumą turintiems asmenims.

„Šiais atvejais dedame visas pastangas kuo operatyvesniam darbų atlikimui, tačiau senos statybos ir daugelio atskirų savininkų valdomi pastatai neretai reikalauja spręsti vis naujas ir netikėtas situacijas, kurios reikalauja papildomo laiko ir visų susijusių šalių geranoriško siekio jas suprasti ir spręsti“, – teigė P. Mizgaitis.

Nelaimė įvyko gegužės 5-ąją Baltų prospekte. Čia tarp septinto ir aštunto aukštų užstrigus liftui, su avarine tarnyba susisiekęs vyras teigė išgirdęs, kad jos atstovai esą atvyks tada, kai turės laiko.

Tikėtina, kad po tokių žodžių lifte įstrigęs vyras puolė ieškoti skubesnės pagalbos ir kreipėsi į specialiąsias tarnybas.

20.09 val. iškvietimo sulaukę ugniagesiai išgirdo, kad vyrą kamuoja dusulys, prasideda panikos priepuolis, todėl į pagalbą teko vykti kartu su medikais.

Kol laukta liftų avarinės tarnybos, laužtuvu šiek tiek praplėstos lifto durys, kad būtų įmanoma su viduje įstrigusiu vyru bendrauti. Jo išlaisvinti be avarinės tarnybos darbuotojų nebuvo įmanoma, nes liftas buvo įstrigęs tarp aukštų.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Portalo kauno.diena.lt kalbintas bendrovės „Kauno liftai“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius patvirtino – šis atvejis Baltų prospekte jam žinomas, tačiau neigė, kad avarinės tarnybos darbuotojai lifte įstrigusiam vyrui galėjo pasakyti, kad atvyks tik tada, kai turės laiko. Esą buvo pasakyta: „Laukite, atvyks.“

Šiuo atveju mes atvykome per 31 min. Iš mūsų pusės jokio pažeidimo nebuvo.

„Liftas buvo sustojęs tarp aukštų ir suveikė jo saugos įtaisai, kadangi buvo gautas signalas, kad lifte kažkas sujudėjo. Keleivis paspaudė mygtuką, atsiliepė mūsų avarinė tarnyba. Tai buvo lygiai 20 val. Avarinė tarnyba atvyko 20.31 val., kalbėjo su tuo vyru, šiek tiek pakėlė liftą ir jį išlaipino“, – pasakojo pašnekovas.

Ar iš lifto išlaisvintam vyrui buvo stresas, ar astmos priepuolis, J.Guzavičius negalėjo pasakyti, tačiau jis užsiminė, kad žmogus turėjo nedidelį buteliuką, iš kurio išgėrė vos išlipęs iš lifto. Ar ten buvo alkoholis, ar vaistai, nežinoma, bet tvaikas esą jautėsi.

„Yra numatyta, kad, esant geram orui, mes privalome atvykti per vieną valandą. Šiuo atveju mes atvykome per 31 min. Iš mūsų pusės jokio pažeidimo nebuvo“, – teigė J.Guzavičius.

Psichologės patarimas

Apie tai, kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje, kai įstringama lifte ir apima baimė, teiravomės Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologės Aistės Kulvietės.

Pasak jos, panikos priepuolis prasideda, kai žmogus interpretuoja situaciją kaip pavojingą. Jo organizme pabunda pavojaus instinktas – įsitempia raumenys, pradedama prakaituoti, greitai kvėpuoti. Todėl, ištikus panikos priepuoliui, pirmiausia reikėtų sureguliuoti savo kvėpavimą.

„Siekiant taisyklingai kvėpuoti, galima uždėti dešinę ranką ant krūtinės, o kairę – ant pilvo. Kvėpuoti reikėtų taip, kad krūtinė nekiltų ir dešinė ranka nejudėtų, o kairė ranka judėtų kuo labiau. Tai reiškia, kad įkvėpdami turėtume išpūsti pilvą, o iškvėpdami – jį įtraukti, t.y. kvėpuoti ne krūtine, o pilvu. Taip į organizmą patenka daugiau deguonies“, – akcentavo psichologė.

Specialistės teigimu, įkvėpimas turėtų būti trumpesnis nei iškvėpimas – įkvepiant mintyse reikėtų skaičiuoti iki dviejų, o iškvepiant – iki keturių.

Nepatogu neįgaliesiems

Rekonstravus Kauno autobusų stotį ir Vytauto prospektą, buvo sutvarkyta ir po šia gatve einanti požeminė pėsčiųjų perėja. Tačiau ja naudotis gali ne visi.

Į "Kauno dieną" paskambinusi moteris piktinosi, kad neveikia požeminės perėjos liftas. Ji nurodė turinti negalią, pati nepaeinanti, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, todėl įveikti laiptų negali. Norint pereiti į kitą Vytauto prospekto pusę ir patekti prie Kauno autobusų stoties, tenka rinktis ilgesnį kelią.

"Seniau ir šia požemine perėja nebuvo patogu naudotis, bet tada bent jau buvo nuovažos. Su kitų pagalba galėdavau nuvažiuoti arba mane užstumdavo. Dabar reikia važiuoti iki šviesoforo. Sutvarkius perėją aš džiaugiausi, nes buvo įrengtas liftas, tačiau nemačiau, kad jis kada nors veiktų, užželti viskas baigia", – dėstė kaunietė.

Dėl biurokratinių kliūčių liftas dar nėra naudojamas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Reikia nešti lagaminus

Vytauto prospekto požeminė perėja yra patogi ir keliautojams. Išlipęs iš tarpmiestinio autobuso, dažnas keliautojas šia perėja pasinaudoja, kai nori patekti į kitą gatvės pusę, kurioje yra viešojo transporto stotelė. Tačiau laiptais tenka nešti sunkius lagaminus.

"Aišku, karantinas šiek tiek apribojo keliones, bet vis tiek tenka keliauti tarpmiestiniais autobusais. Šiaip mano lagaminas turi ratukus, tai paprastai dėl svorio problemų neturiu, galiu prisikrauti, kiek telpa. Aišku, kai reikia laiptais viską tempti, pareikalauja jėgų. Bandžiau kelis kartus liftą išsikviesti, bet durys neatsidarė, tai daugiau ir nebandžiau", – prisipažino prie autobusų stoties sutikta Elena.

Kitaip tariant, liftas neveikia ne dėl to, kad būtų sugedęs, o dėl biurokratinių dalykų.

Kitas keliautojas antrino merginai, kad taip pat norėtų, jog liftas veiktų, nes kartais artimieji prikrauna daug lauktuvių, tad būtų gerai, jog netektų jų tempti laiptais į viršų. "Atrodo tvarkingas liftas, bet lagaminus toliau nešame laiptais", – apie neveikiantį Vytauto prospekto požeminės perėjos liftą sakė Julius.

Biurokratinės kliūtys

Kauno miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad miestas rūpinasi tik požeminės perėjos švara, tačiau liftas kol kas priklauso ne jiems, todėl ir negali pasakyti, kada jis veiks. Kauno atstovai teigė, kad įrenginys dar nėra perduotas, tad juo rūpinasi stotį rekonstravusi bendrovė "Kautra".

"Kauno diena" susisiekė su bendrovės "Kautra nekilnojamasis turtas" direktoriumi Mindaugu Platūkiu ir paprašė pakomentuoti, kodėl liftas vis dar neveikia, galbūt jis sugedęs ir jo neapsimoka remontuoti? Tačiau pašnekovas nurodė, kad juo naudotis kol kas trukdo biurokratinės kliūtys. Vis dėlto jis vylėsi, kad liftu žmonės galės naudotis dar šiais metais.

Liftu negali naudotis nei neįgalieji, nei keleiviai su sunkiais lagaminais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Esmė ta, kad kai prasidėjo perdavimo procedūros, paaiškėjo, jog keltuvas – ypatingas statinys. Iš tiesų čia ilga biurokratinė istorija. Šiaip patys liftai yra mūsų, bet už jų įrengimą buvo atsakinga "Rimi", tačiau viskas bus perduota savivaldybei. Tačiau tai bus galima padaryti tada, kai šis statinys bus galutinai atiduotas vertinti. Juo naudotis taip pat kol kas negalima dėl to, kad jis nėra atiduotas vertinti. Kitaip tariant, liftas neveikia ne dėl to, kad būtų sugedęs, o dėl biurokratinių dalykų. Kalbėjau su specialistais, tikimės šiuos formalumus užbaigti šį mėnesį", – komentavo M.Platūkis.

Incidentas buvo nufilmuotas lifto viduje įrengta vaizdo stebėjimo kamera balandžio 12 dieną. Užfiksuotoje medžiagoje matoma, kaip į įrenginio kabiną įėjęs vyras du kartus nusispjauna ant grindinio, o netrukus išlipa.

Šiuo metu, kai dėl šalyje paskelbto karantino yra reikalaujama į lauką bei kitas viešas vietas eiti dėvint apsauginę kaukę ir pirštines, laikytis bent dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių bei plauti ir dezinfekuoti rankas, pastarasis neatsakingas ir, galima sakyti, piktybiškas jauno vyro elgesys lifte papiktino Fabijoniškių mikrorajono sostinėje gyventojus. Lifto viduje nufilmuotas minėto pobūdžio akibrokštas ėmė plisti socialiniame tinkle prašant atpažinti asmenį, užsiėmusį ne tik vandališka, bet ir grėsmę keliančia veikla. 

„Gal šis vyras serga nežinia kuo? Įlipsi į jo išspjautą sekretą ir įsineši į namus. Čia – įžūlus įstatymo pažeidimas“, – po vaizdo įrašu komentavo Erikas. „Tokius tik bausti, jei nežino, kur yra“, – piktinosi Justina. „Jis kelia pavojų mūsų namo gyventojams“, – pabrėžė Saulius.

„Taip, aš suprantu, kad šlykštu, bet nereikia iš to daryti tragedijos. Atsižvelgiant į jūsų mąstymą, reikėtų bausti ir visus tuos, kurie lauke spjaudosi, gadina orą ir riaugėja. Gal geriau išeikite į lauką smegenis pravėdinti, nes nuo sėdėjimo namie jau suskystėjo“, – į įžūliai lifto grindinį apspjaudžiusio vyro pusę stojo Giedrius. „O anksčiau nesispjaudė? Ar tik per koronaviruso laikotarpį jūs vaizdo įrašus keliate?“, – teiravosi Sergejus. 

O Lina užsiminė, jog tokio pobūdžio vaizdus kaip šis jai tenka matyti ne pirmą kartą, nes viršutiniame daugiabučio aukšte gyvenantis kaimynas esą kone kasdien rūkydamas nusispjauna per balkono kraštą. „Deja, ne visi žmonės sąmoningi. Būkite atsargūs ir savo namuose“, – įspėjo moteris.

Primename, jog siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai rekomenduoja:

– Laiptines vėdinti mažiausiai vieną valandą 2-3 kartus per dieną, sudarant skersvėjį.

– Laiptinę valyti drėgnu būdu 2 kartus per savaitę, naudojant įprastus ploviklius. Karantino metu draudžiama šluoti laiptines. Plaunant laiptinę vandenį būtina keisti pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 1 kartą. Valymo reikmenys turi būti tinkamai valomi kiekvieno valymo pabaigoje.

– Dažniausiai liečiamus paviršius: durų rankenas, telefonspynes, liftų mygtukus, laiptinių turėklus, langų rankenas, pašto dėžutes – karantino laikotarpiu valyti drėgnuoju būdu kaip įmanoma dažniau, bet ne rečiau kaip 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius/valiklius. Liftų kabinas plauti bent 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius. Laiptinių palanges valyti drėgnuoju būdu, naudojant įprastus ploviklius/valiklius.

Taip pat daugiabučiuose rekomenduojama iškabinti pranešimus, kad gyventojai laikytųsi rankų higienos reikalavimų, kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, vengtų liesti bendrus (turėklus, liftų valdymo skydelį ir pan.) paviršius rankomis, rekomenduoti būti su pirštinėmis.