„Northway“ medicinos centrai Klaipėdoje po vienu stogu jungia visas pacientams reikalingas paslaugas: gydytojų specialistų konsultacijas, pažangius brangiuosius diagnostinius tyrimus, medikamentinį ir chirurginį gydymą. Tai leidžia pacientams sutaupyti sveikatos kokybei svarbų laiką ir gauti visus reikalingus sprendimus iš profesionalios „Northway“ medicinos centrų gydytojų – specialistų komandos. 

Pažangią diagnostiką – magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kaklo ir galvos kraujagyslių ultragarsinius tyrimus „Northway“ medicinos centruose Klaipėdoje atlieka patyrę  radiologai technologai.

Apie diagnostikos būtinybę ir apie galvos skausmą kalbamės su neurologėmis Jolanta Valavičiene, Raminta Godeliene, neurochirurgais dr. Daniumi Liutkumi bei Dariumi Šilkūnu.

Svarbi informacija apie sveikatą

Kai galvos skausmai tampa dažnesni, pasikeičia jų pobūdis, didėja vartojamų vaistų nuo skausmo kiekis, jie nesuteikia efekto – tikslinga kreiptis į neurologą.

„Specialistas konsultacijos metu įvertina skausmo pobūdį, vietą, stiprumą, trukmę, periodiškumą, provokuojančius ir lydinčius simptomus, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, diskomfortą dėl garso ar šviesos, – sakė „Northway“ gydytoja neurologė R. Godelienė. – Vertingos informacijos suteikia laboratorinis kraujo tyrimas, kai atmetame antrinius galvos skausmus, kuriuos sukelia uždegimų rizika, vidaus organų sutrikimai.“

Magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) neurologas siunčia, kai:

– galvos skausmas atsiranda staiga, sutrinka koordinacija, fiksuojami sąmonės pokyčiai, svaigsta galva, ima pykinti. Tai gali būti susiję su įvairiomis patologijomis: kraujavimu, navikų atsiradimu, potrauminiais kraujagyslių pakitimais. MRT tyrimas tikslingas, kai pacientui nėra sutrikusi sąmonė, o neurologinė simptomatika lengva ar vidutinė;

– skausmas kartojasi epizodiškai, medikamentai tik laikinai pašalina nemalonius pojūčius, stebimi kiti su galvos skausmu susiję pokyčiai: regėjimo, klausos pablogėjimas.

„Diagnostiniai galvos tyrimai, tarp jų – ir MRT suteikia daug papildomos informacijos apie paciento sveikatą. Skausmas gali būti susijęs su įvairiomis centrinės ir periferinės nervų sistemos, galvos, nugaros smegenų ligomis, kraujotakos sutrikimais. Neurologas pirmiausia įvertina, ar tai – ne psichosomatiniai reiškiniai, kuriuos sukelia patirtas stresas, įtampa. Juk mūsų kūnas ir emocijos – itin glaudžiai susiję. Apskritai kalbant, mokslinėje literatūroje įvardinama kone keli šimtai galimų priežasčių galvos skausmui atsirasti“, – pridūrė neurologė J. Valavičienė.

MRT – tikslios diagnozės link

Dauguma galvos skausmą, svaigimą sukeliančių sutrikimų sėkmingai gydomi, parenkant individualiai būtinų priemonių – medikamentų, fizioterapinių priemonių, kitų konservatyvaus gydymo metodų derinį.

Atlikus MRT tyrimą ir nustačius būkles, kurioms gali reikėti operacinio gydymo, pacientai siunčiami neurochirurgo konsultacijai.

Aptarus tyrimų rezultatus, priimamas sprendimas dėl tolesnio gydymo plano – ar pacientui toliau tęsti konservatyvų gydymą, ar jau reikalinga operacija.

„Kartais pacientai nežino, į ką kreiptis dėl varginančio galvos skausmo – į neurologą ar neurochirurgą. Įprastai rekomenduojama konsultuotis su neurologu. Neurochirurgai taip pat gali atlikti pirminį neurologinį tyrimą ir nukreipti pacientą reikalingiems tyrimams, taip pat – ir MRT. Bet jei kamuoja migrena, pirmiausia derėtų kreiptis į neurologą ir atlikti reikiamus tyrimus. Vienas iš jų, tiksliai leidžiantis nustatyti skausmo priežastis bei galimus pakitimus galvos, kaklo, stuburo zonoje, – magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kuris dažnai yra tikslesnis nei kompiuterinė tomografija“, – sakė „Northway“ neurochirurgas dr. D. Liutkus.

Pavojinga ir klastinga liga

Galvos smegenų kraujagyslės  aneurizmai diagnozuoti taip pat labai svarbus galvos smegenų MRT. Tai bene vienintelis neintervencinis tyrimas, kurio metu galima diagnozuoti šią ligą.

„Ši klastinga ir pavojinga liga gali būti susijusi su staigiais, ūmiais galvos skausmo priepuoliais, kai aneurizma plyšta. Neplyšusi galvos smegenų kraujagyslės aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Retais atvejais gali varginti protarpiniai galvos skausmai, ar regėjimo sutrikimas. Ši liga neretai yra paveldima, todėl reikėtų susirūpinti savo sveikata, jeigu šeimoje tėvams, broliams ar seserims buvo diagnozuota galvos smegenų kraujagyslės aneurizma. Todėl dėl galvos smegenų kraujagyslių patologijų visada, kilus įtarimui, rekomenduoju konsultuotis su specialistu ir atlikti diagnostiką“, – sakė „Northway“ medicinos centro Klaipėdoje neurochirurgas D. Šilkūnas.

Kai netikėtai aneurizma plyšta, kyla grėsmė sveikatai ir netgi gyvybei.  Nustačius plyšusią galvos smegenų aneurizmą taikomas skubus operacinis gydymas ir pasekmės po plyšusios aneurizmos dažnai būna su lengvesne ar sunkesne neurologine simptomatika.

Galvos skausmas – tai vienas iš nemalonių, įprastą gyvenimo ritmą trikdančių simptomų. Nedelskite ir kreipkitės į specialistus neatidėliodami laiko savo sveikatai, neignoruodami kūno siunčiamų signalų.

„Northway“ medicinos centre Klaipėdoje pradėtos teikti MRT paslaugos. Pacientų tyrimus apmoka TLK.

MRT tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams galima atlikti Valstybinės ligonių kasų (VLK) lėšomis. Tam reikalingas gydytojo specialisto siuntimas ir nesudėtingas specialus pasiruošimas, apie kurį pacientą informuos MRT tyrimui siunčiantis gydytojas – specialistas.

Apie tai plačiau papasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.

– Kokia ta naujoji tvarka, kurią paskelbėte gydymo įstaigoms?

– Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra pakeista brangių tyrimų – kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso – skyrimo tvarka. Iki šiol pacientui gydytojas specialistas turėjo skirti paprastesnius tyrimus: rentgenologinį, ultragarsinį. Jei paprastesni tyrimai neduodavo rezultatų, neleisdavo diagnozuoti ligos, tik tada gydytojas specialistas galėdavo skirti brangius tyrimus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl nuspręsta atsisakyti tos vidurinės pakopos ir greičiau skirti tuos sudėtingesnius tyrimus?

– Yra kelios priežastys. Visų pirma, gydytojas specialistas dabar galės pats, atsižvelgdamas į konkretaus paciento poreikius, nuspręsti ir skirti brangius tyrimus, kad taupytų tiek paciento, tiek gydytojų laiką. Paciento kelias sveikatos sistemoje taps greitesnis, paprastesnis. Tuo pačiu atlaisvės eilės ir pacientams atsiras galimybė patekti pas gydytojus dėl ultragarsinių ar rentgenologinių tyrimų, kuriems užtenka šių tyrimų. Taip pat reikia paminėti, kad liga bus greičiau diagnozuota ir gydymas bus pradėtas greičiau.

– Kitaip tariant, trumpinate pacientų eiles bei medikų bereikalingą užimtumą?

– Tikrai taip. Atliekami sistemingi veiksmai, kad paciento kelias taptų greitesnis ir aiškesnis.

– Ar buvo bandyta paskaičiuoti, kaip šis pokytis gali atsiliepti biudžetui? Galbūt tai labiau apsimokės?

Liga bus greičiau diagnozuota ir gydymas bus pradėtas greičiau.

– Brangių tyrimų skaičius mūsų šalyje nuosekliai auga. Kiekvienais metais tų tyrimų atliekame vis daugiau ir daugiau. Tobulėjant sveikatos technologijos, brangūs tyrimai jau tampa kasdienine, rutinine veikla. Jei galima greičiau, vienu tyrimu nustatyti ligos diagnozę bei pamatyti pakitimus, tai nereikės leisti biudžeto pinigų kitiems tyrimams.

Plačiau apie tyrimus papasakojo Santaros klinikų radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas Artūras Samuilis.

– Norime pasidžiaugti. Mano supratimu, tai yra didelis žingsnis į priekį. Tai įgalins gydytojus, kurie siunčia pacientus įvairiems radiologiniams tyrimams, lanksčiau reaguoti į jų problemas ir paskirti tuos brangesnius tyrimus.

– Pati ministerija sako, kad pokytis galėtų būti puikus būdas užkirsti kelią kai kurioms ligoms.

– Tame tikrai yra tiesos. Tai leistų trumpesniu keliu diagnozuoti vienokią ar kitokią patologiją.

– Kokioms ligoms galima užbėgti už akių?

– Neišvardinsiu visų ligų. Bet tai gali labai priklausyti ir nuo paciento, kurio fiziologiniai ar kūno sudėties požymiai gali lemti vienokio ar kitokio tyrimo metodą. Galime kalbėti ne tik apie planinius, bet ir skubius tyrimus.

– Ministerija taip pat sako, kad ši tvarka gali padėti sutrumpinti eiles?

– Tam tikra prasme taip. Kai žmogus turi nueiti dar nemažą visokių tarpinių tyrimų kelią iki tų brangių tyrimų, tas labai išilgina procesą. Nebūtinai tie paprastesni tyrimai duoda konkrečių rezultatų tam tikrais atvejais. Bet žinoma, tai mums atriša rankas, kai galime greičiau atlikti tyrimus, kurių iš tikrųjų mums reikia.

Ilgai stebėjo ligą

„Apie tai, kad sergu prostatos vėžiu, sužinojau 2013 m. Dalyvavau prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje,  buvo atliktas PSA kraujyje tyrimas. Rodiklis buvo 5,5 ng/mL. Tuomet Ukmergėje mane apžiūrėjo gydytojas urologas. Po apžiūros jis nieko neaptiko, todėl patarė atlikti prostatos biopsiją. Tąkart PSA rodiklis jau buvo padidėjęs iki 6,2 ng/mL. Biopsija parodė, kad sergu prostatos karcinoma. Buvo priimtas sprendimas ligą stebėti ir aš kas pusmetį pakartodavau PSA kraujyje tyrimą“, – pasakoja Olegas.

Laikui bėgant, ukmergiškio kraujo tyrimai rodė tai didesnį, tai mažesnį PSA lygį. „2015 m. pirmą kartą atvykau į Nacionalinį vėžio institutą atlikti magnetinio rezonanso tyrimo. Tada PSA kraujo rodiklis jau buvo 7 ng/mL. Atlikus kontrolinę prostatos biopsiją, nenustačius ligos progresavimo, buvo nuspręsta mano ligą stebėti toliau. 2018 m. vėl buvo pakartotinai atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, buvo nuspręsta stebėti toliau. PSA kraujyje rodiklis svyravo tarp 7–8 ng/mL. Kitais metais rodiklis jau padidėjo iki 9,5 ng/mL. Vėliau sumažėjo, tačiau nuo 2020 m. skaičius ėmė didėti. Šių metų pradžioje rodiklis jau buvo paaugęs iki 11,5 ng/mL. Tada nusprendžiau, kad daugiau laukti neverta ir reikia kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą (NVI)“, – patirtimi dalijasi Olegas.

Po atlikto magnetinio rezonanso tyrimo, stebint radiologinį ligos progresavimą, vyrui buvo nuspręsta atlikti prostatos operaciją – pasirinko laparoskopinę. Šiuo metu jis sako besijaučiantis gerai.

„Jokių nepatogumų, diskomforto nejaučiau. Jei nebūčiau dalyvavęs prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, net nebūčiau sužinojęs, kad sergu“, – pasakoja Olegas. Vyras visus ragina rūpintis savimi net ir tada, jei jaučiasi gerai.

„Noriu paraginti visus rūpintis savo sveikata, dalyvauti prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Aš ir seniau kokį kartą per porą metų eidavau pas savo šeimos gydytoją ir prašydavau profilaktiškai atlikti įvairius tyrimus. Geriau apie savo sveikatos pokyčius žinoti iš anksto, užbėgti ligai už akių, nei vėliau sužinoti, kad sergi paskutine vėžio stadija. Kas turi rūpintis tavo sveikata, jei ne tu pats? Reikia save labiau mylėti. Jei siūlomos profilaktinės programos, jose būtina dalyvauti. Ir savo pažįstamiems sakau tą patį, ir su sūnumi, kuriam netrukus sukaks 40 metų, kalbėjau apie prostatos vėžį“, – mintimis dalijasi ukmergiškis.

Kada užtenka stebėsenos?

Kaip ir Olego atveju, prostatos vėžys iškart gydomas ne visais atvejais, kartais pacientą pakanka aktyviai stebėti, kad laiku būtų galima pastebėti ligos progresavimą ir pradėti gydyti. Anot NVI Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo dr. Mariaus Kinčiaus, aktyvi stebėsena paprastai taikoma pacientams, kuriems diagnozuotas mažos rizikos vėžys.

Programa Lietuvoje yra unikali. Kitose šalyse už pacientų PSA kraujo tyrimus ir diagnostiką reikėtų mokėti.

„Aktyvi stebėsena galima tik tiems vyrams, kuriems diagnozuojant nustatomas mažos rizikos prostatos vėžys, išskirtiniais atvejais galima stebėti ir vidutinės rizikos prostatos vėžį. Mažos rizikos prostatos vėžys yra labai lėtai progresuojanti liga – sergant šiuo vėžiu išgyvenamumas penkiolika metų siekia 90 proc. Todėl žinant, kad lokalus radikalus prostatos vėžio gydymas gali sukelti ilgalaikių komplikacijų (šlapinimosi, lytinės funkcijos sutrikimų, kraujavimų, uždegimų po spindulinio gydymo), racionalu identifikuoti pacientus, kuriems aktyvios stebėsenos metu galima nesunkiai pastebėti ligos progresavimą.

Anot M.Kinčiaus, aktyvi stebėsena leidžia pacientui daug metų gyventi tokį patį kokybišką gyvenimą, kokį gyveno iki nustatant ligą. Tam reguliariai atliekamas PSA kraujyje tyrimas, pirštu apčiuopiama prostata, kartojamas magnetinio rezonanso tyrimas, atliekamos kontrolinės prostatos biopsijos. Tik nustačius ligos progresavimą stebėsenos metu, pacientui rekomenduojamas lokalus radikalus gydymas. Kad liga progresuoja, stebėsenos metu nustatoma trečdaliui pacientų“, – pasakoja M.Kinčius.

Anot gydytojo urologo, labai svarbu laikytis paciento stebėsenos protokolo, kadangi, pavėlavus nustatyti ligos progresavimą, ligonis gali prarasti galimybę, kad jam laiku būtų skirtas lokalus radikalus prostatos vėžio gydymas.

„Jei pacientas suserga gretutinėmis sunkiomis ligomis, kitos lokacijos onkologine liga, jį nustojame aktyviai stebėti. Tuomet pacientas tikrinamas tik tais atvejais, jei atsiranda su prostatos vėžiu susijusių simptomų, tokių kaip skausmas, kraujavimas, sunkus šlapinimasis, patologiniai kaulų lūžiai. Tai rodo, kad liga progresuoja ir ją reikia gydyti“, – aiškina gydytojas urologas.

Gelbsti programa

Ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys neturi jokių simptomų, todėl labai svarbu šią ligą diagnozuoti kuo anksčiau. Lietuvoje veikia nemokama ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa. Anot NVI Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, šios programos tikslas – nustatyti kliniškai nereikšmingą vėžį.

„Nemokama programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų, kurių PSA lygis kraujyje didesnis nei 3 ng/mL. Ankstyvoji prostatos vėžio diagnostika susijusi su kliniškai nereikšmingo vėžio diagnostika ir gydymu. Pacientai, kurių PSA mažesnis nei 1 ar 2 ng/mL, priklausomai nuo amžiaus, turėtų tikrintis rečiau – kas penkerius metus, o ne kas dvejus metus, kaip parašyta ministro įsakyme. Turėčiau pabrėžti, kad  programa, kokią turime Lietuvoje, – unikali, mes kol kas vieninteliai Europoje, turintys tokią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, – tai yra galimybė vyrams pasitikrinti nemokamai. Programos efektyvumas įrodytas atsitiktinės atrankos tyrimų paremtais rezultatais. Kitose šalyse už pacientų PSA kraujo tyrimus ir diagnostiką reikėtų mokėti. Todėl situacija Lietuvoje yra neeilinė“, – apie prevencinę programą pasakoja docentas.

Anot gydytojo urologo, kartais tam tikrų pokyčių organizme išvengti neįmanoma, todėl labai svarbu navikinius pakitimus pastebėti anksti. „Pagrindinis dalykas, kurį akcentuojame, kai kalbame apie prostatos vėžį, yra amžius. Senstant atsiranda navikinių pakitimų prostatoje. Jų išvengti negalime, tačiau galime atskirti, kurie kliniškai reikšmingi, kelia grėsmę gyvybei, o kuriuos galėtume tiesiog stebėti“, – aiškina A.Patašius.

Anot mediko, svarbu žinoti, kad ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys  neturi aiškių simptomų: jie išryškėja tik tada, kai vėžys jau būna išplitęs. „Todėl kviečiame vyrus nuo 50 metų, kurie neturi jokių nusiskundimų, prevenciškai pasitikrinti. Svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojams, kurie kviečia dalyvauti šioje programoje. Tikėtina, kad, tobulėjant šiai programai, bus sukurta kvietimų sistema visiems vyrams nuo 50 iki 69 metų“, – ragina tikrintis gydytojas.

Siunčia pas urologą

Norint dalyvauti prevencinėje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. „Tereikia paimti kraujo iš venos, tada atliekamas PSA tyrimas; įtarus patologinių pakitimų, pacientas siunčiamas toliau konsultuotis pas gydytoją urologą. Jis pirmiausia ištiria, ar yra būklių, dėl kurių gali būti padidėjęs PSA. Atmetus visas kitas ligas ir radus padidėjusį PSA, siunčiame atlikti  prostatos biopsiją arba atliekame magnetinio rezonanso tyrimą, kad žinotume, kur tiksliai prostatoje turėtume atlikti biopsiją. Tikėtina, kad ateityje į šią programą įtrauksime ir magnetinio rezonanso tyrimą, kuris leis išvengti nereikalingų biopsijų“, – apie dalyvavimą programoje pasakoja A.Patašius.

Pasak jo, prostatos vėžys nėra homogeniška liga. „Didžioji dalis prostatos vėžio atvejų yra lėtai besivystantys, kurie tik ilgainiui gali sukelti grėsmę vyro gyvybei. Apie 30 proc. nustatytų prostatos vėžių yra kliniškai reikšmingi. Kai kurie iš jų kelia grėsmę gyvybei. Tam, kad išvengtume tokių dalykų, pirmiausia reikia anksti atlikti PSA tyrimą, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Kitaip tariant, anksti nustatyti prostatos vėžį, kad galėtume taikyti gydymą – radikalų (radikalią prostatektomiją, spindulinę terapiją) ar stebėti kliniškai nereikšmingą vėžį. Ir vyrams, ir moterims dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose verta todėl, kad įrodyta, jog patikra sumažina tikimybę mirti nuo vėžio. Žmonės, kurie dalyvauja ankstyvosios diagnostikos programose, dažniausiai stebimi labai plačiai, todėl galime anksti diagnozuoti ne tik prostatos vėžį, bet ir kitas ligas. Dalyvaujantiems šioje programoje vėžys nustatomas anksti ir žmogų pagydome arba penkerius metus jį stebime, stebėjimo metu galime pastebėti ir gretutinių ligų, antrųjų piktybinių navikų. Taip užtikrinamas kokybiškas, ilgalaikis ir sveikas paciento gyvenimas“, – reziumuoja medikas.

A.Patašius džiaugiasi, kad Europos Komisija rekomenduojamų prevencinių vėžio patikros programų sąrašą Europos šalyse papildė prostatos, skrandžio ir plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos programomis. „Todėl tikėtina, kad Lietuvoje veikiančią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą galėsime laisviau tobulinti, sukurti pakvietimų į šią programą sistemą, sumažindami krūvį šeimos gydytojams ir su šia programa pasiekdami daugiau tikslinės auditorijos asmenų“, – teigia gydytojas urologas.

– Kardiostimuliatoriai nedera su kitomis šiuolaikinėmis technologijomis – tyrimais magnetinio rezonanso metodu ir kitais?

– Visuotinės techninės ir technologinės pažangos fone tampa aktualu aptarti rizikas, susijusias su magnetinio rezonanso tomografiniu tyrimu (MRT) ligoniams, kuriems implantuotas širdies elektrokardiostimuliatorius arba kardioverteris-defibriliatorius.

Pasirodė prieštaringos informacijos apie galimą MRT kenksmingumą tiriant ligonius vadinamaisiais tradiciniais (konvenciniais) implantuotais aparatukais, neturinčiais specialios apsaugos nuo itin stiprių elektromagnetinių laukų, kuriuos generuoja MRT skeneris. Todėl ši klinikinė problema yra didesnio dėmesio centre.

Šiuo metu visame pasaulyje yra apie 5 mln. žmonių, kuriems  implantuoti aparatai, apibendrintai vadinami širdies veiklai įtaką darančiais implantuojamais elektroniniais prietaisais (IEP), ir jais vienaip ar kitaip yra kontroliuojamas širdies ritmas. Manoma, kad 50–75 proc. ligonių su IEP anksčiau ar vėliau gali prireikti MRT. Pagal direktyvas, tokiems ligoniams šis tyrimas nerekomenduojamas. Nepaisant to, kai kuriose pasaulio klinikose jis taikomas. Implantuojamų aparatų gamintojai įspėja, kad, atliekant MRT ir atsiradus komplikacijoms, visa atsakomybė tenka arba tyrimą atlikusiems specialistams, arba specialistui konsultantui, rekomendavusiam šį diagnostinį tyrimą.

Yra nurodoma, kad mažiausiai septyniolika ligonių, turėjusių IEP, mirtis buvo siejama su MRT.

– Kas gali atsitikti?

– Komplikacijų gali būti įvairių – nuo aparato baterijų sugadinimo, stimuliacijai reikalingos energijos poreikio išaugimo, aritmijų manifestavimo iki staigios mirties. Tokių komplikacijų po MRT pasitaiko iki 10 proc. tirtų pacientų, dauguma jų nereikšmingos, gerybinės, be ilgalaikių padarinių, bet kai kurios jų – labai rimtos. Yra nurodoma, kad mažiausiai septyniolika ligonių, turėjusių IEP, mirtis buvo siejama su MRT. Kiti šaltiniai skelbia, kad letalinės išeitys visais atvejais sietinos su netinkamu MRT organizavimu. Klinicistai pataria: jeigu MRT vis dėlto atliekamas, būtina turėti visas atsargumo ir ligonio gaivinimo priemones – plaučių ventiliacijos aparatą, defibriliatorių, greta turėtų būti reanimatologas ir pan. Be to, prieš tyrimą apdairiai turi būti nustatomi specialūs stimuliaciniai parametrai, o ligoniams, visiškai priklausomiems nuo stimuliacijos, toks tyrimas draudžiamas. Po MRT programeriu turi būti patikrinta stimuliatoriaus arba kardioverterio-defibriliatoriaus veikla ir sugrąžinti anksčiau buvę stimuliaciniai parametrai, esant būtinybei, jie pakoreguojami.

– Kokie pavojai slypi atliekant tyrimą, kas gali pakenkti?

– IEP aparatams kenksminga MRT skenerio generuojama radiodažnuminė spinduliuotė bei galingi statiniai ir kintamieji elektromagnetiniai laukai, ypač pastarieji, kurie indukuoja implantuotuose gana ilguose elektroduose chaotiškos amplitudės ir dažnio impulsines elektros sroves. Radiodažnuminę spinduliuotę absorbuoja ne tik tiriamo paciento kūno audinai, bet ir elektrodų metalinės laidžiosios spiralės.

Sugeneruotos indukcinės srovės gali išprovokuoti gyvybei pavojingas širdies aritmijas. Be to, dėl terminio efekto elektrodo su širdies sienele kontakto zonoje gali būti lokaliai pakenktas širdies audinys (nurodoma, kad temperatūra pakyla iki 20–52–63 °C), o vėliau susiformavęs randinis audinys reikalauja didesnės stimuliacinės energijos ir visa tai greičiau išsekina baterijas.

Aprašomas ir tiesioginis žalingas poveikis pačioms baterijoms, nes visa suminė MRT įrenginio skleidžiama magnetinė, elektromagnetinė ir radiodažnuminė energija neigiamai paveikia ir IEP maitinimo šaltinį – ličio baterijas. Neigiamas terminis bei proaritminis efektas stebimas ir per vadinamuosius apleistus transveninius elektrodus, kurie jau nebėra prijungti prie stimuliatorių, bet nepašalinami vengiant rizikos. Suminiai ir gana galingi statiniai ir kintamieji elektromagnetiniai laukai, kurių galingumas matuojamas teslomis (T), netgi mechaniškai paveikia implantuotą aparatą, turintį metalinį korpusą. Atsiranda sukamasis aparato judesys, kurį pacientai nusako jutimiškai: lyg kažkokia jėga norėtų ištraukti ar išplėšti aparatą. Štai tokie galimi padariniai naudojant 1,5 T, arba vadinamojo įprastinio galingumo magnetinio rezonanso įrangą. Į pasaulio klinikas kelią jau skinasi magnetinis rezonansas su neįtikimu galingumu, siekiančiu net 8 T. Kol kas nei klinicistai, nei gamintojai neužsimena apie tokios galios padarinius implantuojamiems prietaisams. Matyt, tyrimai ir moksliniai straipsniai dar tėra užuomazgos stadijoje.

– Kas daroma siekiant išvengti pavojaus ligonių su implantuotais kardiostimuliatoriais sveikatai?

– Anksčiau implantuoti įprastiniai IEP pacientams dar tarnaus kelis dešimtmečius, seni elektrodai žmogaus organizme išbus dar ilgiau, o poreikis MRT šiam kontingentui nuolat auga. Paradoksalu, tačiau kartu atsiranda naujų ir gana liberalių tendencijų, kurios rodo vis didėjančią toleranciją MRT. Pastaraisiais metais pasirodė daugybė straipsnių su palankiomis išvadomis, kurios tiesmukai tvirtina, kad MRT ligoniams su tradiciniais IEP yra saugūs. Labai sunku suprasti taip pasikeitusį požiūrį. Vienintelis įmanomas paaiškinimas, matyt, galėtų būti toks: kadangi atliekant MRT pasitaikė ligonių mirčių, buvo priimtos rekomendacijos, kad tyrimo metu greta būtų visos būtinos reanimacijos priemonės ir reanimatologas, galbūt ir elektrofiziologas. Galbūt, laikantis šitokių instrukcijų, nebepasitaikė letalinių išeičių.

Sugeneruotos indukcinės srovės gali išprovokuoti gyvybei pavojingas širdies aritmijas.

Beje, gamintojai tvirtina tą patį: jei implantuojami aparatai neturi specialaus ženklinimo, tokiems pacientams MRT negalimas. Kai kurie klinicistai stebisi susidariusia situacija. Anot jų, stengiamasi pamiršti literatūroje aprašytas septyniolika mirčių atvejų su vis dar praktikoje naudojamais tais pačiais implantuojamais aparatais, o neaprašytų atvejų, kurių medikai nelinkę deklaruoti, buvo kur kas daugiau ir jie buvo paviešinti spaudžiant visuomenei.

Pagaliau klinicistai stebisi klausdami, kodėl vis dėlto buvo investuotos milžiniškos lėšos į naujos kartos implantuojamus elektroninius prietaisus, suderinamus su MRT, jei šiuos tyrimus atlaiko ir tradiciniai IEP? Visa tai kelia sumaištį tarp įvairių specialistų – elektrofiziologų, kardiologų, implantologų. Taigi, pacientų saugumo klausimas lieka atviras, nors ir kelia optimizmo, ypač kai imamasi atsargumo priemonių. Telieka pridurti, kad Amerikos širdies asociacija ir Europos kardiologijos draugija gana griežtai pasisako prieš MRT, nebent esama išskirtinių aplinkybių, verčiančių tai daryti.

Visa tai galioja ir tiems pacientams, kuriems implantuoti kardioverteriai-defibriliatoriai. Skirtumas tik tas, kad prieš MRT turi būti atjungta ne tik defibriliacinė, bet ir antitachikardinė elektrostimuliacinė funkcija. Savaime suprantama – po šio tyrimo visos aparato funkcijos turi būti vėl įjungtos.

– Kaip žinome, jau keleri metai – JAV nuo 2008-ųjų, Lietuvoje  nuo 2015 m. – naudojami naujos kartos stimuliatoriai. Galbūt jie magnetinio rezonanso tyrimo metu kelia mažiau pavojų?

– Šie aparatai savo ir implantuojamų elektrodų sudėtyje turi minimalų feromagnetinių medžiagų kiekį. Be to, juose, be specialių filtrų, yra ir itin svarbi, išties esminė techninė ypatybė – anksčiau naudotas Herkono jungiklis pakeistas "Hall" davikliu, kurio veikimas magnetiniame lauke yra patikimai prognozuojamas.

Šis novatoriškas techninis sprendimas literatūroje įvardijamas širdies stimuliacijos technologiniu šuoliu. Ant tokių aparatų pažymėta, kad jie yra atsparūs elektromagnetiniams laukams. Buvimo laiką MRT skenerio magnetiniame lauke gamintojai įsakmiai riboja: ekspozicija gali užtrukti ne ilgiau kaip 30 min. Beje, literatūroje jau yra pavienių pranešimų ir apie komplikacijas naudojant naujos kartos aparatus. Jos apibendrintai pavadintos nereikšmingomis techninėmis problemomis, atsiradusiomis po MRT. Vis dėlto specialių stimuliacinių ir antitachikardinių / defibriliacinių parametrų protokolinis nustatymas yra būtinas, o buvusių parametrų grąžinimas po tyrimo taip pat privalomas. Privalomos ir atsargumo priemonės – tyrimo metu privalo būti reanimatologas, gydytojas elektrofiziologas ir netgi elektrofiziologas-technikas, parengtos reanimacinės priemonės.

Keista, kad diskusijos dėl MRT kontroversiškumo tęsiasi, kartu jaučiamas polinkis drąsinti klinicistus atlikti šį tyrimą, nepaisant, kad pacientas turi senos kartos aparatuką. Akivaizdu, kad pamirštama, tiksliau, ignoruojama ankstesnė informacija apie pavojingas komplikacijas su senos kartos IEP ir taip bandoma pateisinti selektyvią atranką pacientų, kuriems galbūt nereikalingi brangiai kainuojantys naujos kartos aparatai. Taip sugestionuojama mintis, kad dėl gana neapibrėžtų priežasčių senos kartos aparatai staiga, lyg ir savaime, pasidarė saugūs, atseit juos toliau nė kiek nesibaiminant galima naudoti, svarbu, kad būtų laikomasi protokolinių rekomendacijų. Vis dėlto išlieka nelabai aiškūs atrankos kriterijai, kuriems ligoniams šie aparatai yra tinkami ir kas gali numatyti tolesnę paciento ligos istoriją ir nuspėti padarinius. Pabrėžiama tik atstumiančiai aukšta naujos kartos IEP kaina.

Išlieka ir daugiau neatsakytų klausimų, kurių bene svarbiausias – kaip elgsimės tuomet, kai į klinikinę kasdienybę įsikomponuos itin galinga MRT aparatūra, kurios galia siekia 3–8 T? Tokie įrenginiai kai kuriose klinikose jau nebėra naujiena. Pasirodė pirmieji pranešimai, kad kai kurių gamintojų IEP sulaukė aprobacijos – gauti leidimai atlikti klinikinius MRT skeneriais, generuojančias 3 T galios magnetinį / elektromagnetinį lauką.

MRT tyrimai Lietuvoje atliekami jau ne pirmus metus, juos gydantis gydytojas gali skirti tiek ambulatoriškai, tiek stacionare gydomiems pacientams. Svarbu žinoti, kad jei apdraustiesiems PSD šis tyrimas atliekamas stacionare, tokiu atveju jo išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą paciento gydymo ligoninėje kainą, o jei tyrimas reikalingas ambulatoriškai gydomam pacientui – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas su gydytojo specialisto siuntimu.

Bet kuriuo atveju sprendimą, ar konkrečiam pacientui reikalinga atlikti tokį tyrimą, esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, priima gydantis gydytojas. Siuntimą brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš PSDF biudžeto lėšų, išduoda tik antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis specialistas. Skirdamas MRT tyrimą, gydytojas turi atsakingai įvertinti jo būtinumą ir galimą poveikį paciento sveikatai, skirti jį pagrįstai. Ligos ir būklės, kuriais atvejais atliekamas MRT, yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Trumpai tariant, MRT atliekami, kai visi kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti diagnozę.

„Skubame nuraminti visus – jeigu gydytojas jus siunčia MRT atlikti su siuntimu, tokiu atveju mokėti nereikia – mokėti nereikia nei už tyrimą, nei už jam atlikti reikalingas vienkartines priemones ir medžiagas. Dažniausiai siūlomi neva specialūs vienkartiniai medicininiai drabužiai, tačiau pastarieji nėra būtini, o susimokėti už juos papildomai, žinoma, paprašoma, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė, – beje, ambulatoriškai gydomas pacientas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje jam būtų suteikta ši paslauga, o siunčiantis gydytojas turi informuoti, kokiose įstaigose ji teikiama. Siuntime negali būti nurodyta konkreti įstaiga ar specialistas.“

Pasak VLK atstovės, už MRT tyrimą mokėti nereikės, jei pacientas su siuntimu kreipsis į gydymo įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF. Nors dėl tyrimų, taip pat ir MRT, skyrimo pacientams sprendžia gydantis gydytojas, neretai pacientai pasirenka tyrimą ar procedūrą savo iniciatyva – tuomet faktinę jo kainą reikia susimokėti gydymo įstaigos kasoje. Mokėti už MRT reikia ir tiems, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat ir jei pageidaujantiems nelaukti tyrimo bendroje eilėje.

Svarbu žinoti ir tai, kad jei gydytojo siuntime įrašyta siunčiančiai įstaigai pateikti tyrimo vaizdo kopiją, už ją pacientui mokėti nereikia. Specialistai perspėja, kad dažnai gautą vaizdą siūloma įrašyti ir pacientui. Jei pacientas dėl kažkokių priežasčių pats pageidauja turėti vaizdo kopiją (pavyzdžiui, USB laikmenoje) – už ją reikės sumokėti. Tačiau tai nėra būtina, nes gydantis gydytojas tiesiogiai gaus paciento MRT tyrimo nuotrauką arba aprašą.

VLK primena, kad gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, o pacientas turi teisę rinktis. Taip pat gydymo įstaigose turi būti patvirtinta aiški mokamų paslaugų teikimo tvarka ir suteikta galimybė pacientams su ja susipažinti.

PSDF lėšomis kompensuojami MRT tyrimai Lietuvoje atliekami 17 gydymo įstaigų: Vilniuje – Centro poliklinikoje, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Kaune – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ligoninėje, Kauno Šilainių poliklinikoje, Respublikinėje Kauno ligoninėje, Klaipėdoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinė Klaipėdos ligoninėje, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, o taip pat ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje, UAB „Bendrosios medicinos praktika“, UAB „SK IMPEKS medicinos diagnostikos centre“, UAB „Mažeikių MCT“ ir jos filiale, UAB „Affidea Lietuva“ ir jos filialuose, UAB „Tomografija“.

VLK duomenimis, vien ambulatoriškai gydytiems pacientams pernai suteikta daugiau kaip 107 tūkst. MRT paslaugų, už jas iš PSDF biudžeto sumokėta kiek daugiau nei 11 mln. eurų.