„Tibetas yra testas pasauliui ir Lietuvai. Jūs negalite sakyti, kad esate už demokratiją, už žmogaus teises, už aplinkosaugą, bet nebūti už Tibeto žmones. Jei jūs pasisakote už visus tuos išvardytus dalykus, tada turite paremti ir Tibetą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė L. Sangay.

„Jei to nedarote, nesate nei už demokratiją, nei žmogaus teises, nei už aplinkosaugą, nei už Lietuvos vertybes, už kurias žmonės kovojo ir tuos principus įrašė Konstitucijoje“, – kalbėjo Tibeto atstovas.

Į Lietuvą atvykęs L. Sangay teigė, kad jo vizito tikslas yra ne tik prašyti paramos Tibetui, bet ir „patikrinti jūsų vertybes ir principus“.

Kalbėdamas apie Kinijos investicijas ir įtaką pasauliui jis teigė nesiūlantis Lietuvai atsisakyti bendro verslo su Kinija, bet jį plėtojant neparduoti savo moralės.

Jūs negalite sakyti, kad esate už demokratiją, už žmogaus teises, už aplinkosaugą, bet nebūti už Tibeto žmones.

„Mes nesakome, kad neturėtumėte turėti reikalų su Kinija. Priešingai. Mes nesakome, kad nevystykite verslo su Kinija. Jūs turite tai daryti, uždirbti pinigų, bet neparduokite savo moralės“, – kalbėjo Tibeto atstovas.

„Tibeto namų“ direktorius orientalistas Vytis Vidūnas per spaudos konferenciją teigė, kad Lietuvą solidarizuotis su Tibetu įpareigoja jos pačios nepriklausomybės atkūrimo istorija.

„Solidarumą su Tibetu įpareigoja ir mūsų šalies istorija. Jei mes pažvelgtume į dabar tolimus 1990-uosius, man ir daugeliui čia sėdinčių jie artimi, bet mano vaikams tai jau istorija, tai viena pirmųjų telegramų, kuri atskriejo su palaikymu, buvo jo šventenybės Dalai Lamos telegrama, adresuota Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui“, – pasakojo V. Vidūnas.

Anot jo, tuomet tai buvo svarbus palaikymas.

„Jei žiūrite į Azijos žemėlapį, ten nėra Tibeto, ten yra Kinija, jei žvelgtumėt į to meto pasaulio žemėlapius, ten nebuvo jokios Lietuvos, ten buvo viena didelė raudona dėmė. Ir tai buvo žingsniai, kurie padėjo mums grįžti į pasaulio žemėlapį, todėl mes turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje“, – kalbėjo Tibeto laisvės judėjimo atstovas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs V. Landsbergis teigė, kad situacija atkurti Lietuvos nepriklausomybę pasaulyje buvo palankesnė: „Pasaulis buvo mažiau konformistinis, mažiau prisitaikantis prie didžiųjų diktatūrų, vertino laisvę ir demokratiją, matyt, daugiau negu šiandien“.

Jis taip pat pažymėjo, kad Tibeto tauta yra pavojuje, jai galbūt gresia ir išnykimas, nors „tibetiečiai labai atsparūs savo dvasia ir įsitikinimu, kad jie nori ir turi gyventi kaip tauta, kaip savita nepakartojama pasaulio kultūra, su savo tikėjimu, tradicija ir visu dvasiniu turiniu“.

Tuo metu Kinijos politika, anot Tibeto administracijos atstovo, yra asimiliacinė: sunaikinti beveik visi budistų vienuolynai, patys vienuoliai ir vienuolės, mokyklose nuopradinių klasių mokoma kinų kalba, net muzikos atlikėjai turi dainuoti kiniškai, rengtis kinų tradicijos drabužiais.

„Jie nori tibetiečius paversti kinais“, – sakė L. Sangay ir pridūrė, kad nuo visiškos asimiliacijos Tibetą saugo klimatas, mat atvykę pavasariui ir vasarai, žiemą kinai neapsikentę šalčių išvyksta.

Lietuvos Vyriausybė Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną oficialiai laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasisako už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių santykių sureguliavimą.

Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.

Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau kai kurie vietos gyventojai ir dalis tarptautinės bendruomenės kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir tibetiečių kultūros naikinimu, protestuotojai rengia akcijas susidegindami.

L.Sangsay sakė, kad jo kabinetas padarys viską, kad per penkerius kadencijos metus regionui būtų suteikta autonomija, tačiau taip pat parengs strategiją ateinantiems 50 metų, jei šios pastangos būtų bevaisės.

Premjero (sikjongo) prisaikdinimo ceremonija įvyko penktadienį ryte Indijos šiauriniame kalnų mieste Dharamšaloje, kur yra vyriausybės tremtyje būstinė.

Ceremoniją stebėjo ir Tibeto budizmo dvasinis lyderis Dalai Lama, kuris 2011 metais atsisakė vyriausybės tremtyje vadovo pareigų.

Dešimtys tūkstančių tremtyje gyvenančių tibetiečių L.Sangay ministru pirmininku perrinko kovą.

Vyriausybės tremtyje premjero postas anksčiau buvo mažai reikšmingas, bet 80-metis tibetiečių budistų dvasinis lyderis perdavė jam savo politines galias, siekdamas sumažinti itin svarbų savo vaidmenį ir užtikrinti judėjimo už Tibeto laisvę demokratinę ateitį po savo mirties.

47 metų Harvarde studijavęs buvęs akademikas L.Sangay visą laiką gyveno kitose šalyse ir niekada nesilankė Tibete.

Jis pasisako už „vidurinio kelio“ strategiją, kurios laikosi Dalai Lama, raginantis užtikrinti didesnę Tibeto autonomiją, bet taikiomis priemonėmis.

Indijos šiauriniame Dharamšalos mieste įsikūrusios vyriausybės vadovas įveikė vienintelį varžovą Penpą Tseringą (Pempą Ceringą), surinkęs apie 58 proc. iš 58 740 atiduotų balsų.

Šie premjero (sikjongo) rinkimai buvo jau antrieji po 2011 metų, kai Tibeto budizmo dvasinis lyderis Dalai Lama atsisakė vyriausybės tremtyje vadovo pareigų, siekdamas sumažinti itin svarbų savo vaidmenį ir užtikrinti judėjimo už Tibeto laisvę demokratinę ateitį po savo mirties.

Užsienyje gyvenančių tibetiečių balsavimas buvo organizuotas 40-yje šalių.

Po rinkimų 47 metų L.Sangay pareiškė, kad šis balsavimas rodo, jog tremtyje gyvenantys tibetiečiai „praktikuoja demokratiją, o Kinija – ne“.

„Šie rinkimai siunčia labai aiškią ir stiprią žinią Kinijos vyriausybei ir tai šaliai – Kinijai“, – L.Sangay sakė žurnalistams, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai.

„Tai aiškus pareiškimas, kad netgi tremtyje gyvenantys tibetiečiai praktikuoja demokratiją, o Kinija – ne“, – pridūrė jis.

L.Sangay sakė, kad jos vyriausybė tęs kovą už esmines teises ir laisves, taip pat sieks užtikrinti tikrą autonomiją tibetiečiams, gyvenantiems Kinijos valdomame Tibete.

Praeitą mėnesį L.Sangay ragino Kiniją vystyti dialogą dėl jo tautos tėvynės autonomijos. Tačiau Pekinas jo vyriausybės nepripažįsta.

Trečiadienį premjeras sakė, kad rinkimų rezultatai žymi „demokratijos įtvirtinimą“, o išaugęs tibetiečių aktyvumas balsuojant atspindi bendruomenės brandą.

„Pagal demokratijos standartus, tibetiečių tremtyje demokratija yra visavertė, įtvirtinta demokratija“, – aiškino jis.

Pasak L.Sangay, tarptautinė bendruomenė turėtų pripažinti šią administraciją teisėtu demokratiniu subjektu. Premjeras pridūrė, kad egzilinė vyriausybė „daugeliu atžvilgių“ išreiškia Tibete gyvenančių jo tėvynainių siekius.

Dalai Lama ir jos sekėjai gyvena Dharamšaloje nuo 1959 metų, kai jie pabėgo iš Tibeto žlugus sukilimui prieš Kinijos valdymą.

Vyriausybės tremtyje pareigūnai sako, kad per pastaruosius metus bent 114 tibetiečių vienuolių ir pasauliečių susidegino protestuodami prieš Kinijos valdymą jų tėvynėje, o dauguma jų mirė. Tuo tarpu JAV finansuojamas Laisvosios Azijos radijas skelbia, kad nuo 2009 metų tokių susideginimo incidentų buvo 144.

Pekinas kaltina Dalai Lamą ir kitus kurstant tokius drastiškus protestus bei argumentuoja labai daug investavęs į Tibeto ekonomikos plėtrą ir gyvenimo kokybės gerinimą.

Kinija aiškina, kad Tibetas yra istorinė jos teritorijos dalis nuo XIII amžiaus, o komunistinė Pekino vyriausybė valdo tą Himalajų regioną nuo 1951 metų.

Vis dėlto daugelis tibetiečių sako, kad jų kraštas didžiąją istorijos dalį buvo faktiškai nepriklausomas ir kad Kinijos vyriausybė siekia naudoti turtingus Tibeto gamtinius išteklius bei sunaikinti jame gyvenančių žmonių kultūrinę tapatybę.

Tūkstančiai tremtyje gyvenančių tibetiečių visame pasaulyje sekmadienį balsavo, rinkdami politinį lyderį, kuris palaikytų jų kovą už didesnę Tibeto laisvę Kinijoje ir vadovautų egzilinei vyriausybei.

Dabartinis vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas Lobsangas Sangay (Lobsangas Sangė), siekiantis būti perrinktas, laikomas pranašesniu už keturis kitus kandidatus.

Vis dėlto kandidatas ir buvęs politinis kalinys Lukaras Jamas Atsokas (Lukaras Džamas Acokas) grasina sukelti bangas, pasisakydamas už visišką Tibeto nepriklausomybę nuo Kinijos – kitaip negu vyriausybė tremtyje, kurią tenkintų didesnė regiono autonomija Kinijos sudėtyje.

„Manau, visiems tibetiečiams patinka laisvės idėja, (vadinama) Rangzen, bet kai kurie taip pat bijo šios idėjos arba žmogaus, kuris jai atstovauja“, – L.J.Atsokas sakė naujienų agentūrai AFP, atidavęs savo balsą Indijos šiauriniame kalnų mieste Dharamšaloje.

Sekmadienį vykusiame rinkimų pirmajame rate turėjo teisę dalyvauti 87 tūkst. tibetiečių, gyvenančių tremtyje nuo Australijos iki Jungtinių Valstijų. Jie renka premjerą ir naują egzilinį parlamentą, turintį 44 deputatus.

Vienuoliai, vienuolės ir šeimos laukė ilgose eilėse prie balsaviečių pagrindinėje Dharamšalos šventykloje, kuri taip pat yra vyriausybės tremtyje būstinė.

85 metų Zompa sakė vėl balsuosianti už L.Sangay. Tačiau studentas Pho Nya (Pho Nia) pareiškė, kad jaunajai kartai labiau patinka L.J.Atsokas, kuris pabėgo iš Tibeto, kai Kinija jį 1997 metais paleido iš kalėjimo, kur jis buvo pasiųstas už politinį aktyvizmą.

„Jis yra išsilavinęs žmogus, kentėjęs kinų rankose ir tai ištvėręs“, – sakė 23 metų jaunuolis.

Rinkimų komisijos pareigūnas Tenzinas Choephelis (Tendzinas Čiopelis) sakė AFP, kad rinkėjų aktyvumas Dharamšaloje buvo didelis, o vyriausybės tremtyje tinklalapyje nurodoma, kad tibetiečiai „gausiai ėjo balsuoti“ visame pasaulyje.

Galutinis balsavimo ratas vyks ateinančių metų kovą, kai bus paskelbtas naujasis premjeras ir parlamento sudėtis.

Šie rinkimai yra tik antrieji po to, kai Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama atsisakė egzilinės vyriausybės politinio vadovo pareigų, perdavęs valdžią išrinktam lyderiui L.Sangay, kad jis tęstų šią kovą jam mirus.

80 metų Dalai Lama tebėra tibetiečių budistų dvasinis vadovas ir svarbus veikėjas kovoje dėl didesnės tibetiečių autonomijos Kinijoje.

Tačiau Nobelio taikos premijos laureatas praeitą mėnesį sukėlė susirūpinimą daugeliui savo šalininkų, kai nutraukė vizitą Jungtinėse Valstijose dėl pablogėjusios sveikatos.

Dalai Lama pabėgo į Indiją 1959 metais po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Daugelio nuomone, Kinija laukia Dalai Lamos mirties, tikėdamasi, kad judėjimas už tibetiečių teises išsisems, netekęs savo charizmatiško ir pasaulyje garsaus lyderio.

Dalai Lama, kuris yra uolus pacifistas, sako pripažįstantis Kinijos valdžią Tibete ir tesiekiantis didesnių teisių bei autonomijos tibetiečiams.

Tuo tarpu Pekinas tvirtina, kad šis veikėjas yra pavojingas „separatistas“, o kai kurie jaunesni tibetiečių aktyvistai tremtyje pasisako už karingesnę taktiką.

Jauni tibetiečiai vadovauja kovai už savo tėvynės laisvę nuo Kinijos valdymo, pirmadienį pareiškė šios bendruomenės vyriausybės tremtyje vadovas.

Tibeto egzilinės vyriausybės Lobsangas Sangay (Lobsangas Sangė) savo komentarus išsakė minint tibetiečių sukilimo, kurio kruvinas numalšinimas privertė regiono dvasinį vadovą Dalai Lamą pasitraukti į Indiją, pradžios 55-ąsias metines.

Mūsų dienomis jauniems tibetiečiams nelengva gyventi Tibete, izoliuotiems nuo artimųjų, draugų ir buvusių kaimynų, pabėgusių į užsienį ir pasklidusių visame pasaulyje, pažymėjo L.Sangay.

Tie, kurie pasiliko ir dar prisimena, kaip 1959 metas prasidėjo Tibeto nacionalinis sukilimas, sparčiai sensta, pridūrė premjeras.

Nuo 2009 metų Tibete ir tibetiečių gyvenamuose rajonuose Kinijoje mažiausiai 126 žmonės susidegino protestuodami prieš represinį Pekino valdymą. Daugelis jų buvo budistų vienuoliai ir vienuolės, reikalavę Tibeto laisvės ir leidimo sugrįžti Dalai Lamai.

„Būtent jaunesnioji Tibeto tibetiečių karta aiškiai ir garsiai reikalauja savos tapatybės, laisvės ir vienybės“, – L.Sangay sakė vėliavomis mojuojantiems išeiviams tibetiečiams ir jų šalininkams, Indijos šiauriniame Dharamsalos mieste, kur šiuo metu gyvena Dalai Lama ir veikia Tibeto vyriausybė tremtyje.

„Tibetiečiai viduje Tibeto nebeprisimena tradicinio Tibeto, o tibetiečiai už Tibeto žino tik tą gyvenimą, kurį gyvena tremtyje“, - sakė L.Sangay.

Daugiau nei tūkstančio žmonių minia pritarimo šūksniais sveikino L.Sangay kalbą ir mojavo spalvotomis vėliavėlėmis su žodžiais „Tibetas tibetiečiams.“

Aktyvistai surengė lėtą procesiją per miestą 10 kilometrų ilgio maršrutu, skanduodami „Tegyvuoja Dalai Lama!“ ir „Laisvę Tibetui!“

Kinija teigia, kad Tibetas ištisus šimtmečius buvo jos teritorija. Tuo tarpu tibetiečiai aiškina, kad tas Himalajų regionas buvo faktiškai nepriklausomas, kol Kinija jį okupavo 1950 metais.

1959 metų kovo 10-ąją šimtai tibetiečių sukilo prieš okupaciją, rengdami demonstracijas prie Dalai Lamos rezidencijos Tibeto sostinėje Lhasoje, tačiau jų judėjimą žiauriai numalšimo armija.

Dalai Lama, kuris tuomet buvo Tibeto politinis ir dvasinis lyderis, pėsčiomis pabėgo į Indiją per snieguotus Himalajus.

78 metų Nobelio taikos premijos laureatas, 2011 metais perdavęs savo politines galias demokratiškai išrinktam L.Sangay, pirmadienį Dharamsaloje vykusiame mitinge nedalyvavo.