„Pradėjome ikiteisminį tyrimą gruodžio 28 dieną – dėl galimo turto iššvaistymo, tai būtų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis (...). Pareiškimą gavome iš Lietuvos pašto“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Renata Endružytė.

Pasak jos, įtariamųjų kol kas nėra, o daugiau detalių STT nepateikia.

Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad STT pradėjo tyrimą dėl galimai nusikalstamų buvusių Lietuvos pašto vadovų, kurių pavardžių ji nenurodo, veiksmų – 2012–2016 metais jie galbūt iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.

Pasak ministerijos, milijonus eurų buvę Lietuvos pašto vadovai iššvaistė, abejotinais tikslais įsteigę antrinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti valdybos kontrolės, sudarant sandorius.

Ministerijos teigimu, Lietuvos pašto vadovai naująją bendrovę galėjo įsteigti dirbtinai.

„Visos minėtos aplinkybės, siejant jas tarpusavyje, rodo, kad „LP Mokėjimų sprendimai“ buvo įsteigta ir mokėjimai per ją buvo vykdomi siekiant vienintelio tikslo – sudaryti sandorius, išvengiant Lietuvos pašto valdybos kontrolės dėl jų tikslingumo ir sudarymo. Visi minėti sandoriai – jungtinės veiklos sutarčių sudarymas, tokio dydžio finansiniai įnašai, kuriamos paslaugų platformos įsigijimas nebūtų buvę galimi be Lietuvos pašto valdybos pritarimo, jei bendrovė šiuos sandorius būtų norėjusi atlikti savarankiškai“, – nurodo ministerija.

Lietuvos paštas buvo vienintelis bendrovės „LP Mokėjimų sprendimai“ akcininkas, o jai vadovavo tuometinė Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė.

Ji iš pareigų atleista 2017-ųjų rugpjūtį dėl netinkamai įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemonių – įmonė ne visuomet pranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie daugiau nei 15 tūkst. eurų vertės operacijas grynaisiais, taip pat įtartinas finansines operacijas.

Ministerijos teigimu, Lietuvos paštas ir „LP Mokėjimų sprendimai“ kartu su dar penkiomis įmonėmis ir įstaigomis 2012 metų pabaigoje pasirašė Klasterio partnerių jungtinės veiklos sutartį, 2014–2016 metais  – tokias pat sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų platformos sukūrimo ir licencijavimo, o atsakingu partneriu pasirinkta neįvardijama viena Klasterio sutarties bendrovių.

Pastarajai dalimis buvo pervesti piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekė beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių pinigus įnešė tik du – Lietuvos paštas (1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (1,8 mln. eurų), tuo metu kitų partnerių įnašai buvo nepiniginiai.

Ministerija nurodo, kad platformos kūrimo veikla iš esmės finansuota tik Lietuvos pašto lėšomis, tačiau jis  nebuvo pagrindinis naudos gavėjas. Pagal jungtinės veiklos sutartis 51 proc. bendrų turtinių teisių į atskirus platformos modulius ir galimų pajamų įgijo neįvardijamas jokių lėšų neįnešęs atsakingas partneris.

Paslaugų platforma ir atskirų jos modulių kūrimo darbai iki šiol nėra baigti. Lietuvos paštas ja iš dalies naudojasi, tuo metu „LP Mokėjimų sprendimai“ nesinaudoja ir iš sutarties negavo jokio pelno, pajamų ar naudos, teigia Susisiekimo ministerija.

Lietuvos banko atliktos preliminarios Lietuvos pašto inspektavimo ataskaitos projekte, su kuriuo 2017 metais susipažino BNS, buvo minima Lietuvos pašto, „LP mokėjimų sprendimų“, „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ jungtinės veiklos sutartis dėl mažmeninių ir finansinių paslaugų informacinės sistemos sukūrimo.

Pagal sutartį papildomus piniginius įnašus įsipareigojo įnešti tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“, tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklausė „Banking Cluster LT“, jai teko ir didžiausia nauda dėl produkto licencijos platinimo.

Ministerijos teigimu, STT tyrimas pradėtas po jos ir Lietuvos pašto kreipimosi.

„Banking Cluster LT“ savininkas atmeta įtarimus

Teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo 3,7 mln. eurų iššvaistymo valstybės valdomame Lietuvos pašte, pastarajam informacinių technologijų modulį kūrusios bendrovės „Banking Cluster LT“ savininkas atmeta įtarimus neteisėta veikla.

Vienintelis netiesioginis „Banking Cluster LT“ akcininkas ir jos valdybos pirmininkas Georgas Kotominas BNS sakė neigiamai vertinantis Susisiekimo ministerijos pareiškimus, esą 2012-2016 metais buvo iššvaistyti milijonai eurų valstybės lėšų.

„Neigiamai. Nėra jokių švaistymų – komercinis sandoris (...) Kad paštas mūsų partneris, taip, tai yra faktas, mes su jais dirbame jau penkerius metus. O jeigu dabar yra tokia pozicija, tai mes turime pasakyti savo poziciją“, – BNS sakė G. Kotominas.

G. Kotominas, taip pat vadovaujantis įmonėms „Mokėjimų vizija“, „Investicija ES“ (buvusi Rokiškio autogamykla) ir „Giro sistemos“ valdybai, žadėjo savo poziciją išsamiai paviešinti raštu vėliau. 

Rado prieglobstį

Dar praėjusių metų lapkritį "Lietuvos pašto" valdyba atleido buvusią bendrovės direktorę Liną Minderienę, Lietuvos bankui konstatavus, kad bendrovėje netinkamai įgyvendinamos pinigų plovimo prevencijos priemonės, neužtikrintas informacinių technologijų rizikos valdymas.

Nuo 2010 m. "Lietuvos paštui" vadovavusi moteris postą paliko tyliai ir išėjo į nežinią. Tačiau galbūt būta ir kitų, svarbesnių, atleidimo priežasčių – 2016 m. bendrovė baigė turėdama vos 19 tūkst. eurų pelno.

Buvo įtariama, kad, L.Minderienei vadovaujant, bendrovės milijonai buvo taškomi į kairę ir dešinę. Neatsitiktinai susisiekimo ministras Rokas Masiulis viešai pranašavo, kad "pašte bus ir daugiau patikrinimų".

Paaiškėjo, kad pažeidimų bendrovėje nustatė ne tik Lietuvos bankas, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kokie jie ir kas dėl to kaltas, nei teisėsauga, nei dabartinė "Lietuvos pašto" vadovybė nekalba.

L.Minderienė išrinkta Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomąja direktore. Būtent LPK 2016 m. pabaigoje tuometei "Lietuvos pašto" generalinei direktorei įteikė vardinį Petro Vileišio nominacijos apdovanojimą – "Aukso medalį" "už asmeninius nuopelnus versle".

Paradoksas: nors pramonininkai apdovanotąją vertino ir kaip svariai prisidėjusią "diegiant pažangias inovacijas šalies ryšių sektoriuje", tačiau viena iš jos atleidimo priežasčių buvo ta, kad nesugebėjo užtikrinti informacinių technologijų rizikos valdymo.

Kilus skandalui, "Lietuvos pašto" direktorės postą praradusi L.Minderienė tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomąja direktore. (A. Ufarto/BFL nuotr.)

Atseikėjo milijonus

Dienraštis peržvelgė kai kurias skandalingas istorijas, kurios galbūt buvo sudominusios ir teisėsaugą, tačiau vėliau paslaptingai nutilo.

Dabar buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis dėl galbūt gauto didesnio nei 100 tūkst. eurų kyšio iš tuomečio koncerno "MG Baltic" šiandien trina teismo suolą. Šia proga vertėtų prisiminti iš pažiūros nelabai gražią E.Masiulio vadovavimo Susisiekimo ministerijai laikų istoriją, siejamą su ministerijai pavaldžiu "Lietuvos paštu".

2012 m. pavasarį L.Minderienės vadovaujama įmonė pasirašė sutartį su koncerno "MG Baltic" nekilnojamojo turto bendrove "MG Valda" dėl 5 tūkst. kv. m biuro ploto nuomos. Už patalpų nuomą įsipareigota per penkerius metus sumokėti per 5 mln. eurų. Dėl patalpų nuomos buvo paskelbtas konkursas, kurį "MG Valda" laimėjo aplenkusi tris konkurentus.

Sandėris būtų niekam neužkliuvęs, jei ne viena aplinkybė: "Lietuvos paštas" pasirinko vieną brangiausių vietų Vilniaus mieste – koncerno "MG Baltic" valdomame "Verslo trikampyje". Tuo metu senasis "Lietuvos pašto" pastatas sostinės A.Vivulskio gatvėje dar porą metų stovėjo tuščias, kol galiausiai pavyko jį parduoti. Nors pastatas buvo nenaudojamas, "Lietuvos paštas" koncernui už nuomą mokėjo milžinišką sumą, mat atsisakyti sutarties negalėjo, nes netęsybų suma – 1 mln. eurų.

Atkreiptinas dėmesys ir į kitą faktą: sandoris su "MG Valda" įvyko vos pasibaigus ekonominei krizei, kai dar merdėjo nekilnojamojo turto rinka. Kad tai akivaizdžiai nevienareikšmiškai vertintinas sandoris, beje, pratęstas dar pusantrų metų, liudija ir nekilnojamojo turto pasiūlos rinka.

"Lietuvos paštas" pasirinko vieną brangiausių vietų Vilniaus mieste – koncerno "MG Baltic" valdomame "Verslo trikampyje".

Antai pagal 2012 m. sutartį "Lietuvos paštas" už 1 kv. m nuomą per mėnesį turėjo sumokėti maždaug 16,7 euro, o pastaruoju metu "Verslo trikampyje" patalpas biurui galima išsinuomoti už 1 kv. m mokant maždaug 6–11 eurų.

Naujoji "Lietuvos pašto" generalinė direktorė A.Sungailienė dienraščiui sakė, kad kitais metais skelbs patalpų nuomos konkursą. Paprašyta išsakyti nuomonę, ar nemananti, kad dabartinė patalpų nuomos sutartis yra žalinga ir įmonei nuostolinga, generalinė direktorė atsargiai rinko žodžius.

"Vertinti kainos negalėčiau, o lyginti su alternatyviomis neturiu galimybės. Nežinau, kokios alternatyvos tuo metu buvo. O žala tik tada, jei mokama ne rinkos sąlygomis. Bet aš nesu šios srities specialistė. Sakyti, kad galėčiau kokią nors žalą įžvelgti,  neturėčiau pagrindo. Nuomos kaina šiandienos kontekste neatrodo, kad būtų išsišokanti. O kai buvo sudaryta sutartis, neturiu visiškai duomenų", – teigė ji.

Praeities nevertina

Dar vienas faktas: pasirašant nuomos sutartį, "Lietuvos paštas" buvo nuostolingai dirbanti įmonė, tačiau patalpoms pasirinko brangiausią vietą Vilniaus mieste.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, L.Minderienės vadovavimo laikais, per septynerius metus "Lietuvos paštas" įvairių paslaugų įsigijo veik už 58 mln. eurų. Iš jų net keli milijonai išleisti reklamai ir savireklamai – dažniausiai per tas pačias reklamos bendroves.

Paklausta, ar, kaip nauja įmonės vadovė, neturinti priekaištų ankstesnei vadovybei dėl finansinės veiklos, A.Sungailienė sakė atėjusi "ne ieškoti buvusios vadovybės klaidų: "Atėjau daryti tai, kad įmonė veiktų pelningai, atliktų savo pagrindines funkcijas, tai darytų efektyviai. Ir plika akimi matyti, kad yra ką veikti, visiems procesams gerinti vienareikšmiškai skiriamas didelis dėmesys. Ar jis anksčiau buvo pakankamas? Visada gali būti geriau. Bet užsiimti ankstesnės vadovybės vertinimu... Net nebuvo tokios užduoties. Mano užduotis yra įmonei vadovauti geriausiai."

Pasak A.Sungailienės, įmonės audito išvadų rezultatai "nėra išskirtinai blogi", jie priklauso nuo prielaidų, kokių siekiama tikslų.

"Kai žiūrima retrospektyviai, kas padaryta anksčiau, kartais labai lengvai gali neteisingai įvertinti tuo metu priimtus veiksmus. Nes kiekvienas sprendimas turi rizikos elementą. Visada viskas remiasi prielaidomis. O ateitis nebūtinai būna tokia, kokią tu ją planuoji", – kalbėjo A.Sungailienė, tarsi gindama "Lietuvos pašto" ankstesniąją vadovę.

Keista rokiruotė

Nuo šių metų kovo vidurio "Lietuvos pašto" Korporatyvinių reikalų departamento vadovės pareigas pradėjo eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Budrio žmona Vaida Budrienė.

Nuo 2005-ųjų ji daugiau nei šešerius metus dirbo koncernui "MG Baltic" priklausančioje bendrovėje "Stumbras" atstove spaudai, o vėliau tapo korporatyvinių reikalų vadove.

Kaune įsikūrusiam "Stumbrui" kartu su kitomis įmonėmis susijungus į vieną verslo grupę – MV GROUP, V.Budrienė šias pareigas ėjo toliau, o nuo 2014 m. vadovavo MV GROUP įkurtam Korporatyvinių reikalų departamentui.

Pati V.Budrienė dienraščiui sakė, kad iš koncerno įmonės buvo "paprasčiausia išmesta" kilus skandalui dėl politikų papirkinėjimo. Paklausus, kaip galėjo būti atleista, jei tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, moteris prisipažino ankstesnę darbovietę palikusi šalių susitarimu.

"Šitą žmogų pati priiminėjau. Turėjome nemažą būrį kandidatų, vertinome jų matymą, siūlymus. Kita vertus, darbuotojai yra tikrinami teisėsaugos institucijų ir tik tada, kai gauname teigiamus atsakymus, kad žmonės neturi jokių priežasčių nebūti priimti, priimame į darbą. Aš asmeniškai priimu žmones ne pagal tai, kur kieno giminaičiai dirba, o pagal tai, kokių mums reikia žmonių. Aš nedvejoju tokiu sprendimu", – kalbėjo A.Sungailienė, paprašyta išsakyti nuomonę apie iš skandalingai pagarsėjusio koncerno atėjusią naują "Lietuvos pašto" departamento direktorę.

"Snoriukai" – už centus

Skandalinga istorija susijusi su sandoriu dėl vadinamųjų "snoriukų".

Dar 2012 m. pabaigoje "Lietuvos paštas" baigė nacionalizuoto ir bankrutavusio banko "Snoras" valdytų mini bankų – kioskelių, dar vadintų "snoriukais", įsigijimo sandorį. Tai būta pirmo didesnės vertės banko turto pardavimo sandoris. 214 "snoriukų" buvo įsigyta už 3,1 mln. litų. Už vieną "snoriuką" sumokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų – gerokai mažiau, nei reikėtų investuoti siekiant atidaryti naują kioskelį.

Analitikai prognozavo, kad "Snoro" kioskus galima parduoti maždaug už 7 mln. litų, o kartu su kitu nekilnojamuoju turtu kaina galėtų siekti ir 10 mln. litų.

Dabartinė "Lietuvos pašto" generalinė direktorė A.Sungailienė, dienraščio paklausta apie "snoriukų" likimą, konkrečios informacijos suteikti negalėjo: "Nežinau. Dalis iš karto parduota, dalis naudojama. Yra dalis, kurie dar neparduoti. Yra pelningų, bet ne visi tokie."

2016 m. pradžioje "Lietuvos paštas" paskelbė ketinantis atsikratyti dalies "snoriukų", kurie priklausė naujam finansinių paslaugų tinklui "PayPost". Parduoti buvo pasiūlyti septyni nenaudojami "snoriukai" Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose ir Saločiuose ir dar 25, kurie buvo saugomi sandėliuose. Kioskeliai buvo parduodami ne aukcione, o tiesiogiai "Lietuvos pašto".

Priklausomai nuo vietos, "snoriukų" kaina svyravo nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, už nenaudojamus ir sandėliuose stovinčius buvo prašoma vos 1,6 tūkst. eurų. Kaip sakytų verslininkas, monkės biznis – pirko kad ir pigiai, bet pardavė dar pigiau.

Nepavyko susisiekti

Dienraštis ketino dabartinės Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomosios direktorės L.Minderienės paklausti, kodėl, jai vadovaujant "Lietuvos paštui", buvo sudaryta nenaudinga patalpų nuomos sutartis su "MG Valda", kokie ryšiai ją ir jos artimuosius galbūt siejo ir tebesieja su skandalingai pagarsėjusiu koncernu "MG Baltic", kodėl buvo pusvelčiui parduoti "snoriukai", užduoti kitus klausimus.

Konfederacijos ekspertė Greta Ranonytė teigė, kad susisiekti su direktore nėra galimybės. Į telefono skambučius L.Minderienė neatsakė.

"Lietuvos pašto" valdybai paskelbus apie atleidžiamą generalinę direktorę, neva nevykdžiusią Pinigų plovimo įstatymo reikalavimų, L.Minderienė sprendimo viešai nekomentavo.

Tik kitą darbo dieną "Lietuvos paštas" išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad ne kartą informavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą dėl galimų pinigų plovimo atvejų – įtarimų sukėlė pasikartojantys Nigerijos ir Ganos piliečiams per "Western Union" sistemą siunčiamų pinigų perlaidų srautai.

Pašto valdyba sprendimą priėmė, atsižvelgusi į netinkamą pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei netinkamą informacinių technologijų rizikos valdymą. Šiuos pažeidimus, atlikęs Lietuvos pašto tikslinį patikrinimą, nustatė Lietuvos bankas. Pažeidimų nustatė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

„Susipažinusi su Lietuvos banko ataskaitos projektu, valdyba padarė išvadą, kad neužtikrindama pinigų plovimo prevencijos generalinė direktorė netinkamai atliko savo pareigas bei prarado valdybos pasitikėjimą. Padaryta rimta žala bendrovės reputacijai. Laikinai į pareigas paskirtas vadovas privalės nedelsdamas užtikrinti, kad būtų skubiai reaguojama į Lietuvos banko ir FNTT išsakytą kritiką“, – pranešime teigė Lietuvos pašto valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Platų paslaugų tinklą šalyje turinti Lietuvos pašto grupė teikia ir finansines paslaugas - renka įmokas, teikia turto draudimo, mokėjimo sąskaitos, vartojimo paskolų, automobilių lizingo, vietinių bei tarptautinių pinigų perlaidų siuntimo ir gavimo paslaugas.

Laikinai Lietuvos paštui vadovaus Inga Visockytė, iki šiol ėjusi Lietuvos pašto Teisės departamento vadovės pareigas. I.Visockytė savo „LinkedIn“ profilyje nurodo iki Lietuvos pašto dirbusi bendrovėje „Fima“, kur vadovavo Teisės departamentui, taip pat bendrovėje „Švyturys-Utenos alus“.

Su L. Minderiene BNS susisiekti nepavyko.

Anot ministerijos, jau artimiausiu metu bus paskelbtas naujo generalinio direktoriaus konkursas.

L. Minderienė Lietuvos pašto nuolatine vadove tapo 2011 metais, iki tol maždaug metus ji įmonei vadovavo laikinai, dar anksčiau dirbo įmonės Finansų tarnybos direktore. Prieš tai ji buvo VST (Vakarų skirstomieji tinklai) Finansų tarnybos direktorė, valdybos narė.

Lietuvos paštas metų pradžioje iš valdančiųjų sulaukė kritikos, kai nusprendė reformuoti pašto skyrių tinklą ir kaimiškose vietovėse gyventojus aptarnauti mobiliais paštininkais. Tačiau tokia reforma vasarį suabejojo „valstiečių“ frakcija - netrukus pranešta, jog susitarta dėl reformos sustabdymo.

Lietuvos pašto grupė pernai gavo 72,641 mln. eurų konsoliduotų pajamų - 0,8 proc. mažiau nei 2015 metais, ir uždirbo 18,9 tūkst. eurų grynojo pelno. Vien pagrindinės bendrovės pajamos per metus sumenko 2,2 proc. iki 67,192 mln. eurų, ji uždirbo 992,6 tūkst. eurų grynojo pelno.

Susisiekimo ministerijai pradėjus vadovauti Rokui Masiuliui, jau atleistas ar atsistatydino ne vienas ministerijai pavaldžios įmonės vadovas. Tarp tokių - „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius, laikinasis „Infostruktūros“ vadovas Darius Didžgalvis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pavaduotojas Daivis Zabulionis, „Automagistralės“ generalinis direktorius Vladislavas Molis.

Dėl neskaidraus lėšų naudojimo liepą atleista 10 kelių tvarkymo įmonės „Utenos regiono keliai“ vadovaujančių darbuotojų.

R. Masiulis: Lietuvos paštą gali tikrinti teisėsauga

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad Lietuvos paštas, kurio vadovė Lina Minderienė penktadienį atleista iš pareigų, gali sulaukti teisėsaugos patikrinimų. Tačiau ministras neatskleidžia, už kokius konkrečius pažeidimus L. Minderienė atleista.

„Neatmetu, kad pašte bus ir daugiau patikrinimų“, - žurnalistams sakė R. Masiulis, paklaustas, ar galima tikėtis teisėsaugos patikrinimų pašte. Pažeidimų įmonėje nustatė ne tik Lietuvos bankas, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Jis pakartojo, kad įmonės vadovė atleista, nes neužtikrino pinigų plovimo prevencijos priemonių.

„Kiek liečia kritiką, kas yra Lietuvos banko ataskaitoje, tai yra konfidenciali informacija, negalime komentuoti“, - sakė susisiekimo ministras.

R. Masiulis teigė negalintis atsakyti, ar L.Minderienė prevencijos priemonių neįgyvendino sąmoningai, jis taip pat negalėjo pasakyti, ar įmonėje buvo nusikalstamos veiklos požymių.

„Reikėtų šį klausimą diskutuoti su valdyba, kiek dabar yra žinoma, vadovė neužtikrino procedūrų, kurios užtikrintų, kad tokios pinigų prevencijos priemonės būtų įvykdytos“, - teigė ministras.

Lietuvos bankas BNS nurodė, kad atliko planinį Lietuvos pašto patikrinimą, kurio metu tirta, kaip elektroninių pinigų įstaigos licencijos turėtoja vykdo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją bei valdo IT rizikas.

Lietuvos bankas įmonei pateikė inspektavimo ataskaitos projektą, tačiau inspektavimo rezultatų centrinis bankas dar nesvarstė. Šie dokumentai nėra vieši, teigia LB.

„Pasirinkti yra keli rajonai yra kaip pilotinis projektas (...) ir pagal jį matysime, kiek tai realu ir kaip tai atsiliepia į paslaugų kokybę. Tiktai įvertinus pasekmes tų pilotinių projektų, bus sprendžiama, ar reforma vyks toliau, ar ne“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė S.Svernelis.

,,Lietuvos pašto" vadovė Lina Minderienė praėjusią savaitę BNS teigė, kad pertvarka gegužę pradedama Utenos ir Radviliškio rajonuose. 

,,Lietuvos paštas" pradžioje buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Tačiau tokia reforma vasario pradžioje suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija, o vasario 9 dieną pranešta, jog dėl jos stabdymo susitarė frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus ir L. Minderienė.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis vasario pabaigoje teigė, kad pertvarka nėra prioritetinė, todėl nereikia skubėti jos įgyvendinti, o jos vizija bus parengta šią vasarą.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas planuoja naują paslaugą - asmeninių siuntų dėžių projektą, tačiau paslaugos teikimo pradžios data ir verslo plano detalės kol kas laikomos paslaptyje.

"Verslo žinių" duomenimis, paslaugai sukurti galvojama skelbti ikiprekybinį pirkimą, bet bendrovės generalinės direktorė Lina Minderienė šios informacijos nekomentavo, tačiau sakė, kad Lietuvos paštas iki rugsėjo vidurio ketina ministerijai pateikti informaciją, kokiems produktams ar paslaugoms norėtų skelbti ikiprekybinius pirkimus.

"Šiais metais planuojame pradėti bandomąjį asmeninių siuntų dėžių projektą, kuris leis įvertinti siūlomos paslaugos teikiamas galimybes ir naudą klientams. Kaip plėtosis šis projektas, priklausys nuo klientų poreikių, kuriuos turėtų atskleisti bandomasis etapas. Taigi kalbėti apie šios naujos paslaugos planuojamas gauti pajamas ar potencialą kol kas anksti", - teigė L.Minderienė.

Audituotais duomenimis, 2014 metais valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas uždirbo 805,9 tūkst.  litų. Pardavimo pajamos siekė 209 731 tūkst. Lt, taigi, palyginti su 2013 m., padidėjo 6,2 proc.

„Lietuvos paštui pavyko padidinti pašto paslaugų apimtis, nors vis sparčiau populiarėjant elektroniniams kanalams tradicinių pašto paslaugų poreikis nesiliauja mažėti. Pašto paslaugų pajamų augimą lėmė pajamų už registruotųjų ir įvertintųjų pašto korespondencijos siuntų siuntimą padidėjimas 15,5 proc.“, – praėjusių metų rezultatus apžvelgė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

2014 metais Lietuvos paštas suteikė 182 290 tūkst. vnt. paslaugų – beveik tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Pajamų iš pašto paslaugų dalis toliau didėjo ir sudarė 57 proc. 2014 m. pardavimo pajamų. Ataskaitiniu laikotarpiu pajamos iš finansinių paslaugų padidėjo 5,2 proc. ir sudarė 19 proc. pajamų.

Praėjusiais metais buvo gauta ir išsiųsta 53,6 mln. pašto siuntų. Tai 2,3 proc. daugiau nei 2013-aisiais, kai per Lietuvos paštą buvo išsiųsta ir gauta beveik 52,4 mln. siuntų. Augančiam siuntų skaičiui įtakos turėjo dėl elektroninės prekybos daugiau kaip 14 proc. išaugęs gaunamų siuntų skaičius. Daugiausia siuntų atkeliavo iš Kinijos – 47 proc. visų gautų siuntų.

Lietuvos paštas 2014 metais pasirašė partnerystės sutartį su Kinijos rinkoje veikiančiomis tarptautinėmis logistikos bei kurjerių bendrovėmis. Pasirašius šias sutartis Lietuva tapo tranzitine šalimi, per kurią pristatomos siuntos iš Kinijos į Europos šalis – tiek ES nares, tiek Rusiją, Baltarusiją ir kitas valstybes.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas skaičiuoja, kad per 9 šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, į užsienio šalis pašto siuntinių buvo išsiųsta 46,4 proc. daugiau. Pašto korespondencijos, siunčiamos į užsienio šalis per 9 šių metų mėnesius, mažėjo 9,3 proc.

Gerokai ūgtelėjo ir pašto korespondencijos, gaunamos iš užsienio šalių, skaičius. Per 2013 m. sausio-–rugsėjo mėn. pašto korespondencijos iš užsienio šalių buvo gauta 22,6 proc. daugiau (palyginti su 2012-ųjų tuo pačiu laikotarpiu). Šiemet augo ir pašto siuntinių, atkeliaujančių iš užsienio šalių, skaičius – 4 proc.

„Daugiausia įtakos tokiems rezultatams turėjo auganti elektroninė prekyba. Gyventojai atranda elektroninės prekybos privalumus ir vis dažniau reikiamų daiktų įsigyja neišeidami iš namų.
Lietuvos paštas taip pat bendradarbiauja su keliomis didelėmis elektronine prekyba užsiimančiomis bendrovėmis, kurios per Lietuvos paštą siunčia prekes į įvairias Europos šalis“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Daugiausia siuntų iš Lietuvos buvo išsiųsta į Baltarusiją, Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją, Rusiją, Norvegiją, Daniją, Airiją, Švediją, Italiją.

Daugiausia siuntų gauta iš Vokietijos, JAV, Baltarusijos, Italijos, Ukrainos, Rusijos, Kinijos, Čekijos, Prancūzijos ir Honkongo.

Pasak L. Minderienės, nors daugiausia siuntų siunčiama ir gaunama iš Europos šalių, pasitaiko, kad gyventojai siuntas siunčia ir į tokias egzotines šalis kaip Saliamono Salos, Brunėjus, Mauricijus, Salvadoras ar Sent Kitsas ir Nevis.

Lietuvos paštas per 9 šių metų mėnesius gavėjams yra pristatęs siuntų, kurios atkeliauja ir iš tokių šalių kaip Bangladešas, Fidžis, Omanas, Šri Lanka, Bermuda.