Penktadienis yra paskutinė L. Dūdos, Miesto ūkio departamento vadovo pareigas ėjusio nuo 2009-ųjų rugsėjo pradžios, darbo diena.

Teigiama, kad pareigas savivaldybėje vyras palieka šalių susitarimu.

Po poros mėnesių jam sueis 65-eri, todėl, sulaukęs tokio amžiaus, dirbti valstybės tarnyboje nebegalės.

Be to, nuo balandžio 1-osios Klaipėdos savivaldybėje įsigalios nauja administracijos struktūra, kurioje neliks departamentų, o jų direktoriai taps vyriausiaisiais patarėjais.

Turiu planų – susirasti kitą darbą.

Apie tai, kad ši pareigybė dėl amžiaus nebus siūloma L. Dūdai, buvo žinoma dar iki naujos savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo.

Laikinai Miesto ūkio departamento vadovo pareigas eis Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. Macijauskas.

Kalbintas L. Dūda džiaugėsi nuveiktais darbais miesto priežiūros srityje ir tuo, kad Klaipėda visada pasižymėjo švara ir tvarka.

"Ir aš esu prie to prisidėjęs, kad ir ką pavydūs žmonės bekalbėtų", – pridūrė pašnekovas.

Paklaustas, ką ketina veikti, L. Dūda patikino – dar nesiilsės.

Jis prasitarė ieškosiąs darbo statybų sektoriuje bei esąs atviras pasiūlymams.

Nors tokių jau susilaukė, nenorėdamas užbėgti įvykiams už akių, savo planų iki galo taip ir neatskleidė.

"Turiu planų – susirasti kitą darbą. Esu truputį prietarus, nenoriu per anksti prisikalbėti. Nes dažnai taip ir būna: tik ką nors pasakai, ima ir neišsipildo", – pastebėjo vyras.

Jis neatmeta galimybės nerti į politiką.

"Kodėl gi ne, gal kas nors pakvies į kokį judėjimą. Politikoje būčiau ne paskutinis", – šyptelėjo L. Dūda.

L. Dūda turi magistro laipsnį, yra inžinierius-statybininkas, tačiau šia sritimi neapsiriboja.

Prieš kelerius metus jis išleido knygą, kurioje eiliuotai apžvelgė du krepšinio klubo "Neptūnas" sezonus. Galbūt, atsiradus daugiau laisvo laiko, dienos šviesą išvys ir antroji.

Užprogramuotas nepasitenkinimas

Naujai projektuojamos Dangės krantinės veikiausiai ir vėl bus ne tokios, kokių norėtų gyventojai.

Atnaujinus dešiniosios Dangės pusės krantines nuo Biržos tilto Irklavimo bazės link, vietoj dabar esančių tvorelių turėtų atsirasti metaliniai stulpeliai, kuriuos jungs storos virvės.

Neabejotinai vėl kils diskusijų, kaip ir pastaruosius 8 metus, kai, atnaujinus krantines nuo Biržos tilto iki Kuršių marių, gyventojai pasipiktino, kad iš viso nėra jokių atitvarų.

Tada žmonės net piketavo prie miesto rotušės, iškėlę plakatus: "Jei eini prie Dangės krantinių – palik vaikus namie", "Nori jaustis saugus – prisirišk".

Projektuotojai tada teigė, kad krantinės skirtos laivybai, o ne pasivaikščiojimui, nors atitvarų funkcijas, kad pėstieji neįkristų į upę, tam tikra prasme atlieka suoliukai.

Išeitis – gelbėjimo ratai

Po piketų buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri turėjo spręsti, ar iš tikro 14,5 mln. eurų (50 mln. litų) kainavusios krantinės yra nesaugios ir kaip galima būtų šią situaciją ištaisyti.

Tada buvo prabilta net apie užsienio ekspertų samdymą, kad šie pateiktų išvadas dėl krantinių saugumo.

Liudvikas Dūda / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiesa, krantinėse netrukus atsirado gelbėjimosi ratai. Nors teigiama, kad per tą laiką dėl nesaugių krantinių nuskendo mažiausiai keturi žmonės.

Dar krantinėse įrengta apie 20 vaizdo stebėjimo kamerų, kurių dalis neveikia.

Vis dėlto klaipėdiečių ir tai netenkina, nes, jų manymu, krantinių saugumas nuo to nepadidėjo.

"Mes ką priėmėme, tą eksploatuojame. Čia jau mušta korta, kiek galima tuo klausimu kalbėti? Bet aišku, jeigu yra poreikis, reikia kalbėti", – savo nuomonę išreiškė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Elgsenos klausimo problema

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pasikartojo, kad pagal techninį projektą, kuris buvo suderintas, tos krantinės esą atitinka visus reikalavimus.

"Pastaruoju metu nelaimingų atvejų nebuvo. Čia reikia išmokti saugiai elgtis, kaip ir prie visų vandens telkinių. Buvau parinkęs tų krantinių pavyzdžių iš Olandijos ir Skandinavijos miestų, kur prie krantinių nėra atitvarų, jos atviros ir šalia net driekiasi dviračių takai. Tiesiog žmonės ten protingai elgiasi, juk visuomenė nėra infantili ir geba pasirūpinti savo bei kitų saugumu", – kalbėjo R.Zulcas.

Esą kasdieniame gyvenime dėl atvirų krantinių didelių problemų neiškyla.

Tačiau grėsmė gerokai padidėja masinių renginių metu, kai žmonės gali būti įstumti į vandenį nevaldomos minios ar patys netyčia įkristi dėl švenčių metu vartoto alkoholio.

Praėjusią savaitę šalia tilto, vadinamojo „Salamander“ pastato sklypo vietoje, buvo įkurdintas statybininkų namelis.

Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, prasidėjo tilto remontas, kurio metu bus pritvirtintas naujas kontrasvoris (ši betoninė konstrukcija atitrūko dar 2017-ųjų pabaigoje).

Biržos tilto apačioje iš viso kabo šeši kontrasvoriai – po tris kiekvienoje pusėje. Vieno jų svoris – 12 tonų. Iš betono išlieti kontrasvoriai padeda pakelti tiltą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Surasti rangovą, kuris suremontuotų tiltą, savivaldybei pavyko tik iš ketvirto karto. Juo tapo bendrovė „Čiukuro Resta“.

Darbai miestui atsieis apie 150 tūkst. eurų. Departamento direktoriaus žodžiais, juos užbaigti statybininkai turėtų iki šių metų pabaigos.

„Rangovas turės suvirinti naują konstrukciją, padaryti klojinius ir užbetonuoti. Taip pat pakeisti susidėvėjusius tilto guolius bei sustiprinti likusius kontrasvorius. Tokį rimtą darbą padarys“, – vardijo L.Dūda. Nuo to laiko, kai nukrito vienas kontrasvoris, ant tilto pastatyti eismą ribojantys ženklai. Juos nuimti bus galima tik suremontavus tiltą.

Daugiau, nei yra dabar, eismas nebus ribojamas Pasak L. Dūdos, ženklai automobilių eismui netrukdo – tik primena nedrausmingiems vairuotojas, kad pirma juosta yra skirta dviratininkams.

„Tie ženklai – blogiems vairuotojams. Nes kai kurie buvo įsigudrinę važiuoti tiesiai, pirmąja juosta“, – tikino pašnekovas.

Dar gali skųsti

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja konstatavo, kad tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojams skirtos pagrįstai ir teisėtai.

Tačiau L.Dūdos ir R.Mockaus skundas dėl skirtų papeikimų buvo iš dalies patenkintas. Konstatuota, kad valstybės tarnautojams skirtos tarnybinės nuobaudos per griežtos.

Teismas įpareigojo jas sušvelninti – papeikimą pakeisti pastaba.

Tuo ši istorija dar gali nesibaigti. Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tą reikėtų padaryti per mėnesį.

Nuobaudos skirtos pagrįstai.

"Mano, kaip vadovo, reakcija yra normali. Pagrindinis tikslas buvo įrodyti, kad darbuotojai, kurie netinkamai atliko savo pareigas, turėtų būti baudžiami ir prisiimti atsakomybę. Teismas konstatavo, kad jie veikė ne taip, kaip privalėjo, dėl ko susidarė situacija, ir nuobaudos skirtos pagrįstai", – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Jis tvirtino nematantis problemos dėl nuobaudos sušvelninimo: "Tikslas yra ne bausmės dydis, o neišvengiamumas, jei kokie darbai nepadaryti. Sprendimo neskųsime."

Savo kaltės neįžvelgia

L.Dūda, kuris dabar nedirba dėl ligos, ir R.Mockus dar negalėjo pasakyti, ar skųs teismo sprendimą. Valstybės tarnautojai tvirtino, kad pirmiausia nori įsigilinti į motyvus.

"Sprendimą vertinu blogai. Gal nebuvo gerai įsigilinta į mūsų skundo esmę. Ten buvo daug niuansų. Šiandien sunku pasakyti, kaip elgsimės toliau. Svarstau galimybę skųsti teismo sprendimą. Jaučiuosi nubaustas neteisingai", – tvirtino departamento direktorius.

L.Dūda pabrėžė, kad padarė viską, jog praėjusių metų rugsėjo pradžioje nesutriktų maršrutinių taksi paslaugos teikimas.

Buvo uždelsta, o dėl to aš nesijaučiu kaltas.

"Jei būtų buvęs laiku patvirtintas mūsų siūlytas sprendimo būdas, kuris buvo įgyvendintas vėliau, absoliučiai nieko nebūtų įvykę – maršrutiniai taksi būtų važiavę. Tačiau buvo uždelsta, o dėl to aš nesijaučiu kaltas. Mes viską padarėme laiku, reikėjo tik parašą padėti", – komentavo departamento direktorius.

R.Mockus tvirtino, kad apsispręs, ar skųsti teismo sprendimą, kai susipažins su medžiaga.

"Viskas dar labai šviežia, tad nieko negaliu pasakyti. Susipažinsiu su medžiaga, kurios yra daug, ir apsispręsiu. Reikia įvertinti motyvus, įsigilinti. Sprendimą vertinu "vidutiniškai", – tvirtino vedėjas.

Sprendimą vertinu "vidutiniškai.

Teko įsikišti merui

S.Budinas savo pavaldiniams L.Dūdai ir R.Mockui papeikimus skyrė dėl sutrikusio maršrutinių taksi paslaugos teikimo.

Šie nekursavo dešimt dienų nuo rugsėjo 5 d., nes dieną prieš pasibaigė sutartys su vežėjais, kurie teikė šią paslaugą, o savivaldybės administracija nesudarė naujų.

Maršrutinių taksi paslaugos teikimas atnaujintas, surengus apklausą ir pasirašius laikinąsias sutartis su vežėjais.

Sprendžiant situaciją, teko įsikišti ir miesto merui.

Dabartiniai "mikriukai" po miestą kursuos iki pirmadienio. Tada į gatves išvažiuos nauji, kurie dirbs bendrojoje miesto viešojo transporto sistemoje.

Maršrutinių taksi paslaugos sutrikimui tirti buvo sudaryta speciali komisija. Į ją buvo pakviesti visų miesto tarybos frakcijų atstovai.

Komisija įžvelgė, kad savivaldybės administracija kalta dėl susidariusios situacijos.

Tarnybinį tyrimą atliko ir S.Budinas. Po jo ir buvo papeikimai paskirti L.Dūdai ir R.Mockui.

Tačiau kai kurie politikai tvirtino, kad atsakomybę turėtų prisiimti pats administracijos vadovas.

Pradėti dar du patikrinimai

Pastarojo posėdžio metu L.Dūda priekaištų sulaukė ir iš kai kurių tarybos narių. Piktintasi, esą departamento vadovas tinkamai neatlieka savo pareigų.

S.Budinas teigė, kad vienoks ar kitoks pasipiktinimas yra labiau emocija.

"Aš, kaip vadovas, turėčiau vertinti konkrečius darbus ar nedarbus. Darbuotojui skiriama nuobauda, kai šis neatlieka savo pareigų", – teigė direktorius.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad L.Dūdos atžvilgiu pradėti dar du tarnybiniai patikrinimai, tačiau nedetalizavo, dėl ko.

"Kol nesame išsiaiškinę iki galo, nenorėčiau veltis į detales. Yra sudarytos komisijos, kurios viską išnagrinės. Kai bus priimti vienokie ar kitokie sprendimai, galėsiu pasisakyti", – tvirtino vadovas.

Neoficialiais duomenimis, tarnybiniai patikrinimai L.Dūdos atžvilgiu pradėti dėl viešojo transporto klausimų.

L.Dūda neslėpė jaučiąs, kad su juo norima susidoroti: "Tik aš esu valstybės tarnautojas, o ne politikas ir nieko blogo nepadariau. Dirbu savo darbą, o kažkam paprasčiausiai nepatinka."

Abejojo ženklo nauda

Kad mėlynosios vėliavos bus siekiama ne tik Smiltynės, bet ir Antrosios Melnragės paplūdimiui, kalbėta jau pernai.

Paraiška gauti šį ženklą, kuris pažymi paplūdimių kokybę, buvo išsiųsta dar prieš miesto tarybos posėdį. Tačiau reikėjo sulaukti politikų palaiminimo.

Klausimas, ar siekti mėlynosios vėliavos dviem paplūdimiams, sukėlė diskusijų tarp miesto tarybos narių. Politikė Nina Puteikienė pranešėjo klausė, ar šis, kai renkasi vietą atostogoms, žiūri, kad paplūdimys turėtų mėlynąją vėliavą, kaip sužino tokią informaciją.

Sprendimo projektą pristatęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atsakė, kad tokią informaciją randa internete.

Taip pat pabrėžė, kad į paplūdimį atėję ir pamatę plevėsuojančią mėlynąją vėliavą, stendą, informuojantį apie šį kokybės ženklą, poilsiautojai žino, jog pakliuvo į kokybišką pliažą, gali gauti atitinkamas paslaugas.

Išgirdusi atsakymą, N.Puteikienė išsakė nuomonę, kad mėlynoji vėliava vis dėlto nereklamuoja miesto, jo paplūdimių, kaip yra teigiama.

Siūlė lėšas skirti reklamai

Tarybos narys Rimantas Taraškevičius domėjosi, kuo skirtųsi paplūdimiai, jei juose neplevėsuotų mėlyna vėliava.

"Aš turiu nuomonę šiuo klausimu, bet neišsakysiu, o išreikšiu balsavimu. Kokie yra išskirtiniai šio ženklo reikalavimai? Ar turi būti geresnė infrastruktūra, takeliai, daugiau šiukšlių dėžių, tam tikra spalva nudažytos persirengimo kabinos?" – klausė politikas.

L.Dūda atsakė, kad visi išvardyti dalykai turi egzistuoti. Taip pat turi būti įrengta maudymosi vieta neįgaliesiems.

N.Puteikienės manymu, šis sprendimo projekto pristatymas akivaizdžiai parodė, jog savivaldybės darbuotojai prastai nusimano apie reklamą, rinkodarą.

"Siūlyčiau tuos 10 tūkst. eurų, kiek sumokėtume už dvi mėlynąsias vėliavas, investuoti į miesto, paplūdimių reklamą. Nusipirkus vėliavėlę, kurią suteikia neaiškūs veikėjai, pliažai netaps švaresni, o ir turistų nebus daugiau. Susilaikysiu dėl šio klausimo. Nė karto nesirinkau, kur atostogauti, ieškodama mėlynosios vėliavos paplūdimių", – pabrėžė politikė.

Įvertino kaip neefektyvią

Panašios pozicijos laikėsi ir tarybos narys Viačeslavas Titovas. Politikas tvirtino, kad jam gaila mokėti 10 tūkst. eurų už ženklą.

"Už tokią sumą galima visame mieste vėliavas pakabinti. Paplūdimiuose ir taip reikia siekti aukščiausių standartų. Tam nėra būtina vėliava, kuri kainuoja 10 tūkst. eurų. Užtenka duoti nurodymą prižiūrėtojams", – dėstė politikas.

V.Titovas siūlė geriau tuos 10 tūkst. eurų investuoti į pačius paplūdimius. Pasak tarybos nario, vėliavos – ne pati efektyviausia investicija.

"Siūlau nepritarti šiam sprendimo projektui. Apskritai, ar yra kokia statistika, kiek ta mėlynoji vėliava pritraukia turistų, kiek jie atveža pinigų į miestą? Manau, kad ne", – pats atsakė politikas.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas patikslino, kad šiuo atveju kalbama apie mėlyną, o ne kitokios spalvos vėliavą.

"Norint pritraukti turistų, turėtume pasikabinti vaivorykštinę", – šmaikštavo miesto vadovas.

Pritarė ir opozicijos lyderis

Kolegoms prieštaravo miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Vicemero teigimu, labai paprasta ir lengva viską supaprastinti ir suniekinti, kai už nieką nesi atsakingas.

"Pasakyti, kad mėlynosios vėliavos standartas sugalvotas kelių neaiškių veikėjų, tolygu prieštarauti pasaulinei praktikai. Vis dėlto tai yra kokybės ženklas, standartas. Klaipėda anksčiau buvo gavusi vėliavą, o paskui prarado. Tada paplūdimiai visiškai apšepo. Reikėjo daug dirbti, kad vėl gautume šį ženklą", – pabrėžė vicemeras.

Anot jo, mėlynoji vėliava yra garantija, kad pats paplūdimys atitinka standartus, nuolat sekama vandens kokybė, ši informacija skelbiama.

"Norint gauti mėlynąją vėliavą, reikia, kad paplūdimys atitiktų 40 rodiklių. Pamatęs ją plevėsuojančią ne tik turistas, bet ir bet kuris klaipėdietis žinos, kad paplūdimyje neužsikrės, ras dušą. Siūlyčiau nesivadovauti populistiniais kalbėjimais, kad bus sutaupyta 10 tūkst. eurų. Tas sutaupymas būtų mūsų saugumo sąskaita", – akcentavo vicemeras.

Siūlymą siekti mėlynosios vėliavos dviem paplūdimiams palaikė ir opozicijos atstovas Arūnas Barbšys. Pasak jo, šis ženklas – papildomas akstinas pasitempti.

"Esu už tai, kad atsirastų daugiau paplūdimių, kur plevėsuotų Mėlynoji vėliava, o miestiečiai ir svečiai galėtų kokybiškai pailsėti, žinotų, jog apsilankę gaus atitinkamas paslaugas. Gaila, kad kažkada miestas buvo atsisakęs ir praradęs šį ženklą", – apgailestavo tarybos narys.

Kliuvo departamento vadovui

Svarstant klausimą dėl Mėlynosios vėliavos dviem paplūdimiams, kritikos pažerta klausimą pristačiusiam L.Dūdai.

"Šis ženklas lankytojus informuoja apie paplūdimio kokybinius parametrus. Blogai, kad L.Dūda mato tik N.Puteikienę, flirtuoja su ja iš meilės ir blogai pristatė klausimą. Už jį tai padarė A.Šulcas. Liudvikai, pristatykite klausimą, o ne į Niną žiūrėkite", – paragino tarybos narė Lilija Petraitienė.

Dar griežčiau L.Dūdos klausimo pristatymą įvertino tarybos narė Vaida Žvikienė.

"Gera iniciatyva paversta cirku. Noriu atkreipti dėmesį į vadovo kompetenciją. Rimtų klausimų paversti cirku negalima", – teigė tarybos narė.

Anot V.Žvikienės, miesto ūkis – viena svarbiausių sričių, su kuria kasdien susiduria kiekvienas klaipėdietis, o ji, politikės teigimu, yra viena silpniausių.

"Miesto ūkiu rūpinasi ir valdo vadovas, kuris netiki tuo, ką daro, nedega tuo, ką įgyvendina, kompleksiškai nevaldo projektų ir jų komandų, nerodo iniciatyvos, neteikia idėjų procesams tobulinti, nemato, kaip galima pakeisti. Gali būti puikūs politikai, bet daug kas priklauso ir nuo savivaldybės administracijos. Departamento vadovas turi lyderiauti, vesti į priekį, uždegti kitus. Jei to nesugebate, užleiskite vietą norintiesiems ir gebantiesiems lyderiauti, dirbti su komandomis, įgyvendinti projektus ir pokyčius miesto ūkio srityje", – dėstė tarybos narė.

Suteiks tik sezonui

Mėlynosios vėliavos programą vykdo Aplinkosauginio švietimo fondas – nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų tinklas.

Skirtingose valstybėse ją koordinuoja nacionaliniu lygiu veikiančios aplinkosauginės organizacijos. Lietuvoje tai daro organizacija "Lietuvos žaliųjų judėjimas".

Mėlynoji vėliava paplūdimiams suteikiama vienam sezonui. Šiemet vertinimas vyks balandžio pradžioje. Organizacijos atstovai kartą per sezoną patikrina mėlynosios vėliavos paplūdimius, ar šie atitinka reikalavimus. Radus trūkumų, ženklas gali būti atimtas, kol jie bus pašalinti.

Anksčiau kalbėta, kad šio kokybės ženklo reikėtų ir Girulių paplūdimiui.

Šie darbai atliekami, naudojant specialią techniką. Kelkraščiuose esantis smėlis ir žvyras valomas šlapiuoju būdu. Taip siekiama išvengti dulkėtumo. Šaligatviams valyti naudojami skirtingi būdai.

Šiaurinės miesto dalies gatves mechanizuotai prižiūri įmonė „Ecoservice“, pietinės – bendrovė „Žemkasa“. Šaligatviais, pėsčiųjų takais, miesto aikštėmis ir kitomis viešosiomis erdvėmis rūpinasi įmonė „Klaipėdos želdiniai“.

Šiaurinėje pusėje kelkraščiuose susikaupusį smėlį, žvyrą valo dvi mašinos, pietinėje – viena.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, šiuos darbus galima atlikti tik vyraujant teigiamai oro temperatūrai.

Kadangi naudojamas vanduo, termometro stulpeliui nukritus žemiau nulio, technika gali užšalti. Dėl to atliekant šiuos darbus, svarbu įvertinti oro temperatūrą.

Šiaurinėje miesto dalyje nušluotos Danės, Herkaus Manto, Liepų, Kretingos, Liepojos, Mokyklos, Pilies, Naujojoje Uosto, Bangų, Kooperacijos, Tilžės, Sausio 15-osios gatvės, Taikos prospektas.

Žvyro ir smėlio sankaupų nebeliko senamiesčio gatvelėse. Taip pat darbai vyko pėsčiųjų-dviračių takuose Melnragėje, kuoptas Girulių takas.

Darbai organizuoti ir pietinėje miesto dalyje. Žvyras bei smėlis šluotas didžiosiose čia esančiose Pempininkų, Debreceno, Žardės aikštėse.

Kelkraščiuose susikaupęs žiemos palikimas valytas Taikos prospekte, Agluonos gatvėje.

Darbuotasi ir pėsčiųjų bei dviračių takuose nuo Pempininkų aikštės iki Šilutės plento, nuo Debreceno aikštės iki Gedminų gatvės, nuo prekybos centro „Eglė“ iki Gedminų gatvės.

Papildomai nuvalytos ir teritorijos, esančios aplink miesto bažnyčias.

„Kai išeina svečiai, reikia sutvarkyti namus: nukrauti stalus, išplauti grindis. Taip būna ir pasibaigus žiemai. Mieste turime pašalinti jos padarinius“, – tvirtino vadovas.

Mechanizuotas žvyro, smėlio, purvo valymas organizuojamas ne tik po žiemos. Šie darbai vyksta ir vasarą. Jie užsakomi pagal poreikį. Smėlio, žvyro, purvo valymas padeda išvengti ir padidėjusio užterštumo kietosiomis dalelėmis mieste.

Nuo balandžio 1-osios uostamiestyje oficialiai startuos šiltasis sezonas. Nuo šios dienos mieste naktimis nebebudės ir situacijos nestebės kelininkai.

Apie nuošliaužą Šiaurės prospekte eismo dalyvius informuoja įspėjamieji ženklai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, tokios ilgą laiką pliaupusio rudeninio lietaus pasekmės yra natūralios.

"Gruntas prisigėrė tiek vandens, kad nebeišlaikė, ir šlaitas pradėjo slinkti. Tai pastebėta dar rudenį. Po didelių liūčių važiuojantieji autostrada gali pamatyti daug panašių nuošliaužų. Tai natūralūs gamtos procesai. Kartais ir betoninės konstrukcijos neatlaiko, o supiltas gruntas juo labiau", – komentavo vadovas.

Kada bus sutvirtintas šlaitas, dar nėra aišku. Pirmiausia bus atlikta ekspertizė, kuri atsakys į klausimą, kokiu būdu geriausia tai padaryti.

Planuojama, kad pirkimas gali užtrukti iki trijų mėnesių. Dar vieno reikės pačiai ekspertizei atlikti ir pasiūlymams pateikti. Gavus išvadas, bus perkami darbai.

L.Dūdos teigimu, duomenų, kad mieste būtų daugiau tokių nuošliaužų, nėra. Anksčiau tokių problemų taip pat nėra pasitaikę.

"Bet ir tiek kritulių, kaip praėjusį rudenį, nebuvo iškritę. O nuošliaužos ne dėl sniego, saulės ar šalčio susidaro. Tik lietus kaltininkas", – komentavo direktorius.

Pasak vadovo, jei mieste atsirastų daugiau nuošliaužų, šlaitus bus galima tvirtinti, pasinaudojant perkamos ekspertizės išvadomis.

"Pasiūlyti būdai, principai tiks visiems atvejams. Juk kiekvieno grunto gabaliuko niekas netiria", – tvirtino vadovas.

Staigūs temperatūros pokyčiai ypač kenkia asfalto dangai. Esant tokioms oro sąlygoms, gatvėse greitai susiformuoja duobės.

Pavojingos ertmės atsivėrė Liepojos gatvėje, ties šviesoforų reguliuojama sankryža, esančia prie Tuberkuliozės ligoninės filialo.

Šioje vietoje duobių susidaro vos ne kiekvieną pavasarį ir tyko automobilių.

"Kažkokia chroniška vieta. Niekaip nepavyksta nustatyti, kodėl čia nuolat atsiveria duobių. Gal įtakos turi kokie nors tinklai", – svarstė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Uostamiesčio savivaldybės darbuotojai, už gatvių remontą atsakingi rangovai periodiškai apvažiuoja miestą ir fiksuoja duobes.

Šaltuoju metų laiku remontuojama tik avarinės, pavojingiausios ertmės, kurios gilios, kraštai aštrūs, o įvažiavus galima apgadinti transporto priemonę.

Duobės užlyginamos, naudojant šaltąjį asfaltą. Šis būdas yra kur kas brangesnis nei įprastas.

"Mažų patrupėjimų dabar netvarkome. Lyginame tik pavojingas duobes. Patrupėjimus tvarkysime pavasarį", – komentavo vadovas.

L.Dūda pranešti apie pastebėtas pavojingas duobes prašė ir miestiečių.

"Negalime visko patys pastebėti. Be to, šiandien duobės gali nebūti, o rytoj ji atsivers. Laukiame pranešimų iš gyventojų. Operatyviai reaguosime ir organizuosime remonto darbus. Duobė bus užlyginta dar tą pačią ar kitą dieną", – kalbėjo direktorius.

Miesto valdžios atstovai jau planuoja pavasarinę miesto apžiūrą, kuri paprastai vyksta balandį.

Jos metu vertinama gatvių dangos kokybė, ženklinimas, šviesoforų darbas, apžiūrimos vietos, kur suplanuoti darbai, numatomi nauji.

"Po žiemos visko būna", – tvirtino direktorius.

Medžiagos, statybos būdas ar architektūra nėra ribojami, atnaujinant šį statinį. Galutinį žodį dėl avarinės būklės pastato saugojimo tars Kultūros paveldo departamentas. Diskusijos, ar reikia nugriauti šį statinį, kilo ir viešojoje erdvėje. Vieni miestiečiai pasisako už tai, kad statinys turi būti pašalintas, kiti nori, jog jis būtų išsaugotas. Ar reikia nugriauti Naujojo Uosto gatvės 5 pastatą?

Už

Liudvikas Dūda:

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius

– Naujojo Uosto gatvės 5 pastatą reikia nugriauti. Pirmiausia dėl to, kad jis stovi gatvėje. Ar normalu, kad gatvėje stūkso namas, medis? Tai nesuderinami dalykai. Statinys trikdo eismą. Pavojus kyla ir pėstiesiems, kurie pasiekę šią vietą išeina į gatvę. Pastatas trukdo tiesti numatytą magistralinį dviračių ir pėsčiųjų taką. Be to, šio statinio nebūtų įmanoma rekonstruoti. Niekas nepatvirtintų leidimo darbams, nes objektas yra per arti gatvės. Vilniuje esanti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įvardijo, kad ne pastatas, o tūris, vieta yra saugomi. Reikia ne tik maksimaliai, kiek įmanoma, atsižvelgti į paveldosaugininkų reikalavimus, bet ir galvoti apie ateitį. Gal šį pastatą reikėtų atstatyti už 15–20 metrų. Manau, kad jo tūrio samprata liktų ta pati. Tai išspręstų visus klausimus. Manau, kad tai turėtų būti padaryta koreguojant šios teritorijos detalųjį planą. Dabar čia yra supainiotas mazgas, bet kiekvieną galima atpainioti. Reikia parengti veiksmų planą ir dirbti ta linkme. Juk didžioji dalis patalpų šiame pastate yra privatūs, o tik vienas butas savivaldybės. Miesto centre stovintys griuvėsiai yra visiškas apsileidimas.

Prieš

Kęstutis Demereckas

Leidėjas, miesto praeities tyrinėtojas ir istorijos žinovas

– Naujojo Uosto gatvės 5 pastatą reikia išsaugoti. Šis statinys neišsiskiria savo architektūra, bet yra Lietuvos jūrinio paveldo paminklas. XIX a. statytame pastate veikė pirmoji Lietuvos uosto administracija. Juk Lietuva ir atsiėmė Klaipėdos kraštą tam, kad jai priklausytų uostas. Šis pastatas dabar trukdo tik pėstiesiems – neįmanoma praeiti ta gatvės puse, negalima nutiesti šaligatvio. Tačiau taip arti gatvės esančių statinių Klaipėdoje yra ne vienas, bet jie nebuvo nugriauti. Vienas tokių – Tiltų gatvėje, prie Biržos tilto, kitas – Pilies gatvėje, Baltijos laivų statyklos pastatas. Buvo svarstoma ir juos nugriauti, bet pirmuose padarė arkadas. Pėstieji ir dviratininkai puikiai gali praeiti ir pravažiuoti. Dabar šie pastatai puošia miestą. Naujojo Uosto gatvės 5 name būtų galima padaryti tokias pat arkadas. Tada pastatas nebetrukdytų. Juk jis automobiliams nekliudo. Nereikia viduryje senamiesčio daryti autostradų. Pilies, Naujoji Uosto gatvės yra per plačios, jas reikia siaurinti. Tai senamiesčio, o ne uosto aptarnavimo gatvė.

Nori daugiau saugumo

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, sprendimas įrengti šviesoforą Taikos prospekte ties buvusia "Skibalės" parduotuve priimtas seniai.

Atkreiptas dėmesys, kad čia esanti nereguliuojama pėsčiųjų perėja nesaugi.

Prieš kelerius metus šioje vietoje buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris. Po šio įvykio ties pėsčiųjų perėja įrengti greičio slopinimo kalneliai.

"Taikos prospektas yra magistralinė gatvė, eismas – intensyvus. Šioje vietoje buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Žmonėms reikėjo kirsti daug eismo juostų. Tai yra nesaugu. Pagal dabartinius reikalavimus tokių pėsčiųjų perėjų negali būti", – tvirtino direktorius.

Pasipylė kritika

Automobilių vairuotojai netruko pastebėti naujai pastatytų įrenginių, nors šie dar neveikia. Kai kurių nuomone, šviesoforas šioje vietoje visiškai nereikalingas.

Atkreiptas dėmesys, kad trumpame ruože – nuo Taikos ir Statybininkų prospektų žiedinės sankryžos iki Smiltelės gatvės – eismą reguliuojančių įrenginių paprasčiausiai per daug.

Prognozuojama, kad naujas šviesoforas tik trikdys eismą, susidarys spūstys.

"O ką vairuotojai sako dėl pėsčiųjų praleidimo per perėją?" – klausė L.Dūda.

Direktorius įsitikinęs, kad automobilių vairuotojų nuogąstavimai neparemti logika. L.Dūda akcentavo, kad prie "Skibalės" įrengtas šviesoforas bus valdomas mygtuku.

"Prieis pėsčiasis, norės kirsti gatvę, paspaus. Tada po tam tikro laiko jam užsidegs žalias šviesoforo signalas, o vairuotojui – raudonas. Žmogui per perėją nereikės bėgti kaip zuikiui. Jam kirtus gatvę, vairuotojams vėl užsidegs žalias signalas. Jis švies, kol kitas žmogus, norintis pereiti arteriją, paspaus mygtuką", – pasakojo vadovas.

L.Dūda akcentavo, kad svarbu apsaugoti pėsčiąjį ir vairuotojui išvengti skaudžios nelaimės.

Atsiras ir kitose vietose

Tokius pačius šviesoforus su mygtukais, kuriuos, kad užsidegtų žalias signalas, priėję turės paspausti gatvę kirsti norintys žmonės, mieste planuojama įrengti dar penkiose vietose.

Tai bus padaryta trijose nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose Baltijos prospekte. Ketvirta, esanti prie pat šios arterijos žiedinės sankryžos su Šilutės plentu, bus panaikinta.

Šviesoforas su mygtuku bus įrengtas ir Šilutės plente esančioje pėsčiųjų perėjoje, ties įmone "Klaipėdos energija". Atkreiptas dėmesys, kad čia jau yra žuvęs žmogus.

Toks įrenginys atsiras ir Taikos prospekte ties Žvejų rūmais esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Pastebima, kad eismas čia yra intensyvus, o pėsčiųjų – daug.

Planuojama, kad šie darbai bus atlikti kitais metais. L.Dūda atkreipė dėmesį, kad patį įrenginį sumontuoti daug laiko nereikia, tačiau užtrunka projektavimas, derinimas, viešųjų pirkimų procedūros.

Naujo šviesoforo Taikos prospekte, prie buvusios "Skibalės" parduotuvės projektavimas, įrengimas atsiėjo apie 28 tūkst. eurų.