„LVAT nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui (iki 2023 m. gruodžio 31 d. teismo pavadinimas buvo Vilniaus apygardos administracinis teismas) nagrinėti iš naujo“, – Eltai teigė LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė.

Ši LVAT nutartis yra neskundžiama.  

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusių metų liepą panaikino 2022 m. birželį tuometiniam VST vadovui R. Pociui skirtą papeikimą. Teismas priėjo išvados, kad tiek VRM, atlikdama tarnybinį patikrinimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą R. Pociui, padarė procedūrinių pažeidimų.

Šį VAAT sprendimą VRM apeliacine tvarka apskundė LVAT.

Ministerijos vertinimu, procedūriniai pažeidimai, padaryti skiriant papeikimą R. Pociui, nebuvo esminiai ir galėję lemti neteisingą asmens veiksmų vertinimą. VRM manymu, Vyriausybės nutarimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Pociui yra pagrįstas, nes nustatyti akivaizdūs Vidaus tarnybos statuto pažeidimai. VRM laikosi pozicijos, kad buvusio generolo nusižengimai – nedalyvavimas darbiniuose posėdžiuose, tinkamos vidaus kontrolės neužtikrinimas, viršijimas vadovaujamai įstaigai nustatytos kompetencijos – negali būti vertinami kaip mažareikšmiai.

VRM 2022 m. birželį (vėliau Vyriausybė nutarimu patvirtino) R. Pociui skyrė papeikimą už nepaklusnumą.

Tuomet VRM skelbė, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams. Anot ministerijos, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę, o tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą. Apie kokį planą tada buvo kalbama, tuomet patikslinta nebuvo.

ELTA primena, kad 2022 m. spalį tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir tarnybą palikusio buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas, kurio metu R. Pocius pasidalijo informacija apie 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot jo, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo. Generolas taip pat teigė po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukęs reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė mobingą bei žeminimą.

A. Bilotaitė buvusio VST vadovo R. Pociaus kaltinimus atmetė. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau tai nebuvo susiję su 2021 m. įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjo administracinę bylą, kurioje pareiškėjas ginčijo Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam pabėgėlio statuso, šią savaitę paskelbė teismas.

Toks sprendimas buvo priimtas remiantis įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostata, pagal kurią pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad asmuo padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą ne prieglobsčio šalyje prieš pripažįstant jį pabėgėliu.

Kita vertus, pažymi LVAT, pareiškėjas jau yra atlikęs bausmę už nusikaltimą, dėl kurio padarymo atsisakyta prieglobstį suteikti, todėl, jo supratimu, pabėgėlio statuso netaikymo nuostata nebeturėtų būti taikoma.

Pasak pranešimo, LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl ES direktyvos, įtvirtinančios vieną iš pabėgėlio statuso nesuteikimo pagrindų, aiškinimo.

Lietuvos teismas prašo ESTT išaiškinti, ar vertinant asmens, kuris tenkina kitus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, veiksmų atitiktį direktyvoje numatytam pabėgėlio statuso nesuteikimo pagrindui, egzistuoja pareiga atsižvelgti į jo jau atliktą bausmę,  suteiktą malonę, amnestiją ar kitą panašaus pobūdžio aplinkybes.

2011 metų direktyva dėl pabėgėlių statuso suteikimo numato, kad toks statusas nesuteikiamas, jei asmuo padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą ne prieglobsčio šalyje prieš pripažįstant jį pabėgėliu.

LVAT nagrinėja administracinę bylą, kurioje už užmokestį mokymo paslaugas išimtinai anglų kalba teikianti ugdymo įstaiga skundėsi Valstybinės kalbos inspekcijos skirtu nurodymu, kad mokytojai, direktorė ir jos pavaduotoja ugdymui išlaikytų lietuvių kalbos egzaminą arba pateiktų dokumentus, patvirtinančius nustatytą kalbos mokėjimo kategoriją.

Kaip skelbia LVAT, bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar be jokių išimčių privačiose tarptautinėse mokyklose dirbantiems mokytojams ir administracijai Lietuvoje taikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, kai nesudaroma galimybė atsižvelgti į jokias įstaigos veiklos specifiškumą lemiančias aplinkybes, atitinka ES teisę.

Teisėjų kolegija šią savaitę nusprendė kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir atsakyti į klausimus dėl tokio reikalavimo.

Kaip pranešė LVAT, Seimo narių grupė į teismą kreipėsi abejodama, ar minėta programa mokiniams nėra nustatomas privalomas ugdymas, nors esą pagal Konstituciją asmenims iki 16 metų privalomas tik mokslas.

Taip pat kvestionuojama, ar tokios programos nederėtų vertinti kaip vaikų auklėjimo, be kita ko, formuojant jų dorovines nuostatas, kai, pareiškėjų teigimu, Konstitucija garantuoja tėvų teisę savo vaikų doroviniu auklėjimu rūpintis nevaržomai.

Seimo narių inicijuotą norminę bylą 2024 m. nagrinės išplėstinė LVAT kolegija.

ELTA primena, kad šių metų rudenį kilo diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių gyvenimo įgūdžių pamokų. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose paplito netikras dokumentas, esą naujosiose pamokose moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje ragino įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti naująją programą. Jis užsiminė, kad, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.

Tuo metu Seimo opozicinės frakcijos siūlė iš gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą. Šiai iniciatyvai nebuvo pritarta.

Šių metų gruodį parlamentaras Mindaugas Puidokas pranešė, kad surinkta virš 100 tūkst. parašų, siekiant stabdyti Gyvenimo įgūdžių programos pamokas. Šis kreipimasis, kaip minėta, perduotas LVAT.

„Tiriant pareiškėjų kvestionuojamų metodikos nuostatų teisėtumą nebuvo nustatyta jų neatitikties aukštesnės galios teisės normoms“, – rašoma liepos 5 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartyje.

Seimo narė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė ginčijo aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką kaip neatitinkančią tiek Europos Sąjungos reikalavimų, tiek nacionalinių teisės aktų.

„Žalos aplinkai dydis yra vertinamas teoriškai, t. y. nenustatinėjant konkrečiam aplinkos (gamtos) komponentui padarytos žalos bei jos dydžio, o tik taikant standartines matematines formules, (...) metodikoje nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokiu pagrindu nustatyti teršalų fiksuoti įkainiai, tarifai bei aplinkos komponentams taikomi koeficientai, (...) tuo atveju, jeigu žala yra sukeliama teršalu, kuris nepatenka į metodikoje nurodytą sąrašą, tokiu atveju žala aplinkai nėra atlyginama“, – teismui teigė L. Mogenienė.

Byloje keltas klausimas dėl metodikos punktų, kuriuose įtvirtintos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ar gilesniems jos sluoksniams, orui ir aplinkos komponentams teršiant atliekomis apskaičiavimo taisyklės, teisėtumo.

Aplinkos ministerija teismui teigė, kad metodikoje taikomi standartiniai žalos skaičiavimo principai ir tarifai, o kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybės vertinamos aplinkos būklės atkūrimo priemonių planuose.

„Šiai dienai ne kiekviena medžiaga gali būti efektyviai aptinkama, tačiau laboratoriniai tyrimai nuolat tobulėja. Tai, kad metodika neapima holistiškai visų įmanomų teršalų (cheminių medžiagų ar jų junginių), nereiškia, kad metodika yra nepakankama. Priešingai – remiamasi mokslo žiniomis apie tam tikrų teršalų kenksmingumą, jų poveikį ir galimybėmis aptikti“, – aiškino ministerija.

LVAT konstatavo, kad aplinkos ministras turėjo teisę nustatyti įsakymu aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką.

Kaip pranešė teismas, nepaisant to, jog Vyriausybės nutarimu laikinai buvo suvaržyta pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė, tai padaryta laikantis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo ir norint apsaugoti žmonių bei visuomenės sveikatą, siekiant bendros tautos gerovės.

LVAT sprendė, ar dėl Vyriausybės nutarimo nuo 2020 metų kovo 16 dienos iki gegužės 17 dienos taikytų karantino veiklos apribojimų bendrovei „Aukštaitijos implantologijos klinika“ turėtų būti atlyginta žala.

LVAT pripažino, kad nutarimu įtvirtintas reguliavimas neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, ir nenustatė neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą taip pat atmetė neradęs pagrindo abejoti nutarimo teisėtumu.

Bylą pasiekus LVAT, išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti nutarimo teisėtumą. Sausio 24 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad ginčyti nutarimo papunkčiai neprieštaravo Konstitucijai ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, pabrėžė, kad Vyriausybės nutarimo įtvirtintu teisiniu reguliavimu iš tiesų laikinai buvo suvaržyta asmenų, besiverčiančių grožio ar odontologijos paslaugų teikimu, ūkinės veiklos laisvė, kadangi tam tikru laikotarpiu buvo draudžiama teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą, teikimas.

Visgi tokios priemonės nustatytos atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją bei siekiant riboti šios ligos plitimą. Tokiu reguliavimu nustačius konkrečias profilaktikos ir kontrolės priemones siekta įgyvendinti konstituciškai svarbų tikslą ir viešąjį interesą – žmonių ir visuomenės sveikatos apsaugą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme (LVAT) ketvirtadienį paskelbė, kad šių biodegalų kiekį ir jo apskaičiavimo metodiką numatantis energetikos ministro įsakymas neprieštarauja įstatymams.

„Energetikos ministras nepažeidė jokių jį imperatyviai saistančių aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, ministras įgyvendino jam įstatymais suteiktus įgaliojimus“, – teigiama LVAT nutartyje.

Šalyje suvartojamų biodegalų, pagamintų iš palmių riebalų rūgščių distiliato, kiekis nustatytas 2021-ųjų gruodžio 15 dienos ministro įsakymu, jame taip pat nurodoma, kad nuo 2022-ųjų liepos šis kuras laikomas biodegalais, pagamintais iš maistinių ir pašarinių augalų.

Teismui įsakymą apskundę Seimo nariai Aidas Gedvilas ir Gintautas Paluckas abejojo, ar ministras apskritai turi teisę apibrėžti transporto sektoriuje suvartojimų tokių biodegalų kiekį, nustatyti jo skaičiavimo metodiką, priskirti šį biokurą konkrečiai degalų rūšiai.

Palmių riebalų rūgščių distiliatas – aliejaus gamybos šalutinis produktas. Žaliosios politikos institutas skelbia, kad daugelis  Europos Sąjungos valstybių jau atsisakė arba palaipsniui atsisako palmių aliejaus ar jo distiliato naudojimo biodegaluose siekiant mažinti neigiamą poveikį miškams.

2021-ųjų kovą Seimo priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas numato, kad palmių aliejų biodegalų gamybai galima naudoti tik iki 2024 metų, o vėliau priklausytų nuo to, kokioje žemėje auginamos palmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš dalies patenkino Konkurencijos tarybos prašymą dėl asmeninės atsakomybės vairavimo mokyklų vadovams – 10-čiai asmenų apribota teisė eiti vadovo pareigas nuo vienerių iki trejų metų, taip pat skirtos baudos, ketvirtadienį pranešė taryba.  

„Atsižvelgdama į atsakovų padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, LVAT teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl papildomos sankcijos – baudos atsakovams neskyrimo. (...) Nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas iš pavojingiausių Konkurencijos įstatymo pažeidimų – ūkio subjektai sudarė draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą Vilniaus ir Kauno miestuose dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo“, – teigiama LVAT nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas buvo skyręs švelnesnes sankcijas – be apribotos teisės vadovams eiti vadovaujančias pareigas, tik vienam jų buvo skirta piniginė bauda. Tačiau LVAT nutarė skirti baudas vadovams, prisidėjusiems prie kartelio.

Įvertinęs pažeidimo mastą, trukmę ir kitas aplinkybes įmonių „Automotoket“, „Autoplaza“, „Daugva ir ko“, „Dovanėlė Jums“, JTMC, Sostinės vairavimo mokykla, „Auto ABC“, „Auto ABCDE“ ir „Visagalis“ vadovams LVAT apribojo teisę eiti vadovaujančias pareigas trejus metus, o J. Rinkevičiaus vairavimo mokyklos vadovui – vienerius metus.

Be to, jiems papildomai skirtos baudos – nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.

Konkurencijos taryba 2018 metų gruodį skelbė, kad 26 vairavimo mokyklos ir jas vienijanti asociacija LVMA derino įkainius už vairavimo kursus Vilniuje, Kaune bei Jurbarke. Taryba tuomet daliai jų skyrė maksimalią baudą, siekiančią dešimtadalį jų metinių pajamų.

LVAT 2020 metų kovą galutinai pripažino, jog vairavimo mokyklos ir asociacija derino įkainius, tačiau atsižvelgęs į sunkią dviejų įmonių finansinę padėtį baudas sumažino. Kitų įmonių skundai buvo atmesti, pripažinus, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę atmetė įmonės skundą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuris aplinkosaugininkų priskaičiuotą mokestį sumažino nuo 194 tūkst. iki 39 tūkst. eurų. Girelės paukštynas LVAT prašė dar labiau sumažinti mokestį.

„Teismas pagrįstai (...) sprendė, kad nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiai bendrovei“, – rašoma LVAT nutartyje.

Aplinkos apsaugos departamentas 2021 metais Girelės paukštynui priskaičiavo 194,4 tūkst. eurų mokesčio už 2017–2019 metais nedeklaruotus požeminio vandens išteklių kiekius, taikant 10 kartų didesnį tarifą. Įmonė šį sprendimą apskundė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 metų lapkritį įmonės skundą tenkino iš dalies ir mokestį sumažino iki  38,9 tūkst. eurų.

VAAT teigė, kad nebuvo nustatyta, jog įmonė pažeidimą padarė tyčia ar siektų nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekius. Teismas vertino, kad sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta, neproporcinga pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Bendrovė neneigė padariusi pažeidimą, tačiau nurodė, kad jo priežastys buvo susijusios su netinkamu teisės aktų išmanymu. Skunde LVAT įmonė prašė panaikinti VAAT sprendimą ir sumažinti priskaičiuotą mokestį iki 1,5 karto.

2017–2019 metais bendrovė išgavo ir naudojo požeminio vandens išteklius, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių už juos. Iš viso ji išgavo 182,4 tūkst. kubinių metrų požeminio vandens. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 11 dieną patvirtino pirmos instancijos teismo sprendimą, kad konkursas liko neužbaigtas.

LVAT paliko galioti 2021 metais priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, kuriuo atmestas A. Spruogio prašymas paskirti jį departamento vadovu, nes jis nelaimėjo konkurso, tačiau kartu panaikintas Valstybės tarnybos departamento (VTD) sprendimas laikyti konkursą neįvykusiu – teismas įpareigojo ministeriją priimti motyvuotą sprendimą dėl tolesnės konkurso eigos.

A. Spruogis 2021 metais VAAT prašė panaikinti Aplinkos ministerijos ir VTD sprendimą konkursą laikyti neįvykusiu ir prašė įpareigoti institucijas paskirti jį vadovu.

A. Spruogis teigė, jog 2021 metais dalyvavo konkurse, buvo vienas iš dviejų atrinktų pretendentų, vėliau buvo pakviestas į pokalbį su aplinkos ministru, tačiau kitam pretendentui atsiėmus savo kandidatūrą konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu ir nuspręsta skelbti naują.

A. Spruogio teigimu, konkursas negalėjo būti laikomas neįvykusiu, nes nei jis, nei kitas pretendentas neatsisakė būti siūlomi į pareigas ir dalyvauti pokalbyje su ministru.

Be to, A. Spruogis prašė priteisti jam atlygį už laiką nuo 2021 metų rugpjūčio, kai jis esą turėjo būti paskirtas vadovauti įstaigai.

Ministerija teismui nurodė, kad vienam iš pretendentų atsisakius dalyvauti konkurse likęs automatiškai laimėtoju netampa, be to, ministras nebegalėjo priimti motyvuoto sprendimo.

VTD siūlė pateikti kitą iš eilės pretendentą, tačiau ministerija tokio prašymo nepateikė ir konkursas paskelbtas neįvykusiu. Ministerija nurodo, kad ji galėjo, bet neprivalėjo prašyti departamento pateikti kitą pretendentą.

Teismo vertinimu, ministras gali prašyti trečio kandidato arba to neprašyti, tačiau šis sprendimas turi būti išdėstytas raštu ir motyvuotas.

„Sprendimo neprašyti trečio kandidato motyvai neatskleisti, jų negalima patikrinti, ar jie nepažeidžia teisės aktų reikalavimų“, – rašoma LVAT nutartyje.

Departamentui nuo praėjusių metų kovo vadovauja Giedrius Kadziauskas, laimėjęs antrą kartą skelbtą konkursą. Jis yra buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, buvęs ūkio viceministras. 

Įstaigos vadovo ieškota po to, kai Simonas Gentvilas 2021 metų balandį atleido nuo 2020 metų rugpjūčio departamentui vadovavusią Olgą Vėbrienę.