Skausmingas laikotarpis, kai neturėjo pinigų net maistui, pasak Roko, tetruko vos keletą mėnesių, tačiau jį iliuzionistas puikiai pamena iki šiol. „Buvau tik atsikraustęs į Vilnių iš tėvų namų, trūko pinigų, tad išgyventi padėjo darbą turėjusi draugė“, – šį pirmadienio vakarą, 20 val., LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos Rokas, davęs sau pažadą niekada neprašyti pinigų iš tėvelių.

Neseniai 29-erių lietuvis, dukart Gineso pasaulio čempionas Rokas pasirodė kultiniame šou JAV mieste Las Vegase „Penn and Teller: Fool us“. Į jį kasmet patekti siekia tūkstančiai iliuzionistų ir magų iš viso pasaulio žinodami, kad pasirodymas garsiajame šou gali lemti ne tik pripažinimą, tačiau ir sėkmę, o į vieną šou patenka vos 4-5, iš kurių geriausiu atveju laimi vos vienas. Šou esmė – apgauti du garsiausius magijos ir iliuzijų meno profesionalus, tikras įžymybes Penną ir Tellerį – jų įspaudai puikuojasi Holivudo šlovės alėjoje, vyrai net 11 kartų nominuoti „Emmy“ apdovanojimams ir pelnė vieną statulėlę.

Apkvailinti šou žvaigždes Rokui, šou pasirodžiusiam su kolega amerikiečiu Ricku Smithu jaunesniuoju, pavyko atlikus neįtikėtiną triuką. Vyrukai į specialią lentą pasikeisdami svaidydami kortas sudėliojo Londone esantį tiltą – tokį patį paveikslėlį, kurį tik po to, atsitiktinai mėtydami kortas, ir vienąsyk pataikę, magai Penas ir Teleris išrinko iš gausybės kitų. Kaip tai pavyko lietuvio ir amerikiečio duetui, šou žvaigždėms išsiaiškinti taip ir nepavyko. Išgirdęs, kad sėkmingai apkvailino Penną ir Tellerį, ir pamatęs besileidžiančią apdovanojimo statulėlę Rokas negalėjo patikėti pergale ir sunkiai tramdė emocijas.

„Preliminariai nustatyta, kad vyras pagal susikurtą schemą užsiėmė pinigų „klonavimu“. Ritualui jis naudodavo potencialios aukos kupiūrą, savo tokio paties nominalo kupiūrą, popieriaus ruošinius ir cheminį tirpalą. Nepastebimai sudėdamas dvi kupiūras aferistas ištardavo užkeikimą ir apliedavo jas skysčiu, kurį vadino stebuklingu. Vėliau jis klientui pademonstruodavo esą padvigubėjusią sumą“, – žurnalistams pasakojo I. Volk.

Ji pažymėjo, kad įtariamasis tokį ritualą atlikdavo su visa „kliento“ pinigų šūsnimi ir ją pakeisdavo padirbtais pinigais.

Vyras buvo sulaikytas viename bute, mėginantis pagrobti daugiau nei 22 mln. rublių (244,3 tūkst. eurų) iš eilinio jį susiradusio piliečio.

45 metų Centrinės Afrikos Respublikos pilietis anksčiau jau buvo teistas už tokius pačius nusikaltimus. Šiuo metu jis yra sulaikytas, jo atžvilgiu atliekamas tyrimas.

Magas TV studijoje atliks labai pavojingą triuką – praris tris adatas. Kulminaciją LNK žiūrovai galės pamatyti jau šį penktadienį 19 val. 30 min. per LNK.

„Kai man sukako 12 metų, gavau Gario Houdini knygą. Joje užfiksuotas magas ir ilgas siūlas su adatomis. Buvo sakoma, kad jis galėdavo praryti kad ir šimtą adatų ir jas atgal ištraukti suvertas ant siūlo. Tą bandysiu atlikti ir aš“, – kalbės A. Crow.

Orų pranešėja Karolina Liukaitytė atskleis, kad savo kailiu patyrė, ką reiškia būti A. Crow padėjėja scenoje.

„Esu turbūt vienintelė, kuriai teko savo kailiu išbandyti jo fokusų aštrumą. Man pačiai teko sėdėti Italijoje ant scenos ir laukti, kol Aronas užrištomis akimis peršaus obuolį padėtą man ant galvos. Tikrai gyvenimas pro akis spėjo prabėgti“, – kalbės K. Liukaitytė.

Lietuvoje pirmą kartą besilankantis A. Crow pasakos, kad Lietuva jam pasirodė labai svetingas ir gražus kraštas: „Labai žavingas kraštas. Turėjau progą pasivaikščioti, man patiko architektūra“.

Šį penktadienio vakarą laidoje „KK2 penktadienis“ lankysis visame pasaulyje garsus iliuzionistų duetas – italas Marco Zoppi ir jo mylimoji lietuvė Rolanda Sabaliauskaitė, kurie surengs kerintį muilo burbulų pasirodymą.

Lietuvė R. Sabaliauskaitė laidoje pasakos, kad jos kelias į pasaulinę šlovę nebuvo lengvas.

„Tai buvo mano pirmoji meilė menui. 2004-aisiais į Lietuvą atvyko Deividas Koperfildas ir tiesiog aš įsimylėjau tai, ką ten mačiau. Mano mama nusprendė man padėti ir iškart rado knygų apie magijos meną bei rado būrelį, kurį pradėjau lankyti nuo 14 metų, o nuo 16 metų pradėjau dalyvauti pasirodymuose“, – 19 val. 30 min. laidoje šį vakarą pasakos R. Sabaliauskaitė.

R. Širvinskas, kuris, pasirodo, taip pat jaunystėje lankė iliuzionistų būrelį kartu su Rolanda, sakys, kad jam nebuvo lemta tapti magu, mat jis turėjo didelę scenos baimę.

Labai jausdavau scenos baimę ir supratau, kad labiausiai džiaugdavausi keliavimu į pasirodymus, o ne pačiais pasirodymais, tad tada ir supratau, kad man didžiausia aistra – keliavimas.

„Labai jausdavau scenos baimę ir supratau, kad labiausiai džiaugdavausi keliavimu į pasirodymus, o ne pačiais pasirodymais, tad tada ir supratau, kad man didžiausia aistra – keliavimas“, – kalbės R. Širvinskas.

Makalius atviraus, kad kartais ir dabar jo draugai prašo parodyti kokių nors triukų: „Kartais per vakarėlius paprašo draugai ir sako: „Juk tu fokusininkas“.

Iliuzionistas Arvydas Stonys pasakos iškart pamatęs, kad Rolanda yra talentinga iliuzionistė: „Kadangi merginų į šį meną ateina nedaug, todėl Rolanda visada buvo išskirtinė, ji kitaip viską matydavo, o tik tokie žmonės gali kažko pasiekti. Ir tada jau matėsi, kad ji pasieks daug“.

Rolanda neslepia, kad ją į Italiją nuviliojo jos mylimasis Marco Zoppi, su kuriuo ji dabar yra neišskiriamas duetas ir scenoje: „Kai įsimyli žmogų, tai pagalvoji, kad reikėtų dirbti kartu“.

Pats M. Zoppi kalbės, kad daugeliui muilo burbulų pūtimas dar vis atrodo primityviai, tačiau italas sako, kad jiedu su Rolanda šią pramogą pakelia į naują lygį.

„Apie muilo burbulų šou nėra daug žinoma. Žmonės ir teatrai dar vis mano, kad tai primityvu. Viskas, ką šiandien matysite, mes sukuriame patys. Visi triukai, visa atmosfera. Tai mūsų kūrinys ir patirtis“, – sako M. Zoppi.

„Įprastai nemėgstu švęsti savo gimtadienių. Šventė gali būti kiekvieną akimirką, o ne kažkokiu iš anksto konkrečiai nurodytu laiku“, – prisipažino A.Gaičiūnas.

Tačiau seniai ne tik iliuzija, bet ir magija besidominčių ir beveik dešimt metų hipnozę praktikuojančių bei savitaigos kursus vedančių magijos teatro „DiArchy“ įkūrėjų A. Gaičiūno ir jo sesers Dianos gimtadienio dovanos – originalios ir mistinės.

Likus mėnesiui iki savo gimtadienio, kurį mini gegužės 8-ąją, Arvydas galvojo, kuo gali save pradžiuginti šią proga. Ir po kelių dienų atkeliavo atsakymas – keistas sapnas, kurį jis akimirksniu panoro įamžinti. „Iškart nusipirkau krūvą drobių, dažų, teptukų, menteles ir beveik mėnesiui užsidariau savo kabinete, – prisipažino Arvydas. – Rezultatas – mano sapną įamžinusių 13 paveikslų.“

Ką jis sapnavo? Ant vandens krintančias skirtingų spalvų kortas. „Vanduo dažėsi įvairiomis spalvomis. Keistomis formomis pynėsi ir nuolat keitėsi abstrakčios linijos. Po kojomis jutau gyvą, tarp dažų judėjusį kilimą, – pasakojo A. Gaičiūnas. – Vaikščiodamas juo kartais pakildavau į orą ir iš viršaus žvelgiau į vandenį. Beje, sapnuose aš dažnai levituoju.“

Gimtadienio proga pristatęs paveikslus, A.Gaičiūnas nustebino ir seserį, ir draugus. „Pastaruoju metu pastebėjau, kad jo rankos išteptos dažais, tačiau į tai jis atsakydavo juokaudamas, – juokėsi Diana. – Tačiau išvydusi brolio nutapytus paveikslus nustebau. Jie užburia, hipnotizuoja.“

Ką simbolizuoja sapne žemyn galva regėtas žmogus? „Yra žanras – išsilaisvinimo magija. Vienas išsilaisvinimo triukų, kai žmogus kabo žemyn galva, apvilktas tramdomaisiais marškiniais. Jis turi išsilaisvinti, kol nesudegė virvė, ant kurios jis kabo, – aiškino „DiArchy“ teatro įkūrėjas. – Piešinyje sujungiau Jėzų, kryžių, išsilaisvinimą ir magiją. Magijos pasaulyje nėra griežtų taisyklių. Yra keli suvokimai – tai, ką jums rodo, tai, ką jūs matot ir tai, kas vyksta iš tikrųjų. Piešdamas paveikslus ir naudojausi šia filosofija.“

Išvydusi 13 brolio paveikslų, D. Gaičiūnaitė-Dirmė gimtadienio proga jam padovanojo 13 juodų rožių. „Nesame prietaringi, bet skaičius trylika magams laimingas, – šyptelėjo Diana. – Gyvenimas – magija, nuostabus stebuklas, jeigu žinai jo paslaptį.“

Savo kūriniais A.Gaičiūnas pasidalijo „Instagram“, kur pasivadinęs slapyvardžiu retne_ . Iškart kyla mintis, ar tai nėra atvirkščiai rašomas angliškas žodis „enter“ (įeiti, įžengti). „Taip, – pripažino šiandien gimtadienį švenčiantis Arvydas. – Iš mano pusės tai simbolizuoja įėjimą į pasąmonę, meną, paveikslus, o žiūrovams kvietimas įeiti ir pažvelgti į tai, ką kuriu.“

– Daugeliui scenos žmonių praūžęs šventinis laikotarpis – pats darbymetis. Iliuzionistai mūsų šalyje turi savo žiūrovą?

– Išties dar nesu turėjęs tokio beprotiško gruodžio – renginių buvo dvidešimt, dažnai pasitaikydavo po porą per dieną, kartais visai priešinguose šalies kampuose. Taip pat rengiau savo turą. Iš magijos pragyventi tikrai galima, esu vienas geriausiai apmokamų iliuzionistų šalyje. Bet šiaip ši niša dar yra visai neužpildyta. Keista, kad daug žmonių, pradėjusių tuo užsiimti, nieko nedaro.

Man buvo įdiegta, kad esu neprotingas, netalentingas, nieko neišmanau. Labai daug žmonių atsineša nuoskaudų iš mokyklos.

Praėjusieji metai man buvo darbingiausi, bet apskritai tai – tik pradžių pradžia, kojų apšilimas. Jau nuo 16 metų amžiaus mano didžiausia svajonė – turėti savo nuolatinį šou Las Vegase. Ne kartą lankiausi šiame mieste, mokiausi, turėjau ne vieną pasirodymą. Rengti turą yra viena, o nuolatinė darbo vieta jau rodo įtvirtintą pripažinimą ir aukščiausio lygio profesionalumą. Galbūt ir ne šiame mieste, bet šią svajonę įgyvendinti planuoju iki trisdešimties.

– Iliuzijos meno paradoksas – iš nuostabos priverčiančių aikčioti triukų žaismė, lengvumas ir už kadro liekantis kasdienių treniruočių prakaitas. Kaip atrodo mago diena?

– Gali pasirodyti keista, bet turiu biurą, į kurį važiuoju kiekvieną dieną. Dalinuosi erdve su viena kompanija, užsiimančia 3D, hologramomis ir kitais interaktyviais dalykais – žodžiu, technologine magija (šypsosi). Beje, kaip tik įtraukęs tokias technologijas pradėjau ruošti trumpą pasirodymą Antuano de Sent Egziuperi „Mažojo princo“ motyvais.

Šiaip kasdien laukia daug įvairių darbų, bet pagrindinis dalykas – repetuoju ir kuriu naujus triukus, rašau scenarijus ne tik sau, bet ir kitiems, konsultuoju kolegas iš užsienio. Dar daug svajoju. Smagu, kad dienotvarkė griežta ir labai įtempta. Nepatinka turėti tiesiog laisvo laiko. Aišku, kartais sunku save disciplinuoti, tačiau kai sieki aiškaus tikslo, natūraliai pradingsta tingulys.

– Tokiam įtemptam darbui reikia stiprios sveikatos. Ar skiri jai dėmesio?

– Išties, kad ir koks charizmatiškas būtum, neturėdamas „kuro“ ilgai negalėsi įtikinėti žiūrovo, kad esi geros nuotaikos. Tam reikia bent jau gerai išsimiegoti, tinkamai pavalgyti. Šiaip stengiuosi propaguoti sveiką gyvenimo būdą, tačiau nesu linkęs į kraštutinumus. Nesižaviu populiariomis mitybos madomis – veganizmu ir panašiai. Aišku, kartais tenka pamiegoti ir trumpiau, pavyzdžiui, grįžus namo tik antrą valandą nakties.

Kaip tik per Naujus metus pasižadėjau pradėti rimčiau sportuoti. Pernai metų pradžioje tokio plano kurį laiką laikytis pavyko, tačiau šiemet kol kas dar neprisiverčiau (šypsosi). Daug keliauju, todėl sunku nuosekliau sportuoti. Tačiau kad ir kur nuvažiuoju, formą stengiuosi palaikyti bėgiodamas. Esu kažkada lankęs jogą. Beje, vasarą „atradau“ golfą, išsilaikiau žalią kortą – leidimą žaisti visuose golfo klubuose. Tai išties įdomi ir intelektuali sporto šaka, be to, kvėpuoji grynu oru.

Užterštumas miestuose šiandien – didelė problema, apie kokią sveikatą tada galima kalbėti? Matau nerealią viziją – jog važinėtume elektromobiliais, dviračiais. Beje, energijos, matyt, prideda ir tai, kad praktiškai nevartoju alkoholio. Galiu keletą vyno gurkšnių retkarčiais paragauti. Tačiau ta apsvaigimo būsena man visiškai neįdomi.

– Esi paatviravęs, kad mokykloje jauteisi balta varna, išgyvenai patyčias. Tokia patirtis užgrūdino ar paliko randus?

– Ir taip, ir taip. Nuoskaudų iš mokyklos turiu nemažų, po paskutinio egzamino į ją net nebuvau kojos įkėlęs. Nežinau, matyt, čia ir mano kaltės buvo, ir aplinkos, bet bene labiausiai liūdina pati švietimo sistema. Išgyvenau, kad esu atstumtas, neįvertintas, nors tam ir progų nebuvo.

Jei bent porai vaikų padėjau ką nors gyvenime pakeisti, įkvėpiau juos, jaučiuosi savo darbą čia atlikęs.

Aktyviau dalyvavau neformalaus ugdymo užsiėmimuose, ten daug laiko ir energijos skirdavome bendravimui. O mokykloje to stigo, tiesiog būdavome visi suvaryti tarp keturių sienų ir viskas. Man buvo įdiegta, kad esu neprotingas, netalentingas, nieko neišmanau. Labai daug žmonių atsineša nuoskaudų iš mokyklos. Kiti net sako, kad gyvenimas skirtas jų „lyginimui“.

– Su specialia programa dabar pats keliauji po mokyklas, stengiesi motyvuoti vaikus nebijoti išsiskirti.

– Tokiuose susitikimuose magija tampa tik priemone užmegzti kontaktą su mokiniais. Kai kelių dešimčių minučių pasirodymu pelnai jų pagarbą ir pasitikėjimą, tada jie kitaip tavęs klauso. Papasakoju apie save, pasidalinu patirtimi, stengiuosi pastebėti tas baltas varnas būryje – tą dažnai išduoda mokinių susėdimas ar kūno kalba – ir padėti, padrąsinti juos. Stengiuosi tokį vaiką „iškelti“ per pasirodymą, pasikviečiu į sceną kartu su klasės „kietuoliu“. Ir jei bent porai vaikų padėjau ką nors gyvenime pakeisti, įkvėpiau juos, jaučiuosi savo darbą čia atlikęs.

Lietuvis šokiravo Rusijos pirmojo televizijos kanalo laidos žiūrovus ir greta jo sėdėjusį komisijos narį, kai užrištomis akimis vairavo automobilį Maskvos gatvėmis.

Dvejus metus – būtent tiek laiko mokosi Londono taksistai, prieš pirmą kartą sėsdami už automobilio vairo. Bet A. Gaičiūnas, matyt, į Anglijos sostinės gatves gali išvažiuoti be jokio pasirengimo – bet kokį maršrutą jis gali įsiminti iš pirmo žvilgsnio. Taip „DiArchy“ magijos teatro meistrą pristatė Rusijos laidoje „Neįtikėtini žmonės“.

2011 metais Vokietijoje debiutavusi laida „The Brain“, kur žmonės demonstruoja įvairius unikalius sugebėjimus, taip pat sulaukė milžiniško populiarumo JAV, Ispanijoje, Anglijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o dabar – Rusijoje. Į laidą „Neįtikėtini žmonės“ po atrankos ir Rusijos vadybininkų kvietimu dalyvaus iš viso 48, kiekvienoje laidoje – aštuoni žmonės. 

Penktoje, kurį buvo pristatyta sekmadienį, savo unikalius sugebėjimus demonstravo 47 metų „DiArchy“ magas iš Druskininkų – A. Gaičiūnas. Žmogumi navigatorium pavadintam Arvydui užteko keliasdešimt sekundžių įsidėmėt ekrane jam pirmą kartą parodytą maršrutą. Juoda juosta dengė jo akis, o ant galvos Arvydas dar užsidėjo juodą, nepermatomą maišą. Greta lietuvio į visureigį sėdo TV laidos „Neįtikėtini žmonės“ komisijos narys – Rusijoje žinomas šokėjas, choreografas bei „Šokiai su žvaigždėmis“ dalyvis Jevgenijus Papunaišvilis.

„Jis labai bijojo“, – prasitarė A. Gaičiūnas, kuris demonstruodamas neįtikėtinus sugebėjimus pusvalandį užrištomis akimis vairavo automobilį Rusijos sostinės gatvėmis. Maršruto pabaigoje jį pasitiko sesuo Diana.

„Įdomu būtų pamatyt inspekcijos darbuotojo reakciją“, – bandė juokauti J. Papunaišvilis, kuris artėjant sankryžoms ar perėjoms įsikibdavo į automobilio rankeną.

„Man šokas!“ – išvydusį vairavimą negalėjo patikėti kita komisijos narė – pasaulio profesionalų bokso čempionė Natalija Ragozina, pravarde Kuvalda.

„Aš netikiu. Mašina – jūsų? Kokios lemputės ten mirkčiojo?“ – suabejojo kitas komisijos narys – mokslininkas, psichologijos departamento, socialinių mokslų fakulteto dekano pavaduotojas, profesorius Vasilijus Kliučiarovas.

„Mašina – ne mano. Žinojau, kad bus skeptikų, todėl raginau viską apžiūrėti“, – tikino magas.

„Aš patikrinau maišą, juostelę, vaizdo kameras. Viena, dvi ir už nugaros – operatorius. Daugiau – nieko. Patikrinau galvą, plaukus. Iki dabar negaliu patikėti – kaip?! Kas ten buvo?!“ – žavėjosi J.Papunaišvilis.

Ar važiuodamas kartu su Arvydu jis buvo saugus? „98 procentais tuo buvau įsitikinęs, tačiau du procentai visada lieka...“, – Rusijos pirmojo kanalo laidoje prisipažino A. Gaičiūnas.

Tokį triuką Arvydas yra jau atlikęs Lietuvoje. 2003 metais „DiArchy“ magai prikaustė daugelio Lietuvos žmonių dėmesį vienu iš pirmųjų savo projektų, kai Vilniaus ir Palangos miestų gyventojai turėjo galimybę gyvai stebėti Arvydą, vairuojantį automobilį miesto gatvėmis ne tik užrištomis akimis, bet ir su maišu ant galvos. Tuomet A. Gaičiūnas aklai nuvažiavo daugiau negu 10 kilometrų! „DiArchy“ magai užrištomis akimis taip pat perėjo ir Palangos tilto turėklus.