-
LLRI: jei nebus priimtas sprendimas dėl kainų indeksavimo viešuosiuose pirkimuose, projektai stos
„Vartotojų kainos Lietuvoje augo 17 proc., bet gamintojų kainos šiuo metu yra 28 proc. aukštesnės nei prieš metus. Tai reiškia, kad visi gamintojai atsiduria pavojingose žirklėse, kai jiems brangsta praktiškai visi įsigijimai, tačiau ar pavyks perkelti tą brangimą galutiniam vartotojui, niekas nežino“, – teigė E. Leontjeva šią savaitę vykusiame Seimo Ateities komiteto forume.
LLRI vadovė aiškina, kad šalia dažnai minimų logistikos sutrikimų ir žaliavų brangimo svarbu paminėti du infliacijos šaltinius – pinigų masės augimą ir paklausos skatinimą, taip pat dirbtinius darbo rinkos apribojimus. Pasak jos, valdžios dalyvavimas infliacijos procesuose neturėtų būti paneigiamas.
Jei nebus priimtas universalus ir visuotinis sprendimas dėl kainų indeksavimo viešuosiuose pirkimuose, projektai stos, kaltųjų paieškos persikels į teismus.
„Viešieji pirkimai ir valdžios įsipareigojimai yra išskirtinė sritis. Joje formulė „derėkitės ir nusiderėkite“ neveikia, nes valstybės institucijų pusėje nėra subjekto, kuris galėtų derėtis, kuris turi tam įgaliojimų, gali pasverti sąnaudas ir kaštus, prisiimti atsakomybę“, – sakė E. Leontjeva.
Ji tikino, kad, neradus sprendimo dėl kainų indeksavimo, dar labiau pabrangs valstybės projektai – keliai ir statybos, kai kurių jų įgyvendinimas visai nutrūks, dalis privačių įmonių bankrutuos, o kitos stabdys veiklą. Anot LLRI vadovės, kainų indeksavimas viešuosiuose pirkimuose turi būti besąlygiškas.
„Jei nebus priimtas universalus ir visuotinis sprendimas dėl kainų indeksavimo viešuosiuose pirkimuose, projektai stos, kaltųjų paieškos persikels į teismus. Kiekvienas valstybinis užsakymas atitraukia išteklius iš privačios ekonomikos, didina išteklių deficitą ir kainas“, – įsitikinusi E. Leontjeva.
Statybos ir kelių tiesimo įmonės penktadienio vidurdienį pusdieniui buvo sustabdžiusios darbus valstybinės reikšmės ir visuomeninės paskirties objektų statybvietėse ir keliuose. Lietuvos statybininkų asociacijos ir asociacijos „Lietuvos keliai“ inicijuota akcija „#stabdome statybą“ siekta atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų – perkančiųjų organizacijų – nenorą ir delsimą imtis veiksmų dėl drastiškai pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų, kurie bendrovėms padėtų išvengti nuostolingos veiklos, tęsiant darbus pradėtuose projektuose.
Statybos pusdieniui buvo stabdomos maždaug aštuoniasdešimtyje statybos objektų visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad, Vyriausybei nesiimant koordinuotų veiksmų problemai spręsti, artimiausiu metu gali nutrūkti daugiau nei 150 valstybės objektų statybos visoje Lietuvoje, kurių projektų vertė – daugiau nei 300 mln. eurų.
-
Nacionalinis ekonomikos egzaminas: apdovanoti geriausieji 2
Iš beveik 7000 dalyvavusių egzamine buvo išrinkti ir apdovanoti 10 geriausių. Pirmųjų vietų nugalėtojams ir aktyviausiai mokyklai atiteko 500 eurų prizai.
„Švietimas yra labai svarbi ekonomikos dalis. Švietimo iššūkis – būti pokyčių flagmanu. Kokį žmogų turi rengti švietimas? Raštingą. Jeigu 18 amžiuje raštingas buvo tas žmogus, kuris mokėjo rašyti plunksna ir skaityti, tai 21 amžiuje kalbame apie ekonominį, teisinį, finansinį, IT ir kitokį raštingumą. Visi, kurie čia sėdite, esate labai labai raštingi žmonės“, – sveikindama pirmojo ekonomikos egzamino nugalėtojus sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ekonomiškai raštingiausiu moksleiviu buvo pripažintas Andrius Minelga, vienuoliktokas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos. Tarp studentų geriausiai pasirodė ir pirmąją vietą laimėjo 4 kurso ekonominės analizės studentas iš Vilniaus universiteto – Tomas Živatkauskas. Piliečių kategorijoje visus nurungė Šiaulių universiteto makroekonomikos dėstytoja Janina Šeputienė. Nacionalinio ekonomikos egzamino nugalėtojai buvo išrinkti atsižvelgiant į taškų skaičių, kurį dalyviai surinko uždaruose klausimuose bei atsakymą į atvirą klausimą, kurį vertino egzamino komisija. Aktyviausia mokykla pripažinta Marijampolės Sūduvos gimnazija, joje egzaminą laikė net 208 mokiniai.
Pasveikinti ir kiti prizines vietas užėmę dalyviai. Mokinių kategorijoje apdovanoti Vilniaus licėjaus auklėtiniai – vienuoliktokei Justei Zdobaitei atiteko antroji vieta, Justas Dijokas liko trečias. Studentų kategorijoje prizines vietas laimėjo antrakursiai – antrąją vietą užėmė VGTU elektros energetikos inžinerijos studentas Edvinas Paškevičius Dovidonis, trečiąją – VU finansų ir draudimo matematikos studentas Tautvydas Imbrasas. Piliečių kategorijoje antrąja vieta džiaugiasi marketingo srityje dirbantis Karolis Čivas, o trečiąja – klientų aptarnavimo vadybininkė Gintarė Miškinienė.
Tarp geriausiai pasirodžiusių egzamino dalyvių – staigmena. Jauniausias dalyvis, kuris surinko maksimalų taškų skaičių uždaruose klausimuose – Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos pirmokas – Simonas Šutinys.
„Nors man patinka matematika, egzamino klausimai nebuvo lengvi – truputį padėjo tėtis“, – sakė jauniausias egzamino dalyvis Simonas. Paklaustas kuo norėtų būti užaugęs, Simonas atsakė, kad rinktųsi nebūtinai tiesiogiai su ekonomika susijusią specialybę – jį domina veterinarija.
„Išties smagu, kad tiek skirtingų žmonių, iš skirtingų miestų, nuo pirmoko iki dėstytojo, išmano ekonomiką tiesiog puikiai. Malonu pasveikinti geriausius, bet nemažiau svarbu, kad beveik 7000 žmonių turėjo galimybę gauti savo ekonomikos žinių diagnozę ir susimąstyti apie ekonominę sprendimų pusę. Visa tai įkvepia egzaminą organizuoti ir kitais metais“, – 2018 metų apdovanojimus uždarė LLRI Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
Visi, kurie nespėjo laikyti egzamino, savo žinias gali pasitikrinti Nacionalinio ekonomikos egzamino puslapyje www.ekonomikosegzaminas.lt.