Primins protėvių dievus

Žardės gyvenamojo rajono aikštės atnaujinimas baigtas praėjusią savaitę. Buvo pakeista danga, apšvietimas, sutvarkyta atraminė sienelė.

Įrengta ir vieta meniniam akcentui. Aikštėje turėtų būti pastatyta Lietuvos kalvių sąjungos dovana miestui – skulptūra "Saulė". Kūrinys buvo nukaltas šiemet Klaipėdoje vykusio XI tarptautinio kalvystės simpoziumo "Keturi vėjai" metu.

Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas teigė, kad trijų metrų skersmens skulptūra skirta Piliakalnių metams atminti.

"Mūsų protėviai tikėjo saulę, vėją, ugnį, kitas gamtos stichijas. Kiekviena jų turėjo simbolius. Kompozicija "Saulė" dekoruota stichijų ženklais. Kalviai simbolius kūrė atskirai, galėjo parodyti savo meistriškumą", – pasakojo pirmininkas.

L.Leščiauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad aikštei, kurioje norima pastatyti skulptūrą, yra suteiktas piliakalnio vardas: "Viskas gražiai susisieja."

Sulaukė architektų kritikos

Dabar vyksta derinimo procedūros, susijusios su skulptūros įkurdinimu.

Siekį pastatyti Žardės aikštėje kalvių sukurtą skulptūrą sukritikavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertai.

Pastarųjų nuomone, meniniam akcentui ši viešoji erdvė netinkama. Siūlyta nagrinėti galimybę pastatyti skulptūrą prie Žardės piliakalnio.

Nepaisant kritikos, L.Leščiauskas vylėsi, kad kūriniu pavyks papuošti Žardės aikštę.

"Kai norime padovanoti miestui skulptūrą ir pastatyti ją senamiestyje, architektai sako, kad čia meninių akcentų yra per daug, nebereikia. Dabar norime papuošti pietinę miesto dalį. Vėl negerai. Pasirodo, niekas netinka. Geriausia nieko nedaryti", – tvirtino pirmininkas.

L.Leščiauskas vylėsi, kad kalvių kūrinys ras vietą: "Tų ponų kritikuotojų niekas neišvengė ir neišvengs. Nesvarbu, ar jie – architektai, ar kitos biurokratinės institucijos klerkai."

Pasak pirmininko, menininkai visais laikais buvo labai ambicingi žmonės.

"Net Mikelandželas ir Leonardas da Vinčis kritikuodavo, visaip stengdavosi pašiepti vienas kitą, traukdavo per dantį. Dabar matome, kad ir tas genijus, ir anas. Jei kritikos neišvengdavo tokie genijai, ką jau kalbėti apie paprastus žmogelius kaip mes. Nesigiriame ir nesakome, kad sukūrėme kažkokį šedevrą. Sukūrėme paprasčiausią skulptūrą, kuri papuoštų miestą. Tegul tie, kurie ją laiko niekine, parodo savo darbus, pristato projektus. Paprašius negalėjo to padaryti. Matyt, pavydas bambą graužia, kad kiti kažką daro", – komentavo pirmininkas.

Atnaujinimą tęs ir kitąmet

Kitąmet Klaipėdoje viešosios erdvės bus atnaujinamos toliau. Ketinama tęsti pėsčiųjų ir dviratininkų tako nuo Debreceno aikštės iki Gedminų gatvės remontą.

Dar nėra apsispręsta, 2018 ar 2019 m. bus pradėtas tvarkyti takas, vedantis nuo Naujojo turgaus iki Gedminų gatvės. Dabar rengiamas tvarkybos projektas.

Planuojama atnaujinti ir Vingio gyvenamojo rajono aikštę. Tačiau taip pat dar nėra aišku, kada startuos darbai – 2018 ar 2019 m.

"Esame parengę šios aikštės tvarkybos aprašą, tačiau turime padaryti stoginės atnaujinimo projektą. Tai turėtų būti atlikta kitąmet. Tad svarstome, ar pradėti atnaujinti skverą, nelaukiant stoginės projekto, ar daryti viską kartu. Manau, kad darbus geriau organizuoti drauge. Kai vyks stoginės remontas, technika turėtų važiuoti per jau atnaujintą skverą", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Numatyta sutvarkyti teritoriją Šilutės plente, prie pastato, kur anksčiau veikė kavinė "Neringa", o dabar yra prekybos centras.

Centre žadama atnaujinti skverą tarp Puodžių ir Bokštų gatvės. Čia privačia iniciatyva bus pastatytas ir paminklas Vydūnui. Tvarkomas bus ir Bokštų gatvėje, prie bažnyčios esantis Ferdinando skveras. Dabar koreguojamas jo atnaujinimo projektas.

Suplanuota ir didesnių projektų. Artimiausiais metais atnaujinti bus Malūno parkas, Ąžuolų giraitė, Danės skveras ir krantinės.

Nebe pirmus metus simpoziumas vyksta Šiaurės rage. Šįkart į jį susirinko apie 30 kalvių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos. Visi jie yra sen bičiuliai, tad šis renginys – puiki proga pabendrauti ir pasidalinti meistriškumo paslaptimis.

Šiemet kalviai dovanos miestui metalo skulptūrą „Piliakalniai“. Jos pagrindas primena archeologų rastą gintaro kabutį su skylute viduryje. Prie jo bus pritvirtinti archeologų radinius primenantys baltiški simboliai. Gali būti, kad piliakalnių metams skirta skulptūra bus pirmoji, papuošianti pietinės miesto dalies aikštę, jai numatoma vieta – prie prekybos centro „Žardė“.

„Tai nekomercinis projektas, – pabrėžė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas. – Stengiamės, kad mūsų renginys skirtųsi nuo mugių ir etnografinių švenčių. Plenere akcentuojame pačią kalvystę ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir domėtųsi autentišku amatu, bendrautų su meistrais, ir pamatytų „gyvą“ kūrybą iš metalo.“

Bene pirmą kartą nuotaiką kalviams ir žiūrovams kels muzikantai. Popietę Šiaurės rage koncertavo Klaipėdos etnokultūros centro kapela „Senoliai“, ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“, baltarusių bendruomenės „Krynica“. Vakare ant scenos lipti žadėjo Juozas Staniulis (smuikas), Saulius Šiaučiulis (klavišiniai) ir Edmundas Federavičius (mušamieji). Baimintasi, ar gyvo garso koncerto neužgoš Kruizinių laivų terminale vakare griaudėsiantis festivalis „Roko naktys“.

Sekmadienį planuojama dar daug įdomybių, nespėjusieji pamatyti tikrų kalvių, gyvo žaizdro ir karšto metalo dar turės progos tai padaryti. Apie 14 val. numatoma baigti gaminti skulptūrą ir pristatyti ją žiūrovams.

Linas Leščiauskas – kalvių dinastijos palikuonis, jau keliolika metų pats verčiasi kalvyste. Meistras įkūrė dirbtuves, kur kala įspūdingus metalo dirbinius ir klesti.

Kalvystė – civilizacijos dalis

Dažno žmogaus svajonė – dirbti mėgstamą darbą, kuris būtų ir solidus pragyvenimo šaltinis. L.Leščiauskas – vienas iš tų laimingųjų. Jis vaikystėje daug laiko praleido senelio kalvėje ir jau būdamas penkerių žinojo tam tikras šio amato paslaptis, kurių kartais neįgyja net prityrę meistrai. Vėliau Linas baigė kalvystės mokslus Telšiuose.

Įsteigė dirbtuves, jose darbuojasi iki 10 kalvių. Visi jie dirba savarankiškai, bet kartu esą lengviau išsipirkti kai kuriuos įrenginius, be to, dažnai tenka vieni kitiems padėti, nes metalas nėra lengva medžiaga.

"Koks tai verslas, čia – darbas. Verslas – kai žmonės naftą pumpuoja, o mes tik metalą kalame. Aš užsiimu menais, o vyrai savarankiškai – savo darbais. Metalo dirbiniai nepraranda paklausos, nes tikros medžiagos visada buvo, yra ir bus paklausios, tik iškrypėliškais laikais gali būti kaip nors kitaip", – įsitikinęs L.Leščiauskas.

Anot Lino, kalvių profesija gyvuos tol, kol egzistuos pasaulis. Esą metalas – neatsiejama civilizacijos dalis, ir jo nėra kam pakeisti. Kalvio įsitikinimu, jei metalas kada nors išnyks, tai nebent tik kartu su žmonija.

Senolio priekalo sugrįžimas

Kalvių dinastijos palikuonis L.Leščiauskas teigia, kad ši profesija viena iš senesnių, esą per šimtmečius daug kas kito, tačiau dauguma įrankių liko labai panašūs ir šiandien.

"Šitas priekalas, beje, mano prosenelio, kuris irgi buvo kalvis. Įdomu tai, kad jam mirus mano močiutė jo įrankius – priekalą, plaktukus – pardavė kitam kaimo kalviui. Kai jau rimtai pradėjau užsiimti kalvyste, žinojau, kad tėviškėje vienas senas kalvis turi gerą priekalą", – pasakojo L.Leščiauskas.

Linas nuvyko pas tą žmogų ir jam pavyko susiderėti dėl įrankių, tą priekalą jis gavo mainais už kitą, tarybinį. Prieš porą metų vienoje giminės šventėje L.Leščiauskas sužinojo, kad atgavo savo senolio įrankius, pats to nenutuokdamas.

"Šio priekalo paviršius yra kieto metalo, o visa kita – minkštesnio. Jis skamba dusliai, tarybiniais laikais viską gamino bet kaip, taigi tarybinis priekalas užgautas gausdavo kraupiai. Net nėra ko lyginti su senuoju. Kalvystėje vietoj anglinių žaizdrų atsirado dujiniai, su jais dirbti sveikiau, nes dirbant su angliniais reikia respiratoriaus", – pasakojo meistras.

Stereotipai keičiasi
Kai Linas prieš keliolika metų ėmėsi profesionalaus kalvio amato, stereotipas apie šiuos meistrus žmonių sąmonėje buvo vienas: kalvis – kapinių tvorelių gamintojas.

"Kai pradėjau dirbti ir žmonėms pasiūlydavau pagaminti kokį nors daiktą interjerui, jie nustebdavo ir atsisakydavo – jų manymu, tai atrodys kaip kapinių tvorelės. Dabar laikai ir požiūris į kalvystę pasikeitęs radikaliai. Šiandien, kalbant apie kalvį, tikrai niekam jokių minčių nekyla apie kapines", – teigė L.Leščiauskas.

Netgi atvirkščiai, kapinėse kalvystės darbų beveik nebeliko. Ten dabar vyrauja akmuo, retu atveju prašoma nukalti saulutę ar kryžių.

"Prieškariu Klaipėdos krašte kapinėse kalvis nukaldavo tvorelę kapui aptverti, kryžių ar dar ką nors ir nebuvo jokio akmens, o šiandien šito visai nebeliko", – sakė Linas.

Baldai – paklausi prekė

Viena populiariausių prekių šiais laikais, kurią žmonės užsako pagaminti kalvėje, – baldai, tiek lauko, tiek vidaus. L.Leščiausko biure stovi įspūdingų metalinių jo nukaldintų krėslų su odine minkštąja dalimi, metalinių staliukų su grūdinto stiklo paviršiumi, kitų taikomojo meno dirbinių.

"Metaliniai lauko baldai tarnaus kelioms kartoms, lauko baldus mes cinkuojame, tai – ilgaamžis gaminys. Dažniausiai dirbame su paprastu plienu, tačiau naudojame ir varį, ir žalvarį, ir nerūdijantį plieną", – pasakojo Linas.

Pasak meistro, pagamintas daiktas kainuoja tiek, kiek į jį įdėta darbo. Pažvelgus į baldus, skulptūras ar kitus meno dirbinius, akivaizdu, kad ne kiekvienam šie metalo gaminiai pagal kišenę.

Ginklakalių tradicijų nėra

Kadais senieji meistrai nemažai uždirbdavo gamindami šaltuosius ginklus. Tačiau kardų ar kalavijų Linas teigia pats niekada negaminęs, esą Lietuvos įstatymai draudžia gaminti ginklus, neturint specialaus leidimo.

"Tai – specifinė kalvystės sritis, kur reikia specializuotis. Mano pakraipa – taikomoji dailė, o ginklakalystei reikia atsiduoti. Kartais viso gyvenimo neužtenka, kad į visa tai įsigilintum. Yra šalių, kuriose šio amato tradicijos paveldimos iš kartos į kartą. Pas mus Lietuvoje nežinau nė vieno meistro, kuris būtų perėmęs tą patirtį iš savo tėvų", – teigė L.Leščiauskas.

Esą bandančių kalti ginklus, eksperimentuojančių, pasiekusių profesionalesnį lygį yra keletas, bet tai – atskira sritis, kurios verslu kol kas nepavadinsi.