Peržvelgus feisbuke randamas dienraščio vardu pavadintas paskyras, verta atkreipti dėmesį, kad viena jų buvo ką tik sukurta.

Šiais metais sukurtoje paskyroje nėra nė vieno įrašo, nesidalinta jokia kita dienraščio informacija.

Kita paskyra, atrodanti labai panašiai, kaip ir tikroji dienraščio „Klaipėda“ paskyra, feisbuke vis tiek gali būti atpažįstama kaip fiktyvi, nes joje pažymėta, kad paskyros autorius gyvena Rytų Prancūzijos komunoje Maconge, kurioje registruota 145 gyventojai.

Skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį, kad tikroji dienraščio paskyra turi 85 tūkst. stebėtojų, iki šiol fiksuota 75 tūkst. patiktukų. Kitos paskyros tokiais skaičiais net iš toli negali pasigirti.

Oficialioje paskyroje dalijamasi autentiškomis dienraščio publikacijomis.

Oficialioji paskyra yra sukurta 2008 metų rugsėjo 1 d. Nurodoma net puslapio ID informacija, lankytojams pateikiamas ir oficialus portalo elektroninis paštas.

Sukčiai, kurdami fiktyvią feisbuko paskyrą, veikiausiai nepagalvojo ir dienraščio pavadinimą parašė su klaidomis – be kabučių, kurios pavadinime yra būtinos.

Sukčiai siuntinėja programėle „Messenger“ pranešimus apie nebūtas loterijas ir konkursus.

Juose pranešama, kad skaitytojas esą laimėjo dovaną, ir prašo žemiau esančiame laukelyje suvesti banko kreditinės kortelės numerį.

Dienraštis „Klaipėda“ jokių kortelių ar kitų bankininkystės duomenų neprašo ir tokių žinučių nesiuntinėja.

Todėl internautai neturėtų atsakinėti į tokias žinutes, juolab jokiu būdu neturėtų spausti jokių nuorodų.

„Jei nepatvirtinsite per 24 val., laikysime Jus žlugusiu“, – taip į potencialias aukas kreipiasi aferistai.

Dienraštis „Klaipėda“ perspėja, kad konkursų ir žaidimų neorganizuoja, tad tokių pranešimų nesiuntinėja.

Skaitytojų prašoma atidžiai patikrinti feisbuko nuorodas, nepatingėti pasidomėti paskyrų istorija, patikrinti kontaktus ir kitą informaciją.

Anot prokuratūros, į teisėsaugos pareigūnus loterijas organizuojančios ir jų bilietus platinančios bendrovės atstovai kreipėsi atlikę vidinį patikrinimą ir nustatę, kad viename spaudos kioske Utenoje yra išmokėta itin daug pinigų už neva laimėjusius loterijos bilietus.

Kilus įtarimams, kad viena buvusi šio spaudos kiosko darbuotoja apgaule, klastodama momentinių loterijų bilietų patikrinimo kodus, per šiek tiek daugiau nei vienerius metus galėjo pasisavinti virš 30 tūkst. eurų, skirtų laimėjimams išmokėti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš pradžių kategoriškai neigusi savo kaltę, vėliau 39-erių Utenos gyventoja prisipažino, kad pasinaudojusi darbe sukauptomis specifinėmis žiniomis apie loterijos bilietus, apgaudama kompiuterinę sistemą, daugiau nei metus savinosi pinigus, kuriuos išleisdavo savo poreikiams.

Panevėžio apygardos prokuratūra šį mėnesį gavo loterijas organizavusios bendrovės atstovų prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes bendrovė susitaikė su įtariamąja ir sudarė susitarimą dėl žalos – 30 995 eurų – atlyginimo dalimis.

Utenos gyventojai bus taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – 350 eurų dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tyrimą atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė.

Komentaras

Andrius Karaliūnas, Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas

Tokios istorijos – pakankamai išskirtinės ir, laimė, retos, kad būtų pamokančios visai loterijų rinkai.

Loterijų organizavime yra ypač svarbus pasitikėjimas procedūromis ir naudojamomis technologijomis, todėl organizatorių pareiga ne tik prieš dalyvius, bet ir prieš rinką – užtikrinti, kad jų naudojamos IT sistemos apskritai nesudarytų galimybių sukčiavimui.

Patvirtiname, kad Lietuvos loterijų asociacijos narių, loterijų organizatorių „Euloto“ ir „Olifėja“ naudojamos IT sistemos ir kiti technologiniai sprendimai yra saugūs nuo panašaus sukčiavimo galimybės. Visas saugumo priemonių kompleksas užtikrina, kad piktnaudžiauti negalėtų nei loterijų dalyviai, nei organizatoriai, nei loterijų platintojų tinklas.

Asociacijos narių organizuojamose loterijose nėra galimybių „apeiti sistemą“. Visa informacija yra užkoduota ir neprieinama, o veiksmai su loterijų bilietais yra fiksuojami ir stebimi specialioje sistemoje. Be to, patikimoje sistemoje nei pardavėjai, nei organizatoriaus ar platintojo darbuotojai negali žinoti, kurie bilietai laimingi.

Tuo tarpu technologijų tiekėjų veikla yra prižiūrima audito kompanijų, kurios specialiai vertina, ar nėra galimybių apeiti sistemą.

Šioje istorijoje nukentėjęs loterijų organizatorius šiuo metu jau yra nutraukęs veiklą, tačiau tikimės, kad išaiškintas sukčiavimo atvejis bus naudingas priminimas visai rinkai, kaip svarbu skirti dėmesio loterijų technologijų patikimumui.

Verslui piktinantis, kad draudimas Seime svarstomas ypač skubant, Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Loterijų įstatymo pataisoms – pagal jas loterijos bilietus nuo 2023 metų sausio galės pirkti asmenys tik nuo aštuoniolikos metų.

„Kad loterijos, kurių didelę dalį sudaro momentinės loterijos, būtų prieinamos tik pilnamečiams, kad negalėtų lošti vaikai“, – teigė pataisą pristatydamas komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė siūlė draudimo įsigaliojimą šiek tiek pavėlinti – bent iki 2023 metų gegužės. Per tą laiką prekybininkai spėtų perprogramuoti sistemas, nes dabar dalis prekių skenavimo aparatų įspėja, kad reikia tikrinti pirkėjo amžių.

Dabar loterijų bilietų pirkėjų amžius neribojamas, o atsiimti laimėjimą galima tik nuo šešiolikos metų, todėl laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, jeigu ją patvirtins Seimas, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios. 

Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas sutinka, kad vaikai neturi dalyvauti loterijose, tačiau, pasak jo, Lietuva galėtų sekti latvių pėdomis, kur perkant loterijos bilietus internetu jų negali įsigyti jaunesni nei 16 metų asmenys.

Jis siūlo neleisti nepilnamečiams internetu susikurti paskyrų pirkti loterijos bilietus, o popierinius bilietus jie galėtų įsigyti. Be to, jiems siūlo riboti atsiimti laimėjimus. 

„Nereikės kiekvienai kasininkei ar degalinės darbuotojai prašyti, kad žmonės, perkantys „Teleloto“, „Vikingloto“, parodytų asmens dokumentą, savitarnos kasose nesudarys problemų“, – komitete teigė A. Karaliūnas. 

„Jeigu nėra problemos kasininkei paprašyti asmens dokumento žmogui perkant alų ar cigaretes, kodėl susidaro didelė administracinė našta, kai prašys iš perkančių loterijos bilietus?“ – į tai atsakė M. Majauskas.

R. Vainienė piktinosi kasininkams siūlomomis didelėmis baudomis, jei jie neteisingai „iš akies“ įvertinę žmogaus amžių parduos loterijos bilietą nepilnamečiui.

„Kasininkui bauda už pirmą pažeidimą būtų nuo 900 iki 1,4 tūkst. eurų. Už tabako ar alkoholio gaminių pardavimą baudos siekia 30–120 eurų. Baudos dydžiai skiriasi dešimtimis kartų. Už antrą kartą – nuo 1,4 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų. Už neleistinus rūkalų ar alkoholio pardavimus – 120–400 eurų“, – lygino R. Vainienė. 

M. Majauskas sutiko: „Šį momentą (dėl baudų dydžių – BNS) reikia peržiūrėti“.

Prie kasos kiekvienam žmogui pasiūloma įsigyti azartinio žaidimo paslaugą. Kodėl nepasiūlo didelį butelį alaus ar bloką cigarečių?

Socialdemokratas Liudas Jonaitis įsitikinęs, kad tokios didelės baudos labiausiai paveiktų kaimo ir nedideles parduotuves, tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis abejojo, ar tokios parduotuvės pardavėja darys pažeidimą ir parduos bilietą nepilnamečiui: „Kaimuose visi žmonės vieni kitus pažįsta“.

M. Majausko teigimu, žmones įsigyti loterijų bilietų skatina patys prekybininkai.   

„Prie kasos kiekvienam žmogui pasiūloma įsigyti azartinio žaidimo paslaugą. Kodėl nepasiūlo didelį butelį alaus ar bloką cigarečių, o pasiūlo įsigyti loterijos bilietų?“ – svarstė M. Majauskas. 

Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas taip pat kėlė loterijos bilietų įsigijimų skatinimo prie kasų problemą.

„Yra vykdoma tokia aktyvi rinkodaros kampanija. Matyt, ne už dyka – yra sutartas kažkoks procentas. Suprantu, kad ne itin didelius atlyginimus uždirbantiems kasininkams užsidirbti papildomai. Esu parengęs pataisas, kad prekybos vietose nebūtų galima tokia tiesioginė ar netiesioginė rinkodara“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Tuo metu liberalas Andrius Bagdonas mano, kad antrą kartą toje pačioje parduotuvėje loterijos bilietą pardavus nepilnamečiui bauda turėtų būti skiriama tiek pardavėjui, tiek bilietų platintojui.

„Jeigu baudos būtų gaunamos, platintojai toje vietoje nebeplatintų tos loterijos bilietų, nes prekyba būtų jiems nuostolinga“, – tvirtino A. Bagdonas. 

M. Majauskas, be kita ko, pastebėjo, kad būtų galima įpareigoti loterijų reklamose skelbti apie tikimybę laimėti.

„Tokios reklamos itin patrauklios, pranešama apie galimus laimėti milijonus, automobilius, informuojama apie sėkmės istorijas, o tai sudaro lengvo laimėjimo įspūdį, skatina įsigyti loterijos bilietus. (...) Ar nebūtų prasminga skelbti, kokia tikimybė laimėti?“ – tvirtino M. Majauskas.

Jam pritarė ir Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys: „Tai realu – skelbti tokius skaičius, tai nėra sunku paskaičiuoti“.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė apgailestavo, kad uždrausti nepilnamečiams įsigyti momentinių ir kitų loterijų bilietų norima itin skubant, nesikonsultuojant su socialiniais partneriais, rinkos dalyviais, visuomene.

„Neįmanoma paaiškinti tokios skubos – vakar pateikta plenariniame posėdyje, o šiandien jau svarstymas, metę visus įsipareigojimus esame čia. (...) Nespėjame pateikti pastabų, nors turės pasekmių verslo veiklai. Toks skubus projekto svarstymas diskredituoja teisėkūros procesą. Daug kalbame apie būtinybę skaidrinti, viešinti teisėkūros procesus, bet ko verti tokie siekiai, kai nesuteikiame progos nei visuomenei, nei verslui objektyviai susiderinti pozicijas ir pateikti pastabas. Su tokia skuba verslo aplinka gali darytis neprognozuojama“, – komitete kalbėjo ji.

„Nepažeidžiame nė vienos normos svarstydami šį įstatymo pakeitimo projektą. Apkaltinti, kad diskredituojame teisėkūrą – stiprus pareiškimas“, – teigė M. Majauskas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovo Gintario Stoškaus teigimu, dažniausiai loterijos bilietai perkami „Perlo“ terminaluose, todėl, pasak jo, jeigu bus ne tik draudžiama nepilnamečiams jų įsigyti, bet ir bus nustatytos tokios „neadekvačiai didelės“ baudos, dalies terminalų gali būti atsisakyta.

G. Stoškus informavo, kad per pastaruosius 15 metų Lietuvoje nebuvo užfiksuotas nė vienas priklausomybės nuo loterijų  atvejis, o apklauso rodo, kad žmogus per mėnesį įsigyja bilietų vidutiniškai už 5,3 euro, o momentinių loterijų – už 5,1 euro.  

2021 metais išplatinta loterijos bilietų už 129,1 mln. eurų – 21,4 proc. daugiau nei 2020 metais, o išmokėta 71,7 mln. eurų laimėjimų – 20,7 proc. daugiau.  

Tokį Loterijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravę įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai deklaruoja siekį apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo loterijų poveikio.

Projektas numato, kad loterijos organizatorius ir loterijos bilietų platintojai iš perkančio loterijos bilietus asmens privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą tuo atveju, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.

Jeigu toks asmuo nepateiktų jo amžių liudijančio dokumento, loterijos organizatorius ir loterijos bilietų platintojai privalėtų atsisakyti parduoti jam loterijos bilietus.

Loterijos bilietų platinimo vietose privalės būti pakabinti įspėjamieji užrašai apie draudimą dalyvauti loterijose jaunesniems kaip 18 metų asmenims.

Laimėjimai, pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus loterijos bilietus, jaunesniems nei 18 metų, bet vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims būtų išmokami iki 2023 m. sausio 31 d.

Įstatymo pataisų  įgyvendinimui Lošimų priežiūros tarnyba turės priimti Įspėjamųjų užrašų turinį, formą, jų pateikimo loterijos bilietų platinimo vietose, interneto svetainėse ir (ar) telefono ryšiu taisykles.

Šiuo metu Loterijų įstatymas nereglamentuoja loterijų žaidėjų amžiaus, nuo kurio galima įsigyti loterijos bilietus. Tačiau įstatyme nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama išmokėti laimėjimus asmenims, jaunesniems kaip 16 metų.

„Taigi Lietuvoje  įsigyti loterijos bilietus gali bet kokio amžiaus žaidėjas. Toks reglamentavimas neapsaugo nepilnamečių nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo loterijų poveikio bei pratina nepilnamečius prie azarto žaidimų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako projekto iniciatoriai.

Jų duomenimis, daugelyje Europos valstybių tokių kaip Airija, Čekija, Vokietija, Latvija, Malta, Norvegija, Olandija, Portugalija, Švedija, Lenkija, Ispanija ir kitose loterijos bilietus galima įsigyti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų amžiaus.

Loterijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Mykolas Majauskas, Linas Slušnys, Laima Andrikienė, Matas Maldeikis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Palionis, Linas Jonauskas, Viktoras Fiodorovas, Algirdas Butkevičius, Andrius Kupčinskas,  Vytautas Mitalas, Andrius Vyšniauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Simonas Gentvilas ir kiti.

Pokyčiais norima įnešti aiškumo

Pasak „Perlas Network“ marketingo direktorės Renatos Mozuraitės, keičiant internetinės loterijų platformos www.perlas.lt veidą bei adresą, siekiama, jog vartotojams taptų aiškiau, ką šioje svetainėje galima rasti.

„Kadangi atliekame įvairius vidinius tyrimus ir bendraujame su savo klientais, ilgainiui išryškėjo tai, jog užsukę į svetainę lankytojai kartais tikisi kitų prekių ir paslaugų nei randa, arba ieškantys konkrečiai su loterijomis susijusių dalykų nebūtinai iškart randa svetainę. Todėl ir buvo nuspręsta adresą pakeisti į tokį, kuris aiškiai atspindėtų svetainės turinį. Po diskusijų pasirinktas, mūsų nuomone, aiškiausiais variantas – loto.lt. Taip nuo šiol vadinsime naujus loterijų namus internete“, – pasikeitimus detalizuoja R. Mozuraitė.

Lankytojams nieko daryti nereikia, vartotojai bus informuoti ir asmeniškai

Remiantis žiniasklaidos planavimo agentūros „BPN Lietuva“ sudarytu 2021 m. lankomiausių mūsų šalies e. komercijos platformų reitingu, svetainė www.perlas.lt užėmė aštuntą vietą. Per praėjusius metus joje fiksuota daugiau nei 19 mln. apsilankymų ir, lyginant su 2020-aisiais, lankomumas išaugo 9 procentais.

Iš lankytojų, kaip teigia R. Mozuraitė, svetainės pasikeitimas nereikalaus jokių papildomų veiksmų. „Tereikia įsiminti, jog naujasis svetainės adresas yra www.loto.lt, ir norint nusipirkti loterijų bilietų ar juos patikrinti vesti būtent šį adresą. Tiesa, net jeigu iš nežinojimo ar įpročio žmonės dar kurį laiką ves senąjį svetainės adresą jie bus automatiškai nukreipiami naujuoju. Kartu su pavadinimu šiek tiek keičiasi ir svetainės vizualinis identitetas. Tačiau struktūra bei funkcionalumas lieka tokie patys. Tad naudotis bus taip pat paprasta, kaip ir iki šiol“, – teigia „Perlas Network“ marketingo direktorė.

Svetainės vartotojai informaciją apie svetainės pasikeitimą gaus dar ir asmeniškai. Jie bus informuojami elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis.

Atsinaujinimo proga – išskirtinė akcija ir prizai

Siekiant, kad svetainės pasikeitimas ne tik nesukeltų nepatogumų, bet dar ir atneštų malonių emocijų kelias savaites www.loto.lt vyks speciali akcija.

„Visi, užsukę į atnaujintą svetainę ir prisijungę prie jau turimos paskyros ar naujai prisiregistravę, iki vasario 20 d. galės dalyvauti laimės rato žaidime. Jame laimės visi be išimties ir net 13 dienų kasdien bus galima žaisti vis iš naujo. Prizai – patys įvairiausi ir šįkart jų išdalinsime rekordiškai daug. Nuo bilietų į atlikėjos Dua Lipos koncertą, televizorių, iki įvairių piniginių sumų“, – pasakoja R. Mozuraitė.

Iš perlas.lt į loto.lt virstanti interneto svetainė veikia jau beveik dešimtmetį. Lankytojams ji suteikia galimybę susipažinti su loterijų naujienomis, laimėtojų istorijomis, pasitikrinti bilietus, o registruotiems vartotojams – įsigyti loterijų bilietų ir dalyvauti papildomose, tik internete vykstančiose akcijose.

Sausio 24 dieną buvo gautas bendrovės pareiškimas.

Jame rašoma, kad, atlikus vidinį patikrinimą, paaiškėjo, jog nuo 2018 metų birželio 21 iki 2019 metų rugpjūčio 7 dienos spaudos kioske J. Basanavičiaus gatvėje dėl darbuotojų (pardavėjų) galbūt nesąžiningų veiksmų, nepagrįstai išmokant loterijų bilietų laimėjimus ir juos pasisavinant, bendrovei buvo padaryta 31 606 eurų žala.

Policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Už Loterijų ir lošimų mokesčio bei azartinių lošimų įstatymų pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, 3 projekto nepalaikė, 27 susilaikė.

Nuo liepos 1 d. lošimų A ir B kategorijų lošimų automatais, stalo lošimų ir nuotolinių lošimų organizatoriams iš lošėjų statomų sumų atėmus jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą liekančios pajamos bus apmokestinamos 20 proc. tarifu. Savo ruožtu po metų loterijų verslas į valstybės biudžetą mokės 18 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės.

Antradienio rytą prieš Seimo posėdį susitikę Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pritarė Vyriausybės pasiūlymui apmokestinimo taikymą vėlinti loterijų organizatoriams, tačiau nepalaikė parlamentaro Eugenijaus Gentvilo siūlymo suvienodinti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką – loterijas apmokestinti ne nuo išplatintų bilietų vertės, o pajamų iš parduotų bilietų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Dėl to vietoj BFK siūlomų 18 proc. loterijos būtų buvusios apmokestintos 15 proc. tarifu.

Nesulaukęs palaikymo komitete, E. Gentvilas prieš balsavimą savo siūlymą atsiėmė.

Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė BFK pasiūlytiems mokesčių tarifams, tačiau didesnį loterijų apmokestinimą siūlo atidėti iki 2023 m. pradžios. Anot Finansų ministerijos, nukėlus apmokestinimo datą, verslas turėtų daugiau laiko prisitaikyti prie pakitusio teisinio reglamentavimo ir prie jo priderinti savo turtinius interesus bei ekonominės veiklos perspektyvas.

Pakeitimams besipriešinusios Lietuvos loterijų asociacijos prezidento Andriaus Karaliūno tvirtinimu, jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau nei azartiniai lošimai, o priėmus pataisas dėl nevienodos apmokestinimo bazės mokestinė našta verslui didėtų 40 proc. A. Karaliūnas pažymi, kad loterijos, kitaip nei azartiniai lošimai, priklausomybių nesukelia.

Pasak jo, vertinant sumokamus mokesčius ir gaunamas pajamas, loterijų pelno marža yra trečdaliu mažesnė nei azartinių lošimų. Pasak asociacijos, 2020 metais azartiniai lošimai gavo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 19,9 mln. eurų – t. y. 19,2 proc. pelno nuo grynųjų pajamų. Loterijos 2020 metais gavo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 6,8 mln. eurų – t. y. 14,45 proc. pelno nuo grynųjų pajamų.

A. Karaliūno teigimu, azartinių lošimų organizatoriai 2020 metais sumokėjo 11,9 mln. eurų mokesčių – t. y. 11,5 proc. mokesčių nuo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o loterijos sumokėjo 13,8 mln. eurų mokesčių – net 29,5 proc. nuo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų.

Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, azartiniai lošimai daro neigiamą poveikį visuomenei, todėl verslas turi didesniais mokesčiais prisidėti prie priklausomybių prevencijos finansavimo. Panašią žalą, tikina parlamentaras, daro ir momentinės bei internetinės loterijos.

„Azartinių žaidimų verslas ne tik kuria darbo vietas, bet ir turi didelį neigiamą poveikį visuomenei. Azartiniai žaidimai, įskaitant momentines ir internetines loterijas, sukelia priklausomybę, lemia psichikos sveikatos sutrikimus, finansines problemas, griauna žmonių gyvenimus, neretai priveda prie savižudybės. Todėl labai svarbu, kad šios įmonės, mokėdamos papildomus mokesčius, prisidėtų prie visuomenės psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimo“, – sako M. Majauskas.

Jis nurodo, kad kitose Europos Sąjungos šalyse azartinių žaidimų organizatoriai moka gerokai didesnius mokesčius ir taip labiau prisideda prie visuomenės gerovės. Kaip pavyzdį politikas pateikia Estiją, kurioje loterijų verslas priklauso valstybei ir moka 18 proc. mokesčius nuo parduotų bilietų.

Loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.

Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią mokestinę tvarką, azartinių lošimų organizatoriai už kiekvieną A kategorijos lošimo automatą kas ketvirtį moka 780 eurų, už B kategorijos – 390 eurų. Ruletės, kortų arba kauliukų stalai kiekvieną ketvirtį kainuoja 6900 eurų.

Stebisi dėl skubos

Pakeitimų iniciatorius – konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas.

„Su tuo įstatymu – painu: vieni kitus skundžia. Lošimai nėra gėris, bet planuojamų pakeitimų dydžiai nepagrindžiami. Aš pati su tuo nesusidūriau, bet tikrai žinau, kad kai kurie Seimo nariai buvo ypatingai aktyviai įkalbinėjami pritarti mokesčių didinimui“, – sakė parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Aušrinė Norkienė.

Seimo narė darbietė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė atkreipė dėmesį į skubėjimą, bandant įtvirtinti planuojamus pakeitimus.

„Akivaizdu, kad tas projektas labai greitai skinasi kelią tiek Vyriausybėje, tiek Seime. Mano supratimu, tai nėra išsamiai ir reikliai aptartas projektas. Buldozerinis principas kelia nuostabą ir įtarimus, kad kažkas čia ne taip. Loterijas organizuojanti asociacija yra atkreipusi dėmesį į taikomą skirtingą reguliavimą loterijoms ir azartiniams lošimams. Čia kyla klausimų, bet į tuos klausimus neatsakyta, o laiko įsigilinti kaip ir neduota. Dalis mūsų frakcijos planuojamus pakeitimus palaiko, o aš, ko gero, kaip ir anksčiau, susilaikysiu“, – kalbėjo I. Kačinskaitė – Urbonienė.

Nepasitiki

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino nepasitikinti Biudžetų ir finansų komiteto vadovo M. Majausko išsakomais argumentais.

„Dar praėjusią Seimo kadenciją, kai M. Majauskas buvo tik komiteto narys ir išvadų rengėjas, ne kartą pastebėjau, kad rezultato siekdavo kartais visiškai neturėdamas argumentų, finansinio pagrindimo. Beje, neseniai, girdint visiems kolegoms Seime, leidau sau pasakyti M. Majauskui, kad jis meluoja, kai buvo svarstomas Skolų išieškojimo įstatymo projektas. Manau, norima šį įstatymą už-vilkinti, nes tie argumentai, kuriais jis rėmėsi Seimo posėdžių salėje, buvo visiškai nepagrįsti. Taigi nepasitikiu, negaliu pasitikėti. Dabar girdžiu, kad svarstant Loterijų ir azartinių žaidimų įstatymo pakeitimus, M. Majauskas klaidina parlamentarus ir visuomenę“, – pabrėžė R. Šalaševičiūtė.

Buldozerinis principas kelia nuostabą ir įtarimus, kad kažkas čia ne taip.

Kalbėdama apie parlamentarų ir visuomenės klaidinimą, R. Šalaševičiūtė turėjo galvoje neseniai žiniasklaidos išplatintą Loterijų asociacijos informaciją. Loterijų asociacija paneigė, anot jos, tikrovės neatitinkančius teiginius apie loterijų pelningumą. Seimo posėdyje M. Majauskas teigė, kad loterijos turi reikšmingai didesnį pelningumą, palyginti su azartiniais lošimais.

Loterijų asociacijos prezidento Andriaus Karaliūno tvirtinimu, tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Pasak jo, vertinant sumokamus mokesčius ir gaunamas pajamas, loterijų pelno marža yra trečdaliu mažesnė nei azartinių lošimų.

Pasak asociacijos, 2020 metais azartiniai lošimai gavo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų gryna-sis pelnas sudarė 19,9 mln. eurų – t. y., 19,2 proc. pelno nuo grynųjų pajamų. Loterijos 2020 metais gavo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 6,8 mln. eurų – t. y., 14,45 proc. pelno nuo grynųjų pajamų.

A. Karaliūno tvirtinimu, azartinių lošimų organizatoriai 2020 metais sumokėjo 11,9 mln. eurų mokesčių – t. y. 11,5 proc. mokesčių nuo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o loterijos sumokėjo 13,8 mln. eurų mokesčių – net 29,5 proc. nuo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų. Seimas antradienį vakarinio posėdžio metu svarstė Loterijų įstatymo pakeitimus, kuriuos priėmus būtų žymiai – 40 proc. – didinami mokesčiai loterijoms. Pasak, žiniasklaidos cituojamo Loterijų asociacijos prezidento A. Karaliūno, Loterijos praėjusiais metais sumokėjo 29,5 proc. pajamų, o azartinių lošimų – 11,5 proc.

Pasigedo skaičių

„Aš tokių kontraversiškų projektų tikrai nepalaikysiu. Biudžetų ir finansų komitete šiuo klausimu pasakoma tik dalis tiesos, yra daug abejonių, kad bus padarytas koks nors pokytis. Kiek pamenu, net ir Valstybinė mokesčių inspekcija tuo abejojo“, – kalbėjo Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Parlamentaras Gintautas Paluckas taip pat teigė nesąs įsitikinęs, kad pakeitimai galėtų papildyti biudžetą.

„Manau, yra tik tikėjimas, kad bus daugiau pinigų, bent mes neišgirstame argumentų, kurie tą tikėjimą pagrįstų“, – sakė G. Paluckas.

Biudžetų ir finansų komitete šiuo klausimu pasakoma tik dalis tiesos, yra daug abejonių, kad bus padarytas koks nors pokytis. Kiek pamenu, net ir Valstybinė mokesčių inspekcija tuo abejojo.

Tuo metu parlamentaras Jonas Pinskus teigė, kad už pakeitimus balsuos. Jis tvirtino, kad abejonių turinčius Seimo narius gali klaidinti prieštaringa informacija apie mokesčių dydį.

„Manau, kai kuriuos Seimo narius klaidina informacija neva loterijos apmokestinamos daugiau nei azartiniai žaidimai. Bet mums paaiškino, kad tos, kurias planuojama mažiau apmokestinti, lyg „Kazino“, dabar neprisimenu tiksliai, prizams skiria 50 procentų lėšų, o kitos – apie 20 procentų. Sąlygos bus suvienodintos. Toks pagrindinis argumentas mūsų frakcijai buvo pateiktas. Mūsų frakciją tai įtikino“, – sakė Pinskus.

Jis neslėpė, jog informacija apie lėšas vadinamiesiems prizams buvo pateikta be konkrečia informacija paremto faktinio patvirtinimo.

„Buvo tiesiog toks pasakymas“, – sakė J. Pinskus.

„Tikimės, kad bus išlaikyti demokratiniai principai, vyks konsultacijos su visuomene, su visomis suinteresuotomis šalimis ir bus pasiekta visus tenkinančių rezultatų“, – dienraščiui sakė Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentas Andrius Karaliūnas.

Viena frakcija reagavo

Pasak A.Karaliūno, siūlymai didinti loterijų mokestį nėra nei apsvarstyti, nei paremti objektyviais kriterijais.

„Kiek mes prašėmės diskusijos su politikais, vienintelė Seimo frakcija „Vardan Lietuvos“ išgirdo, – dienraščiui pasakojo LLA prezidentas. – Iki šiol turėjome Vyriausybės išvadą, parengtą Finansų ministerijos, pritarti Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto projektui didinti mokesčius. Ir Ekonomikos ir innovacijų ministerijos siūlymą vis dėlto įvertinti mokestinės bazės skirtumus, nes visi kalba apie procentus ir bando juos sulyginti. Tačiau nelabai kas atskiria, kad procentai skaičiuojami labai skirtingai. Iš azartinių lošimų gaunamas 1,3 mlrd. eurų pajamos ir ne jos apmokestinamos, o skirtumas, kuris lieka išmokėjus laimėjimus. O loterijų pajamos yra dešimt kartų mažesnės. Todėl ir sakome, kad jei kalbama apie vienodus procentus, reikia suvienodinti ir mokestinę bazę.

Atrodo, buvo blickrygo planas viską priimti žaibiškai, kad niekas nespėtų atsipeikėti, ką norėta padaryti.

Be to, Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į procesinius dalykus, kad skirta per mažai laiko konsultacijoms su visuomene. Gerai, kad atsirado ir Seimo narių siūlymų padiskutuoti – kam ta skuba.“

Praeitą trečiadienį demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ išklausė LLA pateiktą informaciją.

Visuomenė turi susipažinti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys buvęs premjeras, parlamentaras Algirdas Butkevičius iš frakcijos „Vardan Lietuvos“ atkreipė dėmesį, kad pasiūlymas padidinti apmokestinimą iki 18 proc. komitetui teiktas ne pagal nustatytą įstatymų priėmimo tvarką. Siūlymas, anot jo, visų pirma turėjo būti pateiktas visuomenei susipažinti, be to, tai mokestinis pakeitimas, todėl, prieš jį priimant, būtina sulaukti išvados iš Vyriausybės.

„Komitete svarstomi projektai turi būti pateikiami visuomenei susipažinti, ir būtų ne taip, kad vakare buvo 15 proc. tarifas, kitą dieną ryte – jau 18 proc. Kitas yra klausimas – ar galima taip elgtis su mokestiniais įstatymo projektais neatsakingai. Esame demokratinė šalis ir kiekvienas įstatymo projektas turi būti pristatytas visuomenei susipažinti, visuomenė gali parašyti savo atsiliepimus. Be to, mokestinių įstatymų projektams turi būti visą laiką pateikta išsami Vyriausybės išvada, o ne taip, kaip buvo pasakyta, kad finansų viceministrė pasakė, kad pritaria Vyriausybės vardu“, – ELTA sakė A.Butkevičius.

Parlamentaro nuomone, siūlomas mokesčio didinimas 5 proc. neišmintingas. Jis siūlė, kad jei jau mokestį nuspręsta didinti, tai reikėtų  daryti palaipsniui, vertinant poveikį verslui.

Kritinių vertinimų nebuvo

Per pirmąjį Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį trečiadienį, anot LLA prezidento A.Karaliūno, iš parlamentarų niekas kritiškai nepasisakė dėl pateiktos informacijos, tačiau buvo paprašyta patikslinti kai kuriuos duomenis. Prieš penktadienio posėdį visi patikslinimai jau buvo pateikti.

„Čia yra vienos parlamento frakcijos reakcija, – dienraščiui pasakojo jis. – O esame pateikę informaciją visoms. Tikimės, kad bus išlaikyti demokratiniai principai, vyks konsultacijos su visuomene, su visomis suinteresuotomis šalimis ir bus pasiekta visus tenkinančių rezultatų. Iki šiol viskas buvo daroma tokia pasiutusia skuba. Atrodo, buvo blitckrygo planas viską priimti žaibiškai, kad niekas nespėtų atsipeikėti, ką norėta padaryti.

Galiu tik pasidžiaugti, kad jau tas blitckrygas nebevyksta. Ir žmonės  išgirsta mūsų pateikiamus argumentus: kodėl skirtinga mokestinė bazė, kodėl loterijų lėšomis turi būti sprendžiamos azartinių lošimų priklausomybės problemos. Turbūt niekas nesiginčys ir neteigs, kad loterijos yra verslas, darantis žalą. Žaidimo pobūdis yra visiškai kitoks.“

A.Karaliūnas priminė, kad mokesčių klausimas buvo svarstomas nuo vasaros.

„Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad tai yra nesąmonė, „pakelta kvadratu“, kad ją reikia ištaisyti. Pasidžiaugėme, tačiau po savaitės tą ištaisytą „kvadratinį“ absurdą ėmė taisyti kitaip. Dar vėliau pasigirdo grasinimų, kad apskritai gali nacionalizuoti loterijas. Tai kelia daug klausimų. Ar taip gali vykti įstatyminiai procesai demokratinėje šalyje, o ne kokioje nors Baltarusijoje?“ – stebėjosi LLA vadovas.

Kiek sumokama mokesčių kitose šalyse?

LLA, neigdama viešai pasirodžiusią informaciją, kreipėsi į Seimo BFK ir visas parlamento frakcijas. Pasak loterijų atstovų, viešai klaidingai informuojama, kad loterijų organizatoriai Lietuvoje sumoka mažiausiai mokesčių. Jau dabar loterijos Lietuvoje yra dvigubai labiau apmokestintos nei azartinių lošimų organizatoriai, o mokesčiai siekia ES vidurkį, rašoma pranešime.

LLA savo išplatintame pranešime pateikė atlikto ekspertinio kitų šalių loterijų apmokestinimo vertinimą ir informaciją pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Seimo frakcijoms.

„Apmaudu, kad esminė loterijų reguliavimo ir apmokestinimo reforma yra daroma remiantis klaidinga informacija. Jei loterijų mokestis būtų didinimas žymiai, loterijos ilgainiui taptų nepelningos ir iš jų apmokestinimo apskritai nebūtų surenkama jokių mokesčių“, – pranešime buvo cituojamas A.Karaliūnas.

Kreipimąsi LLA parengė reaguodama į viešai pasirodžiusius teiginius, kad loterijų organizatoriai Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sumoka daugiau mokesčių bei yra įpareigotos skirti dalį pelno labdarai.

Vertinant ES veikiančių loterijų modelius, nustatyta, kad loterijų organizatoriai moka panašius mokesčius, kaip Lietuvoje, o kai kur, kaip, pavyzdžiui, JK, dar ir mažesnius.

Čekijoje loterijos moka 35 proc. tarifą, tačiau skiriasi apmokestinimo bazė. Lietuvoje šis dydis siekia 29 proc. Pakėlus mokesčius, kaip planuojama Seime, mokesčiai didėtų net iki 40 proc. JK nacionalinę loteriją organizuoja privataus kapitalo bendrovė, kuri moka 12 proc. mokesčius nuo parduotų bilietų.

Loterijų asociacija jau anksčiau kreipėsi į įvairias institucijas, Seimo narius, Vyriausybę reikšdama susirūpinimą dėl neskaidriai ir itin skubiai stumiamų įstatymo pataisų, kurioms įsigaliojus, loterijų organizatoriai Lietuvoje mokėtų didžiausius mokesčius Europoje ir iš esmės taptų nerentabilios.

Loterijų asociacija jau yra išsakiusi pasiūlymą suvienodinti azartinių lošimų ir loterijų mokesčių bazes – tai aiškiai parodytų, kad loterijos jau dabar yra du kartus labiau apmokestintos nei azartinių lošimų organizatoriai.

Pasak LLA, neteisingas ir teiginys, kad daugelyje ES šalių loterijos yra valstybinės. Privačios loterijos Europoje veikia Čekijoje, Italijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Liuksenburge, Maltoje, Kipre. Stebima loterijų privatizacijos tendencija – loterijos jau privatizuotos Prancūzijoje, Graikijoje.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius loterijoms priskaičiuota daugiau nei 11 mln. eurų mokesčių – daugiausia iš visų lošimų rūšių organizatorių.