Raštą pasirašė virš 700 mokytojų

Raštą inicijavusios Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis sako, kad penktadienį popiet lituanistai sužinojo, jog dėstantis mokytojas negalės būti savo mokinius kalbinančiu vertintoju per egzaminą. Anot jo, mokykloms buvo perduoti nurodymai performuoti komisijas, kad jose nebūtų dėstančių mokytojų.

„Anksčiau buvo sutarta, kad mokytojas, kuris moko mokinius, galės dalyvauti egzamine kaip vertintojas, kuris kalbina mokinį. O penktadienio popietę buvo paskelbta, neatsiklausus mokytojų, kad reikia perkurti jau sudarytas vertinimo grupes pagal naują sistemą – mokantis vertintojas negali būti toje pačioje patalpoje su mokiniu, kurį jis moko“, – Eltai teigė raštą inicijavusios Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis.

LKLMS pirmininkas pabrėžė, kad su mokytojais nebuvo sutarta dėl šio tarpinio patikrinimo vertinimo pasikeitimo.

„Labai neracionaliu ir netgi ciniška, likus vos trims mėnesiams iki egzamino, imti ir keisti tvarką. Ir dar tokiu būdu – yra pašalinamas vienintelis šioje situacijoje įmanomas vaiko psichologinio saugumo garantas, tai yra, kad šalia jo per egzaminą bus jo dėstantis mokytojas, kurį jis pažįsta, atpažįsta ir prie kurio bent jau sąlyginai gali jaustis ramesnis“, – argumentavo M. Grigaitis.

Rašte, kurį pasirašė 703 lituanistai, reikalaujama nekeisti sausio 4 dieną patvirtintos vykdymo instrukcijos ir leisti dėstančiam mokytojui dirbti pokalbį palaikančiu vertintoju tarpinio patikrinimo metu. Jame taip pat prašoma iki sausio 24 dienos patvirtinti I tarpinio atsiskaitymo vertinimo normas, su sutinkančiais vertinti mokytojais iki vasario 1 d. pasirašyti sutartis, kuriose būtų išdėstytos darbų sąlygos, apimtys ir darbo apmokėjimas.

NŠA ramina: mokiniui dėstantis mokytojas galės būti pokalbį vedančiuoju vertintoju

NŠA Eltai perduotame komentare teigia, kad lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo vykdymo ir vertinimo tvarką nustatanti instrukcija buvo paskelbta dar vasarą. Instrukcijos projektas nebuvo keistas ir oficialiai patvirtintas sausio 4 dieną.

„Lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo tarpinio patikrinimo metu kandidato darbą vertins du vertintojai: pokalbį palaikantis vertintojas, kuris galės skirti 4 taškus iš 20, ir vertinantis vertintojas, kuris skirs likusius taškus pagal vertinimo kriterijus“, – aiškina agentūra.

Oficialiai patvirtintoje instrukcijoje, pažymi NŠA, draudimo dėstančiam mokytojui dalyvauti savo mokinio kalbėjimo patikrinime – nėra. Mokinį ugdantis pedagogas galės būti pokalbį palaikančiuoju vertintoju.

„Kandidatui dėstantis mokytojas gali būti tik pokalbį palaikančiu vertintoju. Vertinančiu vertintoju gali būti kandidatui nedėstantis mokytojas. Taip siekiama kuo įmanoma objektyviau įvertinti mokinių įgūdžius, pasiekimus bei bendrai stiprinti brandos egzamino įvertinimo tikslumą ir skaidrumą“, – pabrėžia NŠA.

Be to, pažymi agentūra, kandidatui dėstantis mokytojas gali būti ir vyresniuoju vertintoju, kuris tiesioginiame kandidato vertinime nedalyvauja.

NŠA atkreipia dėmesį, kad lituanistų pasirašytame rašte išsakyti reikalavimai dėl tarpinio patikrinimo vertinimo jau yra numatyti vykdymo instrukcijoje. Nesusipratimas galėjo kilti dėl neteisingai interpretuoto atsakymo konsultuojantis dėl vertintojų, dalyvaujančių patikrinime, sako agentūra.

NŠA duomenimis, šiuo metu lietuvių kalbos ir literatūros pirmajam tarpiniam patikrinimui yra užsiregistruota 1870 mokytojų. Jiems suplanuoti mokymai, kaip vertinti kandidatų darbus, kurie prasidės vasario pabaigoje. Tarpinis patikrinimas vyks balandžio pradžioje.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F. Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Pretendentų kandidatūras turi teisę siūlyti fiziniai ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, kurie iki 2021 m. balandžio 26 d. privalo pateikti:

1) motyvuotą rekomendaciją;

2) išsamų pretendento gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą;

3) svarbiausių pretendento darbų sąrašą (nurodyti atliktus neatlygintinai).

Pretendentai gauti premiją bus vertinami pagal šiuos kriterijus:

1) pastangos skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą viešajame gyvenime ir akademinėje srityje, žiniasklaidoje ir įvairioje literatūroje, renginiuose, socialinėse akcijose;

2) rūpinimasis lietuvių kalbos pritaikymu informacinėse technologijose;

3) lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų, sumanymų įgyvendinimas, kitokia lituanistinė veikla;

4) visuomenei reikšmingų, turinio naujumu išsiskiriančių lituanistikos (kalbotyros, knygotyros, paveldo komunikacijos, spaudos istorijos, socialinės kultūros) mokslo darbų (ne žemesnės pakopos kaip magistro darbas) ir kitokių tyrinėjimų atlikimas ir paskelbimas;

5) rūpinimasis lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir pasaulyje;

6) dalies lituanistinės veiklos atlikimas neatlygintinai.

Premija gali būti skiriama, jeigu pretendentas atitinka ne mažiau kaip du iš nurodytų kriterijų, tačiau šeštasis kriterijus yra privalomas (lituanistinės veiklos atlikimas neatlygintinai).

Kalbos premiją konkurso būdu skirs Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Tradiciškai Kalbos premijos laureatas paskelbiamas gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Dėl premijos laureato paskelbimo laiko ir vietos bus sprendžiama vėliau, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos situaciją Lietuvoje. Tikimasi, kad 2021 m. Kalbos premija bus iškilmingai įteikta Valdovų rūmuose vyksiančiame renginyje „Kalbos vakaras“ gruodžio mėnesį.

Reikia pripažinti, kad projekto „Skaitome Vilnių“ rengėjai puikiai parinko vietą šiai citatai. Humanitarinių mokslų studentams tikrai verta ją pakeliui perskaityti. Dėstytojams, beje, irgi ne pro šalį.

Kodėl akademinei bendruomenei išminties įkvepia būtent prezidentas – prie to dar sugrįšime. Kol kas atkreipkime dėmesį į gelmes, kurias atveria žodis „žmoniška“, jei jis pasakomas tarpukariu, o prisimenamas mūsų laikais. A.Smetona, žinoma, norėjo pasakyti tai, ką šiandien greičiau vadintume „žmogiška“ – universalu, visuotina. Bet istorija terminui „žmoniška“ pridėjo ir kitą prasmę – gerai, kokybiškai padaryta ar sutvarkyta.

Jei per šias dvi prizmes pažvelgtume į pastaruoju metu daugiau viešumo sulaukusį lituanistikos lauką, tai pastebėtume keistą dalyką. Palinkėjimas, kad lietuvybė būtų žmogiška, iš dalies išsipildė, bet ir vėl kita prasme negu norėjo A. Smetona.

Nenauja, bet akivaizdu, kad tarp lituanistų visu smarkumu siautėja tipiškai žmogiškos aistros, sukeliančios itin žmogiškus konfliktus. Konfliktų dalyviams atrodo, kad jų kova veikia ir jaudina visą visuomenę, nors tai – netiesa: visuomenei kova dėl lietuvių kalbos politikos labai mažai rūpi.

Paskendus tokio pobūdžio žmogiškume, nelengva būti žmogišku universalumo, pasauliškumo, visuotinumo prasme. Lietuvoje yra talentingų humanitarų, kurių darbai pripažįstami Europoje ir pasaulyje. Ne visai tiesa, kad mes – provincialūs ir nematomi. Problema kita: ne to mes iš tikrųjų trokštame. Mums nepakanka „rasti savo vietą“, nors ir sakome, kad pakanka.

Mus, kaip ir A. Smetoną, kamuoja kitokio pobūdžio troškulys: norėtume, kad lietuviškumas kažką duotų Vakaruose vis aiškiau besiformuojančiam naujam žmogaus paveikslui; kad lietuvis tame paveiksle galėtų iš dalies matyti save, kaip mato britas, amerikietis, vokietis, italas ar net lenkas.

Šį tikrąjį troškulį sunku numalšinti be žmoniškos lituanistikos. Žmoniškos, šį kartą, paprastos, ūkiškos kokybės prasme. Tokios lituanistikos (iš dalies tai galioja visam humanitariniam laukui) kol kas dar nebuvo ir nėra.

Lituanistikos ūkio problemų priežastys – ir vėl labai žmogiškos. Kam netrūksta akademinių raumenų, tas iš prigimties bjaurisi administracine veikla. Kas imasi administruoti, tas dažnai turi nepakankamus akademinius raumenis, todėl nepajėgia iš tikrųjų integruoti savo valdomos bendruomenės ir duoti jai kryptį. O kas turi viską, tas dažniausiai apskritai atsistoja lauko pakraštyje, tingėdamas veltis į „visa tai“.

Kai taip yra, tai nesvarbu, kas kaltas. Kol taip yra, tol veikia klasikinė lietuviška, žmogiška ir gal net žmoniška formulė: valdžia viską išaiškins. Būtent valstybės valdžia ir lemia lituanistikos padėtį nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Bet valstybės valdžia negali patenkinti mūsų troškulio įsilieti į Vakarų žmogaus paveikslą. Valstybės valdžia turi per daug paprastesnių reikalų. Lituanistika valdžiai, geriausiu atveju, yra žaidimo objektas. Ir ne, šioje srityje išleidžiami pinigai tikrai nėra dideli – tuo galima būti visiškai tikram.

Šiandieninė valdžia bando manipuliuoti autentiškos lietuvybės troškuliu. Todėl visi tautinio grynumo gynėjai jaučiasi „ant bangos“. Kita valdžia gali būti protingesnė, gali formaliai panaikinti jau dabar nebesvarbią kalbos policiją ar kitaip reikšmingai pakeisti kalbos įstatymą. Bet ir tai tikrojo troškulio nenumalšins.

Matau problemą, bet neturiu sprendimo. Todėl pabaigai tiesiog pasiūlysiu dar šiek tiek pasiklausyti A. Smetonos kalbos apie žmonišką lietuviškumą. 1933 m. – pačioje savo diktatūros viršūnėje, jis išliejo visiems lietuviams bendrą troškulį ir kartu valdžios bejėgystę lituanistikos akivaizdoje. Siekiant išryškinti mintį, ištrauka šiek tiek kupiūruota:

„Žaismo rungtynės Lietuvoje, kad paskatintų ir darbo rungtynes, tai būtų didis mūsų kultūroje pažangos šuolis. Ypačiai mūsų inteligentija turėtų čia pavyzdžiu šviesti. Bet kaip dar toli esame nuo jo! Vadovauti juk yra mokėti dirbti. (...) Reikia mokėti dirbti ne tik vienam, bet ir talkoje su kitais, dirbti organizuotoje draugijoje. Žmogus yra visuomeninė gyvybė, kaip jau senovėje yra pastebėję mokslininkai. Šioji ypatybė, deja, lietuvių maža tėra išlavinta. Būdami rusų valdžioje, jie negalėjo visuomeniškai organizuoti, dirbti, kadangi kultūringai viešumoje judėti buvo draudžiama. Tūnoti, glūdėti buvo piliečio dorybė, o judėti – jo nuodėmė.“

Dalykinį seminarą ir edukacinę programą jiems surengė Švietimo ir mokslo ministerija.

Seminaras „Mokytojo vaidmuo lituanistiniame švietime užsienyje“ prasidės birželio 20 d. 11.30 val. viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“.

Per tris seminaro dienas iš įvairių kraštų atvykstantiems mokytojams ir lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkams bus pristatyta nauja lietuvių kalbos ir literatūros programa 1–10 klasėms, mokymo priemonės, skirtos lituanistiniam ugdymui, internetinio A2 mokėjimo lygio lietuvių kalbos mokymo kursas suaugusiesiems ir kt.

Numatyta ekskursija į Anykščius, Lietuvių kalbos instituto Lituanistikos židinį ir kt.

Į Vilnių tobulinti kvalifikacijos atvyko per 30 pradedančiųjų pedagogų iš užsienio šalių lituanistinių mokyklų, o būsimiems pedagogams iš Lietuvos suteikta galimybė atlikti praktiką užsienyje, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Jau veikiančiose ar besisteigiančiose lituanistinėse mokyklose pradedantys dirbti mokytojai  į Lietuvą tobulinti savo kvalifikacijos buvo pakviesti pirmąkart.

Kaip informavo ŠMM, sukviesti mokytojai, kurie vaikus moko lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir etnokultūros, iš viso dirba dvidešimtyje šalių: Rusijoje, Kazachstane, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Danijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Šveicarijoje,  Italijoje, Australijoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Venesueloje, JAV, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose bei Egipte.

Tris dienas vyksiančiame seminare mokytojai diskutuos apie mokymo metodus, mokymo planus. Jiems bus pristatytos mokymo priemonės, edukaciniai žaidimai internete, Vilniaus lietuvių namų patirtis mokant iš užsienio atvykusius lietuvius. Dalyviai diskutuos, kaip sukurti  stiprią ir sėkmingai veikiančią mokyklą užsienyje, taip pat lankysis Vilniaus rajono Rudaminos vaikų lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“. 

Ministerija taip pat pranešė, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams sudarytos galimybės atlikti praktiką lituanistinėse mokyklose užsienyje.

Praktiką Lietuvos studentai atliks dviejose JAV lituanistinėse mokyklose, taip pat Londone, Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje bei Gruzijos lietuvių kalbos centre. Praktikantai iš Lietuvos taip pat padės kurti naują lituanistinę mokyklėlę San Paule, Brazilijoje. Su mažaisiais užsienio lietuvaičiais jaunieji pedagogai bendraus nuo poros mėnesių iki pusės metų.

Švietimo ir mokslo ministerijai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija šiemet Lietuvos studentai taip pat galės atlikti praktiką Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Studentai stažuosis Lietuvos ambasadose Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Švedijoje, Turkijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje, ambasadoje prie Šventojo Sosto, generaliniuose konsulatuose Niujorke ir San Paule, Nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos ir Misijoje Jungtinėse Tautose.

Iš viso 2014–2015 m. startuojančiam pilotiniam projektui atrinkta 30 studentų iš 6 Lietuvos aukštųjų mokyklų: keturiolika – iš Vilniaus universiteto, septyni – iš Lietuvos edukologijos universiteto,  šeši – Vytauto Didžiojo universiteto, taip pat po vieną studentą iš Kauno technologijos, Mykolo Romerio bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų.

Daugiau nei 30-yje pasaulio šalių veikia beveik 200 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi per 6000 mokinių.

Ministerija koordinuoja ir devynių lietuviškų bendrojo ugdymo mokyklų Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje darbą. Jose mokosi beveik 1600 mokinių.

Šią savaitę Druskininkuose rinksis užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojai.

Birželio 25–27 dienomis Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymų centre „Dainava“ šiems pedagogams rengiamas kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Į jį atvyks daugiau nei 50 lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų iš 17 šalių, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Anot jos pranešimo, lituanistinių mokyklų mokytojai praktiškai išbandys naujus kalbos mokymo metodus, pritaikytus dvikalbei aplinkai, susipažins su Lietuvos istorijos mokymo naujovėmis, dalyvaus tautodailės dirbtuvėse.

Ketvirtadienį numatomas Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos atstovų, lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkų susitikimas. Per jį bus aptarta lituanistinio švietimo situacija ir kryptys, lituanistinių mokyklų finansavimas, vaikų motyvacijos skatinimas, mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimas ir kt.

Pedagogai taip pat diskutuos tautinio tapatumo, lietuvių kalbos išlaikymo, įvairių mokymo metodų taikymo daugiakalbėje aplinkoje klausimais.