Portugalija nebuvo pirmoji užsienio šalis, kurioje Ernestai teko pagyventi. Dar studijų metais ji, Šiaulių universiteto studentė, išvyko į Švediją pusmečiui. Vėliau grįžo į Lietuvą tęsti studijų, bet dar keletą kartų buvo grįžusi į Švediją: į švedų kalbos kursus ir vasaromis padirbėti. Baigusi studijas per tarptautinę jaunimo nevyriausybinę ne pelno siekiančią organizaciją pavyko išvykti į Pietų Ameriką ir apsistoti Kolumbijoje, kur tarptautinėje mokykloje mokė anglų kalbos. Po metų grįžusi į Lietuvą įstojo studijuoti žurnalistikos, susipažino su portugalu, o galiausiai išvyko į Portugaliją. Tad Ernesta – meilės emigrantė.

Kalbų mokėjimas atvėrė lietuvei plačias galimybes. Šiandien ji yra laisvai samdoma darbuotoja, vertėja, tautiečiams organizuoja keliones Portugalijoje, taip pat vestuves lietuviams ir mišrioms poroms. Ne be reikalo įgytas ir žurnalistikos magistro laipsnis – kartais tenka įsijausti ir į žurnalistės vaidmenį. Ir nors Portugalija, sako Ernesta, nėra didelių galimybių šalis, tačiau ji čia rado begalę galimybių.

Gidė: daugelio lietuvių, pirmąsyk apsilankiusių Portugalijoje, keliai veda pas Ernestą. Vesdama ekskursijas, ji pasiūlo aplankyti ir Comercio aikštę Lisabonoje. / E. Žukauskaitės Monteiro asmeninio archyvo nuotr.

– Ar labai skiriasi Lisabona, kokią įsivaizdavote ten važiuodama, ir tai, kokia ji, kai pažinote geriau?

– Tiesą sakant, jau nebepamenu, kokią Lisaboną ar Portugaliją įsivaizdavau – juk tai buvo beveik prieš 20 metų. Tik žinau, kad per tą laiką šalis labai keitėsi, tiek Lisabona, tiek Portas gražėjo turizmo dėka. Seni senamiesčio pastatai vaiduokliai buvo renovuoti, juose įsikūrė viešbučiai ir modernūs restoranai, kurie atgaivino rodos apleistas, mirusias, bet gražias miesto gatves. Turistai staiga atrado Portugaliją, ir toji pinigų injekcija atsipirko, tačiau dabar situacija jau virsta į perteklinį turizmą – senamiesčiuose nebelieka vietinių gyventojų, o miestas be vietinių praranda savo tradicinį veidą. Man pačiai nebeįdomu lankytis ten, kur kavinės nupraustų tarptautinio interjero veidu.

Jei norite pamatyti, kaip gyvena ar ką valgo vietiniai, ištrūkite iš turistų minių – Lisabonos senamiestis šiuo metu mažai teatspindi portugališką gyvenimo būdą.

Kadangi prieš įsikurdama Lisabonoje buvau pagyvenusi Švedijoje ir Kolumbijoje, tai Portugalija buvo dar vienas smagus iššūkis, kuriam buvau nusiteikusi, su visais natūraliai kylančiais sunkumais įsikuriant naujoje šalyje. Nėra idealios šalies, kaip nėra ir idealaus žmogaus.

Portugalijoje nuo pat pradžių žavėjo maisto kultūra. Pirmąkart susidūriau su griežtu valgymo grafiku: portugalai ryte pavalgo lengvus pusryčius, po to nuo vidurdienio pietauja, valgo būtinai karštus pietus, kadangi restoranai dirba maždaug nuo 12 iki 15 val. – jei valgai ne namuose, reikia į šitą laiką įtilpti, kitaip liksi nevalgęs. Aišku, prekybos centruose ir kavinukėse galima bet kada užkąsti, tačiau tai ne įprastinis portugališkas maitinimosi būdas. Į kavines pyragėlio ar skrudintos duonos ir kavos portugalai eina apie 15-17 val., o vakarienė, dažnai vėl soti, gana vėlyva, apie 20-21 val.

Iki šiol pamenu, kaip pirmaisiais metais su portugalų kalbos kurso draugais nuėjome kartu papietauti ir viena kursiokė užsisakė tik sriubos. Padavėjas sunerimo, ar tikrai daugiau „NIEKO“? Portugalijoje neįprasta nueiti į tradicinį portugališką restoranėlį ir užsisakyti tik sriubos, tik salotų ar tik desertą. Pastarieji yra tik priedas, nes būtina užsisakyti antrą patiekalą.

Išmokusi gyventi pagal maitinimosi grafiką išties ėmiau mažiau užkandžiauti – praalkai, bet žinai, kad už pusvalandžio jau bus sotūs pietūs.

Galimybės: Portugalija nėra itin didelė šalis, tačiau savo lankytinų objektų kiekiu stulbina, tad per savaitę čia pavyks tik „apsiuostyti“. / E. Žukauskaitės Monteiro asmeninio archyvo nuotr.

– Prie ko iki šiol negalite priprasti?

– Iki šiol negaliu priprasti prie pasisveikinimo ir atsisveikinimo bučiuojant į abu žandus. Ypač su svetimais, pirmąkart matomais žmonėmis. Ateini į gimtadienio šventę pas draugus, o ten jau minia. Galima visiems tik pamojuoti, bet dažnai nutinka, kad moteriai tenka pasibučiuoti su visais ten atvykusiais, vyrui kiek mažiau „darbo“ – kitiems vyrams duoda ranką, tik moterims „pakšt pakšt“, pasilabina susiliečiant žandais.

Per pandemiją net ir portugalai atprato, išmoko sveikintis tik žodžiu, o dabar ta bučinių tradicija grįžo. Tik stomatologų kabinete nebereikia „pakšėti“ atvykus ir išeinant, pakanka plačiai šypsantis žodžiu atsisveikinti „beijinhos!“ (portugalų k. „bučinukai“).

– Kokie didžiausi, jūsų akimis, Portugalijos pliusai?

– Čia beveik visuomet šviečia saulė, esame išlepinti giedro dangaus. Šalis labai įvairiaspalvė – kiekvienas regionas vis kitoks, reikia laiko, kad lėtai, neskubėdamas ją pajustum.

Man patinka, kad kiekviename Portugalijos kampelyje rasi kur skaniai pavalgyti, kad kavinėse bene kasdien lankosi ir senukai. Portugalai labai myli vaikus – restoranuose padavėjai būtinai ką nors pasakys vaikui, pakibins jį, o susitikus draugų kompanijai, pirmiausia bus pakalbintas vaikas, ir tik vėliau suaugusieji tęs savo pokalbį.

Portugalai labai tolerantiški. Ir ko tik jie nėra legalizavę: tai buvo pirmoji šalis, panaikinusi mirties bausmę pasaulyje; Portugalijoje LGBT poros gali ne tik susituokti, bet ir įsivaikinti; čia dekriminalizuotas narkotikų vartojimas; neseniai įteisinta eutanazija. Nežinia kodėl, tik prostitucija vis dar nelegali.

Patarimas: „Būtinai ragaukite vietinio maisto. Kasdien. Nes nepažinę vietos maisto kultūros, nepažinsite Portugalijos“, - sako Ernesta. (foto Ernesta su sardinėm) / E. Žukauskaitės Monteiro asmeninio archyvo nuotr.

– Ką patartumėte tautiečiams, keliaujantiems į Portugaliją?

– Būtinai ragaukite vietinio maisto. Kasdien. Keliauti su sausainių pakeliu ar kažką skubiai užkandant degalinėje būtų didžiulė klaida. Nepažinę vietos maisto kultūros, nepažinsite Portugalijos.

Jei norite pamatyti, kaip gyvena ar ką valgo vietiniai, ištrūkite iš turistų minių – Lisabonos senamiestis šiuo metu mažai teatspindi portugališką gyvenimo būdą. Portugalai neskuba, skiria laiko sotiems pietums ar vakarienei.

Portugalai niekad nepirks kavos išsinešti – kava geriama vietoje. Kapučino čia nėra įprastas gėrimas, jei norite kavos su pienu, ji vadinsis „galao“ arba „meia de leite“ (panaši į late kavą). Jei kavos su pienu užsisakysite tradiciniame restorane pietaudami, padavėjai kraipys galvas, nes tokia kava geriama tik pusryčiams ir pavakariams.

– Kada palankiausias metas vykti į Portugaliją? Kiek dienų reikia, norint bent minimaliai ją pažinti?

– Į Portugaliją galima vykti ištisus metus. Karščiausias mėnuo yra rugpjūtis – dieną dėl alinančio karščio neįmanoma apžiūrinėti miestų, bet tiks pajūrio kurortams, tad jei jau išsiruošėte vasarą, galima važiuoti atostogų į fantastiško grožio Algarvės paplūdimius, tiesa, rugpjūtis ir bus brangiausias. Žiemos mėnesiais Portugalijoje dažnokai lyja, drėgna, Lisabonoje dieną temperatūra siekia apie 10 laipsnių šilumos, sutemus – gerokai vėsiau, o Portugalijos šiaurėje pravers ir kepurė su šaliku, nors žieminių batų čia niekad nereiks. Rezervuojant gyvenamąją vietą rudens/ žiemos mėnesiais būtina pasidomėti, ar yra šildymas, nes kambariuose tikrai vėsu. Idealiausia visoje šalyje keliauti birželio pradžioje ir rugsėjį.

Lisabonai būtina skirti bent tris dienas – tai yra didžiulis, įdomybių kupinas miestas, o lankytini objektai yra išsimėtę, pvz., iš senamiestyje esančios Comercio aikštės iki Jeronimų vienuolyno Beleme važiuosite apie 20 min. O norint apeiti patį senamiestį su jo objektais, išsimėčiusiais ant 7 kalvų, dienos neužteks. Iš Lisabonos galima vykti dienai į Sintrą, Obidosą, Penišę, Setubalo pusiasalį, Evorą. Tad grožėtis sostine ir aplinkiniais miestais galima visą savaitę.

O visai Portugalijai apžiūrėti savaitės tikrai nepakanka – sakau savaitės, nes nemažai keliautojų šalį nori nuo Porto iki Faro pervažiuoti būtent per tokį laikotarpį. Tada dalį laiko praleidžia skriedami autostrada ir aplankydami vos kelias žymiausias lankytinas vietas. Žinoma, jei turite tik tiek atostogų ir norite bent „apsiuostyti“, kas ta Portugalija, tai nėra blogas planas. Bet aš visuomet rekomenduoju į Portugaliją sugrįžti ir jau neskubant susipažinti su kiekvienu regionu detaliau. Portugalija nėra itin didelė šalis, tačiau savo lankytinų objektų kiekiu stulbina. Nuo 2004-ųjų, kai čia įsikūriau, dažnai keliauju po šalį, ir vis dar atrandu naujų grožybių, o kai kur labai traukia sugrįžti – ir sugrįžtu!

Aš galiu sau leisti savaitę tiesiog būti Douro slėnyje, kur akis taip ir nepripranta prie kalvas raižančių pakopomis susodintų vynuogynų. Alentežo regione savaitę vakarais grožėtis kamštinių ąžuolų ir alyvmedžių giraičių nesibaigiančiuose laukuose toli paskęstančia saule. Savaitę lankyti istorinius kaimus Portugalijos centre ar šiaurėje su akmeniniais namais, ilgesingai sustingusiais laike, kaip ir jų užsilikę pavieniai gyventojai. Savaitę skirti paplūdimio, kurortinėms atostogoms Algarvėje: pradžioje važiuoti vis į naują paplūdimį, kol surasime tą patį pačiausią, patikusį mums, ir tada ten grįžti kasryt ar popiet.

E. Žukauskaitės Monteiro asmeninio archyvo nuotr.

– Ką būtina pamatyti Lisabonoje?

– Lisabonos senamiestį su jo senovinėmis aikštėmis (Rossio, Comercio), geltonais tramvajais ir funikulieriais, užsukti į ne vieną apžvalgos aikštelę, atveriančią vaizdus į vis kitą Lisabonos pusę, pasivaikščioti Alfamos mikrorajono gatvelėmis. Nuvykti bent pusdieniui į Belemo mikrorajoną, įtrauktą į UNESCO paveldą dėl Jeronimų vienuolyno ir Belemo bokšto, ten atstovėti eilėje ir paragauti autentiškų „Pasteis de Belem“ tuo pačiu pavadinimu pavadintoje istorinėje kepykloje.

Jei patinka istoriniai muziejai ir turite jiems laiko – aplankyti karietų ar tradicinių mėlynų plytelių – „azulejo“ – muziejus. Jei patinka grafičiai ir bohemiška aplinka, kur galima pasėdėti bare klausantis gyvos muzikos ar parduotuvėlėse nusipirkti ne kičinių suvenyrų – į „LX factory“.

Jei norisi modernesnės architektūros, verta nuvykti į „Parque das Nacoes“ parką, kuris atsirado 1998 metais įvykusios pasaulinės parodos metu. Man iki šiol neatsibosta grožėtis „Oriente“ traukinių/autobusų/metro stotimi, suprojektuota garsaus ispanų architekto Santiago Calatravos. Šiame mikrorajone prie Težo upės ne tik vaikus, bet ir suaugusius pradžiugins įspūdingas akvariumas „Oceanario“, kuriame galima praleisti beveik visą dieną, besigrožint ten plaukiojančiais vandenynų gyventojais.

– Ką būtina atvykus paragauti?

– Kai manęs keliautojai lietuviai paklausia, kokie yra tie tradiciniai portugališki patiekalai, net kiek sutrinku, nes galvoje pradeda pintis mintys, kaip aš čia spėsiu viską papasakoti per trumpą laiką. Portugalai turi šimtus tradicinių patiekalų, kai kurie yra regioniniai, tad paragauti juos geriausia tik ten būnant. Pavyzdžiui, „Francezinha“ sumuštinis Porte, „cataplana“ žuvies ir/ar jūros gėrybių troškinys Algarvėje, „ovos moles“ kiaušinio trynio įdaru įdaryti saldumynai Aveire, „leitao“ – keptas paršelis Bairrados regione, „alheira“ rūkyta dešra Mirandeloje.

Visoje šalyje rasite garsiųjų „pastel de nata“ pyragėlių, ant žarijų keptos žuvies, mėsos, aštuonkojo, sepijų. Tikrai nuostabus užkandis yra vietinis ožkos ar avies pieno brandintas sūris, užgeriamas raudonu vynu, o ir aštuonkojo salotos.

Bene išskirtiniausia savo skoniu ir tradicija yra sūdyta ir džiovinta menkė, vadinama „bacalhau“, kuri, tiesa, prieš gaminimą atmirkoma. Mano mėgstamiausias patiekalas iš portugališkųjų menkės patiekalų – „bacalhau com natas“ – tai šios žuvies apkepas su bešamelio padažu.

Paplūdimiuose, ypač Algarvėje, vasaros sezonu pardavinėjamos spurgos su kiaušininiu kremu, vadinamos “bolas de Berlim”, kurias sėdint pliaže būtina paragauti. Kaip sakau, cukrus, kuriame apvoliota toji spurga, traška tarp dantų ir nesupranti, ar tai tikrai cukrus, ar smėlis, kurį pūstelėjo vėjas nuo vandenyno. Ir dėl to visai nepikta.

E. Žukauskaitės Monteiro asmeninio archyvo nuotr.

– Ar yra kažkas, ko nepatartina daryti Portugalijoje, tik lietuviai to dažniausiai nežino?

– Restoranuose bet kokie užkandžiai, kuriuos jums atneš ant stalo, bus mokami. Niekada nedėkokite ispaniškai „gracias“, jau geriau angliškai arba išmokite portugališkai „obrigado/obrigada“, nes portugalai jaučiasi užsieniečių pernelyg tapatinami su gerokai didesne kaimynine šalimi.

– Ar lietuviams tai yra brangus miestas/šalis?

– Lietuva jau aplenkė Portugaliją pagal BVP, todėl dažniausiai lietuviams keliautojams Portugalija nepasirodo brangi šalis. Portugalijoje kainos ir kokybės santykis puikus. Tradicinėje užeigoje, žinoma, vietoje baltų staltiesių bus popierinės, bet pietūs su vynu ir kava kainuos apie 10-15 eurų. Ir jei tai gera vietelė, bus gausu vietinių, besigardžiuojančių tradiciniu paprastu maistu, įkrėstu į didžiulę lėkštę, kur vienos porcijos pakaktų dviem-trims. Prabangiame romantiškai nuteikiančiame Lisabonos restorane su vaizdu į upę kaina gali siekti 180 eurų žmogui – bet patirtis skonių receptoriams bus nepakartojama. Kituose Vakarų Europos miestuose „Michelin“ žvaigždučių restoranai, beveik esu tikra, kainuos daugiau, nei Portugalijoje. Kainos ir kokybės santykis pasireiškia ir apgyvendinimo paslaugų sferoje. Portugalija šiuo metu dar nenuvalkiota šalis keliauti, gyventi, tuoktis, bet jau labai populiari, ir ne be reikalo.

Įpusėjęs penkių dienų vizitą Portugalijoje pontifikas išklausė kelių jaunuolių, atvykusių į Lisaboną dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose, išpažinties. Vėliau penktadienį popiežiaus darbotvarkėje numatyta Kryžiaus kelio procesija.

Pranciškus aplankė bendruomenės centrą Lisabonos Serafinos rajone po didžiuliu XVIII amžiaus akveduku, simbolizuojančiu Portugalijos turtus, kažkada vežtus iš buvusios kolonijos Brazilijos.

Prieš du dešimtmečius rajoną kamavo narkotikų ir nusikalstamumo problemos, tačiau Serafina stengiasi pamiršti praeitį iš dalies bažnytinių labdaros grupių pastangomis.

Vienas iš labdaros grupių prioritetų buvo suteikti alternatyvą tėvams, svarstantiems apie abortą arba dėl kitų priežasčių negalintiems pasirūpinti savo vaikais.

Popiežius Pranciškus jaunimui ir labdaros organizatoriams sakė, kad tikra tarnystė turi būti atliekama konkrečiais gestais, kurie daro poveikį. Jis padėkojo bažnytinėms grupėms, kurios „susitepė rankas, prisilietė prie kitų tikrovės ir vargo“.

„Abstrakti meilė neegzistuoja, jos nėra“, – sakė popiežius. Pasak jo, jis negalėjęs atvykti į Lisaboną švęsti Pasaulinių jaunimo dienų ir neužsukti į šį centrą.

„Savo elgesiu, atsidavimu ir nebijodami susitepti rankų prisiliečiant prie kitų realybės ir vargo, jūs įkvepiate ir kuriate gyvenimą“, – sakė jis.

Pranciškus jau seniai kartoja, kad tikra tarnystė ir labdara turi skaudinti ir kad neužtenka vien duoti elgetai monetą gatvėje.

Jis taip pat skatina paties Vatikano labdaringą veiklą, teikiant medicininę pagalbą ir galimybę nusiprausti apylinkių benamiams, reguliariai siunčiant sunkvežimius su pagalba į Ukrainą ir kitas konfliktų ar stichinių nelaimių vietas.

„Džiaugiuosi jus visus matydamas ir girdėdamas, kokį nuostabų triukšmą keliate! Tai verčia mane jausti jūsų užkrečiamą džiaugsmą“, – gimtąja ispanų kalba susirinkusiai miniai sakė pontifikas.

Maldininkai džiūgavo, kai 86 metų popiežius, lydimas asmens sargybinių, papamobiliu lėtai judėjo per Edvardo VII parką.

„Mes esame popiežiaus jaunimas!“ – skandavo jie, o aplink plevėsavo Kanados, Brazilijos, Latvijos, Meksikos, Ispanijos ir kitų šalių vėliavos.

Vietos valdžios institucijų duomenimis, oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvavo apie 500 000 žmonių. Per renginį netrūko dainų ir šokių.

Džiaugiuosi jus visus matydamas ir girdėdamas, kokį nuostabų triukšmą keliate!

 

Daugelis maldininkų ištisas valandas laukė po kepinančia saule, kad galėtų pamatyti popiežių.

„Tai labai įspūdinga. Tai intensyvu! Atmosfera nuostabi!“ – laikydamas Prancūzijos vėliavą sakė 17-metis studentas Geoffroy Garcia-Benito (Žofrua Garsija-Benito) iš Anžė miesto vakarų Prancūzijoje.

Tai buvo pirmasis masinis popiežiaus renginys per šių metų Pasaulio jaunimo dienas. Į Lisaboną jis atvyko trečiadienį.

Pranciškus trečiadienį susitiko su dvasininkais ir seksualinio Bažnyčios atstovų išnaudojimo aukomis. Ketvirtadienį Pranciškus pradėjo susitikimu su 15 jaunuolių iš Ukrainos Šventojo Sosto diplomatinėje atstovybėje Lisabonoje, kur jis yra apsistojęs, teigiama Vatikano pranešime.

Susitikimas nebuvo įtrauktas į oficialią popiežiaus vizito programą.

Vėliau kalbėdamas Lisabonos katalikiškojo universiteto studentams Pranciškus paragino pasaulio jaunimą sutelkti dėmesį į rūpinimąsi planeta ir kovą su klimato kaita.

Šilta atmosfera

Organizatoriai tikisi, kad šventinių, kultūrinių ir dvasinių renginių savaitės metu susirinks apie milijonas žmonių iš viso pasaulio.

Mane labiausiai nustebino šilta atmosfera tarp žmonių.

 

„Mane labiausiai nustebino šilta atmosfera tarp žmonių, visi pasirengę bendrauti, linksmintis net su nepažįstamais žmonėmis“, – sakė 17-metis Paolo Lotini (Paolas Lotinis) iš Italijos.

„Skirtingų tautybių atstovų perduodama energija yra neįtikėtina“, – pridūrė jis.

Sekmadienį, paskutinę savo penkių dienų vizito Portugalijoje dieną, Pranciškus aukos mišias Lisabonoje, kur prognozuojamas iki 37 laipsnių karštis.

Popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metais sumanyto renginio – didžiausio katalikų susibūrimo pasaulyje – metu vyksta įvairūs renginiai, įskaitant koncertus ir bendras maldas.

Šis renginys, iš pradžių numatytas 2022-ųjų rugpjūtį, bet dėl COVID-19 pandemijos atidėtas, Pranciškui yra ketvirtasis. Katalikų Bažnyčios vadovu tapęs 2013-aisiais, tais pačiais metais jis vadovavo Pasaulio jaunimo dienoms Rio de Žaneire, 2016-aisiais – Krokuvoje, o 2019-aisiais – Panamoje.

Lėktuvas, kuriuo skrido 86 metų pontifikas, nusileido Portugalijos sostinės kariniame oro uoste 9 val. 45 min. vietos (11 val. 45 min. Lietuvos) laiku, pranešė lėktuve buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Vos prieš du mėnesius pontifikui buvo atlikta sunki išvaržos operacija, tačiau tai nesutrukdė surengti turiningą 42-ąją kelionę į užsienį, kurioje numatyta 11 kalbų ir apie 20 susitikimų.

Argentinietis jėzuitas, kurio tiesioginis ir spontaniškas stilius labai mėgstamas jaunimo, turėtų kalbėti jam aktualiomis temomis – nuo ekologijos ir socialinio teisingumo iki karo Ukrainoje.

„Grįšiu į Romą atjaunėjęs“, – sakė popiežius žurnalistams lėktuve.

Grįšiu į Romą atjaunėjęs.

 

Penkias dienas truksiančiame renginyje, vadinamame Pasaulio jaunimo dienomis, Pranciškus, kurio sveikata tampa vis silpnesnė ir kuris dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu arba lazda, bandys sutelkti jaunus katalikus tuo metu, kai dėl sekuliarizmo ir kunigų pedofilijos skandalų kai kurie europiečiai nusigręžia nuo Bažnyčios.

Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa (Marselu Rebelu de Soza), konservatyvus praktikuojantis katalikas, kartu su dviem vaikais, kurie pontifikui įteikė baltų gėlių puokštę, pasitiko jį prie lėktuvo.

Už tai popiežius kiekvienam vaikui padovanojo po rožinį.

Po to jis susitiks su prezidentu Beleno rūmuose, o netoliese esančiame kultūros centre pasakys pirmąją kalbą diplomatams ir vietos valdžios atstovams.

Pasveikinti pontifiko prie rūmų susirinko keli šimtai maldininkų, daug jų mušė būgnus ar mojavo savo šalies vėliavomis.

„Mes esame popiežiaus jaunuoliai!“ – šaukė jie.

Leslie Carmichael (Lesli Karmaikl), 20-metė studentė iš Panamos, buvo kelių šimtų piligrimų grupėje, susirinkusioje prie rūmų pasveikinti Pranciškaus.

„Popiežius yra labai kuklus ir charizmatiškas žmogus“, – sakė ji AFP ir pridūrė, kad iš jaunimo renginio tikisi labai daug.

„Jis žino, kaip sudominti mus, ir daro mus labai laimingus“, – AFP teigė septyniolikmetis studentas Samuelis Namaveras Delcifas (Samjuelis Neimaveras Delsifas) iš Jungtinių Valstijų. Jis pridūrė, kad pirmasis Lotynų Amerikos popiežius sugebėjo užmegzti ryšį su įvairiais žmonėmis.

„Jis mėgsta bendrauti, juokauti (...), jis daug užsimena apie futbolą, krepšinį“, – sakė jis.

Jis mėgsta bendrauti, juokauti (...), jis daug užsimena apie futbolą, krepšinį.

 

Organizatoriai tikisi, kad šventinių, kultūrinių ir dvasinių renginių savaitėje, prasidėjusioje antradienį didžiulėmis mišiomis ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į miestą ir Tacho upę, dalyvaus milijonas žmonių iš daugiau kaip 200 šalių.

Maldininkai su vėliavomis plūdo į sostinės gatves, kuriose buvo prikabinta transparantų ir plakatų su renginio logotipais.

Barometras

Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki pasaulinio susitikimo Romoje dėl Bažnyčios ateities, šis festivalis taip pat pasitarnaus kaip jaunų katalikų nuomonės aktualiais klausimais barometras.

Pranciškus preliminariai įvardijo galimas Bažnyčios reformas savo pontifikato metu, be kita ko, dėl LGBTQ asmenų ir moterų vietos, taip pat dėl to, ar kunigai gali tuoktis.

2013 metais išrinktas popiežius trečiadienį susitiks su šalies, kurioje 80 proc. iš 10 mln. gyventojų save laiko katalikais, valdžios atstovais ir dvasininkais.

Jis žino, kaip sudominti mus, ir daro mus labai laimingus.

 

Jis gali kalbėti apie dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo skandalą Portugalijoje, dėl kurio vasario mėnesį nepriklausomų ekspertų komisija paskelbė šokiruojančią ataskaitą.

Joje sakoma, kad nuo 1950 metų šalies dvasininkai, daugiausia kunigai, seksualiai išnaudojo mažiausiai 4 815 vaikų, o Portugalijos bažnyčios hierarchai šiuos nusikaltimus sistemingai slėpė.

Anot Portugalijos vyskupų konferencijos ir vietos organizacinio komiteto, Pranciškus privačiai susitiks su prievartos aukomis, nors tai dar neįtraukta į oficialią programą.

Baigiamąsias mišias popiežius laikys sekmadienį Lisabonos pakraštyje esančiame parke.

Pareigūnų teigimu, popiežiaus vizitui skirta apie 16 000 teisėsaugos, civilinės saugos ir medicinos darbuotojų.

1986 metais Jono Pauliaus II paskelbta Pasaulio jaunimo diena yra didžiausias katalikų susitikimas pasaulyje, kurio metu vyksta įvairūs renginiai, įskaitant koncertus ir pamaldas.

Šis renginys, iš pradžių buvęs numatytas 2022 metų rugpjūtį, bet atidėtas dėl pandemijos, bus ketvirtasis Pranciškui po 2013 metų Rio de Žaneire, 2016 metų Krokuvoje ir 2019 metais Panamoje.

Trečiadienį prie susirinkusiųjų prisijungs popiežius Pranciškus, vykstantis į pirmąją savo užsienio kelionę po neseniai atliktos operacijos.

Tikimasi, kad 19 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku Eduardo VII parke, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Portugalijos sostinę ir Tacho upę, renginio atidarymo mišiose dalyvaus apie 300 000 žmonių.

86 metų pontifikas į Lisaboną atvyks trečiadienio rytą. Jo penkių dienų vizito Portugalijoje darbotvarkė bus labai įtempta, nors po birželį atliktos išvaržos operacijos Pranciškus devynias naktis praleido ligoninėje.

Pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos pasakys 11 viešų kalbų ir turės daugybę susitikimų, o šeštadienį aplankys į šiaurę nuo Lisabonos esančią Fatimą, vieną populiariausių pasaulyje katalikų piligriminių vietų.

Bažnyčios atstovai tikisi, kad sekmadienį Lisabonos pakraštyje esančiame parke popiežiaus rengiamose baigiamosiose mišiose dalyvaus milijonas tikinčiųjų. Taip bus užbaigta savaitė religinių, kultūrinių ir šventinių renginių, kurie maždaug kas trejus metus vyksta vis kitame mieste.

Pareigūnų teigimu, popiežiaus vizitui pasitelkta apie 16 000 teisėsaugos, civilinės saugos ir medicinos darbuotojų.

 

„Katalikiškuoju Vudstoku“ vadinamos Pasaulio jaunimo dienos prisideda prie Vatikano pastangų suburti jaunus katalikus tuo metu, kai pasaulietiškumas ir pasibjaurėjimas dvasininkų seksualiniu vaikų išnaudojimu verčia kai kuriuos tikinčiuosius apleisti Bažnyčią.

Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa  (Antoniju Košta) pirmadienį sakė, kad tai didžiausias kada nors šalies organizuotas tarptautinis renginys ir kad į jį suvažiuos jaunimas iš viso pasaulio.

Susitikimai su prievartos aukomis

Tikimasi, kad popiežius Pranciškus vizito metu privačiai susitiks su Portugalijos dvasininkų seksualinio išnaudojimo aukomis.

Vasarį paskelbtoje nepriklausomos komisijos ataskaitoje teigiama, kad nuo 1950 metų dvasininkai, daugiausia kunigai, seksualiai išnaudojo mažiausiai 4 815 vaikų.

Bus uždaryti keliai ir metro stotys – tai iššūkis 550 000 gyventojų turinčiai Lisabonai, kur dabar ir taip gausu turistų.

 

Tyrimo metu, remiantis daugiau kaip 500 aukų liudijimais, padaryta išvada, kad Bažnyčios hierarchai Portugalijoje sistemingai stengėsi nuslėpti šį išnaudojimą.

Pareigūnų teigimu, popiežiaus vizitui pasitelkta apie 16 000 teisėsaugos, civilinės saugos ir medicinos darbuotojų.

Bus uždaryti keliai ir metro stotys – tai iššūkis 550 000 gyventojų turinčiai Lisabonai, kur dabar ir taip gausu turistų.

Iš pradžių planuotos 2022-ųjų rugpjūtį, bet dėl COVID-19 pandemijos atidėtos, Pasaulio jaunimo dienos Lisabonoje yra 16-asis tarptautinis katalikų susibūrimas, tapęs didžiausiu tokiu visame pasaulyje.

Popiežiaus Jono Pauliaus II sumanytas renginys yra ketvirtasis Pranciškui, Katalikų Bažnyčios vadovu tapusiam 2013 metais.

Šis jos pareiškimas nuskambėjo praėjus beveik savaitei po to, kai pontifikas buvo išrašytas iš Romos Gemelli (Džemelio) ligoninės, kurioje jam buvo atlikta išvaržos operacija.

„Kai kas galvoja, kad dėl ligos negalėsiu vykti, bet gydytojas man pasakė, kad galiu, todėl būsiu su jumis“, – pareiškė 86-erių pontifikas vaizdo žinutėje šio artėjančio renginio dalyviams.

Jau dešimtmetį Katalikų Bažnyčiai vadovaujantis popiežius vis dažniau susiduria su sveikatos problemomis, o dėl pastarojo meto vizitų į ligoninę vis dažniau nerimaujama ir spėliojama dėl jo, kaip pontifiko, ateities.

Po devynių dienų, praleistų Romos Gemelli ligoninėje, jis buvo išrašytas iš ligoninės.

Kovo pabaigoje Pranciškus tris dienas praleido Gemelli ligoninėje dėl bronchito. Jam į veną buvo leidžiami antibiotikai, o balandžio 1 dieną jis buvo išrašytas.

Popiežius, kuriam 2021 metais buvo atlikta storosios žarnos operacija, kenčia nuo išvaržos, kuri sukelia pasikartojančius, skausmingus ir stiprėjančius simptomus, anksčiau teigė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis).

Rugpjūčio 2-6 dienomis pontifikas lankysis Portugalijoje, kur vyks Pasaulio jaunimo dienos. Šio vizito metu planuojama surengti apie 20 susitikimų.

„Aš labai tikiu, kad (...) po „Rail Baltica“ pastatymo Taliną iš Vilniaus galėsime pasiekti greičiau nei per keturias valandas“, – žurnalistams Kaune trečiadienį sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Kauno geležinkelio stotyje trečiadienį susitiko iš Lisabonos ir Talino atvykę traukiniai, taip siekiant pažymėti Europos ir Baltijos šalių geležinkelių integraciją nutiesus „Rail Baltica“.

Europos Komisijos specialusis traukinys „Connecting Europe Express“ į Kauną atvyko iš Lisabonos per Varšuvą. Baltijos šalių ekspresas iš Talino per Rygą ir Vilnių važiavo daugiau nei 10 valandų.

Pasak viceministrės, Lietuvos ambicija lieka „Rail Baltica“ įgyvendinti 2026-aisiais, Lenkijoje liniją prijungti 2027-aisiais. Jau kitais metais rengiamasi pradėti reguliarius reisus iš Varšuvos į Vilnių.

„Iš Vilniaus į Kauną (važiavome) neilgai – vieną valandą. Vakar buvo įdomesnė diena, kai turėjome istorinį įvykį – iš Talino per Rygą į Vilnių pasiekti daugiau kaip per dešimt valandų“, – sakė ji.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sakė matantis didelį visuomenės lūkestį dėl bendro Baltijos šalių traukinio, tai skatina ieškoti sprendimų, kaip jį paleisti anksčiau nei bus baigta „Rail Baltica“, tačiau tikslių datų jis neįvardijo.

„Trys šalys turi tiesiog susitarti“, – sakė jis.

Pasak M. Bartuškos, dėl traukinio į Lenkiją susitarti lengviau, nes jis kursavo ir anksčiau, tad dėl jo realu susitarti jau kitais metais. Kelionė iš Vilniaus iki Varšuvos  su persėdimu Kaune truktų apie aštuonias valandas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Projektas brangsta

Europos Audito Rūmai pernai birželį pareiškė, kad „Rail Baltica“ statybos kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. eurų – iki 7 mlrd. eurų, ir ateityje gali dar didėti. Be to, jie suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku.

Oficialiai skelbiamos projekto išlaidos vis dar yra 5,8 mlrd. eurų.

Pasak L. Maskaliovienės, projekto vertė yra perskaičiuojama, naujos galimos sumos ji neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad kuo ilgiau bus delsiama, tuo labiau kaina kils.

„Dėl to mūsų tikslas yra sutarti trims Baltijos šalims dėl prioritetų, o prioritetas Lietuvos yra kuo greičiau statyti liniją ir jungti mūsų šalis“, – sakė ji.

Pasak jos, Latvija ir Estija laikosi panašaus požiūrio.

„Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 kilometrai greitojo elektrifikuoto geležinkelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km per valandą greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

„Padėtis Lisabonoje kelia nerimą“, - sakė kabineto ministrė Mariana Viera da Silva. Vyriausybė, anot jos, susiduria su sunkumais sumažinti infekcijų skaičius.

10 mln. gyventojų turinčioje Portugalijoje praėjusią parą nustatyta 890 naujų koronaviruso atvejų. Tai yra didžiausias paros prieaugis nuo kovo pradžios. Daugiausiai naujų atvejų fiksuota Lisabonos regione. Dabar galiojantys ribojimai čia išliks, kol situacija vėl pasitaisys, sakė M. M. da Silva.

Tuo tarpu kitose Portugalijos dalyse suvaržymai bus atlaisvinami toliau.

Susitikime, kaip informuoja Užsienio reikalų ministerija, ministrai daug dėmesio skirs įšaldytiems konfliktams Rytų partnerystės regione, tarsis dėl didesnio ES vaidmens, siekiant ilgalaikių ir tvarių sprendimų, ypač turint omenyje dabartinę geopolitinę situaciją regione.

Lietuvos užsienio reikalų ministras ketina iškelti savalaikio ES atsako klausimą dėl naujausio įvykio Rytų kaimynystėje – beprecedenčio priverstinio civilinio lėktuvo Minske nutupdymo, sukėlusio didžiulę grėsmę lėktuvo keleiviams ir civilinei aviacijai.

„Pastarosiomis dienomis visų dėmesys sutelktas į Baltarusiją, tačiau negalime nepastebėti destruktyvaus Rusijos vaidmens Rytų kaimynystėje, visuose regiono įšaldytuose konfliktuose. Nors Rusija pristato save kaip mediatorę, iš tiesų ji yra šių konfliktų dalis ir iniciatorė, siekianti bet kuria kaina išlaikyti savo įtaką regione. Todėl kaip atsvarą būtina sustiprinti ES vaidmenį Rytų kaimynystės šalyse“, – sakė G. Landsbergis, prieš vykdamas į neformalią ES Užsienio reikalų tarybą.

Ministrų susitikime taip pat bus kalbama apie ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją ir ES-Afrikos santykius. ES užsienio reikalų ministrai susitiks su Jordanijos kolega Aymanu Safadiu, su kuriuo aptars situaciją Artimuosiuose Rytuose bei taikos ir stabilumo regione užtikrinimo galimybes.