Plačiau kalbėjo LB Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Vanskevičė.

– Ar lietuviai dar neša išsikeisti litus?

–  Taip, kiekvieną dieną, ypač monetų. Labai apgadintų pinigų ekspertizei gauname rečiau, kartą į mėnesį, kartą į du.

– Kur žmonės atranda litus?

– Istorijų būna įvairių. Randa senose knygose, paveldi nekilnojamąjį turtą iš senelių ar tėvų, pradeda remontą ir randą durų staktose, balduose, karnizuose, krosnyse. 

– LB duomenimis, kiek dar likę litų rinkoje? Ar tie pinigai kada nors grįš keitimui pas jus, ar jūs juos jau nurašėte kaip beviltiškus?

– Mūsų duomenimis, yra apie 120 mln. eurų. Čia pavertus litus į eurus. Tiek apyvartoje liko neiškeistų. Šiek tiek mažiau nei pusė milijardo litų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek dar laiko LB priims litus?

– Laikas – neribotas. Tikriausiai žmonės nežino, kad vis dar gali juos atnešti į banką ir pasikeisti.

– Ką daryti, jeigu 500 eurų kupiūra suplyšo ar apliejau ją kava? Ir ar LB priima tokius pinigus?

– Taip. LB priima visus pinigus. Tinka ir įplyšę, sulieti. Reikia ateiti į LB kasą, jeigu viskas aišku, kad tai – tikras banknotas, tada žmogus pateikia prašymą ir ekspertai nustato, kiek ir kokių banknotų ten yra. Taip pat skatiname, kad jeigu atsitiko kokia nelaimė, pavyzdžiui, užsidegė pinigai, sulipo, sušlapo vienoje krūvoje, tai patys neatskirkit jų. Jeigu jie sudegė stiklainyje, tai stiklainyje ir atneškite mums, kad kuo mažiau liestumėte ir gadintumėte tuos pinigus patys. Ekspertai turi daugiau priemonių, kaip juos atpažinti.

– Bet jeigu atnešė mažą skiautelę, kurioje net nesimato serijos numerio, ar jūs ją priimsit ir grąžinsit naują 500 eurų kupiūrą? Kur yra riba, kada jūs jau nebekeičiat į originalią kupiūrą?

– Yra taisyklė, kad daugiau nei 50 proc. turi būti išlikę banknoto. Jeigu banknotų atnešama daugiau, tai tikėtina, kad banknoto dalis yra kažkur tarp tų kitų banknotų, tai atneškite visą tą krūvelę su suplyšusiomis dalimis, nes jeigu likus jau tik viena skiltelė, tai nepakeisime. 

Pasaulyje cirkuliuoja milijardai monetų ir banknotų, tačiau tų, kuriais mokėti negalime, vertė kyla kartais. Apie tai plačiau papasakojo numizmatas Tauras Račyla.

– Pagal dabartinį kursą, 10 litų verti 3,5 eurų. Kadangi dabar tokia situacija, mes jį pardavinėjame jau su numizmatine verte, tai jis vertas kažkur apie 15 eurų.

– Kai kur žmonės nepagaili ir 50 eurų už 10 litų. Nuo ko tai priklauso?

– Šie banknotai labai populiarūs visame pasaulyje, kadangi yra pavaizduoti du lakūnai. Šie spalvoti ir turintys sudėtingą, gražų dizainą abiejose pusėse banknotai labai populiarūs tarp kolekcionierių. Nors šie pinigai jau necirkuliuoja pas mus nuo 2015 m., bet vis dar randami pas žmones. Lietuvoje dar yra 450 mln. neiškeistų litų. Banknoto vertė priklauso nuo bankinio stovio. Jei banknotas buvęs apyvartoje, palankstytas, tai jo vertė nominali pagal kursą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek galėtų kainuoti 20, 50, 100 litų banknotai? Kokie pinigai dažniausiai cirkuliuoja pas jus?

– Dažniausiai sutinkami smulkesni nominalūs pinigai. 100 litų rečiau sutinkami. Pats brangiausias yra 500 litų banknotas, nes jo vertė apie 145 eurai. Už tokią kainą jau sunkų jį surasti. Rinkoje jo vertė apie 200 eurų, gal net daugiau.

– Turite ir vieno lito banknotą. Kiek šie banknotai galėtų kainuoti? Jie yra dar senesni.

– Banknotai cirkuliavo iki 2007 m. Dabar jie yra pakankamai aukštomis kainomis. Vienas litas kainuoja apie 10 eurų. Kalbant apie monetas, 2010 m. monetų rinkinys kainuoja kažkur 170 eurų. Kiekvienai metais litų numizmatinių rinkinių kainos kyla, kadangi su metais numizmatinė vertė auga. Tuo tarpu šių metų euro monetų rinkinio vertė yra 30 eurų.

– Ar tai populiari investicinė prekė?

Pats brangiausias yra 500 litų banknotas, nes jo vertė apie 145 eurai.

– Taip, kiekvieną dieną ateina klientai, kurie domisi, perka. Pernai lito monetų pardavime apyvarta mūsų, kaip įmonės susijusios su numizmatinėmis priemonėmis, buvo apie 800 tūkst. eurų.

– Ką daryti mūsų tautiečiams, kurie dar turi pasislėpę litų? Sakėte, kad jų vertė ir toliau augs. Reiškia, juos ir toliau reikia laikyti, didinti tą vertę.

– Nesiūlyčiau nešti į banką, šių pinigų numizmatinė vertė auga kiekvienais metais. Jei tie banknotai geros stovio, nesulankstyti, tada jie tikrai verti dėmesio.

Spalio pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 314,4 mln. litų, monetų – 113,9 mln. litų, arba atitinkamai 91,1 mln. ir 33 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje taip pat buvo 18,7 mln. litų vertės numizmatinių monetų.

Pasak Lietuvos banko, litų keitimo į eurus procesas išlieka pakankamai aktyvus.

Gyventojai vis dar pakankamai aktyviai keičiasi litus į eurus: šiemet iki spalio pabaigos Lietuvos banke atlikta daugiau kaip 12 tūkst. litų keitimo operacijų.

„Gyventojai vis dar pakankamai aktyviai keičiasi litus į eurus: šiemet iki spalio pabaigos Lietuvos banke atlikta daugiau kaip 12 tūkst. litų keitimo operacijų, kurių metu pakeista daugiau kaip 9 mln. litų, o per visus 2018 metus atlikta 19 tūkst. litų keitimo operacijų, iš viso pakeista į eurus 13,3 mln. litų“, – BNS nurodė Lietuvos bankas.

Tačiau, anot jo, dalis litų į centrinį banką negrįš vien todėl, kad jie yra arba sunaikinti, pamesti, dalį jų gyventojai pasiliko atminčiai. Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad nors į eurus dar neiškeistų litų suma atrodo įspūdingai, ji sudaro tik nedidelę dalį prieš euro įvedimą apyvartoje buvusių litų.

Lietuvos banko duomenimis, likus metams iki euro įvedimo – 2014 metų pirmąjį ketvirtį – apyvartoje buvo 11,278 mlrd. litų, prieš pat euro įvedimą 2014-ųjų pabaigoje – 5,805 mlrd. litų, po euro įvedimo 2015 metų pabaigoje – 535,3 mln. litų.

Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keičia neribotą laiką.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės skyriaus specialistė Ramunė Juzėnienė laidoje KK2 sakys, kad nereikia atmesti versijos, jog žmonės tiesiog pamiršta, kad dar turi kažkur pasislėpę litų: „Paslepia, pamiršta, nežino, kiek turėjo, kur turėjo“.

Banko atstovė sako, kad jai teko susidurti su neįtikėtinomis situacijomis, kai litus žmonės rasdavo pačiose keisčiausiose vietose.

„Viena iš įsimintiniausių istorijų buvo tuomet, kai kreipėsi moteris, kuri, atvažiavusi į svečius pas močiutę, užkūrė krosnį, o močiutė išsigandusi šaukė, kad ten paslėpti jos pinigai. Jie buvo sudėti į stiklainį. Nesvarbu, kad stiklainis buvo užsuktas, tačiau dėl aukštos temperatūros pinigai greitai suanglėja“, – pasakos banko specialistė.

Po šio nutikimo anūkai į banką atnešė apdegusį stiklainį su sudegusiais pinigais. Bankininkai ilgai suko galvas, kaip išimti pelenus, kad nebūtų sutrupinti banknotų serijų numeriai. Senolei ir anūkams pasisekė, nes bankas pinigus grąžino.

Kitas tautietis pinigus slėpė sienos oro tarpe. Ne vienus metus pinigus grūdo į sieną, o ten jie supelijo. Įdomiausia tai, kad vyrui buvo grąžinta keliomis dešimtims tūkstančių daugiau nei jis tikėjosi – pasirodo, vyras jau pats nežinojo, kiek ten pinigų yra paslėpęs.

„Buvo kaupta kupiūromis po 200 litų. Klientas teigė, kad jis galėjo būti sukaupęs apie 12 tūkst. litų, o mes suskaičiavome berods 60 tūkst.“, – kalbės R. Juzėnienė.

Visą reportažą apie lietuvių pinigų slėpimo ypatumus žiūrėkite šiandien laidoje KK2, 19 val. 30 min. per LNK.

Pažeidėjas buvo sulaikytas sekmadienio vakarą 19.30 val. Skapiškio seniūnijoje, Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietėje, kelių Kupiškis–Rokiškis–Skapiškis sankryžoje.

Automobilio „VW Golf“ 50-mečiui vairuotojui buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas, pranešė policija.

Rokiškio gyventojas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pareigūnams davė 110 litų ir 130 Lenkijos zlotų kyšį.

Įtariamasis sulaikytas, jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kovo pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 333,1 mln. litų, monetų – 114,4 mln. litų, arba atitinkamai 96,5 mln. ir 33,1 mln. eurų. Šių banknotų svoris siekia apie 11 tonų, monetų – apie 1,48 tūkst. tonų

Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininko Egidijaus Paleckio, keičiančių litus į eurus vis mažėja. Per tris šių metų mėnesius centriniame banke į eurus pakeista daugiau kaip 3,2 mln. litų, atlikta 5 tūkst. keitimo operacijų (pernai sausį-kovą – atitinkamai 5 mln. litų ir 8 tūkst. operacijų).

„Šiemet Lietuvos banke buvo pakeista mažiau litų, buvo mažiau ir gyventojų, keičiančių litus, bet padidėjo suma, iškeičiama per vieną litų keitimo operaciją. Vis dėlto visi į apyvartą išleisti litai tikrai niekada negrįš į Lietuvos banką, nes dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba žmonės juos pasiliko atminčiai“, – BNS sakė E. Paleckis.

Lietuvos banko duomenimis, likus metams iki euro įvedimo - 2014 metų pirmąjį ketvirtį – apyvartoje buvo 11,278 mlrd. litų, prieš pat euro įvedimą 2014-ųjų pabaigoje – 5,805 mlrd. litų, po euro įvedimo 2015 metų pabaigoje – 535,3 mln. litų, o 2017 metų pabaigoje – 469,5 mln. litų.

Per 2017 metus Lietuvos banke į eurus pakeista apie 22 mln. litų (maždaug 6,4 mln. eurų).

Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keičia neribotą laiką.

Netikėtas pastebėjimas

Į portalą kauno.diena.lt redakciją parašęs kaunietis tikino, kad labai nustebo ties Savanorių prospekto ir S.Žukausko gatvės sankryža pastebėjęs Vyčio skulptūrą. Vyras keliavo su šeima, tad net sustojo įsiamžinti prie raitelio ir žirgo.

„Kiek girdėjau, svarstė Vytį pastatyti kažkur Kauno centre, bet, matyt, ten dar derina detales, tad verslininkai sugalvojo patys įamžinti kovotoją už laisvę. Vytis prie „Tarp gėlių“ parduotuvės padarytas iš kažkokių skutelių, tad tikrai įdomiai atrodo. Pasidarėme kelias fotografijas ir su žmona likome nustebę, jog apie jau stovintį Vytį Kaune nieko neteko girdėti. Galbūt šią informaciją praleidau, nes retai tenka šia Kauno dalimi važinėti. Bet kokiu atveju, ši vieta pasižymi jau ne pirmą kartą. Manau, kad išradingi žmonės dirba ir sugeba vis praeivius nustebinti“, – pastebėjimais pasidalijo kaunietis Jurgis.

Noras įprasminti istoriją

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su parduotuvės „Tarp gėlių“ atstovais ir pasidomėjo, kaip kilo mintis ties judrių gatvių sankryža pastatyt Vyčio skulptūrą. Bendrovės vienas savininkų Aidas Gaidys tikino, kad taip norėjosi pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Norėjome padaryti Kaunui Vytį ir pasižiūrėti, kokios klaidos padarytos, kad paskui gaminant tikrąjį Vytį būtų galima nekartoti tų klaidų. Kadangi nutarta, kad Kaunas turės Vytį, bet šiek tiek vėliau, nusprendėme padaryti, kad žmonės jau dabar galėtų džiaugtis. Sulaukiame komentarų, jog Vilnius svarstė statyti, o Kaunas aplenkė ir jau turi Vytį“, – kalbėjo A.Gaidys.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kadangi nutarta, kad Kaunas turės Vytį, bet šiek tiek vėliau, nusprendėme padaryti, kad žmonės jau dabar galėtų džiaugtis.

Litais dekoruotas Vytis

Anot „Tarp gėlių“ parduotuvės savininko, dabar Kaune pastatytas Vytis yra ypatingas, nes jam panaudota net 3 mln. susmulkintų litų.

„Kažkada litais pasirūpinome ir kilo mintis, kad juos panaudosime, nes tai buvusi mūsų istorijos dalis, daug žmonių juos lietė ir tie pinigai tikrai kalba apie Lietuvą. Mes padarėme metalinį Vyčio karkasą, tuomet padengėme polisteroliu ir ant viršaus dekoravome susmulkintais litais“, – aiškino A.Gaidys.

Raitelio, apsiginklavusio kalaviju ir skydu, kompozicija yra maždaug keturių metrų aukščio. Jai spalvą ir faktūrą suteikė susmulkinti 200 litų vertės banknotai.

Iš pradžių Vyčio sumanytojai galvojo skulptūrą palikti iki Kovo 11-osios šventės, tačiau dabar svarsto leisti kauniečiams originaliu trijų milijonų vertės Vyčiu leisti pasidžiaugti ilgiau. Tad gali būti, kad skulptūra stovės iki tol, kai tikrasis Vytis Kaune atsistos į savo vietą.

Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką.

Lietuvos banko duomenimis, gyventojai tebeturi daugiau kaip 336,3 mln. litų banknotų (6 proc. buvusių apyvartoje iki 2015 metų sausio) ir apie 114,5 mln.  apyvartinių litų monetų (58 proc.).

„Keičiančių litus į eurus mūsų kasose Vilniuje ir Kaune bus ir šiemet, nes gyventojai  jų tebeturi gana daug. Bet galima prognozuoti, kad tokių pinigų keitėjų toliau mažės. Palyginti su ankstesniais metais, pernai Lietuvos banke buvo pakeista mažiau litų, buvo mažiau ir gyventojų, keičiančių litus, bet padidėjo suma, iškeičiama per vieną litų keitimo operaciją. Porą kartų keitimo sumos pernai viršijo 100 tūkst. litų, o sykį iškeitėme net 0,5 mln. litų“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis.

Jis pažymi, kad visi į apyvartą išleisti litai tikrai niekada negrįš į Lietuvos banką, nes  dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba žmonės juos pasiliko atminčiai.

Iš visos negrįžusių į Lietuvos banką daugiau kaip 469 mln. litų sumos, skaičiuojant pagal jų buvusią vertę, daugiau kaip 18,7 mln. sudaro numizmatinės litų monetos. Tokių monetų 0,2 mln. litų padaugėjo, palyginti su euro įvedimo 2015 metų sausio 1 dienos momentu, nes jas iš turėtų atsargų Lietuvos bankas parduoda ir pradėjus naudoti bendrąją valiutą.

2017 metais atlikta daugiau kaip 30 tūkst. litų keitimo operacijų (per visus 2016 metus – 47 tūkst.), iš viso pakeista 22 mln. litų.

Lietuvos banke nemokamai neribotą laiką ir neribojant sumos keičiami visų laidų (1991 metų ir vėlesnių) litai. Gyventojai, vis dar turintys litų, juos gali pasikeisti.

Banknotų rinkinį sudarys trijų nominalų banknotai. 1991-aisiais išleisti 1000 ir 500 litų banknotai bei 1994-aisiais išleistas 100 litų banknotas. Į rinkinius patekę litai niekada nebuvo apyvartoje, todėl oficialus jų keitimas į eurus negalimas.

Pirmiausia banknotų rinkinius bus galima įsigyti jau pirmadienį vyksiančiame elektroniniame aukcione. Čia bus parduota 500 rinkinių. Po savaitės dar beveik 4500 rinkinių žmonės galės nusipirkti internetu, užėję į Lietuvos banko svetainę. Jais taip pat bus prekiaujama Centrinio banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Atskirų banknotų pirkti nebus galima, prekiaujama tik trijų banknotų rinkiniais.