Metų solistus kasmet atrenka vertinimo komisija, sudaryta iš LNOBT vadovų ir teatro meno kolektyvų atstovų. Ceremoniją vesti patikėta kolegoms – baleto solistei Gretai Gylytei ir operos solistui Liudui Mikalauskui.

Tradicija pagerbti geriausius artistus LNOBT puoselėjama nuo 2002 m. Ryškiausius vaidmenis pernai sukūrusiems operos ir baleto solistams įteiktos atminimo skulptūrėlės ir teatro rėmėjų įsteigtos premijos. 

Metų solistai – puikiai žinomi vardai

Dėl pusmetį trukusios teatro rekonstrukcijos 2023-iaisiais LNOBT žiūrovai turėjo galimybę išvysti tik vieną operos premjerą – Gedimino Šeduikio režisuotą „Aidą“. Tad nieko nuostabaus, jog Metų operos solistais išrinkti būtent šiame pastatyme pasirodę dainininkai: Viktorija Miškūnaitė, sukūrusi Aidos vaidmenį, ir Kostas Smoriginas, atlikęs Amonasro partiją.

Abu artistai LNOBT apdovanojimų laureatais tampa nebe pirmąsyk: V. Miškūnaitė geriausia soliste pripažįstama trečią, o K. Smoriginas – antrą kartą.

Baleto premjerų 2023-iaisiais būta dviejų, ir jose pasirodė abu Metų baleto solistais išrinkti artistai. Marija Kastorina šoko Kolombiną choreografo Aleksejaus Ratmanskio balete „Arlekino milijonai“ ir Aušrinę choreografės Živilės Baikštytės balete „Pradžioje nebuvo nieko“, o Genadijus Žukovskis ten pat sukūrė Arlekino ir Mėnulio vaidmenis. Trupės primarijus G. Žukovskis laureatu paskelbtas ir už profesionalumą, artistinės etikos bei sceninės kultūros puoselėjimą.

Abu šokėjai Metų solistais išrenkami jau antrą kartą. Be to, M. Kastorina savo kolekcijoje turi Metų baleto vilties apdovanojimą, o G. Žukovskis pernai internete balsavusių žiūrovų buvo išrinktas Metų mylimiausiu solistu.

Metų viltys ir publikos balsai

Už ryškiausius debiutus LNOBT scenoje kasmet teikiami Metų vilties apdovanojimai. Metų operos viltimi šįkart paskelbta solistė Gabrielė Bukinė už Violetos vaidmenį operoje „Traviata“ ir Zaros vaidmenį ispaniškoje operetėje „Sarsuela“. Žiūrovų, balsavusių internete, valia ji išrinkta ir Metų mylimiausia soliste. G. Bukinė negalėjo dalyvauti ceremonijoje ir atsiimti jai skirtų apdovanojimų, nes tą patį vakarą koncertavo publikai kitoje sostinės salėje, tačiau perduoti linkėjimus LNOBT publikai jai padėjo vaizdo įrašas.

Metų baleto viltimis pripažinti du šokėjai, balete „Pradžioje nebuvo nieko“ sukūrę pagrindinį Žmogaus vaidmenį. Be to, Andrea Canei apdovanotas ir už Arlekino vaidmenį „Arlekino milijonuose“, o Imanolas Sastre – už Lankadamo vaidmenį balete „Korsaras“.

Padėkos premija – buvusiai orkestro koncertmeisterei

Kasmet Metų solistų apdovanojimuose skiriama Padėkos premija žmogui, be kurio reikšmingos ilgametės veiklos kolegos sunkiai įsivaizduotų LNOBT.

Už meilę muzikai, išskirtinį indėlį į simfoninio orkestro skambesį ir ilgus ištikimybės teatrui metus šįkart Padėkos premija įteikta smuikininkei Angelei Litvaitytei, ilgiau kaip tris dešimtmečius dirbusiai LNOBT simfoninio orkestro koncertmeistere.

„Tačiau teatre aš nedirbau nė vienos dienos, nes aš jame gyvenau. Linkiu visiems patirti tokį pat jausmą“, – atsiimdama dovanas, publikai palinkėjo laureatė.

„Šiuo metu vertinu ieškinio atmetimo priežastis, gaila, kad mūsų esminiai argumentai nebuvo išgirsti. Dabar svarstau, ar kreiptis į apeliacinį teismą – tikrai tikiuosi, kad tie argumentai, kurie yra labai svarbūs, bus išgirsti. Turiu įsivertinti, bet tikrai apie tokią galimybę (skųsti teismo sprendimą – BNS) mąstau“, – BNS sakė J. Sakalauskas.

Operos solistas LNOBT vadovavo penkerius metus. Šiuo metu jis eina parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktoriaus pareigas.

Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, ar vėl siektų vadovauti teatrui ir tokią galimybę sakė svarstysiąs tik jei teismai panaikins įvykusio konkurso rezultatus.

Buvęs LNOBT direktorius į teismą kreipėsi vasario viduryje, Operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjus Laimai Vilimienei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodį atmetė J. Sakalausko ieškinį – per 30 dienų sprendimą dar galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

J. Sakalauskas kėlė abejones abejojo konkurso komisijos sudarymo teisėtumu, teigė ją buvus šališka, o konkursą vykus neskaidriai, draugams ir bendradarbiams proteguojant laimėtoją, komisijai atlikus netinkamą pretendentų ir jų programų vertinimą.

Tačiau teismas konstatavo, jog tokioms išvadoms nėra pakankamo pagrindo, o skunde nurodyti teiginiai yra „hipotetiškai deklaratyvūs ir neįrodyti, paremti negalėjimu ar nenoru susitaikyti su pralaimėjimu“.

Teismas iš buvusio Operos ir baleto teatro vadovo priteisė per 4 tūkst. bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė L. Vilimienė.

Tuo metu Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui nuo 2018-ųjų vadovaujanti L. Vilimienė liepą laimėjo šio teatro vadovo konkursą dar vienai penkerių metų kadencijai.

LNOBT vadovo paskyrimui įstrigus dėl teismų, taip pat daliai teatro kolektyvo protestuojant dėl teatre anksčiau jau dirbusios L. Vilimienės sugrįžimo, kovą įstaigai laikinai vadovauti paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas Audrius Kundrotas.

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS sakė, kad ministerija lauks J. Sakalausko tolesnių veiksmų, o ginčams teismuose tęsiantis, įstaigai toliau vadovaus minėtas laikinasis vadovas.

Anot ministro, jei vis dėlto J. Sakalauskas nebeskųstų sprendimų, LNOBT vadovo pareigas perims L. Vilimienė nepaisant kai kurių teatro darbuotojų pasipriešinimo, o Klaipėdos teatrui vėl bus ieškoma naujo vadovo.

„Aš neturiu informacijos, kad ponia Vilimienė būtų pakeitusi nuomonę. Manau, kad likimas pakankamai sąžiningai dėlioja scenarijų, nes ponia Vilimienė tikrai, manau, nusipelnė atidaryti Klaipėdos muzikinį teatrą po rekonstrukcijos, kas tikrai bus labai svarbus įvykis kitų metų pavasarį. Jei jai reikės anksčiau pradėti dirbti LNOBT, manau, dėl to irgi nesupyks“, – kalbėjo S. Kairys. 

„Kaip ir daugybę kartų sakiau: politinių paskyrimų laikai baigėsi, vadovai turi išsikovoti kadencijas konkursuose“, – pridūrė jis.

Įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot kultūros ministro S. Kairio, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai.

„Ieškinį atmesti“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Buvęs LNOBT direktorius J. Sakalauskas į teismą kreipėsi vasario viduryje. Jis prašė panaikinti Operos ir baleto teatro vadovo konkurso rezultatus, jį laimėjus buvusiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei.

Kaip žurnalistams tuomet sakė pats operos solistas, jam klausimų kilo dėl vadovą atrinkusios komisijos sudarymo.

J. Sakalauskas LNOBT vadovavo penkerius metus. Šiuo metu jis eina parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktoriaus pareigas.

Įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot kultūros ministro Simono Kairio, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai.

„Šių metų festivalis dedikuojamas Vilniaus 700 metų jubiliejui, todėl džiaugiamės galėdami pirmą kartą pakviesti miestiečius į teminę ekskursiją „Senojo Vilniaus muzikinės įdomybės“. Ji jau sulaukė nemažo susidomėjimo, todėl tikriausiai panašias ekskursijas organizuosime ir vėliau“, – pranešime sakė laikinasis LNOBT vadovas Audrius Kundrotas.

Festivalyje šiemet dalyvaus nuo karo kenčiančios Ukrainos nacionalinė operos trupė. Publikai bus siūloma pamatyti teatralizuoto Josepho Haydno (Jozefo Haidno) oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ pastatymą, baleto Gala koncertą bei koncertinį operų „Kaimo garbė“ ir „Lietuviai“ atlikimą.

Valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas teigia, kad festivalis „LNOBT Open“ sudaro galimybę muzikos mylėtojams kasmet sugrįžti į operos ir baleto žanro lietuviškąjį „lopšį“ – Valdovų rūmus.

LNOBT baleto trupė, pasak jos meno vadovo Martyno Rimeikio, šįmet festivalio žiūrovus ketina pakviesti į kelionę laiku. Anot jo, baleto Gala koncerto dalyje bus galima išvysti 12 šiuolaikinių choreografų statytų miniatiūrų, kurias greta LNOBT trupės šokėjų atliks svečiai iš Rygos, Berlyno ir Vienos operos teatrų. Žiūrovus scenoje pasitiks ir Mariuso Petipa choreografija – Šešėlių scena iš Ludwigo A. Minkuso (Liudvigo Aloiso Minkuso) baleto „Bajaderė“.

Festivalio „LNOBT Open“ pasirodymai Valdovų rūmų kieme vyks iki liepos 6 dienos.

Liepos 6 d. festivalį „LNOBT Open“ užbaigs Ukrainos nacionalinės operos artistų pasirodymas – Amilcare Ponchielli (Amilkarės Ponkjelio) opera „Lietuviai“. Ją svečiai vilniečiams pristatys originalo (italų) kalba, tačiau festivalio organizatoriai pasirūpino lietuviškais subtitrais, kuriuos žiūrovai galės stebėti švieslentėje.

Tarp jų – Ukrainoje nužudyto filmo režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ premjera Lietuvoje, šiurpi „Operos fantomo“ peržiūra su jai sukurtu analoginės muzikos takeliu, Vilniaus 700–ajam jubiliejui dedikuotas Charlie Chaplino „Mažylis“ su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru bei dar 3 išankstinės artėjančio festivalio premjeros.

Pernai išskirtiniais seansais LNOBT stebinęs „Kino pavasaris“ didžiausią kino salę šalyje atvers ir šiemet. Vienoje iš reikšmingiausių Lietuvos kultūros erdvių rodomi filmai nušvinta naujomis spalvomis ir tampa įsimintinu įvykiu visam Vilniaus miestui.

Anot festivalio programos vadovės Aistės Račaitytės, šiemet išankstinėms premjeroms atrinktiems filmams didžiausias ekranas suteiks dar daugiau jėgos. Tai – painus Park Chan–wooko režisuotas detektyvas „Metas išeiti“, stulbinančių Italijos kalnų panoramų kupinas filmas apie draugystę „Aštuoni kalnai“ bei Penelopes Cruz vedami šokių ir muzikos inkliuzai dramoje „Begalybė“.

„Mariupolis-2“./ Organizatorių nuotr. 

„Vis dėlto pagrindiniais savaitgalio akcentais taps specialieji seansai. Per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną šalies žiūrovai pagaliau galės išvysti ilgai lauktą „Mariupolis 2“ premjerą. Šis seansas dabartinių įvykių fone suteiks simboliškos gelmės kovos už laisvę temai. Dar pernai Šv. Kristoforo kamerinio orkestro akomponuojamas Ch. Chaplino „Cirkas“ nepaliko nei tuščių vietų, nei abejingų žiūrovų, tad esame tikri, jog ir šiemet šio legendinio režisieriaus „Mažylis“ taps visų laukiama klasikos švente. Juolab kad šį seansą dedikuosime 700–ajam Vilniaus jubiliejui. Galiausiai, dėliodami repertuarą LNOBT, norėjome ne tik megzti dialogą su šia išskirtine erdve bei čia rodomu turiniu, bet ir paieškoti modernių jo interpretacijų. Todėl labai apsidžiaugėme, kad vienas geriausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių Arturas Bumšteinas kartu su kolega Kristupu Giku (DJ Extended) sutiko gyvai įgarsinti šimtametį „Operos Fantomą“. Laukia tikrai išskirtinė patirtis“, – sakė  A. Račaitytė.

Atminimas visiems Ukrainoje žuvusiems žmonėms

Bene reikšmingiausiu „Kino pavasario“ seansu LNOBT taps pirmą kartą Lietuvoje rodomas dokumentinis filmas „Mariupolis 2“. Su šia peržiūra festivalis kvies paminėti ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Kino pasaulį ir Lietuvą praėjusių metų balandžio pradžioje sukrėtė žinia apie Ukrainoje nužudytą režisierių M. Kvedaravičių. Kartu su jo kūnu, Manto sužadėtinė H. Bilobrova slapta į Lietuvą pargabeno ir jo filmuotą medžiagą bei su komanda baigė kurti M. Kvedaravičiaus pradėtą dokumentinį filmą.

„Šio filmo nebūtų, jei ne Manto meilė žmonėms ir Mariupolio gyventojams, jei nebūtų tikėjimo kino galia, jei Hanna nebūtų slapta išvežusi medžiagos ir jei Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje. Šis filmas yra apie gyvenimą. Taip pat tai atminimas jį kuriant nužudytam Mantui Kvedaravičiui ir visiems kare žuvusiems žmonėms“, – teigė „Kino pavasario“ programos sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė.

Pernai Kanų kino festivalyje „Mariupolis 2“ pelnė specialų dokumentinio kino prizą, taip pat filmas buvo pripažintas geriausiu praėjusių metų dokumentiniu filmu Europos kino apdovanojimuose. M. Kvedaravičius praėjusiais metais pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje.

Dovana amžinai jaunam Vilniui – C. Chaplino „Mažylis“

„Kino pavasario“ žiūrovų LNOBT lauks ir šiluma alsuojanti, jausminga C. Chaplino komedija „Mažylis“, sužavėsianti tiek suaugusius, tiek mažuosius kino mylėtojus. Per šimtmetį nepasenusiame filme skambantį originalų garso takelį gyvai atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

„Mažylis“. / Organizatorių nuotr. 

„Orkestro vaidmuo filme ypač svarbus – jis sustiprina veiksmo akcentus bei perteikia atskirų scenų nuotaikas. Nebylaus kino įgarsinimas yra sunkus, tačiau įdomus darbas: reikia sekti filmo sekundes, tiksliai atliepti vyksmą, nuotaikas ir reakcijas. Orkestras entuziastingai ėmėsi „Cirko“ partitūros praėjusiais metais, šį išskirtinį darbą prisimena su džiaugsmu ir laukia šių metų „Mažylio“ seanso, kuris tikrai bus geras juoko pliūpsnis publikai“, – sako orkestro meno vadovas Modestas Barkauskas.

Šį seansą „Kino pavasaris“ dedikuoja amžinai jaunam Vilniaus miestui, šiemet mininčiam 700 metų jubiliejų.

Baugi „Operos fantomo“ atmosfera ir unikalus garso takelis

Šiurpia nuotaika LNOBT erdves užpildys ir dar vienas įsimintinas nebyliojo kino reginys – pirmoji gerai žinomos Gastono Lerouxo istorijos ekranizacija „Operos fantomas“. Seanso metu skambės unikalus, jam sukurtas garso takelis, kurį su pačių įrašytomis plokštelėmis gyvai atliks jo autoriai, kompozitorius A. Bumšteinas ir garso menininkas K. Gikas (DJ Extended).

Pasak A. Bumšteino, šis filmas – itin ryškus savo atmosfera bei pasąmonės rūsiuose paslėptais nerimastingais klodais, kurių įspūdį dar labiau sustiprins speciali muzika.

„Mano ir Kristupo kuriamą garso takelį atliksime pačių pagamintomis plokštelėmis su įrėžtais modifikuotais simfoninės muzikos fragmentais. Nesistengsime iliustruoti filmo dramaturgijos emociškai atitinkančia muzika, greičiau stengsimės sukurti labai paveikią, publiką panardinančią ambientinę atmosferą, kurioje tarpdami žiūrovai galės atsipalaiduoti ir sekti veiksmą ekrane lyg būtų sapne ar paralelinėje erdvėje. Panašiai, lyg paleidęs filmą išjungtum garso takelį ir atsidarytum langą, per kurį girdisi lietus ir audra“, – akcentavo kompozitorius. 

Didžiausio ekrano vertos išankstinės premjeros

Taip pat kovo 11–12 d. LNOBT žiūrovai galės iš anksto pamatyti tris festivalio metu rodomus filmus.

Pirmasis – už geriausią režisūrą Kanų kino festivalyje apdovanotas, Pietų Korėjos meistro Park Chan–wooko detektyvas „Metas išeiti“. Jame pasakojama istorija apie nemigos kankinamą detektyvą, įsimylintį narpliojamo nusikaltimo pagrindinę įtariamąją.

Taip pat žiūrovų kvapą užgniauš įspūdingų kalnų peizažų ir gyvenimiškos išminties kupina drama apie draugystę „Aštuoni kalnai“ (rež. Felix van Groeningen, Charlotte Vandermeersch), Kanų kino festivalyje pelniusi žiuri prizą.

„Aštuoni kalnai“./ Organizatorių nuotr. 

Trečioji išankstinė premjera – didžiausio ekrano verta „Begalybė“ (rež. Emanuele Crialese), nustebinsianti kerinčia Penelopės Cruz vaidyba, žavinga itališkos popklasikos energija ir aštunto dešimtmečio Romoje vystomomis svarbiomis temomis.

Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ šiemet vyks kovo 16–26 d.

„Ketinu apskųsti patį konkursą, kai sulauksiu informacijos, reikalingos apskundimui. Kyla man asmeniškai ir daugiau žmonių įvairių klausimų, į kuriuos atsakius galima rasti sąsajų tarp komisijos narių, komisijos sudarymo principų ir rezultato, kuris galėjo būti tendencingas. Iš dabar esamų duomenų skundas bus“, – BNS sakė J. Sakalauskas, darbą šiose pareigose baigiantis nuo kovo 1 dienos.

Anot LNOBT vadovo, praėjusią savaitę kolektyvas savo noru surengė spaudos konferenciją, kurioje išreiškė nepasitenkinimą konkurso rezultatais ir išsakė viešą palaikymą sėkmingai šiuo metu dirbančio teatro vadovui.

J. Sakalauskas teigė iš ministerijos aplinkos sulaukęs laiško, kad nustotų organizuoti protestus.

„Vietoj to, kad duotų duomenis, parašė laišką, kad nutrauktų daryt protestus, kurių aš neorganizuoju, ėmė grasinti. Nenoriu svaidytis jokiais faktais, jų kol kas neturiu, bet visa tai, kaip vyko konkursas, prieš konkursą, kokį spaudimą patyriau, kokie signalai buvo duodami formaliai ir neformaliai...“, – kalbėjo vadovas.

Anot jo, kyla klausimų dėl komisijos sudarymo, kurioje iš septynių narių buvo keturi ministerijos darbuotojai, dar vienas – pavaldžios ministerijai įstaigos atstovas.

Tylėjau ilgai, nes tokio rezonanso, koks įvyko paskelbus žinią apie naujo vadovo išrinkimą kultūros ministerijos internetiniame puslapyje aš, prisipažinsiu, nesitikėjau.

„Nė vieno operos eksperto, kuris gali ekspertuoti. Tai etiniai klausimai. Dauguma narių ministerijai pavaldūs, gali daryti įtaką“, – sakė J. Sakalauskas.

Apie konkurso rezultatus trečiadienį jis pasidalino ir feisbuke.

„Tylėjau ilgai, nes tokio rezonanso, koks įvyko paskelbus žinią apie naujo vadovo išrinkimą kultūros ministerijos internetiniame puslapyje aš, prisipažinsiu, nesitikėjau. Nesu politikas, taigi nesitikėjau ir tokio asmeninio spaudimo, kokį patyriau ir tokių užkulisinių peripetijų, kokios ėmė virti“, – skelbė J. Sakalauskas.

Jis teigė kaip žmogus tikėjęsis asmeninio ministro skambučio, padėkos už gerą darbą per šiuos metus, nes ne kartą ministrui asmeniškai atsiskaitinėjo dėl teatro veiklos, o įvertinimai būdavo geri.

„Kultūros ministerija taip pat nepateikė detalesnio paaiškinimo, kodėl sprendimas būtent toks ir jei laimėjo pasiūlyta programa, o ne kandidatų nuveikti darbai ir nesvarbu, kaip teatrui dirbti sekėsi pastaruosius penkerius metus, tai koks gi tas programų skirtumas?“, – skelbė vadovas.

Jo teigimu, sukilęs rezonansas teatre ir visuomenėje, įžiebė nemažai įtarimų kultūros ministerijos sudarytos komisijos teisėtumu. Komisijos nariai esą galimai asmeniniais ryšiais susiję su naująja vadove.

S. Kairys: geras darbas – ne privalumas konkurse

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS antradienį teigė, jog J. Sakalauskas iš darbo atleidžiamas ne dėl blogų rezultatų, o pasibaigus kadencijai ir atrinkus kitą, geriau konkurse pasirodžiusį vadovą. Tai, kad vadovas dirbo gerai nėra kriterijus pratęsti jo sutarties.

„Konkurse geriau pasirodė kitas kandidatas ir tą reikėtų gerbti. Kai aš girdžiu įvairias mintis – galbūt galėjo būt labiau atsižvelgiama, ką žmogus padaręs, atleiskit, paminam visus teisinius principus. Jei tai konkursas, nė vienas kandidatas negali turėt prieš prasidedant konkursui kažkokias išimtis, tuomet tai tik formalumas. Jei mane verčia galvoti, kad tai tik formali procedūra gerai dirbančiam direktoriui, tai nėra skaidru“, – teigė S. Kairys.

Konkurse geriau pasirodė kitas kandidatas ir tą reikėtų gerbti. Kai aš girdžiu įvairias mintis – galbūt galėjo būt labiau atsižvelgiama, ką žmogus padaręs, atleiskit, paminam visus teisinius principus.

Anot jo, ministerija gauna laiškų iš kolektyvo, tačiau stengiasi nesivelti į emocijas, nes „visiems reikės grįžti prie bendro stalo, nepaisant kaip viskas besibaigtų“.

„Skatinam ir prašom išnaudoti visus būdus, kurie aiškūs, jei yra kažkas nepatenkintas dėl konkurso – turi visas sąlygas skųsti“, – teigė S. Kairys.

J. Sakalauskas LNOBT vadovavo penkerius metus. Įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot ministro, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai.

Nauja LNOBT tapo pastaraisiais metais Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovavusi Laima Vilimienė.

Kultūros ministras Simonas Kairys savo ruožtu tvirtina, kad konkurso skaidrumas nekelia abejonių ir sprendimo neketinama keisti.

„Pirmas mano darbas bus susitikti su darbuotojais ir juos išklausyti. Neabejoju. Tęsime gerus darbus ir kartu puoselėsime LNOBT nacionalinę misiją“, – trečiadienį feisbuke paskelbė L. Vilimienė.

Praėjusią savaitę paskelbus apie naujai išrinktą LNOBT vadovę, kolektyvas surengė spaudos konferenciją. Joje išreiškė esantis sunerimęs dėl savo ateities ir jaučiasi neįvertintas, vėliau darbuotojai rinkosi ir į protesto akciją.

Teatralai pabrėžė, kad įstaiga dirba pelningai, o anksčiau su buvusiu vadovu Gintautu Kėvišu administracijoje dirbant L. Vilimienei būta skolų. Kolektyvas tvirtino naujos vadovės atėjimą priimantys kaip visos komandos pralaimėjimą.

„Be abejonės, darbai bus tęsiami – su nuoširdžia pagarba kūrėjams, siekiant jų produkto vizijos kuo geresnio įgyvendinimo. Žinoma, atsiras ir naujų projektų, o taip pat ir inovatyvių, šiuolaikiškų darbo formų, siekiant įsitraukimo nacionaliniu mastu. LNOBT sutelkto talento, kompetencijų dėka kursime šiuolaikišką meninį skonį bei kartu nacionalinę tapatybę puoselėjančią meninę programą“, – pabrėžė vadovė.

Jos teigimu, būtent ant šių pagrindų bus formuojama nauja vizija, bus siekiama įvairaus ir subalansuoto repertuaro, atitinkančio pasaulyje pripažintus standartus, aprėpiantį nacionalinius ir pasaulinius veikalus.

„Mano pateiktoje programoje nėra vietos agresorę palaikantiems kūrėjams ar atlikėjams. Pagalbos Ukrainai projektai bus tęsiami ir ieškoma naujų bendradarbiavimo formų“, – skelbė vadovė.

Ji teigė kelianti sau tikslą plėsti auditoriją, „tenkinant ne tik jau esamus kultūrinius poreikius, bet ir formuojant aukštesnio lygio meninį publikos skonį“.

Pastaruosius penkerius metus teatrui vadovavo Jonas Sakalauskas. Jis į šias pareigas taip pat buvo atrinktas po vadovavimo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

Sprendimo nekeis

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS pabrėžė, kad ministerija nesitrauks nuo priimto sprendimo.

„Matysime, kokia evoliucija bus, bet Kultūros ministerija tikrai nesitrauks nuo savo sprendimo, konkursas tikrai yra aiškus. Žymiai daugiau klausimų turiu apie konkursą prieš penkerius metus, kai pats Jonas Sakalauskas laimėjo, bet leisiu sau nelįsti į pikantiškas detales, kurių mane pasiekė daug“, – BNS sakė S. Kairys.

Anot jo, viešumoje išreikšta nuomonė apie L. Vilimienę rodo bendruomenės nepagarbą. Ministerija kandidatę vadina viena profesionaliausių kultūros įstaigų vadovų Lietuvoje.

„Rodome nepagarbą kandidatei, kuri tikrai nepelnytai gavo didžiulę šmeižto kampaniją, ji to visiškai nenusipelnė. Jos paskutinių metų darbai rodo, kad ji viena sėkmingiausių ir geriausių kultūros įstaigos vadovių kalbant apie visą sektorių, tai manau yra faktas. Turime išmokti gyventi aplinkoje, suvokti, kas yra kadencijos, ir kad visada galima geriau, nors atrodo padarei viską“, – kalbėjo ministras.

Anot S. Kairio, reforma tam ir buvo padaryta, kad vyktų įstaigų vadovų kaita, nes būta situacijų, kai vienas vadovas tai pačiai įstaigai vadovavo ilgus dešimtmečius. Dabar visiems žinoma, kad vadovas paskiriamas vienai kadencijai ir po jos privalės dalyvauti konkurse.

„Tik pirmą kartą susiduriam su situacija, kai esamas vadovas nėra atleidžiamas už blogą darbą, visiškai ne ta situacija. Tiesiog konkurse geriau pasirodė kitas kandidatas ir tą reikėtų gerbti“, – pabrėžė kultūros ministras.

„Neabejoju nei vienu komisijos nariu, neabejoju rezultatais, reikia gerbti ir įstatymą, ir žmogų, kuris laimėjo konkursą. (...) Ponia Laima Vilimienė laimėjo skaidriai ir teisingai“, – penktadienį žurnalistams sakė S. Kairys.

Lietuvos nacionalinio operos baleto teatro vadovo konkursą laimėjus L. Vilimienei, teatro kolektyvas paskelbė esantis sunerimęs dėl savo ateities. Kolektyvas teigė naujo vadovo atėjimą priimantys kaip visos komandos pralaimėjimą.

„Reaguodami į mus, teatro vadovybę, šokiravusią žinią apie naujojo vadovo poziciją laimėjusią kandidatę bei naujosios vadovės spaudoje pasirodžiusius pareiškimus, kad ji ateina su nauja komanda, kas reikštų mūsų atleidimą arba kaip visada buvo įprasta šių ateinančių žmonių darbo kultūroje, darbuotojų išengimą iš teatro grubaus mobingo būdu, norime išsakyti visuomenei savo poziciją“, – penktadienį paskelbė teatro darbuotojai, vėliau surengę spaudos konferenciją.

Kultūros ministras tvirtina, kad konkursas į LNOBT vadovus turėjo būti skelbiamas, nes pasibaigė ankstesniojo vadovo Jono Sakalausko penkerių metų kadencija.

„Su teatru visą laiką stovėjome vienoje barikadų pusėje ir šis klausimas nėra apie tai, kad mes kažko nevertinam ar kažkam prieštaraujam. Esamas vadovas nėra atleidžiamas, jam pasibaigė kadencija, su tokiomis sąlygomis žmonės ateina į konkursą, konkuruoja, nėra kažkokio automatinio būdo pratęsti vieno ar kito vadovo veiklą, skirtingai nei kitokio pobūdžio įstaigose“, – kalbėjo ministras.

Teatro darbuotojai penktadienio vakarą prie LNOBT taip pat ketina surengti akciją, performansą, imituodami teatro laidotuves.

Pati L. Vilimienė trumpame komentare BNS penktadienį tvirtino neminėjusi, jog sieks keisti komandą ir žada įstaigoje ne „revoliuciją, o evoliuciją“.

„Tikrai to nesakiau (apie komandos pokyčius – BNS), ką minėjau, kad ateinu ne pokyčius daryti, ne revoliuciją, o evoliuciją", – BNS sakė L. Vilimienė.

Ketvirtadienį LRT radijui interviu davusi naujoji teatro vadovė L. Vilimienė teigė turinti daug idėjų. Apie kolektyvo kaitą ji neužsiminė, tačiau teigė esanti numačiusi kandidatų į meno vadovo poziciją.

Konkursą laimėjusi L. Vilimienė nuo 2018 metų rugpjūčio vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Prieš tai ji ilgus metus buvo LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir dirbo vadovaujant Gintautui Kėvišui, kuris buvo atleistas supainiojus viešuosius ir privačius interesus.

2017 metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo nusprendusi, jog dešimt vadovaujančias pareigas tuo metu ėjusių LNOBT darbuotojų pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą. Šia asmenys nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo privačių interesų. Tarp jų buvo ir L. Vilimienė.

J. Sakalauskas LNOBT direktoriaus postą taip pat užėmė prieš tai vadovavęs Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. 

Iš konkurse dalyvavusių šešių pretendentų ji surinko daugiausiai komisijos balų.

Konkursas vyko baigiantis dabartinio teatro generalinio direktoriaus Jono Sakalausko kadencijai.

Operos solistas, kompozitorius J. Sakalauskas teatrui vadovauja nuo 2018-ųjų, prieš jis tai vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

Būtent pastarojo teatro vadove L. Vilimienė tapo pasitraukus J. Sakalauskui, prieš tai ji ilgus metus buvo LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai.

L. Vilimienė taip pat dėsto muzikos vadybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, anksčiau dirbo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje teorinių disciplinų dėstytoja, Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre vadovavo Informacijos ir reklamos skyriui.

„LNOBT kaip nacionalinės scenos meno organizacijos paskirtis – savo veikla bei jame dirbančių kūrybinių darbuotojų ir kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti iškiliausius nacionalinės menines kūrybos laimėjimus, puoselėti, plėtoti ir skleisti Lietuvos kultūrą, formų ir žanrų įvairovę, kūrybiškai interpretuoti ir perteikti pasaulio kultūrų laimėjimus, kurti šiuolaikinio meno tradicijas, siekti stilistinės, žanrinės įvairovės, formuojant aukštesnius publikos poreikius, bei siekti kokybinio poveikio atlikėjams“, – teigia L. Vilimienė savo pristatytoje LNOBT perspektyvinėje penkerių metų veiklos programoje.

L. Vilimienė yra įgijusi muzikos istorijos specialybę tuometėje Lietuvos muzikos akademijoje bei vadybos magistro laipsnį BI Norvegijos vadybos institute ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

LNOBT vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Vasario 10, 11 ir 14 dienomis vietoj Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ bus rodomas baletas „Barbora Radvilaitė“, o vasario 23, 24 ir 25 dienomis vietoj vienaveiksmių baletų diptiko, kuriame turėjo skambėti Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ – baletas „Procesas“. 

„Atsiprašome žiūrovų, kurie iš anksto pirko bilietus į vieną baleto spektaklį, o atėję pamatys kitą. Tačiau LNOBT nusprendė laikytis Kultūros ministerijos rekomendacijos ir laikinai, iki karo veiksmų Ukrainoje pabaigos, susilaikyti nuo rusų autorių kūrinių viešų pristatymų, nes kultūra Rusijoje pernelyg glaudžiai siejama su agresyvia šios šalies politika“, – pranešime spaudai cituojama LNOBT meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė.

„Barbora Radvilaitė“ yra pastatyta žinomos choreografės Anželikos Cholinos, o „Procesas“ – Martyno Rimeikio. Nuo 2017 metų statomas „Procesas“ yra apdovanotas dviem „Auksiniais scenos kryžiais“.

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS ketvirtadienio vakarą teigė, jog su teatrais kalbamasi ir jiems rekomendacijos teikiamos nuolat, o jie pamažu iš repertuarų šalina rusų kompozitorių kūrinius.

Paskutinės, pasak ministro, švelnios, rekomendacijos teatrams išplatintos praėjusią savaitę.