Ties V.Kudirkos viešosios bibliotekos langais augančioje liepoje sparnuočių porelė buvo susisukusį lizdą. Toks vaizdas šildė kauniečių širdis, mat jie tikėjosi, kad po langais čirpaus jaunikliai, tačiau pavasarinį čiulbėjimą pakeitė pjaunamų šakų garsas.

Šią savaitę buvo genėjamos Laisvės alėjos liepų šakos. Kauniečiai pasakojo, kad genint medžius nebuvo atsižvelgta į tai, jog paukščiai jau buvo susisukę lizdus.

„Tas paukštis tiesiog tupėjo ir žiūrėjo, kaip jo namus naikina. Plyšta širdis“, – apmaudo neslėpė paukščius pro langą fiksavusi kaunietė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kauno diena“ dėl genėjamų liepų ir išdraskyto lizdo klausimus uždavė ir Kauno miesto savivaldybės atstovams. Jų pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad genint medžius Laisvės alėjoje lizdo esą nebuvo.

Tas paukštis tiesiog tupėjo ir žiūrėjo, kaip jo namus naikina. Plyšta širdis.

„Remiantis praktiniu Europos medžių sodinimo, genėjimo ir saugaus darbo vadovu, genėti augalus galima įvairiais metų laikais, žinoma, atsižvelgiant į želdinių rūšį ir kitus, su genimu augalu susijusius, aspektus. Prieš apgenint medžius, jie yra apžiūrimi, šis medis ne išimtis. Visgi lizdas nebuvo rastas, galbūt paukščiai tik ruošėsi jį sukti.

Pagal rangovų pateiktą informaciją, bokštelio pagalba pakėlus darbuotoją į reikiamą aukštį, medis apžiūrėtas ir paukščių lizdo nebuvo rasta. Kiekvienas atvejis individualus, tačiau visada stengiamės atsižvelgti į gyvūniją, gyvenančią medžiuose“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ji nurodė, kad dabar leidimai išduoti ir genėjimo bei blogos būklės želdinių kirtimo darbai užsakyti daugelyje miesto vietų: Savanorių pr., Miško g., Vilniaus g., Žemaičių g. atkarpoje nuo Savanorių pr. 68 Aušros g. 12, Trakų g. ir kitose miesto erdvėse.

Skelbiama, jog per penkias festivalio dienas bus galima pamatyti visą Kauno miesto ateitį. Šiuolaikinio miesto festivaliu besivadinanti „Audra“ garsiai ir aštriai kalbės apie jaunos kultūros ir jauno žmogaus patiriamas dramas mieste.

Festivalio ašimi taps koncertai bei vakarėliai Kauno erdvėse. Renginiai įvyks Ąžuolyno parke, Santakos parke, buvusioje „Pergalės“ gamykloje ir daugybėje kitų, dar renginių niekada nemačiusių, erdvių. Jų metu į Kauną atvyks pasauline žvaigžde tapęs estų reperis Tommy Cash, kuris savo komiška kūryba bei neįtikėtinais videoklipais patraukė tokių įtakingų žmonių, kaip dizainerio Rick Owens, menininkės Ellen Sheidlin ar didžėjaus bei prodiuserio Diplo, dėmesį. Kartu su juo į Kauną atvyks ir visa gvardija šiuolaikinės techno muzikos didžėjų – jų tarpe elektromuzikos karaliene tituluojama Helena Hauff, britų eksperimentatorius Call Super, olandų šokių muzikos žvaigždė Job Jobse ir daugybė kitų vardų.

V. Sidabro nuotr.

Veiksmas naktimi neapsiribos. Dienos metu dalyviai galės gaivintis naujoviška ir intriguojančia kultūra: sudalyvauti karščiausio meno rinkos raktažodžio NFT inspiruotame hakatone, tvarumo dirbtuvėse ar pamatyti bent keletą naujų parodų. Mieste veiks ne tik įvairios meninės instaliacijos, bet ir teatro performansai, kviečiantys tyrinėti tokias temas, kaip identitetas, psichologinė gerovė, tvarumas ir neverbalinė komunikacija. Įdomu tai, jog festivalio lankytojų lauks programa Kauno menininkų namuose, Tempo erdvėje, Rotušės vasaros scenoje, muziejuose ir kitose netikėtose miesto erdvėse. Daugiau apie veiklas, vykstančias festivalio metu, organizatoriai atskleis vasario 14 dieną.

Birželio 29-liepos 3 dienomis vyksiantį šiuolaikinio miesto festivalį „Audra“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis organizuoja naktinio klubo „Lizdas“ komanda ir jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“. Prie festivalio renginių prisideda Pažaislio muzikos festivalis, Kauno miesto kamerinis teatras, šokių studija „GAMERS“ bei įvairūs partneriai iš Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.

Vyrai nelaimę nujautė, kai pastebėjo, jog šį pavasarį Ventės apylinkėse perėjusios gandrų poros lizde gyvybę rodo tik keturi iš penkių augintų gandriukų.

Šiame lizde gyveno 2018 m. specialiais siųstuvais pažymėta gandrų pora, kurios kelionę į Afriką sekė daugybė gamtos mylėtojų.

"Gerai, kad lizdas buvo ant ūkinio pastato, tiesa, jo stogas jau gerokai patrešęs, bet užlipti nebuvo sudėtinga. Tai, ką pamatėme, iš tiesų kraupoka – valas buvo kone įaugęs į gandriuko koją. Neaišku, ar jis pasveiks, labai dažnai valas visam laikui sužaloja galūnes. Kartais valas užspaudžia audinius taip, jog paukštis netenka kojos. Tokiems sparnuočiams jau mažai šansų išgyventi", – tikino ornitologas Vytautas Eigirdas.

Valą kartu su maistu į lizdą veikiausiai atnešė suaugę paukščiai.

"Vienas gandriukas jau žuvo, o kitas, susipainiojęs vale, buvo kur kas mažesnio svorio nei likusieji. Ne tik koja, bet ir sparnas buvo apraizgyti valu. Kol kas paukščiuką tėvai maitina, jis turėtų sustiprėti, tačiau ar išskris jis rudenį į šiltuosius kraštus, nėra aišku. Galbūt jis net nesustiprės iki žiemos", – kalbėjo ornitologas.

Gamtininkai paukštelį stebės, tačiau kol kas jį palieka tėvų priežiūrai.

"Galima būtų paimti ir išmaitinti, bet tuomet gandras visiems laikams liks prie žmonių. Migraciją jis pamirš", – pastebėjo V.Eigirdas.

Ornitologai primena, jog žūklautojai privalo susitvarkyti žvejybos vietas ne tik nuo šiukšlių, jie taip pat neturėtų palikti žvejybos įrangos.

Birželio 28 d. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai apylinkėse sužiedavo 16 gandrų jauniklių šešiuose skirtinguose lizduose.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros pareigūnai ir Valstybinės miškų tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai tuoj pat nuvyko į nurodytą vietą.

Medį su mažojo erelio rėksnio lizdu nukirtęs piktadarys turbūt tikėjosi, kad apie tai niekas nesužinos. Tačiau lizdas yra registruotas Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, užfiksuotos tikslios jo koordinatės.

Pasak aplinkosaugininkų, visiškai nesuprantami tokio poelgio motyvai, nes nukirstas ąžuolas taip ir liko gulėti, o po jo šakomis – lizdo likučiai. Pareigūnai šiuo metu nustatinėja kaltininkus.

Mažasis erelis rėksnys yra saugomas paukštis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Sunaikinusiems jo lizdą gresia administracinė atsakomybė. Be to, už sunaikintą lizdą teks atlyginti 580 eurų žalą gamtai. Kaltininkams gresia administracinė bauda ir už neteisėtai nukirstą ąžuolą. Jie taip pat turės atlyginti miškui padarytą žalą, kurią apskaičiuos Valstybinė miškų tarnyba.

Lizdą su dviem kiaušiniais aptiko Aptarnavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Kasperavičius. Pareigūnas nufotografavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato stogo „nuomininkų“ būstą.

Paklausus E. Kasperavičiaus, kokio paukščio lizdas galėtų būti, kolega atsakė nesąs toks gyvosios gamtos žinovas, kad galėtų teisingai atspėti.

Klaipėdos policijos pareigūnai ir darbuotojai lauks išsiritant paukščiukų.

Lietuvoje – jau bręstanti, o pagal kai kuriuos požymius – brandi vasara. Štai ir mūsų kaimynas žvirblis prabilo. Jo vasara labai užimta – jis dabar peri ir augina gal jau trečią šių metų vadą.

Iš tikrųjų naminis žvirblis yra mūsų gyvenimo, ūkininkavimo ir buitinės kultūros rodiklis. Ten, kur sąlygos tinkamos, kad ir kaimo sodyboje, žvirbliai peri, žiemoja. Žodžiu, gyvena žvirblišką gyvenimą.

Beje, ūkininkai skundžiasi, kad žvirblių daug prisiveisė – net žalą daro. Bet ką jau ten gali padaryti žvirblis... Be to, vasarą juos reikėtų laikyti tikraisiais pagalbininkais, nes savo jaunikliams žvirbliai, kaip ir visi kiti grūdlesiai paukščiai, renka vabzdžius.

Jam galima linkėti perėti ne vieną ar du, o tris ar net keturis kartus. Juk žvirbliai, savotiška gerai gyvenančio kaimo etiketė ar ženklas, tebėra gana reti.

Įkeltus dirbtinius lizdus juodieji gandrai dažniausiai dar suka patys, todėl lizdas gali sverti iki tonos, pasakoja lizdaviečių gamintojas Darius Musteikis. Jo teigimu, norint išsaugoti šiuos paukščius, reikia išsaugoti ir tokius lizdus galinčius išlaikyti senus medžius.

„Netinka vieta, kur nėra rimtų medžių – stambių ąžuolų, senų klevų. Juodasis gandras mėgsta rimtą medį – seną ąžuolą ar klevą, didelę eglę. Turi būti rimtas lizdas ir rimtas medis, galintis išlaikyti didelį lizdą, nes lizdo svoris kartais gali siekti iki tonos. Žinoma, tai – senieji, didieji lizdai“, – LRT Radijui sako D. Musteikis.

Anot jo, susukti tokį dirbtinį lizdą, skaičiuojant medžiagų, dviejų aukštalipių ir transportavimo kainas, jei darbas atliekamas savarankiškai, nesamdant įmonės, atsieina daugiau kaip 500 eurų.

Portalui LRT.lt D. Musteikis nurodė, kad praėjusį antradienį jau buvo patikrinti visi įkelti dirbtiniai lizdai. 51 vietoje, kur galėtų įsikurti juodasis gandras, buvo užimti devyni lizdai. Ereliui žuvininkui Lietuvoje įkelti aštuoni lizdai trijose vietose. Viename iš lizdų jau apsigyventa, jJame erelis žuvininkas augina du vaikus.

– Kiek tokių lizdų Lietuvoje iškelta?

– Lietuvoje iškelta 168 lizdai, iš kurių – aštuoni skirti ereliams žuvininkams, aštuoni – jūriniams ereliniams. Visi kiti – juodiesiems gandrams, bet potencialiai iš tiesų padaryta 51 vieta. Vienoje vietoje gali būti 2–4 lizdai. 0,3–0,5 km spinduliu gali būti įkelti keturi lizdai.

Buvo tokių atvejų, kai seną avarinį juodojo gandro lizdą keitėme, vietoje jo padarėme naują, o aplink pastatėme dar tris. Praėjusiais metais, kai patikrinau visus lizdus Lietuvoje – tiek tuos, kuriuos įkėlė mūsų komanda, tiek tuos, kuriuos įkėlė kita, 51 vietoje buvo užimti šeši lizdai. Šie gandrai užaugino 15 ar 16 vaikučių.

Šiuo metu stengiamės tik apžiūrėti lizdus, į juos nelipame, nes gandriukai dar maži. Tokiu atveju prie lizdo neiname. Iš gerokai toliau stebime, ar lizdas užimtas, ar ne, nes šie paukščiai labai bijo trikdymų, ypač – žmogaus. Dėl to jie gali neperėti.

– Kiek žinau, Jūsų naudojama įranga – ne grožiui. Ar reikia dar kažko, kad galėtum taip aukštai karstytis?

– Tokia veikla nepatarčiau užsiimti net suaugusiems žmonėms. Nederėtų kelti lizdų tokiame aukštyje. Tai – labai pavojinga. Be to, reikia turėti specialią įrangą: įvairius karabinus, kilpas, virves ir t. t. Be tokios įrangos įlipti į aukštą medį praktiškai neįmanoma.

Dirbant tokiame aukštyje, pirmiausia reikia išlaikyti aukštalipių egzaminus. Jų darbas – labai pavojingas. Negali būti klaidų. Užlipę į medį, visada pasidarome dvi ar tris apsaugas. Jei nutrūktų virvė ar nutiktų kas nors kita, mus apsaugotų viršuje padarytos papildomos apsaugos, t. y. papildomos virvės, kurias prisirišame.

Mums tikrai nieko nenutiktų, bet tai – profesionalumas. Tam reikalinga didelė patirtis. Žmonės, kurie tai daro, privalo turėti praktikos. Tik tada galima dirbti. Aš pradėjau dirbti nemokėdamas tokių dalykų, bet išlaikiau egzaminus, turiu gerą kolegą, kuris man padėjo įgyti patirties. Nuo to laiko prasidėjo darbas. Reikia nebijoti aukščio.

– Jus Lietuvoje žino kaip žmogų, keliantį lizdus ir gaminantį inkilus. Tai – Jūsų pagrindinė profesija?

– Taip. Šia sritimi susidomėjau 1986 m. Taigi jau praėjo beveik 30 metų. Išėjo taip, kad pagrindinis mano pomėgis virto profesija, smulkiu verslu, nes gaminu inkilus visiems paukščiams, kurie gyvena inkiluose: pelėdoms, dančiasnapiams, klykuolėms, zylėms, varnėnams. Mano hobis – paukščiai, ornitologija, paukščių apsauga.

Kaip žinote, miškus stipriai kerta. Jeigu neapsaugosime jūrinių erelių, erelių žuvininkų, juodųjų gandrų, ateis laikas, kai jų nebeturėsime. Norint juos išsaugoti, tam tinkamose vietose reikia daryti dirbtines lizdavietes. Tokius paukščius Lietuvoje išsaugosime.

Įkeltus lizdus juodieji gandrai turi susirasti. Greičiausia tai padaro jaunikliai, kurie išskrenda iš Lietuvos žiemoti, grįžta, apsižiūri teritoriją, randa porą ir su ta pora pradeda gyventi. Bet tam reikia laiko. Pagal biologo Rimgaudo Treinio skaičiavimus, reikia maždaug penkerių metų, kad lizdas apsibūtų, gandrai jį apsižiūrėtų.

Šie lizdai padaryti taip, kad stovės maždaug 10 metų, nebent vėjas nulauš medį, todėl po penkerių metų jau galėsime atsakyti į klausimą – ar mūsų darbas pasiteisino, ar juodųjų gandrų tose teritorijose padaugėjo. Šiuo metu visoje Lietuvoje, manau, yra apie 300 perinčių porų.

– Kada išskris gandriukai?

– Juodieji gandrai lizdus palieka maždaug liepos 18–20 d., bet toli neskrenda. Jie ima skraidyti aplink, tupia ant lizdo teritorijoje esančių šakų. Iš Lietuvos juodieji gandrai išskrenda šiek tiek anksčiau nei baltieji – maždaug antrą rugpjūčio savaitę. Mūsų suaugę baltieji gandrai pradeda išskristi apie rugpjūčio 20–25 d. Jaunikliai skrenda anksčiau.

– Kuo juodieji gandrai maitina vaikus?

– Juodieji gandrai vaikus maitina įvairiai: varliagyviais, smulkiomis žuvytėmis iš upelių, balų, moliuskais ir t. t. Tai priklauso nuo jauniklio dydžio. Jeigu jaunikliai mažiukai, maitinama mažomis žuvytėmis, kurios gyvena visokiuose upeliuose. Kai jaunikliai didėja, didėja ir maisto poreikis. Tuomet gandrai gaudo didesnes varles ir kitus gyvius.

Baltieji gandrai – atvirų pievų paukščiai. Jie priklauso nuo kultūrinio landšafto – gali misti pelėmis, paukščiukais, galbūt gali sulesti net ir mažus kiškiukus. Taip pat lesa gyvates, žalčius. Juodojo gandro maisto racionas truputį kitoks. Kadangi jis labai vengia žmonių, pastebėti jį gamtoje labai sunku. Be to, jis – miško, o ne žmogaus sukultūrinto kraštovaizdžio paukštis.

Suręsti lizdą, skaičiuojant medžiagų kainą, dviejų aukštalipių darbą ir atvažiavimą į bet kurią Lietuvos vietą, kainuoja apie 1,8 tūkst. litų. Tai – tik medžiagų, darbo ir atvažiavimo suma.

– Tai – maždaug 500 eurų?

– Taip, bet tiek kainuos, jei kelsime patys. Jei tai darysime su bendrove, kai žmonės bus oficialiai įdarbinti, bus mokami atlyginimai, lizdo kaina išaugs tris keturis kartus. Dažniausiai vieta parenkama pagal tai, kur lizdas buvo anksčiau.

Kartais parenkame panašią vietą kitose vietose, kur bandome privilioti gandrą. Jam netinka vieta, kur nėra rimtų medžių – stambių ąžuolų, senų klevų. Juodasis gandras mėgsta rimtą medį – seną ąžuolą ar klevą, didelę eglę. Turi būti rimtas lizdas ir rimtas medis, galintis išlaikyti didelį lizdą, nes lizdo svoris kartais gali siekti iki tonos. Žinoma, tai – senieji, didieji lizdai. Pavyzdys – turėjome aštuonerių metų senumo gandro Plungės rajone, netoli Stalgų miško, stebėjimo duomenis. Jam iškėlėme dirbtinį lizdą, ir jis kitais metais jame apsigyveno, užaugino tris vaikus.

– Ar į dirbtinį lizdą jie patys nieko nekrauna, netobulina?

– Lizdus jie sukasi, krauna patys. Taip pat – taiso, remontuoja, jei lizdas nuslysta ant šono. Mūsų lizdas paruošiamas taip: ant metalinės platformos susukame, padarome lizdą, bet ant jo gandrai dar susuka savo. Mūsų lizdai tokie, kad gali išlaikyti didelį svorį.

Gandrai turi savo teritorijas. Tarp lizdų, gandrų porų teritorijų, gali būti 30–35 km. Jei gandras grįžta į svetimą mišką, tinkamą jam gyventi, bet neranda dirbtinių lizdų, bando suktis pats – susiranda medį ir pradeda sukti lizdą. Juodieji gandrai nėra dideli statybininkai. Jie susikrauna lizdus ant šakų, kurios neturi tvirto pagrindo. Vienais metais – viskas lizdui gerai, jis nėra sunkus, bet ilgainiui lizdas sunkėja, pavirsta durpėmis ir paprasčiausiai išgriūva.

Juodasis gandras savo lizdo nekrauna kažkur medžio viršūnėje – krauna maždaug 2–3 arde pagal aukštį, t. y. po laja. Lizdą gali krauti ant šakos, šakų susidūrimo. Jei kas nors randa panašaus dydžio lizdą, didelė tikimybė, kad tai – juodasis gandras. Didelis prašymas – maždaug nuo balandžio 15 d. iki liepos 15 d. prie tokių lizdų nevaikščioti, netrukdyti ir palikti ramybėje, nes šie paukščiai labai bijo žmogaus trikdymo.

– Dar vienas prašymas – radus tokį lizdą, nesvarbu, tai – jūsų ar ne jūsų miškas, – pranešti Valstybiniam miškotvarkos institutui. Šiandien net ir mūsų mobilieji telefonai rodo buvimo koordinates. Galbūt tas lizdas nėra žinomas. Jei bus išsaugota jo buvimo vieta, bus apsaugota ir nuo galimų kirtimų arba nuo miško atrėžimo ir paskyrimo iškirsti.

– Iš tikrųjų, jei žmonės grybauja, vaikšto po miškus ir randa tokį lizdą, turi telefonus, su kurias gali pasitikslinti koordinates, reikia bent jau pranešti Aplinkos apsaugos ministerijai, Miškotvarkos skyriaus specialistams. Juos reikia informuoti apie lizdo vietą, nes miškininkams būna labai sunku – jie planuoja miškų kirtimus ir paskui išeina taip, kad vidury miško kirtimo ploto atsiranda juodojo gandro lizdas.

Norėčiau paminėti – jei yra toks lizdas, pagal Lietuvos įstatymus maždaug 200 m spinduliu nustatoma apsaugos zona. Šioje zonoje neįmanoma jokia ūkinė veikla. Jei žmonės randa lizdą, praneša miškotvarkai, lizdas pažymimas miškų planuose, kad tas medis nebūtų nukirstas. Taip pat pažymima apsaugos zona.