Kaip nurodė LRTK, komisijos interneto svetainė kibernetinę ataką patyrė antradienį nuo 9 iki 12 valandos.

Komisijos teigimu, į LRTK interneto svetainę bandė įsibrauti Rusijos programišiai, juos motyvuoti galėjo Kremliaus valdomą televiziją Lietuvoje retransliavusių tinklalapių blokavimas.

„Tikėtina, kad atakos priežastimi galėjo būti praėjusią savaitę LRTK priimtas sprendimas blokuoti dar 23 IP adresus, kuriais buvo sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas“, – pranešime cituojamas LRTK pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.

Pasak LRTK, dėl greitos reakcijos ir pritaikytų techninių priemonių jokia žala nepadaryta.

„LRTK interneto svetainė tokių kibernetinių atakų yra patyrusi ir praeityje, tačiau ši išsiskyrė savo ilga trukme“, – nurodė komisija.

Apie incidentą LRTK teigia pranešusi Nacionaliniam kibernetinio saugumo ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

„Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant ir vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) Tarybos reglamentais, taikančiais ribojamąsias priemones dėl dezinformacijos ir propagandos skleidimo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares“, – nurodoma pranešime.

Analogiškus sprendimus LRTK yra priėmusi kovą ir gegužę.

ES Tarybos priimtuose reglamentuose nurodyti subjektai, kuriems taikomos tokios ribojamosios priemonės: „Russia Today“ anglų kalba, „Russia Today“ Jungtinė Kataralystė, „Russia Today“ Vokietija, „Russia Today“ Prancūzija, „Russia Today“ ispanų kalba, „Sputnik“, „Rossiya RTR“ / „RTR Planeta“, „Rossiya 24“ / „Russia 24“, „TV Centre International“, „NTV / NTV Mir“, „Rossiya 1“, „REN TV“, „Pervyi Kanal“.

LRTK teigimu, kadangi draudžiamos platinti televizijos programos perduodamos naudojant interneto ryšį, darytina išvada, kad interneto paslaugų teikėjai prisideda prie draudžiamų platinti televizijos programų transliacijos. Anot įstaigos, todėl teikėjai privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įtrauktas į reglamentų sąrašą turinys nebūtų pasiekiamas.

Pasak pirmadienį išplatinto Vyriausybės pranešimo spaudai, komisija nustatė, kad televizijos kanalai, kuriems ES taiko sankcijas, yra platinami internete, taip pat nustatyta, kad draudžiamų platinti televizijos kanalų duomenų paketai yra gaunami naudojant serverių IP adresus, pagal kuriuos yra pasiekiami televizijos kanalai „NTV“, „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“, „Rossiya 24“ ir „RTR Planeta“.

Sprendimas priimtas kovo 8 dieną po diskusijų su interneto paslaugų teikėjų atstovais, teigiamai įvertinus paslaugų teikėjų pasirengimą ir technines galimybes šį sprendimą įgyvendinti jau šią savaitę.

Pažymima, jog nurodyti viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turės ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos panaikinti galimybę pasiekti minimus IP adresus, kuriais pasiekiami televizijos kanalai.

Būtent internetinė erdvė tapo parankia alternatyva skleisti dezinformaciją šiems kanalams, sustabdžius jos sklaidą per Lietuvoje anksčiau retransliuotas televizijas.

Praėjusiais metais Seimui priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, Lietuvoje įsigaliojo draudimas retransliuoti bei internete platinti Rusijoje ir Baltarusijoje įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai šių valstybių valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų televizijos ir radijo kanalus iki 2024 metų sausio.

Tačiau, anot pranešimo, dalis kanalų internetinėje erdvėje liko pasiekiami.

„Būtent internetinė erdvė tapo parankia alternatyva skleisti dezinformaciją šiems kanalams, sustabdžius jos sklaidą per Lietuvoje anksčiau retransliuotas televizijas. Todėl Komisijos priimtas sprendimas, prisidėsiantis prie efektyvesnio ES sankcijų įgyvendinimo, yra prasmingas ir sveikintinas“, – pranešime cituojama Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Rusijos pradėjus karą Ukrainoje, ES Taryba dėl dezinformacijos ir propagandos skleidimo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pritaikė sankcijas Rusijos televizijos kanalams „RT“, „Sputnik“, „Rossiya RTR/RTR Planeta“, „Rossiya 24/Russia 24“, „TV Centre International“, „NTV/NTV Mir“, „Rossiya 1“, „REN TV“, „Pervyi Kanal“.

Vyriausybė nurodo, kad fiksuotas sistemingas Rusijos kanalų skleidžiamos dezinformacijos veikimas prieš Vakarų šalių pilietines visuomenes, ES ir jos valstybių narių demokratinių institucijų veikimą, piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis, pažeidžiamas mažumas.

„Šie veiksmai vykdomi per įvairias žiniasklaidos priemones, kurias tiesiogiai ar per tarpininkus nuolat kontroliuoja Rusijos vadovybė“, – pažymima pranešime.

„Vartotojai, bandantys ieškoti neteisėtai viešai paskelbto autorių teisių saugomo turinio pagal raktinius žodžius, „Google“ paieškos rezultatuose jo neras“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame komisijos pranešime.

Anot LRTK, pažymėtina, kad 13 interneto svetainių domenų vardai komisijos nurodymu buvo pašalinti iš „Google“ paieškos sistemos anksčiau, tačiau šių svetainių administratoriai, bandydami išvengti jiems taikomų ribojimų, sudarė galimybes vartotojams prisijungti prie interneto svetainių naudojant tik IP adresus be domenų vardų.

Pranešime nurodoma, jog iš „Google Play“ programėlių parduotuvės buvo pašalintos šešios programėlės, kurios pažeidė Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus bei „Play“ kūrėjų platinimo sutarties ir kūrėjų programų politiką. Tarp tokių programėlių – „Lime HD TV“ .

„LRTK patirtis rodo, kad interneto svetainių domenų vardų ir dabar jau pradėtas IP adresų šalinimas iš „Google“ paieškos sistemos yra itin veiksminga priemonė užkardant prieigą prie neteisėtai viešai paskelbto autorių teisių saugomo turinio“, – teigiama pranešime.

Komisijos teigimu, planuojama toliau bendradarbiauti su „Google“, siekiant kovoti su neteisėto turinio platinimu, kuris yra pasiekiamas per „Google Play“ programėles.

Pirmasis iš tinklaraštininkų tokią nuobaudą gavęs S. Malinauskas sako nesutinkantis su įstatymuose numatyta formuluote, jog yra „užsakomųjų paslaugų teikėjas“.

„Lietuvos radijo ir televizijos komisija man pirmajam Lietuvoje skyrė administracinę nuobaudą už tai, kad nesutinku pripažinti, jog esu užsakomųjų paslaugų teikėjas. Niekada jokių užsakomųjų paslaugų neteikiau, neteikiu ir teikti nežadu“, – savo kanale pranešė jis.

Komisija nurodo, kad S. Malinausko veikla jo „Youtube“ kanale yra priskirtina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimui naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, tai yra čia pateikiamas programų katalogas, vartotojas pagal siūlomą vaizdo įrašų sąrašą turi galimybę pats pasirinkti norimą programą bei jos žiūrėjimo laiką, paslaugos teikėjo tikslinė auditorija yra plačioji visuomenės dalis ir jai daromas akivaizdus poveikis.

O Skirmantas tegu kovoja su korupcija – sėkmės jam, jis išvis nieko nepažeidęs. Mes tik norime įgyvendinti įstatymo formalumą, bet jis prieštarauja tai įstatymo formuluotei. Kaip biurokratai paskyrėme įspėjimą, bet jokių jam pastabų neturime.

Tuo metu vieną didžiausių „Youtube“ auditoriją Lietuvoje turintis S. Malinauskas sakė nesutinkantis, kad LRTK jį stato į vieną gretą su tokiomis filmų, laidų transliavimo platformomis kaip „Telia Play“, „Žmonės Cinema“, „Neflix“ ar „Amazon Prime Video“, keldami tuos pačius reikalavimus.

LRTK pirmininkas Rimantas Bagzevičius BNS tvirtino, kad įspėjimas S. Malinauskui skirtas dar spalio 19 dieną, nes jis prieš metus pasikeitus teisiniam reguliavimui po kelių prašymų nesutiko oficialiai informuoti komisijos apie paslaugų teikimą.

Anot jo, komisijai nekyla jokių klausimų dėl S. Malinausko tinklaraščio turinio, jis įspėtas dėl formalaus teisės aktų nesilaikymo.

„Užsakomųjų audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikėjas – tai yra tik vertinys iš anglų kalbos, biurokratinė formuluotė, sutinku, kad gana nevykusi, vertinys iš to, kad yra katalogas ir žmogus gali bet kada pasižiūrėti bet kurią laidą. Mums, atvirai sakant, jis mažiausiai rūpi, nes yra kitų vlogerių, kuriuos galvojame įspėti, kad jie registruotųsi, nes ten yra daug dezinformacijos, pykčio“, – kalbėjo LRTK vadovas.

„O Skirmantas tegu kovoja su korupcija – sėkmės jam, jis išvis nieko nepažeidęs. Mes tik norime įgyvendinti įstatymo formalumą, bet jis prieštarauja tai įstatymo formuluotei. Kaip biurokratai paskyrėme įspėjimą, bet jokių jam pastabų neturime“, – pabrėžė R. Bagdzevičius.

Anot jo, europinė direktyva, nustatanti tam tikrus ribojimus, tarp jų – įpareigojimą žymėti turinį pagal amžiaus kategorijas, atsirado televizijų bei retransliuotojų iniciatyva, vadinamiesiems vlogeriams ėmus stipriai konkuruoti dėl auditorijos.

R. Bagdzevičius sako, kad šiuo metu iš esmės vaizdo tinklaraštininkai privalo registruotis ir laikytis dviejų pagrindinių principų: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo ir neskleisti dezinformacijos.

Vis dėlto jis pripažino, kad komisija sieks keisti audiovizualinės žiniasklaidos sritį reguliuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose esančias formuluotes, kurios yra tiesioginis vertimas iš europinių direktyvų, bet ne patį principą, kad tokių paslaugų tiekėjas privalo registruotis ir, be kita ko, paisyti nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos principų.

„Galbūt reiks laikui bėgant peržiūrėti įstatymą, bet tai – Kultūros ministerijos reikalai. Mes jau buvome, kalbėjome Kultūros ministerijoje. Tad šis procesas, matyt, nėra baigtinis. Ką peržiūrėti – pataisyti formuluotes, akcentuojant neapykantos skleidimą, dezinformaciją, nes S. Malinauskas pateko į biurokratines pinkles“, – sakė R. Bagzdevičius.

Anot LRTK, Seimui nusprendus nepaprastąją padėtį pratęsti tik pasienyje su Baltarusija ir Rusija nustos galioti ankščiau buvęs draudimas rodyti pastarųjų šalių programas.

Komisija „primygtinai siūlo“ Lietuvoje veikiantiems televizijos programų retransliuotojams ir platintojams internete vengti retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos subjektų programas.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis antradienį pranešė registravęs Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias laikinai drausti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programų, televizijos programų ar atskirų programų retransliavimą bei platinimą internete.

Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius pirmadienį pažymėjo, kad atsisakius nepaprastosios padėties visoje šalies teritorijoje, esminiai ribojimai Maskvos ir Minsko žiniasklaidai išliks, tačiau kai kurie pramoginiai kanalai galės grįžti į eterį.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje LRTK priėmė sprendimus sustabdyti laisvą rusų kalba retransliuojamų devynių televizijos programų priėmimą, 32 su bendrove „Gazprom-Media“ susijusių televizijos programų platinimą, 92 interneto svetainių, skelbiančių Kremliaus propagandinį turinį, veiklą.

Tačiau komisija rekomendavo retransliavimo paslaugas Lietuvoje teikiantiems telekomunikacijų operatoriams įtraukti į savo retransliuojamų programų sąrašą ukrainietiškas televizijos programas bei retransliuoti daugiau nepriklausomos žiniasklaidos televizijos programų rusų kalba Lietuvoje.

Komisijos užsakyto tyrimo duomenimis, jei iki vasario 24 dienos rusų kalba retransliuojamas televizijos programas žiūrėdavo maždaug pusė Lietuvos gyventojų, po vasario 24 jas žiūrinčiųjų sumažėjo iki 24 procentų. Pasienio regione vis dar žiūrinčiųjų rusiškas programas yra daugiau nei visoje Lietuvoje, tačiau jų dalis irgi sumažėjo nuo 59 iki 32 procentų.

„Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos“, – pranešime teigia LRTK.

Tokią priežastį, dėl kurios nustojo žiūrėti programas, nurodė 33 proc. ankstesnių jų žiūrovų.

Kitos dvi populiariausios priežastys, kodėl nustota žiūrėti rusų kalba retransliuojamas programas – jose skleidžiama propaganda ir dezinformacija bei nepasitikėjimas pateikiama informacija – taip teigė atitinkamai 40 proc. ir 29 proc. respondentų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos, bet po to nustojo.

Žinoma, dalinai šie pokyčiai yra susiję su tuo, jog propagandinės rusų kalba retransliuojamos televizijos programos Lietuvoje yra draudžiamos.

Tyrimą liepos–rugpjūčio mėnesiais atliko bendrovė „Kantar“.

Tyrime dalyvavo 2096 Lietuvos gyventojai, kuriems buvo 18-74 metų. 596 iš respondentų gyvena šalies pasienio apskrityse.

Buvo siekiama įvertinti, ar rusiškų ir baltarusiškų programų žiūrėjimas skiriasi pagal amžių, tautybę ir „pasienio regioną“. Tyrime dalyvavo Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus, Klaipėdos, Šilutės, Jurbarko, Pagėgių, Tauragės ir Ignalinos rajonų bei Visagino miesto gyventojai.

Programas vertino neigiamai

Tyrimas parodė, kad 48 proc. televiziją žiūrinčių Lietuvos gyventojų iki karo pradžios vasario 24 dieną žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas Lietuvoje programas. Pasienyje gyventojų, kurie žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas, buvo reikšmingai daugiau – 59 procentai.

Gyventojai, kurie tokių televizijos programų nežiūrėdavo iki vasario 24 dienos, dažniausiai minėjo, kad tos programos jiems neįdomios.

56 proc. respondentų, kurie žiūrėdavo rusų kalba Lietuvoje retransliuojamas televizijos programas iki vasario 24 dienos, nurodė, kad jas žiūrėdavo vidutiniškai iki 1 val. per dieną. 32 proc. žiūrėdavo jas 1-3 val. per dieną, 12 proc. – ilgiau nei 3 valandas. Pasienio gyventojai žiūrėjimui skirdavo daugiau laiko: 38 proc. tam skirdavo 1-3 val. per dieną.

Pasak komisijos, nors maždaug pusė Lietuvos gyventojų ir žiūrėdavo rusiškas ar baltarusiškas televizijos programas iki vasario 24 dienos, jose pateikiama informacija nebuvo vertinama labai gerai. Tik 12 proc. respondentų rusų kalba retransliuojamų televizijos programų žiūrovų jose pateikiamą informaciją vertino kaip patikimą, 16 proc. ją laikė įtaigia, po 13 proc. – informatyvia ir operatyvia.

Tuo tarpu nepatikimomis retransliuojamas programas laikė 65 proc. žiūrovų, neįtaigiomis – 52 proc., neinformatyviomis – 55 proc. ir neoperatyviomis – 53 procentai.

Pailgėjo žiūrėjimo laikas

Nors nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija laikinai sustabdė propagandinių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvos teritorijoje, televizijos technologijos suteikia galimybę jas žiūrėti įvairiais būdais.

Todėl, pasak komisijos, vis dar yra gyventojų, kurie žiūri rusų kalba transliuojamas programas. Nors tokių žiūrovų ženkliai sumažėjo, tačiau šiek tiek pailgėjo laikas, skiriamas tokių programų žiūrėjimui.

Anksčiau virš vienos valandos jas žiūrėdavo 44 proc. Lietuvos gyventojų, šiuo metu – 52 procentai. Pasienio regione tokio pokyčio nėra: čia gyventojai skiria panašiai laiko rusų kalba transliuojamų televizijos programų žiūrėjimui virš vienos valandos: iki vasario 24 dienos tai darė 49 proc., po vasario 24 dienos – 52 procentai.

60 proc. gyventojų (tiek visoje Lietuvoje, tiek pasienyje), kurie anksčiau žiūrėdavo rusų kalba retransliuojamas televizijos programas, jų nepasigenda. Tokių programų pasigenda 40 proc. gyventojų, kurie jas žiūrėdavo iki vasario 24 dienos.

Ji turėtų pakeisti iš komisijos atleidžiamą komunikacijos specialistą Aurelijų Zyką. Kiek ilgiau nei metus LRKT dirbęs A. Zykas skiriamas Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė A. Filatovės kandidatūrai.

„Esu praktikė. Esu susidūrusi su RKT veikla iš praktinės pusės, iš vadinamosios apačios. Teko dirbti, veikti nemažai, rekomenduoti vieni kitiems, kaip geriau paspartinti ir pagreitinti tam tikrus procesus ir veiklas“, – per komiteto posėdį sakė kandidatė.

„Patirties turiu, apie 20 metų dirbu audiovizualiniame sektoriuje, ypač pastaruosius porą metų labai aktyviai veikiame ties piratavimo tema“, – tvirtino A. Filatovė.

Patirties turiu, apie 20 metų dirbu audiovizualiniame sektoriuje, ypač pastaruosius porą metų labai aktyviai veikiame ties piratavimo tema.

Kandidatė yra baigusi Vilniaus kolegiją ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, studijavo reklamos bei verslo vadybą ir administravimą, šiuo metu dirba viešosios įstaigos „Kino pavasaris“, bendrovės „Europos kinas“ vadove, anksčiau yra koordinavusi Europos Komisijos programą „MEDIA 2007“ Lietuvoje.

2019 metais A. Filatovė kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kaip A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ narė.

„Kol kas bendraudavome priekaištų ir pasiūlymų forma, o dabar, ačiū Dievui, kovosime vienoje fronto linijoje. Labai svarbu, kad dar sustiprėtų komisijos požiūris į autorines teises, tikrai džiaugiuosi šia kandidatūra ir labai laukiu pirmajame posėdyje“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė LRTK pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.

Radijo ir televizijos komisija yra Seimui atskaitinga institucija, reguliuojanti ir prižiūrinti Lietuvoje veikiančių transliuotojų ir retransliuotojų veiklą.

Komisiją sudaro 11 narių: du narius skiria prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija.

Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Kartu siūloma tikslinti nuostatas dėl komisijos narių nešališkumo. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas  numato, kad LRTK pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, kuri gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto  Juozapaičio pateiktame projekte numatoma, kad komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais. Komisijos nariu negalėtų būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, darbo santykiais yra susiję su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais, eina pareigas komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose arba yra šių subjektų dalyviai.

Tikimasi, kad įstatymo pataisos užtikrins skaidresnę LRTK veiklą, didins verslo subjektų pasitikėjimą jos nariais, jų nešališkumu, priimamų sprendimų teisingumu ir teisėtumu. Be to, manoma, kad patiems komisijos nariams bus paprasčiau įvertinti kylančias rizikas dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, nešališkumo, skaidrumo užtikrinimo.

Antradienį įstatymo pataisų projektui po pateikimo pritarė 97, vienas balsavo prieš, susilaikė 17 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Kultūros komitetas. Projektą Seimo posėdyje planuojama svarstyti balandžio 26 d.

Kaip BNS informavo komisijos vicepirmininkas Ričardas Slapšys, LRTK administracijos, atlikusios monitoringą, siūlymu priimtas sprendimas drausti „Belarus 24“, „NTV Mir“ „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „PBK“, „TVCI“, retransliacijas. Sprendimas įsigalioja nuo penktadienio.

„Sprendimas priimtas laikinai stabdyti šešių rusų klaba transliuojamų televizijos kanalų veiklą, jų veiklos stabdymas yra šiek tiek skirtingas: „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“, „Belarus 24“, „NTV Mir“ „RTR Planeta“, „Rossija 24“ stabdoma penkeriems metams, „PBK“, „TVCI“ – trims“, – sakė R. Slapšys.

Pasak jo, LRKT administracijos nuomone, rasti pažeidimai „suponuoja galimybę drausti šių kanalų tolesnę retransliaciją, įvertinus iš tos pusės, kad yra skatinama propaganda ir karo kurstymas“.

Lietuva kai kurioms rusiškoms televizijoms dėl karo ir neapykantos kurstymo yra taikiusi maksimalius vienų metų retransliacijos šalyje apribojimus.

2015-aisiais ir 2016-aisiais dėl karo ir neapykantos kurstymo buvo draustos „RTR Planeta“ retransliacijos.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtina, kad karo ir tautinės neapykantos kurstymas priskiriamas draudžiamai informacijai, o karo propaganda yra draudžiama Konstitucijos.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalyje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Rossija“ ir „Rossija 24“.