„Kadangi labai daug metų esu sporte, anksčiau ar vėliau ateina momentas, kada reikia pertraukos. Ji būtina norint toliau sportuoti su didesne motyvacija. Trečias olimpinis ciklas buvo visiškai nesėkmingas, – atvirai kalbėjo L. Grinčikaitė. – Tiesiog bet kuriuo atveju buvau nusprendusi, kad savo karjeroje darysiu pertrauką. Po olimpinių metų norisi pailsėti ir intensyviai nesportuoti tiek žiemos, tiek vasaros sezonuose.“

Greičiausios visų laikų Lietuvos sprinterės karjera klostėsi įspūdingai – 2008-ųjų ir 2012-ųjų olimpinėse žaidynėse L. Grinčikaitė prasibrovė į pusfinalius, 2012-aisiais Europos čempionate iškovojo bronzos medalį, laimėjo visų trijų prabų apdovanojimus Universiadose, tapo Europos iki 23-ejų metų čempione.

Vis dėlto po Londono olimpinių žaidynių rezultatų kreivė smigo žemyn: jai nepavyko prasibrauti nei į pasaulio čempionatus, nei į Rio de Žaneiro olimpiadą, o Senojo žemyno pirmenybėse patekti tarp lyderių.

„Priežasčių labai daug – prasti ne tik šie metai, bet ir visi ketveri pasirengimo metai. Po Londono olimpinių žaidynių nebuvo jokio progreso, tik regresas mano karjeroje. Metai po metų nebuvo pokyčių, – pasakojo L. Grinčikaitė. – Iki paskutinio tikėjau, kad viskas bus gerai, turėjau didelį norą bėgti greitai ir dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Bet komanda, nuo kurios priklausė mano rezultatas, nesugebėjo adekvačiai padaryti tam tikrų išvadų ir parinkti treniravimo metodikos.“

„Sudie“ sportui 29-erių lengvaatletė dar netaria. Jos mintyse yra ir Tokijo olimpinės žaidynės, ir naujas šalies rekordas 100 m rungtyje.

„Taško tikrai nededu. Jei ir dėčiau, tai tą oficialiai ir gerai apgalvojusi paskelbčiau. Kol kas taip – aš darau pertrauką, reikia priimti tam tikrus sprendimus gyvenime, karjeroje. Tokijo olimpinės žaidynės yra mano planuose, dar nepasiduodu, – tikino sprinterė. – Nebūčiau sportininkė, jei netikėčiau, kad galimybių pagerinti Lietuvos rekordą (11,19 sek.) yra. Tas rekordas yra mano, ne kažkieno kito. Jei planuoju startuoti, tai planuoju ir gerinti Lietuvos rekordą, kuris tikrai – ne riba. Turiu didelį norą gerinti tą rezultatą, nes jaučiuosi savęs nerealizavusi.“

Būriui sportininkų startas laikinojoje sostinėje taps galimybe įvykdyti svarbiausių vasaros varžybų – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, Europos suaugusiųjų, Europos jaunių ir pasaulio jaunimo čempionatų – normatyvus.

„Manau, bus pagerintas ne vienas Lietuvos sezono rezultatas, kadangi sprinteriams ir šuolininkams tai bus pirmieji startai stadione. Lengvaatlečiai ką tik grįžo iš treniruočių stovyklų, matysime, kokios sportinės formos jie yra sezono pradžioje“, – teigė vyr. rinktinės treneris Kęstutis Jezepčikas.

Įšokti į olimpinį traukinį vis dar tikisi tituluoti sprinteriai Lina Grinčikaitė-Samuolė, Rytis Sakalauskas, šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, sparčiai progresuojantys ieties metikai Liveta Jasiūnaitė, Edis Matusevičius, antrą jaunystę išgyvenanti kita ieties metikė Indrė Jakubaitytė bei daugiakovininkė Austra Skujytė.

„Yra visa grupė sportininkų, galinčių įvykdyti olimpinių žaidynių ir Europos čempionato normatyvus, tačiau nenorėčiau įvardyti pavardžių. Rezultatus lems ir oro sąlygos. Prognozės, turint galvoje lietuviškus orus, nėra blogos“, – sakė K.Jezepčikas.

Sezoną jau ankščiau atidarė šalies metikai ir ištvermės rungčių atstovai. Bene optimistiškiausiai nuteikė praėjusių metų Europos iki 23 metų prizininkės L. Jasiūnaitės pasirodymai – ietį toliau nei 59 metrus ji numetė net trijose varžybose. Įspūdingai sezoną pradėjo ir JAV studijuojanti šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė, praėjusią savaitę nušokusi 6,52 metro. Praėjusių metų rezultatą sportininkė pagerino net 33 cm.

„Maloniai nustebino Livetos rezultatai sezono pradžioje, manau, kad ir kiti tobulės. Gerą rezultatą pasiekė ir asmeninį rekordą pagerino Jogailė Petrokaitė, kuriai iki Europos čempionato normatyvo trūksta labai nedaug, – pirmus startus analizavo K.Jezepčikas. – Skubių išvadų daryti nenorėčiau, laukia įtemptas birželis, kurio metu sportininkams bus galimybių atsiskleisti. Kitą savaitę didelė dalis rinktinės narių su „Cosma“ klubu vyks į Europos čempionų klubų taurės varžybas. Į visus klausimus dėl Europos čempionato komandos sudėties atsakys Lietuvos čempionatas, o dėl Rio komandos sudėties – Europos čempionatas.“

Už LLAF taurės varžybose pasiektus Europos čempionato normatyvų lygio rezultatus lengvaatlečiai kišenę papildys 300 eurų, o už olimpinių normatyvų lygio rezultatus – 500 eurų.

Varžybų pradžia penktadienį – 15 val., šeštadienį – 11.20 val.

2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionato 100 m distancijos bronzos medalininkė Lina Grinčikaitė prieš pusantrų metų sukūrė šeimą su advokatu Justinu Samuoliu.

Bėgikės vyras - vilnietis, tad, pasak L. Grinčikaitės, Vilnius – šeimos namai, čia jie turi  butą.

„Bet kol siekiu sportinės karjeros, tai mano miestas yra Klaipėda. Apsistojau pas tėvus ir visą laiką treniruojuosi.  Savaitgalius stengiuosi leisti su vyru. Arba aš važiuoju į Vilnių ir pirmadienį grįžtu į Klaipėdą, arba jis atvažiuoja pas mane“, - sakė 28 metų Lina, kuri gausią savo medalių kolekciją neseniai papildė dar vienu apdovanojimu – tapo Lietuvos uždarų patalpų čempione 60 m nuotolyje.

– Kaip vertini šią pergalę?

– Pergalė yra pergalė, norisi neužleisti iškovotų pozicijų, apginti čempionės titulą. Siekiau geriausio sezono rezultato.

– Visiškai neturi varžovių, ar įdomu bėgti?

– 60 m distancijoje dar yra viena kita varžovė, o 100 m – didesnis atotrūkis. Bėgi ir kovoji pati su savimi. Visai kitoks bėgimas, kai yra didelė konkurencija. Jeigu Lietuvoje atsirastų pajėgesnių sprinterių, tik džiaugčiausi, būtų į ką lygiuotis, atkaliau kovoti. Tačiau yra kaip yra.

– Kur susipažinai su savo vyru, kuris tapo dideliu tavo sirgaliumi?

– Atsitiktinai pietaujant vienoje iš Klaipėdos kavinių. Justinas yra kilęs iš Panevėžio, bet daug metų gyvena Vilniuje.

Šeima man – didelis prioritetas, tačiau, kadangi šie metai yra olimpiniai, todėl visas pastangas skiriu sportui. Po žaidynių, tikiuosi, mano gyvenime bus permainų ir jos, manau, bus geros.

Justinas domisi sportu, nes žmona yra sportininkė (šypsosi ...). Ir ne tik lengvąja atletika, bet ir kitomis sporto šakomis. Kiek turi laisvo laiko, jis sportuoja savo malonumui, ateina pasižiūrėti varžybų. 

– Gal abu irgi bėgiojate?

– Kartais pabėgiojame. Kai atostogaujame, bėgiojame ten, kur būname. Jeigu treniruojuosi Vilniuje ar Klaipėdoje, Justinas kartais su manimi pabėgioja ir manieže, ir lauke.  

– Tad gyveni tarp Klaipėdos ir Vilniaus. 

– Dar ir tarp Kauno. Studijuoju Sporto universitete doktorantūroje, esu paskutiniame kurse. Studijos yra laisvos, mums nebūna jokių sesijų. Rašome darbus, dalyvaujame konferencijose. Tai manęs nepririša prie Kauno, mokausi laisvu grafiku.

– Kada būni Vilniuje, ar ateini pabėgioti į lengvosios atletikos maniežą?

– Manieže turiu galimybę sportuoti, tačiau mano treneris Edmundas Norvilas gyvena Klaipėdoje. Su juo esame komanda ir, jeigu dirbame, tai dirbame kartu.

Man Klaipėdoje ir maniežas, ir visa sporto bazė yra geresni. Vilniaus manieže retsykiais susitinku besitreniruojantį ir Lietuvos sprinto čempioną bei rekordininką Rytį Sakalauską, kuris vasarą irgi sieks olimpinio kelialapio.

– Kai tiek daug važinėji, ar tau kas nors sumoka už benziną?

– Ne. Esu Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatė, gaunu olimpinę stipendiją iš jos ir gyvenu. 

– Mokslą, sportą, šeimyninį gyvenimą, ko gero, sudėtinga derinti?

– Visą gyvenimą tą bandžiau suderinti ir iš tikrųjų man puikiai sekasi. Tuo labai džiaugiuosi, mane palaiko ir vyras. Kol jis palaiko, tol sportuoju. Jeigu nepavyktų visko suderinti, tektų daryti išvadas.

– Kokie tavo planai šią žiemą?

– Didelių tikslų sau nekeliu, kadangi 60 m distancija nėra mano pagrindinė. Stiprioji – 100 m. Kai dėl pasaulio uždarų patalpų čempionato, tai realiai vertinu savo galimybes, todėl aukštų tikslų ir nėra.

Pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvas (7,32 sek.), bet savęs neforsuosiu. Aš Kaune distanciją įveikiau per 7,44 sek. Gal dalyvausiu ir vienose ar dvejose tarptautinėse varžybose.

Žinoma, norisi gerai startuoti ir uždarose patalpose, tačiau, jeigu nepasiekiu gerų rezultatų, tai nelabai ir nusiviliu. Visas mano dėmesys dabar sutelktas vasarai, pasirengimui Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Žiema – tai tik tarpinė stotelė.

– Ar jau turi įvykdžiusi olimpinį normatyvą?

– Normatyvų šturmas mums prasidės nuo pavasario. Sezonas prasidės labai anksti, todėl nebus kada ilsėtis, reikės palaikyti sportinę formą. Olimpinis normatyvas – 11,31 sek., o man priklausantis Lietuvos rekordas – 11,19 sek. Viskas įmanoma.

Kol kas varžybų, kuriose dalyvausiu iki olimpiados, dar nesu numačiusi. Viskas  spręsis, likus vienam-porai mėnesių iki svarbiausių metų varžybų. Iki paskutiniosios minutės stengsiuosi normatyvą įvykdyti. Jeigu man tai pavyktų padaryti, dalyvaučiau savo trečiosiose olimpinėse žaidynėse. Debiutavau Pekine, startavu Londone, o dabar svajoju apie Rio de Žaneirą. 

Antrą kartą Lenkijoje surengtose tarptautinėse uždarų patalpų lengvosios atletikos varžybose „Copernicus Cup 2016“ dalyvavo ir bėgikė Lina Grinčikaitė.

Lietuvos sprinterė moterų 60 m atrankos bėgime finišavo ketvirta (7,50 sek.), o finale L. Grinčikaitė tarp šešių bėgikių tenkinosi penkta (7,45 sek.) pozicija.

Varžybų nugalėtoja lenkė Ewa Swoboda pagerino pasaulio jaunimo uždarų patalpų rekordą (7,07 sek.), finale aplenkusi tautietes Mariką Popowicz (7,28 sek.) bei Anną Kielbasinską (7,35 sek.):

1. Ewa Swoboda (Lenkija)                         7,07 sek.

2. Marika Popowicz (Lenkija)                     7,28

3. Anna Kielbasinska (Lenkija)                   7,35

4. Rachel Johncock (D. Britanija)                7,41

5. Lina Grinčikaitė (Lietuva)                    7,45

6. Ewelina Popowska (Lenkija)                    7,47

Kasmet uostamiestyje apdovanojami labiausiai miestą garsinę sportininkai. 2015 metais geriausiu Klaipėdos sportininku buvo išrinktas sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Šį titulą sportininkas pelnė jau ketvirtąjį kartą.

Antroji vieta atiteko Deividui Gailiui, kuris su Lietuvos nacionaline krepšinio rinktine iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Trečiąją vietą užėmė sunkiaatletis Žygimantas Stanulis. Sportininkas tapo Europos jaunimo sunkiosios atletikos čempionu.

Ketvirtoje pozicijoje – sprinterė Lina Grinčikaitė. Pasaulio studentų universiadoje užėmė 4-ąją vietą.

Į geriausiųjų rikiuotę taip pat pateko: Mantas Knystautas, Šarūnas Banevičius, Irmantas Kačinskas, Mindaugas Rumbutis, Šarūnas Jurčys, Sergejus Lichovojus ir Edvardas Babarskas su Tautvydu Vaitkūnu.

Šventinį vakarą buvo pagerbti ne olimpinių sporto šakų sportininkai: Ramunė Adomaitienė, Sergejus Maslobojevas, Marius Rudnickas, Lukas Kubilius, Paulius Pleskovas, Albinas Nausėda bei Aušra Gardžiulienė.

Ceremonijos metu dėmesio sulaukė ir komandinių sporto šakų atstovai. Buvo pagerbti „Dragūno“ rankininkai, „Fortūnos“ krepšininkės, „Atlanto“ futbolininkai bei „Naftos-Uni-Akvaservis“ krepšininkai.

Suomijoje vykusiose tarptautinėse "Tapiot Games" lengvosios atletikos varžybose sėkmingai startavo dvi pergales iškovojusi sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė, laimėjusi 100 ir 200 m nuotolius.

Atrankoje lietuvė 100 m nubėgo per 11,52 sekundės ir laimėjo pirmąjį bėgimą, o finale sugaišo 11,40 sekundės ir 0,11 sekundės aplenkė antroje vietoje likusią suomę Hanną-Maari Latvalą.

Trečia finišavo dar viena Suomijos bėgikė Anniina Laitinen - 12,11 sekundės.

200 m bėgime L. Grinčikaitė-Samuolė sugaišo 23,39 sekundės ir, pagerinusi geriausią sezono rezultatą, 0,22 sek. aplenkė antroje vietoje vėl likusią suomę Hanną-Maari Latvalą.

Palangoje baigėsi dvi dienas trukęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Po renovacijos duris atvėrusiame Palangos miesto stadione antrą varžybų dieną dalyvavo visi trys šią vasarą iš įvairaus amžiaus grupių Europos čempionatų medalius į Lietuvą parvežę sportininkai. Vis dėlto ne visiems iš jų pavyko iškovoti šalies čempionų titulus.

Moterų trišuolio rungtyje triumfavo Europos iki 23 metų čempionė Dovilė Dzindzaletaitė. Šalies rekordininkė nušoko 13,96 m bei antrą vietą užėmusią Astą Daukšaitę (12,95 m) aplenkė daugiau nei metru. Bronzos medalį iškovojo Diana Zagainova - 12,46 m.

"Rezultatas tenkina, kadangi startavau po didelio krūvio. Ruošiuosi pasaulio čempionatui, paskutines dvi savaites dirbau su dideliais svoriais, o dabar bus lengvesnis varžybų laikotarpis. Dar turėčiau pagerinti rezultatą", - sakė D.Dzindzaletaitė.

Teisę startuoti rugpjūčio pabaigoje Pekine (Kinija) vyksiančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate dar birželį užsitikrinusi lengvaatletė šį sezoną gali vadinti labai sėkmingu - iškovotas ne tik Europos iki 23 metų čempionės titulas, bet ir pagerintas šalies rekordas bei įvykdytas normatyvas į kitų metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

"Į pasaulio čempionatą išvyksiu rugpjūčio 17-ą, o dalyvausiu - 22-ą. Grįžusi į Ispaniją bandysiu gyventi Pekino rėžimu - kelsiuosi anksti ryte, anksti eisiu miegoti. Visus sezono tikslus įvykdžiau, dabar reikia mėgautis varžybomis, mėgautis treniruotėmis, - pasakojo D.Dzindzaletaitė. - Jaučiasi padidėjęs dėmesys, bet tai normalu, nes Europos iki 23 metų čempionatas yra labai aukšto lygio varžybos. Aš to nesureikšminu, esu ta pati Dovilė iš Šiaulių (juokiasi)."

Vyrų ieties metimo rungties nugalėtoju pirmą kartą tapo Europos jaunimo čempionato bronzos medalininkas Edis Matusevičius. Beje, šių metų čempiono tėvas Edmuntas stipriausiu Lietuvoje yra tapęs šešis kartus, o brolis Edvardas - kartą.

Praėjusią savaitę šalies jaunimo rekordą pagerinęs E.Matusevičius (78,82 m) šįkart numetė 74,31 m, sidabrą iškovojęs Skirmantas Šimoliūnas - 66,91 m, o trečios vietos laimėtojas Andrius Bajoras - 61,35 m.

"Lietuvos čempionu tapau pirmą kartą, džiaugiuosi. Pagaliau įrodžiau, jog esu stipriausias Lietuvoje, - teigė E.Matusevičius. - Trauma šiek tiek sutrukdė pasirodyti geriau, bet labai gero rezultato ir nesitikėjau. 74 metrai šiandien tenkina, tikslas buvo tapti Lietuvos čempionu, o ne siekti kažkokio rezultato. Sezonas baigėsi, dabar šiek tiek pailsėsiu."

7 aukso, 8 sidabro bei 4 bronzos medaliai - tokį laimikį iš Lietuvos čempionatų jau yra sukaupusi Indrė Jakubaitytė. 39-erių metų sportininkė šeštadienį ir dar kartą triumfavo šalies pirmenybėse, paskutiniu bandymu aplenkusi Europos iki 23 metų čempionato prizininkę Livetą Jasiūnaitę. I.Jakubaitytė numetė 55,75 m, L.Jasiūnaitė - 53,75 m, o bronzos medalį iškovojusi Viktorija Barvičiūtė - 50,59 m.

"Kiekvieno bandymo metu buvau įsitikinusi, jog vis tiek rezultatą padarysiu. Kadangi stadionas naujas, danga minkšta, reikia analizuoti, ką reikia padaryti ant tokios dangos. Tie dalykai ateina per patirtį. Liveta paskutiniu metimu susikaupė ir įspyrė man šiek tiek į uodegą, turėjau susikoncentruoti, jog neatiduočiau čempionės vardo", - sakė I.Jakubaitytė.

Ieties metikė tikino, jog titulų gausa motyvacijos nesumažino. Siekti būti geriausiai trenere dirbančią I.Jakubaitytę skatina jos auklėtiniai.

"Čempionės vardas yra reikalingas, kadangi jaunimo, su kuriais dirbu, požiūris yra kitoks. Aš pasitrinsiu šiame sektoriuje, jog jaunimas žinotų, kad atėjo Indrė ir ji dar gali numesti. Metai eina į priekį, sportas ateity bus tik mano pomėgis", - teigė I.Jakubaitytė.

Nė vienam lengvaatlečiui savaitgalį nepavyko prisijungti prie Lietuvos komandos, dalyvausiančios planetos čempionate. Daugiausiai vilčių teikė 400 m barjerinio bėgimo rungtyje startavusi Eglė Staišiūnaitė, kuriai konkurenciją sudarė kartu bėgusi ukrainietė Ana Ryžikova. Pastaroji sportininkė 2013 metų pasaulio čempionate užėmė aukštą šeštą vietą.

E.Staišiūnaitė nuotolį įveikė per 58,01 sek. bei gerokai atsiliko nuo šį sezoną pasiekto asmeninio rekordo - 56,36 sek. Normatyvas į pasaulio čempionatą bei Rio de Žaneiro olimpines žaidynes yra 56,20 sek.

"Jau prieš startą jaučiau, jog normatyvo nebus, keista savijauta. Sąlygos buvo geros, tačiau bėgimo pradžioje jautėsi labai stiprus vėjas, išeikvojau daug jėgų, - tikino E.Staišiūnaitė. - Pirmame sezono starte, kada nesitikėjau gero rezultato, pasiekiau asmeninį rekordą. Tada bėgau atsipalaidavusi, o po to save prispaudžiau psichologiškai."

E.Staišiūnaitė vis dar turi galimybių patekti į pasaulio čempionatą, nors ir neįvykdė normatyvo. Minimalus dalyvių skaičius 400 m barjerinio bėgimo rungtyje turi būti 40 sportininkių, tad jei tokiam skaičiui bėgikių nepavyks įvykdyti normatyvo, kitos dalyvės bus atrinktos pagal geriausių sezono rezultatų reitingą.

"Labai norėčiau patekti į pasaulio čempionatą, dar nesu jame dalyvavusi. Manau, jog ten būtų kita energija, kitas pasiruošimas. Reikia išanalizuoti savo pasiruošimą, dar būtų galima sustiprėti per likusias dvi savaites", - sakė E.Staišiūnaitė.

Normatyvus į pasaulio čempionatą galima vykdyti iki rugpjūčio 10 dienos. Pirmadienį varžybose Suomijoje dar startuos sprinterė Lina Grinčikaitė.

Antrosios dienos rungčių čempionai bei prizininkai:

moterys -

200 m. 1.Eva Misiūnaitė (Kaunas) 24.35/0.6 (atrankoje - 24.34, 200 m bėgime čempione tapo antrą kartą), 2.Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 24.43,

3.Karolina Deliautaitė (Kaunas) 24.59.

800 m. 1.Monika Elenska (Vilnius) 2:09.49 (pernykštį sidabrą iškeitė į auksą), 2.Aurika Balsytė (Kelmė/Šiauliai) 2:09.95, 3.Banga Balnaitė (Klaipėda)

2:10.88.

5000 m. 1.Lina Grišiūtė (Šiauliai) 18:08.78 (čempionatų antirekordas - blogiausias nugalėtojos rezultatas per visą laiką), 2.Kamilė Vaidžiulytė (Šiauliai)

18:25.90, 3.Kristina Zajančkovskaja (Vilnius/Švenčionys) 21:03.61.

400 m b/b. 1.Eglė Staišiūnaitė (Klaipėda) 58.01 (laimi ketvirtą kartą iš eilės), 2.Irma Mačiukaitė (Pasvalys) 1:01.32, 3.Ugnė Sauliūnaitė (Vilnius) 1:02.70.

Greičiausiai bėgo be konkurencijos dalyvavusi ukrainietė Ana Ryžykova (56.24).

Kartis. 1.Miglė Juodeškaitė (Kaunas) 3.50 (pirmasis čempionės aukso medalis, įveikti 3.76 m aukštį ir pagerinti Lietuvos jaunimo rekordą šįkart nepavyko),

2.Vitalija Dejeva (Kaunas) 3.40 (medalininkė dešimtame iš eilės čempionate), 3.Karolina Jasaitė ir Viktorija Eimontaitė (abi - Kaunas) 3.00.

Trišuolis. 1.Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai) 13.96/-0.3 (laimi trečia kartą paeiliui, pakartojo Lietuvos čempionatų rekordą), 2.Asta Daukšaitė

(Vilnius/Šiauliai) 12.95/-1.0, 3.Diana Zagainova (Vilnius) 12.46/-1.0.

Kūjis. 1.Aistė Žiginskaitė (Marijampolė) 48.27 (apgynė čempionės titulą, jauniausia šio čempionato nugalėtoja - liepą suėjo 17 metų), 2.Sandra Mišeikytė

(Klaipėda) 47.32, 3.Karina Šiaulytė (Rokiškis) 41.78.

Ietis. 1.Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 55.75 (pirmasis medalis laimėtas prieš 20 metų, dabar kolekcijoje 7 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos apdovanojimai),

2.Liveta Jasiūnaitė (Kaunas/Rokiškis) 53.75, 3.Viktorija Barvičiūtė (Panevėžys) 50.59.

vyrai  -

200 m. 1.Rytis Sakalauskas (Kaunas) 21.09/0.8 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, ketvirtas aukso medalis bėgant 200 m, antras šiame čempionate - vakar

laimėjo 100 m), 2.Žilvinas Adomavičius (Kaunas) 21.27, 3.Kostas Skrabulis (Vilnius) 21.45.

800 m. 1.Mindaugas Striokas (Vilnius/Vilkaviškis) 1:51.43 (dabar turi po vieną visų spalvų medalį), 2.Petras Gliebus (Vilnius) 1:52.13, 3.Vitalij Kozlov

(Vilnius) 1:52.42 (nepavyko laimėti aštuntą čempionatą iš eilės).

5000 m. 1.Simas Bertašius (Vilnius/Raseiniai) 14:44.59 (2013 metais buvo antras, 2014 - trečias, pagaliau dabar pirmas) 2.Remigijus Kančys (Kaunas)

14:46.74, 3.Valdas Dopolskas (Vilnius) 14:51.50.

400 m b/b. 1.Rapolas Saulius (Vilnius) 54.61 (antras aukso medalis šiame čempionate - vakar laimėjo 110 m barjerinį bėgimą), 2.Artūras Janauskas (Klaipėda)

55.84 (nepavyko laimėti trečią iš eilės čempionatą), 3.Algirdas Stuknys (Kaunas) 56.37.

Kartis. 1.Osvaldas Gedrimas (Klaipėda) 4.60 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, pirmasis medalis Lietuvos čempionatuose), 2.Benas

Kentra (Klaipėda) 4.50 m, 3.Edvinas Smetonis (Kaunas) ir Simas Šnipaitis (Vilnius) 4.20.

Trišuolis. 1.Darius Aučyna (Vilnius/Švenčionys) 15.35/-0.4 (laimėjo antrą kartą iš eilės, trečią per visą laiką), 2.Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys)

15.05, 3.Marius Vadeikis (Kaunas) 14.56.

Kūjis. 1.Martynas Šedys (Marijampolė) 61.83 (čempionatą laimėjo antrą kartą po dvejų metų pertraukos), 2.Tomas Juknevičius (Panevėžys) 60.35, 3.Tomas

Vasiliauskas (Marijampolė) 57.12.

Ietis. 1.Edis Matusevičius (Vilnius) 74.31 (čempionu tapo pirmą kartą, šešis kartus ieties metimo čempionu buvo jo tėtis Edmuntas, o pernai - brolis

Edvardas), 2.Skirmantas Šimoliūnas (Kaunas) 66.91, 3.Andrius Bajoras (Palanga) 61.35.

Antradienį prasidėjo dvi dienas truksiantis Kauno lengvosios atletikos čempionatas.

Vyrų disko metimo rungtį laimėjo Eligijus Ruškys - 63,21 metro. Tai asmeninis sportininko rekordas bei devintas rezultatas visų laikų Lietuvos sąrašuose.

Antras disko metime buvo Andrius Gudžius (62,79 m), trečias - Aleksas Abromavičius (61,44 m).

Jaunimo grupėje nugalėjo Domantas Poška, 1,75 kg svorio diską nusviedęs 62,19 m.

100 m greičiausiai nubėgo Lina Grinčikaitė (11,76 sek.; atrankoje 11,74 sek.) ir Rytis Sakalauskas (10,51 sek.).

Mantas Šilkauskas į tolį nušoko 7,61 m, o Gintarė Nesteckytė įveikė 1,84 m aukštį.

Penktadienį bei šeštadienį vyks Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos. Į Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną sugužės bemaž visi geriausi šalies lengvaatlečiai, sieksiantys iškovoti teisę dalyvauti Europos lengvosios atletikos komandiniame čempionate.

Tarp dalyvių bus pasaulinio lygio disko metikai Zinaida Sendriūtė ir Andrius Gudžius, tituluoti sprinteriai Lina Grinčikaitė bei Rytis Sakalauskas, Europos vicečempionas šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys. Į sportą grįžusi daugiakovininkė Austra Skujytė startuos 100 m barjerinio bėgimo ir 200 m rungtyse, o maratonininkė Rasa Drazdauskaitė varžysis 1500 m nuotolyje. Tiesa, LLAF taurės varžybas praleis į prestižinės Deimantinės lygos etapą išvykusi Airinė Palšytė.

Praėjusią savaitę būrys lengvaatlečių su „Cosma“ klubu dalyvavo Europos klubų taurės varžybose Slovakijoje, kur tiek vyrų, tiek moterų ekipos iškovojo pirmas vietas. Vienas iš pergalės kalvių buvo ir R.Stanys, peršokęs 223 cm, pasiekęs geriausią sezono rezultatą Lietuvoje bei užėmęs antrą vietą.

„Man tai buvo tarsi pirmas startas šį sezoną, nes prieš tai dalyvavau SELL žaidynėse, kur šokau tik tam, kad užimčiau pirmą vietą, o tą padaręs nutraukčiau varžybas, – sakė R.Stanys. – Klubų varžybose Slovakijoje pasirodžiau gana neblogai. Kelionė buvo nelengva, šiek tiek apsirgau, tad rezultatas visai nieko – atakavau olimpinį normatyvą.“

Pasaulio čempionato normatyvą – 228 cm – R.Stanys įvykdė dar žiemos sezono metu, kai LLAF taurės varžybose Vilniuje pagerino 22 metus gyvavusį šalies uždarų patalpų rekordą. Olimpinius normatyvus ištvermės rungčių atstovams galima vykdyti nuo sausio mėnesio, kitiems, tarp jų ir šuolininkams – tik nuo gegužės. Olimpinius kelialapius savo kišenėje jau turi penki ėjikai, trys maratonininkės bei A.Palšytė.

„Nežinau, ar psichologiškai yra lengviau, jog pasaulio čempionato normatyvas jau įvykdytas. Dabar tikslas – olimpinis normatyvas. Kiekvienose varžybose stengiuosi šokti vis aukščiau, LLAF taurės varžybose bandysiu šturmuoti olimpinį normatyvą“, – teigė R.Stanys.

Po ilgos pertraukos Lietuvos stadionų takelių tvirtumą išbando stajerė Monika Juodeškaitė. JAV studijuojančiai lietuvei sezonas už Atlanto baigėsi anksčiau – sportininkė žiemą patyrė traumą.

„Praleidau visą sezoną, nes žiemą turėjau traumą. Dabar viskas gerai, neskubėjome, jog pilnai išsigydyčiau. Darau geras treniruotes ir laukiu varžybų“, – šypsojosi M.Juodeškaitė.

LLAF taurės varžybose Lietuvos rekordininkės Ingos Juodeškienės dukra startuos 3000 m distancijoje.

„3000 m yra mėgstamiausia mano rungtis. Pagrindinė užduotis yra laimėti ir iškovoti teisę atstovauti Lietuvai Europos komandiniame čempionate, – teigė M.Juodeškaitė. – Planas toks, jog pirmoje sezono dalyje bėgsiu 3000 m LLAF taurės varžybose, jei pasiseks, ir Europos komandiniame čempionate, o po jo bandysiu bėgti ir 5000 m.“

Trys moterys ir trys vyrai, LLAF taurės varžybų metu pasiekę aukščiausius rezultatus, bus apdovanojami piniginiais prizais.

Varžybų pradžia penktadienį – 15 val. 20 min., šeštadienį – 11 val. 30 min.

Antrus metus iš eilės pajėgiausi žiemos sezono šalies lengvaatlečiai paaiškės Klaipėdoje - vasario 20-21 dienomis uostamiestyje vyks Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas.

Šios varžybos - paskutinė galimybė įvykdyti kovo 6-8 dienomis Prahoje (Čekija) vyksiančio Europos čempionato normatyvus.

Lietuvos čempionate pirmaisiais smuikais grieš ir šeimininkų atstovai: geriausios sezono rezultatus turi jau pasirodymui Prahoje besiruošiantis rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius, Europos vicečempionė sprinterė Lina Grinčikaitė, o LLAF taurės varžybose triumfavo Benediktas Mickus (800 m) ir Tomas Malakauskas (60 m barjerinis bėgimas).

"Smagu, kad Lietuvos čempionatas vyks Klaipėdoje, nes Klaipėda turi puikų maniežą ir visas sąlygas rengti tokias varžybas. Lietuvos čempionatas yra vienas svarbiausių sezono startų, kuriame sieksiu ne tik apginti čempionės titulą, bet ir geriausio sezono rezultato, - sakė L.Grinčikaitė. - Visada smagu startuoti namuose. Kaip sakoma, namų sienos padeda labiau siekti gerų rezultatų ir pergalių."

Šis žiemos sezonas pajėgiausiai šalies sprinterei nebuvo labai sėkmingas. 60 metrų nuotolį ji greičiausiai įveikė per 7,37 sek. Europos uždarų patalpų čempionato normatyvas - vos 0,06 sek. geresnis.

"Šio sezono rezultatus vertinu vidutiniškai, norėtųsi bėgti greičiau nei per 7,37 sek., bet kol kas nepavyksta to padaryti. Vasaros sezonas mano pasirengime yra svarbiausias, bet meluočiau sakydama, kad žiemos sezonas visai nesvarbus ir jam nesiruošiu. Visada norisi startuoti aukščiausio rango varžybose ir siekti pergalių, tad neįvykdžius normatyvo į Europos čempionatą nusivylimo būtų, bet toks yra sportas", - teigė varžybose Lenkijoje dalyvavusi L.Grinčikaitė.

Nedaug iki Europos čempionato normatyvų trūksta ir dar vienam sprinteriui Ryčiui Sakalauskui, Eglei Balčiūnaitei (800 m) bei Tomui Vitoniui (šuoliai į tolį). Šiuo metu teisę startuoti Prahoje jau iškovojo penki Lietuvos lengvaatlečiai.

Aistruolius intriguoti turėtų moterų šuolių į aukštį varžybos, kuriose startuos trečią sezono rezultatą pasaulyje turinti Airinė Palšytė. Analogiškoje vyrų rungtyje dalyvaus prieš tris savaites 22 metus gyvavusį Lietuvos rekordą pagerinęs Raivydas Stanys. Įdomi kova užvirs moterų 3000 m bėgime, kur "Danske Bank Vilniaus maratono" nugalėtoja Vaida Žūsinaitė bandys aplenkti olimpinę čempionę penkiakovininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę.