Tokią farmacijos ateitį žada Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto mokslininkai, pradėję dirbti su pirmuoju validuotu trimačiu (3D) vaistų spausdintuvu Europoje.

„Šio spausdintuvo kelias iki mūsų buvo gan ilgas, mes nuo idėjos subrandinimo iki šiandieninio rezultato praleidome aštuonerius metus, ir šiandien turime tai, su kuo galėsime daryti revoliuciją farmacijoje“, – ketvirtadienį pristatydama prietaisą žurnalistams sakė LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė.

„FabRx“ medicininiams preparatams skirtą spausdintuvą universitetas gegužę įsigijo už daugiau nei 100 tūkst. eurų.

T. Biliūno / BNS nuotr. 

„3D spausdintuvas yra skirtas personalizuotų vaistų gamybai ir galima parinkti dozę, tarkime, formą, spalvą atsižvelgiant į paciento norus ir į tai, ko jam reikia. Tai mums leidžia užtikrinti teisingą vaistų vartojimo režimą“, – kalbėjo profesorė.

Įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantis pacientas per dieną suvartoja maždaug aštuonias-dešimt tablečių ar kapsulių. Ateityje vaistininkai pagal receptą galės tokius vaistus „įspausdinti“ į vieną tabletę, o pacientui nereikės jaudintis, kad pamiršo juos laiku išgerti.

Žmogus gauna daug mažiau šalutinių poveikių, tikslesnį vaisto veikimą.

 

„Žmogus gauna daug mažiau šalutinių poveikių, tikslesnį vaisto veikimą. Na ir jeigu mes turime geriatrinį ligonį, jam nereikia prisiminti, kada reikia gerti šį vaistą“, – kalbėjo J. Bernatonienė.

Kaip ir įprastas spausdintuvas, šis gali sukurti trimačius objektus, kurie yra įvairiausių formų ir spalvų: tiek įprastos piliulės, tiek širdelės ar arkliuko pavidalo, skirtus mažiesiems pacientams.

T. Biliūno / BNS nuotr. 

Tokią farmacijos ateitį žada Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto mokslininkai, pradėję dirbti su pirmuoju validuotu trimačiu (3D) vaistų spausdintuvu Europoje.

„Šio spausdintuvo kelias iki mūsų buvo gan ilgas, mes nuo idėjos subrandinimo iki šiandieninio rezultato praleidome aštuonerius metus, ir šiandien turime tai, su kuo galėsime daryti revoliuciją farmacijoje“, – ketvirtadienį pristatydama prietaisą žurnalistams sakė LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė.

„FabRx“ medicininiams preparatams skirtą spausdintuvą universitetas gegužę įsigijo už daugiau nei 100 tūkst. eurų.

„3D spausdintuvas yra skirtas personalizuotų vaistų gamybai ir galima parinkti dozę, tarkime, formą, spalvą atsižvelgiant į paciento norus ir į tai, ko jam reikia. Tai mums leidžia užtikrinti teisingą vaistų vartojimo režimą“, – kalbėjo profesorė.

Įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantis pacientas per dieną suvartoja maždaug aštuonias-dešimt tablečių ar kapsulių. Ateityje vaistininkai pagal receptą galės tokius vaistus „įspausdinti“ į vieną tabletę, o pacientui nereikės jaudintis, kad pamiršo juos laiku išgerti.

„Žmogus gauna daug mažiau šalutinių poveikių, tikslesnį vaisto veikimą. Na ir jeigu mes turime geriatrinį ligonį, jam nereikia prisiminti, kada reikia gerti šį vaistą“, – kalbėjo J. Bernatonienė.

Kaip ir įprastas spausdintuvas, šis gali sukurti trimačius objektus, kurie yra įvairiausių formų ir spalvų: tiek įprastos piliulės, tiek širdelės ar arkliuko pavidalo, skirtus mažiesiems pacientams.

T. Biliūno / BNS nuotr.

„Jie nemėgsta gerti vaistukų, tačiau 3D technologijos mums leidžia pagaminti farmacinę formą atsižvelgiant į vaiko norus“, – kalbėjo profesorė, rodydama arkliuko pavidalo tirpstančius vaistus.

Kol kas šios plačią šios technologijos sklaidą riboja tiek jos naujumas, tiek brangumas, tiek sudėtingumas.

Manau, po 10–15 metų daugelyje Lietuvos vaistinių bus 3D spausdintuvas ir vaistininkas, gavęs receptą, atspausdins tabletę.

 

„Aš manau, po 10–15 metų daugelyje Lietuvos vaistinių bus 3D spausdintuvas ir vaistininkas, gavęs receptą, atspausdins tabletę“, – sakė Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja.

„Tolesni žingsniai pirmiausia yra mums, mokslininkams, tai yra technologijos atidirbimas, receptūros atidirbimas ir jos perdavimas vaistinėms ir suinteresuotiems gamintojams“, – kalbėjo ji.

Kaip ir įprastas 3D spausdintuvas, vaistus šis gamina sluoksniais, į tabletes įterpdamas įvairių mikrokapsulių, jas padengdamas skirtingais sluoksniais pagalbinių medžiagų, reguliuojančių vaistinės medžiagos išsiskyrimą.

„Tai yra sudėtinga vaistų transformacinė sistema, kurioje vienos medžiagos atsipalaiduos skrandžio terpėje, kitos keliaus iki žarnyno. Vienos atsipalaiduos valandos laikotarpyje, kitos galbūt net 12 valandų“, – aiškino profesorė.

„Vienoje tabletėje yra 18 sluoksnių, reiškia, mes galime išgauti 18 skirtingų veikliųjų medžiagų atsipalaidavimo metodų. Tai yra didžiulis palengvinimas pačiam pacientui ir, žinoma, mums“, – sakė ji.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Trimačio vaistų spausdinimo tematika jau planuojami pirmieji magistro darbai, į 3D tablečių formų kūrimą įsitrauks ir doktorantai – numatyti trys disertaciniai darbai.

Šiuo metu Farmacijos fakulteto mokslininkai ieško, kaip į 3D tabletes įspausdinti vaistą aritmijai gydyti iš kvapiosios aniužės žolės. Pasak J. Bernatonienės, šis Lie­tu­vo­je su­kur­tas, na­tū­ra­lios kil­mės, tarp­tau­ti­niu mas­tu pa­ten­tuo­tas, saugus gerai toleruojamas vaistas yra vienas sėkmingiausių fakulteto ir LSMU projektų.

„Pirmiausiai pradėsime tyrimus nuo kvapiųjų aniužių tablečių gamybos, vėliau keliausime prie kitų žaliavų, kurios turi didelį potencialą spręsti įvairias sveikatos problemas“, – sakė profesorė.

Fakulteto prodekano profesoriaus Valdo Jakšto teigimu, pasitelkę pažangias trimates technologijas mokslininkai ir vystytojai formuoja lūžio tašką farmacijos srityje, kadangi 3D spausdinimas – įrankis ne tik plėtoti, tačiau ir tirti naujai sukomponuotas farmacines formas – funkcionalizuotas geometrines sistemas, politabletes, individualizuotas sumodeliuoto daugiapakopio veikliųjų medžiagų atpalaidavimo sistemas. 

Ypatingas dėmesys

Studentų bendrabučiai – ypač svarbi erdvė. Kasmet šimtai studentų palieka tėvų namus ir žengia naują gyvenimo žingsnį. Kauno universitetai siekia, kad ši patirtis būtų kuo geresnė, tad prieš artėjančius mokslo metus atveria atnaujintas gyventi skirtas erdves.

„KTU nuolat investuoja į bendrabučius ir į jų infrastruktūrą. Esame, ko gero, vienintelis universitetas Lietuvoje, ne pirmi metai nesusiduriantis su vietų trūkumu. Pavyzdžiui, praėjusiais metais savo bendrabučiuose apgyvendinome ir kitų Kauno universitetų studentus.

Šių metų pradžioje KTU visiškai atidarė modernizuotą vieną iš dvylikos aukštų bendrabučių Pašilės gatvėje (10-asis bendrabutis), kuris atnaujintas pertvarkant vidaus erdves. Modernizacijos projektas vykdytas atsižvelgiant į šiuolaikinių studentų poreikius, kai mokymosi, darbo ir poilsio zonos yra individualios, o laisvalaikio erdvės skirtos dviem ar trims gyventojams“, – komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas Mantas Lapinskas ir pridūrė, kad šio bendrabučio modernizacija kainavo apie 4,5 mln. eurų.

Erdvės: KTU kuria erdves poilsiui ir darbui. (KTU nuotr.)

Pasak pašnekovo, šiuo metu vyksta 11-ojo bendrabučio modernizacijos procesas. Jau parengtas ir 12-ojo bendrabučio atnaujinimo projektas.

„Tikrai neplanuojame sustoti – tikimės, kad per ateinančius kelerius metus pavyks rekonstruoti dar bent keturis bendrabučius. Be abejo, galutinis tikslas – modernizuoti visus bendrabučius. Jų apdailai pasirinktos kelios skirtingų charakteristikų medžiagos ir spalvos pagal KTU istorinių pastatų analizę ir logotipo spalvas“, – kalbėjo M. Lapinskas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Valdymo ir investicijų departamento Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Ramūnas Naginė „Kauno dienai“ nurodė, kad studentų bendrabučių kambariai nuolat atnaujinami, o šiuo metu rengiami Vytauto pr. 71 ir Studentų g. 7 (Akademija) bendrabučių pertvarkymo ir atnaujinimo projektai.

Lietuvos sporto universiteto studentai taip pat galės apsistoti atnaujintame bendrabutyje Perkūno al. 3. „Jame visiškai atnaujinti du aukštai. Čia pakeistas suplanavimas, tad erdvės tapo patogesnės studentams, naujai įrengti kambariai. Dabar juose bus ir dušas, ir tualetas, anksčiau jie buvo bendrojo naudojimo“, – kalbėjo LSU komercijos direktorius Mantas Valavičius.

Startas: Kaune veikiantys universitetai rengiasi naujiems mokslo metams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Naujos mokymosi erdvės

Universitetai neriasi iš kailio viliodami studentus ir naujomis laboratorijomis, mokslo erdvėmis, įsigyta technika.

Kaip teigė R. Naginė, naujai pastatytame VDU Daugiafunkcio studijų ir mokslo centro pastato (V. Putvinskio g. 23 ) priestate, kuriame įsikūrė šiuolaikinių didaktikų centras, šiais mokslo metais pradės veikti dirbtinio intelekto ir robotikos, akių judesio sekimo ir „Biofeedback“ laboratorijos. Taip pat – švietimo ir ugdymo pagalbos išteklių centras, daugiasensorinis kambarys.

„Įgyvendinant projektą „Agroinovacijų mokslinių tyrimų bazės modernizavimas“ atnaujintas agroinovacijų ir maisto technologijų veikloms pritaikytas pastatas Studentų g. 9 (Akademija). Čia įsikūrė biologinės įvairovės išteklių, medžioklėtyros, augalinių žaliavų pasterizacijos, antrinių maisto žaliavų biofermentacijos, molekulinės ekologijos ir genomikos, agrobiožaliavų kokybės tyrimų laboratorijos“, – naujas mokslo erdves vardijo VDU Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas.

Pasak jo, šiais mokslo metais taip pat bus atnaujintos mokslinei ir studijų veiklai pritaikytos Universiteto g. 10 (Akademija) patalpos, į kurias persikels Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai. Studentų g. 9A pastatyta sporto salė, įrengtos keturios paplūdimio tinklinio aikštelės, o bendroji infrastruktūra pritaikyta bendruomenės reikmėms.

„Universiteto Botanikos sode įrengta jo lankytojams skirta automobilių aikštelė. Botanikos sodo šviečiamajai ir edukacinei veiklai rekonstruotas oranžerijos priestatas“, – pažymėjo R. Naginė.

KTU atstovas nurodė, kad universitetas susikoncentravęs ir į naujas mokymo erdves. Štai buvusios studentų kavinės ir klubo „Kolegos“ transformacija į „M-LAB“ – jau beveik artėja prie finišo.

„Vienas iš šio centro tikslų – modernių eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų sukūrimas, rekonstruojant apie 4 tūkst. kv. m ploto patalpas. Naujoji infrastruktūra leis ne tik efektyviai išnaudoti turimą mokslinį potencialą, bet ir sėkmingai pritraukti tyrimams mokslininkų iš tarptautinės rinkos“, – teigė M. Lapinskas.

Kitos mokslo erdvės atnaujinamos centre esančiame fakultete. Čia, pasak KTU atstovo, veiksiančios laboratorijos bendroms veikloms sujungs skirtingas MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) kompetencijas – biomedicinos inžinerijos, informatikos inžinerijos ir dirbtinio intelekto, elektronikos, aplinkos inžinerijos, biochemijos, biomechanikos, inovacijų ir antreprenerystės, pramoninio dizaino ir kitas mokslo kryptis. Šios sritys orientuotos į žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo sprendimus ir mokslinių tyrimų stiprinimą per dirbtinį intelektą.

Atnaujinimo darbų sulaukė Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, esantis šalia „Santakos“ slėnio. Čia taip pat atlikta išorės modernizacija.

KTU studentų rudenį lauks pokyčiai Studentų miestelyje. Miesto lėšomis čia tvarkoma gatvė, įrengiamas naujas šaligatvis ir dviračių takas.

Siekia pritaikyti visiems

Modernizacijos projektas vykdytas atsižvelgiant į šiuolaikinių studentų poreikius.

VDU negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė dienraščiui nurodė, kad kasmet gerinama infrastruktūra, skirta negalią turintiems žmonėms, kad jie galėtų patogiai įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Pasak pašnekovės, universiteto pastatų prieigose įrengti taktiliniai takai, automobilių aikštelėse numatytos specialios stovėjimo vietos, prie įėjimų įrengti pandusai ar keltuvai. Patekti į pastatą paprasčiau, nes lauko durys – automatinės. Laiptai pažymėti ryškiaspalvėmis juostomis, skirtomis silpnaregiams.

„Atnaujinami pastatai įrengti vadovaujantis universalaus dizaino principais, o ankstesni – pagal galimybes pritaikyti žmonėms su negalia. Daugumoje universiteto auditorijų yra kėdės, kurios laisvai gali būti stumdomos pagal poreikį. Jei auditorijos yra su stalais, prireikus galime pastatyti stalą, kurio aukštis reguliuojamas. Jei auditorija yra amfiteatrinė, asmenims, judantiems vežimėliu, yra galimybė įrengti darbo vietą su stalu, kurio aukštis reguliuojamas, auditorijos priekyje“, – kalbėjo M. Janušauskaitė.

Gerovė: VDU siekia studentams suteikti galimybių sportuoti. (VDU nuotr.)

„2021 m. universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje, kurios didžiausiam šalyje universitetiniam Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrui suteiktas Lietuvos paralimpinės komandos simbolis „Gilė“. Jis pirmasis objektas Kaune, gavęs tokį įvertinimą. Simbolis „Gilė“ žymi sporto infrastruktūros objektus, pritaikytus asmenims, turintiems negalią“, – pridūrė VDU specialistė.

Džiaugiasi studentų gausa

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) prieš naujus mokslo metus džiaugėsi, kad šią aukštąją mokyklą pasirinko daugiau studentų nei praėjusiais metais.

„Šiemet universitetas tikisi sulaukti daugiau studentų į  Veterinarinės medicinos ir Slaugos studijų programas. Manome, kad LSMU išskirtinumas, kad nuosekliai dirbama atnaujinant studijų programas, praktinis mokymas adaptuojamas ne tik dabarties, bet ir ateities poreikiams, o studijos vis labiau siejamos su mokslinių tyrimų kuriamu progresu ir inovacijomis.

Universiteto studentai gali įgyti minkštųjų kompetencijų, plačios tarptautiškumo galimybės. Studentams prireikus teikiama psichologinė, socialinė pagalba. LSMU dėstytojai gali plėsti profesines ir bendrąsias kompetencijas“, – dėstoma dienraščiui atsiųstame LSMU komentare.

Pasak universiteto Komunikacijos skyriaus atstovų, pastarojo meto progresas tiesiogiai susijęs su Slaugos, Medicinos, Odontologijos fakultetų, naujos gyvūnų ligoninės ir kitų padalinių infrastruktūros atnaujinimu ir sukūrimu.

„Nuolatos atliekami ir studentų bendrabučių remonto darbai, palaikoma tinkama jų kokybė. Šiemet baigtas 1-ojo bendrabučio kapitalinis remontas, tad naujaisiais mokslo metais studentai jame galės apsigyventi. Tai šiuolaikiškas bendrabutis su bendrojo naudojimo erdvėmis, skaityklomis ir sporto salėmis.

Darbai: bendrabučiai nuolat atnaujinami. (VDU nuotr.)

Artimiausiu metu planuojamas ir kitų LSMU bendrabučių remonto techninių projektų rengimas. Taip pat planuojama bendrabučių lauko teritorijose ir vidaus patalpose įrengti daugiau savarankiškų darbo vietų, poilsio zonų. Siekiant amortizuoti brangstančius energijos išteklius įrengiamos saulės elektrinės“, – nurodė LSMU.

Iš viso pasaulio

LSMU Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Slaugos, Visuomenės sveikatos, Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų fakultetus šiemet baigė 1 100 specialistų. Beveik kas dešimtas jų mokslus baigė su pagyrimu (120). Daugiausiai absolventų – medikų (420).

Studijos – intensyvios ir atsakingos, bet jaunuoliai rado laiko ne tik paskaitoms ir knygoms. Vieni laisvalaikiu siekė sporto aukštumų, kiti buvo aktyvūs visuomeniniame gyvenime.

Iškilminga absolventų priesaika skambėjo ir anglų kalba: LSMU – vienas tarptautiškiausių šalies universitetų. Tarp šiemet Kaune baigusiųjų studijas – 228 absolventai iš užsienio šalių. Daugiausiai jų – iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos, Indijos, Ispanijos, Prancūzija, Didžiosios Britanijos, Libano.

LSMU archyvo nuotr.

Absolventus pasveikinti su svarbiu gyvenimo įvykiu susirinko jų tėvai, kiti artimieji, draugai, akademinė bendruomenė.

„Esu be galo laiminga. Studijos buvo sunkios, bet tai suteiks man ir mano šeimai didžiulių galimybių. Šiuo džiaugsmu noriu pasidalyti su visais man brangiais žmonėmis“, – prie fotosienelės apsupta artimųjų kalbėjo viena medicinos absolvenčių.

Progos įamžinti universiteto baigimo ir diplomų įteikimo šventės akimirkas nepraleido ir kiti jaunuoliai bei jų artimieji. „Tai buvo gyvenimą keičianti patirtis ir profesine, ir gyvenimiška prasme“, – apie studijas LSMU teigė ir kiti kalbinti absolventai.

Absolventų pergalės – ir universiteto laimėjimai

Diplomų įteikimo ceremonija vyko iškilmingo LSMU Senato posėdžio metu. Paskelbusi posėdžio pradžią LSMU Senato pirmininkė LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė šią universiteto bendruomenei svarbią dieną kreipėsi į absolventus. „Jūs šiandien svarbiausi“, – akcentavo J. Macijauskienė ir dėkojo už jų atsidavimą studijoms, ryžtą, svajones ir indėlį į progresą.

LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis atkreipė dėmesį, kad absolventų laukia galimybių kosmosas. „Kosmosas, kuriame reikės išmokti suvaldyti technologijas, skaitmenizaciją, robotiką, biotechnologijas, susitikti su globaliais iššūkiais ekologijos srityje“, – kalbėjo R. Benetis, išreiškęs viltį, kad žinios ir įgūdžiai, įgyti LSMU, absolventams padės nukalti sėkmingas jų profesines ir gyvenimo istorijas.

LSMU archyvo nuotr.

„Kiekviena jūsų sėkmė ir pergalė bus ir mūsų alma mater sėkmė ir pergalė. Džiaugsimės ir didžiuosimės, kai kursite tokią ateitį, kokios šiandien dar net neįsivaizduojame“, – sakė rektorius, dėkojęs absolventų artimiesiems, kad palaikė ir pasitikėjo jais, o tuo pačiu ir LSMU.

Kiekviena jūsų sėkmė ir pergalė bus ir mūsų alma mater sėkmė ir pergalė.

Sveikinimų ir gražių žodžių dėl pasirinkto prasmingo kelio negailėjo ir šventėje apsilankę Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

LSMU Studentų atstovybės prezidentas Margiris Alesius absolventams linkėjo stiprybės, sėkmės ir nepamiršti motyvacijos, kuri atvedė į LSMU.

Tradiciškai į baigusiuosius studijas kreipėsi ir fakultetų dekanai, priminę, kad universiteto durys visada atviros, o tobulinti savo žinias ir įgūdžius jauniesiems sveikatos specialistams teks visą gyvenimą.

Antras geriausiųjų sąraše

Šventė tradiciškai pradėta „Tautiška giesme“ ir „Gaudeamus“, kuriuos atliko LSMU akademinis choras „Neris“ (vad. prof. Tomas Lapinskas) ir profesionalus džiazo orkestras „Kauno bigbendas“ (vad. Vaidas Andriuškevičius).

Lauktas svečias muzikinėje programoje – atlikėjas Jurgis Brūzga.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytame geriausiųjų Lietuvos valstybinių universitetų sąraše LSMU šiemet pakilo į antrą poziciją.

LSMU archyvo nuotr.

Aukštų įvertinimų universitetas pasiekė pagal alumnų kuriamos pridėtinės vertės ir darbdavių vertinimų, studentų ir studijų, esamo ir ateities akademinio personalo, mokslo, meno ir / ar sporto veiklos ir aukščiausių akademinių pasiekimų kriterijus.

LSMU, vienas didžiausių ir pažangiausių europines gyvybės, sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų tradicijas puoselėjančių universitetų Baltijos šalyse, aukštas pozicijas tarp geriausiai įvertintų pasaulio universitetų užėmė ir tarptautiniuose reitinguose.

Nauja specialybė ir studijų programa

Gyvensenos medicinos specialistų ruošimas ir jų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, kurio reikšmė – didžiulė.

„2014 m., kai pradėjome apie tai kalbėti, gyvensenos medicinos koncepcija Lietuvoje ir apskritai Europoje dar buvo mažai žinoma. Daug metų rengiame visuomenės sveikatos specialistus, gydytojus. Asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra yra viena kitą papildančios sritys, bet jų sąlyčio taškas buvo labai neapibrėžtas. Gyvensenos medicinos specialistas – tvirta jungiamoji grandis tarp visuomenės ir asmens sveikatos“, – teigia LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vadovė, profesorė habilituota daktarė, gyvensenos medicinos Lietuvoje pradininkė Ramunė Kalėdienė.

Europoje iki šiol tokios studijų programos nebuvo, todėl remtasi JAV ir Australijos patirtimi.

Gyvensenos medicinai, apimančiai ligų profilaktiką ir gydymą keičiant gyvenseną, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje atitenka labai svarus vaidmuo.

„Vienas šiuolaikinės sveikatos priežiūros tikslų – sveikatos priežiūros integralumas, suteikiant visuomenei sveikatos ir apsaugant žmogų nuo žalos ir nereikalingų išlaidų savo sveikatos priežiūrai. Naujoji visuomenės sveikatos paradigma akcentuoja laipsnišką perėjimą nuo tradicinės (gydomosios) medicinos į šiuolaikinę (integralią, holistinę) mediciną“, – atkreipė dėmesį prof. R. Kalėdienė.

Gyvensenos medicinos specialisto užduotis – taikant aplinkos, elgsenos, medicininius bei motyvacinius principus padėti pacientui pakeisti savo gyvenseną taip, kad aplenktų ligos, negalavimai, o jeigu jie ištiko, padėti imtis pokyčių, kurie leistų vartoti kuo mažiau vaistų – arba jų visai nereikėtų.

Gyvensenos medicina – tarpdisciplininė sritis, jungianti mediciną, psichosocialinius mokslus, neuromokslus, visuomenės sveikatą, aplinkos sveikatą ir biologiją.

Geresnė žmonių savijauta ir sveikata, mažesnis krūvis sveikatos priežiūros sistemai, mažesnės eilės, mažiau suvartojamų vaistų – mažiau išlaidų gyventojams ir valstybei.

LSMU nuotr.

Ne visiems viskas tinka

„Etapas, kai patarimus pacientams dalija, į gydymo planą kišasi savamoksliai entuziastai, turi kuo greičiau baigtis“, – vylėsi prof. R. Kalėdienė. 

Atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, turimas vieną ar kelias lėtines ligas, būtinas individualus gyvensenos korekcijos planas.

Gyvensenos medikai išmano, kokia mityba, dienotvarkė, kokios mankštos, pratimai, jų intensyvumas būtų veiksmingiausi kiekvienu konkrečios ligos atveju ar esant kelių ligų, būklių kombinacijai. Jie žino ir gali patarti, kaip turėtų maitintis, tarkime,  sergantis tam tikra onkologine liga, kaip ir kiek toks pacientas turėtų sportuoti, kaip veiksmingai valdyti stresą, pasitelkti socialinę paramą, aplinkos kontrolę ir t.t. O sprendimus gyvensenos medicinos specialistas priima dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, o ne vienašališkai, pabrėžė profesorė.

Viena perspektyviausių sričių

„Mokslas ir geroji klinikinė praktika rodo, kad gyvensenos medicina yra viena perspektyviausių ateities sričių. Net tris ketvirtadalius visų lėtinių sutrikimų lemia gyvensenos veiksniai. Kas nutiktų, jeigu sugebėtume daugumą jų pakoreguoti?“,  – klausė gyvensenos medicinos ekspertas, LSMU lektorius dr. Tomas Vaičiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad atsiradus kompetencijų centrui, kuriame ruošiami specialistai, gebantys taikyti nefarmakologiniu mokslu grįstas intervencijas, Lietuva šioje srityje tapo pastebima ir tarptautiniu mastu. „Kitoms Europos šalims esame rodomi kaip pavyzdys“, – sakė pašnekovas.

Susiduriama ir su iššūkiais. „Mūsų socialinė aplinka iš esmės dar yra hipermedikalizuota. Ne vienam pacientui dar sunku visiškai patikėti, kad jo savijauta reikšmingai pagerėtų ne nuo piliulės, o tiesiog pakeitus gyvenseną. Žinoma, tam reikia ir asmeninių pastangų“, – dėstė T. Vaičiūnas.

Vienas šios konferencijos tikslų – ką dar galima padaryti, kad ir pati medicinos bendruomenė labiau „prisijaukintų“ nefarmakologines intervencijas.

Į konferenciją susirinko pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariai (šeimos medicinos gydytojai, gyvensenos medicinos specialistai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai), įvairių specialybių gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, dietistai ir kiti besidomintys gyvensenos medicina.

Organizatoriai pristatė, kad šis išskirtinis renginys skirtas įkvėpti, šviesti ir diskutuoti sveikatos priežiūros specialistus, politikos ir visuomenės atstovus apie reikšmingą gyvensenos medicinos indėlį valdant lėtines ligas bei gerinant asmens ir visuomenės sveikatos rodiklius.

Kauno miesto poliklinikoje – jau dirba

Konferencijoje dalyvavo ir Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vienas gyvensenos medicinos magistro studijų programos kūrėjų.

„Su šia iniciatyva Lietuva visame pasaulyje buvo pirmeivė, apskritai esame stiprūs visuomenės sveikatos srityje: gerai sutvarkyta struktūra, įkurti visuomenės sveikatos biurai, turime šios srities mokslininkų. Gyvensenos medicina yra išskirtinė visuomenei, kuri suvokia, kad žmogus yra pats atsakingas už savo sveikatą, turi ja rūpintis. Dažnas nežino, kaip tą padaryti. Abstrakčių patarimų neužtenka, ir čia į pagalbą ateina gyvensenos medicina“, – kalbėjo A. Veryga. 

LSMU nuotr.

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša sakė, kad poliklinika jau yra įdarbinusi vieną gyvensenos medicinos specialistą. Rudenį poliklinikoje dirbs jau keturi tokie medikai.

„Iniciatyvos paprastai eina iš paskos pacientų poreikiams, tik kartais – pirma jų. Čia ir bus pastarasis atvejis“, – komentavo P. Kibiša.

Konferenciją „Gerosios gyvensenos medicinos praktikos kūrimas Lietuvoje“ LSMU surengė kartu su Lietuvos Gyvensenos medicinos asociacija, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Tai jau septintoji gyvensenos medicinai skirta konferencija.

2023 m. kovo 3 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo numatyta, kad šeimos gydytojo komandoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir gyvensenos medicinos specialistas, o iki 2030 m. pabaigos šeimos gydytojo komandoje dirbančių gyvensenos medicinos specialistų etatų skaičius turi būti 0,20 vienam šeimos gydytojos etatui.

„Rūpinsis konfiskuotais, sužeistais ar kitu būdu galbūt per muitinę, arba iš nelegaliai laukinius gyvūnus laikančių gyventojų konfiskuotais gyvūnais“, – pristatydamas pataisas praėjusią savaitę Seime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, LSMU įtraukiamas į valstybės institucijų, užsiimančių gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, sąrašą.

Tai numatančioms pataisoms pritarta po pateikimo už balsavus 112 parlamentarų ir dviem su­si­lai­kius. 

Projekte taip pat sakoma, kad universitetas „vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje“.

Šiam tikslui LSMU būtų skirtas finansavimas iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Spalį Kauno rajone, Naujųjų Muniškių kaime, turėtų būti atidarytas Laukinių gyvūnų globos centras, jis veiks kaip LSMU padalinys.

„Kasmet susiduriame su praktine problema, kad muitinėje arba cirkuose, arba pas gyventojus nelegaliai laikomi gyvūnai, galbūt kai kurie randami sužeisti ir nėra valstybinės institucijos ir gyvūnų globos centrų, kurie galėtų pasirūpinti tokiais gyvūnais“, – sakė aplinkos ministras.

Jo teigimu, tokių gyvūnų per metus susidaro maždaug 100 – nuo pitonų iki jūrinių erelių.

Ar nepa­žei­džia­ma uni­ver­si­te­to au­to­no­mi­ja? Gal, pa­vyz­džiui, leis­ti ši­tą veik­lą vyk­dy­ti, bet neįpareigoti?

Laisvės frakcijos Seime atstovas Artūras Žukauskas priekaištavo, kad LSMU pa­vedama funkcija nėra susijusi su aka­de­mi­ne veik­la.

„Ar nepa­žei­džia­ma uni­ver­si­te­to au­to­no­mi­ja? Gal, pa­vyz­džiui, leis­ti ši­tą veik­lą vyk­dy­ti, bet neįpareigoti“ – svarstė jis.

S. Gentvilas priminė, kad neseniai atidarytas jūrinių gyvūnų globos ir gerovės centras Smiltynėje, Kopgalyje.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2021 metais iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos laukinių gyvūnų priežiūrai ir gydymui panaudota daugiau kaip 60 tūkst. eurų, o pernai lėšų poreikis išaugo iki 357 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad pradėjus veikti Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1,2 tūkst. gyvūnų.

Ne vien tik medicina

„Svarbu žinoti istoriją. Linkiu, kad pamokos, patirtys padėtų šiandieniame mūsų gyvenime“, – knygos apie J. Nemeikšą pristatymo renginyje sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis ir pridūrė, kad oftalmologai tikrąja to žodžio prasme atveria žmonėms akis.

Oftalmologai – ir buvęs LSMU Akių ligų klinikos vadovas J. Nemeikša, ir knygos apie jį „Daktaras Juozas Nemeikša. Jautri širdis, taurūs darbai“ autorė – LSMU Akių ligų klinikos profesorė Jūratė Jankauskienė.

Pristatė: knygos autorė gydytoja J. Jankauskienė atskleidė visapusę J. Nemeikšos asmenybę. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

LSMU Medicinos fakulteto dekanas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vedėjas prof. dr. Andrius Macas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos oftalmologai stovėjo ne tik prie Lietuvos universiteto ištakų, bet tam tikra prasme – ir prie Lietuvos valstybės ištakų.

Jis turėjo omenyje žinomą gydytoją oftalmologę, Pasaulio tautų teisuolę, gelbėjusią žydus, Oną Jablonskytę-Landsbergienę – pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio mamą.

Daktaras Juozukas

J. Jankauskienė pasakodama ekrane rodė daug nuotraukų iš J. Nemeikšos gyvenimo. Jose užfiksuota darbo kasdienybė, laisvalaikis, šventės, o kartu ir svarbios Lietuvos medicinos istorijai akimirkos, svarbios Lietuvos istorijos asmenybės.

Tarp jų – ir jau minėta O. Jablonskytė-Landsbergienė. Ekrane pasirodžius tokių vienai nuotraukų, J. Jankauskienė trumpam kreipėsi į knygos pristatyme dalyvavusį V. Landsbergį: juk malonu matyti mamą?

V. Landsbergis teigė, kad labiausiai jam įstrigo nuotrauka, daryta jo mamos laidotuvių dieną. Šioje fotografijoje užfiksuota tuščia gatvė ir vienišas sustingęs J. Nemeikša, pakeliui į atsisveikinimą ar jau atsisveikinęs su kolege.

„Akyse stovi ta nuotrauka iš laidotuvių. Labai iškalbinga. Daugybė žmonių jau nuėjo, o jis stovi gatvės pakraštyje vienas. Taip man ir liko tas vaizdas ir supratimas, kaip apskritai gyvenimas eina, ir žmonės lieka be savo kartos, jaunystės draugų, kurie išnyksta, o tu lieki“, – sakė profesorius.

V. Landsbergis kalbėjo gerai pamenąs J. Nemeikšą. Apie gydytoją dažnai buvo kalbama namie, šis dažnai apsilankydavęs V. Landsbergio tėvų namuose K. Donelaičio gatvėje. Pamena, kad J. Nemeikša buvo vadinamas Juozuku arba daktaru Juozuku. „Labai džiaugiuosi, kad parengta tokia knyga apie jį. Ačiū profesorei Jūratei“, – dėkojo renginio svečias.

Gydytojas kariuomenėje

Šviesuolis, pulkininkas leitenantas ir gydytojas, Lietuvos aklųjų ir tremtinių globėjas, gimė 1888 m. gruodžio 16 d. Šiauliuose. Baigęs Šiaulių gimnaziją mokėsi Maskvos universiteto Medicinos fakultete. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, kur Galicijos fronte tarnavo jaunesniuoju, vėliau – vyriausiuoju gydytoju. Grįžęs iš karo 1918 m. baigė Maskvos universitetą.

1920 m. J. Nemeikša grįžo į Lietuvą. Netrukus įstojo į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas į 11-ąjį Vilniaus pėstininkų pulką jaunesniuoju, vėliau – vyriausiuoju gydytoju. 1924 m. – Alytaus įgulos ligoninės viršininkas, suteiktas majoro laipsnis. Po poros metų perkeltas į Klaipėdą, po metų, pačiam prašant, išleistas į atsargą.

Iš kariuomenės – į Kauną ir į Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Oftalmologijos katedrą. 1931 m. vėl grįžta į karinę tarnybą ir tampa kariuomenės okulistu.

Šviesti ir gydyti

Amžininkų prisiminimuose J. Nemeikša minimas itin geruoju. Rūpinosi kareivių sveikata, stengdavosi suorganizuoti geresnio maisto rengdamas įvairias loterijas, pasitelkdamas kitokių šaltinių. Šiltai bendravo su visais bendradarbiais, neskirstė pagal rangus. Nuotraukose pozuodavo laisvai, su šarmu, taip atskleisdamas savo humoro jausmą.

Gydytojas buvo aktyvus visuomenininkas. Kartu su seserimi pirmųjų vaikų darželių Lietuvoje steigėja pedagoge Marija Nemeikšaite dirbo Motinos ir vaiko draugijoje. Buvo Raudonojo Kryžiaus draugijos narys.

Daugiausia dėmesio J. Nemeikša skyrė aklųjų gydymui ir švietimui organizuoti – buvo vienas iš Aklųjų instituto Kaune steigėjų, ilgametis Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybos narys.

Lietuvos akliesiems globoti draugija nuveikė reikšmingų darbų: platino žinias, kaip apsisaugoti nuo aklumo, kur kreiptis atsitikus nelaimei, išleido keturis gausiai iliustruotus neperiodinius leidinius „Aklųjų dalia“, rūpinosi vadovėlių ir knygų leidyba Brailio raštu, organizuodavo viešuosius neregių koncertus ir susitikimus, rengdavo aklųjų darbų parodas. Įsteigė Lietuvos akių gydytojų draugiją.

Vieta: knyga pristatyta Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jo iniciatyva sukurti du dokumentiniai filmai apie Lietuvos akluosius buvo rodomi kino teatruose, organizuotas Lietuvos aklųjų patikrinimas ir visuotinis surašymas. Atrado, kad kai kuriems dar buvo galimybių atgauti regėjimą.

Išlikę daug pasakojimų, nuotraukų ir dokumentų, kad sudėtingais karo ir pokario metais Nemeikšų bute Kaune prieglobstį ir pagalbą rado daug į bėdą patekusių inteligentų.

Įdomi kompanija

Išlikę daug pasakojimų, nuotraukų ir dokumentų, kad sudėtingais karo ir pokario metais Nemeikšų bute Kaune prieglobstį ir pagalbą rado daug į bėdą patekusių inteligentų, pavyzdžiui, regos negalią turėjusi Lietuvos kamerinio dainavimo pradininkė Beatričė Grincevičiūtė. J. Nemeikša apmokėdavo jos dainavimo pamokas.

J. Nemeikšos butas tapo ir rašytojo Balio Sruogos namais, kai šis grįžo iš Štuthofo koncentracijos stovyklos. Po karo čia apsigyveno ir baletą „Audronė“ kūrė kompozitorius Juozas Indra, iš Sibiro grįžę ministro ir diplomato Valdemaro Vytauto Čarneckio vaikai ir žmona Eleonora, nuo tremties slėpėsi būsimoji aktorė ir režisierė Eugenija Jankutė su motina.

Dažnai lankydavosi dailininkai Domicelė Tarabildienė ir Antanas Žmuidzinavičius, skulptorius Petras Rimša, aktorė Monika Mironaitė, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas ir kiti.

J. Nemeikša mirė 1958 m. gruodžio 12 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Ratas: tarp renginio svečių – ir V. Landsbergis. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tęsia savo misiją

J. Jankauskienė „Kauno dienos“ skaitytojų yra išrinkta Metų kauniete. Gydytoja ir dėstytoja, be tiesioginių pareigų, daug laiko skiria švietėjiškai veiklai – veda paskaitas visuomenei, aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariams apie akių ligas, pataria, kaip jų išvengti ir gydyti, pasakoja apie bičių produktų taikymą įvairių ligų profilaktikai.

Be knygos apie J. Nemeikšą, ji yra išleidusi knygą apie buvusią LSMU Akių ligų klinikos vadovę, oftalmologę profesorę Emiliją Daktaravičienę („Mokytoja, vedusi oftalmologijos keliu“).

Dar kitų jos knygų herojės – pediatrijos Lietuvoje pradininkė, pedagogė ir visuomenės veikėja Vanda Tumėnienė ir savo gyvenimą paskyrusi vaikų ligoms gydyti gydytoja pediatrė Elena Miknevičienė.

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė.

„Iki šiol Lietuvoje nėra įstaigos, galinčios tinkamai pasirūpinti sužeistų ar esančių ne jų rūšies buveinėje, taip pat konfiskuotų, paimtų iš neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis juos laikančių asmenų laukiniais gyvūnais, įskaitant egzotinių kraštų gyvūnus: tigrus, liūtus, beždžiones, meškas, krokodilus, gyvates, papūgas ir kitus“, – teigiama šį sprendimą inicijavusios Aplinkos ministerijos rašte.

„Tokiems gyvūnams reikalingos specialios laikymo sąlygos, kvalifikuota priežiūra, gydymas, reabilitacija, globa. Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, – rašoma jame.

Neturint kur laikyti paimtų gyvūnų, jie ir toliau lieka pas pažeidėjus, neužtikrinant jiems saugumo ir tinkamų sąlygų bei nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal Vyriausybės nutarimą, naujasis centras rūpinsis laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Jam numatytos gyvūnų paleidimo į natūralias buveines, perdavimo kitiems asmenims, bendradarbiavimo su laukinių gyvūnų globėjais funkcijos bei metodinės pagalbos teikimas.

Šis centras konsultuos ir informuos visuomenę laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

Tikimasi, kad Laukinių gyvūnų globos centras bus atidarytas šių metų spalį. Dabar minimas funkcijas atlieka Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 

Ministerija su projektu teiktuose dokumentuose teigė, kad jo pavaldžios institucijos gauna daug pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius laukinius gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie patenka į automobilių avarijas, nukenčia nuo įvairių konstrukcijų, elektros perdavimo oro linijų, žvejybos priemonių, naftos produktų taršos.

Šiuo metu laukinių gyvūnų priežiūros, gydymo ar kitos paslaugos perkamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, tačiau tai nepatenkina poreikio, nes rinkoje trūksta tiekėjų, galinčių teikti kokybiškas paslaugas. Dėl nepakankamos pagalbos laukiniams gyvūnams jų mažiau išgydoma ir paleidžiama į laisvę, todėl nyksta arba mažėja biologinė įvairovė, teigia ministerija.

Įstaigos pateiktos statistikos duomenimis, 2013–2018 metais 48,4 proc. paimtų gyvūnų buvo nugaišinti, 16,4 proc. nugaišo, 13,9 proc. palikti įstaigoje ar perduoti kitiems globėjams, penktadalis buvo paleisti į laisvę.

Pasak ministerijos, daugiau dėmesio skiriant gydymui, daugiau gyvūnų liktų gyvi.

Iš visų 2013–2018 metais užregistruotų gyvūnų 77 buvo iš Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo. Daugiausia buvo paukščių: 18 vištvanagių, 12 jūrinių erelių, 11 pelėsakalių, šeši juodieji gandrai ir penki didieji baubliai.

Gyvūnų globos priemonėms pernai Aplinkos ministerija skyrė apie 357 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad pradėjus veikti minimam Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1200 gyvūnų.

Tokį siūlymą Vyriausybei teikia Aplinkos ministerija.

Nutarimo projektas numato, kad centras rūpintųsi laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija. Jam būtų numatytos gyvūnų paleidimo į natūralias buveines, perdavimo kitiems asmenims, bendradarbiavimo su laukinių gyvūnų globėjais funkcijos bei metodinės pagalbos teikimas.

Šis centras konsultuotų ir informuotų visuomenę laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

Vyriausybei pritarus, Laukinių gyvūnų globos centras galėtų būti atidarytas šių metų spalį. Šiuo metu minimas funkcijas atlieka Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. 

Aplinkos ministerija su projektu teikiamuose dokumentuose teigia, jog pavaldžios institucijos gauna daug pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius laukinius gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie patenka į automobilių avarijas, nukenčia nuo įvairių konstrukcijų, elektros perdavimo oro linijų, žvejybos priemonių, naftos produktų taršos ir panašiai.

Šiuo metu laukinių gyvūnų priežiūros, gydymo ar kitos paslaugos perkamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, tačiau tai nepatenkina poreikio, nes rinkoje trūksta tiekėjų, galinčių teikti kokybiškas paslaugas. Dėl nepakankamos pagalbos laukiniams gyvūnams jų mažiau išgydoma ir paleidžiama į laisvę, todėl nyksta arba mažėja biologinė įvairovė, teigia ministerija.

Įstaigos pateiktos statistikos duomenimis, 2013–2018 metais 48,4 proc. paimtų gyvūnų buvo nugaišinti, 16,4 proc. nugaišo, 13,9 proc. palikti įstaigoje ar perduoti kitiems globėjams, penktadalis buvo paleisti į laisvę.

Pasak ministerijos, daugiau dėmesio skiriant gydymui daugiau gyvūnų liktų gyvi.

Iš visų 2013–2018 metais užregistruotų gyvūnų 77 buvo iš Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo. Daugiausia buvo paukščių – 18 vištvanagių, 12 jūrinių erelių, 11 pelėsakalių, šeši juodieji gandrai ir penki didieji baubliai.

Gyvūnų globos priemonėms pernai Aplinkos ministerija skyrė apie 357 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, jog pradėjus veikti minimam Laukinių gyvūnų globos centrui pilnu pajėgumu tam kitąmet prireiktų iki 806 tūkst. eurų per metus. Per metus jame galėtų būti pasirūpinama apie 1200 gyvūnų.

Tai – viena iš priemonių, numatytų Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų pasirašytoje sutartyje, apimančioje bendradarbiavimą mokslo, studijų ir praktikos srityse.

Plečiant bendradarbiavimą studijų srityje, keturi universitetai rengia jungtinį studijų modulį, skirtą miesto, regiono iššūkiams spręsti, veiklas ir iniciatyvas viešinti visuomenei.

„Šiuo metu intensyviai rengiamas jungtinis studijų modulis kompleksinėms Kauno miesto problemoms spręsti, kuriame studijuoti bus kviečiami studentai iš visų bendradarbiaujančių universitetų. Džiugu, kad į parengiamuosius šio modulio darbus įsitraukė ne tik administracijos atstovai, bet ir universitetų dėstytojai, ekspertai. Tad jau planuojame, kaip informuoti ir pritraukti studentų šiai perspektyviai iniciatyvai“, – universitetų pranešime sakė LSMU prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis.

Kaip BNS sakė VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė, šiame modulyje studentai galės įgyti tarpdisciplininių gebėjimų, spręsdami realias mieste kylančias problemas.

Kaunas yra kontekstas.

„Subūrėme komandą iš tarpdisciplininių žmonių: sveikatos mokslų, sporto, iš VDU prisijungė menotyrininkai, sociologai, iš KTU – urbanistai, verslo dizaino žmonės“, – sakė S. Pilkienė.

Pasak jos, šie specialistai iki rugsėjo parengs laisvai pasirenkamą modulį, kuriame studentai mokysis analizuoti ir spręsti su miestu susijusius visuomenės iššūkius, tam pasitelkdami skirtingas perspektyvas.

„Tarkime, tai galėtų būti sprendiniai klimato kaitos, miesto taršos, parkavimo, urbanistikos, logistikos, kuriuos padiktuos Kauno miesto strateginis planas, tiek ateinantys iš miesto tyrimo atvejai“, – pasakojo prorektorė.

Akademikės teigimu, šio modulio tikslas – išmokyti studentus bendradarbiauti tarpdisciplininėje srityje, nes tokio požiūrio iš šiuolaikinio specialisto reikalauja rinka.

„Kaunas yra kontekstas“, – sakė S. Pilkienė.

Modulį rengia aštuoni dėstytojai – po du iš kiekvieno universiteto. Pasak VDU atstovės, tai pirmas toks bendras universitetų projektas.

Šį modulį kaip laisvai pasirenkamąjį galės rinktis visų keturių universitetų studentai.

Pasak universitetų, jų studentai jau gali laisvai rinktis dominančius dalykus ir kituose Kauno universitetuose. Išklausiusiems tokį pasirenkamąjį studijų dalyką/modulį studentams rezultatai būtų įskaitomi universitetų studijų reglamentuose numatyta tvarka.

Ateinančiais metais Kauno universitetai taip pat rengiasi suaktyvinti Kauno kaip tarptautinio akademinio miesto statusą, numatyta bendrų projektų kaip pritraukti daugiau užsienio studentų, kaip Kaunas galėtų labiau reprezentuoti kaip patrauklus miestas užsienio studentams.

„Šiandien turime kalbėti ne apie konkuravimą šalies viduje, o apie tarptautiškumo didinimą ir mūsų universitetų patrauklumą studentams iš kitų šalių. Šiandieninis Kaunas, kaip studentų miestas, tikrai turi kuo didžiuotis – nuo studijų krypties pasirinkimo, darbo rinkos pasiūlos iki infrastruktūros plėtros. Esami bei būsimi studentai turi puikias perspektyvas savo ateitį kurti būtent čia ir mūsų universitetų indėlis yra labai svarbus“, – pranešime teigė KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis.

Per universitetus nuvilnijo tris dienas trukusi kraujo donorystės iniciatyva „Mes visi vieno kraujo“, paskatinusi skirtingų kartų absolventus (alumnus) prisidėti išsaugant žmonių gyvybes.

Paskelbė deklaraciją

Minint Lietuvos universiteto šimtmetį trijų miesto universitetų alumnus vienijančių asociacijų nariai paskelbė bendrą deklaraciją „Universitetui, miestui, valstybei“, kurioje išsakė pasiryžimą vienytis ateities darbams ir iniciatyvoms.

„Visuomenėje mūsų alumnai turi ir turės argumentuotą poziciją, svarų žodį svarbiausiais klausimais ir idėjų ateičiai. Motyvuosime alumnus, įgijusius patirties, grįžti į savo Alma mater, dalyvauti universitetų valdymo struktūrose, mentorystės, mecenavimo programose, inicijuoti ir remti universitetų paramos fondų veiklą.

Ateinantis Lietuvos universiteto šimtmetis gali tapti bendro mūsų visų universiteto epocha de facto. Alumnų vaidmuo šiame kelyje – svarus ir išskirtinis. Mus vienija tos pačios pamatinės vertybės ir siekiai, mes visi – „vieno kraujo“, – skelbiama deklaracijoje, kurią pasirašė KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis, LSMU alumnų asociacijos prezidentas Audrius Sveikata ir VDU absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys.

Pažymėjo iniciatyvos svarbą

Tris dienas vykusi kraujo donorystės iniciatyva „Mes visi vieno kraujo“ startavo LSMU Farmacijos fakultete.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad iniciatyva – prasminga ir itin reikalinga: Kauno klinikų pacientams kraujo reikia nuolat, vertingas kiekvienas jo lašas.

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė pasidžiaugė glaudžiu užsienio studentų ryšiu su Alma mater. Susirinkusiuosius donuoti kraujo profesorė taip pat paragino jungtis prie alumnų asociacijos: ateina metas, kai savo patirtimi, talentais ir sėkme verta dalytis.

KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis ir VDU absolventų klubo valdybos narys Mindaugas Nauckūnas tikisi, jog kraujo donorystės akcija bus pirmasis žingsnis geriems darbams vienijant gausų miesto universitetus baigusių aktyvių žmonių būrį.

Pasak LSMU alumnų asociacijos prezidento prof. Audriaus Sveikatos, ši iniciatyva – pirmasis, bet tikrai ne paskutinis trijų alumnų asociacijų inicijuotas renginys. Per bendrus renginius, kuriant naujas tradicijas ir iniciatyvas, tikimasi sukurti miesto universitetų ir jų alumnų kartų profesinę, asmeninę ir tarpusavio bendrystę.

Prof. Rimantas Benetis (LSMU nuotr.)

Trijų universitetų alumnų asociacijos pasiryžę konsoliduoti savo patirtį, istoriškai susiformavusio bendro Lietuvos universiteto alumnų tradicijas, mecenavimą, mentorystę ir studentiškų korporacijų iniciatyvas. Tad prasmingų ir kilnių iniciatyvų Kaune bus ir daugiau.

Žymūs LSMU alumnai:

LSMU rektorius prof. R. Benetis:

„Kokia didelė Alma mater reikšmė, suvoki tik po kurio laiko. Išsaugoti ryšį su savo universitetu turi gilią prasmę. Man pasisekė – baigęs Universitetą, sugrįžau į jį dirbti. Matau itin plačias alumnų veiklos perspektyvas prisidėti prie universitetų teigiamų veiklos rezultatų. Nuo jų aktyvios elgsenos priklausys ir šiandieninių studentų profesinė sėkmė ateityje.

Visi mūsų alumnai išlieka svarbūs, mums ne vis tiek, kaip klostosi jų karjeros. Universiteto bendruomenė jungia per 30 tūkst. įvairių sveikatos specialistų, daug jų baigę studijas būtent LSMU. Puikiai parengti mūsų specialistai tikrai reikalingi visuomenei: per pirmuosius metus įsidarbina net per 90 proc. LSMU absolventų“.

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė:

„Šilta alumnų bendrystė išlieka ir per tūkstančius kilometrų. Prieš porą savaičių Tel Avive įvyko išskirtinės iškilmės – visų laikų LSMU Izraelio alumnų susitikimas, subūręs per 100 įvairių kartų mūsų universiteto absolventų. Juos sveikino Lietuvos ir Izraelio ambasadorės, šventėje dalyvavo jų dėstytojai, LSMU profesoriai. Žymūs alumnai dalijosi studijų laikų prisiminimais, pasakojo apie savo karjeros kelią.

Su Universitetu susijusi didžioji mano karjeros dalis, tai mano Alma mater, mano profesijos – ir mano gyvenimo mokykla.

Izraelio alumnus pakvietėme puoselėti ryšį su Universitetu ir prisijungti prie LSMU alumnų asociacijos. Kviečiu ir visus LSMU absolventus: esame talentingi, gabūs, turime puikias profesijas – ateina laikas ir pasidalyti savo sėkme. Alumnų asociacija ir yra ta vieta, kur galima dalytis profesine, finansine sėkme, psichologine gerove“.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas:

„Esu absolventas, įstojęs į tuometį Kauno medicinos institutą, baigęs Kauno medicinos akademiją, šiandien dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Su Universitetu susijusi didžioji mano karjeros dalis, tai mano Alma mater, mano profesijos – ir mano gyvenimo mokykla. Džiaugiuosi atgijusia LSMU alumnų asociacijos veikla – o ypač džiugina tai, kaip noriai grįžta pas mus dirbti alumnai. Skandinavijos šalyse sėkmingas karjeras susikūrę praktikuojantys specialistai atvyksta į Universitetą pasidalyti žiniomis ir patirtimi.

Alumnų iniciatyva „Mes visi – vieno kraujo“ išties prasminga. Vertinant iš profesinės pusės – viena trijų dažniausių mirties priežasčių akušerijoje – pogimdyvinis kraujavimas. Tad turėti kraujo rezervų, kad būtų galima bet kada padėti motinai – tiesiog būtinybė, be jų šiandien sunku įsivaizduoti net ir itin toli pažengusią mediciną. Tokios akcijos – galimybė sukaupti kraujo atsargų, užtikrinti saugumą – o donuojančiam žmogui tai yra vienas iš pilietiškumo, brandos rodiklių“.