„Susiklosčiusi situacija yra paradoksali. Kai moteris, norėdama pasirinkti vyro pavardę, kuri yra moteriškos giminės, pavyzdžiui, Šarka, Lydeka, gali rinktis tik su galūne -ė arba su -ienė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) yra priėmusi sprendimą ir dabar ieško, kokie čia galėtų būti argumentai. Realiai aš jų negirdžiu, nes situacija yra paradoksali ir net nelogiška, kad žmogus gali vadintis Lydekė, bet negali vadintis Lydeka“, – komentavo Seimo narė Ieva Pakarklytė. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Tam, kad susišnekėtum, reikia šnekėtis. Metų pradžioje mūsų klausė, ar esama pavardžių rašymo sistema nepažeidžia moterų teisių, ar jos nėra diskriminuojamos. Mes atsakėme, kad, mūsų nuomone, nėra diskriminuojama. Na, o viešai buvo pareikšta, kad štai VLKK atmetė prašymą svarstyti moterų pavardžių darybą. Galiu dar kartą pakartoti, kad jei būtų atlikta poreikio analizė ir būtų pateikti argumentai, kodėl šis pokytis reikalingas, VLKK tikrai šį klausimą svarstytų. Kol kas lietuvių kalbos pavardžių sistemoje tokio precedento nebuvo. Na, o tam, kad jis atsirastų, reikia svarių argumentų“, – aiškino VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus.

 

„Pirmas teiginys, galimas modelis – tai lietuviškas modelis, bet problema yra kitur. Pavardžių sistemoje yra labai svarbu skirti vyrišką ir moterišką giminę. Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus. Tai ką, dabar įstatymų leidėjai rašys vadovėlius, kas privalu man rašyti, kas privalu VLKK, institutui ar universitetui?! Čia matau didžiulį bardaką. Bijau, kad  VLKK nelabai norėtų diskutuoti šiuo klausimus, bet, panašu, kad reikia tai daryti. Jeigu pažiūrėsime istoriją, VLKK keturis kartus buvo išvaikyta pavardžių klausimu“, – dėstė kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona.

Utenos aplinkosaugininkai, vykdydami akciją „Lydeka“, sekmadienį Molėtų rajone sulaikė asmenį, lydekavusį dviem  bučiais. Šįkart neteisėta žvejyba jam kainuos mažiausiai 1080 eurų.

Asmuo keturias lydekas draudžiamu laiku ir draudžiamu būdu sugavo Išnarų ežere. Už tai jam teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 960 eurų, nes pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką vienos lydekos bazinis įkainis yra 240 eurų.

Taip pat už šį pažeidimą gresia administracinė atsakomybė nuo 120 iki 300 eurų su minėtų įrankių konfiskavimu.

Aplinkosaugininkai įspėja, kad pavasario laikotarpiu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, kiršlius ir salačius.

Lydekas – nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.;

Sterkus – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.;

Salačius – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

Kiršlius – nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.

Pažeidėjams bus skirtos baudos, taip pat reikės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.

„Sulaikyti asmenys žuvį gaudė draudžiamu užkabinamuoju būdu. Tai toks būdas, kai žuvis gaudoma kabliu ar kabliuku už bet kurios kūno dalies išskyrus galvą. Pažeidimą padariusiems asmenims bus taikoma administracinė nuobauda iki 300 eurų su pažeidimo įrankių konfiskacija. Taip pat teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 163 eurus“, – sako Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.

Aplinkosaugininkas primena gyventojams, pastebėjus žvejybos pažeidimus nepamiršti kreiptis AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112. „Pranešti apie pastebėtus pažeidimus ypač svarbu ir dėl šiuo metu besitęsiančio lydekų neršto, kai jos yra labiausiai pažeidžiamos“, – teigia S. Mikėnas.

Kaip penktadienį pranešė departamentas, vasario 16-ąją atlikus patikrinimus aštuoniuose Ignalinos rajono ežeruose, Milašaičio ežere nustatytas asmuo, neteisėtai pagavęs lydeką. Jis žvejojo draudžiamu būdu su vėliavėlėmis ir masalui naudojo gyvą žuvelę.

Už šį pažeidimą asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir reikės atlyginti aplinkai padarytą žalą – 240 eurų. Iš pažeidėjo taip pat paimta žvejybinė dėžė, penkios vėliavėlės ir sugautas laimikis.

Tuo metu Dysnų ežere aptikti trys bešeimininkiai draudžiami žvejybos įrankiai – statomieji tinklai, jie ištraukti iš vandens.

Reido metu pareigūnai ežerų apsauginėje juostoje nustatė galimai du neteisėtus medžių kirtimus ne miško žemėje. Dėl šios situacijos pradėtas patikrinimas.

„Nors lydekos – vieni didžiausių Lietuvos vandenų plėšrūnų, jos labai trapios ir lengvai sužeidžiamos kabliuku, sunkiai išgyvena per ilgai išbuvusios sausumoje, todėl itin svarbu šiuo laikotarpiu jas apsaugoti ir laikytis galiojančių draudimų“, – teigia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Svarbu ir tai, kad lydekos neatsiejamos nuo vandens telkinių ekosistemos – jos savotiškos vandens telkinių „sanitarės“, kurios misdamos smulkiomis ir menkavertėmis žuvimis sudaro palankias sąlygas daugintis ir vystytis vertingesnių rūšių žuvims.

Priklausomai nuo oro sąlygų, lydekų neršto laikotarpis prasideda kovą ir trunka iki balandžio. Šių žuvų populiacijos žvejybos draudimas (vasario 1–balandžio 30 d.) galioja visuose Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose ir taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams, pranešime pažymi Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

„Atkreipiame visų žvejų dėmesį, kad 2021 m. lydekų gaudymo draudimas galiojo iki balandžio 20 d., o šiais metais net dešimt dienų ilgiau t. y. iki balandžio 30 d., siekiant apsaugoti lydekų išteklių būklę“, – sako S. Tuska.

Pasak aplinkosaugininko, galima suskirstyti „Lydekos 2022“ kontrolę į kelis etapus – žvejų kontrolė žiemą ant ledo ir per pavasarinį nerštą ištirpus ledui. „Jei išsilaikytų šaltesni orai ir ledas neištirptų, lydekos vis vien išnerštų, tik šiuo atveju po ledu ar artimiausiuose aptirpusiuose vandens telkinių pakraščiuose. Taigi lydekas apsaugoti šiuo laikotarpiu itin svarbu, kad išlaikytume jų populiaciją“, – sako S. Tuska.

Norint apsaugoti lydekas neršto metu, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. O lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį, perspėja aplinkosaugininkai.

Pasak departamento, pareigūnai ant Rėkyvos ežere žuvis gaudančius vyrus pradėjo tikrinti sulaukę pranešimo, kad vienas asmuo neteisėtai sužvejojo lydeką.

Kadangi ant ledo žvejų buvo daug, aplinkosaugininkai išsiskirstė ir pradėjo juos tikrinti.

Vienai pareigūnei priėjus prie žvejo ir paprašius parodyti laimikį šis aplinkosaugininkę nustūmė ir įmetė žuvį atgal į eketę.

„Asmens buvo paklausta, ar neturi sugavęs lydekų. Sulaukiau atsakymo – sugavau. Tada aš pasilenkiau prie žvejybinėje dėžėje esančio balto nepermatomo maišelio. Prisilietus prie jo, žuvis suspurdėjo ir pasirodė lydekos galva. Paprašiau žvejo mėgėjo atsitraukti, nes norėjau užfiksuoti lydeką. Tačiau netikėtai pilietis griebė lydeką, stipriai trenkė man į raktikaulį ir įmetė lydeką į vandenį“, – pranešime cituojama Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė Jovita Martinonienė.

Jos teigimu, vyras kategoriškai neigė sugavęs žuvį, tačiau pripažino pasipriešinęs pareigūnei.

Už neteisėtą lydekos sugavimą žvejui gresia bauda iki 300 eurų bei žvejybos įrankių konfiskavimas. Taip pat jam teks atlyginti 240 eurų žalą gamtai.

Aplinkosaugininkai pradėjo administracinę teiseną ir dėl pareigūnų reikalavimo nevykdymo, už tai vyrui gresia bauda iki 700 eurų.

„Netoleruosime jokių neteisėtų pažeidėjo veiksmų. Bet kuriam asmeniui, nepaklūstančiam teisėtiems aplinkosaugininko reikalavimams, gresia mažų mažiausiai administracinė atsakomybė“, – cituojama departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Anot aplinkosaugininkų, pažeidimai fiksuoti Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus regionuose.

Stambiausią lydekų laimikį aplinkosaugininkai aptiko Ukmergės rajone vasario aštuntą dieną. Keletą valandų pasaloje išbuvę pareigūnai sulaikė asmenį, kuris žvejodamas draudžiamu būdu ir metu buvo sugavęs 14 lydekų. Šis žvejys turės atlyginti 2030 eurų žalą.

Keturios nelegaliai pagautos lydekos rastos ant Telšių rajone esančio Biržulio ežero ledo. Čia lydekas žvejojęs asmuo sulaikytas, jam teks atlyginti 580 eurų žalą.

Mažiausiai žalos atlyginti teks ant Veisiejų ežero Lazdijų rajone sulaikytam žvejojusiam mėgėjui. Už vieną pagautą lydeką jam teks atlyginti 145 eurus žalos.

Visi šie pažeidėjai žvejojo tuo pačiu draudžiamu būdu – masalui naudodami žuvelę. Žvejyba žuvele draudžiama nuo sausio pirmos iki balandžio 20 dienos.

Be žalos atlyginimo visiems pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų kartu su pažeidimo įrankių konfiskavimu.

Per pirmąjį akcijos mėnesį aplinkosaugos pareigūnai organizavo 224 reidus ir patikrino 2775 žvejus mėgėjus. Iš viso buvo nustatyti 144 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, iš jų – 31 šiurkštus. Taip pat konfiskuoti 128 mėgėjų žvejybos įrankiai.

Aplinkos ministerijos pranešime rašoma, kad šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras.

Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose – ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugumoje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai. Net Kauno mariose, kuriose žuvų nuo 2013 m. pagausėjo apie keturis kartus, lydekų, greičiausiai dėl intensyvios jų žvejybos, nedaugėja.

Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Ten vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurie stato šakotines, paslėpdami jas po sniegu, ir gaudo besiruošiančias neršti lydekas.

Už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turės sumokėti po 145 eurus  žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Aplinkos ministerija kviečia žmones apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šią informaciją nedelsdami perduos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos budinčiam mobiliam aplinkosaugininkų ekipažui.

Lydekų žvejyba dėl neršto draudžiama nuo vasario 1 iki balandžio 20 dienos, numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės.

Nuo šeštadienio ne tik leidžiama lydekų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė, informuoja Aplinkos ministerija.

Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės negu 45 centimetrai.

Tuo metu nuo balandžio 20 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius. Čia sugautus karšius reikia nedelsiant paleisti atgal į vandenį.

Žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nesvarbu, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas privalu atlyginti padarytą žalą – po 60 eurų už kiekvieną karšį.

Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus daugiau – 180 eurų už kiekvieną karšį.

Už pažeidimą papildomai teks sumokėti ir iki 300 eurų baudą, be to, bus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės (meškerės, valtys ir kt.).

Siekiant apsaugoti karšių ir kitų žuvų nerštą 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose, čia nuo balandžio 20 dienos iki gegužės 20 dienos draudžiama bet kokia žvejyba.

Žvejams ministerija taip pat primena, kad iki gegužės 15 dienos dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, o iki gegužės 20 dienos – sterkus.

Jau anksčiau skelbta, kad hidroelektrinę valdanti bendrovė turės sumokėti beveik 140 tūkst. eurų už gamtai padarytą žalą. Tuo metu papildomo 1 mln. eurų hidroelektrinę valdanti norvegų kapitalo bendrovė „Baltic Hidroenergy“ gali ir nemokėti.

„Jeigu hidroelektrinę eksploatuojanti bendrovė parengs tvenkinio įžuvinimo planą ir įžuvins Dvariukų tvenkinį, žala bus kompensuota ir pinigų mokėti neteks“, - trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.

„Baltic Hydroenergy“ direktorė Aušra Skaudaitė BNS trečiadienį sakė, kad bendrovė ketina įžuvinti tvenkinį.

„Naujo ministerijos rašto nesu mačiusi, bet mūsų pozicija jau avarijos metu buvo, kad mes įžuvinsime, kiek bus nustatyta: kokios reikia rūšies, kiek reikia vienetų. Sudarysime planelį ir per metus ar per trejus - kaip priklauso - įžuvinsime“, - teigė A.Skaudaitė.

Pakruojo rajone, Dvariukų kaime, balandžio 23 dieną įvykuu užtvankos avarijai patvinusi Mūša užliejo nemažas teritorijas, taip pat staiga nuseko tvenkinio vanduo. Sutvarkius užtvanką vandens lygis pakilo.

„Baltic Hidroenergy“ nuomoja užtvanką iš valstybės.