Kelių transporto kodekso pataisos autoriai tikisi, kad ji veiks kaip prevencinė priemonė prieš priekabiavimą kelionių metu ar kitus pažeidimus. Jie sutinka, kad vežėjams teks rasti papildomų lėšų vaizdo kameroms.

Pataisos numato, kad kamera fiksuotų automobilio saloną visos kelionės metu, o jei keleivis nenorės, paslaugos užsakymo metu jis turės išreikšti tokią savo valią. Įrašus siūloma saugomi 14 dienų.

Pakeitimų iniciatorius Linas Jonauskas BNS sakė, kad už kameros įrengimą automobilyje būtų atsakinga įmonė, suteikianti prieigą prie programėlės. 

„Čia ir yra reikalavimas pavėžėjų įmonėms, jeigu nebus tokio vaizdo registratoriaus, bus įmonės atsakomybė“,  – sakė jis.

L. Jonauskas taip pat pabrėžė, kad keleivis turėtų pareikšti pageidavimą dėl kameros užsakydamas paslaugą, o vairuotojas pats jos išjungti negalėtų.

Anot jo, dėl tokio reikalavimo kelionės neturėtų brangti – jeigu keli centai už nuvažiuotą kilometrą ir prisidėtų, saugumas yra svarbiau.

„Jie daug nekainuoja ir paslaugos nepabrangs, bet daug kartų bus saugesnės, nes jau viešumoje buvo skelbti atvejai dėl seksualinio priekabiavimo, nesutarimų dėl religinių įsitikinimų. Policija yra nustačiusi, kad vienomis teisėmis, veiklos licencija dalinasi keli asmenys, atvažiavę iš kitų šalių. Todėl tvarkos reikia daugiau“, – sakė parlamentaras.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas Dalius Rudokas BNS sakė, kad tokie pasiūlymai „niekaip neveiks“. 

„Jeigu pavėžėjas sugalvos daryti nusikaltimą ar neleistiną veiklą, arba ištrins įrašą, ar neišsaugos, arba atjungs registratorių, o sąžiningai dirbančius užkraus papildomais reikalavimais, kurie saugumo niekaip nepagerins“, – BNS sakė D. Rudokas.

„Keleivis ir dabar jeigu mato, kad vairuotojas neadekvačiai elgiasi ar kažką daro... kiekvienas žmogus turi telefoną, gali filmuoti“, – pridūrė asociacijos vadovas.

D. Rudokas mano, kad toks reikalavimas gali pažeisti asmens duomenų apsaugos nuostatas. Jo teigimu, saugoti įrašus 14 dienų bus našta vairuotojui.

„Tai didelis duomenų kiekis, jeigu įrašas normalios kokybės. Būtų koks 20 SD (atminties – BNS) kortelių. Vairuotojas kas kelias valandas turėtų ištraukti vieną kortelę, įdėti kitą“, – svarstė D. Rudokas.

„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius BNS tvirtino, kad pernai dėl prevencinių priemonių ir griežtesnės politikos tiriant klientų pranešimus tai davė rezultatų: pranešimų apie kelionių saugumą per metus sumažėjo 12 proc., o šiuo metu tai sudaro vos 0,017 proc. visų platformos kelionių.

„Dažniausiai gyventojai praneša apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesaugų vairavimą, rečiau – apie netinkamą ar pavojingą vairuotojo elgesį“, – teigė A. Pacevičius. 

Pasak jo, pagrindinis ir efektyviausias paslaugos kokybės instrumentas – vairuotojų reitingas ir vartotojų pranešimai programėlėje po kelionės.

„Į kritinius atvejus reaguojame greitai, todėl toks vairuotojas šalinamas greičiau nei nukristų jo reitingas, o jeigu reitingas mažėja palaipsniui – atkreipiame vairuotojo dėmesį į nusiskundimus, esant pasikartojančiai problemai laikinai blokuojame prieigą prie platformos“, – BNS nurodė „Bolt“ vadovas.

– Per pastaruosius metus pažaboti pavežėjus bandyta ne kartą. Jūsų siūlymas naujas – siūlote filmuoti automobilio saloną.

– Taip. Čia niekas žaboti pavežėjų nežada, pirmiausiai tai yra rūpestis žmonių saugumu. Jau yra ne vienas atvejis, kai žmonės skundėsi. Yra ir tam tikro seksualinio priekabiavimo, ir tam tikrų apsižodžiavimų. Žmonės jaučiasi nesaugiai. Galiausiai tai yra ir vaikai, kurie kartais paleidžiami vieni važiuoti. O pavežėjais dirba ir žmonės iš kitų šalių, nebūtinai jie moka mūsų kalbą, ne visada išeina susikalbėti. Dažnai keleiviai palydimi keiksmais. Saugumas yra svarbiausias dalykas, dėl to gimė tokios pataisos, kurios užtikrintų bent dalį saugumo, šiek tiek disciplinuotų pavežėjus ir bent 14 dienų būtų saugomas įrašas, jeigu jis būtų daromas pavežėjo automobilyje.

– Kaip suprantu, būtų filmuojamas automobilio vidaus salonas, išorė turbūt nebūtų filmuojama, užtektų vaizdo registratoriaus automobilio priekyje?

– Taip, būtų vaizdo registratorius, kuris fiksuotų ir vaizdą, ir garsą. Aišku, jeigu žmogus dėl privatumo nenori būti filmuojamas, jis gali programėlėj paspausti, kad to nenori. Tada įrašas nebūtų daromas. Bet visais kitais atvejais būtų privaloma daryti įrašus ir juos saugoti 14 dienų. Yra iš tikrųjų buvę gana rimtų atvejų, kada iš kitų šalių atvažiavę piliečiai dalijasi vienomis teisėmis. Tai yra, vienas iš 6-7 atvažiavusių asmenų turi teises ir yra fiziškai panašus į tuos kitus žmones, su kuriais yra atvažiavęs ir tokiu būdu, besidalindami teisėm, pažeidžia įstatymus. O valstybinėms institucijoms tai sukontroliuoti labai sudėtinga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai išspręs problemą? Nes dabar turime kameras viešajame transporte, bet vis tiek turime ir girtų, ir narkotikus vartojančių keleivių.

– Vaizdo kameros iš tikrųjų sprendžia problemas. Yra puikūs pavyzdžiai ir Lietuvos policijos, ir aplinkosaugos. Prieš daugiau nei 10 metų, kai aš pats dirbau Aplinkos ministerijoje, mes ėmėmės iniciatyvos ir uždėjome video registratorius ant aplinkosaugos pareigūnų uniformų. Ir iš tikrųjų tai disciplinavo pažeidėjus. Aišku, pareigūnas visada įspėja, kad pokalbis yra filmuojamas ir video medžiaga su garsu bus saugoma. Ir tie pažeidėjai nebebūna tokie agresyvūs. Todėl tikrai matom sėkmingų pavyzdžių. Ta pati Lietuvos policija, kada tas smulkus kyšininkavimas buvo išguitas iš policijos. Yra atsiradusios kameros ir ant policijos pareigūnų uniformų, ir policijos automobilių viduje. Tai, aš manau, žmonės jausis saugiau. Tuo labiau, kad kitų priemonių, kaip apsaugoti žmones, važiuojančius su pavežėjais, šiandien mes nelabai turime. O jeigu nutiks didesnės problemos, jau bus per vėlu. Todėl geriau dabar apsisaugoti ir imtis tų priemonių.

– Ar jūs taip pat galvojate ir apie atsakomybę vairuotojui? Nes kalbate apie tai, kad vairuotojas turės būti įsirengęs registratorių, filmuoti savo saloną. Bet jeigu jis pasakytų, kad kamera sugedo, kai būtų įvykęs koks nors rimtas įvykis, ar vairuotojas turėtų už tai kažkokią administracinę atsakomybę?

– Na, pirmiausia platformos operatorius, kurioje dirbs tas pavežėjas, turės užtikrinti šituos dalykus. Man atrodo, yra labai elementaru, kada pavežėjų organizatorius neleidžia dirbti asmenims, kurie neturi teisių ar dar kažkokių reikalavimų neatitinka. Visa priežiūra ir kontrolė turėtų atitekti operatoriui ir jis turėtų užtikrinti, kad taip nebūtų. Iš tikrųjų buvo keletas reidų ir policija su kitomis institucijomis nemažai pavežėjų patikrino, ir tas įvairių pažeidimų mastas stebino. Šitoje vietoje, aš galvoju, jeigu bus įstatyminis reikalavimas, turėtų problemų mažėti.

„Man labai keista, kad jau kelias dienas galimai nesaugūs produktai išiminėjami iš prekybos, žmonės kelias dienas yra įsibaiminę dėl savo sveikatos, o VMVT tyli. Valstybinė institucija pirmoji turėtų reaguoti ir viešai visuomenei paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Šiandien apie situaciją kalba visi, tik ne valstybinė institucija, kuri pirmoji visuomenei turėtų pateikti objektyvią informaciją apie maisto produktų saugumą. Nesuprantu, ar tai aplaidumas, ar visiška nekompetencija“, – piktinosi politikas.

Pasak L. Jonausko, jo iniciatyva buvo skambinta į VMVT, tačiau nei vienas iš keturių specialistų, su kuriais buvo kalbėta, sakė nežinantis apie susiklosčiusią situaciją.

Kaip Eltai patvirtino VMVT, minimi šaldyti produktai iš prekybos išimami dėl patvirtinto paukščių gripo, o savo platesniu komentaru institucija pasidalins ketvirtadienį.

Prieš savaitę prekybos tinklas „Rimi“ savo tinklalapyje pranešė, kad nuo gruodžio 27 iki sausio 10 dienos iš prekybos išimami šaldyti koldūnai su lietuviška kalakutiena. Pranešta, kad maisto produktas galimai yra nesaugus vartoti. Paskelbtame pranešime prekybos tinklas taip pat prašė gaminį įsigijusius gyventojus jo nenaudoti maistui ar sąlyčiui su maistu, taip pat nemaitinti gyvūnams.

Į susiklosčiusią situaciją trečiadienį socialiniame tinkle „Instagram“ sureagavo ir prekės ženklo „Beatos virtuvė“ atstovė Beata Nicholson. Ji patvirtino, kad koldūnai iš rinkos atšaukiami įtariant, jog kalakutai sirgo paukščių gripu.

„Pagal esamus PSO duomenis, vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti galimybės nėra, bet apsisaugojimui vykdoma prevencinė priemonė – koldūnai su kalakutiena išimami iš parduotuvių“, – nurodė ji.

„Skeptiškai vertinu tokias galimybes. Ne veltui Seimas visai neseniai aiškiai išreiškė savo valią nepritarti naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimui ir atmetė įstatymą. Aplinkos bei krašto apsaugos ministerijų pozicija šiuo klausimu buvo prieš naktinio matymo taikiklių atsiradimą medžioklėje. Atmesto įstatymo projekto registravimas iš naujo, mano manymu, yra tiesiog visuomenės kiršinimas“,– Eltai sakė L. Jonauskas.

Jis akcentuoja, kad taikiklių įteisinimo nepalaiko visuomenė, Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, ilgus metus dirbęs aplinkosaugos srityje, yra išreiškęs griežtą nepritarimą įteisinti taikiklius medžioklėje.

Nežinau, kam reikia iš naujo prikėlinėti mirusį reikalą ir dar labiau audrinti visuomenę.

„Iš Prezidentūros taip pat ne kartą pasigirdo pozicijos, kad Prezidentas Gitanas Nausėda nepasirašys įstatymo projekto, kuriuo įteisinami naktinio matymo taikikliai medžioklėje. Nežinau, kam reikia iš naujo prikėlinėti mirusį reikalą ir dar labiau audrinti visuomenę“, – sakė L. Jonauskas. 

Seimui nepavykus priimti Medžioklės įstatymo pataisų, kuriomis būtų įteisinti naktinio matymo taikikliai, parlamentarų grupė vėl siūlo sugrįžti prie šio klausimo. Įvairioms frakcijoms atstovaujantys 42 Seimo nariai įregistravo naujas Medžioklės įstatymo pataisas, siūlančias leisti naktinio matymo taikiklius naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti.

Projektu siūloma leisti naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Taip pat siūloma papildyti draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių bei priemonių sąrašą lankais bei kitais templiniais ginklais ir kovinių bei agresyvių veislių šunimis.

Naujas įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad diskusijos dėl leistinų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tampa vis labiau politizuotos. Jų nuomone, būtų optimalu, jog dėl medžioklėje leistinų ir draudžiamų naudoti priemonių ir įrankių apsispręstų Seimas. Todėl siūloma šiuo metu Medžioklės taisyklėse aplinkos ministro sprendimu tvirtinamą medžioklėje naudojamų priemonių ir įrankių sąrašą perkelti į Medžioklės įstatymą.

Medžioklės įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais.

“Nei Berno konvencija, nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai neriboja naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos priedėliuose nenurodytus gyvūnus, tokius kaip šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros“, – sako projekto autoriai.

Jų nuomone, siūlomas ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidės prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo.

„Šiuo metu šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros medžiojami nakties metu juos apšviečiant dirbtinės šviesos šaltiniais (prožektoriais). Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos“ ir papildomo gyvūnų trikdymo nakties – jų aktyvumo laiko, metu“, – sako įstatymo pataisų rengėjai.

Jų teigimu, naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas atitinka gerąją ir paskutiniąją ES valstybių praktiką. Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus ir smulkiuosius plėšrūnus ar invazines gyvūnų rūšis.

Medžioklės įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Arvydas Pocius,Viktoras Pranckietis, Jonas Jarutis, Algirdas Stončaitis, Laurynas Kasčiūnas, Viktoras Fiodorovas, Eugenijus Sabutis, Rita Tamašunienė, Česlav Olševski, Justinas Urbanavičius, Vytautas Gapšys, Jonas Pinskus, Artūras Skardžius, Aušrinė Norkienė, Valius Ąžuolas, Andrius Mazuronis ir kiti.

Šiuo metu medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius ir priemones reglamentuoja Medžioklės taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu.

Šių metų spalio 10 d. Seimui pritrūko balsų priimti audringas diskusijas sukeliančias Medžioklės įstatymo pataisas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje.

Renginių atstovai teigia, kad be tam tikros kategorijos fejerverkų nebus galimybės turėti Lietuvoje garsių atlikėjų ar net tokių renginių kaip „Eurovizija“, jeigu Lietuva laimėtų. Buvo klausiama ir gyventojų nuomonės, ką jie mano apie fejerverkus, renginių atstovų nuomonės. Apie fejerverkų ginčus bei keičiamą tvarką, praneša LNK žinios.

Seimui linkus uždrausti nuo liepos pačius galingiausius fejerverkus, dangus nebenušvistų visoje Lietuvoje. Pirotechnikos asociacija įsitikinusi, kad galingiausių fejerverkų draudimas yra neracionalus.

„F4 kategorijos nei viena ES šalis nėra uždraudusi. Būtume vienintelė šalis ES pasiryžusi tai padaryti“, – teigė Lietuvos pirotechnikos asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas.

Siūlymą drausti tik profesionalų naudojamus fejerverkus kritikuoja renginių organizatoriai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kadangi mes jų negaminame, mes jų nešaudome, mes tik juos užsakome pas profesionalus. Mano ir mano kolegų nuomonė tokia pati, kad mes pavogsime iš žmonių emociją“, – akcentavo M.A.M.A asociacijos pirmininkas Martynas Tyla.

„Pritariu, kad atimdami fejerverkus atimtume iš žmonių įspūdžio efektą“, – sakė renginių paslaugų grupės „Rekūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Toks žingsnis esą  žlugdys galimybes atsivežti pasaulines muzikos žvaigždes į Lietuvą – net šansą Lietuvai surengti Euroviziją.

„Organizatoriams kiltų didžiulės problemos su pasaulinio garso žvaigždžių atvykimu į Lietuvą. Taip pat pavyzdžiui, „Eurovizija“, jeigu Lietuvai pavyktų laimėti ir toks renginys turėtų vykti Lietuvoje. Tai organizatoriai užduotų klausimą dėl fejerverkų. Nesakau, kad jie nedarytų renginio Lietuvoje, bet tokią teoriją galime turėti“, – akcentavo M. Tyla.

Galingiausius fejerverkus drausti siūlantis socialdemokratas Linas Jonauskas atkerta, kad taip nebus. Šou ir toliau vyks su daug garso ir šviesų.

„Čia turbūt yra supainiota, arba tikslingai supainiota. Yra kelios kategorijos fejerverkų. Tie fejerverkai, kurie yra naudojami renginių metu, pavyzdžiui, ugnies šou ir taip toliau, jie yra atskiros kategorijos ir mes apie jų draudimą visiškai nekalbame. Nors reikėtų diskutuoti ir apie tai, kas vyko Vingio parke, kai vyko „Rammstein“ koncertas“, – sakė Seimo narys (LSDP) Linas Jonauskas.

Pirotechnikai atliko apklausą. Jų teigimu, 73 proc. lietuvių mano, kad profesionalūs fejerverkai kuria šventinę nuotaiką. Tačiau penktadalis apklaustųjų fejerverkų nemėgsta.

„Be nuomonės, man netrukdo, ačiū“, – skubėdamas pareiškė kalbintas praeivis.

„Koks skirtumas, galit neuždrausti“, – sakė kitas kalbintas vyras.

„Neturiu vienareikšmiškos nuomonės, bet fejerverkai daro negatyvų poveikį gyvūnams ir gamtai. Taip pat ir žmonių psichologiniam nusiteikimui, nes jie nėra tikri ar fejerverkai sprogsta ar bombos šalia. Gal tokiu jautriu metu, kol vyksta karas, reikėtų uždrausti, o vėliau grįžti ir svarstyti tą klausimą“, – savo nuomonę sakė kalbinta moteris.

Anot L. Jonausko, draudimas apimtų tik fejerverkus miesto šventėse ir per Naujuosius metus.

„Oro tarša yra didelė. Esame įsipareigoję ES mastu ir patys sau, kad ta tarša būtų mažesnė. O miestuose ta tarša yra didesnė, nei kur kitur. Be to, miesto gyventojai gyvena apie pusę metų trumpiau, nei regionų gyventojai“, – teigė L. Jonauskas.

Tačiau pirotechnikos atstovai atkerta, kad miestuose turėtų būti uždrausta kepti mėsą.

„Jeigu kalbėtume apie CO2 parametrą, pavyzdžiui, turėtume 8 žmonių grilio vakarienę, tai maždaug atitiktų 564 baterijas. Paprasčiau sakant, 282 kilogramus pirotechnikos mišinio“, – akcentavo O. Barkauskas.

„Nustebino toks pasakymas, kad poveikis parke, kuriame vyksta Joninių naktis yra žymiai baisesnis gamtos taršos atžvilgiu, negu kelių valandų koncertas. Mano nuomone, reikės uždrausti ateityje ir bet kokius renginius parkuose“, –  ironiškai sakė M. Tyla.

Tačiau pirkti fejerverkus Seimas nedraustų.

„Jokiu būdu draudimas nepaliečia tų fejerverkų, kuriuos žmonės gali įsigyti parduotuvėse. Prieš kiekvieną šventę žmonės eina į parduotuves perkasi savo reikmėms fejerverkus, o draudimas neapimtų šių fejerverkų“, – sakė L. Jonauskas.

Seime bus svarstoma nebeleisti įsigyti „sprogalų“ iki aštuoniolikos metų. Su tuo sutinka ir pirotechnikai. Taip pat galvojama riboti ir internetinę prekybą, jų nebūtų ir degalinėse.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas įregistravo tokias Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas. Pagal jas, galinga pirotechnika, F4 kategorijos fejerverkai, Lietuvos teritorijoje būtų draudžiami.

F2 kategorijos fejerverkus arba vadinamąsias „bambioškes“ šiuo metu gali įsigyti ir naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys, socialdemokratas siūlo kelti amžiaus ribą iki 18 metų.

Jis sako pakeitimus teikiantis, kad būtų sumažintas pirotechnikos priemonių neigiamas poveikis aplinkai, gyvūnams, žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. 

Aiškinamajame rašte parlamentaras nurodo, kad daugelis Europos miestų atsisako švenčių metu naudoti vienas taršiausių F4 kategorijos civilines pirotechnikos priemones. Tokį reguliavimą svarsto ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Seimo narys taip pat nurodo, kad nuo karo į Lietuvą pabėgę vaikai labai jautriai reaguoja į šaudomus fejerverkus, sprogimus ir panašius, karą primenančius garsus.

L. Jonauskas siūlo, kad pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Seimo narys registravo Švietimo įstatymo pataisą, kad kiekvienam pradinių klasių mokiniui iš valstybės biudžeto finansuojama vienkartinė 18 valandų trukmės mokymosi plaukti vasaros stovykla.

Parlamentaras siūlo, kad tokia pataisa įsigaliotų kitiems metams.

Pasak Seimo nario, tokia galimybė sumažintų skęstančių vaikų skaičių, padidintų jų užimtumą vasaros metu.

Aiškinamajame rašte L. Jonauskas pažymi, kad vasaros metu vaikų užimtumas sumažėja, ne visi tėvai turi galimybes nupirkti kelialapius į vasaros stovyklas.

Parlamentaro skaičiavimu, kadangi Lietuvoje yra 87 tūkst. 277 antrų–ketvirtų klasių mokiniai, plaukimo stovyklos finansuoti per metus reikėtų apie 13 mln. eurų. Numatoma 18 valandų vasaros plaukimo mokymosi stovyklos kaina vaikui – 150 eurų.

Išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės, iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. Eurostato duomenimis, Europoje Lietuva kartu su Latvija pirmauja mirčių nuo skendimo statistikoje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, viena pagrindinė 1–19 metų vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61poc.), iš kurių viena dažniausių – skendimai (16 proc.).

L. Jonauskas pateikia duomenis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu finansuoja apie 8 tūkst. pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas per metus, tačiau vien antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių.

Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro duomenimis, praėjusiais mokslo metais „Mokausi plaukti“ projektas vyko 29 šalies baseinuose, 25 savivaldybėse. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis.

Projekto koordinatoriai skaičiuoja, kad jau dvyliktus metus gyvuojančiame projekte iš viso dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. antros klasės mokinių.

Pasak Seimo nario L. Jonausko, liūčių metu apsemtose, dėl vandens nepravažiuojamose Vilniaus gatvėse užstrigę automobiliai patyrė žalą, kurią turėtų kompensuoti savivaldybė.

„Savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga už tai, kad lietaus užtvindytose gatvėse stojo ir gedo automobiliai. Vilniečiai moka mokesčius, iš kurių yra tvarkoma miesto infrastruktūra ir jie turi teisę gauti kompensacijas už patvinusiose gatvėse sugadintas transporto priemones. Matėme, kad kai kur gatvės patvino dėl to, kad neišvežta nupjauta žolė buvo liūčių nuplauta iki trapų ir juos užkimšo. Tai elementarus aplaidumas. Už nesutvarkytą vandens nuotekų nukreipimo ir surinkimo sistemą savivaldybė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Gatvės skęsta ne vienerius metus, o pokyčiai įgyvendinami per lėtai. Net ir neseniai pastatytas Vakarinis aplinkkelis yra suprojektuotas neįvertinus, kad ir jis liūčių metu bus semiamas vandens. Vilniaus miesto savivaldybė turi prisiimti už tai atsakomybę, atlyginti gyventojams žalą ir kuo greičiau imtis darbų, kad kiekvieną kartą palijus gatvės netaptų Venecijos kanalais“, – sako L. Jonauskas.

Vilniečiai moka mokesčius, iš kurių yra tvarkoma miesto infrastruktūra ir jie turi teisę gauti kompensacijas už patvinusiose gatvėse sugadintas transporto priemones.

Parlamentaras  ragina Vilniaus miesto savivaldybę pademonstruoti gerą valią ir atlyginti žmonėms žalą už liūčių metu sugadintas transporto priemones.

„Gyventojai, patyrę liūčių metu žalą dėl patvinusių miesto gatvių, gali kreiptis su ieškiniu į teismą, tačiau tai brangiai kainuoja. Jei savivaldybė nedemonstruos geros valios, žmonėms liks tik vienintelis būdas, kaip išsireikalauti žalos atlyginimą, – kreiptis, kad žalą išieškotų teismas. Visgi tikiuosi, kad savivaldybė parodys sąmoningumą ir atlygins miestiečių patirtą žalą. Vilniaus gyventojai, nukentėję nuo potvynių, turėtų ginti savo teises ir kreiptis į savivaldybę dėl žalos atlyginimo“, – teigia Seimo narys L. Jonauskas.

Nors vilniečiui Rimgaudui pelės nepatinka, ne kartą teko jų aptikti savo namuose ar garaže. Tik ilgai užsibūti jo valdose Rimgaudas joms neleido.

„Kaip paprastai – nuodai ir viską sutvarkėme“, – prisiminė vyras.

Tačiau netrukus nusipirkti žiurknuodžių gali būti ne taip jau ir paprasta. Socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo pataisą, pagal kurią šių nuodų galėtų nusipirkti tik kenkėjus naikinančios įmonės ar ūkininkai.

„Laisva prekyba nuodais būtų uždrausta, neprieinama ir tik specialistai galėtų juos pirkti ir naudoti. O situacija tokia reikalinga dėl to, kad labai akivaizdu yra dešimtimis, o gal ir šimtais atvejų kiekvienais metais, kada žiurknuodžių pagalba yra nuodijami naminiai gyvūnai“, – tvirtino L. Jonauskas.

Piktavalių išmėtytų uodų užėdę stipo ir vedžiojami šunys, ir benamės katės. Nuodų prekyba, anot L. Jonausko, yra apribojusios Danija, Švedija, Airija, Jungtinė Karalystė. Vietoje nuodų politikas siūlo naudoti spąstus ar kviestis kenkėjų naikintojus. Tiesa, jų paslaugų kainomis parlamentaras rengdamas projektą nepasidomėjo.

„Neįsivaizduoju tų kainų, bet aš manau, kad priklauso nuo vietovės. Jeigu reikės žmogui važiuoti 50 km., gali pabrangti“, – sakė l. Jonauskas.

Net sostinės prieigose kenkėjus naikinančios įmonės įvardija, kad už pelių gaudymą gali paprašyti ir 100, ir 180 eurų, o žinią, kad įsiveisus pelėms gali tekti apsieiti be žiurknuodžių, žmonės vertina skirtingai.

„Mes juk turime turėti teisę nusipirkti. Gal čia tikrai jau ne jų (Seimo – red. past.) reikalas“, – sakė kalbintas praeivis.

„Manau, kad nereikia drausti, nes nuodai svarbūs. Gerai, jeigu viena pelytė, dvi, o jeigu jų prisiveisia velnias žino kiek?“ – retoriškai klausė moteris.

„O ką? Patys negali pelėkautais pagauti? Ir nuodų nereikia – pastatei spąstus ir pagavai“, – šypsojosi kitas praeivis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos.

„Tie pelėkautai... jų (pelių – red. past.) juk prisiveisia galybės, tai nežinau, kiek čia reikia tų spąstų pastatyti ir kokių“, – abejojo Rimgaudas.

Specialistai perspėja – susigyventi su pelytėmis nevertėtų.

„Graužikų kaimynystė mums yra pavojinga tuo, kad jos nešioja užkrečiamas ligas, pavyzdžiui pseudo tuberkuliozę, salmoneliozę, leftospirozę, kitas ligas. Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Vaiva Andriušaitytė.

Graužikų platinamos ligos pavojingos ir sunkiai gydomos, užsikrėsti galima ne tik liečiant peles, bet ir jų paliktas išmatas, šlapimą ar seiles. Bet ir žiurknuodžiai pavojingi ne tik graužikams – spalvotų nuodų grūdelių paragauja ir vaikai, ir suaugusieji.

„Jeigu žmogus arba gyvūnas suvalgo daug ir yra jo kūno masei pakankamas nuodų kiekis, tai dažniausiai prasideda kraujavimas. Priklausomai nuo to, ar suteikiama pagalba, gali žmogus nukraujuoti“, – komentavo RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner Sakalauskienė.

Jeigu Seimas pritars, paprastai žiurknuodžių nusipirkti negalėsime nuo kitų metų.

L. Jonauskas: žiurknuodžiai pavojingi ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams

„Nuodai rankose, kurios neatsakingai juos naudoja, gali tapti baisiu įrankiu. Visuomenininkai, naminių gyvūnų šeimininkai piktinasi ir deda į grupes mėsos kukulių bombų nuotraukas. Jos prigrūdamos žiurkių nuodų ir mėtomos tose vietose, kur vedžiojami augintiniai, kur vaikšto katės, kurios vėliau, prisivalgiusios šitų nuodų, miršta“, – aiškino Seimo narys.

Lengvai prieinami žiurknuodžiai pavojingi ne tik augintinams, bet ir laukiniams gyvūnams bei žmonėms.

Žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų.

„Tai nėra keli nusikaltimai, jeigu pažiūrėtume visą istoriją, manau, kad tūkstančiai tų nukentėjusių augintinių rastųsi. Taip pat yra aibė galimybių netyčia su tais nuodais paveikti ir tą pačią laukinę gamtą, t. y. suėsti nuodai kaupiasi organizme. Ta pati žiurkė, suėdusi nuodų, gali tapti kažkieno kito grobiu ir taip tie nuodai persiduos kitam gyvūnui. Gali būti pirminis apsinuodijimas, kai kažkur neatsargiai išbarstyti nuodai yra prienami laukiniams gyvūnams – voverės gali jų privalgyti, laukiniai paukščiai, balandžiai ir t. t. Jeigu yra profesionalai specialistai, kurie žino, kokie pavojingi šitie nuodai ir juos laiko seifuose tam skirtose vietose, tai žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų, o galbūt net ir maisto produktų. Kiekvienais metais yra po keletą atvejų, kai netyčia juos suvalgo vaikai. Tas nuodas labai pavojingas ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams ir tai gali baigtis mirtimi“, – tvirtino L. Jonauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kenkėjų naikintojai, norintys pirkti žiurknuodžius, turės įgyti licenciją, o ūkininkams reikės baigti tam tikrus kursus.

„Ir dabar tuos nuodus gali pirkti specialistai, kurie užsiima kenkėjų kontrole. Jiems reikia turėti licenciją, kuri nėra sunkiai gaunama – yra paprastas reikalavimas – reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kad galėtum dirbti su tais nuodais. Tai yra deklaracinio pobūdžio licencija, nes tu deklaruoji tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, atitikimą saugumo reikalavimams ir susimokėjęs rinkliavą gali gauti tą licenciją. Tai nėra nei brangu, nei sudėtinga, kas užsiima kenkėjų kontrole tą gali padaryti. Žiurkių nuodais naudojasi ir ūkininkai. Jiems daroma išimtis su sąlyga, kad žiurknuodžiai bus naudojami savo registruotame ūkyje ir bus baigti atitinkami ūkininko pradmenų kursai“, – sakė L. Jonauskas.

Įteisinus tokį įstatymą, žmonėms tektų naudoti pelių spąstus ar kitus senovinius būdus, kurie tikriausiai užtruktų ilgiau. Kitas variantas – kviesti specialias tarnybas, kurios žiurknuodžiais peles išnaikins greitai, tačiau ne už ačiū.

„Žmonėms reikia aiškiai pasakyti – tai nuodinga ir pavojinga medžiaga. Dažniausiai būna taip, kad, jeigu mes rimtai susergame, patys nesigydome, kreipiamės į profesionalą. (...) Kenkėjus reikia naikinti, bet yra paliekami kiti būdai. Galbūt jie yra šiek tiek sudėtingesni, reikalauja daugiau žinių. Galima nusipirkti gyvagaudžius ir kitus spąstus, ką nuo senovės žmonės ir darydavo. bet jeigu problema jau yra didelė ir rimta, reikėtų kviesti specialistus“, – teigė L. Jonauskas.

Žiurknuodžių draudimo klausimas Seime nagrinėjamas jau ne vieną dešimtmetį.

„Šita diskusija Seime jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Jau esame pribrendę prie tų pataisų, kurios iš esmės užsiimtų nuodų ribojimu ir leidimu naudotis tik profesionalams. Neabejoju, kad diskusija bus, galbūt atsiras daugiau išlygų, bet šitos pataisos turėtų praeiti“, – prognozavo Seimo narys.

L. Jonauskas mano, kad aikštės rekonstrukcijos metu už žalą, padarytą medžiams, turi atsakyti už tai atsakingi asmenys.

„Šis atvejis gerai iliustruoja, kokius rezultatus turi miestas, ignoruodamas specialistus ir propaguodamas ydingą miesto žaliųjų erdvių tvarkymo praktiką. Labiau rūpinamasi ne miesto medžiais, jų išsaugojimu, o trinkelėmis. Medžiai betono aikštėse tampa tarsi negyvomis skulptūromis, negalvojant, kaip juos apsaugoti, darbai atliekami taip, kad medžiams nepaliekama galimybė išlikti. Dar aikštės projekto rengimo stadijoje neatlikti namų darbai, kurie galėjo apsaugoti medžius nuo sunykimo. Turėtų būti išaiškinta, kas atsakingas už šią žalą: Vilniaus miesto savivaldybės specialistai, patvirtinę tokį projektą, ar rangovai, netinkamai įvykdę darbus“, – sako L. Jonauskas.

Labiau rūpinamasi ne miesto medžiais, jų išsaugojimu, o trinkelėmis.

Seimo narys kreipėsi į Vilniaus miesto merą, kad būtų atliktas tyrimas ir išaiškinta, kas atsakingas už liepų Lukiškių aikštėje žūtį, taip pat iš atsakingų asmenų išreikalautas žalos atlyginimas.

L. Jonauskas mano, kad miesto žaliųjų erdvių tvarkymas dar projektinėje stadijoje turi būti atliekamas su profesionalų pagalba, kuri padėtų išvengti tokių atvejų.

„Jau projekto rengimo stadijoje turi dalyvauti arboristai, kurie rekonstruojamose žaliose erdvėse augantiems ar sodinamiems augalams padėtų sudaryti ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas. Kitu atveju vėl ir vėl matysime tą patį. Išmetami dideli pinigai, perkami medžiai, tačiau pasodinti jie neprigyja, sunyksta, miršta dar ir anksčiau ilgus metus augę seni medžiai“, – teigia L. Jonauskas.