„Vilkikas neturi fiksuoto maršruto, jis keliauja po visą Lietuvą, tad prireikus jį siųsime į bet kurį šalies kampelį. Džiaugiamės būdami viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, savo produkciją pristatančių naudojant aplinkai draugiškus degalus“, – sakė bendrovės pirkimų ir logistikos projektų vadovas.

Klimatui visiškai neutralūs iki 2030 metų

Biometanu varomų vilkikų kaina – apie 15 proc. aukštesnė negu įprastų dyzelinu varomų sunkvežimių. Tačiau, anot A. Grigaičio, tai nėra tokia jau didelė suma atsižvelgiant į kasdien nuvažiuojamus atstumus.

„Artimoje ateityje įsigysime daugiau tokių vilkikų. „Olvi grupė“, kuriai priklausome, yra įsipareigojusi iki 2030 m. tapti klimatui visiškai neutrali, sumažinusi CO₂ pėdsaką daugiau negu 50 proc. Siekdami šio tikslo, keisime krautuvų parką, sieksime, kad visi krautuvai būtų varomi elektra, taip pat keisime savo vadybininkų automobilius elektriniais. Turime gana nemažai projektų, susijusių su aplinkai draugiškesniais sprendimais“, – teigė A. Grigaitis.

Partnerio nuotr.

Pasak jo, norint galima labai greitai pereiti prie netaršių transporto priemonių ir tapti klimatui neutraliems, tačiau tokiu atveju nukentėtų konkurencingumas rinkoje. „Todėl šį pokytį, išsikėlę aiškius tikslus, darome palaipsniui. Greitai ne tik pakeisime visą savo transportą į tvaresnį, bet ir iš tiekėjų reikalausime, kad žaliavos būtų pristatomos pasitelkiant netaršias transporto priemones“, – sakė pašnekovas.

Partnerio nuotr.

Pristabdo aukštesnės kainos

Su Kaune įsikūrusiu bravoru bendradarbiaujančios logistikos ir sandėliavimo įmonės „Hegelmann Logistics“ Transporto vadybininkė Lina Kaptainė sako, kad Lietuvos verslininkai domisi biometanu varomomis sunkiosiomis transporto priemonėmis, tačiau daugelį pristabdo aukštesnės kainos.

„Tikrai ne kiekvienas pasiryžęs mokėti daugiau vien todėl, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Didesnės kainos stabdo Lietuvos verslininkus. Tarp nedaugelio įmonių, kurios naudojasi mažiau taršių vilkikų paslauga, yra ir „Volfas Engelman“. Tokių verslininkų, kurie galvoja ne tik apie kainą, šiuo metu, deja, dar nedaug“, – sakė L. Kaptainė.

Partnerio nuotr.

Anot jos, biometanas gaminamas fermentacijos būdu specialiose biodujų jėgainėse iš organinių medžiagų (maisto atliekų, mėšlo ar žemės ūkio atliekų). Deginant biodujas, išskiriama mažiau CO₂ ir kitų išmetamųjų dujų, kurios prisideda prie aplinkos taršos.

„Biometanu varomi vilkikai – viena pagrindinių alternatyvų dyzelinu varomiems sunkvežimiams, kurių vienas per metus išmeta apie 95 976 kilogramus CO₂. Biodujomis varomos transporto priemonės prisideda prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtros, žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo ir sprendžia klimato kaitos bei energetinio saugumo problemas“, – teigė pašnekovė.

Pateikė pasiūlymų

Pasiūlymų Vyriausybei ir Seimui pateikė Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA).

Šalies transporto verslo atstovai, įdarbinant vilkikų vairuotojus iš užsienio, siūlo atsisakyti reikalavimo dėl darbo rinkos testo taikymo.

Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, išnaudojus valstybės nustatytą kvotą dėl vairuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių, užsieniečiai gali būti įdarbinami taikant darbo rinkos testą.

Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT) ir sumokėti 120 eurų už vadinamąjį darbo rinkos testą – patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Jei nustatoma, kad nėra, išduodamas leidimas įdarbinti užsienietį.

„Reikalavimas atlikti darbo rinkos testus yra tuščias laiko švaistymas, nes jau treji metai rezultatas tas pats: reikiamo darbuotojo Lietuvoje nėra“, – pažymėjo P. Drižas.

Jis pridūrė, kad vairuotojų trūkumas yra bendra pasaulinė problema – vien ES fiksuoja 500 tūkst. laisvų darbo vietų.

Reikalavimas atlikti darbo rinkos testus – tuščias laiko švaistymas, jau treji metai rezultatas tas pats.

 

Paklausa viršijo pasiūlą

Lietuvos tarptautinio kelių transporto darbo rinkoje trečiųjų šalių piliečiai sudaro apie 85 proc. visų vairuotojų.

Šio paslaugų sektoriaus darbdaviai susiduria su didžiausiu darbuotojų trūkumu, jam nustatoma daugiausia įdarbinimo kvotos vienetų.

Pasak P. Drižo, skirtingai nei kvotų atveju, darbo rinkos testas transporto įmonėms yra gerokai brangesnis, o procedūrai sugaištama daug laiko.

Be to, kaip liudija ilgametė praktika, tokia tvarka nepatogumų kelia ne tik darbdaviui ir įdarbinamam užsieniečiui, bet ir UŽT, kuriai tenka atlikti tūkstančius darbo rinkos testų ir šiai funkcijai deleguoti dešimtis papildomų specialistų.

UŽT yra nustačiusi, kad 2021–2022 m. visų kvotinių profesijų paklausa kelis kartus viršijo pasiūlą.

Tarnyba nurodo, kad jos praktikoje iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad transporto bendrovėms nebūtų leista įdarbinti užsieniečio, nustačius, kad darbuotoją jos gali rasti ir savo šalyje.

Testai nereikalingi?

Absoliučiai visi darbo rinkos testai parodė tą patį: vairuotojas iš trečiosios šalies, P. Drižo teigimu, yra vienintelis variantas.

Europos Komisijos (EK) atliktas poveikio vertinimas teigia, kad skirtingose valstybėse praktikuojami darbo rinkos testai ir ilgas laukimo laikas juos atliekant atgraso daugelį potencialių darbdavių, riboja trečiųjų šalių piliečių, ypač mažiau kvalifikuotų, galimybes įsidarbinti, taip pat daro įtaką žmonių judumui darbo rinkoje.

„Tokia procedūra – tai valstybės finansų ir administracinių išteklių netinkamas naudojimas, todėl siūlome jos atsisakyti“, – sakė P. Drižas.

Tvirti tikslai

Tyliai vykstančios kontrapuolimo operacijos, kurios, kaip žada Ukrainos vadovai, nesustabdys nė Rusijai susprogdinus Kachovkos užtvanką ir hidroelektrinę sukeltas potvynis, tikslas – išvaduoti visas nuo pat 2014 m. Rusijos okupuotas Ukrainos žemes.

Skirtingos patirties turintys kariniai ekspertai gali nesutarti dėl to, kurie naikintuvai geresni, kuriems tankams – „Abrams“ ar „Challenger“ – svetingesnis Ukrainos juodžemis, tačiau Krymo deokupacijos klausimu jie vieningi: gerai suplanavus operaciją, šią teritoriją nesudėtinga išvaduoti.

Tereikia sutraukyti okupantų logistikos arterijas, paversti pusiasalį sala, tolimais smūgiais atakuoti Rusijos karinius objektus ir pakartoti ankstesnių karų patirtį. Juk dar niekas niekada Krymo istorijoje nesugebėjo atremti puolimo ir išlaikyti vos 8 km pločio Perekopo sąsmaukos juosta su žemynu sujungto pusiasalio kontrolės. Tai, kad XXI a. esama dar ir antrosios jungiamosios gijos – tilto į Tamanės pusiasalį – didelio sunkumo esą nekelia. Spalio 8-osios sprogimai, per kuriuos buvo itin apgadintas šis statinys, parodė, kad tiltas – okupantų Achilo kulnas.

Jei dėl karinės operacijos viskas daugiau ar mažiau aišku, faktinis Krymo susigrąžinimas, jo žmonių valios išlaisvinimas, mentalinė deokupacija kol kas kelia daugiau klausimų, nei žinoma atsakymų.

Kitoje fronto pusėje

Pusiasalis okupuotas jau daugiau kaip devynerius metus, per kuriuos Rusija bandė iš esmės pakeisti gyventojų demografinę sudėtį, darė įtaką krymiečių mąstymui.

Per pastaruosius metus ant Krymo mokyklų atsirado atminimo lentelės su buvusių mokinių, žuvusių kovoje su Ukraina, pavardėmis. Tai – jauni žmonės, kurie 2014-ųjų kovą, žaliesiems žmogeliukams pasirodžius Kryme, buvo dar vaikai, tačiau pasaulėžiūrai formuotis svarbiausius gyvenimo metus praleido okupacinėje atmosferoje. Šios lentelės – užprogramuotų problemų, kurias, susigrąžinus pusiasalį, teks spręsti Kyjivui, simbolis.

Per okupaciją jaunuoliai šešiolika kartų buvo šaukiami atlikti karinės tarnybos Rusijos kariuomenėje – kasmet po daugiau kaip 5 tūkst. žmonių.

„Iš atvirų šaltinių žinome, kad Kryme buvo palaidoti ne mažiau kaip 358 Krymo gyventojai. Spėjama, kad 284 iš jų yra Ukrainos piliečiai, gimę pusiasalyje iki 2014 m., taigi jie greičiausiai yra Ukrainos piliečiai. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė; kaip suprantame, žuvusiųjų yra daug daugiau“, – sako Ukrainos prezidento atstovė Kryme Tamila Taševa, dalyvaujanti kuriant Krymo reintegracijos strategiją.

Padariniai: okupacijos laikotarpiu daugiausia spaudimo patyrė jaunieji pusiasalio gyventojai, augę Kremliaus primestos ideologijos atmosferoje. A. Pavlishako / „Reuters“ nuotr.

Nesijaučia saugūs

Nuo balandžio pradžios iš pusiasalio gaunama žinių, kad okupacinės Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas abejoja, kad šią teritoriją apgins reguliarioji Rusijos kariuomenė. Jis esą telkiąs sukarintas formuotes pagal „Wagner“ pavyzdį, viešai akcentuoja priešlėktuvinės gynybos patikimumą. Okupacinė valdžia įrenginėja slėptuves, palei pakrantę, ypač – vakarinę, lipdo gynybinius statinius, sudaro evakuacijos sąrašus.

Kiekvieną dieną kariniuose objektuose Kryme įvyksta vis daugiau sprogimų – teritorija pasiekiama iš Ukrainos žemyninės dalies paleistiems bepiločiams ar raketoms. Okupantai šiuos sprogimus bando pridengti melu: gyventojams aiškinama apie neva vykstančias Rusijos kariuomenės pratybas.

Nepaisant šio melo, anot T. Taševos, žmonės – pirmiausia tie, kurie atsikraustė po 2014 m., – masiškai bėga iš Krymo. „Rusijos valdžios institucijos ant tilto abiem kryptimis įrengė papildomų patikros punktų tiek išvykstant iš Krymo, tiek įvažiuojant į Krymą. Jie baiminasi sabotažo grupių, kurios gali patekti į Krymą per Rusijos teritoriją. Panika turi rimtą pagrindą“, – radijo NV eteryje sakė T. Taševa.

1 mln. – skirtingų šaltinių duomenimis, maždaug tiek asmenų po okupacijos persikėlė iš Rusijos į Krymą.

 

Turizmo krizė

Sprendžiant iš diskusijų socialiniuose tinkluose, vietos administracija apskritai neteko net ir ją anksčiau rėmusių gyventojų pasitikėjimo. Pakirto jį anaiptol ne politika. Dar iki didžiosios invazijos buvo laipsniškai mažinamos galimybės patekti į Krymo paplūdimius. „Nuo Balaklavos iki Tarchankuto, palei Karkinito įlanką, įvesti žvejybos, maudymosi, poilsio apribojimai. Tai, kas buvo leidžiama anksčiau, dabar neleidžiama", – pasakojo T. Taševa.

Po 2014 m. ekonominė veikla Kryme apsiriboja vadinamaisiais greitaisiais pinigais. „Nėra ilgalaikių ar vidutinės trukmės projektų, investicijų, galinčių duoti pelno. Pirkau ir pardaviau, išnuomojau patalpas viešbučiui, pastogę atostogoms ir pan.", – pastebėjo prezidento įgaliotinė.

Žmonių finansinė padėtis blogėja. Kainos pakilo, nemokami atlyginimai ir pensijos. Kukli šeima, kurios mėnesio pajamos siekia apie 15 tūkst. grivinų (apie 357 eurus), gali pragyventi tik pusantros savaitės.

Anot jos, pastaruosius devynerius metus turizmo sektorius aptarnavo vadinamuosius biudžetininkus: teisėsaugos pareigūnus, teisėjus, kuriems neleidžiama išvykti iš Rusijos teritorijos, skiriami kelialapiai į sanatorijas. Tačiau po invazijos į Ukrainą jų vizitai baigėsi.

Pirmas įspėjamasis skambutis civiliams okupantams nuskambėjo dar pernai rugpjūtį, kai Sakų kariniame aerodrome nugriaudėjo galingi sprogimai. Išsigandusių poilsiautojų iš Rusijos virksmus apie tai, kaip nenori išvažiuoti iš Krymo, kuriame esą viskas – kaip namuose, ukrainiečiai pavertė pašaipiu memu.

Po pasikėsinimo į Krymo tiltą okupantai galėjo antrąkart susimąstyti, kad netrukus turės atsisveikinti su užgrobtomis Ukrainos teritorijomis.

Pasklidus kalboms apie Ukrainos rengiamą kontrapuolimą, turizmą Kryme ištiko krizė. Prieš keletą metų viešbučiai vasarai būdavo užsakomi dar prieš gerą pusmetį, o šiemet balandžio pradžioje iš anksto buvo užsakyta mažiau nei 20 proc. vietų.

Okupantus civilius išprašys

Ukrainos gynybos žvalgyba taip pat ne kartą ragino rusus palikti Krymą, kol tokia galimybė egzistuoja. Kas bus, jei rusai nepaisys raginimų ir vis dėlto nuspręs pasilikti pusiasalyje?

Pagal tarptautinę teisę, po okupacijos į Krymą atsikraustę Rusijos piliečiai yra nusikaltimo bendrininkai, kolonizatoriai, norėję pakeisti Krymo demografinę situaciją. T. Taševa pabrėžia: jie žinojo, kad persikrausto į okupuotą teritoriją, o okupuotos teritorijos kolonizavimas ir neteisėtas vietos gyventojų perkėlimas pagal Ženevos konvenciją dėl civilių asmenų apsaugos karo metu yra karo nusikaltimas. Tačiau tarptautinė teisė draudžia ir kolektyvinę deportaciją.

Anot pareigūnės, pusiasalyje 500–800 tūkst. Rusijos piliečių okupacijos metu Kryme buvo neteisėtai. Jie turėtų palikti pusiasalį, o tuomet jau iš Rusijos ar kitos šalies kreiptis dėl galimybės gyventi Ukrainos valstybės teritorijoje. Galutinį žodį tartų šalies migracijos institucijos.

„Tam tikrais atvejais asmenys galės gauti leidimą grįžti į šalį. Pvz., sutuoktiniai, jei vienas iš jų yra Ukrainos pilietis (išskyrus atvejus, kai jie yra padarę karo ar kitokių nusikaltimų). Tokius leidimus taip pat gali gauti Rusijos piliečiai, kurie aktyviai padėjo Ukrainos valstybei karo metu, pvz., Rusijos advokatai, aktyviai gynę Ukrainos politinius kalinius. Tačiau apie masinį Rusijos piliečių srautą nekalbama“, – sakė ji.

Ukrainiečius, kuriems Kryme prievarta buvo išduoti Rusijos pasai, Ukraina ir toliau laiko savo piliečiais. Deokupavus pusiasalį, jie galės kreiptis į migracijos institucijas dėl leidimo gyventi šalyje. Tarp jų yra ir tų, kurie dar 2014 m. pradėjo Ukrainos pilietybės gavimo procedūrą, tačiau jos taip ir nespėjo užbaigti. Be to, iki Krymo okupacijos ten teisėtai gyveno daugiau kaip 14 tūkst. Rusijos piliečių.

Būtina liustracija

Anot T. Taševos, yra žmonių, kurie kolaboravo, okupacinėje administracijoje ėjo aukštas pareigas, buvo vidurinės ir žemesnės grandies valstybės tarnautojai. Yra tų, kurie militarizavo gyventojų sąmonę, švietimo procesą pavertė propaganda, grobė Ukrainos gamtos išteklius ir pažeidinėjo žmogaus teises, vykdė karo nusikaltimus ir genocidą. Jie nebus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kolaborantai gali būti patraukiami baudžiamojon atsakomybėn už valstybės išdavystę, už kurią maksimali bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Tuoj po okupacijos daugiau kaip 20 tūkst. Krymo mokytojų buvo neteisėtai integruoti į Rusijos švietimo sistemą, todėl reikės eliminuoti tuos, kurie užsiėmė rusiška propaganda ir okupuotame Kryme ugdė ukrainiečių vaikus rusiško patriotizmo dvasia, kurie atsisakys dirbti pagal ukrainietiškus standartus ir pan.

„Yra dalis piliečių, kurie ėjo dirbti į okupacinę administraciją, žemesniu lygmeniu teikti paslaugų, t. y. jie nepriiminėjo jokių direktyvių sprendimų, mokytojai, kurie nedalyvavo de facto propagandoje. Reikia laikytis individualaus požiūrio. Todėl, mūsų nuomone, liustracijos priemonės turėtų būti taikomos eiliniams žmonėms. Ne taip, kaip buvo 2014 m., teisės aktai turėtų būti vienareikšmiškai pakeisti būtent šioms teritorijoms. Visi šie žmonės paprasčiausiai neturi teisės eiti pareigų Ukrainos valstybinėse institucijose, ugdyti vaikų“, – radijo stočiai NV sakė T. Taševa.

Tačiau ji pabrėžė: 2014 m. Ukraina nesugebėjo apginti savo piliečių, nevykdė savo įsipareigojimų jiems kaip valstybė, todėl tikrai nebaus vien už tai, kad liko gyventi okupuotoje teritorijoje.

Prioritetai – saugumas

Iki okupacijos Krymas Ukrainos sudėtyje turėjo išskirtinį autonominio regiono statusą. Apie tai, koks jis turėtų būti deokupavus, esama skirtingų nuomonių. Vieni pusiasalį regi tik kaip autonominį administracinį vienetą. Kitiems bet kokia administracinio liberalumo apraiška – uždelsto veikimo bomba, galinti sprogti separatizmo protrūkiu. Kokios pozicijos laikosi Ukrainos centrinė valdžia?

T. Taševa pasakojo, kad dar kovą prezidento nurodymu pradėtas rengti prioritetinių veiksmų po pusiasalio deokupacijos sąrašas. Į dokumentą neįtrauktas saugumo aspektas, nes po deokupacijos pirmiausia jį turėtų užtikrinti gynybos ir teisėsaugos institucijos.

Numatoma, kad išlaisvinus Krymą pirmiausia turėtų pradėti veikti karinė administracija, palaipsniui pereinama prie civilinės ir karinės administracijos. Po tam tikro stabilizacijos laiko, pradėjus veikti nepriklausomai žiniasklaidai, efektyviai kovojant su propaganda ir dezinformacija, būtų grįžtama prie rinkimų.

„Šiuo metu sąmoningai nekėlėme autonomijos, Krymo statuso klausimo. Bet koks Krymo statuso pakeitimas reikštų Ukrainos Konstitucijos pakeitimus, o karo padėties metu bet kokie Konstitucijos pakeitimai yra neįmanomi. Todėl mes koncentruojamės tik į neatidėliotinus prioritetinius klausimus“, – akcentavo valdžios atstovė.

Peržiūrės teisės aktus

Po deokupacijos bus revizuoti visi dokumentai, turintys įtakos gyvenimui Kryme. Per okupacijos metus pusiasalyje buvo priimta daugiau kaip 1,2 mln. teismo sprendimų. „Pirmiausia visi okupacinės valdžios institucijų sprendimai bus laikomi nepatikrintais ir negaliojančiais, nes pačios šios institucijos buvo neteisėtos. Teismo sprendimai dėl politinių procesų, politinių kalinių, įvaikinimo ir vaikų paėmimo nebus tikrinami, nes tai yra genocido elementas. Visi dokumentai turės būti patikrinti ir, jei bus patikrinti, pakeisti ukrainietiškais dokumentais", – svoboda.org citavo T. Taševą.

Nebus verifikuojami žmogaus ar valstybės teises pažeidžiantys dokumentai: sprendimai dėl turto nacionalizavimo ar konfiskavimo, paveldėjimo nustatymo ir pan. Tai milžiniškas darbas, kurio bus galima imtis palaipsniui, pirmenybę teikiant aktualiausiems klausimams.

„Rusijoje valdžia agituoja vyrus savanoriškai stoti į karą su Ukraina ir mainais žada jiems nemokamus žemės sklypus okupuotame Kryme. Suprantama, tokie sprendimai nebus pripažinti teisėtais, o tokius sklypus gavę vyrai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą kare prieš mūsų valstybę“, – akcentavo T. Taševa.

Svetimi naratyvai

Susigrąžinus teritorijas Ukrainai teks laimėti dar viename kare – dėl okupacijoje gyvenusių žmonių protų ir širdžių. Anot verslininkės Olesios Ostafjevos, prieš devynerius okupacijos metus būta dviejų propagandos dešimtmečių, per kuriuos ir pasėta pavojinga nepasitikėjimo Ukraina sėkla.

Nuo 2000-ųjų pradžios, kai tik V. Putinas įsitvirtino valdžioje, vykdytos dvi informacijos kampanijos. Kryme – apie tai, kad viskas, kas rusiška, yra geriau: čia pat, Sevastopolyje, gyvenančių Rusijos kariškių algos, pensijos, šaunesnės Karinio jūrų laivyno šventės. Šalies rytuose brukta mintis, kad Donbasas maitina visą Ukrainą, bet gyvena blogiau nei likusi šalies dalis. „Gyventojai pamažu prisipildė nuodų“, kurie virto nepasitenkinimu savo gyvenimu ir kaltųjų paieška. 2014 m. „rusų pasaulis“ atvyko į paruoštą dirvą – ten, kur Rusijai buvo leista arba pavyko propaguoti savo naratyvus“, – mano ji.

Anot O. Ostafjevos, visuomenė turi būti pasirengusi, kad iš susigrąžintos teritorijos nebus vaizdo įrašų su Ukrainos karius nuoširdžiai sutinkančiais vietos gyventojais, nebus geltonai mėlynų vėliavų.

„Dauguma gyventojų mūsų ten nelaukia, nes, be melo, kuris daugelį metų buvo pumpuojamas gyventojams, mes vis dar turime tūkstančius žuvusiųjų, kurie kovojo priešo pusėje. Teritorijų grąžinimas neatsiejamas nuo žmonių grąžinimo. Tai bus labai sunkus procesas mūsų piliečiams, nes tam tikru momentu žinios ir istorijos iš tų vietų atitrauks mūsų dėmesį nuo jų. Reikės turėti daug išminties ir meilės, kad nenunuvažiuotume nuo kelio. Taip pat suprasti, kad ne tik mes jiems atleisime, bet ir jie atleis mums, nes per devynerius okupacijos metus jie susikūrė savo tiesą“, – mano verslininkė.

Tad Krymo reintegracijos į Ukrainą kontekste išskirtinę vietą įgis švietimas plačiąja prasme. Į mokyklų programas įtraukti ukrainiečių ir Krymo totorių kalbas, grįžti prie bendrų ukrainietiškų standartų, sugrąžinti Krymo aukštąsias mokyklas, kurioms dėl 2014 m. okupacijos teko palikti pusiasalį, atnaujinti ukrainietiškų knygų fondo veiklą, – kiekvieną šį žingsnį lydės ne tik dideli finansiniai iššūkiai. Reikės daug mokytojų, dėstytojų ir sistemos, kuri koreguotų per okupacijos metus pakitusią vietos gyventojų pasaulėžiūrą, pažadinti jų tautinę savimonę, pilietiškumą.

Anot T. Taševos, Ukraina negali sau leisti kartoti klaidų, kai iki 2014 m. Krymas tarsi gyveno nuo žemyninės šalies atsietą gyvenimą. „Todėl valstybinės kalbos, vidurinio ir aukštojo mokslo sistemos, mokslo ir kultūros, informacinės politikos ir šios srities apsaugos nuo priešo informacinių ir propagandinių operacijų klausimai turės būti sprendžiami jau pirmajame reintegracijos etape“, – sakė įgaliotinė.

Protestai, nepaisant represijų

Kaip didysis karas paveikė politines represijas pusiasalyje? Padėtis pablogėjo: vien per šiuos karo metus būta daugiau nei 55 naujų politinio persekiojimo atvejų. Trečiadienį pranešta, kad Rusijos karo teismas Rostove prie Dono 15 metų kalėti, pirmuosius ketverius metus bausmę atliekant kalėjime, nuteisė Krymo dailininką Bohdaną Zizą, kuris pernai gegužę mėlynais ir geltonais dažais apipurškė Eupatorijos okupacinės administracijos duris.

„Šiuo metu yra 181 politinis kalinys, iš kurių 117 – Krymo totoriai, – pasakojo T. Taševa. – Deja, prie įprastų straipsnių dėl ekstremizmo ir terorizmo prisidėjo nauji. Jie nukreipti ne tik prieš Krymo totorius – dauguma atvejų, kuriuos matome šiandien, nesusiję su Krymo totoriais. Pernai balandį Rusija įtraukė naują 20.3.3 straipsnį dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimo.  Jis dažniausiai naudojamas baudoms  ir gana didelėms – nuo 30 tūkst. iki 75 tūkst. rublių – skirti. Tačiau pasitaiko ir administracinių areštų. Kol kas žinome apie 343 bylas, bet tai tik tiek, kiek pavyko rasti teismų registruose.“

Prezidento atstovė neabejoja, kad tokių atvejų gali būti daugiau, ir primena paplitusią praktiką: į teisėsaugos akiratį patekusiam žmogui daromas spaudimas prieš vaizdo kamerą atsiprašyti dėl neva nusikalstamų savo veiksmų.

Dar viena vadinamojo diskreditavimo sudedamoji dalis – 270 straipsnis. Šiuo metu Kryme yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos prieš Ukrainos piliečius, bet jų gali būti kur kas daugiau. Užfiksuoti šaukimo į kariuomenę ir mobilizacijos vengimo atvejai – T. Taševos duomenimis, yra 345 tokios bylos.

„Tačiau kuo toliau, tuo dažniau Kryme pastebima antirusiškų protestų, – sakė T. Taševa, pasakodama apie įvykį gegužės viduryje. – 14-metis berniukas iš Kerčės atvyko į Jaltą, kad raudonais dažais apipiltų didelį Putino portretą. Tai buvo jo protesto ženklas. Jis buvo surastas, kadangi buvo nepilnametis, jo tėvams grasinta tėvystės teisių atėmimu.“

Kryme esama ir daugiau protesto judėjimų – „Geltonasis kaspinas“, „Ateš“ („Ugnis“), „Krymo karo žuvėdra“, Krymo partizanai. Jie vykdo savo informacinę veiklą, ant sienų piešia grafičius su užrašais „Šlovė Ukrainai!“, „Šlovė VSU!“, „Laukiame VSU!“.

Ministras ir jo vadovaujama Lietuvos delegacija kvies Pietų Korėjos įmones aktyviau investuoti Lietuvoje, dalyvauti įgyvendinant Klaipėdos jūrų uosto plėtros ir alternatyvios energijos projektus, pranešė ministerija.

Balandžio 17–19 dienomis Seule numatyti ministro susitikimai su Pietų Korėjos žemės, infrastruktūros ir transporto, vandenynų ir žuvininkystės ministrais bei mokslo, informacinių ir komunikacijos technologijų viceministru.

Taip pat suplanuoti susitikimai su Korėjos tarptautinės ekspeditorių asociacijos KIFFA, „Posco Inc.“, „SK Telecom“ ir kitų įmonių vadovais, Korėjos tarptautinės ekonominės politikos bei Mokslo ir technologijų institutų atstovais.

M. Skuodis su Klaipėdos uosto vadovu Algiu Lataku ir Lietuvos verslo atstovais balandžio 20–21 dienomis taip pat planuoja apsilankyti didžiausiuose Pietų Korėjos jūrų uostuose Busane ir Incheone, susitikti su šių uostų vadovybe. Siekiant sustiprinti šalių ryšius ir dalijimąsi informacija apie uostų ir laivybos projektus, bus pasirašomas Klaipėdos ir Incheono jūrų uostų susitarimo memorandumas.

Ministras taip pat susitiks su Busano miesto meru, Busano prekybos ir pramonės rūmų atstovais, Incheono laisvosios ekonominės zonos vadovais.

Lietuvos bendrovės yra suinteresuotos didinti eksportą, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su Pietų Korėjos transporto ir telekomunikacijų partneriais.

Tarptautinės konferencijos „Krizės, karas ir logistika Europoje: vertinimas ir prognozės“ rengėjai akcentavo, kad Baltijos jūros regionas atsidūrė įvairių geopolitinių neramumų sūkuryje. Pastarųjų metų įvykiai kelia vis didesnių iššūkių logistikai ir laivybai.

„Visame pasaulyje ekonomika yra prijungta prie jūros transporto. Visada buvo glaudus ryšys tarp transporto ir geopolitikos“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ sakė vienas iš konferencijos rengėjų, tyrimų tinklo „Baltic Seas“ įkūrėjas, Havro-Normandijos universiteto mokslininkas Arnaud Serry.

Situacija: A.Serry atkreipė dėmesį, kad uostai, transporto ir laivybos įmonės patiria vis daugiau tiekimo grandinių ir jų veiklos sutrikimų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jis atkreipė dėmesį, kad uostai, transporto ir laivybos įmonės patiria vis daugiau tiekimo grandinių ir jų veiklos sutrikimų. „Baltijos regionas, esantis skirtingų ekonominių ir geopolitinių sistemų sankirtoje, pastaruoju metu yra atsidūręs svarbiausių geostrateginių problemų centre“, – pastebėjo A.Serry ir pridūrė, kad Rusijos karo Ukrainoje ir ekonominių sankcijų Baltarusijai ir Rusijai padariniai yra globalūs, tačiau Baltijos jūros regionas yra paveiktas ypač stipriai.

Būtent todėl šiemetėje konferencijoje ir bandyta į jūrų ir uostų analizę pažvelgti iš geopolitinės ir kitų didelę įtaką turinčių aktualijų perspektyvos.

Visada buvo tamprus ryšys tarp transporto ir geopolitikos.

Viena iš konferencijos rengėjų Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų fakulteto mokslinė bendradarbė Emilija Pundziūtė-Gallois „Kauno dienai“ sakė, kad transportas ir logistika Baltijos jūra labai svarbūs Lietuvos ir kitų šios jūros šalių ekonomikai. Dideles galimybes mūsų šaliai dėl logistikos tarp Rytų ir Vakarų, kurių kryžkelėje esame, nubraukė agresyvios kaimyninės šalys Rusija, Baltarusija, šių manipuliacinis atsakas. Tad tiek dėl transporto geležinkeliais, tiek dėl logistikos per Klaipėdos jūrų uostą teko persiorientuoti. Pokyčių imtasi dar prieš Baltarusiją.

Konferencijoje aptarti įvairūs aspektai: nuo konfliktų įtakos Lietuvos ekonomikai, energetikos krizės socialinių padarinių iki Lietuvos uostų krovikų įmonių darbo ir ukrainiečių jūrininkų rengimo karo Ukrainoje metu, nuo autokratinių režimų bandymų apeiti sankcijas iki Eurazijos geležinkelio koridoriaus ir t.t.

Pranešimus konferencijoje skaitė mokslininkai, ekspertai ir specialistai iš Lietuvos, Prancūzijos, Ukrainos, Danijos, Suomijos, Rumunijos, Saudo Arabijos ir kitų šalių. Renginys suburia apie 50 ekspertų iš įvairių šalių.

Dalyviai: tarptautinė konferencija sudomino akademikus, verslo atstovus ir politikus iš įvairių šalių. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Pasikeisdami žiniomis, įžvalgomis iš akademinės, verslo, politikos perspektyvų vieni kitus praturtiname. Be to, tai yra tarptautinė konferencija, tad galime susipažinti su rumuniška, prancūziška ir kt. perspektyvomis. Europinė dimensija, nes visi esame susiję.

Tai jau ketvirtoji kasmetinė tinklo „Baltic Seas“ tarptautinė konferencija.

Konferenciją organizuoja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kartu su Havro-Normandijos universitetu Prancūzijoje ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla. Renginį remia Prancūzijos SEFACIL fondas.

Vadinamoji specialioji karinė operacija ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastarojo meto laimėjimai apnuogino didelius logistikos trūkumus Rusijos kariuomenėje.

Kai kurie analitikai net mano, kad logistika yra Rusijos kariuomenės silpnoji grandis, dėl kurios sunkumų kilo nuo pat invazijos pradžios.

„Armijos generolas Dmitrijus Bulgakovas atleistas iš gynybos viceministro posto“ ir jį pakeis generolas pulkininkas Michailas Mizincevas, platformoje „Telegram“ pranešė gynybos ministerija.

Didžioji Britanija 60 metų M. Mizincevui yra paskelbusi sankcijų dėl jo vaidmens Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kurį rusų pajėgos užėmė gegužę, apsuptyje.

Dalinė mobilizacija, kurią V. Putinas paskelbė trečiadienį, ginkluotosioms pajėgoms yra dar vienas logistikos iššūkis, nes šimtus tūkstančių rezervistų, kurie atvyks iš visos Rusijos, reikės pašaukti, aprengti, apginkluoti ir apmokyti, prieš siunčiant juos į mūšio lauką.

Tęsiami pseudoreferendumai

Tuo tarpu keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos iš dalies ar visiškai kontroliuoja Rusijos kariuomenė, tęsiasi penktadienį prasidėjęs balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos, kurį Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė kaip neteisėtą žemės užgrobimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) referendumus pavadino „fiktyviais“. Tai, anot jo, „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę“.

Į pseudoreferendumus reagavo net Pekinas, nuo karo pradžios buvęs artimiausiu Maskvos sąjungininku.

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba penktadienį susitikęs Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pareiškė, kad „turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas“.

Pseudoreferendumai vyksta Rusijos kontroliuojamose rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, taip pat pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose.

Balsavimas vyksta netradiciškai: pirmiausia pareigūnai keturias dienas eis nuo durų prie durų ir rinks balsus, o paskutinę „referendumo“ dieną, antradienį, bus atidaryti balsavimo punktai, kuriuose gyventojai galės atiduoti savo balsą.

Rezultatai, kaip pranešama, bus paskelbti jau vėlai antradienį arba trečiadienį.

„Galiausiai viskas juda link Sovietų Sąjungos atkūrimo. Referendumas yra dar vienas žingsnis link šio tikslo“, – agentūrai AFP pareiškė 59 metų karininkas, pasivadinęs Leonidu.

Keturių okupuotų sričių prijungimas prie Rusijos po pseudoreferendumų, kurių baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių, žymės naują karo eskalaciją. 

„Negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir griežtai pasmerkė „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Mūsų akyse griaunama tarptautinė tvarka, kurią palaikyti esame čia susirinkę... [Ukrainos suvereniteto gynimas] reiškia tarptautinės tvarkos gynimą, kai jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“, – kalbėjo jis.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.

Šią savaitę Niujorke susirinkę Vakarų lyderiai vienbalsiai pasmerkė pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir V. Putino paskelbtą rezervistų mobilizaciją. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, tą balsavimą pavadino „parodija“. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirto į Vakarų kaltinimus pareikšdamas, kad Ukraina skatina „rusofobiją“.

„Didelė dalis įmonių jau apsiprato su mažėjančiu vartojimu Europoje ir kol kas tęsia reikalus savo įprastu režimu“, – BNS Plius sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, Lietuvos transporto sektorius apie 75 proc. paslaugų eksportuoja į Europos rinką ir dėl to turi imunitetą neigiamiems geopolitiniams veiksniams, o tam tikrų naujų galimybių atveria ir didėjanti infliacija.

„Įmonės laiku pasidarė namų darbus ir didžiąja dalimi liko nepaveiktos kaimynystėje įsiplieskusio konflikto. Tuo pačiu Europoje vykstant infliacinei krizei Lietuvos transportininkams bei pramonininkams atsirado naujų galimybių užsidirbti, kadangi kylant kainoms Vakarų Europos įmonės dar labiau ieškos pigesnių prekių bei paslaugų, kurias galima rasti ir Lietuvoje“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Ruduo bus įdomus tiek logistikos bendrovėms, tiek klientams

Logistikos eksperto Edmundo Daukanto teigimu, tiek logistikos bendrovėms, tiek jų klientams reikėtų tikėtis „labai įdomaus rudens“, kadangi keisis paslaugų kainodara, o tai pajus jų pirkėjai.

„Buvo įprasta, jog iš Lietuvos yra pigu išvežti eksportą ir brangu atsivežti importą, o dabar šis vaizdas pradėjo keistis. Mūsų gamintojai tikriausiai nelabai maloniai jaučiasi norėdami vežti savo produkciją į Vidurio Europą. Kainos eksporto paslaugoms bus gerokai didesnės nei jie buvo suplanavę“, – BNS Plius sakė E. Daukantas.

„Kas liečia importą, bankų teigimu, vartotojai pinigų dar vis turi, o tai reiškia, jog importo į Lietuvą bus ir rudenį tai labai nepasikeis“, – pridūrė jis.

Anot E. Daukanto, Rusijai ir Baltarusijai paskelbtos sankcijos turi tiesioginį poveikį Lietuvos sandėliavimo rinkai ir rudenį jis tik didės.

„Lietuvos sandėliuose šiai dienai stovi tuntai sankcionuojamų rusiškų ir baltarusiškų prekių. Tai sukuria sandėliavimo vietų trūkumą ir taip esant įtemptai situacijai rinkoje. Lietuvos sandėliuose ir taip buvo mažoka vietos, o šių krovinių nėra kur dėti. Jų parduoti neįmanoma, juos kainuoja ten laikyti, bet maža to, kai kuriais atvejais net neaišku, kas už tai turi mokėti“, – aiškino E. Daukantas.

Jo teigimu, Kinijos sprendimas nutraukti ryšius su Lietuva susisiekimo srityje šalies bendrovėms didelio poveikio neturės – didžioji dalis į Lietuvą iš Kinijos patenkančių prekių pastaruoju metu keliaudavo per Lenkiją, Vokietiją.

Kelių transporto srityje svarbiausiu iššūkių liks darbuotojų trūkumas

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, pagrindiniu transporto sektoriaus iššūkiu lieka darbuotojų trūkumas. Jo teigimu, kaimyninėse šalyse užsieniečių įdarbinimo sąlygos yra paprastesnės, todėl Lietuva sparčiai praranda konkurencingumą rinkoje.

„Tai bus pagrindinė transportininkų problema rudenį ir žiemą. Lietuvos valdžioje esantys sprendimų priėmėjai nerodo, jog siekia kaip nors pagreitinti vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procesus“, – BNS Plius aiškino P. Drižas.

Anot jo, permainų galima tikėtis kitų metų pradžioje įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, pagal kurias užsieniečių dokumentų tvarkymą iš konsulinių skyrių perims Migracijos departamentas ir dokumentus dėl leidimo gyventi bus galima pateikti nuotoliniu būdu.

„Tuo tarpu Lenkija dėl daug paprastesnių ir greitesnių įdarbinimo procedūrų sparčiais tempais atiminėja rinką iš Lietuvos, vairuotojams iš trečiųjų šalių renkantis dirbti tos šalies bendrovėse. Taip Lietuvos transporto pajėgumų pasiūla tampa vis mažesnė, dėl ko artėjant kalėdiniam sezonui mūsų šalies įmonės susidurs su labai rimtomis problemomis“, – pabrėžė P. Drižas.

Jo teigimu, taip pat senka šiems metams skirtos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotos, kurioms pasibaigus darbuotojų paieškos procesas dar labiau prailgs.

Klaipėdos uosto krova turėtų atsigauti

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) direktorius Vaidotas Šileika mano, jog šiemet pastebimai sumenkusi Klaipėdos uosto krova rudenį turėtų atsigauti.

„Artėjant rudeniui krova tradiciškai šiek tiek auga, kadangi prasideda derliaus nuėmimo ir jo eksporto per Klaipėdos uostą laikotarpis. Taip pat pradedama ruoštis ir kalėdiniam laikotarpiui, prieš kurį krovinių apyvarta taip pat didėja“, – BNS Plius sakė V. Šileika.

Pasak jo, Klaipėdos uosto krovos bendrovės dirba ne tik su Lietuvos eksportuotojais bei importuotojais, bet aptarnauja ir tranzitinius krovinius.

„Šiuo metu auga krovinių srautai iš Vidurio Azijos šalių bei Ukrainos, tačiau dėl vykstančio karo yra labai sudėtinga nuspėti ilgalaikę perspektyvą – augs jie toliau ar mažės. Visgi tai kol kas padeda dalinai kompensuoti praradimus dėl nutrūkusio trąšų bei statybinių medžiagų tranzito“, – aiškino V. Šileika.

Tiek P. Drižas, tiek V. Šileika pripažino, kad didelį nerimą ir neapibrėžtumą kelia vis dar kylančios energijos kainos.

„Šiuo metu net sunku prognozuoti, kaip stipriai vežėjų bendrovėms keisis sąnaudos ir kaip tai paveiks pervežimų įkainius, kurie, kaip žinia, su pavėlavimu sureaguoja į rinkos pokyčius. Reikėtų turėti omenyje, jog žemesnės nei Vakaruose paslaugų kainos yra vienas pagrindinių mūsų konkurencinių pranašumų“, – sakė P. Drižas.

V. Šileikos teigimu, augančios energetinių išteklių kainos didina veiklos sąnaudas, todėl uosto krovos bendrovės gali prarasti dalį krovinių. Anot jo, augančios kainos mažina konkurencingumą, palyginti su kaimyninių šalių uostais.

„Tarkime, su Rygos uostu mes konkuruojame iš esmės dėl tų pačių krovinių ir tų pačių krypčių. Dėl didėjančių sąnaudų esame priversti kelti ir mūsų paslaugų įkainius, kas Rygos uostą daro patrauklesnį mūsų esamiems ir potencialiems klientams“, – pabrėžė V. Šileika.

Pasak jo, vis aktualesnė tampa ir dėl uoste užstrigusių krovinių mažėjančių krovos pajėgumų problema.

„Terminaluose turime krovinių, kurie dėl esamos geopolitinės padėties vėluoja išvykti. Pagrinde tai Ukrainos kroviniai. Dėl to mažėja galimybės priimti naujus bei vietinius krovinius“, – tęsė jis.

Tuo metu A. Izgorodinas pažymėjo, kad vartojimo krizė Europoje dar tik prasidėjo ir artimiausiais mėnesiais situacija tikriausiai blogės.

„Nepaisant dabartinių teigiamų tendencijų Lietuvos transportininkams vertėtų ruoštis blogiausiam scenarijui ir toliau diversifikuoti savo veiklą rinkose, kur esame stiprūs“, – tvirtino A. Izgorodinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Marijampolės savivaldybėje įkurtoje logistikos įmonėje dirbęs asmuo buvo atsakingas už logistikos paslaugas ir turėjo teisę sudarinėti sutartis su užsakovais. Galimai pasinaudodamas savo pareigomis ir apie tai nieko nepranešęs įmonės vadovui, logistikos vadybininkas galėjo organizuoti logistikos sandorius, ketindamas uždarbį pasisavinti.

Įtariama, kad per beveik tris 2020–2021 metų mėnesius asmuo su kita įmone susitarė dėl penkiolikos krovinių iš Ispanijos pervežimo į Lietuvą, bendra paslaugų suma siekė beveik 60 tūkst. eurų.

Pareigūnai įtaria, kad apie šiuos sandorius asmuo nepranešė įmonės vadovui bei nepateikė jokių apskaitos dokumentų bendrovės apskaitą tvarkančiam buhalteriui, o gautą uždarbį, beveik 60 tūkst. eurų, pasisavino panaudodamas savo reikmėms.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis savo kaltę pripažino ir visiškai atlygino padarytą žalą.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Teismas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gali skirti laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Ministerija rūpinasi iš karo zonos bėgančių Ukrainos gyventojų atvežimu į Lietuvą, medicinos priemonių ir humanitarinės pagalbos pristatymu į Ukrainą bei kitus kaimyninėse šalyse nustatytus logistikos centrus. Per pirmąją savaitę jau suorganizuotos kelios dešimtys vilkikų ir autobusų su parama Ukrainos žmonėms.

„Daug žmonių darome viską, kad nuo karo bėgantys žmonės kuo greičiau pasiektų saugų prieglobstį Lietuvoje, o medicinos priemonės ir surinkta mūsų gyventojų humanitarinė pagalba kuo greičiau pasiektų nukentėjusius Ukrainos gyventojus“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Siekiant padėti dėl karo agresijos savo kraštą paliekantiems Ukrainos gyventojams, ministerijos organizuojamas norinčiųjų atvykti į Lietuvą atvežimas nuo Lenkijos ir Ukrainos, taip pat Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos į registracijos punktus Lietuvoje.

Susisiekimo ministerijoje sudarytai Paramos Ukrainai teikimo logistikos grupei taip pat pavesta organizuoti ir koordinuoti paramos priemonių surinkimą, parengimą gabenimui ir gabenimą iki Lenkijos ir Ukrainos sienos arba į kitus sutartus punktus.

Šiuo metu, kaip nurodoma ministerijos pranešime, logistikos grupė rūpinasi per Raudonojo Kryžiaus draugiją gyventojų surinktos humanitarinės pagalbos Ukrainai nuvežimu. Praėjusį savaitgalį Lietuvos gyventojų, atsiliepusių į kvietimą padėti Ukrainai, skubiai ir gausiai suaukota humanitarinė pagalba pripildė 32 vilkikus, nors buvo tikėtasi, kad pakaks 3 krovininių transporto priemonių. Iš jų 14 jau yra Liublino logistikos centre, 2 išvažiavo Liublino link. Artimiausiu metu ta kryptimi pajudės apie 14 vilkikų. Susisiekimo ministerija dėkoja Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ už šio krovinio vežimo koordinavimą.

Kovo 2 d. į Ukrainą išvyko 10 UAB „Kautra“ dovanotų autobusų, kurių dalį vairuoja Ukrainos piliečiai, o dalį – Lietuvos savanoriai.

Taip pat organizuojamas ir Sveikatos apsaugos ministerijos medicininės paramos – asmeninių apsaugos priemonių ir vaistinių preparatų – pristatymas į Ukrainą. Suplanuota iš viso siųsti 33 vilkikus. Pirmoji siunta, kaip praneša Susisiekimo ministerija, jau pasiekė Lenkijos ir Ukrainos pasienį, 13 vilkikų jau pakrauti ir išvažiuoja, dar 17 planuojama pakrauti kovo 3–4 dienomis.