„Vien šią naktį 25 apsimestiniai „Lukoil“ vagonai bandė pakliūti į Kaliningrado sritį sakydami, kad tai yra tranzito krovinys, (...) o iš tikrųjų buvo skirtas eksportui. Apgręžėme – grąžinome“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza.

„Septyni „Lukoil“ vagonai šią naktį bandė patekti į Marijampolę. Apgręžėme – išsiuntėme“, – pridūrė jis.

Pasak E. Kerzos, dar trys vagonai yra sulaikyti ant sienos su Baltarusija, dėl jų dar kalbamasi.

LTG atstovė Kotryna Dzikaraitė patikslino, kad visi sulaikyti kroviniai su „Lukoil“ naftos produktais važiavo per Kenos pasienio punktą. 

Sutarėme, kad po pirmo karto (įmonės – BNS) gaus įspėjimą, kad bus nutraukta bendradarbiavimo sutartis, antrą kartą užfiksavus vėl bandymą apeiti sankcijas sutartį nutrauksime.

E. Kerza teigė, kad taip pat buvo sulaikyti du iš Latvijos važiavę kroviniai.

Pasak jo, sulaikyti kroviniai gabeno naftos produktus, skaldą, trąšas, sėklas, medieną, granules ir kitas sankcionuotų prekių grupes. E. Kerza teigė, kad su pakartotinai sankcijas bandančiomis apeiti įmonėmis krovinių vežimo sutartys bus nutraukiamos. 

„Sutarėme, kad po pirmo karto (įmonės – BNS) gaus įspėjimą, kad bus nutraukta bendradarbiavimo sutartis, antrą kartą užfiksavus vėl bandymą apeiti sankcijas sutartį nutrauksime. Ar tai yra terminalas, ar kažkoks transekspeditorius – geležinkeliai jokio krovinio neveš“, – spaudos konferencijoje teigė E. Kerza.

LTG taip pat žada kiekvieną savaitę viešai skelbti duomenis apie sulaikytus krovinius.

„Sutarėme viduje, kad būsime atvira kompanija ir kiekvieną savaitę skelbsime ir visiems pristatysime, kokie skaičiai, kokios kryptys, kiek tonų vagonų“, – sakė E. Kerza. 

„Jau penkis kreipimusis esu parašęs į prokuratūrą su visais detaliais duomenimis ir įrodymais, kaip įmonės padirbinėja dokumentus ir bando apeiti sankcijas“, – teigė E. Kerza.

„Su giliu apgailestavimu pranešame, kad Ravilis Maganovas... mirė po sunkios ligos“, – sakoma „Lukoil“ pareiškime, nepateikiant daugiau informacijos apie jo mirtį.

67 metų R. Maganovas buvo gydomas miesto centrinėje klinikinėje ligoninėje ir mirė nuo patirtų sužalojimų, pranešė šaltiniai Rusijos žiniasklaidai. Jis tapo dar vienu iš daugelio paslaptingomis aplinkybėmis mirusių stambių verslininkų.

Netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kovo pradžioje „Lukoil“ valdyba paragino kuo greičiau užbaigti karą ir pareiškė užuojautą šios tragedijos aukoms.

R. Maganovas „Lukoil“ valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti prieš dvejus metus. Šioje privačioje naftos bendrovėje jis pradėjo dirbti 1993 metais.

Šių metų gegužės mėnesį taip pat neįprastomis aplinkybėmis žuvo buvęs „Lukoil“ aukšto rango vadovas Aleksandras Subotinas.

„Lukoil“ paskelbė trumpą pranešimą, kuriame informavo apie V. Alekperovo pasitraukimą, tačiau nenurodė tokio sprendimo priežasties.

Bendrovės vadovybė „reiškia susirūpinimą dėl besitęsiančių tragiškų įvykių Ukrainoje bei reiškia nuoširdžiausią užuojautą visiems dėl šios tragedijos nukentėjusiems“, – teigiama „Lukoil“ pareiškime.

„Mes pasisakome už tai, kad ginkluotas konfliktas būtų nedelsiant nutrauktas, visapusiškai remiame sprendimus dėl to derybų keliu, diplomatinėmis priemonėmis“, – pažymi Rusijos naftos milžinė.

Mes pasisakome už tai, kad ginkluotas konfliktas būtų nedelsiant nutrauktas.

„Lukoil“ patikino, kad ir toliau stengsis „užtikrinti patikimą energijos išteklių tiekimą vartotojams visame pasaulyje“ ir kad yra „įsipareigojusi stiprinti taiką, tarptautinius santykius bei humanitarinius ryšius“.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tęsiant Ukrainos puolimą, jo šalis dėl šios karinės agresijos įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų atsidūrė ant didžiausios per pastaruosius dešimtmečius ekonominės krizės slenksčio.

Palankios aplinkybės

Turtinga kultūros, istorijos ir gamtos Bulgarija niekada nebuvo skaidrumo pavyzdys. Vaduojantis iš socializmo šmėklų, griuvo senoji teisinė sistema, ankstesnio režimo suvaržymus keitė ties anarchijos riba balansuojantys nauji idealai. Privatizuojant valstybines įmones ar kuriant naujas šalies administravimo institucijas sunkiai atsispirta pagundoms laikytis moralės normų net ir tada, kai lengva ir pažeisti įstatymus, ir pasipelnyti.

Daug metų aukštas korupcijos lygis buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ES delsė pradėti narystės derybas. Nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" teigimu, radikalių permainų šioje srityje neįvyko ir per trylika narystės metų: 2019 m. Bulgarija buvo labiausiai korumpuota šalis visame bloke. Tai ideali dirva šalyje šaknis įleisti Rusijos verslui, konstatuoja Vašingtone įsikūręs Laisvosios Rusijos fondas.

Fondo analitikės Alisos Volkovos teigimu, stambiosios Rusijos kompanijos, pirmiausia "Vneštorgbank" ir "Lukoil", užmegzdamos glaudžius ryšius su Bulgarijos politikais, šalį pavertė priklausoma nuo Rusijos energetikos sektoriaus ir leido korumpuotiems politikams išsilaikyti svarbiuose valdžios postuose.

„Lukoil“ yra vienas didžiųjų šalies darbdavių ir sukuria 9 proc. bendrojo vidaus produkto.

Be istorinių, kultūrinių ryšių, Bulgariją ir Rusiją nuo seno sieja ypač artimi ryšiai. Šalies ekonomika buvo visiškai priklausoma nuo SSRS. Viena kryptimi keliavo nafta ir dujos, o atgal – bulgarų žemės ūkio produkcija, lengvosios pramonės gaminiai: Sovietų Sąjunga pirko beveik visas Bulgarijoje pagamintas prekes.

Šiandien Bulgarija 90 proc. dujų importuoja iš Rusijos, "Rosatom" tiekia branduolinį kurą Kozlodujaus atominei elektrinei, o didžiausia Balkanuose Bulgarijos naftos perdirbimo įmonė priklauso "Lukoil", kuri tokiu būdu valdo daugiau nei 200 degalinių tinklą, yra vienas didžiųjų šalies darbdavių ir sukuria 9 proc. bendrojo vidaus produkto. Naudodamasi tarpininkais, "Lukoil" teikia paslaugas visoms Bulgarijos įstaigoms ir tarnyboms, įskaitant policiją ir armiją, yra vienintelis degalų oro ir jūrų transportui tiekėjas.

"Lukoil" fenomenas

Aiškindami šį fenomeną ekspertai žvelgia į netolimą praeitį. Po socializmo žlugimo ir po to įvykusios ekonominio liberalizavimo reformos Bulgarijoje prasidėjo masinė pramonės įmonių privatizacija. 1999 m. vienintelė šalies naftos perdirbimo įmonė "Neftohim" buvo pigiai parduota kompanijai "Lukoil".

Boikas Borisovas

Tuometis Bulgarijos prezidentas Petaras Stojanovas šį sprendimą yra pavadinęs išskirtinai politiniu. Jį priėmė tuometinis premjeras Ivanas Kostovas. Nuo to laiko "Lukoil", atstovaujamas kompanijos Bulgarijos padalinio direktoriaus Valentino Zlatevo, vaidino svarbų vaidmenį šalies politiniame gyvenime: remia Bulgarijos socialistų partiją ir partiją "Piliečiai už Bulgarijos europietišką plėtrą" – dabartinio premjero Boiko Borisovo organizaciją.

V.Zlatevo dėka "Lukoil" verslas Bulgarijoje suklestėjo: jam pavyko derėtis dėl gerų pasiūlymų su visomis Bulgarijos vyriausybėmis ir visais ministrais pirmininkais.

Per 20 metų bendrovė ne kartą buvo įtariama pažeidusi antimonopolinius įstatymus, tačiau niekada nebuvo apkaltinta. Dėl glaudžių V.Zlatevo ir Bulgarijos valdžios santykių "Lukoil" užima ypatingą poziciją – įmonė egzistuoja kaip valstybė valstybėje.

"Lukoil" Bulgarijoje yra praktiškai monopolininkas, turintis visus vietinius pajėgumus importuoti ir perdirbti žalią naftą, taip pat laikyti, transportuoti ir eksportuoti naftos produktus.

Kaip skelbia bulgarų leidinys "Bivol", pagrindinis "Lukoil" uostas Burgaso prieigose naudojamas naftai importuoti, netgi buvo pramintas Rusijos anklavu: čia nesutiksi Bulgarijos institucijų atstovų (taip pat ir muitinės pareigūnų), todėl neįmanoma perprasti, kas vyksta.

Pagal įstatymus, visuose vamzdynuose turi būti įrengti prietaisai, galintys išmatuoti į sandėlius atgabenamos ir iš jų išgabenamos naftos kiekį. Šių prietaisų duomenys turi pasiekti Bulgarijos muitinės departamentą. Po to, kai 2011 m., atlikus auditą, paaiškėjo, kad tokių prietaisų "Lukoil" vamzdynuose nėra, iš naftos perdirbimo įmonės buvo atimta licencija. Tačiau neilgam.

"Bivol" žurnalistai išsiaiškino, kad Sofijos bandymams susirinkti mokesčius sutrukdė tuometis JAV ambasadorius Bulgarijoje Jamesas Warlickas, 2001–2003 m. ėjęs JAV ambasados Maskvoje generalinio konsulo pareigas. Po amerikiečių diplomato apsilankymo gamykloje ir viešų liaupsių jos adresu pastarajai buvo grąžinta licencija. Iškalbinga tai, kad gerokai vėliau, 2017 m., J.Warlickas pradėjo dirbti Vašingtone veikiančioje advokatų kontoroje "Jegorov Puginskij Afanasjev & Partners". Šią kompaniją dar 1993 m. įkūrė Rusijos prezidento Vladimiro Putino klasės draugas Nikolajus Jegorovas.

Pagal Bulgarijos įstatymus, akcizais apmokestinamos prekės privalo būti laikomos licencijuotuose akcizų sandėliuose – taip galima stebėti jų judėjimą nuo pagaminimo ar importo iki pardavimo vartotojams. 2011 m. Finansų ministerija suskaičiavo, kad "Lukoil" tiesiogiai kontroliuoja 80 proc. tokių degalų sandėlių, o netiesiogiai – daugiau kaip 95 proc. Negana to, didžioji dalis Bulgarojoje gaunamo "Lukoil" pelno iškeliauja iš šalies. 2017 m. įmonė teigė sumokėjusi daugiau nei 32 mlrd. levų (apie 16 mlrd. eurų) mokesčių, tačiau, "Bivol" skaičiavimu, nuo privatizavimo ji sumokėjo tik 151 mln. levų (apie 77 mln. eurų) pajamų mokesčio.

Jei sandoris prieštarauja ekonominei logikai, kokia jo prasmė ir ko siekta?

Taip didžiausia šalies įmonė ne tik slepia pelną, bet ir naudojasi Bulgarija kaip koridoriumi neteisėtam naftos importui į ES.

Pinigai ir paslaugos

"Lukoil" vietininkas Bulgarijoje V.Zlatevas ir premjeras Boiko Borisovas neneigia savo senų ryšių. 2001 m. "Lukoil" pasirašė sutartį su tuomet Vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pareigas ėjusio B.Borisovo įkurta saugumo kompanija "Ipon" dėl dujotiekio, einančio iš Burgaso, kur yra naftos perdirbimo įmonė, į Sofiją, apsaugos.

Valentinas Zlatevas

Šis susitarimas suteikė B.Borisovui stabilias pajamas ir jis susikūrė savo politinę karjerą, prasidėjusią nuo 2005 m. Sofijos miesto mero rinkimų. "WikiLeaks" duomenimis, dėl iš "Lukoil" per tarpininkus gautų pinigų 2009 m. B.Borisovo politinė jėga – partija "Piliečiai už europietišką Bulgarijos plėtrą" – sužibėjo nacionaliniuose rinkimuose.

B.Borisovą ir V.Zlatevą sieja glaudūs ryšiai. "B.Borisovui priimant svarbius politinius sprendimus didelę reikšmę turi jo lojalumas V.Zlatevui. Nuo pat darbo mero poste jis pritraukė "Lukoil" į daugybę vyriausybinių partnerysčių: "Lukoil" dovanojo asfalto miesto gatvių remontui, perėmė paminklo sovietų armijai priežiūrą ir finansavo socialinio būsto statybas. Atsakydamas į tai B.Borisovas parėmė miestui nuosavybės teise priklausančios žemės naudojimą naujų "Lukoil" degalinių stočių statybai", – rašo "Bivol".

Būta įtarimų, kad V.Zlatevas gali būti susijęs su Rusijos žvalgyba Bulgarijoje. Tai paaiškintų jo keistas pastangas ne tik rūpintis "Lukoil" verslu, užtikrinti stabilų Rusijos naftos ir dujų importą, bet ir apskritai Rusijos interesais Bulgarijoje.

Pavyzdžiui, dėl oficialiai nepaaiškintų priežasčių 2011 m. V.Zlatevas dalyvavo Bulgarijos ekonomikos, energetikos ir turizmo viceministrės Marijos Kosevos susitikime su "Rosatom" atstovais Maskvoje, kuriame kalbėta apie dėl Belenės AE statybos projektą.

Beleno AE, antroji atominė elektrinė Bulgarijoje, buvo suplanuota dar devintajame dešimtmetyje, tačiau vėliau buvo užšaldyta. 2002 m. Bulgarijos valdžia ketino pasirašyti statybos susitarimą su antrine Rusijos kompanijos "Rosatom" įmone "Atomenergoproekt", projektą aktyviai rėmė tuomet daugumą parlamente turėjusi Bulgarijos socialistų partija. Kai 2009 m. į valdžią atėjo B.Borisovas ir jo partija, jis pirmiausia užšaldė projektą (tai leido nuo projekto nušalinti jam netinkamus žmones ir įmones, susijusias su socialistais), o 2010 m. vėl atnaujino derybas su "Rosatom". Projektas sustabdytas tik 2012 m., spaudžiant ES.

Tiesa, V.Zlatevas išskaido riziką ir palaiko gerus santykius su visų pagrindinių partijų politikais. Anot "Bivol", 2016 m. "Lukoil" perdavė didelį pakrantės žemės plotą netoli savo perdirbimo gamyklos turkų mažumai atstovaujančio Judėjimo už teises ir laisves tuomečiam vadovui Ahmedui Doganui.

Ahmedas Doganas

Teritorijoje išdygo didžiulis privatus A.Dogano kompleksas, o visuomenė neteko teisėtos prieigos į paplūdimį. A.Dogano ir V.Zlatevo santykiai buvo palaikomi per ofšorines kompanijas.

2019 m. V.Zlatevas buvo atleistas: žiniasklaidos teigimu, "Lukoil" centrinėje būstinėje būta nepasitenkinimo didžiuliu pelno praradimu.

Nuostoliai ir nauda

Kitas didelis Rusijos verslo atstovas Bulgarijos ekonominėje ir politinėje arenoje – "Vneštorgbank" bankas, kurio 60,93 proc. akcijų priklauso Rusijos valstybei.

Pastaraisiais metais bankas dalyvavo keliose įtartinose investavimo schemose skirtingose šalyse. Bent dvi šios "investicijos" buvo susijusios su Bulgarija: Bulgarijos telekomunikacijų įmone (trečia pagal dydį Bulgarijos mobiliojo ryšio bendrovė, buvusi valstybinio laidinio telefono tinklo operatorė) ir kompanija "Bulgartabac".

Pirmuoju atveju kalbama apie telekomunikacijos įmonės perleidimą iš pradžių žinomam bulgarų investuotojui Spasui Rusevui, o galiausiai, pasinaudojus "Vneštorgbank" ir imitavus neva teisėtą sandorį, vertingas akcijų paketas atiteko skandalingam bulgarų verslininkui Cvetanui Vasiljevui, nuo teisėtvarkos besislapstančiam Serbijoje. Vėliau akcijas perėmė Bulgarijos politiniam elitui artimi verslininkai.

Legendinė Bulgarijos tabako bendrovė "Bulgartabac" 2011 m. buvo parduota kompanijai iš Austrijos "BT Invest GmbH" už gerokai žemesnę kainą nei rinkos vertė: 79,83 proc. valstybinės tabako bendrovės akcijų investuotojui kainavo 100,1 mln. eurų. "BT Invest" tuo metu priklausė Kipre registruotai bendrovei "VTB Capital Pe Investment Holding Ltd. Naujasis savininkas įsipareigojo per dvejus metus investuoti 7 mln. eurų ir penkerius metus kasmet pirkti 5 000 tonų bulgariško tabako.

2015 m. "Bulgartabac" šeimininkė atsidūrė Deliano Pejevskio, laikomo korupcijos simboliu Bulgarijoje, rankose. Atstovaudamas Judėjimui už teisę ir laisvę parlamente, jis kontroliuoja daugybę įmonių. Tarp jų (kartu su motina Irena Krasteva, buvusia Nacionalinės loterijos vadove) – ir 80 proc. Bulgarijos žiniasklaidos įmonių, kuriomis savo tikslams naudojasi valdančioji koalicija, akcijos. Būtent dėl tokios žiniasklaidos koncentracijos politikų rankose Bulgarijos spaudos laisvės indeksas yra itin mažas – ji yra 111 vietoje.

Išnagrinėjus tabako kompanijos privatizavimo peripetijas, paaiškėja, kad "Vneštorgbank", žaisdamas su šios įmonės savininko akcijomis, patyrė nuostolių. Jei sandoris prieštarauja ekonominei logikai, kokia jo prasmė ir ko siekta?

Palaikyti artimus ryšius su pagrindėmis Bulgarijos partijomis naudinga ne tik šalyje veikiančioms kompanijoms. Atvirai ir ne šios partijos pasisakė prieš sankcijų Rusijos Federacijai įvedimą, o dabar siekia jas atšaukti.

"Toks politiškai motyvuotas verslas tiesiogiai ar netiesiogiai kenkia įstatymų viršenybei, nes ribojama žiniasklaidos laisvė ir daromas poveikis tokiai demokratinei institucijai kaip rinkimai, – sako Laisvosios Rusijos fondo analitikė. – Megzdamas ekonominius ryšius su vietos politikais, Rusijos verslas palaiko korupcijos praktiką Bulgarijoje, padeda sukurti žiniasklaidos koncentraciją ir pasinaudoti ją per rinkimus."

Įtariamasis prisipažino

30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas parke netoli Dunojaus jos gimtajame Rusės mieste spalio 6-ąją. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir pasmaugta. Netrukus suimtas 20-metis įtariamasis – iš Rusės kilęs vyras.

Šeštadienį jis išvyko iš Bulgarijos į Vokietiją, tačiau antradienį buvo sulaikytas Stadtės mieste. Neoficialiais duomenimis, jis prisipažino nužudęs žurnalistę. Anot motinos, padarė tai būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų.

Paskutinė laida

Ar yra ryšys tarp nusikaltimo ir žurnalistės darbo, žinybos kol kas neatskleidžia. Jos užsimena, jog visi požymiai rodo, kad tai buvo spontaniškas užpuolimas iš seksualinių paskatų. Tačiau Bulgarijos piliečiai ir žurnalistų bendruomenė neabejoja, kad V.Marinova tapo sąmokslo auka, o užsakovus sieja su paskutine jos laida, skirta ES lėšų grobstymui.

Kokią istoriją prieš mirtį savoje televizijos TVN laidoje "Detektorius" pasakojo V.Marinova? Paskutiniais jos eterio svečiais buvo žurnalistinių tyrimų asai Dimitaras Stojanovas iš portalo "Bivol" ir rumunas Atila Biro iš "Rise Project Romania", atskleidę korupcines schemas, kaip grobstomos ES paramos bei Bulgarijos biudžeto lėšos.

Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų centre dirbančių žurnalistų – ES spaudos ir medijų laisvės centro bei fondo "IJ4EU prie Europos Komisijos finansuojamo projekto autorių – atskleistos korupcinės schemos centre – kompanija "GP Group" ir vienas turtingiausių bei įtakingiausių Bulgarijos žmonių Valentinas Zlatevas.

Vagia ES lėšas

Gavę vidiniam naudojimui skirtus kelių Bulgarijos kompanijų dokumentus D.Stojanovas ir A.Biro atskleidė, kaip pasitelkus juodąją buhalteriją su Rusija susiję verslininkai grobsto ES lėšas. Daugiausia kalbama apie statybos projektus, kurių vertė – šimtai milijonų Bulgarijos levų. Didelių statybų vystytojų samdomi konsultantai, pašalindami konkurentus padeda laimėti konkursus, suklastoja dokumentus, pagal kuriuos išmokamos milžiniškos sumos.

Tokiu būdu buvo pasisavinta, "Bivol skaičiavimais", daugiau kaip 40 proc. ES kofinansuojamiems projektams skiriamų lėšų.

"Pasitelkus įvairias subrangovų įmones, dirbtinai padidinus kainas buvo faktiškai išgrobstyta labai didelė suma iš projektų, kurie buvo finansuojami Europos Komisijos ir Bulgarijos biudžeto", – pasakojo organizacijos "Human Right Youth Education" Europos tinklo valdybos narys Maksimas Burmickis. – Ši schema leido vėliau pinigus pervesti į lengvatinio apmokestinimo bendroves. Kelių tokių bendrovių beneficiarai yra Rusijos verslininkai."

Žurnalistams pavyko atsekti, kad šioje nusikalstamoje schemoje svarbų vaidmenį vaidina tarptautinis Rusijos naftos koncernas "Lukoil", turintis artimų ryšių su šios šalies valdžia.

Turtingas ir įtakingas

Žurnalistams pavyko atsekti, kad šioje nusikalstamoje schemoje svarbų vaidmenį vaidina tarptautinis Rusijos naftos koncernas "Lukoil", turintis artimų ryšių su šios šalies valdžia. Nors dokumentuose šios kompanijos vardas tiesiogiai neminimas, schemose figūruoja "Lukoil" Bulgarijos skyriaus vadovas V.Zlatevas. Jis vienas grupės "GP Group" beneficiarų ir, kaip teigia žurnalistai, vienas jos savininkų.

V.Zlatevas mokėsi Maskvoje, 1994–1998 m. buvo atsakingas už tuomet dar tik būsimo naftos ir dujų milžino koncerno "Rosneft" eksportą, o 2001 m. Rusijoje apgynė mokslų daktaro disertaciją. "Lukoil" prezidentą Vagitą Alekperovą Bulgarijos žiniasklaida vadina jo kurso draugu.

Dabar jis vienas turtingiausių Bulgarijos žmonių, draugauja su premjeru Boiko Borisovu. Apie milžinišką V.Zlatevo įtaką Bulgarijos politikai ne kartą rašė žiniasklaida.

Kelios kompanijos, minimos biudžeto lėšų plovimo schemose, užregistruotos tuo pačiu adresu Sofijoje – Černi Vrch bulvaras 59A. Ten pat yra ir vieno bulgariškojo "Lukoil" filialų bei pagrindinis "GP Group" biuras. Pastatas priklauso kompanijai, supirkusiai žemės sklypus "Lukoil" degalinėms. Ir, kaip galima spręsti iš dokumentų, šie sandoriai buvo vykdomi dirbtinai padidintomis kainomis. Įtartinai atrodo ir kitų nekilnojamojo turto objektų sandoriai, kuriuos vykdė "Lukoil".

Bulgarijos žurnalistų gautuose dokumentuose kalbama apie aukštas pareigas einantiems valdininkams duotus kyšius – juos mokėdavo "GP Group" samdytos konsultacinės firmos.

"Bivol" tyrime minimi du verslininkai, glaudžiai susiję su "Lukoil" – Rolandas Isajevas ir Paatas Gamgonešvilis – pastatę Sofijoje vieną didžiausių prekybos centrų "Paradise center". Viename vystymo projekte jie bendradarbiauja su buvusiu "Lukoil" vadovu, buvusiu Rusijos federacijos tarybos nariu Ralifu Safinu.

R.Isajevas ir Gamgonešvilis susiję su projektu "Starosel" – viešbučių kompleksu su nedidele vyno darykla – kuris buvo finansuojamas iš ES fondų. "Bivol" žurnalistų teigimu, dotacijos galėjo būti iš dalies nusavintos dirbtinai padidinus pirkimų kainas. Abu verslininkai, be Rusijos pilietybės, turi ir Bulgarijos.

Viktorija Marinova

Mįslingas sulaikymas

Kad tyrimas – ne iš piršto laužtas, o dokumentai yra ypač svarbus įrodymas, byloja ir trukdymai, su kuriais susidūrė žurnalistai. Rugsėjo viduryje, praėjus dienai po to, kai buvo paviešinti žurnalistinio tyrimo rezultatai, D.Stojanovo ir A.Biro informatorius iš "GP Group" pranešė, kad kompanijoje pradėti naikinti svarbūs dokumentai.

Gavę šią žinią žurnalistai kreipėsi į policiją, o patys nuvyko prie kompanijos pastato. Išvydę į sunkvežimį kraunamus maišus su, kaip manė, dokumentais, D.Stojanovas ir A.Biro ėmė jį sekti, kol pasiekė laukymę, kurioje liepsnojusiame lauže deginti dokumentai. Tačiau pabandžiusius sustabdyti šį procesą žurnalistus suėmė vietos policija.

Sulaikomi jie bandė aiškinti, kad yra žurnalistai, tačiau iš jų buvo atimti telefonai, dokumentai, neleista susisiekti su advokatu. Sulaikymo procedūra truko porą valandų. Kai galiausiai paaiškėjo sulaikytųjų užmačios, nuvykę prie laužavietės D.Stojanovas ir A.Biro rado tik pelenus ir apdegusius popierius.

Planuose – nauji tyrimai

Be šių D.Stojanovo ir A.Biro surinktų duomenų, nužudytoji žurnalistė ketino paviešinti savo tyrimą, kurio metu atskleista korupcija atstatant Chitrino kaimą. 2016-ųjų gruodį čia įvykus chemines medžiagas vežusio traukinio katastrofai, žuvo septyni žmonės, trys dešimtys buvo sužeista. Katastrofos metu kilęs gaisras nuniokojo gyvenvietę – 20 pastatų buvo sugriauti.

Anot žiniasklaidos, nelaimės padariniams likviduoti ir pastatams atstatyti buvo skirtos didelės sumos pinigų, tačiau pusė jų dingo. Manoma, kad su šia istorija taip pat susijusi "GP Group". Nužudytoji žurnalistė su kolegomis iš televizijos ir "Bivol" ketino atskleisti tiesą.

Istorija tampa dar labiau dramatiška, žinant, kad 2008-aisiais dėl korupcijos Bulgarijai jau buvo sustabdyta ES parama.

„Lukoil“ antrinės įmonės „Lukoil UchtaNeftegaz“ vikšrinis transporteris GAZ-71 nuskendo anksti ryte mėgindamas kirsti upelį maždaug už 20 km nuo miesto tipo gyvenvietės Kožvos.

„Pirminiais duomenimis, Komijoje nuskendo septyni darbininkai. Devyni žmonės važiavo per miško upelį vikšriniu transporteriu, bet klaidingai įvertino vandens telkinio gylį. Išsigelbėti pavyko tik dviem“, – sakoma naujienų agentūros „Interfax“ gautame Tyrimų komiteto pranešime.

Nurodoma, kad įvykio vietoje Pečioros rajone dirba tyrėjai, kriminalistai ir gelbėtojai.

„Visų septynių darbininkų kūnai iš transporterio buvo ištraukti 11 val. 5 min. (vietos ir Lietuvos) laiku. Jų mirties priežastis nustatinėjama“, – „Interfax“ sakė Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninio padalinio atstovai.

Pranešime pažymima, jog pelno šuolis nulėmė vienkartinės pajamos antrąjį ketvirtį, o be jų grynasis pelnas koncerno akcininkams padidėjo tik 6,8 proc. iki 176 mlrd. rublių

Pajamos augo 10,9 proc. iki 2,791 trln. rublių, EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų) - 1,3 proc. iki 386,7 mlrd. rublių.

Kapitalinės investicijos padidėjo 2,5 proc. iki 254,9 mlrd. rublių.

Angliavandenilių gavyba "Lukoil" valdomose įmonės augo 1,5 proc. iki 2,217 mln. barelių naftos ekvivalento per parą.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė siūlė vartotojams įsigyti „LUKOIL plus“ nuolaidų kortelę, kuri, pagal bendrovės tinklalapyje pateiktą informaciją, suteikia 3 ct arba 3,5 ct  nuolaidą, taip pat suteikia galimybę kaupti „LUKOIL pinigus“ bei gauti 20 procentų nuolaidą plovyklos paslaugoms. Naujo tipo bendrovės degalinių „Cash & Drive“ informaciniuose stenduose nurodoma, kad nuolaidos su nuolaidų kortelėmis degalams netaikomos. Taigi bendrovė skatino vartotojus įsigyti kuo daugiau degalų, tam, kad būtų sukaupta didesnė nuolaida, tačiau vartotojai jos negalėjo panaudoti naujo tipo bendrovės degalinėse ir taip buvo klaidinami apie nuolaidų kortelės teikiamą naudą.

Pažymėtina, kad bendrovės degalinių iškabose informacija apie degalų kainas buvo pateikiama tik tiems vartotojams, kurie ketina atsiskaityti grynaisiais pinigais arba mokėjimo kortele, o vartotojai, kurie ketina atsiskaityti kitais mokėjimo būdais (degalų mokėjimo kortele (kreditine, debetine), dovanų kortele bei mobiliąja pinigine), nebuvo informuojami apie jiems taikomą galutinę degalų kainą ir tokiu būdu ši informacija buvo nuslepiama. Atkreipiamas dėmesys, kad degalinių informaciniuose stenduose turi būti nurodyta standartinė mažmeninė kaina, taikoma visiems vartotojams, kad vartotojai galėtų priimti jiems suteikta informacija paremtą geriausią sprendimą.

Už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą bendrovei skirta 4 344 eurų bauda. Bendrovė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą skundą atmesti. Bendrovė šį sprendimą dar gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.