Susitiks Budapešte

1999-aisiais Sevilijoje (Ispanijoje) surengtame pasaulio lengvosios atletikos čempionate jėgas išmėgino Virgilijus Alekna, Vaclovas Kidykas ir Romas Ubartas.

1997-ųjų planetos vicečempionas V. Alekna buvo ketvirtas (67,53 m), V. Kidykas – penktas (65,05 m), 1992 m. olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 27 vietą (58,49 m).

Medalius išsidalijo amerikietis Anthony Washingtonas (69,08 m) ir legendiniai vokiečiai – Juergenas Schultas (68,18 m) ir Larsas Riedelis (68,09 m).

Šiemet rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija) numatyto pasaulio čempionato kvalifikacinis normatyvas – 67 m. Jį jau yra viršiję Mykolas Alekna, Andrius Gudžius ir Martynas Alekna.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje triumfavo Kauno lengvaatlečiai, antroje – šiauliečiai.

 

Tikisi gerų rezultatų

Palangoje įvykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate triumfavo Mykolas Alekna, numetęs diską 69,30 m.

Sidabro medalis įteiktas Martynui Aleknai (63,26 m), bronzos – A. Gudžiui (62,75 m).

„Labai smagu numesti 69 m, jau seniai tiek buvo pavykę. Oro sąlygos mums, disko metikams, truputį sudėtingos, bet viskas susiklostė neblogai, – po varžybų kalbėjo Mykolas Alekna. – Pasaulio čempionatui ruošiuosi Vilniuje. Džiugu, kad Budapešte startuosime trise – kaip senais gerais laikais. Vienas kitą palaikysime. Tikiuosi, bus gerų rezultatų.“

Šį sezoną Mykolas yra numetęs diską 71 m, Andrius – 69,35 m, o Martynas – 67,23 m.

Karjera: ieties metikė kaunietė L. Jasiūnaitė šalies čempione tapo devintą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Iš Palangos – į Kiniją

Iš viso dešimt kartų Lietuvos čempionę, pernai ir užpernai aukso medalius iškovojusią Airinę Palšytę šuolių į aukštį sektoriuje nukarūnavo Urtė Baikštytė.

Abi sportininkės įveikė 1,83 m aukštį, tačiau Urtei prireikė mažiau bandymų. Trečią vietą užėmė Gintarė Tirevičiūtė – 1,75 m.

„Šiemet visi mano rezultatai panašūs, todėl daugiau nesitikėjau“, – sakė U. Baikštytė.

Šią savaitę jos laukia startas Kinijoje, pasaulio universitetų žaidynėse, kuriose iš viso dalyvaus devyni mūsų šalies lengvaatlečiai, tarp jų – Palangoje aukso medalius iškovoję Edis Matusevičius (ieties metimas) ir Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas), Lietuvos vicečempionė Eglė Zarankaitė (disko metimas), bronzos medalį pelniusi Diana Zagainova (trišuolis).

Rutulio stūmikas klaipėdietis Š. Banevičius šalies čempionu tapo dešimtą kartą. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Gerino rekordus

Dešimtu Lietuvos čempiono titulu džiaugėsi Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,54 m), devintu – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas – 55,26 m), aštuntu – Osvaldas Gedrimas (šuoliai su kartimi – 4,33 m) ir Simas Bertašius (1 500 m – 3 min. 43,66 sek.).

Šalies čempionatų rekordus pagerino Modesta Justė Morauskaitė (400 m – 51,83 sek.) ir Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 42,48 sek.), asmeninius rekordus – daugiau nei 20 lengvaatlečių.

Komandų įskaitos pirmoje miestų grupėje Kauno sportininkai (54 381 taškas) aplenkė vilniečius (52 291 tšk.). Antros grupės lyderiai – šiauliečiai (29 456 tšk.), nuo jų atsiliko klaipėdiečiai (27 676 tšk.) ir panevėžiečiai (7 980 tšk.).

Rajonų grupėje sėkmingiausiai pasirodė raseiniškiai (7 529 tšk.), antroje vietoje – Švenčionių atstovai (7 208 tšk.), trečioje – marijampoliečiai (5 546 tšk.).

Po praėjusio vasaros sezono išsiskyrė Tokijo olimpinių žaidynių finalininkės ir ją treniravusios Teresės Nekrošaitės keliai, praneša sporto klubas „Cosma“.

L.Jasiūnaitės ir T.Nekrošaitės tandemo rezultatai įspūdingi: sportininkei priklauso Lietuvos ieties metimo rekordas (63,98 m), Tokijo olimpinėse žaidynėse ji iškovojo aukštą 7 vietą, 2018 metų Europos čempionate pasidabino bronza, o pernai varžėsi planetos pirmenybių finale. Iš Rokiškio kilusi kaunietė žibėjo nuo pat pirmųjų čempionatų jauniausiose amžiaus grupėse: Europos jaunimo olimpiniame festivalyje laimėjo sidabrą, Europos iki 23 metų čempionate – bronzą.

„Prieš pradedant pasiruošimą žiemai įvyko pokalbis su trenere Terese ir jo metu, trenerės iniciatyva, buvo nutrauktas mūsų bendradarbiavimas. Man tai buvo netikėta, reikėjo greitai suktis iš padėties ir susirasti kitą trenerį, su kuriuo galėčiau dirbti, kuriuo galėčiau pasitikėti“, – dėkodama T.Nekrošaitei už ilgametį darbą drauge pasakojo L.Jasiūnaitė.

Naujuoju lengvaatletės treneriu tapo lietuvių kilmės amerikietis Thomas Pukstys. 54-erių specialistas Barselonos ir Atlantos olimpinėse žaidynėse atstovavo JAV, o pastaruoju metu tapo vienu iš pagrindinių šios šalies ieties metimo trenerių.

„Galiu pasidžiaugti, kad stresinėse situacijose mano galva dirba labai gerai ir nepasimečiau. Kai buvau pasaulio čempionate, susipažinau su lietuvių kilmės treneriu Tomu Puksčiu. Prisiminiau jį ir susisiekiau. Treneris buvo geranoriškai nusiteikęs ir dar pirmo pokalbio metu pasiūlė visokeriopą pagalbą. Jo pirmieji žodžiai – jei nori, gali atvykti, kad ir rytoj“, – prisiminė L.Jasiūnaitė.

Į pirmą treniruočių stovyklą už Atlanto ieties metikė išvyko dar gruodį ir ten praleido keturias savaites. Metų pradžioje lietuvė Alabamoje praleido dar šešias savaites, o šio mėnesio gale į Jungtines Amerikos Valstijas vyks dėlioti paskutinių akcentų prasidėsiančiam sezonui bei sudalyvauti pirmosiose varžybose šiemet.

„Šiuo metu grupėje treniruojasi trys sportininkai, metantys ietį virš 80 metrų, du olimpiečiai. Prieš tai treneris turėjo merginą, metusią 67 metrus. Komanda stipri, visi labai draugiški ir visi labai šiltai mane priėmė. Jiems, manau, taip pat įdomu dirbti su manimi. Komanda veržli ir siekianti tikslų“, – teigė L.Jasiūnaitė.

Prieš naująjį sezoną mergina tapo stipriausio Lietuvos lengvosios atletikos klubo Vilniaus „Cosma“ nare. Visada maksimalių rezultatų siekianti L.Jasiūnaitė viliasi, kad permainos padės kovoti dėl aukščiausių pozicijų svarbiausiuose čempionatuose.

„Neperšokęs upelio nesakyk „op“, tai nesakysiu „op“ (juokiasi – cosma.lt). Po sezono bus aišku, ar permainos buvo į naudą. Kol kas jaučiuosi tikrai gerai, kad esu tame kelyje. Nežinau, kaip seksis vasarą, kai teks daugiau laiko praleisti vienai, tačiau svarbūs pokyčiai technikoje jau dabar duoda gerą rezultatą. Rezultatai treniruotėse labai tenkina, yra progresas, bet technika dar tikrai nenušlifuota tiek, kiek norėtųsi“, – sakė L.Jasiūnaitė.

Svarbiausias šių metų startas – rugpjūčio 19-27 dienomis Budapešte (Vengrija) vyksiantis pasaulio čempionatas. L.Jasiūnaitė sporto klubui „Cosma“ atstovaus birželio 3-4 dienomis Kaune vyksiančiame Lietuvos klubų čempionate, o liepos 7 dieną Vilniuje „Cosma“ taurės varžybomis pradės atranką į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Briuselyje vykusiose varžybose L.Jasiūnaitė ietį geriausiu antruoju bandymu nuskraidino 59,80 metro.

Fantastišką rezultatą paskutiniu metimu užfiksavo amerikietė Kara Winger – 68,11 m.

Ji pagerino asmeninį, JAV ir šių varžybų rekordą.

Antrą vietą Briuselyje užėmė japonė Haruka Kitaguchi (63,45 m), trečią – Europos vicečempionė 18-metė serbė Adriana Vilagoš (63,00 m).

Prieš ketverius metus Berlyne vykusios pirmenybės lietuviams tapo sėkmingiausiomis istorijoje. Ar Fortūna Vokietijoje mūsiškius aplankys darsyk?

Rinktinės lyderiais žemyno čempionate bus prieš mažiau nei mėnesį planetos pirmenybėse medalius iškovoję disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius bei Deimantinės lygos etapuose dukart tarp prizininkių prasibrovusi ietininkė Liveta Jasiūnaitė. Pagal geriausią sezono rezultatą prie lyderių priskiriamos Modesta Morauskaitė (400 m, reitinge penkta) ir Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį, reitinge devinta).

„Tie, kurie dalyvavo pasaulio čempionate, yra geros sportinės formos. Kiti atletai, kurie papildė rinktinės gretas ir vyks į Europos čempionatą, tikimės, taip pat yra gerai pasirengę. Matėme per Baltijos šalių čempionatą Valmieroje, kad geros sportinės formos yra mūsų trišuolininkė Dovilė Kilty, šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė, pagal reitingą šuoliuose į aukštį pakankamai aukštai rikiuojasi Juozas Baikštys – viliamės juos matyti finaluose. Turime keletą ryškių lyderių, iš jų ir tikimės geriausių rezultatų“, – sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė Nijolė Medvedeva.

Praėjusiame Europos čempionate į geriausiųjų šešetukus prasibrovė net septyni lietuviai: auksu pasidabino A.Gudžius, bronza – L.Jasiūnaitė, ketvirtas vietas užėmė ėjikė Brigita Virbalytė ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė finišavo penkta, o bėgikai Agnė Šerkšnienė ir Simas Bertašius šeštas pozicijas užėmė atitinkamai 400 m bei 1500 m rungtyse.

„Kažką prognozuoti, prisižadėti yra labai sudėtinga, kadangi sezonas buvo neįprastas – dvi rimtos varžybos per nepilną mėnesį. Drįstu paatvirauti, kad medalių tikimės. Kiek jų bus ir kiek tų sportininkų pateks į aštuntukus, spėlioti nenorėčiau“, – komentavo N.Medvedeva.

Beje, Lietuvos lengvaatlečių delegacija Europos čempionate galėjo būti kur kas didesnė. Teisę dalyvauti iškovojo, bet Miunchene nesivaržys net septynios lengvaatletės: dėl traumų nestartuos B.Virbalytė ir A.Šerkšnienė, tuo tarpu kitos sportininkės vykti į pirmenybes atsisakė pačios.

„Maratono bėgikė Monika Bytautienė turėjo normatyvą, tačiau ji dar pavasarį pranešė, kad aktyvią sportinę karjerą baigia. Kai kurie sportininkai atsisakė dalyvauti čempionate, galėjo dalyvauti net trys ėjikės, tačiau jos nelabai tikėjosi, jog pateks į čempionatą ir nėra tokios sportinės formos, kokios norėtųsi. Matėme, kad pagal reitingą tikrai turėtų patekti maratonininkė Vaida Žūsinaitė, bet ji dar vasaros pradžioje atsisakė dalyvauti Europos čempionate, teigdama, kad ji nėra tinkamai pasirengusi“, – dėstė N.Medvedeva.

Šis Europos čempionatas lengvaatlečiams išskirtinis, kadangi pirmą kartą lengvoji atletika tapo kelių sporto šakų žemyno pirmenybių dalimi. Tai, pasak N.Medvedevos, darė įtaką ir atrankos sistemai – patekti į čempionatą buvo sunkiau.

„Tai turėjo įtakos atrankos sistemai, nes dalyvių skaičius negali būti begalinis net ir tokiam miestui kaip Miunchenas. Dalyvių skaičius buvo sumažintas ir rungtyse startuos ženkliai mažiau dalyvių nei buvo įprasta. Patekimas į čempionatą pasunkėjo, ypač ištvermės rungtyse kaip maratonas ar ėjimas. Kasmet darosi vis sunkiau įvykdyti atrankos kriterijus, bet, kaip sakau, stipriems viskas tinka, o kurie dar nepatenka tarp lyderių pasaulyje kaskart reikia įdėti didžiules pastangas vien kad patektų ir galėtų atstovauti šaliai svarbiausiuose čempionatuose. Miunchene turėsime ir debiutantų, norisi visiems palinkėti kuo didesnės sėkmės“, – linkėjo N.Medvedeva.

Rugpjūčio 15-21 d. vyksiančias lengvaatlečių kovas transliuos LRT PLIUS bei LRT.lt

Lietuvos komanda:

Andrius Gudžius (disko metimas)

Mykolas Alekna (disko metimas)

Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)

Modesta Morauskaitė (400 m)

Loreta Kančytė (maratonas)

Artur Mastianica (20 km sportinis ėjimas, 35 km sportinis ėjimas)

Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas)

Juozas Baikštys (šuoliai į aukštį)

Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį)

Aina Grikšaitė (trišuolis)

Dovilė Kilty (trišuolis)

Ieva Zarankaitė (disko metimas)

Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį)

Gediminas Truskauskas (200 m)

Greta Karinauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas)

Gabija Galvydytė (800 m)

Simas Bertašius (1500 m)

Ignas Brasevičius (maratonas)

Remigijus Kančys (maratonas)

Liveta Jasiūnaitė geriausiu bandymu nusviedė ietį 61,79 m ir iškovojo trečią vietą prestižinėse komercinėse varžybose.

Chožuve lietuvė geriausią rezultatą užfiksavo pirmuoju metimu. Per kitus jos bandymus įrankis leidosi 60,40 m, 57,64 m, 58,57 m, o dar du bandymai buvo nesėkmingi.

Pergalę iškovojo šio sezono lyderė japonė Haruka Kitaguchi, per varžybas buvusi už lietuvės nugaros, bet paskutiniu metimu paveržusi pirmą vietą, kai nusviedė ietį 65,10 m.

Antrą vietą užėmė čekė Barbora Špotakova, iki šeštojo japonės metimo lyderiavusi su 62,29 m rezultatu.

Už pirmąją vietą Deimantinės lygos etape atitenka 10 tūkst. dolerių, už antrąją – 6 tūkst. , už trečiąją – 3,5 tūkst. dolerių.

Iš Rokiškio kilusi L.Jasiūnaitė iki šiol labiausiai didžiuojasi 2018 metais Europos čempionate laimėta bronza.

Pernai Tokijo olimpinėse žaidynėse ji užėmė septintą vietą, o šiemet turėjo rimtų ambicijų pasaulio čempionate.

Atrankos varžybose 28 metų atletės rezultatas (63,80 m) buvo artimas jos asmeniniam rekordui ir trečias atrankoje. Tačiau finale ietis skrido ne taip toli ir ji liko dešimta.

Deimantinės lygos etape Lenkijoje L.Jasiūnaitė yra vienintelė Lietuvos lengvaatletė.

Visi geriausi mūsų šalies atletai šį mėnesį dar pasirodys Europos čempionate Miunchene.

Trečiadienį „World Athletics“ atnaujino planetos reitingus, kurių dėka prie penkių anksčiau normatyvus įvykdžiusių lengvaatlečių prisijungė dar keturios lietuvės.

Palankių naujienų dėl užimamų aukštų vietų reitinge sulaukė bei teisę dalyvauti pasaulio čempionate iškovojo ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, disko metikė Ieva Zarankaitė, šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė bei ėjikė Brigita Virbalytė.

Be didesnės įtampos kelialapį iškovojo L.Jasiūnaitė, planetos reitinge užimanti šeštą vietą. Judžine varžysis 32 ieties metikės.

„Realiai praėjusių metų pabaigoje buvau užtikrinta tuo, kad pagal reitingą tikrai pateksiu. Kažkaip nebuvo tokio tikslo gaudyti kažkokį rezultatą ir buvau atsipalaidavusi šiuo klausimu. Tikrai turėjau dideles galimybės patekti pagal reitingą. Norėtųsi, jog pačią geriausią formą pasiekčiau būtent pasaulio čempionate“, – sakė L.Jasiūnaitė, kuri Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmė septintą vietą.

Daugiau emocijų, sužinojus apie patekimą į planetos pirmenybes, kilo I.Zarankaitei. Praėjusiais metais ji per plauką nepateko į žaidynes Tokijuje, tad šių metų sėkmė jai tapo savotiška reabilitacija.

„Iš tikrųjų labai džiugu. Tikrai džiaugiuosi, kad esu tarp 32 geriausių sportininkių pasaulyje – tai labai didelis pasiekimas. Pakliūti tarp jų tikrai sudėtinga, teko važiuoti į varžybas, rinkti reitingo taškus ir stresuoti, stengtis kuo greičiau atsigauti po traumų“, – pasakojo I.Zarankaitė.

Uteniškė studijavo JAV, tad debiutas pasaulio čempionate, kuris vyks būtent šioje šalyje, jai ypatingas. Beje, lietuvė savo padėtį planetos reitinge nagrinėjo kone kasdien.

„Man iš tikrųjų patinka tokie dalykai, tokie detektyviniai darbai. Tą reitingą sekiau visą sezoną, vis pasižiūrėdavau kurioje vietoje esu, kaip kitos dalyvauja, kur kas rikiuojasi, kas įvykdė normatyvą ir kas jį turi, bet šiemet niekur nedalyvauja. Visas procesas patiko, sekiau iki paskutinių minučių, žinojau daugmaž kokius rezultatus turiu rodyti, kad priartėčiau prie 32 geriausių“, – nusijuokė I.Zarankaitė.

Planetos pirmenybėse debiutuos ir U.Baikštytė. Sportininkė nėra dalyvavusi jokiame suaugusiųjų pasaulio ar Europos čempionate, nei uždarose, nei atvirose patalpose.

„Ką tik pamačiau atnaujintus reitingus, pamačiau, kad patekau. Labai džiaugiuosi, bet iš dalies to tikėjausi. Stebėjau situaciją, mačiau, kad nacionaliniuose čempionatuose merginos nešoko tiek, kad aplenktų. Dar džiaugiuosi dėl to, nes praleidusi pastaruosius dvejus Europos U23 čempionatus, iškart keliausiu tiesiai į suaugusiųjų pasaulio čempionatą. Kažkoks kosmosas“, – nusijuokė U.Baikštytė.

Net šeštą kartą planetos čempionate varžysis B.Virbalytė, žingsniuosianti 20 km distancijoje. Tiesa, pirmą kartą į pirmenybes ji pateko ne įvykdžiusi normatyvą, o pagal reitingą.

„Atrankos sistemą sekiau pakankamai ramiai ir buvau beveik tikra, kad pateksiu į pasaulio čempionatą pagal reitingą. Nors jei apie tai kalbėtumėme praėjusiais metais, mano tikslas būtų įvykdyti normatyvą. Esant geros sportinės formos tas normatyvas yra įvykdomas, bet šiai dienai nesu visiškai sveika, teko pasirinkti antrąjį, ne tokį patrauklų, reitingo kelią. Paskutiniais mėnesiais pamačiau, kad sugrįžta mano senosios bėdos ir atsirado nerimas, jog jei kitos ėjikės pademonstruos labai aukštus rezultatus, galiu nukristi reitinge. Nuosekliai kritau, bet vėliau, iškovodama Lietuvos čempionės titulą, kaip ir užsitikrinau tą patekimą“, – sakė B.Virbalytė.

Vilčių sulaukti kvietimo dar turi trišuolininkė Aina Grikšaitė. Baltijos bei Lietuvos čempionatų nugalėtoja reitinge liko 33-ia, o JAV dalyvaus 32 trišuolininkės. Tiesa, tarp patenkančiųjų vis dar figūruoja karjerą baigusios Kolumbijos lengvaatletės Caterine Ibarguen pavardė.

Normatyvus įvykdė penki Lietuvos atletai: disko metikai Andrius Gudžius ir Mykolas Alekna, 400 m bėgsianti Modesta Morauskaitė bei ėjikai Arturas Mastianica (35 km) ir Marius Žiūkas (20 km). Pastarasis dėl užimtos aukštos reitingo pozicijos gali dalyvauti ir 35 km sportinio ėjimo varžybose.

Metų lengvaatletė – L. Jasiūnaitė (ieties metimas)

„Kai svajoji realiai, tada ateina rezultatai“, – nusišypsojo ieties metikė L. Jasiūnaitė. Vasarą vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse lengvaatletė buvo viena iš vos keturių visos Lietuvos rinktinės sportininkų, kuriems pavyko užimti aukštesnę poziciją nei planuota – iš Rokiškio kilusi 27-erių kaunietė buvo septinta. Atrankoje ietininkė įrankį numetė 61,96 m (aštuntas rezultatas), o finale – 60,06 m.

Atvyko, sudalyvavo ir išvyko. L. Jasiūnaitė Tekančios Saulės šalyje neužsibuvo ir vienintelė iš Lietuvos lengvaatlečių komandos žaidynėse dalyvavo be adaptacinės stovyklos. Kone iki varžybų išvakarių Teresės Nekrošaitės auklėtinė svarbiausiam karjeros startui ruošėsi Kaune.

„Čia buvo mūsų geriausias sprendimas, kurį priėmėme su trenere. Toks noras galbūt labiau buvo iš mano pusės, o trenerė turbūt būtų prisitaikiusi ir palaikiusi bet kokiu atveju. Man labai svarbu emocijos. Jei prieš mėnesį atvyksti į olimpiadą, tai kiekvieną dieną atsikeli su mintimi, kad tuoj varžybos ir išsitaškai emocijomis. Viskas nauja, negali bendrauti kaip įprasta, išeiti su šeima. Likau Lietuvoje vien su ta mintimi, kad iki pat varžybų gyvensiu įprastu ritmu, rėžimu, neiššvaistysiu emocijų kur nereikia. Atvažiavau į varžybas, išsimiegojau ir dalyvavau. Tai pasiteisino“, – paaiškino L. Jasiūnaitė.

Vis dėlto net ir praėjus po žaidynių keliems mėnesiams sportininkei finalas Tokijuje kelia dviprasmiškus jausmus.

„Norėjosi aukštesnio rezultato, be to, finale nesijaučiau taip, kaip jaučiausi kvalifikacijoje. Man tai labai nepatiko, nes pasimečiau, kažko išsigandau. Negaliu sakyti, kad savęs nerealizavau, bet gal nepilnai. Norėčiau, kad tokia būsena, kokia buvo finale, ateityje nepasikartotų. Jei kovoji, tai kovok iki galo. Reikia nedvejoti, rizikuoti ir išeiti iš komforto ribų – to pritrūko ir dėl to gaila“, – paaiškino metikė.

Disko metikas Andrius Gudžius svajoja apie 70 metrų, ietininkas Edis Matusevičius – apie 100. Į kokį rezultatą taikosi L. Jasiūnaitė?

„Aš labai neatsiplėšiu nuo realybės. Mano tikslas kitų metų sezone – stabiliai mesti visose varžybose 64 metrus. Pasiekus tokį lygį, tokį rezultatą, galima tikėtis kokiame nors starte numesti pora metrų toliau. Tikslas 64, o tada gal dar porą metriukų, – nusijuokė L. Jasiūnaitė. – Suprantu ir Edį, ir Andrių, nes reikia svajoti ir turėti aukščiausią tikslą. Aš tokį irgi turiu, bet žengiu žingsnį po žingsnio, nes dideli lūkesčiai po nesėkmių labai sutrikdo. Kai svajoji realiai, tada ateina rezultatai.“

Geriausia metų Lietuvos lengvaatlete L. Jasiūnaitė išrinkta antrą kartą – šiuo titulu ji džiaugėsi ir 2018-aisiais.

Metų lengvaatletis – A. Gudžius (disko metimas)

Geriausias 2017 ir 2018 metų Lietuvos sportininkas A. Gudžius geriausiu lengvaatlečiu išrinktas rekordinį šeštąjį kartą: nuo 2014-ųjų šį titulą disko metikas buvo užleidęs sykį, prieš dvejus metus nusileidęs Edžiui Matusevičiui.

Vaclovo Kidyko auklėtinis sezoną pradėjo sėkmingai ir net trumpai pabuvo planetos sezono lyderiu, gegužę Birštone diską nuskraidinęs 68,62 m. Šio rezultato planetos ir Europos čempionas vasarą nepagerino, o už mūsiškį 2021-aisiais toliau metė švedai Danielis Stahlis, Simonas Petterssonas, austras Lukas Weissheidingeris ir slovėnas Kristjanas Čehas. Visi šie varžovai bei australas Matthew Denny lietuvį pranoko ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, kuriose mūsiškis buvo šeštas (64,11 m).

„Iš mano pusės nėra jokių pasiteisinimų, nepasirodžiau taip, kaip turėjau pasirodyti. Gaila labai tų, kurie labai palaikė, gaila tų, kurie labai tikėjo. Gaila ir trenerio, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto lūkesčių. Kol kas dar nežinau, kur buvo mano klaidos. Nes kad ir ką bedariau, nebuvau arti tų rezultatų, kurie buvo reikalingi medaliui. Kita vertus, šeštoji vieta olimpinėse žaidynėse, kur suvažiuoja geriausi pasaulio sportininkai… Po savaitės ar dviejų ši vieta jau bus visai nebloga. Bet kai lūkesčiai didžiausi, kai gyveni dėl medalio, kiekvieną dieną keliesi dėl to medalio ir atvažiavęs čia pasirodai taip, kaip pasirodžiau – apmaudu“, – po finalo kalbėjo A. Gudžius.

Disko metiko iškovota šeštoji pozicija tapo geriausia tarp lengvaatlečių ne tik Tokijo žaidynėse, bet ir pranoko visų mūsiškių startus Rio de Žaneiro žaidynių lengvosios atletikos varžybose. Pats A. Gudžius prieš penkerius metus buvo 12-as, o nurimus emocijoms prakalbo apie varžovams ruošiamą revanšą po trejų metų Paryžiuje.

„Manau, jau išlipau iš tos duobės. Nusipurčiau, nusikračiau olimpiados likučius ir jau pradėjome intensyvų pasiruošimą kitam sezonui. Nuo Rio de Žaneiro man pavyko pagerinti šešias pozicijas. Tikiuosi, kad Paryžiuje dar pagerinsiu šešias“, – šyptelėjo A. Gudžius.

Kylanti žvaigždė – M. Alekna (disko metimas)

Gali būti, kad vienu iš pagrindinių A. Gudžiaus varžovų Paryžiuje bus lietuvis. 19-metis M. Alekna šiemet ne tik tapo Europos ir pasaulio jaunimo čempionu, bet ir pasiekė antrą rezultatą planetos istorijoje, 1,75 kg svorio diską numetęs net 69,81 m. Kylanti lengvosios atletikos žvaigždė nepralaimėjo nė vienerių varžybų jaunimo grupėje, tuo tarpu Lietuvos čempionate suaugusiųjų diską (2 kg svorio) nusviedė 63,52 m.

Tiesiai iš Kenijos, kurioje vyko pasaulio jaunimo čempionatas, Manto Jusio auklėtinis išskrido į JAV, kur kremta mokslus Berklio universitete.

„Viskas taip, kaip ir tikėjausi. Sąlygos labai puikios tiek treniruočių prasme, tiek mokslų prasme, esu labai patenkintas. Turime dvi treniruotes per dieną: viena treniruotė būna pirmoje dienos pusėje, antra – vakare. Paskaitos priderintos, turime padėjėjus, kurie padeda susiderinti, susirasti geriausias paskaitas. Viskas suderinta, todėl išeina ir treniruotis, ir mokytis“, – sąlygas Kalifornijoje apibūdino M. Alekna.

Nuo kito sezono sportininkas mėtys tik 2 kg diską ir galimai taikysis į Europos čempionato normatyvą, nors pasikeitus treniruočių metodikai grandiozinių tikslų sau nekelia.

„Pirmos varžybos bus kovo pabaigoje, mūsų Berklio universitete. Apie sezono tikslus sunku kalbėti, nes pakeičiau trenerį, truputį kitokia treniruočių metodika. Norėtųsi pagerinti savo asmeninį rezultatą ir iškovoti kuo aukštesnę vietą NCAA čempionate. Dabar pagrinde mėtau tik 2 kg diską. Pradžioje buvo kiek neįprasta, bet dabar pripratau. Skirtumas yra, su sunkesniu įrankiu reikia daugiau kantrybės, tačiau sekasi gana gerai“, – pasakojo M. Alekna.

Jaunojo lietuvio rezultatai neliko nepastebėti ir tarptautiniame fronte: mūsiškis pateko tarp 10 pretendentų tapti kylančia Europos lengvosios atletikos žvaigžde. Vis dėlto šis titulas atiteko ne M. Aleknai, o planetos jaunimo 110 m barjerinio bėgimo rekordą pagerinusiam prancūzui Sashai Zhoyai.

„Nenusivyliau, jog nelaimėjau, nes žinojau, kad šansų ne tiek ir daug. Keli sportininkai buvo pasiekę pasaulio rekordus, o man to pasiekti nepavyko. Apdovanojimų nesureikšminu, nors ir smagu būti pripažintam. Smagu jau vien tai, kad buvau nominuotas“, – šypsojosi kuklusis lietuvis.

Geriausias neolimpinės rungties lengvaatletis – A. Sorokinas (24 val. bėgimas)

2021-aisiais pasaulio rekordus vieną po kito kepė ultra bėgikas A. Sorokinas. Balandžio mėnesį Didžiojoje Britanijoje jis pagerino 100 mylių bėgimo rekordą, nuotolį įveikęs per 11 val. 14 min. 55 sek., o tose varžybose pratęsęs bėgimą galėjo džiaugtis ir naujuoju 12 valandų bėgimo rekordu – per tokį laiką Lietuvos sportininkas nubėgo 168,7 km.

Vis dėlto maloniausiu pasiekimu jam tapo skaičiai, kuriuos užfiksavo rugpjūčio pabaigoje Lenkijoje vykusiame 24 valandų bėgimo čempionate: A. Sorokinas per parą nubėgo 309,399 km ir pagerino 24-erių metų senumo planetos rekordą.

„Pandemija truputį pakeitė sezono planus. Turėjau vykti į pasaulio 24 valandų bėgimo čempionatą, bet jis buvo nukeltas, turbūt apskritai jo nebebus, tad teko varžytis kitur. Sezonas praėjo puikiai, pavyko pagerinti pasaulio rekordus. Svarbiausia buvo pagerinti 24 valandų bėgimo rekordą – šis rekordas man svarbiausias“, – teigė A. Sorokinas.

Planetos rekordą Lietuvos lengvaatletis pagerino iki finišo likus dar 33 minutėms.

„Tik kai buvo likę porą valandų iki finišo pagalvojau, kad tikriausiai bus pamuštas rekordas. Per 24 valandas gali įvykti bet kas, gali bėgti gerai pirmas 12 ar net 16 valandų, gerai jaustis, bet paskui gali sustoti ir nieko nebegalėti padaryti. Viduje galėjau nusišypsoti tik likus porai valandų“, – prisiminė A. Sorokinas.

2022-aisiais sportininkas tikisi dar labiau pagerinti savo rezultatus. Tiesa, viena pirmųjų galimybių, turėjusių būti dar sausio 6-ąją, pakibusi nežinioje.

„Kol kas matau rezervų, dar planuoju bandyti pagerinti šiuos savo rezultatus. Matau, kur galima patobulėti, ką daryti kitaip. Tačiau niekada nežinai, kaip bus – vėl pandemija. Pavyzdžiui, dabar vyko tikslingas pasiruošimas sausio 6 dienos varžyboms, kurios planuojamos Tel Avive, Izraelyje. Varžybos vyks, bet Izraelis užsidarė. Visą savaitę kovojame dėl patekimo. Sėdžiu ant lagaminų ir nežinau, ar pavyks“, – sakė A. Sorokinas.

Geriausi Lietuvos lengvaatlečiai:

2009 m. – Lina Grinčikaitė (100 m) ir Virgilijus Alekna (disko metimas);

2012 m. – Austra Skujytė (septynkovė) ir Virgilijus Alekna (disko metimas);

2013 m. – Zinaida Sendriūtė (disko metimas) ir Virgilijus Alekna (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Benediktas Mickus (800 m);

2014 m. – Zinaida Sendriūtė (disko metimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Jogailė Petrokaitė (šuoliai į tolį);

2015 m. – Brigita Virbalytė-Dimšienė (20 km sportinis ėjimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Edis Matusevičius (ieties metimas);

2016 m. – Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį);

2017 m. – Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Urtė Bačianskaitė (septynkovė);

2018 m. – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį);

2019 m. – Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas) ir Edis Matusevičius (ieties metimas). Kylanti žvaigždė – Akvilė Andriukaitytė (200 m);

2021 m. – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas) ir Andrius Gudžius (disko metimas). Kylanti žvaigždė – Mykolas Alekna (disko metimas). Geriausias neolimpinės rungties lengvaatletis – Aleksandras Sorokinas (24 val. bėgimas).

„Olimpinėse žaidynėse yra aštuonios prizinės vietos, tai septintoji yra tikrai neblogas pasirodymas. O rezultato truputį tikėjausi geresnio, nes buvau gerai pasiruošusi fiziškai“, – teigė trenerės Teresės Nekrošaitės auklėtinė.

Auksą iškovojo kinė Shiying Liu (66 m 34 cm), sidabrą – lenkė Maria Andrejczyk (64 m 61 cm), bronzą – australė Kelsey-Lee Barber (64 m 56 cm). Ketvirtąją vietą užėmė turkė Eda Tugsuz (64 m), penktąją – kinė Huihui Lyu (63 m 41 cm), šeštąją – australė Kathryn Mitchell. Į pirmą aštuonetą, kuris tęsė kovą po pirmų trijų metimų, dar pateko australė Mackenzie Little (59 m 96 cm).   

„Rezultatai nenustebino. Gal tik tai, kad į aštuonetą nepateko Europos čempionė vokietė Christin Hussong. Kai matai, kad tokios metikės nepatenka, tai gal visai ir neblogai ta septinta vieta“, – šyptelėjo L.Jasiūnaitė.

Kiti lietuvės metimai nepasiekė 60 m ribos (58.66 m, 59 m 9 cm, 55 m 64 cm, 58 m 39 cm). Į finalą L.Jasiūnaitė pateko aštuntu rezultatu (61 m 96 cm).

„Tam tikri techniniai niuansai neleido finale pasiekti aukštesnio rezultato. Labai skubėjau atlikti metimą“, – paaiškino sportininkė.

Iš žurnalistų sužinojusi, kad penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabro medalį, lengvaatletė džiugiai tarė: „O, geras, super, valio. Lietuvai to labai reikėjo.“

Paklausta, ko po sėkmingo debiuto Tokijuje galima tikėtis 2024 m. Paryžiuje, sportininkė sakė: „Nenoriu taip toli žiūrėti į priekį, nes visos mintys buvo šiai dienai.“

Apetitu nesiskundė

Tarp dvylikos ieties metikių, rugpjūčio 6-ąją kovosiančių dėl olimpinių medalių, pirmu bandymu pateko Liveta Jasiūnaitė.

Lietuvos lengvaatletė švystelėjo įrankį 61 m 96 cm ir tarp 30 dalyvių užėmė 8-ą vietą.

Kvalifikacinį normatyvą (63 m) įvykdė tik dvi sportininkės – lenkė Marija Andrejczyk (65 m 24 cm) ir amerikietė Maggie Malone (63 m 07 cm).

L.Jasiūnaitę taip pat aplenkė australės Kelsey-Lee Barber (62 m 59 cm) ir Mackenzie Little (62 m 37 cm), turkė Eda Tugsuz (62 m 31 cm), japonė Haruka Kitaguchi (62 m 06 cm) bei kinė Huihui Lyu (61 m 99 cm). Finale startuos ir latvė Madara Palameika (60 m 94 cm).

"Per atrankos varžybas – tik trys metimai, tad nevalia rizikuoti. Geriausia pirmais bandymais pasiekti aukštą rezultatą arba įvykdyti kvalifikacinį normatyvą, – paaiškino taktiką L.Jasiūnaitė. – Apetitas auga bevalgant, tad pasiekus vieną tikslą laukia kiti."

Savo rekordų nepagerino

Agnė Šerkšnienė nubėgo 400 m per 52,78 sek. ir bendroje įskaitoje tarp 45 dalyvių užėmė 33-ią vietą.

Į pusfinalį pateko 24 olimpietės. Lietuvės asmeninis šios rungties rekordas – 50,99 sek. Toks rezultatas būtų lėmęs vietą tarp aštuonių greičiausiųjų.

"Turint galvoje mano šio sezono rezultatus (geriausias pasiekimas 52,12 sek. – aut. past.), naujas asmeninis rekordas – itin sudėtinga užduotis. Iš esmės esu patenkinta, nes nebuvo ypatingo tikslo, juk tai – mano pirmos olimpinės žaidynės. Nežinau, ar paskutinės", – kalbėjo A.Šerkšnienė.

Tai, kad man po visų sveikatos problemų pavyko sugrįžti į krepšinį ir vėl žaisti varžybose – reikšmingas laimėjimas.

Vakar startavo ir trečias debiutantas lengvaatletis – Gediminas Truskauskas. 23-ejų metų vilnietis 200 m nubėgo per 21,02 sek. ir tarp 48 sprinterių užėmė 39-ą vietą.

"Esu patenkintas, kad pavyko patekti į tokio lygio varžybas, o rezultatu nesidžiaugiu. Norėjau bent pakartoti savo asmeninį rekordą (20,48 sek. – aut. past.)", – sakė G.Truskauskas.

Blykstelėjo ir estas

Lengvaatlečių varžybose Tokijuje buvo pagerintas jau antras pasaulio rekordas.

Prie aukso medalį iškovojusios trišuolininkės venesuelietės Yulimar Rojas (15,67 m) prisijungė norvegas Karstenas Warholmas, laimėjęs 400 m barjerinį bėgimą (45,94 sek.).

"Paskutinius 20 m nejaučiau kojų. Bėgau taip, lyg gelbėčiau savo gyvenimą", – tvirtino K.Warholmas.

7-ą vietą užėmęs Estijos bėgikas Rasmusas Magis (48,11 sek.) pagerino Estijos rekordą.

Planą įvykdė

Sunkiosios atletikos varžybose Arnas Šidiškis (svorio kategorija iki 109 kg) užėmė 11-ą vietą.

Debiutas: A.Šidiškis tvirtino įvykdęs savo planą – pateko į stipriausiųjų dvyliktuką. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Iš Anykščių kilęs olimpietis rovimo veiksmu iškėlė 156 kg, stūmimo – 187 kg.

"Rezultatas neįspūdingas, norėjau geresnio, bet įvykdžiau savo planą – patekau į dvyliktuką", – teigė Vinco Šlevinskio ir Algirdo Anankos auklėtinis.

Aukso medalį iškovojo uzbekas Akbaras Džurajevas (dvikovė – 430 kg), sidabro – armėnas Simonas Martirosianas (423 kg), bronzos – latvis Arturas Plesniekas (410 kg).

Netikėtas kelialapis

Įsibėgėjus žaidynėms paaiškėjo, kad Lietuvos olimpiečių gretas papildė treko dviratininkė Olivija Baleišytė. 

Tarptautinės dviračių sąjungos (UCI) kvietimas priimti likusią kvotą Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) pasiekė rugpjūčio 1-ąją.

"Olimpinio kelialapio atsisakė vienas iš nacionalinių olimpinių komitetų, todėl jis pasiūlytas Lietuvai – mūsų sportininkė buvo pirma tarp dviratininkių, likusių už atrankos brūkšnio. Situacija labai panaši į tą, su kuria susidūrėme dėl irkluotojų – vyrų porinės keturvietės įgulos", – sakė LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus.

O.Baleišytė rugpjūčio 8-ąją startuos dviračių treko daugiakovės (omniumo) varžybose.

Brolių pabaigtuvės

Ispanijos krepšininkai broliai Pau ir Marcas Gasoliai nutarė baigti karjerą nacionalinėje rinktinėje.

Tai 41-eų Pau ir 36-erių Marcas pareiškė po olimpinio turnyro ketvirtfinalio mačo, kurį ispanai 81:95 pralaimėjo JAV komandai, o abu broliai nepelnė nė taško.

Broliai: krepšininkai P. ir M.Gasoliai nusprendė baigti karjerą Ispanijos rinktinėje. / EFE nuotr.

"Protu ir širdimi galima įveikti bet kokius sunkumus. Tai, kad man po visų sveikatos problemų pavyko sugrįžti į krepšinį ir vėl žaisti varžybose, – reikšmingas laimėjimas, – kalbėjo P.Gasolis. – Tačiau su rinktine jau atsisveikinu, o ar verta toliau rungtyniauti klubų lygiu – nuspręsiu pasitaręs su šeima."

P.Gasolis su Ispanijos ekipa iškovojo tris olimpinius medalius (du sidabro ir bronzos), tapo pasaulio ir triskart Europos čempionu. M.Gasolio trofėjų kolekcijoje – du olimpiniai sidabro medaliai, du pasaulio ir du Europos čempiono titulai.

Į pusfinalį įsiveržė Slovėnijos krepšininkai, ketvirtfinalyje 94:70 sutriuškinę Vokietijos atstovus. Nugalėtojams Zoranas Dragičius pelnė 27 taškus (iš jų 5/7 tritaškių), Luka Dončičius – 20 (8 atkovoti kamuoliai, 11 rezultatyvių perdavimų).

Dėl bilieto į finalą slovėnai susikaus su prancūzais, kurie 84:75 eliminavo italus.