Tris dienas truksiančiame turnyre dalyvaus po dvi Lietuvos vaikinų bei merginų rinktines, taip pat Vokietijos bei Latvijos ekipos.

„Labai smagu, kad vėl atnaujinamas šis turnyras, kuris praėjusias metais dėl pandemijos negalėjo vykti. Taip, sąlygos vis dar sudėtingos, ne visos rinktinės turėjo sąlygas atvykti, bet manau bus puikus turnyras ir galėsime grožėtis geromis kovomis. Manau vaikai tikrai yra pasiilgę krepšinio ir tarptautinių kovų, nori pasitikrinti jėgas su kitų šalių krepšininkais bei įgyti patirties“, – sakė turnyro ambasadorius Ramūnas Šiškauskas.

Lietuvos merginų pirmajai komandai vadovaus Egidija Paužuolienė ir Lina Brazdeikytė, o antrajai – Rokas Kondratavičius ir Martynas Gailiūnas.

Lietuvos vaikinų pirmąją komandą į pergales ves Tomas Purlys, o antrąją – Tomas Bakanauskas.

Tarptautinis U15 R.Šiškausko krepšinio turnyras organizuojamas saugaus „burbulo“ principu, vadovaujantis atskiru tarptautiniu COVID-19 pandemijos valdymo protokolu. Ribotas žiūrovų kiekis bus įleidžiamas į salę, o renginio vietoje bus privaloma jų registracija.

Praėjusiais metais turnyras buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos. 2019 metais vykusiose varžybose Lietuvos merginų rinktinė iškovojo antrą vietą, o vaikinų – tapo čempionais.

Visos turnyro rungtynės vyks krepšinio akademijos „Žalgiris“ salėje (Pašilės g. 41) bei bus tiesiogiai transliuojamos Lietuvos krepšinio federacijos Youtube ir Facebook kanaluose.

Kaune buvo surengtas susirinkimas "Dėl moterų krepšinio kritinės padėties ir sprendimo būdų". Jame dalyvavo ir savo mintimis apie situaciją pasidalijo žinomi sporto bei politikos autoritetai.

Pagrindiniu akcentu tapo Europos moterų krepšinio čempionių vairininko, dabartinio Krepšinio trenerių asociacijos prezidento Vydo Gedvilo pristatytas moterų krepšinio gaivinimo planas, kuriame jis išdėstė faktorius, reikalingus krizei įveikti.

Savo nuomonę išsakė ir 1997-aisiais istorinę pergalę nukalusios buvusios jo auklėtinės, dabar pačios ugdančios jaunąją krepšininkių kartą - Lina Dambrauskaitė, Rasa Kreivytė, Lina Brazdeikytė.

Idėjas aptarė Moterų krepšinio lygos vadovas Giedrius Gustas ir buvęs lygos prezidentas Algirdas Butkevičius. Prie vieno stalo susėdo ir visų lygos klubų atstovai, taip pat Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, žinomi moterų krepšinio specialistai Algirdas Paulauskas, Stasys Žaliabarštis, Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila. Renginyje apsilankė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Nesakome, kad viską darome gerai, tikrai galime ir pasitempti, bet atliekama daug juodo kasdienio darbo, kurį mažai kas pastebi.

Pozicijos: LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės ir LKF atstovų nuomonės dėl kai kurių šalies moterų krepšinio nuosmukio priežasčių nesutapo. Evaldo Šemioto nuotr.

Tikėtasi vaisingos diskusijos, tačiau kai kurių dalyvių nuomonės netikėtai gerokai išsiskyrė, tad posėdis klausimų pateikė nemažiau nei atsakymų.

"Į susitikimą mes, LKF atstovai, vykome atviri diskusijai, pasiūlymams, bet eilinį kartą gavome pamazgų kibirą", – savo įspūdžių į vatą nevyniojo LKF moterų krepšinio projektų vadovė, Europos čempionė L.Brazdeikytė.

– Kodėl susirinkime, turėjusiame padėti suvienyti jėgas sprendžiant moterų krepšinio krizę, įsižiebė skirtingų pozicijų kibirkštys?

– Mus nustebino LTOK prezidentės pasisakymas. Pažerta daug kritikos, bet nesileista į diskusiją. Išgirdome, kad kažką ne taip darome, esame neveiksnūs, o mūsų argumentų nereikėjo. Apmaudu, kad neįsiklausyta į faktus. Buvo tiesiog pateikti, mūsų nuomone, nepagrįsti argumentai. Tuo LTOK dalyvavimas susirinkime ir baigėsi. O juk moterų krepšinio rinktinė – viena kandidačių žaisti olimpinėse žaidynėse. Tokius planus išdėstė ir V.Gedvilas, kalbėjęs apie tikslą dalyvauti 2028-ųjų olimpiadoje. Todėl LTOK pasiūlymai buvo itin laukiami.

– Tačiau sutikite, kad žemyn smingantys Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rezultatai, kiti liūdni faktai – negali skatinti optimizmo.

– Mes nesakome, kad viską darome gerai, tikrai galime ir pasitempti, bet yra atliekama daug juodo kasdienio darbo, kurį mažai kas pastebi. Pavyzdžiui, V.Gedvilo pristatytoje moterų krepšinio gelbėjimo programoje kertinę vietą užima jaunimo projektai. LKF juos vykdo jau ne vienus metus. Nėra nė vienos mergaičių amžiaus kategorijos, kurios neapimtų mūsų rengiami projektai. Visos jaunosios krepšininkės, pradedant mažiausiųjų, iki dešimties metų, grupe, tęsiant dvylikametėmis, keturiolikmetėmis, turi savo atskirus talentų ugdymo projektus. Penkiolikmetės dalyvauja "Talentų kartoje", tarptautiniuose turnyruose. Visi šie projektai neturi analogų berniukų krepšinyje, skiriamos kur kas didesnės lėšos nei vaikinams.

– LKF dažnai giriasi sudaranti idealias sąlygas vyrų nacionalinei rinktinei. Galbūt moterų rinktinės rezultatai ir kenčia dėl to, kad krepšininkės atitinkamų galimybių neturi?

– Šį priekaištą taip pat išgirdome, bet tai netiesa. Moterims suteikiamos tos pačios sportinės bazės, tie patys viešbučiai, toks pat maitinimas, kaip ir vyrų krepšinio elitui. Sporto ekipuotę iš "Nike" krepšininkės gauna tokio pat lygio, kaip ir vyrai. Galbūt negalime moterų rinktinės varžyboms nuomotis "Žalgirio" ar "Siemens" arenų, bet tai logiška. Mūsų sirgalių nėra tiek daug, kad užpildytų didžiąsias sales, tačiau Kėdainių arenoje jų surenkame tikrai nemažai. Manau, kad merginoms smagiau žaisti ne pustuštėse didžiųjų miestų salėse, o jas karštai palaikančioje mažesnėje arenoje.

– Moterų krepšinio atstovai bene labiausiai skundžiasi ne tik lėšų, bet ir dėmesio stoka.

– Nelygu, kaip tas dėmesys suprantamas. Jei dėmesys – projektai vaikams ir jaunimui, jie vykdomi. Jei kalbama apie būtinybę rodyti dėmesį mergaičių treneriams – jie nuolat siunčiami į įvairias tarptautines stovyklas, kviečiami į rinktines, jiems organizuojami seminarai, suteikiama metodinė medžiaga, dovanojama ekipuotė. Manau, kad nuolat kritikuodami ir bambėdami dažnu atveju patys kertame šaką, ant kurios sėdime. Galbūt kažkam trūksta žiniasklaidos dėmesio. Tačiau spaudai, televizijai reikia produkto. Kol nėra rezultatų, stipraus moterų klubinio krepšinio, tol ir televizijai nėra ką labai reklamuoti.

Kolegos: diskusijoje argumentais pasidalijo (iš kairės) Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris R.Radvila, Moterų krepšinio lygos direktorius G.Gustas, LKF moterų krepšinio projektų vadovė, Europos čempionė L.Brazdeikytė. Evaldo Šemioto nuotr.

– Klubinis krepšinis auga nacionalinėse pirmenybėse, o mūsų šalies Moterų krepšinio lyga labai silpna. Praeitą sezoną čempionate dalyvavo vos keturi klubai ir vilniečių dublerių komanda. Dar neseniai baimintasi, kad po pandemijos ir ekonomikos nuosmukio šį rudenį lygoje gali nelikti ir Šiaulių bei Klaipėdos arba Kauno ekipų. Kiek toks scenarijus realus šiuo metu?

– Tikimės, kad, nepaisant finansinių sunkumų, drastiškų pokyčių pavyks išvengti. Prieš kelias savaites LKF atstovai lankėsi pas Kauno miesto merą ir kalbėjosi apie moterų krepšinio situaciją. Mano žiniomis, sutarta, kad "Aistėms-LSMU" bus suteikta reikalinga parama. Klaipėdoje taip pat yra pozityvių poslinkių. "Neptūno" ekipa ir toliau žais aukščiausioje lygoje, be to, kuriasi nauja universiteto komanda, kuri taip pat gali pretenduoti į vietą čempionate. Šiauliai taip pat neturėtų likti be moterų krepšinio. Žinoma, jų galimybės augti yra smarkiai ribotos. Beje, sakyčiau, kad moterų lygos ir klubų vadovų atsiliepimai susirinkime apie LKF pagalbą buvo bene pozityviausi.

– Ar susirinkimo dalyviai įžvelgė daugiau vilties spindulių?

– Sutinkame, kad yra pozityvių poslinkių jaunimo krepšinyje. Paimkime kad ir mūsų šešiolikmečių rinktinę, pernai laimėjusią Europos čempionato sidabrą. Auga nauja talentinga karta. Mūsų projektai jau brandina vaisius, kurie atsilieps ir suaugusiųjų krepšiniui. Tiesiog šie procesai – ilgalaikiai. Talentai neišugdomi per metus ar dvejus, reikia dešimtmečių. Bet faktas, kad tų talentų bus. Tik klausimas, ar jie turės kur žaisti pasiekę suaugusiųjų amžių. Ar sudarysime jiems tinkamas sąlygas, sukursime atitinkamą infrastruktūrą. Tam ir reikalinga savivaldybių, politikų, valdžios institucijų pagalba.

– Šiuo metu pagrindinis moterų krepšinio centras yra Vilniuje. Tačiau tokie perliukai, kaip Europos vicečempionių lyderė Justė Jocytė, sužiba nebūtinai didmiesčiuose…

– Būtent todėl LKF ir Moterų krepšinio lygos atstovai važinėja po rajonus, kalbasi su merais, skatina puoselėti moterų krepšinį, kurti etatus mergaičių treneriams vietos sporto centruose, krepšinio mokyklose. Provincijoje dažniausiai susiduriame su pozityviai nusiteikusiais žmonėmis, kurie vertina LKF dėmesį ir atsižvelgia į mūsų pasiūlymus.

– Pandemija ir iki šiol didelėje Europos dalyje neatšauktas karantinas sujaukė tarptautinių varžybų kalendorių. Ar laukiant naujo sezono geriausios mūsų šalies krepšininkės, tarp jų ir jaunimas, turės bent kažkiek varžybų šią vasarą?

– Nors atšaukti visi čempionatai, vasara nebus tuščia. Mes organizuosime treniruočių stovyklas, rengsime tarptautinius turnyrus net trims mergaičių ir berniukų amžiaus grupėms. Juose išmėginsime jėgas su varžovėmis iš Latvijos ir Estijos. Savo stovyklą liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Druskininkuose surengs ir moterų rinktinė, į kurią bus pakviesta daugiau perspektyvaus jaunimo. Lapkričio mėnesį nacionalinės rinktinės jau lauks oficialios Europos čempionato atrankos varžybos.

Finansų komisijos sudėtyje bus LKF viceprezidentas Algimantas Stasys Anužis, techninėje – Kęstutis Pilipauskas, moterų krepšinio – Lina Brazdeikytė, o jaunimo krepšinio – Justas Kalinauskas.

Artimiausiame FIBA Europe valdybos posėdyje, kuris vyks liepos mėnesį, turėtų paaiškėti 2021 metų Europos vyrų krepšinio čempionato šeimininkai ir bus ištraukti atrankos į šį čempionatą burtai.

Atranka į 2021 metų Europos moterų ir vyrų krepšinio čempionatus startuos šių metų lapkričio mėnesį.

Visos vaikinų jaunimo rinktinės laimėjo medalius Europos ir pasaulio čempionatuose, o merginų komandos sugrįžo į A divizionus.

Savo įspūdžiais ir viltimis su svetaine musukrepsinis.lt dalinosi Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila ir LKF moterų krepšinio projektų vadovė Lina Brazdeikytė, kurie sutartinai teigė, kad 2016-ieji buvo sėkmingi.

– Kokie buvo šie metai Lietuvos krepšiniui?

Lina Brazdeikytė: Metai geri ir turiningi, galime pasidžiaugti, kad U-16, U-18 ir U-20 merginų rinktinės žais Europos čempionatų A divizionuose. Nors esama padėtis mergaičių krepšinyje nėra labai optimistiška, turime nemažai energijos ir puikių minčių nestokojančių žmonių. Jie tinkamai identifikuoja problemas ir atiduoda visas jėgas bei širdį joms spręsti. Tokia situacija tikrai neleidžia verkšlenti bei skųstis. Darbas vyksta kryptingai ir ryžtingai.

Rolandas Radvila: Manau, kad tikrai turėtume pasidžiaugti, jog metai Lietuvos jaunimo krepšiniui buvo puikūs. Turime savo projektus, kurie įsibėgėja ir tampa ne tik kokybiškesni, bet jau ir žinomi Europoje. Merginų krepšinis taip pat stipriai pasistūmėjo pirmyn, o vaikinų rezultatai negali nedžiuginti net ir tų, kurie nieko bendro neturi su krepšiniu.

Džiugu, kad po truputį pavyksta sudominti ir motyvuoti mergaites iš įvairiausių regionų siekti aukštesnių tikslų. Taip pat labai kokybišką vaidmenį atlieka Moksleivių krepšinio lyga, kuri yra pagrindinė jaunųjų krepšininkų kalvė. Tikrai turime gerą jaunimo tobulėjimo sistemą iki 18 metų. Smagu, kad prasčiausia vaikinų užimta vieta tarptautinėje arenoje – bronza pasaulio jaunių čempionate.

– Kokie svarbiausi 2016-ųjų pasiekimai?

L.B.: Kaip ir minėjau, džiugu, kad visos merginos grįžo į A divizionus, o LKF vykdomi jaunimo projektai duoda planuotus rezultatus. Tai itin pastebima mergaičių krepšinyje. „Talentų U-15 kartos“ atrankoje šiemet jau dalyvavo daugiau nei 20 labai panašaus pajėgumo jaunųjų krepšininkių. Greta šio, jau tradicija tapusio projekto, greitu metu startuos visiškai naujas, tik mergaitėms skirtas projektas „Aukime kartu“. Norime dar labiau sudominti mergaites krepšiniu.

R.R.: Pagaliau turime visas merginų komandas A divizione, o buvusi 2000 metų gimimo mergaičių „Talentų U-15 karta“ projekto komanda iškovojo labai aukštą 6 vietą, aplenkdamos tokias komandas kaip Rusija, Baltarusija, Vengrija, Čekija. U-20 merginos sugrįžo į A divizioną, laimėdamos sidabrą B divizione.

Vaikinų visos komandos žaidė finaluose ir visos sutartinai laimėjo sidabro medalius. O 1999 metų gimimo komanda pasaulio čempionate laimėjo bronzą. Lietuvos krepšinio istorijoje dar to nebuvo, kad visos vaikinų rinktinės visuose čempionatuose laimėtų medalius. Jaunimo krepšiniui metai buvo tikrai derlingi.

– Ko galima tikėtis iš 2017-ųjų?

L.B.: Mano didžiausi profesiniai norai – kad visos jaunimo rinktinės išliktų A divizione, kad Lietuvos moterų krepšinio lyga taptų stipriu moterų krepšinio čempionatu ir kad į krepšinio treniruotes sugužėtų gausus būrys smalsių mergaičiukių. Mano palinkėjimai visiems krepšinio pasaulyje besisukantiems ar prie jo prisiliečiantiems žmonėms būtų toks, kad visi turime pamiršti nuoskaudas, numoti ranka į savo ego ir be verkšlenimų kibti į darbus. Ir ne dėl garbės, ne dėl pinigų, tiesiog dėl to, kad taip liepia širdis.

R.R.: Tikėtis galime visko, bet būtų maloniau, kad ateinantys metai nebūtų prastesni už šiuos. Tai reikštų, kad mūsų krepšinis eina teisingu keliu. Todėl palinkėjimas būtų toks, kad Lietuvos krepšinis kitais metais nekluptelėtų, o statytų dar tvirtesnius žingsnius pasaulinėse arenose.

Mergaičių krepšinio stovyklos yra ganėtinai retas reiškinys Lietuvoje, todėl buvusios dvi krepšininkės nusprendė šią nišą užpildyti. Ir joms puikiai pavyko: treniruotėse dalyvavo 37 jaunosios sportininkės iš Alytaus ir kitų šalies miestų.

„Mintį apie mergaičių krepšinio stovyklą gvildenau jau seniai“, – pasakojo J.Štreimikytė-Virbickienė. – Berods dar 2012 metais bandėme prie Vilniaus kažką tokio organizuoti, tačiau labiau išėjo pramoginė stovykla. Apie šią stovyklą rimčiau pradėjome kalbėti žiemą, tačiau viskas nusitęsė. Sezono pabaiga buvo sunki, todėl jau galvojau, kad stovyklos nedarysiu, tačiau noras ir ambicijos nugalėjo“.

J.Štreimikytės-Virbickienės gimtajame mieste Alytuje jaunosioms krepšininkėms patarimus dalino ir buvusi bendražygė L. Brazdeikytė. Ji per savo karjerą vilkėjo Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Belgijos klubų aprangą. Nuo 2012 metų tapo trenere ir dirbo Prancūzijos „d'Artois Basket Feminin“ komandoje.

„Manau, kad susidirbome puikiai, viena kitą papildėme, užtekdavo žvilgsnio, kad viena kitą suprastume“, – šypsojosi J. Štreimikytė-Virbickienė.

Treniruočių stovykloje „Siekis“ mergaitės du kartus per dieną sportuodavo. J.Štreimikytei-Virbickienei ir L.Brazdeikytei treniruočių metu padėdavo ir Alytaus SCR treneriai, kurie ne tik pagelbėdavo, tačiau ir patys sėmėsi žinių.

„Stovykloje tikrai buvo geros sąlygos. Mergaitės noriai dirbo, jos visą informacija sugerdavo į save, jautėme malonumą dirbti. Buvo abipusis ryšys: mergaitės norėjo išmokti, o treneriai norėjo suteikti žinių“, – pasakojo „Kibirkšties“ komandos strategė. – Nors oras mūsų nelepino ir negalėjome daug dirbti lauke, tačiau puikios treniruotės vykdavo salėse. Alytus mus puikiai priėmė. Man pačiai buvo įdomu dirbti su jaunomis krepšininkėmis. Norėjau pamatyti, kur pati esu, išmokyti tas mergaites kažko naujo ir, be abejo, motyvuoti. Nes kuo toliau, tuo mažiau mergaičių lanko krepšinį“.

Treniruočių metų didžiausias dėmesys buvo skirtas individualiam tobulėjimui.

„Daug dėmesio skyrėme kojų padėčiai“, – sakė buvusi Lietuvos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų klubų žaidėja. – Kojų padėtis prieš metimą, po metimo, po pasisukimo, po šuolio. Stengėmės duoti tokius pratimus, kad jos pačios galėtų daryti prieš arba po treniruočių. Manau, merginos tai išmoko. Stengėmės akcentuoti tam tikras detales, kad vaikai prisimintų, kad galėtų ir toliau dirbti vasarą“.

Trenerės su džiaugsmu tikina, kad visos mergaitės kitą sezoną žengs žingsnį į priekį. „Kiekvienam vaikui buvo parodytas dėmesys, prie kiekvieno prieita. Kai kurioms mergaitėms sekėsi geriau, kitoms prasčiau, bet kiekvienai stengėmės sudėlioti akcentus, kad liktų ateičiai“, – vardino J.Štreimikytė-Virbickienė. – Matyti, kad merginos iš skirtingų miestų, kad mokosi pas skirtingus trenerius. Kiekviename regione matosi trenerių darbo bruožai. Vaikams jų sporto mokyklos treneris gali kartoti visus metus, tačiau būna, kad įeina pro vieną ausį, o pro kitą išeina. O ateina kitas treneris, pasako tą patį kitais žodžiais ir vaikams užstringa“.

Jaunosios stovyklos krepšininkėms treniruotę vedė ir Lietuvos moterų rinktinės treneris Mantas Šernius. „Mergaitės buvo labai patenkintos. Treniruotė buvo intensyvi, merginos buvo labai susikaupusios. Stimulą dirbti toliau davė labai didelį“, – sakė buvusi M.Šerniaus asistentė „VIČI-Aisčių“ klube ir Lietuvos rinktinėje.

J.Štreimikytė-Virbickienė šypsosi paklausta apie atrastus talentus. „Vienas „perliukas“ tikrai yra, su trenere Lina jau seniai buvome tokį mačiusios. Dar buvo viena labai techniška mergaitė. Tų tikrų talentų yra 1–1,5. Bet tai irgi nėra mažai: jeigu mes iš 37 žmonių matome 2 tikrus talentus, tai jau neblogas rezultatas“, – mano „Kibirkšties“ komandos vyriausioji trenerė.

Planuojama, kad tokios mergaičių krepšinio stovyklos taps tradicinėmis ir vyks vis kituose Lietuvos miestuose.