Aktyviausiai įtaka buvo daroma dėl Farmacijos įstatymo bei teisės aktų, susijusių su prekybos turgavietėse, loterijų, elektroninių ryšių, tabako ir tabako gaminių reguliavimu.

Nuo 2021-ųjų, kai įsigaliojo pakeistas Lobistinės veiklos įstatymas, registruotų lobistų skaičius išaugo beveik tris kartus – nuo 122 lobistų 2020 metų gruodį iki 330 lobistų šiemet rugpjūtį.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad dėl naujo reguliavimo atsirado daugiau skaidrumo, informacijos apie sprendimų priėmimą.

„Džiaugiuosi, kad naujas lobistinės veiklos reguliavimas įnešė daugiau skaidrumo ir turime daugiau duomenų apie sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, matome, kad tik kas dešimtas politikas ar valstybės tarnautojas yra viešai deklaravęs patirtą įtaką dėl konkrečių teisės aktų“, – pranešime sako I. Kalinauskienė.

Daugiausiai deklaracijų iš lobistų sąrašo paskelbė Lietuvos verslo konfederacija (265 deklaracijas), Lietuvos pramonininkų konfederacija (115 deklaracijų), asociacijos „Lietuvos Prekyvietės ir Turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius (83 deklaracijas), Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė (74 deklaracijas), Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas (66 deklaracijas) bei asociacija „Investors‘ Forum“ (66 deklaracijas).

Trys iš penkių registruotų lobistų nepaskelbė nė vienos skaidrumo deklaracijos.

Iš viso, 174 politikai ir valstybės tarnautojai paskelbė po bent vieną deklaraciją. Aktyviausiai tai darė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė (48 deklaracijos), Seimo narys Lukas Savickas (33 deklaracijos), Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (32 deklaracijos), Aplinkos ministras Simonas Gentvilas (28 deklaracijos) bei Seimo narys Andrius Bagdonas (25 deklaracijos). Patirtą įtaką deklaravo trijų savivaldybių (Kaišiadorių raj., Kauno m., Vilniaus m.) atstovai.

Dažniausiai lobistų deklaracijose nurodomi naudos gavėjai – asociacijų nariai. Daugiau nei po šimtą kartų paminėti Lietuvos verslo konfederacijos (179 kartus) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (107 kartus) nariai. 

Iš viso deklaruoti 694 tokie susitikimai.

Pernai pavasarį 73 parlamentarai paskelbė 708 susitikimus, rudenį – 69 parlamentarai – 739 susitikimus.

Anot TILS, valdančioji koalicija paskelbė beveik keturis kartus daugiau susitikimų (516) negu Seimo opozicija (140).

Daugiausiai susitikimų šių metų pavasario sesijos metu deklaravusių parlamentarų penketukas išliko toks pats: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paskelbė 46 susitikimus, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas – 42 susitikimus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė – 41 susitikimą, Laisvės frakcijos narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – 39 susitikimus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 36.

Aktyviausiai apie pokalbius su lobistais pranešė Laisvės frakcijos nariai. Visi – 11 iš 11 – šios frakcijos nariai deklaravo mažiausiai po vieną susitikimą su interesų grupių atstovais, iš viso – 176 tokius susitikimus. Liberalų sąjūdžio frakcijoje susitikimus skelbė aštuoni politikai iš 12 – iš viso 70 susitikimų.

Mažiausiai po vieną susitikimą paskelbė devyni iš 16 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių – jie paviešino 73 susitikimus. Šeši iš 13 Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių deklaravo 29 susitikimus, 21 iš 51 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario – 270 susitikimų, aštuoni iš 20 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių – 38 susitikimus, vienas iš 12 Mišrios Seimo narių grupės narių – du susitikimus su interesų grupių atstovais ir registruotais lobistais.

Nė vienas iš Darbo partijos frakcijos narių nepaskelbė tokių susitikimų.

„Skaidrus interesų grupių dalyvavimas sprendimų priėmime yra svarbi įstatymų rengimo, tobulinimo dalis. Vis dėlto šiuo metu beveik pusė aktyviausiai teisės aktų projektus inicijuojančių Seimo narių bei daugiau nei pusė frakcijų seniūnų neviešina tokių susitikimų“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.

Daugiausiai – 185 – paskelbtų susitikimų vyko su verslininkais ir verslo asociacijomis.

Kas ketvirtas susitikimas – iš viso 169 – buvo su nevyriausybinių ir kitų ne pelno siekiančių organizacijų atstovais.

TILS nurodo, kad skaičiuoti kovo 10–rugpjūčio 16 dienomis oficialiuose darbo kalendoriuose paskelbti Seimo narių susitikimai.

Prievolė politikams deklaruoti apie jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą įtvirtinta Lobistinės veiklos įstatyme.

Iš viso Seime dirba 141 parlamentaras.

Tuo metu iš 58 savivaldybių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nesulaukė nė vienos deklaracijos apie patirtą lobistų įtaką.

Sostinės meras, vicemerai, administracijos vadovai nuo 2021 metų sausio pateikė 15 deklaracijų, vieną – Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis.

„Jeigu asmenys nedeklaruoja apie jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, vadinasi, tokių faktų nėra“, – BNS nurodė Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Kripienė.

Deklaravo pusė parlamentarų

Vilniaus politikai bei tarnautojai su lobistais bendravo ir dėl fejerverkų naudojimo, ir dėl reklamos, ir dėl architektūrinių konkursų, ir dėl teritorijų planavimo, ir dėl infrastruktūros plėtros. Kauno vicemeras deklaravo susitikimą dėl elektrinių paspirtukų reguliavimo.

Iš viso nuo praėjusių metų sausio politikai ir tarnautojai pateikė 460 deklaracijų apie patirtą lobistinę įtaką.

Daugiausia – po 20 – tokių deklaracijų užpildė aplinkos ir žemės ūkio ministrai Simonas Gentvilas bei Kęstutis Navickas, tarp Seimo narių po daugiau kaip dešimt deklaracijų pateikė demokratas Lukas Savickas, konservatorius Andrius Kupčinskas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, liberalas Vytautas Mitalas, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Per pusantrų metų pusė parlamentarų pateikė mažiausiai po vieną tokią deklaraciją, taip pat – aštuoni ministrai ir vienintelis Prezidentūros atstovas – patarėjas Simonas Krėpšta.

Susitikimų su lobistais nėra deklaravęs nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

VTEK duomenimis, labiausiai lobistai veikė dėl tabako ir alkoholio kontrolės, azartinių lošimų ir loterijų, energetikos, transporto, susisiekimo, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, ekonomikos ir inovacijų, žemės ūkio sričių reguliavimo.

Tuo metu patys lobistai deklaravo buvus beveik trigubai daugiau kontaktų su politikais ir tarnautojais – iš viso 1200.

Pernai kryžminiu būdu patvirtintos 253 deklaracijos, tai yra, kai susitikimą deklaravo ir lobistas, ir įtaką patyręs asmuo.

VTEK teigimu, ne visos lobistų pateiktos deklaracijos buvo „sukryžmintos“ dėl dviejų priežasčių: pirma, ne visais atvejais lobistų deklaruota veikla buvo lobistinė veikla, antra, neretai lobistai siuntė paklausimus ne konkrečiam asmeniui, o įstaigai.

Patenkinti naujove

2020 metų birželį Seimas priėmė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą. Jame įtvirtinta naujovė – kad prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo VTEK deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas po buvusio kontakto.

Įstatymo projektą svarstant Seime, ši norma sulaukė daug kritikos, jo priėmimas ne kartą strigo.

Praėjus pusantrų metų nuo jo galiojimo ir šios normos teikėjai, ir VTEK, ir nevyriausybininkai tvirtina, kad naujas reglamentavimas pasiteisino, jis lobistinį procesą padarė skaidresniu.

„Mano nuomone, tikrai pasiteisino, nes yra galimybė visuomenei, žiniasklaidai, visiems, kas nori, susipažinti labai paprastai su tais interesantais, lobistais, kurie pasiekė Seimo narius. Proceso skaidrumas yra tikrai didesnis“, – BNS sakė viena iš projekto teikėjų Seimo narė Agnė Širinskienė.

„Buvo labai didelių nuogąstavimų, pati atsimenu, – dėl to, kad labai apkraus Seimo narius ir kitus valstybės tarnautojus, kad bus nepatogu naudotis, bet aš pati keletą kartą naudojausi deklaravimo sistema, tikrai ji yra labai paprasta, puikiai padaryta. Jei lobistas pirmas deklaruoja, tu patvirtini tą ryšį, jei tu pirmas spėji, tada yra lobisto patvirtinimas“, – tvirtino ji.

Kita vertus, Seimo narė svarstė, kad jau atėjo metas diskutuoti dėl asmenų, laikytinų lobistais, sąrašo išplėtimo. Anot jos, prie tokių turėtų būti priskirstos įvairių interesų grupių įsteigtos asociacijos, kurių įkūrimą reglamentuoja įstatymai.

„Pavyzdžiui, Odontologų rūmai ar kiti gali turėti tam tikrų interesų, tarp jų – ir komercinių. Manau, kad diskusija dėl to turėtų vykti“, – sakė A. Širinskienė.

Lobistai deklaruoja aktyviau

VTEK atstovai tvirtina, kad minėta įstatymo naujovė jiems sudaro sąlygas labiau sekti lobistinės veiklos procesus, lyginti deklaracijas ir, matant galimus pažeidimus, užkirsti jiems kelią.

Be to, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai lobistai gerokai aktyviau deklaruoja savo kontaktus.

VTEK duomenimis, 2021 metais registruoti lobistai pateikė 860 deklaracijų, palyginti su 2020 matais, pateiktų deklaracijų – taigi ir viešinamos informacijos – kiekis išaugo daugiau nei tris kartus.

Tą patį pastebi ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.

„Manau, kad naujas Lobistinės veiklos įstatymas veikia. Jis įnešė daugiau skaidrumo – daugiau politikų, sprendimų priėmėjų pradėjo skelbti daugiau susitikimų, tą patį daro ir lobistai. Kryžminį deklaravimą, kurį numato įstatymas, kaip gerąjį pavyzdį jau mini ir tarptautinės organizacijos“, – BNS sakė ji.

„Dabar turime daugiau duomenų ir aiškiau suprantame, kaip priiminėjami sprendimai“, – pridūrė nevyriausybininkė.

Kita vertus, anot jos, Lietuvoje dar neskelbiami kiti svarbūs duomenys.

„Vis dėlto, panašu, jog matome tik apie penktadalį–dešimtadalį vykdomos lobistinės veiklos. Remiantis naujausio Pasaulinio duomenų barometro įžvalgomis, neturime duomenų ir apie finansinius resursus, kuriuos įmonės skiria lobistinei veiklai, ką pavyzdžiui, galima rasti JAV“, – atkreipė dėmesį „Transparency International“ atstovė.

„Todėl svarbu, kad neapsiribotume tik įstatymu ir per ateinančius kelis metus skirtume daugiau dėmesio duomenų apie politikos skaidrumą atvėrimui“,  – pridūrė ji.

Pasak I. Dunčikaitės, reikėtų reguliariai skelbti duomenis, kas gauna ilgalaikius ir vienos dienos leidimus į Seimą, aiškiau viešai pateikti informaciją apie visus teisės aktų svarstymo etapus ir jų dalyvius.

„Susitikimo metu asociacijos atstovai Pirmininkei pristatys savo pasiūlymus dėl interesų atstovavimo veiklos reguliavimo. Taip pat pasidalins idėjomis kaip Seimas galėtų būti atviresnis ir kaip teisėkūros procesas Seime galėtų būti gerinimas siekiant kokybiškos, atviresnės visuomenei ir įtraukios teisėkūros“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Susitikime dalyvaus Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniutė-Gagė, lobistas Arnas Neverauskas, „Meta Advisory Lithuania“ projektų vadovas Andrius Reznikovas ir lobistų kontoros „Vento Nuovo“ vadovaujantis partneris Šarūnas Frolenko.

Šiuo metu Lietuvoje yra 270 įregistruotų lobistų. Visą jų sąrašą galima rasti VTEK interneto svetainėje esančioje Skaidrių teisėkūros procesų sistemoje (SKAIDRIS). Legaliai vykdyti lobistinę veiklą gali tik į lobistų sąrašą įrašyti ir šią savo veiklą deklaruojantys juridiniai arba fiziniai asmenys. Siekdami veikti skaidriai, verslo atstovai ir kiti asmenys prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą gali VTEK pateikti internetu. Registruojantis taikomas vienkartinis 10 Eur valstybės rinkliavos mokestis.

Užsiregistravę ir sąžiningai deklaruodami siekius tobulinti teisės aktus, asmenys prisideda prie demokratijos stiprinimo valstybėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Jei asmenys tokios veiklos nedeklaruoja, visuomenė neturi galimybės žinoti, kas ir kokiais interesais veikia teisėkūros procese.

Taip pat turi būti užtikrintas ne tik lobistinės veiklos skaidrumas, bet ir lobisto teisė vykdyti lobistinę veiklą. Taigi viešojo sektoriaus atstovams VTEK pataria susitikimų su lobistais nevengti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kieno interesams lobistas atstovauja ir patirtą lobistinę įtaką deklaruoti.

STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė įsitikinusi, kad gamintojų parama medikams turi įtakos viešiesiems pirkimams.

„Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln. eurų – BNS) augimas yra labai susitelkęs keliolikos (17-os – BNS) didžiųjų farmacijos įmonių gaminiams kompensuoti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė ji.

„Farmacija laikoma viena labiausiai lobistų galimai veikiamų ir paveikiamų sričių“, – pridūrė STT atstovė.

Farmacija laikoma viena labiausiai lobistų galimai veikiamų ir paveikiamų sričių.

R. Kaziliūnaitės teigimu, pavyzdžiui, dviejų gydymo įstaigų – Vilniaus Santaros ir Kauno klinikų – viešuosiuose pirkimuose aiškiai matoma tendencija, jog gamintojų parama medikams turi įtakos sprendimams dėl laimėtojų.

„Dalis jų (Santarose – 22 proc.) yra ir paramos teikėjai. Jie, nors yra nedidelė dalis, išskirtinai sėkmingi viešuosiuose pirkimuose – jiems atitenka didžioji dalis lėšų. Tokia pati tendencija, tik dar ryškesnė, ir Kauno klinikose. Be abejo, parama turi įtakos sprendimams viešuosiuose pirkimuose“, – kalbėjo ji.

R. Kazliūnaitės teigimu, daugiausia lobizmo atvejų deklaravo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) atstovai.

IFPA direktorė Agnė Gaižauskienė sako, kad farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus pacientams.

„Jis leidžia stiprinti medikų kompetencijas, diegti naujausias technologijas gydyme, atlikti klinikinius tyrimus, gerinant gydymo inovatyviais vaistais prieinamumą“, – BNS teigė ji.

Anot jos, pernai IFPA narės klinikiniams tyrimams skyrė 3,5 mln. eurų, socialiniams projektams ir medikų edukacijai – 2,4 mln. eurų.

Pasak asociacijos vadovės, 2020 metais inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje siekė beveik 36 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei 2019 metais. 2017–2020 metais IFPA kompanijos šalyje investavo 137,4 mln. eurų.

Asociacijai priklauso „AstraZeneca“, „Bayer“, „Berlyn-Chemie“, „Pfizer“, „Roche“, „Lilly“, „Novartis“, kiti vaistų gamintojai. 

STT duomenimis, pernai šios asociacijos atstovaujamų 18 gamintojų vaistų buvo kompensuota už 226,2 mln. eurų, arba 69,7 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų tokiems vaistams.

2015-2020 metais 20 didžiausių farmacijos įmonių, kurių vaistams kompensuoti skirta daugiausia PSDF lėšų, paramai atseikėjo 19,9 mln. eurų.

Daugiausia – 47 proc. (9,344 mln. eurų) paramos gavo visuomeninės medikų organizacijos. Ligoninės, klinikos ar poliklinikos gavo 40 proc. (7,951 mln. eurų), pacientų organizacijas – 1,483 mln. eurų.

STT atstovė pabrėžė, kad medicinos įstaigos paramą dažniausiai gauna prekėmis ar paslaugomis, o medikų organizacijos – pinigais. Pasak R. Kaziliūnaitės, ši tendencija ypač išryškėjo pandemijos metu.  

R. Kaziliūnaitės duomenimis, nuo 2014-ųjų iki 2020 metų PSDF išlaidos kompensuojamiems vaistams padidėjo apie 70 proc., arba 134 mln. eurų. 

Pernai vaistų, kuriuos tiekia 102 gamintojai, kompensacijoms išleista beveik 325 mln. eurų.

Pigesnis? Prekybos centrai ir sostinėje, ir Baisogaloje, ir Dievogaloje tie patys. Tos pačios prekių kainos. Daržovės provincijoje žmonėms nekainuoja, nes patys užsiaugina, dauguma daržus turi? Turi. Užsiaugina po darbo. Kitaip tariant, daržoves pelno papildomu darbu.

Būstas pigesnis? Statybinės medžiagos visur brangios. Aišku, žemė didmiesčiuose brangesnė. Bet. Kodėl mažesniųjų miestų gyventojų negautais pinigais turėtų būti apmokamos didžiojo būsto sąskaitos?

Tikriausiai atokiau gyvenantys žmonės nenori atostogauti? Jų didžiausia svajonė ant aukšto upės kranto uodus pašerti, o patiems laužo žarijose keptomis pasivaišinti? Į tailandus, graikijas, visokius kanarus ar bent turkijas nė jėga neištemptum? Varu varomi prie lėktuvo choru žviegtų, it skerdžiami: "Nenoriu-ūūū!"

Labiausiai verkia ne tie, kurie vos galą su galu suduria. Tie, kurie net pandemijos metu žeriasi milijoninius pelnus. Net, sakykime, nepadorius.

Darbuotojų trūksta ne tik sostinėje, Kaune ar Klaipėdoje. Toliau nuo jų taip pat darbo jėgos deficitas. O kam dirbti, jei alga vos didesnė už socialines išmokas, kitokias valstybės teikiamas naudas? Regionų verslas teisinasi, kad nedidelės pajamos, neturi iš ko daugiau mokėti. Atrodytų – uždaras ratas. Tačiau paradoksas. 80 proc. mokesčių į valstybės biudžetą suneša smulkieji ir vidutiniai.

Labiausiai verkia ne tie, kurie vos galą su galu suduria. Tie, kurie net pandemijos metu žeriasi milijoninius pelnus. Net, sakykime, nepadorius. Didesnius nei prieš COVID-19. Vienintelė gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai skirtus produktus gaminanti bendrovė "Thermo Fisher Scientific Baltics" per pirmąjį šių metų pusmetį į biudžetą sumokėjo 100 mln. eurų pelno mokesčio. Kitų įmokos valstybei tokio dydžio, lyg kačiuko priverkta. Net tų, kurie nė dienai karantinų metu nebuvo uždaryti. Net bankai, kurie, palyginti su kitais verslais, moka daugiau pelno mokesčio – ne 15, o 20 proc. (be to, ne visuose provincijos miesteliuose ir savo skyrius beturintys, tačiau vis tiek iš šių žmonių uždirbantys).

Šį statusą įgijo Vartotojų teisių institutas ir asociacija Aplinkosaugos koalicija.

Įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų statusą gali savanoriškai gauti tie, kurie nelaikomi lobistais pagal Lobistinės veiklos įstatymą. Tarp jų – ir nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės bei viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

Siekdami tapti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti atitinkamą prašymą per VTEK administruojamą Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS) ir sumokėti vienkartinę 10 eurų valstybės rinkliavą.

Tapę įtakdariais teisėkūrai, asmenys įgija įvairių teisių: jie gali iš įstaigų gauti nuolatinius leidimus patekti į jų patalpas, daug greičiau nei kiti asmenys gauti informaciją iš institucijų apie rengiamus teisės aktų projektus, teikti siūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų, dalyvauti juos rengiant ir patys tokius projektus rengti.

Jiems suteikiama teisė įtikinėti įstaigas ar kitus dalyvaujančius teisėkūroje, dalyvauti posėdžiuose, susitikimuose ir pasitarimuose dėl teisės aktų projektų.

Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, darytą įtaką dėl teisėkūros įtakdariai turi deklaruoti visuomenei kartą metuose per SKAIDRIS. Jų deklaracijos yra viešos. Tokios veiklos nedeklaruojantį asmenį VTEK turi teisę išbraukti iš įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų sąrašo.

Valstybės politikai, tarnautojai ir pareigūnai deklaruoti patirtą įtaką dėl teisėkūros gali savanoriškai. Šias deklaracijas taip pat numatyta viešai skelbti sistemoje SKAIDRIS.

Be įtakdarių, VTEK trečiadienį įregistravo ir aštuonis lobistus. Jais tapo asociacija Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Lietuvos nacionalinių vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija ir du fiziniai asmenys – advokatų profesinės bendrijos Šenavičius ir partneriai „Response“ vadovas Vytautas Šenavičius bei Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Šie asmenys vykdomą lobistinę veiklą turės deklaruoti per septynias dienas sistemoje SKAIDRIS, tą patį turės padaryti ir jų lobistinę įtaką patyrę valstybės politikai, tarnautojai ir pareigūnai.

Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tokie pokyčiai numatyti įsigaliojančiuose naujos redakcijos Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų pakeitimuose.

Nuo šiol deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą turės ir asmenys, kurie patyrė lobistinę įtaką: asmeniškai iš lobisto gavo pasiūlymą dėl konkrečių teisės akto nuostatų. Tai leis VTEK kryžmiškai sugretinti pateiktas deklaracijas, komisija taip pat galės imtis prevencinių veiksmų.

Nuo šiol lobistu registruotis galės ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Tuo tarpu asmenys, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas, bet norintys daryti įtaką teisėkūrai, galės savanoriškai įsirašyti į specialų sąrašą. Jie turės kartą per metus deklaruoti savo vykdomą veiklą.

Diskusija dėl naujo Lobistinės veiklos įstatymo prasidėjo po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai tuometiniai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.