Magnis, kalis ir kalcis – vieni svarbiausių mūsų organizmo mineralų, kurie yra būtini gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jie užtikrina sklandžią nervų sistemos ir raumenų veiklą, atkuria pažeistus audinius, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kraujyje. Taip pat šie mineralai labai svarbūs energijos apykaitai, todėl jų trūkumas organizme dažnai pasireiškia padidėjusiu jautrumu ir chronišku nuovargiu.

„Vasarą magnio, kalio ir kalcio trūksta daugumai ir tam nereikia intensyviai plušėti sporto salėje, nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų atstumo dviračiu ar bėgti svilinant 30 laipsnių karščiui. Šių mineralų netenkame ir su labai nedideliu prakaito kiekiu. Norint padėti savo kūnui, svarbu gerti daug vandens, saikingai vartoti alkoholį ir kavą bei valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių. Taip pat būtina reaguoti į kūno siunčiamus signalus apie magnio, kalio ar kalcio trūkumą bei vartoti jų turinčius papildus“, – pataria „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė.

Magnis – būtinas mineralas gerai savijautai

Magnis būtinas gerai širdies, plaučių, nervų ir raumenų sistemos veiklai palaikyti, todėl šio mineralo trūkumą pirmiausia išduoda raumenų mėšlungis.

„Trūkstant magnio, taip pat dažnai pasireiškia galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, bendras kūno silpnumas, padidėjęs nervingumas ar galvos svaigimas. Taip pat apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, suprastėjęs miegas ar sutrikęs širdies ritmas“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

E. Zykienė nurodo, kad gauti pakankamai magnio su maistu gana sudėtinga, tačiau įmanoma. Suaugusiems žmonėms šio mineralo paros norma yra apie 400 mg, kurią gausite suvalgę apie 100 g riešutų. Magnio gausu ir tamsiai žalios spalvos daržovėse: špinatuose, lapiniuose kopūstuose, salotose ir avokaduose. Taip pat bananuose, ankštinėse daržovėse, grūdinėse kultūrose ir žuvyje.

„Senstant ar sergant lėtinėmis ligomis, magnio pasisavinimas mažėja, todėl vasaros metu norint užtikrinti pakankamą šio mineralo kiekį organizme, reikėtų bent mėnesį vartoti „gryną“ magnį arba derinius su vitaminu B6, kuris leidžia užtikrinti geresnį jo pasisavinimą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kalis – organizmo ląstelių funkcijoms užtikrinti

Kitas labai svarbus mikroelementas žmogaus organizme – kalis. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms užtikrinti: organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai.

Pasak vaistininko A. Rodovičiaus, kalio trūkumą išduoda nuolatinis nuovargis, raumenų mėšlungis, hipertenzija, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimas. Šio mineralo stoka organizme taip pat gali sulėtinti virškinamojo trakto veiklą ir ilgainiui paskatinti vidurių užkietėjimą. Norint užkirsti kelią šiems nemaloniems simptomams, svarbi visavertė ir subalansuota mityba.

„Kalio galite gauti iš grūdinių kultūrų, bananų, pupelių, žirnių, papajų, bulvių, špinatų, kopūstų, petražolių, riešutų. Rekomenduojamą šio mineralo paros normą – 2000 mg – gausite suvalgę apie 200 g pupelių ir žirnių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad perdirbtuose produktuose kalio yra mažiau“, – komentuoja „Camelia“ vaistininkas.

Nors produktų, kuriuose gausu kalio, pasirinkimas didelis, jo atsargas organizme kartais reikėtų papildyti maisto papildais. A. Rodovičius priduria, kad kalio maisto papildus į racioną ypač turėtų įtraukti intensyviai sportuojantys, dirbantys fizinį darbą ar garbingo amžiaus sulaukę žmonės. Juos patariama vartoti ir persirgus žarnyno infekcija ar pajutus širdies ritmo sutrikimus.

Kalcis – ne tik kaulams ir dantims

Kalcis atsakingas už gerą kaulų ir dantų sveikatą, širdies ir nervų sistemos veiklą. Jo trūkumas gali sukelti daugybę sveikatos problemų.

„Jei pasireiškia nemalonūs raumenų spazmai, atminties sutrikimai ar didesnis nuovargis, gali būti, kad jums trūksta kalcio. Šio mineralo trūkumą organizme taip pat išduoda lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai ar pakitusi odos būklė. Taip pat neaiškus kraujavimas iš nosies ar dantenų, sąnarių skausmai“, – komentuoja A. Rodovičius.

Pasak „Camelia“ vaistininko, geriausi kalcio šaltiniai yra pieno produktai: pienas, sūris ir jogurtas. Pavyzdžiui, mums per dieną reikalingą šio mineralo kiekį – apie 1200 mg – gausite išgėrę tris stiklines pieno ar suvalgę 75 g fermentinio sūrio. Jei pieno nemėgstate ar negalite vartoti, rinkitės kitus maisto produktus, kuriuose gausu kalcio: migdolus, sezamų sėklas, kopūstus, brokolius, saldžiąsias bulves, apelsinus, svogūnus ar virtas pupeles.

„Nors kalcio šaltinių sąrašas yra ilgas, to vis tiek gali nepakakti menopauzės ar reabilitacijos po kaulų lūžių metu, taip pat senstant. Todėl jei jaučiate galimus šio mineralo trūkumo simptomus, rekomenduoju pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl papildų vartojimo“, – pataria A. Rodovičius.

„Vasarą magnio trūksta daugumai ir tam nereikia intensyviai plušėti sporto salėje, nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų atstumo dviračiu ar bėgti svilinant 30 laipsnių karščiui. Šio mineralo netenkame ir su labai nedideliu prakaito kiekiu“, – sako „Camelia“ vaistininkė ir priduria, kad pasirūpinti pakankamu magnio kiekiu organizme vasarą labiausiai turėtų mažamečius vaikus auginantys tėvai, sportininkai (ypač plaukikai), aktyvų fizinį darbą dirbantys žmonės ir širdies problemų turinys senjorai. Taip pat nėščiosios, nes dėl tuo metu moters organizme vykstančių pokyčių šio mineralo poreikis padvigubėja.

Kas išduoda magnio trūkumą?

E. Zykienės teigimu, magnio trūkumą išduodantys simptomai labai panašūs į kitų vitaminų, todėl jų lengvai galima nepastebėti ar supainioti.

„Vienas geriausiai atpažįstamų magnio trūkumo simptomų – raumenų mėšlungis. Trūkstant šio mineralo, taip pat dažnai pasireiškia galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, bendras kūno silpnumas, padidėjęs nervingumas ar galvos svaigimas. Visgi, visi šie simptomai gali išduoti, kad jums trūksta ir kalio ar B grupės vitaminų, todėl atpažinti, kokių mineralų atsargas papildyti, gali būti sudėtinga“, – teigia „Camelia“ atstovė.

Tokiu atveju E. Zykienė rekomenduoja kurį laiką stebėti viso organizmo būklę, ar nepasireiškia ir kiti magnio trūkumą rodantys simptomai: apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, suprastėjęs miegas ar sutrikęs širdies ritmas. Pastebėję šiuos požymius, pasakykite apie tai gydytojui, nes nepakankamas šio mineralo kiekis organizme didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Magnio trūkumas gali sukelti ir daugiau sveikatos sutrikimų, tokių kaip cukrinis diabetas, osteoporozė, onkologiniai susirgimai, skydliaukės sutrikimai ir virškinamojo trakto ligos. Organizmui stokojant šio mineralo, taip pat išauga persileidimų ir priešlaikinių gimdymų tikimybė“, – komentuoja „Camelia“ vaistininkė.

Gauti su maistu sudėtinga

E. Zykienė sako, kad gauti pakankamai magnio su maistu gana sudėtinga, tačiau įmanoma. Tam svarbu į savo mitybos racioną įtraukti kuo daugiau tamsiai žalios spalvos daržovių: špinatų, lapinių kopūstų, salotų ir avokadų.

„Magnio galime gauti ir iš riešutų, moliūgų sėklų, ankštinių daržovių, žuvies. Taip pat rekomenduoju dažniau rinktis viso grūdo dalių makaronus, ruduosius ryžius, grikius, valgyti daugiau bananų, džiovintų vaisių ir juodojo šokolado“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.

E. Zykienė pabrėžia, kad senstant ar sergant lėtinėmis ligomis, magnio pasisavinimas mažėja, todėl vasaros metu norint užtikrinti pakankamą šio mineralo kiekį organizme, reikėtų bent mėnesį vartoti preparatą su didesniu jo kiekiu: „Nors multivitaminų komplekse yra magnio, tačiau jo kiekis per mažas. Todėl rekomenduoju rinktis „gryną“ magnį arba derinius su vitaminu B6, kuris leidžia užtikrinti geresnį jo pasisavinimą.“

Kokius papildus pasirinkti?

Renkantis tarp kapsulių, tablečių ar miltelių pavidalo, „Camelia“ vaistininkė pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į magnio junginį. Didžiausias mineralo kiekis randamas magnio okside. Kituose „gryno“ magnio yra mažiau, todėl atitinkamai bus didesnė ir rekomenduojama paros norma.

„Tabletėse ar kapsulėse magnis yra sudozuotas pagal dienos normą, todėl tokį preparatą vartoti patogu ir greita. Tuo metu tirpius vandenyje miltelius organizmas pasisavina greičiau, tačiau ne visiems patinka savotiškas jų skonis“, – komentuoja E. Zykienė.

Be to, labai svarbu žinoti, kiek ir kada šiuos papildus vartoti, nes jų galima ir perdozuoti. Taip gali nutikti, jei magnio suvartosite daugiau nei 2 gramus per dieną. Perdozavus šio mineralo, gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas ar vėmimas. Tokiu atveju magnį reikėtų vartoti po valgio, pasirinkti kitą junginį ar nutraukti vartojimą.

Magnio atsargas organizmas šalina kartu su skysčiais, todėl atstatyti magnio balansą organizme būtina susirgusiems Rota virusu, kuriam plisti, visiems sugrįžus į mokyklas ir darbus, sąlygos itin palankios.

Vaistininkai sako, kad pastebėjus simptomus, magnį galima pradėti vartoti iš karto. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė pataria renkantis atkreipti dėmesį, tai organinės ar neorganinės kilmės preparatas. Būtent magnio druskos kilmė parodo preparato efektyvumą. Magnis į preparatus dedamas druskų pavidalu.

Jeigu didelio nuovargio ar širdies veiklos pakitimų nejaučiate, profilaktiškai rekomenduoju vartoti magnį be priedų.

„Skirtingų magnio druskų pavadinimų gali būti visa galybė ir būtent magnio druskos kilmė parodo preparato efektyvumą. Organinių ir neorganinių druskų pasisavinimas gali skirtis iki 10 kartų, o tai labai reikšmingas skirtumas norint pajusti pagerėjimą. Organizmas geriausiai pasisavina organinės kilmės magnį. Rekomenduodama magnį klientams parodau ant pakuotės pavadinimus magnio laktatas, orotatas arba citratas“, – kaip pasirinkti norimą maisto papildą paaiškina vaistininkė.

Pasak jos, klientams kyla klausimų, kodėl magnis dažnai būna su kitais vitaminais, dažniausiai su vitaminu B. Šie elementai vienas kitą papildo ir taip sustiprina poveikį – nuovargio ir mieguistumo ar silpnumo atsisakoma greičiau.

„Kitas geras magnio derinys su gudobelių ekstraktu ar kaliu. Jį rekomenduoju vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jaučia širdies ritmo sutrikimus, skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu ar aukštu pulsu. Jeigu didelio nuovargio ar širdies veiklos pakitimų nejaučiate, profilaktiškai rekomenduoju vartoti magnį be priedų“, – pataria specialistė.

Tiesa, būtent nuo sudedamųjų dalių, kurios įeina į maisto papildą, priklauso ir dienos metas, kada geriausia jį vartoti. „Gryną“ magnį geriausia vartoti pirmoje dienos pusėje, o magnio preparatus su gudobelės ekstraktu patartina vartoti prieš miegą, nes jie gali turėti raminamojo poveikio.

Rinkdamiesi tarp kapsulių, tablečių ar miltelių pavidalo vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į tai, ar mėgstate dozuoti patys, ar pasirinkti jau paskirtą dienos normą.

„Tabletėse ar kapsulėse magnis yra sudozuotas pagal dienos normą, todėl natūralu, kad tokį preparatą vartoti patogu ir greita, kitas variantas rinktis nedozuotus preparatus ar magnio miltelius, kuriuos reikėtų dar ištirpinti vandenyje. Atkreipkite dėmesį ir į magnio koncentraciją. Jeigu vienoje preparato dozėje bus visa dienos norma – apie 375 mg – užteks jo išgerti vieną kartą per dieną“, – pažymi vaistininkė.

Sveikatos specialistė sako, kad dirbantiems įtemptą darbą, jaučiantiems nuovargį kojose ar pastebintiems, jog raumenys labiau įsitempę nei įprastai, yra galimybė magnį vartoti išoriškai. Tam tinkamas purškiamas magnis arba atpalaiduojanti magnio druskos vonia.

Ar būna taip, kad iki darbo pabaigos liko vos valanda, bet jaučiatės toks mieguistas, kad rodos, užmigsite šalia kompiuterio, o vienintelis išsigelbėjimas yra puodelis kavos ir kas nors saldaus? Gydytojas pataria, kaip atgauti jėgas be tonizuojančių gėrimų ir šokolado.

„Kai trūksta energijos, daugelis galvoja, kad atgauti jėgas padės cukrus, todėl ieško ko nors saldaus. Angliavandeniai suteikia energijos, tačiau ji trumpalaikė. Kava, energiniai gėrimai tonizuoja, tačiau dienai baigiantis daugelis nenori gerti tokių gėrimų, be to, energiniuose gėrimuose taip pat gausu cukraus“, – pasakoja šeimos gydytojas, medicinos auditorius Renatas Dainius.

Tačiau kartu su organizmui būtinais aktyviaisiais mineralais vartojami angliavandeniai gali suteikti ir ilgalaikės energijos, tvirtina Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).

Mineralai + angliavandeniai

„Visų pirma tam, kad nesijaustume prislopę, organizmas nuolat turi gauti magnio, kalio, kalcio, natrio. Pastarasis – vienas svarbiausių organizmo elementų. Natris dalyvauja visų organizmo ląstelių medžiagų apykaitoje. Šis mineralas užtikrina skysčių-druskų balansą, nervų sistemos, raumenų veiklą, padeda sureguliuoti kraujo spaudimą. Ypač natris reikalingas intensyviai sportuojantiems, didelių fizinių krūvių metu, karščiuojant, nes dažniausiai natrio atsargos senka tada, kai daug prakaituojama, netenkama skysčių, –  pasakoja šeimos gydytojas. – Esant natrio trūkumui gali pasireikšti silpnumas, pykinimas, galvos skausmai bei nuolatinis nuovargis. Todėl pajutus tokius požymius visų pirma patariama išgerti stiklinę didelės mineralizacijos vandens bei gurkštelėti įprasto vandens. Mat gali būti, kad prasta savijauta – signalas, kad organizmui pristigo natrio“.

Kad nesijaustume prislopę, organizmas nuolat turi gauti magnio, kalio, kalcio, natrio.

Energijai gauti gydytojas rekomenduoja saldumynus keisti vaisiais, pavyzdžiui, obuoliu, o tonizuojančius gėrimus – natūraliu mineraliniu vandeniu su aktyviaisiais mineralais, kurio sudėtyje yra natrio. Mat, anot Europos maisto saugos tarnybos tyrimo, toks natrio ir angliavandenių derinys suteikia žvalumo ir energijos, o ne tik trumpam padidina cukraus kiekį kraujyje.

Anot „Šeimos medicinos centro“ gydytojo, pristigus energijos, rekomenduotina išgerti didesnės mineralizacijos mineralinio vandens užsikandant obuoliu. 

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad dažniausiai magnio trūkumą išduoda mėšlungis, raumenų spazmai, bendras silpnumas, rankų ir kojų pirštų dilgčiojimas ar tirpimas. Tačiau, trūkstant magnio, galite jausti ir kiek neįprastus simptomus.

„Esant jo trūkumui, taip pat gali pablogėti ir jūsų nuotaika, padidėti nervingumas ar dirglumas, gali pasireikšti ir tam tikri depresijos epizodai, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, atminties pablogėjimas, galvos svaigimas, kartais netgi apalpimas, pablogėjęs apetitas, sutrikęs širdies ritmas ir ūžimas ausyse“, – aiškina farmacijos specialistė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad nemalonius požymius galite jausti ir tada, kai magnio suvartojote per didelę dozę. Per didelis kiekis pasireiškia suminkštėjusiais viduriais arba viduriavimu, ypač, jeigu skrandis yra tuščias. Per ilgai vartojamas magnis gali sukelti ir nuovargį, kvėpavimo nepakankamumą, širdies veiklos sutrikimą. Pajutus šiuos požymius būtina nedelsiant nutraukti vartojimą ir simptomai pamažu išnyks.

Bent 2 kartus per metus

E. Ramaškienė sako, kad norint užtikrinti organizmo būklės stabilumą, rekomenduoja magnio preparatus vartoti bent 2 mėnesius 2 kartus per metus.

„Magnio preparatai gali būti organiniai arba neorganiniai. Daugiausia gryno magnio yra magnio okside, kuris nedirgina skrandžio ir žarnyno, nesutrikdo normalios žarnyno mikrofloros, tuo pačiu dar ir mažina rūgštingumą bei rėmenį. Magnio pasisavinimą taip pat pagerina B grupės vitaminai. Todėl, esant magnio trūkumui, rekomenduočiau vartoti magnio ir vitaminų B derinius“, – pataria E. Ramaškienė.

Farmacininke rekomenduoja magnio atsargas papildyti ir teisingai maitinantis. Daug magnio yra visose lapinėse žaliose daržovėse, ankštinėse daržovėse, neperdirbtų grūdų dribsniuose ir duonos gaminiuose, mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose.

Pasišalina su prakaitu

Specialistės teigimu, magnio organizmui dažniausiai trūksta intensyviai dirbant, sportuojant, netinkamai maitinantis, badaujant. Taip pat dėl streso, nerimo, įtampos, piktnaudžiavimo alkoholiu, sergant kepenų ir inkstų ligomis, cukriniu diabetu, geriant daug kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų.

„Tačiau didesnis magnio trūkumas gali pasijausti ir vasarą, kai gausiai prakaituojame. Prakaito pagalba jis labai greitai pasišalina iš organizmo. Taip pat jo trūkumas juntamas ir pavasarį, kai organizmas išsenka nuo žiemos šalčių ir tamsos“, – teigia vaistininkė.

„Pirmieji magnio trūkumo požymiai pasireiškia padidėjusiu jautrumu stresui, dirglumu, galvos skausmu. Daugelis to nesureikšmina, nes paprasčiausiai viską suverčia nuovargiui, blogam miegui. Tačiau nereikėtų šių simptomų vertinti atsainiai. Taip organizmas praneša apie magnio stoką“, – įspėja gydytoja Jūratė Ivanauskienė.

Išvardinti simptomai – ne vieninteliai. Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia ir pasikartojančiu mėšlungiu, širdies ritmo sutrikimais. Siekiant to išvengti, specialistai ragina rinktis produktus, kuriuose yra magnio, o į kasdienę mitybą įtraukti mineralinį vandenį. Mat kasdien organizmui būtinas ne tik maistas – vadinamoji makro mityba, bet ir vanduo – mikro mitybos pagrindas. Pajautus minėtus simptomus, reiktų rinktis didesnės mineralizacijos vandenį – skaityti pagal ant etiketės parašytą ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį vandenyje, taip pat ir vandens skonis išduoda jų kiekį – kuo sūresnis, tuo daugiau jame mineralų.

„Daug magnio galima rasti daržovėse, vaisiuose, riešutuose. Natūralus mineralinis vanduo taip pat gali būti naudingas magnio šaltinis, juolab, kad ir pats vanduo yra labai reikalingas organizmui. Renkantis vandenį reiktų atkreipti dėmesį į mineralus, esančius vandenyje, ir ieškoti magnio. Gerdami vandenį, kuriame yra magnio, organizmas ne tik bus atgaivintas ir gaus skysčių, bet ir susigrąžins reikalingus mineralus“, – pasakoja gydytoja.

Pasak specialisytės, magnis – vienas iš svarbiausių mikroelementų, gerinančių nervų bei kraujotakos veiklą. Taip pat magnis stiprina ir kaulų struktūrą, padeda sureguliuoti širdies ritmą.

Kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina ir gyvybiškai svarbūs mikroelementai (magnis, kalis ir kt.), o tada organizmas siunčia perspėjančius signalus: atsiranda silpnumas, nervingumas, streikuoja širdis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek vitaminų trūkumas, tiek perteklius gali būti pavojingas sveikatai, todėl prieš užsiimant savigyda būtina pasikonsultuoti su vaistininkais ar gydytojais.

Nors pastaruoju metu sveika mityba sparčiai populiarėja, tačiau, anot specialistų, dauguma žmonių vis dar renkasi perdirbtus maisto produktus. Imunitetui negaunat visų reikalingų vitaminų, jis ima silpti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės - vedėjos Editos Stankevičiūtės, pajutę streikuojančio organizmo simptomus, žmonės griebiasi maisto papildų, vitaminų, tačiau vartodami juos daro daugybę klaidų.

Žmonės dažnai daro klaidą vartodami vitaminus visus metus. Juos patartina gerti tol, kol išnyks vitaminų trūkumo simptomai.

„Visų pirma, organizmui reikalingos medžiagos turi būti gaunamos iš pilnavertės mitybos. Žmonės dažnai daro klaidą vartodami vitaminus visus metus. Juos patartina gerti tol, kol išnyks vitaminų trūkumo simptomai, pavyzdžiui, nustos slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Vitaminus galima gerti 2–3 mėnesius, o tuomet reikalinga poros mėnesių pertrauka“, – pataria E. Stankevičiūtė.

Vaistininkų teigimu, į vaistines atėję žmonės dažnai pasikliauja bičiulių ar kaimynų rekomendacijomis, o taupydami neretai įsigyja maisto papildus ar vitaminus, kuriems taikoma akcija. Specialistai rekomenduoja rinktis tik tuo momentu reikalingus vitaminus, maisto papildus bei pataria pasikliauti taisykle: mažiau yra geriau.

„Tiesa, kad kartais vitaminai yra vartojami net tada, kai to nereikia. Ne tik vitaminų trūkumas, bet ir jų perdozavimas gali baigtis išties liūdnai. Pavyzdžiui, dėl kalio perdozavimo gali sustoti širdis arba atsirasti širdies ritmo sutrikimai. Didelė grėsmė – perdozuoti riebaluose tirpių vitaminų: A, D, E, K. Didelis šių elementų kiekis gali būti nuodingas, mat kaupiasi kepenyse“, – perspėja vaistininkė.

Anot jos, dauguma žmonių nesusimąsto, kad netaisyklingas vitaminų užgėrimas gali daryti įtaką jų pasisavinimui, rašoma pranešime spaudai.

„Geriausiai, jei vitaminus ir maisto papildus užgersite vandeniu. Pavyzdžiui, kofeinas ir taurinas slopina B grupės vitaminų ir geležies pasisavinimą. Jeigu šios grupės vitaminus užgersite arbata ar kava, rezultato galite nelaukti. Probiotikai, užgeriami kava, yra neutralizuojami. Labai svarbu, kad maistas, gėrimai, vaistai, vitaminai ir maisto papildai tarpusavyje derėtų, antraip organizmui galime labiau pakenkti nei padėti“, – teigia E. Stankevičiūtė.

Patarimai, vartojantiems vitaminus

    1. Polivitaminus gerkite ryte (prieš pusryčius) arba kaip nurodyta gamintojo informaciniame lapelyje.

    2. B grupės vitaminai, C ir kiti vandenyje tirpūs vitaminai turėtų būti vartojami su maistu.

    3. Jeigu žarnynas yra jautresnis, magnį vartokite su maistu tam, kad išvengtumėte viduriavimo.

    4. Kofermentą Q10 organizmui lengviau pasisavinti, kai jis yra vartojamas su riebalų turinčiu maistu (sveikas riebalų šaltinis – avokadas, riešutai).

    5. Organizmas kalcį lengviau pasisavina, kai yra vartojamas kartu su vitaminu D. Šiuos mikroelementus patartina vartoti vakare, nes kalcis skatina raumenų atsipalaidavimą.

    6. Žuvų taukus vartokite vakarienės metu, nes omega rūgštys gali slopinti kitų vaistų pasisavinimą.

    7. Maisto papildai, skirti gerinti smegenų veiklą turėtų būtų vartojami ryte. Tai visos paros metu padės pagerinti smegenų aprūpinimą deguonimi.

Jei bent į porą šių klausimų atsakėte teigiamai, greičiausiai jums trūksta vitaminų. Kaip suprasti, kokių vitaminų stokojame labiausiai? Ar įmanoma vitaminų perdozuoti?

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kai dauguma mūsų tikrąja to žodžio prasme nuolat visur skubame, lekiame, dirbame keliose darbovietėse po kelis darbus tuo pačiu metu, turi ir labai akivaizdų grįžtamąjį ryšį. Anot gydytojų, pasekmės, kai nerandame pakankamai laiko sau, savo poilsiui, o kartais net ir visavertei mitybai, būna gana skaudžios, rašoma pranešime spaudai. Organizmas pavargsta nuo tokio tempo, išsiderina, jį pradeda pulti įvairiausios ligos, kurios imuninę sistemą nualina dar labiau. Įsisuka užburtas ratas.

Kaip teigia „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, pagrindinis vitaminų šaltinis yra maistas. Jei pastarasis – visavertis, jei randame laiko ir galimybių normaliai ir reguliariai pavalgyti, jei puikiai jaučiamės, esame žvalūs ir aktyvūs, vitaminų greičiausiai netrūksta.

Vitaminų poreikis šiek tiek padidėja šaltuoju metų sezonu, mat daugumos mūsų mityba, deja, dar labiau suprastėja.

„Tačiau jau kelios kartos valgo vis daugiau kaip nors apdoroto, cheminiais, sintetiniais priedais „pagardinto“ ar greitai paruošiamo maisto. Tokia mityba tikrai neatitinka sveikos mitybos normų. Vadinasi, vitaminų ir reikalingų kitokių mikroelementų gauname ne tiek, kiek reikėtų. Taigi, visiems mums vienokiose ar kitokiose gyvenimo situacijose trūksta tam tikrų vitaminų, – atkreipia dėmesį vaistininkė. – Vitaminų poreikis šiek tiek padidėja šaltuoju metų sezonu, mat daugumos mūsų mityba, deja, dar labiau suprastėja. Ir tai nutinka dėl absoliučiai natūralios priežasties – nėra tiek daug šviežių vaisių, daržovių, uogų. Kita vertus, jei ir būtų, dažnas žmogus jų nesuvalgo tiek, kad pakaktų organizmą aprūpinti vitaminais“. Be to, atšalus ir subjurus orams, pasak J. Cijunaitienės, mažiau laiko praleidžiame gryname ore, ne visi pakankamai dėmesio skiriame ir aktyviai fizinei veiklai. Natūralu, kad organizmo gynybinės galios silpnėja, o mūsų energija senka.

Vienas svarbiausių vitaminų – vitaminas D

Anot vaistininkės, šio vitamino stygių jaučiame absoliučiai visi. „Vitamino D daugiausiai pasigamina būnant saulėje. Moksliškai įrodyta, kad tik maždaug 10 procentų jo yra gaunama su maistu. Kadangi Lietuvoje net ir vasarą ne visada galima mėgautis saulėje, vitamino D organizmas nepajėgia „prikaupti“ visiems metams, – pasakoja J. Cijunaitienė. – Šis vitaminas yra atsakingas už nepaprastai daug svarbių procesų vykstančių žmogaus kūne, taip pat stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą, slopina uždegiminius procesus“.

Daugiausia vitamino D turi riebi žuvis, kiaušinių tryniai, jautienos kepenys, fermentinis sūris, sviestas, riebus pienas.

Dar keli svarbūs imuniteto sargai

Jais, J. Cijunaitienės teigimu, reikėtų laikyti vitaminus C, E ir A, mat pastarieji neutralizuoja laisvuosius radikalus, tokiu būdu palengvindami imuninės sistemos darbą. Taip pat B grupės vitaminus, kurie yra atsakingi už stabilią nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia medžiagų apykaitą. Vitamino C daugiausia turi citrusiniai vaisiai, dauguma šviežių vaisių ir daržovių. Vitamino A gausu kukurūzuose, burokuose, morkose, moliūguose, tuo tarpu vitamino E – kviečių daiguose, riešutuose, žalios spalvos daržovėse, augaliniuose aliejuose. Vitaminais B turtingi grūdai, riešutai, žuvis, šviežios daržovės, pienas.

„Jeigu organizmui nepakanka vitamino A, gali sutrikti skrandžio, kepenų veikla, pablogėti regėjimas, kamuoja nuovargis. Trūkstant B grupės vitaminų, žmogus būna dirglesnis, sutrinka medžiagų apykaita, gali pradėti tirpti rankos bei kojos. Stokojant vitamino C, žmogaus silpniau priešinasi ligoms, stresams, dažniau serga peršalimo bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, sumažėja jo darbingumas, pablogėja miegas bei nuotaika. Kai trūksta vitamino E, prastėja žmogaus savijauta, jį gali atakuoti migrenos priepuoliai, varginti kraujospūdžio problemos,“– pasakoja vaistininkė.

Nereikėtų pamiršti ir mikroelementų?

Jie taip pat labai reikalingi. „Cinkas padeda gyti žaizdoms, atgauti jėgas, yra atsakingas už medžiagų, reikalingų imuninei gynybai, kaupimą. Pagrindinis cinko šaltinis – jūros gėrybės, mėsa, riešutai, taip pat sūris, grūdai. Selenas – stabdo senėjimo procesus, padeda išsaugoti žvalią nuotaiką ir sveiką imunitetą. Jo gausu kepenyse, jūros gėrybėse, inkstuose, neskaidytų grūdų duonoje, įvairiuose grūduose. Kalcis reikalingas sveikiems dantims, kaulams, plaukams, nagams. Nemažai kalcio yra pieno produktuose: piene, kefyre, rūgpienyje, grietinėje, varškėje, sūryje, taip pat lapinėse bei žaliose daržovėse, žuvyje. Magnis labiausiai reikalingas raumenims, kalis – darniai širdies veiklai, cinkas būtinas audiniams atsinaujinti. Magnio šaltiniu laikoma kakava, riešutai, jūrų gėrybės, grūdai, pupos, žirniai, žalios lapinės daržovės. Cinko gausu mėsoje, kiaušiniuose, jūrų produktuose, kalio turtingi švieži ir džiovinti vaisiai, šviežios daržovės, pienas, mėsa“,– mikroelementus vardija ir jų privalumus nurodo vaistininkė.

Ar įmanoma vitaminų perdozuoti?

Pasak J. Cijunaitienės, tiek vitaminų trūkumas, tiek jų perteklius organizmui yra blogai. „Verta nepamiršti vieno labai svarbaus dalyko – vitaminai yra dvejopi: tirpūs vandenyje (B grupės vitaminai, vitaminas C) bei riebaluose (vitaminai A, E, D, K).Pirmųjų organizmas nekaupia ir jų perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu tirpių riebaluose vitaminų perteklius gali sukelti odos, kepenų pažeidimus, sutrikdyti medžiagų apykaitą, veikti toksiškai. Taigi, saujomis vartoti vitaminus tikrai nesaugu. Pirmiausia reikia susitvarkyti savo mitybą. Jei tai nepadeda, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, galbūt atlikti vienokių ar kitokių tyrimų. Tik tokiu atveju bus pasirinktas teisingiausias būdas, padėsiantis organizmui sustiprėti“, – pataria vaistininkė.

„Tik vasarą mes galime būti ramūs, kad jeigu vaikas atostogauja pas senelius kaime, o ten gausus uogų, daržovių derlius, jam vitaminų tikrai užtenka. Augančiam vaiko organizmui būtini gerai subalansuoti vitaminai ir mikroelementai, ypač vėlyvo rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.

Farmacininkė sako, kad net maitinantis subalansuotai, retai vaikai suvalgo pakankamai vaisių ir šviežių daržovių. „Tėvai dažnai yra linkę vaikams leisti užkandžiauti nesveiku maistu, todėl neretai vietoje obuolio ar kokio kito vaisiaus jie renkasi saldumynus“, – teigia farmacijos specialistė.

Nepamiršti ir mikroelementų

Kalbėdama, į kuriuos vitaminus reikėtų labiausiai koncentruotis, specialistė sako, kad patiems mažiausiems aktualiausi A, C ir D vitaminai. Nustatyta, kad netgi maitinanti kūdikį mama kartais pati stokoja vitaminų ir kai kurių mikroelementų kūdikis negauna net su mamos pienu. Vyresniems prisideda vitaminai B ir E bei mineralai, rašoma pranešime spaudai.

„Mineralinės medžiagos – makro mineralai – kalcis, fosforas ir kalis, tai statybinė medžiaga kaulams, kiti mineralai reikalingi labai mažais kiekiais. Gali pritrūkti jodo, cinko, šiais laikais tiek vaikams, tiek suaugusiems labai dažnai pritrūksta geležies. Taip yra, nes užkandžiaujame netinkamai, dažnai vietoje džiovintų vaisų, riešutų, pasirenkame mažavertį užkandį ir ilgainiui tai atsiliepia sveikatai“, – kalba farmacijos specialistė.

Gali pritrūkti jodo, cinko, šiais laikais tiek vaikams, tiek suaugusiems labai dažnai pritrūksta geležies.

Anot vaistininkės, svarbu, kad augančiam vaikui nepritrūktų kalcio ir magnio, kurie yra itin reikalingi gerai kaulų ir dantų struktūrai palaikyti. Taip pat svarbūs yra ir geležies preparatai, o geram viso organizmo vystymuisi – Omega-3.

Vitaminų trūkumą rodo skirtingi simptomai

Kiekvieno vitamino trūkumą išduodantys simptomai yra skirtingi. „Pavyzdžiui, vitamino A trūkumą signalizuoja šerpetojanti oda, pūlinukai, gleivinės išsausėjimas, nuovargis ir regos sutrikimai, kuomet prastai matoma tamsoje arba prieblandoje. Tik turiu pastebėti, kad duoti vieną vitaminą A nerekomenduojama. Vitamino D trūkumo simptomai kiek kitokie – vaikas dažnai jaučiasi pavargęs, irzlus, skundžiasi kaulų ir raumenų skausmais, sutrinka miegas, vaikas tampa pasyvus“, – pasakoja pašnekovė.

Jeigu vaiko organizmui trūksta vitamino C, tai išduoda nuovargis, kraujosruvos, sutrikęs vystymasis, dantenų kraujavimas ir dažnas sergamumas peršalimo ligomis. Vitamino B trūkumas pasireiškia padidėjusi jautrumu, dirglumu ir nervų sistemos sutrikimu.

„Jeigu trūksta geležies, bus pabalę lūpos, veidas, gali lūžinėti, slinkti plaukai, atsiranda poreikis valgyti nevalgomus dalykus – dantų pastą, molį, kreidą, ledukus, krakmolą. Tai ženklas, kad organizmui labai trūksta geležies ir būtinai reikėtų kreiptis į pediatrą, kad jis atliktų tyrimą ir subalansuotų mitybą“, –rekomenduoja vaistininkė.

Dažnai vaikams lūžinėja ir trūkinėja rankų ir kojų nagai, tai reiškia, kad trūksta kalcio. Vadinamas „nagų žydėjimas“, kai ant nago atsiranda baltos dėmelės ar taškeliai, dažniausiai atsiranda paauglystėje. Tai ženklas, kad trūksta cinko – jis svarbus imuninei sistemai.

Jeigu trūksta kalcio ir magnio pasikartoja mėšlungis. Jeigu trūksta vitamino B, padidėja jautrumas, galimas net širdies sutrikimas.

Koks vitaminų kiekis yra optimalus?

„Vartojant polivitaminus jų perdozuoti negalima. Noriu priminti tėvams, kad vitaminai nėra saldumynai, ir jų padauginti negalima, vartoti tiek, kiek nurodo specialistas. Ypač tai svarbu kalbant apie vitaminus C ir D“, – perspėja vaistininkė.

Norint apsieiti be vitaminų, vaisių ir daržovių per dieną vaikai turėtų suvalgyti 3-5 porcijas. „Dauguma vaikų nemėgta nei vaisių, nei daržovių, todėl palaikyti jų subalansuotą mitybą tėvams gali būti sudėtinga, todėl kasdieniu įpročiu turėtų tapti vitamino vartojimas iš karto po pusryčių“, – pabrėžia vaistininkė.

Farmacijos specialistės teigimu, vitaminus vaikams reiktų rinktis atidžiai, apgalvojant visas priežastis, kokie vitaminai labiausiai tiktų būtent jūsų vaikui.

„Patariame rinktis pagal amžių. Dažniausiai iki 3 metų vaikams duodami skysti papildai, kad vaikas neužspringtų. Iki vienerių metų vitaminus skirti gali tik gydytojas, tėvams nereikėtų patiems nuspręsti ir pirkti. Nuo 3 metų galima rinktis tiek skystus, tiek kramtomus vitaminus“,  – aiškina „Eurovaistinės“ atstovė.

Jeigu vaikui nustatyta alergija, vitaminuose neturėtų būti dažiklių, skonio priduodančių medžiagų. Dažnai alergijas sukelia ir B grupės vitaminai, bičių produktai bei vitaminas C, tad kiekvienu atveju rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Jei žmogus nesilaiko darbo ir poilsio režimo, negali atsikratyti žalingų įpročių, nemoka atsipalaiduoti, neskiria laiko sportui ar aktyviam laisvalaikiui, – visa tai atsiliepia širdies veiklai.

Problemos – peržengus 50-metį

Su širdies veikla susiję įvairūs negalavimai kamuoja vos peržengus 50 metų ribą. Svarbiausias žmogaus raumuo, kuris dirba iki paskutinės dienos, ilgainiui silpsta, todėl pradeda susitraukinėti dar greičiau. Bet ateina diena, kai gyvenimo pokyčiai tampa vis sunkiau pakeliami, o dusulys, dūrimas širdies plote, oro trūkumas ar permušimai ima dažnėti.  Ne vieną tokį skundą girdėjęs vaistininkas ir fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius apgailestavo, kad „širdininkais“ vis dažniau tampa darbingo amžiaus pacientai. Dažnai tokiems žmonėms prireikia ne tik psichologinės pagalbos, bet ir pagalbos širdžiai.

„Prasta emocinė būklė prisideda prie to, kad žmonės nesugeba suplanuoti savo  darbų ritmo, galime sakyti, kad daugeliui žmonių trūksta laiko, dienos ir šviesos. Jei žmogus neturi normalaus gyvenimo ritmo, didelė tikimybė, kad ritmas sutriks ir širdyje“, – priminė V.Skirkevičius.

Žinios apie vaistinius augalus gali būti atspirties tašku, ieškant papildomų prevencijos priemonių, padedančių apsaugoti širdį nuo ritmo sutrikimų. Fitoterapija, anot specialisto, gali  papildyti tradicinės medicinos galimybes.

Neturime supriešinti natūralios ir tradicinės medicinos, kuri remiasi cheminių preparatų gydymu, ir sakyti, kad tik ji efektyvi, todėl nereikia jokių žolelių.

„Bet neturime supriešinti natūralios ir tradicinės medicinos, kuri remiasi cheminių preparatų gydymu, ir sakyti, kad tik ji efektyvi, todėl nereikia jokių žolelių“, – įsitikinęs V.Skirkevičius.

Anot V. Skirkevičiaus, reikalingiausias  kompleksas ritmingam širdies darbui palaikyti yra derinys iš gudobelių, česnakų ekstraktų, magnio, vitaminų B 1 ir B6 bei  svarbaus antioksidanto – arbatmedžių lapų ekstrakto, rašoma pranešime spaudai.

„Geriausia šias medžiagas vartoti kartu, o ne atskirai, nes tokiu būdu užtikrinamas harmoningas augalų veikimas organizme ir pusiausvyra“, – teigė fitoterapeutas.

Gudobelės

Gudobelių vaisiai maitina širdies raumenį, taip pat veikia virškinimą ir plonąjį žarnyną. V. Skirkevičius prisiminė, kad širdžiai ypač būtini polisacharidai, kurias kaupia gudobelės. Netgi pacientams, vartojantiems vaistus nuo padidinto kraujo spaudimo ir širdies ritmo sutrikimo, ilgainiui gali nuvargti širdies raumuo. Kad taip neatsitiktų,  gali padėti gudobelės polisacharidai.

Gudobelę (lot. Crataegus), kaip draugišką širdžiai augalą,  dar pirmajame mūsų eros amžiuje  aprašė  antikos gydytojas ir farmacininkas Dioskoridas. Šio augalo naudingumą pripažįsta ir šiuolaikinė fitoterapija, teigianti, kad gudobelė yra universali medžiaga širdžiai, kurios įvairiapusis veikimas ne tik įrodytas farmakologiškai, bet ir plačiai ištirtas.

Gudobelėse yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, procianidinų, hiperozido, katechinų, raugų, saponinų, chlorogeno rūgšties, kavos rūgšties ir kt. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, didinti širdies raumens susitraukimų jėgą, gerinti kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse. Dėl šios priežasties gudobelės gali padėti palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą.

Česnakai

Naudingi širdžiai ir česnakai (lot. Alium sativum), dėl aštraus kvapo ir skonio daugelių šalių virtuvėje šis prieskoninis augalas užima išskirtinę vietą. Dėl specifinio kvapo česnakai gali būti dėkingi organiniams sieros junginiams, česnakai taip pat turi daug steroidinių saponinų bei įvairių kitų vandenyje arba riebaluose tirpių cheminių savybių. Šios medžiagos padeda palaikyti imuninę sistemą, turi įtakos angliavandenių apykaitai. Jos pasižymi dar vienu svarbiu poveikiu –  reguliuoja cholesterolio gamybą kepenyse, tai padeda palaikyti kraujyje mažesnį cholesterolio kiekį.

Jeigu gudobelės ir česnakai nesujungiami į vieną derinį, o vartojami atskirai, jų poveikis būna ne toks veiksmingas.

Nuo senų laikų gudobelės ir česnakai kaip kraujotaką ir širdį stimuliuojantys augalai yra vartojami kartu. Toks derinys yra gerai žinomas, nes remiasi tūkstantmete tradicija. „Jeigu gudobelės ir česnakai nesujungiami į vieną derinį, o vartojami atskirai, jų poveikis būna ne toks veiksmingas“,  – tikino V. Skirkevičius.

Vitaminai B1 ir B6

Jei žmonės skundžiasi sutrikusia širdies veikla, yra didelė tikimybė, kad jam trūksta B grupės vitaminų, nes jų atsargos organizme būna išsekusios. Todėl maisto papilduose, skirtuose stiprinti širdžiai, be vaistinių augalų turi būti įtraukti B grupės vitaminai, mikroelementas magnis. B grupės vitaminai ypač naudingi širdžiai, nes jie veikia nervinio impulso plitimą.

Vitaminas B1 priklauso vandenyje tirpių B vitaminų grupei, kurie žmogaus organizme nesintetinami. Kas atsitinka, kai trūksta vitamino B1? Pirmiausia dėl to nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat nervų sistema, pablogėja psichologinė būsena, nes šis vitaminas lemia normalią energijos apykaitą visose ląstelėse. Taip pat įrodyta, kad tiaminas atlieka svarbų vaidmenį širdies ląstelių energijos apykaitoje, o tai padeda išsaugoti normalią širdies veiklą.

Dar vienas širdžiai svarbus vitaminas – tai vitaminas B6. Nedidelis šio vitamino kiekis būna sukauptas raumenyse. Vitaminas B6 dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose: amino rūgščių, angliavandenių, lipidų apykaitoje, hemoglobino metabolizme, tam tikrų nervinių impulsų pernešėjų biosintezėje. Kadangi organizmas nesukaupia daug  vitamino B6, jo atsargas būtina papildyti.

Į vitamino B6 reikšmę sveikatai atkreipė dėmesį ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Jos požiūriu, šis vitaminas padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, reguliuoja hormonų aktyvumą,  taip pat mažina nuovargį. Kai trūksta B grupės vitaminų, taip pat vitamino B6, sutrinka homocisteino virtimo metioninu procesas ir padidėja homocisteino kiekis kraujyje. Išanalizavus įvairiose pasaulio šalyse  skirtingu metu atliktų 30 tyrimų, buvo padaryta išvada, kad padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje gali būti susijęs su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika.

Magnis

Kamuojamiems įvairių širdies negalavimų žmonėms gali trūkti ir magnio, todėl šiuo mikroelementu stengiamasi taip pat praturtinti kompleksus, kurie skirti ritmingam širdies darbui. Jeigu žmogus negaus papildomai šio mikroelemento,  jo vidiniai rezervai greitai ištuštės.

Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 proc. gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo.

Magnis – tai vienas būtiniausių mikroelementų. Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 proc. gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo. Ši bėda kamuoja tuos žmones, kurie valgo daug smarkiai pervirto, riebaus ar saldaus maisto, piktnaudžiauja  alkoholiu, gaivinamasi gazuotais gėrimais. Magnio atsargos organizme taip pat išsenka, jei žmogus laikosi griežtos dietos, gausiai prakaituoja ar vartoja  šlapimo išsiskyrimą skatinamuosius vaistus diuretikus, jei sutrikęs šio mikroelemento pasisavinimas.

Magnis atlieka kelias svarbias užduotis. Jis padeda išsaugoti elektrolitų pusiausvyrą, nes trūkstant kraujyje magnio, gali imti trūkti kalcio bei kalio. Magnis mažina  nuovargį,  gerina psichologinę būseną, padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, baltymų sintezę, nervų sistemos veiklą.

Yra patvirtinta, kad magnis būtinas reguliuojant nervinių impulsų perdavimą ląstelėse  ir raumenų susitraukimui. Apžvelgęs epidemiologinius tyrimus, Europos Komisijos Maisto mokslinis komitetas paskelbė išvadą –  magnio trūkumas kraujyje gali būti siejamas su širdies ligų ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.

Kininių arbatmedžių lapų ekstraktas

Kilęs iš Pietų ir Pietryčių Azijos kininis arbatmedis yra ne tik populiarios arbatos žaliava. Iš arbatmedžių lapų nuo seno yra ruošiami troškulį malšinantys gėrimai ir gydomieji preparatai. Arbatmedžio lapų ekstraktas  turi junginių, stabdančių bakterijų augimą, todėl vadinamas natūraliu antiseptiku. Jis taip pat pasižymi kaip bakterijų žudikas, todėl vadinamas baktericidu. Arbatmedžio lapuose yra medžiagų, apsaugančių nuo grybelinių ligų, todėl šis augalas vadinamas fungicidu.

Tai taip pat yra stiprus antioksidantas, nes jame yra junginių, neleidžiančių susidaryti  nitrozaminams, kurie sukelia vėžį. Yra manoma, kad dėl antioksidacinių savybių ekstraktas neutralizuoja jau susidariusius pavojingus junginius.

Arbatmedžio ekstraktas pasižymi kraujotaką stimuliuojančiu poveikiu, todėl naudingas širdies veiklai. Netgi išgėręs puodelį žalios arbatos žmogus jaučia palengvėjimą ir ramybę. Dėl šios priežasties arbatmedis nuo seno vertinamas  kaip svarbi pagalba  sutrikusiai kraujotakai ir pavargusiai širdžiai.

Gudobelių, česnakų, arbatmedžio ekstraktai praturtint B1 ir B6  grupės vitaminais bei magniu,  papildo žmogaus organizmo atsargas tada, kai to labiausiai reikia. „Kadangi sutrikusiu širdies ritmu besiskundžiantys žmonės dažnai serga lėtine liga, svarbu tokį 5 komponentų kompleksą širdžiai vartoti ne trumpiau nei tris mėnesius“, – pabrėžė V. Skirkevičius.