Įvardyti kūno dalis

Vaikų psichologė Simona Velikienė sako, kad lytinio švietimo temomis su vaikais kalbėti galima pradėti nuo mažų dienų, tik svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas – skirtingas, todėl reikia prisitaikyti prie jo individualių poreikių ir suvokimo lygio.

„Nuo kūdikystės svarbu vaikui įvardyti kūno dalis su tikrais jų pavadinimais, įskaitant ir lytinių organų pavadinimus, – varpa ir makštis, arba penis ir vulva. Su 3–4 metų vaikais galima kalbėti, kuo skiriasi mergaitės nuo berniukų, apie 4–5 metus gali kilti klausimų apie gimimą, į juos reikia atsakyti vaikui suprantama kalba. Su 6–10 metų vaikais galima daugiau aptarti, kaip užsimezga gyvybė, kaip gimsta kūdikis, papasakoti apie brendimą, kūno pokyčius. Galima užsiminti apie lytinius santykius kaip apie suaugusių žmonių intymią veiklą, tik svarbu informaciją pritaikyti prie vaiko supratimo lygio ir pasakoti tiek, kiek jis klausia. Su 11–18 metų paaugliais verta detaliau kalbėti apie lytinius santykius, jų saugumą, lytines ligas, kontracepciją“, – komentuoja S. Velikienė.

Taktiškai, bet aiškiai

Psichologė aiškina, kad kalbėjimasis su vaikais lytiškumo temomis yra ilgalaikis procesas, todėl vertėtų suteikti vaikui informaciją laipsniškai ir būti pasirengusiems atsakyti į klausimus, jei tokių kiltų. Kalbantis tokiomis temomis tėvams reikia būti atsargiems, taktiškiems ir supratingiems.

„Vaikai turėtų žinoti, kad jie gali jumis pasitikėti ir kalbėti bet kokia tema, kuri jiems kelia susirūpinimą ar klausimų. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, suvokimo lygį ir kalbėti suprantamai, vartoti paprastus žodžius, pavyzdžiui, galima paklausti: „Ar esi girdėjęs apie lytinius santykius?“, „Ar turi kažkokių klausimų apie tai?“, „Ar žinai, kas yra lytinės ligos?“ ir pan. Gali būti, kad vaikas neatsakys iš karto, ir viskas dėl to yra gerai. Svarbu vaikui parodyti, kad esate pasirengę jį išklausyti, kai jis bus pasirengęs kalbėti“, – sako S. Velikienė.

Imtis: nemokama vakcinacija nuo ŽPV 11 metų sulaukusioms mergaitėms Lietuvoje vykdoma nuo 2016 m., o nuo pernai galima paskiepyti ir tokio paties amžiaus berniukus. / freepik.com nuotr.

Ji pataria kalbėti kuo aiškiau, vengti sudėtingos terminologijos ar pernelyg išsamios informacijos, nes vaikas gali sutrikti, atsiriboti. Pavyzdžiui, kalbant apie kontracepciją, galima kaip pavyzdžius paminėti prezervatyvus ar kontraceptines tabletes, paaiškinti, kaip jie veikia, o kalbant apie lytiniu keliu plintančias ligas – koncentruotis į tai, kaip sumažinti jų riziką laikantis saugaus lytinio gyvenimo būdo ir kodėl svarbi prevencija.

Informacijos ieško kitur

Pasak gydytojos akušerės-ginekologės prof. Kristinos Jarienės, lytiškai plintančių infekcijų ir dėl jų atsiradusių ligų prevencijos klausimas lytiškai šviečiant yra itin svarbus ir šią svarbą turėtų suvokti ir žinoti ne tik apie lytinį gyvenimą smalsaujantys paaugliai, bet labiausiai – jų tėvai ar globėjai, kurie turėtų būti pirmi ir vieni svarbiausių prevencinės žinios skleidėjų. Vis dėlto K. Jarienės ir kolegų atliktas Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių seksualinės elgsenos tyrimas atskleidė, kad, 56 proc. apklaustų vyresniųjų klasių moksleivių teigimu, tėvai niekada su jais nekalba lytinio gyvenimo temomis. Dar 14 proc. jaunuolių teigė, kad jie niekada nekalbės su savo tėvais lytinio gyvenimo temomis, net jei tėvai inicijuos tokį pokalbį. Tad galiausiai net 70 proc. paauglių reikiamos informacijos ieško pasirinkdami kitus prieinamus šaltinius. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad rizikingi lytiniai santykiai paauglystėje vėliau gali tapti rimtų reprodukcinės sveikatos sutrikimų priežastimi, tad šviesti visuomenę yra labai svarbu.

Kaip pavyzdį ji pamini vieną aktualiausių moterų sveikatos problemų Lietuvoje ir vieną dažniausių moterų onkologinių ligų – gimdos kaklelio vėžį, kurio didžiausias rizikos veiksnys yra ilgai išliekantys organizme aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai, į gimdos kaklelį patenkantys lytinių santykių metu.

Jei šiandien, atlikdama tyrimus, viruso neaptikau, dar nereiškia, kad jo neaptiksiu po kelerių metų, net jei moters lytinis gyvenimas jau kurį laiką bus sėslus.

„Tačiau ŽPV yra ne tik gimdos kaklelio vėžio sukėlėjai. Lygiai taip pat šie virusai aptinkami sergant makšties, vulvos, išangės vėžiu. Apie gimdos kaklelį kalbame bene garsiausiai, nes šiems virusams gimdos kaklelis patinka labiausiai. Kita vertus, pastaraisiais metais ypač daugėja kitų lokacijų vėžio atvejų, o šalia kitų rizikos veiksnių, kurie gali jį sukelti, vienas svarbiausių vėl yra ŽPV“, – sako gydytoja.

Gali atsirasti karpų

ŽPV, kurie sukelia vėžines ligas, priskiriami didelės rizikos virusų grupei. Tačiau yra ir daugybė vadinamųjų mažos rizikos ŽPV tipų, kurie, tikėtina, onkologinės ligos nesukels, tačiau dėl jų gali atsirasti tipinių karpų gimdos kaklelyje, makštyje, ant varpos, tarpvietės, išangės. Tiek vienais, tiek kitais ŽPV tipais užsikrečiama artimo kontakto metu: bučiuojantis, glamonėjantis, bet kokių lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių ar analinių), o užsikrėsti gali tiek moterys, tiek vyrai. Lygiai taip pat abi lytys gali tapti šių virusų nešiotojais.

Pasak K. Jarienės, yra apskaičiuota, kad ŽPV per gyvenimą užsikrečia beveik 90 proc. žmonių. Didžioji dalis virusais atsikrato net nežinodami, kad jais buvo infekuoti, tačiau visada išlieka rizika užsikrėsti vėl ir vėl, ir jei šie virusai organizme lieka ilgai, tai yra tiesus kelias į ligą. Naujausių tyrimų duomenimis, virusas organizme gali tūnoti neaptinkamas ilgą laiką ir reaktyvuotis, kai atsiranda palankios sąlygos.

„Todėl, kalbėdama su savo pacientėmis, nuolat primenu, kad jei šiandien, atlikdama tyrimus, viruso neaptikau, dar nereiškia, kad jo neaptiksiu po kelerių metų, net jei moters lytinis gyvenimas jau kurį laiką bus sėslus ir, atrodo, jokių papildomų rizikos veiksnių užsikrėsti šiais virusais lyg ir nėra“, – sako profesorė.

Jos teigimu, tiriant didelę imtį įvairaus amžiaus Lietuvos moterų, kas ketvirtai jų buvo aptikti ŽPV gimdos kaklelyje, o jaunesnėms nei 20 metų lytiškai aktyvioms merginoms šis virusas aptiktas beveik kas antrai. Visi ŽPV infekcijos atvejai gimdos kaklelio vėžiu netampa, tačiau, priklausomai nuo didelės rizikos ŽPV tipo, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu ilgai virusu infekuotoms moterims, palyginti su viruso neturinčiomis, gali padidėti ir daugiau nei 400 kartų. ŽPV išgydyti negalima, kol kas nėra jokių virusą naikinančių tablečių ar tepalų, tačiau yra prevencinė priemonė – vakcina nuo ŽPV, kuri efektyviausia, kai skiepijama dar iki lytinių santykių pradžios, tačiau ne mažiau svarbi ir vyresniems jaunuoliams, ir suaugusiems žmonėms.

Labiausiai klaidina mitai

Nemokama vakcinacija nuo ŽPV 11 metų sulaukusioms mergaitėms Lietuvoje vykdoma nuo 2016 m., o nuo 2023 m. galima paskiepyti ir tokio pat amžiaus berniukus. Laiku nepaskiepytoms mergaitėms galima sudaryti individualų skiepijimo kalendorių, iki joms sukaks 18 metų. Nors skiepijama valstybės lėšomis, tačiau skiepijimo apimtis šioje amžiaus grupėje nepakankama ir tesiekia kiek daugiau nei 60 proc. Tam nemažą įtaką daro mitai apie ŽPV ir skiepus nuo jo.

K. Jarienė pastebi, kad dažnai tėvai, atsisakydami skiepyti vaikus nuo ŽPV, argumentuoja, jog skiepytis neaktualu, nes jų vaikai dar neturi lytinių santykių, tačiau taip manyti – klaidinga.

„Pasitaiko, kai lytinių santykių neturėjusiems paaugliams nustatomos mažos rizikos ŽPV sukeltos lytinių organų karpos. Jų atsiranda, kai yra kontaktas su viruso nešiotoju. Nebūtina turėti tikrų lytinių santykių, kad užsikrėstum, kartais pakanka petingo ar kito lytinių organų sąlyčio, nes ŽPV, lemiantis karpų atsiradimą, gali būti perduodamas intymaus odos–odos kontakto metu. Dauguma žmonių patys mažų karpų net nemato, jas pastebi gydytojas, konsultuojantis dėl kitų nusiskundimų. Nežinodamas, kad yra infekuotas, žmogus virusą platina toliau. Kita vertus, kas trečias vyresniųjų klasių paauglys prisipažįsta turėjęs tikrų lytinių santykių, tad rizika užsikrėsti tampa gana ankstyva“, – sako pašnekovė.

Tėvai dažnai užduoda klausimą, kodėl reikia skiepyti berniukus, jei vakcina yra nuo gimdos kaklelio vėžio. Pasak medikės, tai, kad vakcina apasugo tik nuo šio vėžio, yra vienas didžiausių mitų, sklandančių viešojoje erdvėje. K. Jarienės teigimu, vakcina padeda išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kai kurių kitų ikivėžinių ir vėžinių ligų, sukeliamų tam tikrų ŽPV tipų.

„Jei paskiepytume 90 proc. tikslinės grupės mergaičių, berniukų galėtume ir neskiepyti, nes jie dėl susidariusio visuomenės imuniteto, tikėtina, būtų saugūs nuo vakcinos sudėtyje esančių ŽPV tipų nulemtų ligų. Kol tokios vakcinacijos apimties nepasiekiame, berniukų vakcinacija išlieka svarbi, apsaugant juos nuo ligų, kurias gali sukelti ŽPV“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Pokalbiui reikia pasiruošti

Psichologė pataria tėvams su vaikais lytinio švietimo temomis kalbėtis ramioje, neutralioje aplinkoje, kažką kartu veikiant, pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti ar užsiimant bendru hobiu. Pokalbiui verta iš anksto pasiruošti: turėti informacijos apie lytinę sveikatą, lytinius santykius ir lytines ligas.

Svarbu vaikui parodyti, kad esate pasirengę jį išklausyti, kai jis bus pasirengęs kalbėti.

„Tačiau jei ir kažko nežinosite – ne bėda, visada galite pasakyti, kad pagalvosite, pasidomėsite ir atsakysite vėliau. Pradžioje galite pradėti nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, paaiškinkite, kokios yra lytinių organų dalys, kokios jų funkcijos. Pamažu judėkite link sudėtingesnių temų, tokių kaip lytinių santykių saugumas ir lytinių ligų prevencija. Paskatinkite savo vaiką pasidalyti savo mintimis, klausimais, nuogąstavimais“, – sako S. Velikienė.

Ji teigia suprantanti, kad tėvai gali jaustis nepatogiai kalbėdami su vaikais apie lytines ligas ir todėl viską palikti vaikui išsiaiškinti pačiam. Vis dėlto nekalbant su vaikais neįmanoma užtikrinti, kad juos pasieks teisinga ir aiški informacija, nes tuomet jie gaus informacijos iš draugų, interneto ar kitų šaltinių, kurie gali būti netikslūs ar klaidinantys.

„Suteikdami vaikams žinių šia tema, padėsite jiems atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą, saugotis nuo neplanuoto nėštumo ar infekcijų rizikos. Taip pat turite progą aptarti vertybes ir moralinius principus, tokius kaip santykiai, atsakomybė ir pagarba. Dar daugiau – teisingai pateikta informacija gali apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo ir seksualinio priekabiavimo, nes jie bus geriau pasiruošę atpažinti riziką ir žinos savo teises“, – komentuoja pašnekovė.

Galiausiai, kalbantis su vaikais tokiomis temomis, galima sustiprinti tarpusavio ryšį, suteikti vaikams daugiau pasitikėjimo savimi, nes jie žinos, kad gali kreiptis į tėvus bet kada dėl įvairių klausimų ir problemų.

Spaudos konferencijos metu ji pabrėžė, kad programos tikslas – šviesti mokinius apie reprodukciją, lytinę sveikatą ir užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui.

„Jei nenorime, kad Lenkijoje atsirastų nepageidaujamų nėštumų, reikia lytinio švietimo mokyklose“, – sakė ministrė.

„Prevencinė sveikatos priežiūra mokyklose reikalinga ne tik tam, kad mokiniai galėtų pažinti save, savo protą, kūną, organizmą, bet ir tam, kad išmoktų tvarkyti savo laiką, sveikai maitintis, jaustis savimi, o to reikia ir kalbant apie lytinę sveikatą bei reprodukciją“, – nurodė ji.

Lytinis švietimas Lenkijoje jau daugelį metų kelia nemažai diskusijų.

2015–2023 metais šalį valdant „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybei buvo pradėta propaguoti nuostata, kad lytinio švietimo tikslas esą yra seksualizuoti vaikus, o ne suteikti jiems žinių, reikalingų jų sveikatai ir gerovei.

Praėjusių metų pabaigoje PiS pakeitusi naujoji liberali vyriausybė šiuo metu bando pertvarkyti šalies mokyklų sistemą ir švietimo sektorių, siekdama, kad jis taptų pažangesnis.

6 proc. apklaustųjų mano, kad tokios lytiškumo pamokos turėtų būti vedamos ir pirmokams. Tam dažniau pritarė jaunuoliai iki 30 metų (14 proc.), besimokantis jaunimas (21 proc.) bei vadovai (16 proc.).

Gerokai daugiau respondentų – net 37 proc. – pasisakė, jog lytiškumo temomis mokiniai turėtų būti ugdomi nuo penktos klasės. Tokią poziciją dažniau parėmė moterys (39 proc.) nei vyrai (35 proc.). Taip pat tam labiau pritarė jaunesni nei 50 metų žmonės (44 proc.), didmiesčių gyventojai (43 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (47 proc.) bei su didžiausiomis mėnesinėmis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis (46 proc.), darbininkai ir ūkininkai (44 proc.), specialistai ir tarnautojai (44 proc.) bei besimokantis jaunimas (46 proc.).

Vis dėlto, 44 proc. apklausos dalyvių nesutinka, kad mokyklose turėtų būti mokoma lytiškumo. Taip dažniau mano vyresni nei 50 metų asmenys, kaimo gyventojai, respondentai su mažiausiomis mėnesinėmis (iki 1000 eurų) šeimos pajamomis. Ryškios skirtys – pensininkų gretose (62 proc. pasisako, kad neturėtų mokyti lytiškumo ugdymo ir 22 proc. turėtų), tarp išsiskyrusių asmenų (51 proc. neturėtų ir 42 proc. turėtų) bei tarp našlių (53 proc. neturėtų ir 30 proc. turėtų).

Apklausos rengėjų teigimu, svarbiausias veiksnys, lemiantis gyventojų nuomonių skirtumus lytiškumo ugdymo atžvilgiu, yra respondentų amžius: labiausiai tam pritartų 18-29 metų jaunimas (59 proc. pritaria ir 30 proc. tam nepritaria), tarp vidutinio amžiaus (30-49 metų) respondentų nepritariančių yra kiek daugiau (52 proc. pritartų ir 35 proc. nepritartų), o labiausiai lytiškumo ugdymui mokyklose linkę nepritarti vyresni nei 50 metų gyventojai (33 proc. turėtų būti ir 54 proc. neturėtų to būti).

– Iškart pakalbėkime apie vis dar dviprasmiškai vertinamas gyvenimo įgūdžių pamokas mokykloje. Bemaž labiausiai buvo akcentuojamas vaikų lytinis švietimas. Jūsų nevyriausybinė organizacija nuolatos sulaukia skambučių, istorijų, tuos duomenis renkate anonimiškai. Kokia yra situacija? Ar tikrai tokios pamokos, jūsų nuomone, yra reikalingos vaikams?

– Tokios pamokos yra reikalingiausios, kaip mes matome iš dabartinių diskusijų, suaugusiems. Ir, man atrodo, iš mokyklų turėtų persikelti į darbovietes. Nes vaikai nebijo apie tai kalbėti, nori apie tai kalbėti, prisiminkime save, kai mes buvome vaikai – mums kildavo lygiai tie patys klausimai.

– Bet tuo metu tai buvo tabu.

– Tuo metu tai buvo tabu. Tas, kas skaitė „Erškėčių paukščių“ knygas, kas bibliotekoj slėpdavosi drebančiomis rankom, kas žiūrėdavo vakarines programas, nes bandydavome rasti informaciją. Dabartiniams vaikams nebereikia ieškoti tokios nepatikrintos informacijos, dabartiniai vaikai turi nuostabią galimybę gauti mokslu grįstą lytiškumo ugdymą savo mokyklose, nes klausimų jiems kyla, kaip ir mums. Mes labai daug bendraujame su vaikais ir klausimai yra lygiai tokie patys: „Kas yra sveiki santykiai?“, „Kaip man parodyti, kad kitas žmogus man patinka?“, „Kas yra seksas?“, „Ką daryti, jeigu mano partneris arba partnerė nori užsiimti intymia veikla, o aš dar tam nesu pasiruošęs?“, „Kaip pasakyti ne, neįžeidžiant kito?“, „Ką daryti, jei pasakius ne, su manim išsiskirs?“ Tie klausimai yra labai svarbūs ir į juos turi būti atsakyta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, ginčuose Seime dėl šios ugdymo programos viename iš komitetų Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija yra išsakiusi nuomonę, kad moksleivių teisė gauti žinias apie seksualinius santykius turi būti suderinta su tėvų teise ugdyti savo vaikus. Įmanoma tai suderinti?

– Aš galėčiau į tai atsakyti, kad šeimų yra įvairių ir asociacijų yra įvairių. Kita tėvų teises ir vaikų teises ginanti šeimų asociacija, kuri vadovaujasi žmogaus teisių požiūriu, kurioje yra ir švietimo srities ekspertai, ir mokslininkai, kurie dirba su mokslu grįstu lytiškumo ugdymu, nekelia visiškai jokių klausimų dėl tos programos. Dabar dėl tos tėvų teisės. Pakalbėkime apie tai, kad daugiau nei 70 proc. atvejų nuo seksualinio smurto Lietuvoje nukenčiančių žmonių yra iki 18 metų amžiaus. Nuo ko daugiausiai nukenčia – nuo artimos aplinkos. Vadinasi, patys tėvai, dėdės, seneliai ir kiti artimoj aplinkoj esantys asmenys. Tai, vienas aspektas yra, kad nebūtinai vaikai šeimose yra saugūs. Kitas aspektas – nei su tais seneliais, nei su tėvais, nei su mumis dažnai nebuvo kalbėta apie lytiškumo ugdymą. Ir sako, mes pasiliksim sau teisę šviesti, ar ne? Tai kad nežinom mes, kaip šviesti. Su mumis niekas nekalbėjo, mes neturime tų žinių ir mes renkamės nešviesti.

Su mumis niekas nekalbėjo, mes neturime tų žinių ir mes renkamės nešviesti.

– Tokia asociacija akcentuoja susilaikymą.

– Susilaikymą galiu ir aš labai stipriai akcentuoti. Ir žinot, kas prisideda prie susilaikymo, dirbant su jaunimu? Prie susilaikymo labiausiai prisideda tai, kad jie įgyja žinių, jog turėti intymius santykius, mylėtis yra, visų pirma, didžiulė atsakomybė. Ir kai jie supranta, ką reiškia gerbti kito žmogaus ribas, kiek daug aspektų reikia paklausti dėl sutikimo, kai jie supranta apie lytiškai plintančias ligas, kai žino informaciją apie nėštumą, tada jaunuoliai pasako „Tai gal aš dar ir nesu pasiruošęs, čia labai daug dalykų reikia apsvarstyti.“ Nes dabar jeigu mes sakom jaunuoliams susilaikyt, tai tas pats kaip sakyti negerti alkoholio ar pan. Kuo daugiau sakysi jiems susilaikyti ir nieko nepasakysi šalia, tai rezultatas gali būti priešingas.

– Bet, jūsų požiūriu, ar tėvai bendrai suvokia tą seksualinį gyvenimą jaunimo gretose ir gal jų įsivaizdavimas tiesiog prasilenkia su realybe?

– Mes labai nenorim suprast apkritai, kad mūsų vaikai užauga. Jie mums visada bus mažiukai, ten, kur trijų metų atneša kamuoliuką ir knygelę. Ką rodo dabar statistika – rodo, kad – ir Ispanijoj, nes ten buvo neseniai daryti tyrimai – vaikai pornografiją atranda jau nuo aštuonių metų. Anksčiau tai buvo 10-12 metų. Aš pati turiu vaikų, tai matau šiek tiek, kas vyksta. Pradinėse klasėse vaikai žaidžia dabar žaidimus „paliesk ir pagauk mane“, o kai paliečia, jie vienas ant kito stengiasi įvairius veiksmus atlikti, imituoti. Pirmoje klasėje jie jau paklausia, kas yra seksas ir kalbasi apie tai tarpusavyje. Atradę pornografiją, jie iš pornografijos mokosi, kas yra seksas.

Ir arba kalbėsime mes mokyklose amžiui tinkama kalba, arba kalbės pornografija.

– Bet moksliškai įrodyta, kad pornografija kenkia net suaugusiam žmogui, tai ką kalbėti apie vaiką? Gal su tuo reikia kažkaip kovoti? Nes ta pornografija prieinama kelių mygtukų paspaudimu internete, visiškai laisvai.

– 420 mln. puslapių pornografinio turinio yra internete ir vaiką pornografija tikrai traumuoja. Nes tu žiūri į savo lytinius organus, kurie nėra tokie, tu žiūri, kas vyksta pornografijoj – ten dažnai vyksta smurtas – ir jie atkartoja tai. Aš po to vesdama mokymus gaunu klausimus iš, pavyzdžiui, šešiolikmečių jaunuolių: „O ką daryt, jeigu aš sekso metu nenoriu savo merginai tampyti už plaukų? O ji man sako, kad tu esi ne aistringas“. Tai iš kur mes žinome, kad aistra yra tampymas už plaukų, smurto naudojimas? Tai va čia yra didžioji problema. Ir arba kalbėsime mes mokyklose amžiui tinkama kalba, arba kalbės pornografija. O ten nei amžiaus, nei smurto formų nesirenka.

Kalbos, ar lytinis švietimas turėtų būti dėstomas mokyklose, kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. O kai kur tėvų pasipiktinimas dėl dėstomų lytiškumo pamokų tampa nevaldomas. Net keturios Belgijos mokyklos buvo padegtos. Gaisro priežastis policijai nekelia abejonių. Tai – tyčinis padegimas. Mokyklos padegtos dėl naujo lytinio švietimo kurso.

Įpykęs penktadalį milijono gyventojų turinčio miesto meras tėvus padegėjus atvirai išvadino teroristais. Jis pridūrė, kad tai yra barbariški veiksmai. Jis tikisi, kad policija ir teisinės institucijos sugebės greitai sulaikyti šių įžūlių veiksmų vykdytojus ir juos patraukti atsakomybėn.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nusikaltimo vietose rasti grafičiai, keikiantys naują lytinio švietimo programą. Tėvų pykčio nenumaldo ir švietimo ministrės bandymai nuraminti tėvus ir apginti ekspertus, kūrusius šį kursą. Ministrė tikina, kad programa nėra skirta visiems mokiniams. Mažamečiai nebus mokomi apie lytiškumą.

Organizuosime patruliavimą.

„Ši programa nėra skirta visiems vaikams. Negalima kalbėti apie seksą su devynmečiais“, – sakė švietimo ministrė Caroline Desir.

Tačiau, panašu, kad be policijos įsikišimo tėvų įtūžis nerims.

„Organizuosime patruliavimą. Sustiprinsime jį dienos, vakaro ir nakties metu, kad užtikrintume, jog šiame regione bus galima tęsti švietimą“, – teigė policijos viršininkas Laurentas Van Dorenas.

Pagrindiniai priešiškai nusiteikusių tėvų nuogąstavimai yra, kad lyties ir seksualinės tapatybės sąvokų mažamečiai bus mokomi per anksti. Mažamečių tėvai įsitikinę, kad šeimos pačios turėtų spręsti, kada ir kaip diskutuoti šiomis temomis su savo vaikais.

Paaiškėjo, kad kas penkta moteris kalbėti su savo vaikais apie seksą negali, joms tai – per sunki tema. Geriausiai apie tai kalbėti teigia galintys vidurinį profesinį išsilavinimą turintys, kaimuose gyvenantys žmonės. Tačiau specialistai tikina – kalbėtis su vaikais apie seksą būtina.

„Yra svarbu amžiui pritaikyta informacija, vaikams ir paaugliams suprantama kalba, šitos temos turi atsirasti, nes, kaip ir minėjom ne kartą, vaikai, paaugliai tas temas susiranda internete, susiranda pornografijoje, ir tai nėra ta vieta, kur jie turėtų mokytis šitų dalykų“, – teigė „Įvairovės ir edukacijos namų“ mokymų trenerė, lytiškumo ugdymo ekspertė Lina Januškevičiūtė.

Psichologė-seksologė Roberta Pečiūraitė tikino, jog dėl pornografijos vaikai ir paaugliai susidaro klaidingą įspūdį, kaip turi atrodyt vyro ir moters kūnas, kaip moteris ir vyras turi elgtis sekso metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apklausa parodė, kad visi apklaustieji norėtų daugiau sekso. 28 proc. mylisi du-tris kartus per savaitę. Įdomu tai, kad geriausiai pagal amžių seksualinį gyvenimą vertina 45-66 metų apklaustieji.

„Reikia pradėti kalbėti su savo partneriais ir partnerėmis, kad galėtume suprasti, kas mums patinka, kas mums nepatinka, kaip mes galim tą komunikuoti su savo mylimaisiais ir mylimosiomis, ir kad augtų sveika karta Lietuvoje“, – patarė L. Januškevičiūtė.

Psichologas, projekto vyrams „Gentys“ sumanytojas Antanas Grižas įsitikinęs, kad vyrai apie seksualinius dalykus turėtų kalbėtis su kitais vyrais, anot jo tai – unikali vyriška patirtis. A. Grižas teigė, jog moterys daug ko gali nesuprast, jų patirtis kitokia, todėl kalbėjimas su kitais vyrais yra raktas, bendrumo atradimas, gėdos atsikratymas.

Neabejojama, kad tyla miegamajame gali privesti ne tik prie gėdos, bet ir prie netinkamų sprendimų.

Neabejojama, kad tyla miegamajame gali privesti ne tik prie gėdos, bet ir prie netinkamų sprendimų. Uždavus klausimą, ar turėjo lytinių santykių ne su savo partneriu, moterys nebuvo linkusios atsakyti, tačiau vyrai atskleidė pakankamai – paaiškėjo, kad penktadalis vyrų Lietuvoje per paskutinius metus yra turėję santykių ne su savo nuolatine partnere.

Anot dizainerio Roberto Kalinkino, jei su savo partneriu nesijauti gerai, anksčiau ar vėliau ieškosi paguodos kur nors kitur – ar pornografijoje, ar kito žmogaus glėbyje. Todėl daug geriau yra išsiaiškinti ir išspręsti problemas.

Paklausti, kaip suvokia gerą seksą, 54 proc. apklaustųjų teigia, kad tai – intymumas su partneriu, 41 proc., kad tai – pasiektas orgazmas, 50 proc., kad tai yra aistra, 32 proc tai suvokia kaip galimybę atsipalaiduoti, mažiausias procentas teigia, kad geras seksas tai – partnerio paklausimas.

Mokyklos jau penkerius metus turi lytiškumo ugdymo programas, tačiau pripažįsta, kad specialistų, galinčių su vaikais kalbėti tokiomis temomis, beveik nėra.

Psichologai sako, kad vaikams apie lytinį gyvenimą reikėtų pradėti pasakoti dar pradinėse klasėse ir tai turėtų daryti tėvai. O Astos Dudurytės kalbinti paaugliai atviravo, kad visą reikiamą informaciją gauna iš draugų ir interneto.

Devintokė Justė sako, kad mokykloje per pamokas apie lytinį gyvenimą išgirdo, kai buvo dvylikos.

„Buvo girdėti mokykloje vieną kartą, gal šeštoje klasėje, davė pasiskaityti vadovėlį, bet nieko ir neaiškino“, – pasakojo mergina.

Dažniausiai artimiausiais patarėjais paaugliams tampa draugai.

Plačiau – reportaže:

Protestas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pradėtas šokiu. 

Siūlyta prisijungti ir jį stebinčiai ministrei, bet ji nesiryžo. 

Šokiams pasibaigus ministrei įteikiami reikalavimai. Tėvų forumui ir kitoms organizacijoms nepatinka, kad perrašomos bendrojo ugdymo programos taip, kad jose esą nebelieka šeimos vertybių, kalbama tik apie lytinį švietimą. 

Tėvai sako, kad mokykloje diegiant šeimos vertybes Lietuvoje pagerėtų ir gimstamumas, ir santuokos taptų stipresnės. 

Tėvai piktinasi, kad išklausomi tik formaliai, bet iš esmės viskas vyksta principu: mes pasitarėm, o aš nusprendžiau. 

Tokiais žingsniais ministerija esą kenkia mokiniams.

Ministrė tikina, kad išklausomos visos nuomonės, tačiau visų atliepti neišeis. 

Protestuotojai taip pat piktinasi ir dėl tūkstantmečio mokyklų programos. Per kelerius metus valdžia visoje Lietuvoje ketina įkurti apie pusantro šimto mokyklų, kurios turėtų naujausias technologijas, geriausias laboratorijas, sporto aikštynus ir poilsio erdves. 

Protestuotojai nužygiavo ir iki Seimo rūmų. Ten piketo rezoliuciją įteikė Seimo Švietimo ir mokslo komitetui. 

„Tai, ką perskaitysite, nebus malonu... Man tai netgi baisu! Ši knygelė realiai gali pakliūti į rankas bet kuriam vaikui. Ir legaliai, tiesiog iš mokyklos bibliotekos. Ir abejoju, ar daug mokyklų bibliotekininkų ar mokytojų apie tai nujaučia. Ir tėvai retas kuris tai užmatys. O skaitydamas vaikas retas atneš tėvams parodyti, ką rado. Štai, kokio akylumo ir budrumo reikia tėvams. Dalinkitės su savo pažįstamais, bičiuliais ir draugais“, – mamos laišku feisbuke dalijosi grupės „Lietuvos tėvų forumas“ atstovai.

Nors sako knygų deginti negalima, bet tokią – tik į pečių.

„Kaip apsaugoti vaikus nuo viešai prieinamos informacijos, kuri neatitinka jų tuometinės brandos? Ar ši knyga yra jūsų mokyklos bibliotekoje? Ar jūs žinote, ką skaito jūsų vaikai?“, – klausė jie.

„Baisu ir liūdna, kokie nevispročiai rašo tokias knygas, o dar vaikams. Nors sako knygų deginti negalima, bet tokią – tik į pečių“, – rašė internautė Alma.

„Visiškas nuprotėjimas. Bet gi turėtų būti kažkas atsakingas, kad tokios rašliavos (knygomis vadinti neapsiverčia liežuvis) nepatektų vaikams į rankas“, – piktinosi Lina.

Feisbuko nuotr.

„Štai ir prasideda „lytinis švietimas“. Labai „subtiliai“, – ironijos negailėjo Bronislava.

„Gal ir gerai, kad mano vaikas nemėgsta skaityti, nes iš tokios rašliavos jokios naudos“, – rašė internautė Dangira.

„Absurdas. Aš pati prieš 5 metus mūsų devynmečiui nupirkau šitą knygą, paskaičius nugarėlę, kad ji apie berniuką iš vaikų namų. Jis ją pradėjo skaityti ir sako man: kažkokia keista ta knyga, paskaičiau ir aš pradžią. Daugiau jos nebeskaitėme. Kai šiandien pamačiau apie ką diskutuojate, atsiverčiau tuos puslapius. Be žodžių“, – piktinosi Diana.

Kai šiandien pamačiau apie ką diskutuojate, atsiverčiau tuos puslapius. Be žodžių.

„Na, gerai, vaikiškoje knygelėje 5-14 metų vaikams gali būti paminėta „tėvai mylisi“, „žiūrėjau negražius filmus suaugusiems, kur dėdės ir tetos gulasi nuogi“ (kas vaikystėje to negirdėjo?), bet ne tokiomis smulkiomis ir nešvankiomis detalėmis! Ne, nesu davatka, ir pasisakau už visapusišką vaikų lytinį švietimą, kai tik jie pradeda kelti klausimus ta tema – tai tikrai geriau, nei vaikinukai prisigaudo iškreiptos informacijos iš draugų, o penkiolikmetės tampa nėščiomis... Bet šita knyga yra tiesiog nešvanki ir tvirkinanti, o ne šviečiamoji“, – kritikos negailėjo Tomas.

Tačiau buvo ir tokių internautų, kurie stojo knygos autoriaus pusėn ir tvirtino, kad tai – puiki knyga. „Šiaip tai yra nuostabi knyga apie įvaikinimą. Gaila, kad matote tik tuos du puslapius. Jūs rimtai galvojat, kad jūsų vaikai nekalba apie tai?“ – klausė Karina.

„Lietuvos tėvų forumas“ feisbuke pasidalijo ir iš leidyklos „Alma littera“ gautu atsiprašymu. „Nuoširdžiai atsiprašome „Alma littera“ vardu. Knyga leista prieš daugiau nei penkiolika metų, jos jau daugybę metų nėra prekyboje. Apgailestaujame dėl to, kad knygą galima rasti bibliotekoje. Reaguodami į situaciją, dedame pastangas ir susisiekiame su Lietuvos bibliotekomis bandydami išsiaiškinti, ar yra daugiau bibliotekų, kuriose knyga skolinama. Jei atsiras bibliotekų, esame pasiruošę pasiūlyti jas pakeisti naujomis mūsų sąskaita. Apgailestaujame“, – rašė leidyklos atstovai.