– Lietuvoje dabar turime tokią situaciją, kai grožio paslaugas teikiantys specialistai uždirba daugiau nei žmonių gyvybes gelbėjantys medikai?

– Tiesiog tokia yra mūsų medikų darbo vertė. Lietuvos medikų sąjūdis jau ne vienerius metus kalba apie gydymo paslaugų įkainių peržiūrėjimo būtinybę arba kažkokių papildomų priemokų už tam tikras gydymo procedūras įvedimą. Tačiau susiduriame su atkakliu pasipriešinimu ir blokavimu šitų dalykų. Bet išlenda visiškai netikėti reiškiniai ir, aš manau, kad tuščia vieta nebūna ilgai ir į ką visai nekreipiamas dėmesys, tam atsiranda netikėti sprendimai ir nebūtinai patys geriausi.

– Dermatovenerologą paruošti kainuoja valstybei maždaug 200 tūkst. eurų. Išties dideli pinigai, o jeigu jis vėliau nenueina gydyti žmonių, teikti estetines paslaugas, ar taip nedevalvuojamas pačio dermatovenerologo prestižas?

– Jeigu dermatovenerologas baigia mokslą, nemanau, kad tai yra tragedija. Aišku, didelis nuostolis pačiai sveikatos sistemai, tačiau bandymas įteisinti, kad visas šitas pačias procedūras galės atlikti medicinos gydytojai, baigę kelių mėnesių kursus, tai čia šitą tikrai vertinu kaip devalvavimą dermatovenerologijos. Todėl, kad oda yra toks pat organas, kaip ir smegenys ar širdis ir kažkodėl nekyla klausimas, kad pasimokius kelis mėnesius galima operuoti smegenis, širdį ar dar kokį kitą organą. O čia ta senatvės baimė ir noras gražiai atrodyti sukuria tam tikrą nišą, kuria norima pasinaudoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek galėtų uždirbti tas pats dermatovenerologas privačioje klinikoje, grožio salone, kuris turi licenciją teikti tas estetines paslaugas, ir valstybinėje įstaigoje?

– Na, tas susidomėjimas, kurį aš dabar stebiu, yra milžiniškas. Ir aš manau, kad skiriasi kelis kartus ar net dešimtimis kartų. Taip pat ne tik gydytojus šita erdvė vilioja, bet ir slaugytojas. Kadangi slaugytojų trūkumas yra tragiškas Lietuvoje. Tai, manau, nėra geras reiškinys, kad tos slaugytojos ten nueina.

– Pernai kai kurie universitetai organizavo konferencijas „Pakelkime kosmetologiją į aukštesnį lygį“, buvo įvairūs skambūs pavadinimai. Jie siūlo, kad tam tikros kosmetologijos specialybės nebūtų kolegijų, bet universitetų reikalas. Ar tai išspręstų problemą, ar tada būtų pigiau paruošti specialistą ir jis kryptingai nueitų į grožio saloną ar privačią kliniką?

– Reikėtų skaičiuoti, kiek tų specialistų reikia. Kadangi ministerija nenori skaičiuoti, kiek mes turim gydytojų, kokių specialistų ir kur reikia, labai sunku pasakyti. Bet universitetai pailgino rezidentūros studijas ir, manau, kad šitoj vietoj sužaidė.

Kad visas šitas pačias procedūras galės atlikti medicinos gydytojai, baigę kelių mėnesių kursus, tai čia šitą tikrai vertinu kaip devalvavimą dermatovenerologijos.

– Ar čia mes galim kalbėt tik apie odos gydytojus ar tai galioja ir kitų sričių specialistams?

– Šitas procedūras, mano žiniomis, gali daryti ir okulistai, ir veido žandikaulio chirurgai, ir LOR gydytojai. Tačiau norima įtraukti į visą šitą procesą ir medicinos gydytojus, kurie nebaigę rezidentūros.

– Kaip būtų galima spręsti šitą problemą?

– Manyčiau, kad turėtų ministerija labai gerai pamąstyti, kokią juodą skylę atidarys ir kaip tai paveiks visą sveikatos sistemą su dabartiniu jos deficitu.

Koridoriuose, laiptinėse, priėmimo zonose, palatose – kiekviename ligoninės kvadratiniame centimetre ant grindų guli pacientai, kalbėjo medikas. Daugelis jų neprivalgę.

Organizacijų „Medical Aid for Palestinians“ (MAP/Didžioji Britanija) ir IRC pirmoji skubios medicinos pagalbos komanda šiuo metu dirba vienoje Gazos Ruožo ligoninių, kad pasirūpintų daugybe Izraelio atakų aukų, sakoma toliau IRC pranešme. “Vaizdai Gazoje sukrečiantys. Jau pirmosiomis darbo ligoninėje valandomis gydžiau maždaug vienerių metukų berniuką, kuris per bombardavimą neteko dešinės rankos ir dešinės kojos. Tai dariau ant grindų, nes nebuvo neštuvų, – pasakojo vaikų gydytoja Seema Jilani iš IRC. – Našlaičiai ir kūdikiai atvyksta su sunkiais nudegimais, yra ištikti šoko, dreba iš baimės ir yra vos gyvi. Man plyšta širdis dėl vaikų Gazoje“.

„Hamas“ kontroliuojamo Gazos Ruožą Sveikatos ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios spalio 7 d. Gazos Ruože buvo sužeista daugiau kaip 57,6 tūkst. žmonių. Žuvusiųjų yra daugiau kaip 22,4 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) po Kalėdų pareiškė, kad Gazos Ruože iš dalies dirba tik 13 iš anksčiau veikusių 36 ligoninių. Jos visiškai perpildytos, trūksta kuro, medikamentų, narkozės priemonių, maisto produktų ir geriamojo vandens.

Fadelis Naimas agentūrai AFP sakė, kad Izraelio kariai užpuolė Al Ahli ligoninę, suėmė gydytojus, medicinos personalą ir pacientus, sugriovė dalį pastato teritorijos.

Izraelio ataka „išvedė ligoninę iš rikiuotės“, sakė jis. – Negalime priimti jokių pacientų ar sužeistųjų“.

Pasak jo, antradienį mirė mažiausiai keturi žmonės, kurie pirmadienį buvo sužeisti Izraelio ugnies per Al Ahli ligoninės šturmą. „Mūsų duomenimis, aplinkinėse gatvėse yra dešimtys sužeistųjų“, – sakė jis.

Al Ahli ligoninė, dar vadinama Baptistų arba Ahli Arabų ligonine, jau buvo smarkiai apgadinta per sprogimą, įvykusį spalio 17 dieną jos automobilių stovėjimo aikštelėje, per kurį žuvo mažiausiai kelios dešimtys žmonių.

Grupuotės „Hamas“ ir „Islamo džihadas“ dėl to kaltina Izraelį, kuris neigia atsakomybę ir tvirtina, kad dėl sprogimo kalta „Islamo džihado“ nevykusiai paleista raketa.

Nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas, Gazos Ruože ne kartą buvo smogta ligoninėms, saugomoms pagal tarptautinę humanitarinę teisę.

Mūsų duomenimis, aplinkinėse gatvėse yra dešimtys sužeistųjų.

Izraelio kariai anksčiau vykdė reidus į kitas Gazos medicinos įstaigas, įskaitant didžiausią teritorijoje Al Šifos ligoninę, kuri šiuo metu veikia minimaliu pajėgumu ir turi labai mažą darbuotojų komandą.

Sekmadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad į Al Ahli ligoninę iš Al Šifos pervežami „kritinės būklės pacientai“, kuriuos reikia operuoti.

Al Šifos skubios pagalbos skyrius, nuniokotas Izraelio bombardavimų, yra „kraujo vonia“ ir jį „reikia atgaivinti“, sakė PSO.

Izraelis patiria vis didesnį tarptautinį spaudimą dėl didėjančio civilių aukų skaičiaus ir sugriautų ligoninių Gazoje.

Kruviniausias visų laikų karas nedidelėje teritorijoje prasidėjo po to, kai „Hamas“ ekstremistai prasiveržė per sieną ir surengė žiaurų išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo 1 tūkst. 139 žmonės, daugiausia civiliai, rodo AFP skaičiavimai, pagrįsti naujausiais oficialiais Izraelio duomenimis.

Per išpuolį kovotojai pagrobė apie 250 žmonių ir nugabeno juos į Gazos Ruožą.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą prieš „Hamas“ palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 19 tūkst. 667 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, pranešė šios teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

Vežė į Kauną

Galimybė nebeieškoti, kas galėtų Darių nuvežti į gydymo įstaigą, atsirado šių metų rugpjūtį, kai startavo pacientų pavėžėjimo paslauga. Neseniai Darius tapo ir pirmuoju recipientu, kuris pavėžėjimą išbandė dėl transplantacijos – sužinojęs, kad turi galimybę gauti donoro inkstą, jis skubiai buvo nugabentas į Kauno klinikas.

„Lankiausi ligoninėje dėl hemodializės ir gydytojas pranešė, kad yra galimybė gauti inkstą, tačiau reikia skubiai vykti į Kauną. Mano artimieji negalėjo tuo metu manęs pavežti, todėl labai džiaugiausi, kai pavyko greitai suorganizuoti automobilį ir jau kone po pusvalandžio buvau pakeliui į Klinikas – juokaudamas sakau, kad atvežė beveik kaip su greitąja“, – džiaugėsi Darius.

Nors inkstas jam, deja, netiko, vyras sako esantis labai patenkintas pavėžėjimo paslaugos efektyvumu. Pasak jo, ligoninėje tuomet teko praleisti beveik 12 valandų, tačiau, po gydytojų konsiliumo sužinojus, kad inksto persodinti vis dėlto nepavyks, teko grįžti namo.

„Žinoma, apmaudu, kad inkstas netiko, tačiau tai jau ne pirmas kartas – viskas ne taip paprasta, dėl kiekvieno recipiento yra daug niuansų“, – pasakojo Darius.

Sunku net sėdėti

Šiuo metu Darius ir toliau kas antrą dieną vyksta į Vilkaviškio ligoninę  hemodializių ir toliau viltingai laukia kvietimo dėl inksto transplantacijos.

Pavėžėjimo paslauga teikiama pacientams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu.

„Kraujo valymas nėra paprastas procesas, kartu išvalomos ne tik nuodingos, bet ir gerosios medžiagos. Po procedūros reikia laiko atsigauti, žmogus pats nelabai gali grįžti namo, neretai sunku net sėdėti, norisi prigulti. Hemodializę privalau atlikti kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – tai svarbu mano gyvybei palaikyti. Ir tikrai sudėtinga nuolat rasti kažką, kas galėtų pavežti iki gydymo įstaigos, todėl ši paslauga – tikra pagalba, ypač dėl to, kad automobilis paima nuo namų ir vėl į juos parveža, – tai labai palengvina procesą“, – sako jis.

Pavėžėjimo paslauga šiuo metu gali naudotis 20-ies savivaldybių gyventojai. Į bandomąjį projektą šiuo metu įsitraukusios Alytaus ir Alytaus rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno ir Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šilalės rajono, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

Užsakoma keliais būdais

Nuo pavėžėjimo paslaugos bandomojo projekto pradžios kas mėnesį atliekama daugiau nei 1 000 pavėžėjimų, didžiąją jų dalį sudaro pacientų pavėžėjimai dėl hemodializės. Planuojama, kad hemodializės poreikis ateityje augs, šios grupės pacientai turėtų sudaryti apie 30–40 proc. visų teikiamų pavėžėjimo paslaugų.

Pavėžėjimo paslauga teikiama pacientams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu arba viešuoju transportu.

Norintys užsakyti pavėžėjimo paslaugą tai gali padaryti keliais skirtingais būdais – kreiptis kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės įgaliotos įstaigos kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje 1808.lt, taip pat paskambinę į Karštąją liniją trumpuoju numeriu 1808.

Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Paslauga nemokama.

„Situacija kasdien darosi vis baisesnė ir baisesnė... sunku net įsivaizduoti, tiesiogine to žodžio prasme, – per spaudos konferenciją Ženevoje sakė PSO atstovas spaudai Christianas Lindmeieris. Sveikatos apsaugos sistema sužlugdyta. Gaza nebegali sau leisti prarasti nė vienos sveikatos priežiūros įstaigos, nė vienos greitosios pagalbos mašinos, nė vienos ligoninės... net vienos ligoninės lovos“.

Jungtinių Tautų humanitarinė agentūra OCHA ketvirtadienį vakare pranešė, kad iš 36 Gazos Ruože esančių ligoninių tik 14 veikia kokiu nors pajėgumu.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ ekstremistai užpuolė pietų Izraelį, nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių ir paėmė įkaitų, iš kurių, Izraelio duomenimis, 138 tebėra nelaisvėje.

Izraelio atsakomojo oro ir sausumos puolimo Gazos Ruože metu žuvo 17,177 tūkst. žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, pranešė „Hamas“ vadovaujama sveikatos apsaugos ministerija.

Dėl ištisas savaites trukusių kovų didelė dalis Gazos virto griuvėsiais. JT teigimu, apie 80 proc. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, jiems trūksta maisto, kuro, vandens ir vaistų, be to, gresia ligos.

„Suaugę ir vaikai maldauja ir verkia prašydami vandens – pasiektas toks lygis, kai nebėra labiausiai įprastų ir būtiniausių atsargų“, – sakė Ch. Lindmeieris.

„Šiuo metu skaičiavimai Gazoje tokie, kad per dieną žmogui tenka nuo vieno iki dviejų litrų gėlo vandens – tai vanduo viskam, ne tik gėrimui. Žmonės pradeda pjauti medinius telefonų stulpus, kad turėtų šiek tiek malkų sušilti ar galbūt pasigaminti maisto, jei tik turi ką nors valgomo. Civilizacija ant žlugimo ribos“, – sakė PSO atstovas.

Ch. Lindmeieris sakė, kad penktadienį į Gazos miesto Al Ahli arabų ligoninę turėjo atvykti konvojus su medicinos reikmenimis ir evakuoti 12 pacientų į pietus. „Ši misija, kaip mums buvo pranešta šįryt, turi būti sustabdyta dėl saugumo situacijos“, – sakė jis.

Pasak jo, Gazos Ruože dirbantys sveikatos darbuotojai neturi pakankamai maisto ir vandens, kad galėtų tęsti darbą.

„Pacientai kraujuoja gulėdami ant grindų, traumatologiniai skyriai primena mūšio lauką, – sakė Ch. Lindmeieris. – Šis beširdiškumas turi baigtis. Mums reikia paliaubų ir reikia jų nedelsiant“.

JT vaikų organizacijos UNICEF atstovas spaudai Jamesas Elderis kritiškai vertino Izraelio raginimus civiliams gyventojams palikti tam tikras regiono dalis ir pereiti į specialias zonas.

„Tai yra maži dykviečių lopinėliai, gatvių kampai, šaligatviai ar pusiau pastatyti pastatai. Ten nėra vandens, patogumų, nėra pastogės nuo šalčio ir lietaus, nėra sanitarinių sąlygų. Vadinamosioms saugioms zonoms gresia pavojus tapti ligų zonomis“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Izraelis, kaip okupacinė valdžia, turi pareigą teikti maistą, pastogę ir vaistus.

Šios zonos nėra racionalios, sakė J. Elderis: „Jos yra neįmanomos, ir manau, kad valdžios institucijos tai supranta“. Jis apkaltino Izraelio valdžios institucijas „mirtinu“ abejingumu Gazos Ruožo vaikų ir moterų atžvilgiu.

R. Peeperkornas sakė, kad PSO buvo priversta evakuoti du sandėlius Kan Junise, Gazos Ruožo pietuose, po to, kai Izraelio kariuomenė (IDF) pranešė, kad ten gali vykti kovos. Pirmadienį IDF paneigė raginusi evakuoti sandėlius.

R. Peeperkornas aprašė „siaubo scenas“ keliose dar likusiose ligoninėse, kuriose pacientų yra dvigubai daugiau nei lovų, o sunkiai sužeisti pacientai negydomi guli ant grindų.

Per kelias dienas – nuo antradienio iki vakar vien Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje apsilankė apie šimtas žmonių.

Šios ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vadovė Dovilė Černiauskienė įvardijo, kokių sužalojimų žmonės patyrė.

„Antradienis ir ketvirtadienis mums buvo traumų dienos, pacientų ypač padaugėjo. Antradienį į Traumatologijos skyrių atvyko apie 80. Dėl nevalytų šaligatvių, ant kurių buvo daugybė sniego ar po sniegu – ledas, buvo daug paslydusių ir nemažai patyrusių traumas gyventojų. Ką būtų galima išskirti? Stipinkaulio, žastikaulio, čiurnos kaulų lūžiai“, – vardijo D. Černiauskienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kaulų lūžių patyrė įvairaus amžiaus žmonės, bet didesnė dalis nukentėjusių – vyresnio amžiaus.

Traumas patyrė įvairaus amžiaus žmonės.

„Vyresniems dažniau lūžta kaulai, ypač stipinkaulio. Dalis paguldytų operuoti, dalis mobilizuoti ir išleisti namo. Sunkių traumų nepasitaikė, o ir per eismo įvykius vyravo nežymūs sužalojimai. Daugiausia nukentėjo pėstieji“, – pasakojo pašnekovė.

Vakar rytą ligoninėje apsilankė 20 asmenų. Jų skaičius, dienai bėgant, augo.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja Rūta Juškaitė pasakojo, kad ir ši ligoninė sulaukė pacientų antplūdžio.

„Praėjusią savaitę būdavo apie 60–70 per parą, o jau sekmadienį, lapkričio 26 d., pacientų skaičius išaugo iki 80–90. Traumas patyrė įvairaus amžiaus žmonės. Daugiausia patyrė rankų sumušimus, čiurnų nikstelėjimus. Traumų padidėjimas tikrai sietinas su slidžiais keliais, šaligatviais. Per šią savaitę jau apie du šimtai apsilankė Traumatologijos skyriuje, iš jų bent pusė traumų siejama su slidžiais keliais“, – sakė R. Juškaitė.

AFP televizijos kadruose matyti ryškių šviesų nušviečiamas naktinis dangus virš Gazos miesto, girdimi sprogimai visame mieste. Izraeliui vykdant oro ir sausumos kampaniją sunaikinti „Hamas“, karo veiksmai priartėjo prie svarbiausių medicinos įstaigų.

„Jei nedelsiant nesustabdysime šio kraujo liejimo nutraukdami ugnį arba bent jau evakuodami pacientus kitur, šios ligoninės taps morgu“, – sekmadienį perspėjo medicinos pagalbos grupė „Gydytojai be sienų“.

Didžiausia Gazos mieste esanti „Al-Shifa“ ligoninė yra „visiškai apsupta, šalia vyksta bombardavimas“, pasak ligoninės direktoriaus Mohammado Abu Salmiya.

„Medikų komanda negali dirbti; neįmanoma tvarkyti ar laidoti kūnų, kurių yra dešimtys“, – sakė jis.

Ligoninės viduje esantis „Gydytojų be sienų“ chirurgas Mohammedas Obeidas teigė, kad nėra vandens, elektros, maisto ir interneto. Ligoninėje guli maždaug 600 pacientų po operacijų, 37–40 kūdikių, dar 17 pacientų gydomi intensyviosios terapijos skyriuje. Jos teritorijoje taip pat glaudžiasi daugybė kitų žmonių.

Du kūdikiai mirė „Al-Shifa“ naujagimių skyriuje inkubatoriuose dingus elektrai, taip pat mirė vyras, kai išsijungė jo ventiliatorius, šeštadienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė chirurgas.

„Aplink ligoninę matome dūmus. Jie smogė visiems objektams aplink ligoninę ir atakavo ligoninę daugybę kartų“, – sakė jis.

Pasak mediko, snaiperis nušovė keturis pacientus ligoninėje, vienam vyrui pataikė į kaklą, o kitam – į pilvą. Teritoriją bandantys palikti žmonės susidūrė su bombardavimais, teigė jis.

Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia pavojaus signalą dėl padėties „Al-Shifa“.

„PSO yra labai rimtai susirūpinusi dėl sveikatos priežiūros darbuotojų, šimtų sergančių ir sužeistų pacientų, įskaitant kūdikius, kuriems palaikoma gyvybė, ir perkeltųjų asmenų, kurie tebėra ligoninėje, saugumo“, – sakoma generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso pareiškime.

Izraelio kariuomenė: pranešimai apie smūgius Gazos Ruožo ligoninei yra melagingi

Izraelio kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad pranešimai apie tai, jog jos kariai apšaudė didžiausią Gazos Ruožo ligoninę, yra melaginga informacija, apsuptame palestiniečių anklave vykstant mūšiams.

„Pastarosiomis valandomis buvo skleidžiama melaginga informacija, kad esame apsupę ligoninę „al Shifa“ ir jai smogiame. Tai melagingi pranešimai“, – sakė kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari (Danielis Hagaris) per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje.

Palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ kovotojai spalio 7-ąją surengė beprecedenčius išpuolius Izraelio teritorijoje; per juos, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo apie 1 200 žmonių, daugiausia civilių, o dar apie 240 buvo paimti įkaitais.

Po šių išpuolių Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir pradėjo karinę kampaniją Gazos Ruože.

„Hamas“ valdomos palestiniečių teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per atsakomuosius Izraelio smūgius anklave žuvo daugiau kaip 11 tūkst. žmonių, taip pat daugiausia civilių.

Izraelis dėl didelio aukų skaičiaus kaltina „Hamas“, tvirtindamas, kad ši ginkluota palestiniečių organizacija naudojasi civiliais kaip gyvaisiais skydais. „Hamas“ tai neigia.

„Jei pamatysime, kad „Hamas“ teroristai šaudo iš ligoninių, darysime tai, ką turime daryti. (...) Jei pamatysime „Hamas“ teroristus, mes juos nužudysime“, – žurnalistams sakė Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Richardas Hechtas.

„Hamas“ veikia ligoninėje“, – teigė R. Hechtas po to, kai palestiniečių medikai pareiškė, kad penktadienį per Izraelio smūgius ir snaiperių atakas Gazos miesto ligoninėse žuvo nemažai žmonių.

Spalio 7 dieną „Hamas“ įsiveržė į Izraelį, paėmė įkaitais apie 240 asmenų ir, žydų pareigūnų teigimu, nužudė daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, daugiausiai civilių gyventojų.

Izraelis, pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, atsakė antskrydžiais iš oro ir antžeminiu puolimu, per kurį, „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo daugiau kaip 11 tūkst. asmenų, tarp jų nemažai vaikų.

PSO, anot jos, penktadienį gavo informacijos apie intensyvius kovinius veiksmus aplink Shifos ligoninę. „Tačiau duomenų apie žalą neturime“, – teigė M. Harris. Shifos ligoninė yra vienintelė, kurioje yra vaikų skyrius. Čia vaikai gydomi reanimacijoje, kitiems reikalinga dializė. Bet kokie jų priežiūros protrūkiai esą kelia grėsmę jų gyvybei.

Palestiniečių žiniasklaida ir teroristinė organizacija „Hamas“ penktadienį pranešė, kad vyksta mūšiai netoli kelių ligoninių, įskaitant Shifos ligoninės teritoriją. Didžiausios Gazos Ruožo klinikos direktorius Mohammadas Abu Salamija kalbėjo apie „Izraelio atakas“ prieš klinikos pastatus, kuriuose teikiama skubi pagalba ir kuriuose glaudžiasi pabėgėliai. Esą yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Nepriklausomai šios informacijos patikrinti kol kas nėra galimybės.