Mažas pajamas gaunančius gyventojus rugpjūčio mėnesio dalijimo metu pasieks septynių skirtingų rūšių maisto produktų krepšelis. Jame bus ultraaukštoje temperatūroje pakaitintas ilgesnio galiojimo pienas, konservuoti žalieji žirneliai, perlinės kruopos, ekologiškas cukrus, vištienos ir kiaulienos konservai bei sausainiai.

„Maisto dalijimas padeda nepasiturintiems ar sunkumų patiriantiems žmonėms. Tai tik viena iš valstybės teikiamos paramos formų. Labai svarbu, kad valstybės teikiama parama pasiekia tuos, kam pagalbos reikia labiausiai“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Parama maisto produktais šiemet dalinama ketvirtąjį kartą. Ji nepasiturinčius gyventojus šiemet dar pasieks ir spalio bei gruodžio mėnesiais. Kartu su gruodžio mėnesio maisto produktų dalijimu gyventojai sulauks ir paramos higienos priemonėmis.

Visi paramos paketai yra iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikia.

Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“  interneto puslapiuose.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,5 euro per mėnesį.

Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija nurodytą sumą per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Jos prognozuoja, kad artimiausiu metu dėl didėjančių maisto produktų ir energetikos kainų paramos prašytojų gretos dar plėsis.

Pagrindinės paramą teikiančios Lietuvos organizacijos – „Caritas“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ – teigia šiemet paramos Lietuvos gyventojams suteikę daugiau nei ankstesniais metais.

Nors situacija, anot jų, nėra tragiška ir kol kas išgalima padėti visiems, juntamas tvyrantis nerimo debesis, ar paramos pakaks ir ateityje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šį sezoną apie 60 proc. išaugo kompensacijų gavėjų skaičius.

Skurdą patiria kas penktas

Kaip BNS sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, organizacijos paramą vidutiniškai per mėnesį gauna 170 tūkst. žmonių.

„Šiais metais „Maisto bankas“ remia 17 tūkst. žmonių daugiau nei praėjusiais metais ir beveik 32 tūkst. daugiau nei dar ankstesniais metais. Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai jokiais būdais nerodo skurstančiųjų, veikiau jie rodo mūsų organizacijos galimybes padėti“, – BNS sakė vadovas.

Anot jo, žmonių, kuriems reikia pagalbos, yra dar kelis kartus daugiau – skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, kas devintas sako, kad stokoja lėšų ne tik vaistams ar komunaliniams mokesčiams, bet ir maistui.

„Kasmet atėjus šaltajam laikotarpiui paramos prašymų skaičius suintensyvėja. Dalis besikreipiančiųjų pagalbos prašo laikinai – pavyzdžiui, kol praeis šildymo laikotarpis, kitiems pagalba reikalinga ilgesnį laiką. Šiais metais šį šaltojo laikotarpio suintensyvėjimą jaučiame labai stipriai. Jeigu kasmet tokiu laikotarpiu pagalbos prašydavo daugiau senjorų, šiuo metu šalia jų rikiuojasi ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys du ar daugiau vaikų“, – BNS sakė S. Gurevičius.

Jeigu kasmet tokiu laikotarpiu pagalbos prašydavo daugiau senjorų, šiuo metu šalia jų rikiuojasi ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys du ar daugiau vaikų.

Anot jo, taip pat kreipiasi skyrybas išgyvenantys žmonės, net ir dirbantys asmenys – dažniau nekvalifikuoti darbininkai bei minimalų atlygį gaunantieji.

„Jeigu jie augina vaikų, kuriuos reikia išleisti į mokyklą, jeigu neturi nuosavo būsto ir šį reikia nuomotis, išgyventi be „Maisto banko“ paramos yra labai sudėtinga. Dar viena grupė – sergantys žmonės, kurie net ir gaudami šiek tiek pajamų, dalį jų privalo išleisti vaistams, todėl kitiems poreikiams lėšų beveik nelieka“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.

Jo teigimu, šie skaičiai atskleidžia Lietuvos gyventojų poreikius, pagalba ukrainiečiams skaičiuojama atskirai.

Pajuto kainų šuolį

Pasak S. Gurevičiaus, palyginti su praėjusiais metais, dėl padidėjusių kainų ir veiklos apimčių, komunalinės išlaidos „Maisto bankui“ išaugo 118 proc., kuro išlaidos – 70 procentų.

„Tai tikrai rekordiniai skaičiai, kurie mums kelia nerimą ir verčia vis priminti apie save ir prašyti verslo įmonių bei visuomenės finansinės paramos“, – sakė vadovas.

Anot jo, sunku prognozuoti, kokiam kiekiui naujų žmonių organizacija galės padėti, tačiau yra pasiryžusi dėti maksimalias pastangas, kad „Maisto bankas“ padėtų kiekvienam stokojančiam valgio ir „niekada netektų rinktis, kuriam sergančiam senjorui šiandien pavalgyti reikia labiau“.

„Todėl mes labai prašome visuomenės pagalbos – paremkite organizacijos veiklą. Net ir keli eurai „Maisto bankui“ reiškia galimybę padėti dar vienam žmogui“, – sakė jis. 

Tūkstančiai paramos gavėjų

Organizacijos „Lietuvos Caritas“ vadovė Deimantė Bukeikaitė BNS teigė, jog pernai organizacija padėjo maždaug 40 tūkst. žmonių, šiemet dar nesibaigus metams pagalba teikta apie 35 tūkst. Lietuvos žmonių ir apie 20 tūkst. ukrainiečių.

Teikiama įvairiausia pagalba – maistu, drabužiais, kietu kuru, psichologinė-emocinė parama, teisinė pagalba, padedama pildyti dokumentus kompensacijoms gauti ir palydint į įstaigas, kt.

„Mes, kaip „Carito“ organizacija, stebime bangą dėl energetinio skurdo grėsmės padidėjimo. Lietuva nebuvo Europoje pavyzdys – vienas didžiausių energetinis skurdas Europos Sąjungoje. Tikėtina, šie metai, jei nepasinaudos kompensacijomis, su energetiniu skurdu susidurs daugiau žmonių“, – sakė D. Bukeikaitė.

Anot jos, kol kas nerimo yra daug daugiau nei sudėtingų situacijų, tačiau šildymo sąskaitos žmonių dar nepasiekė, todėl tikroji padėtis paaiškės artimiausiu metu.

„Nerimo debesis virš visuomenės pakibęs, o kiek jiems realiai sunku ir gresia, kad valgyti neturės, to dar nejaučiame, pasimatys po mėnesio“, – teigė vadovė.

Kol kas norinčiųjų pagelbėti skurdžiai gyvenantiesiems taip pat pakanka. Anot D. Bukeikaitės, bendras sumažėjimas ir motyvacija aukoti, „nežinant kas laukia manęs pačio“, juntamas, bet rėmėjų rasti kol kas pavyksta.

Ragina naudotis kompensacijomis

Anot jos, savivaldybių informacija apie išaugusį besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičių rodo, kad žmonės ieško sprendimo.

„Reikia tuo naudotis, paimti pagalbą ir nekristi į energetinio skurdo glėbį. Dalis nedrįsta imti tos paramos, nenori būti „pašalpiniais“, bet reikia eiti ir paimti kompensaciją, tai ne pašalpa“, – pabrėžė D. Bukeikaitė.

Anot jos, regionuose „Caritas“ sulaukia klausimų, ar bus galima tikėtis pagalbos iš organizacijos iškilus sunkumams, teiraujamasi, ar į ją galima pretenduoti, jei parama šeimai jau buvo teikiama prieš kurį laiką. Vadovė pabrėžė, kad organizacija žmonių bėdoje nepalieka, o negalėdama pati padėti ieško partnerių.

„Mes pirmiausia visų klausiame, ar susitvarkė kompensacijas, nes galima gauti ir kietam kurui, tad atėjus prašyti pagalbos tai pirminis klausimas“, – sakė organizacijos vadovė.

Ji ragino pagelbėti kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, kuriems kompensacijos priklauso.

Didesnis duonos poreikis

Didesnį poreikį dėl maisto padalijimo fiksuoja ir organizacija „Maltiečiai“.

Kauno grupės vadovė Jurgita Dovalcovienė tvirtino, kad šiuo metu maistu remiami 52 asmenys. Palyginti su pernai, sauso maisto davinių poreikis, vežamų kartą per mėnesį, išaugo keturis kartus, o tiekiamų – du kartus per metus, Kalėdų, Velykų šventėms – beveik du kartus. Pasak jos, Kauno grupė daugiausiai susilaukia skambučių ir pagalbos prašymų maistui.

Telšių vaikų dienos centro atstovai tvirtina, kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurie ateina alkani, nes namie maistas taupomas, jo nepakanka, todėl dažnai vaikai prašo likusį maistą parsinešti į namus.

Anot organizacijos, padaugėjo ir norinčiųjų lankyti dienos centrą, kadangi vaikai čia ne tik ruošia pamokas, bet ir gauna šiltus pietus.

Pakilus maisto kainoms, regionuose išaugęs didelis duonos poreikis. Anot „Maltiečių“ atstovės, išvežiojami 605 kepaliukai per savaitę.

„Matome, kad maisto poreikis yra padidėjęs, todėl ieškome galimybių, paramos, kaip aptarnauti ir suteikti pagalbą daugiau senelių“, – BNS pranešė organizacija.

„Maltiečiai“ stebėdami šių dienų tendencijas prognozuoja, kad besikreipiančiųjų pagalbos tik daugės.

„Artėjant žiemai Ukrainos karo kontekste sąlygos tik sudėtingės, todėl tikėtina, kad žmonės migruos, ieškodami saugaus prieglobsčio. Šiuo metu manoma sulaukti 25–30 tūkst. asmenų iš Ukrainos. Ruošiamės šiam antplūdžiui ir masiniam apgyvendinimui“, – informavo organizacija.

Anot jos, taip pat matoma, kad kai kurios įmonės, palyginti su pernai ar užpernai, šiuo laikotarpiu organizacijai aukoja mažesnėmis sumomis.

„Netrukus startuos kasmetinė maltiečių paramos akcija „Maltiečių sriuba“, kurios metu rinksime aukas seneliams, ir, tikimės, turėsime galimybę užtikrinti jiems nuolatinę paramą visus metus“, – informavo „Maltiečiai“, globojantys 2800 senelių.

Auga kompensacijų gavėjų skaičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų – 5,5 proc. visų šalies gyventojų, tai yra 114,8 tūkst. šeimų – 9,4 proc. visų namų ūkių.

Bendras (unikalus) kompensacijų gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 243 tūkst. asmenų arba 175 tūkst. šeimų arba 14,4 proc. visų namų ūkių šalyje. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gavėjų skaičius vidutiniškai išaugo 60,5 proc.,  pranešė ministerija.

Ministerija prognozuoja, kad dėl išaugusių energijos išteklių kainų šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų daugės maždaug ketvirtadaliu, o atsižvelgiant į dujų ir elektros kainų augimą gali ūgtelėti ir iki trečdalio.

SADM primena, kad net ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis –  nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas šildomas.

Kreiptis dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų galima ir neskubėti, –  tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos, tai yra, kitų metų balandžio.

Gyventojai dėl piniginės socialinės paramos, taip pat ir dėl kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per SPIS sistemą.

„Jau yra išdalinta 11 715 humanitarinių paketų, 8370 maisto paketų, emocinę ir psichosocialinę paramą gavo 1 tūkst. vaikų iš Ukrainos, kitą pagalbą gavo 300 ukrainiečių vaikai“, – rašoma pranešime.

Per organizacijas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją, Lietuvos Caritą, Maltos ordino pagalbos tarnybą, organizaciją „Gelbėkit vaikus“, Maisto bankas į pagalbos Ukrainos pabėgėliams teikimą įsijungė daugiau nei 3 tūkst. savanorių.

„Dėkoju šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis, iniciatyvas ir susitelkimą ištiesiant pagalbos ranką nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams. Dėkoju nevyriausybinėms organizacijoms už svarbų indėlį,  savanoriams – už skiriamą laiką priimant brolius ir seseris ukrainiečius“, – pranešime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Dėkoju šalies gyventojams už vienybę ir solidarumą su Ukrainos žmonėmis, iniciatyvas ir susitelkimą ištiesiant pagalbos ranką nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams.

Maisto daviniai ir higienos paketai į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams dalinami registracijos centruose Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Klaipėdoje, nuo kovo 15 dienos – Kaune ir Šiauliuose, taip pat dalinami savivaldybėse, kuriose apsistoja ukrainiečiai, nevyriausybinių organizacijų centruose.

Lietuvos savivaldybėse įsikūrusiems ukrainiečiams pagalbą teikia Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos, Lietuvos Carito, Maltos ordino pagalbos tarnybos, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ mobiliosios komandos.

Šių komandų savanoriai pagelbsti jei reikia būtiniausių paslaugų ar daiktų, pagalbos ieškant darbo, surandant vaikams ugdymo įstaigas. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ komandos padeda vaikams ir nėščiosioms.

Vyriausybei pritarus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iš viso skirta 3 mln. 272 tūkst. eurų, iš kurių nevyriausybinių organizacijų mobilių komandų veiklai užtikrinti – 152 tūkst. eurų, maitinimui organizuoti – 1 mln. 965 tūkst. eurų, higienos, kitiems asmens reikmenims ir medikamentams įsigyti – 880 tūkst. eurų, trijų dienų maisto daviniams įsigyti – 275 tūkst. eurų.

Kaip pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), migracijos situaciją bei paramos pristatymą ministrė Agnė Bilotaitė aptarė nuotoliniame susitikime su Turkijos kolega Suleymanu Soylu (Suleimanu Soilu).

„Dėkojame Turkijai už visokeriopą pagalbą migracijos krizės metu. Paramos poreikis išlieka aktualus – turime įrengti 508 kilometrus fizinio barjero, tad kiekvienas padovanotas koncertinos metras yra labai svarbus”, – pranešime spaudai teigia ministrė.

A.Bilotaitės teigimu, Turkijos vyriausybės veiksmai apribojant tam tikrų šalių piliečių keliones su „Turkish Airlines“ kartu su Irako vyriausybės sprendimu sustabdyti skrydžius į Minską padėjo sumažinti neteisėtų migrantų srautus prie Lietuvos – Baltarusijos sienos.

Lietuvos delegacijos keletą kartų lankėsi Turkijoje, kur susipažino su migracijos srautų valdymo instrumentais. Turkijos policijos generalinio direktorato atstovai Lietuvos pareigūnams taip pat vedė mokymus neteisėtos migracijos ir suklastotų kelionės dokumentų nustatymo klausimais.

Pasak Lietuvos VRM, susitikimo metu S. Soylu pabrėžė, jog Lietuvos problemos Turkijai yra gerai suprantamos. Turkija yra didžiausią skaičių migrantų priglaudusi šalis – joje yra apie 4 mln. migrantų.

Iki kitų metų pabaigos pasienyje su Baltarusija planuojama nutiesti 508 kilometrus tvoros.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Ledas, šaltis ir vargstančių eilė tik didina užuojautą.

„Taip suvarė, kad tikrai Lietuvos gėda. Visą gyvenimą atidirbus dabar reikia stovėti, kad gautum pavalgyti?“ – piktinosi viena maisto davinio laukusi pensininkė.

Pirmąsyk prašantiems maisto reikia perlipti psichologinius barjerus.

„Nei 300 eurų negaunu. 290. Kas tas yra?“ – retoriškai klausė nuo šešiolikos dirbusi panevėžietė.

Panevėžietis Vladas irgi nebuvo bedarbis, bet maisto prašė.

„112 eurų pensijos paskaičiavo. Kas čia yra? Su 62 metais stažo“, – skundėsi Vladas.

Eilėje dėl maisto paketų – ir jauni, ieškantys darbo.

„Darbo biržoje“ stoviu. Sakė: pranešime, kai surasime. Bet dar nieko nepranešė“, – pasakojo vienas vyras, atvykęs atsiimti maisto davinio.

112 eurų pensijos paskaičiavo. Kas čia yra? Su 62 metais stažo.

Nuolatinių paramos prašytojų irgi yra.

Maisto paketas priklauso tiems, kurų minimalios pajamos neviršija 332,80 eurų.

„Mes turime apie 4 tūkst. supakuotų paketų“, – teigė „Maisto banko“ savanorė Remigija.

Pasak „Maisto banko“ savanorių, paramos prašytojų daugėja. Panevėžyje maisto davinius ima maždaug 2 tūkst. šeimų.

„Manau, kad karantino metu žmonės neteko daugiau pajamų, nukrito jų pragyvenimo lygis“, – svarstė Remigija.

Į paskutinį arba kalėdinį maisto paketą įeina ne tik maistas.

„Ir higienos priemonės, dantų šepetėlis, šampūnas, skalbiklis, muilas“, – vardijo kita „Maisto banko“ savanorė.

Savanoriai kalėdinį paketą formuoja iš dviejų. Viename maišelyje maistas, kitame – higienos prekės. Iš viso svoris išeina beveik 6 kilogramai. Tam reikalui dažnas mašiną samdosi, kiti ieško kitų grįžimo namo kelių.

Po Naujųjų metų minimalios pajamos didėja trimis eurais, todėl maisto paramos gavėjų skaičius gali keistis.

Sunkiau besiverčiantiems gyventojams bus dalinamas devynių maisto produktų krepšelis, kurį sudarys grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų  sriuba, saldintas sutirštintas pienas, keptos pupelės pomidorų padaže, rapsų aliejus ir avižiniai sausainiai.

Kaip nurodo SADM, maistas nepasiturintiesiems dar buvo skirtas vasario, balandžio ir birželio mėnesiais, o dalijimai šiais metais dar vyks spalį ir gruodį.

„Pažeidžiamų žmonių padėtis per pandemiją paaštrėjo. Maisto dalijimas bent šiek tiek lengvina naštą nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms, padeda jiems išgyventi šį sudėtingą laikotarpį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pažeidžiamų žmonių padėtis per pandemiją paaštrėjo.

Maisto produktus tiekėjai į visas 60 savivaldybių išvežioti planuoja nuo rugpjūčio 9 dienos  iki mėnesio pabaigos. Parama bus dalijama daugiau nei 600 punktų. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją ar ieškoti savo savivaldybės administracijos ir „Maisto banko“ interneto puslapiuose.

Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka, parama gali būti skiriama, kai pajamos viršija 192 eurus per mėnesį. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Maisto produktams įsigyti 2021–2023 metais yra skirta 38 mln. eurų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų.

Maisto produktų dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Tačiau, kaip pranešė Kauno rajono savivaldybės atstovai, mokiniams, kuriems skirtas nemokamas maitinimas, karantino laikotarpiu jis bus organizuojamas kita forma – pristatomi maisto produktų rinkiniai į namus.

ELTA yra skelbusi, jog lapkričio-gruodžio mėnesiais Kauno rajono mokyklose visiems mokiniams, kuriems skirti nemokami pietūs, ta parama buvo užtikrinta. Neišskiriant ir tų vaikų, kurie mokėsi nuotoliniu būdu arba buvo priverstinėje izoliacijoje. Moksleivių tėvai turėjo galimybių arba atsiimti karštą maistą mokyklos valgykloje, arba gauti maisto produktų krepšelį į namus.

„Gruodžio mėnesį nuotoliniu būdu iš viso mokėsi 770 mokinių (5–12 klasių). Tais atvejais, kai mokyklų valgyklos buvo laikinai uždaromos dėl darbuotojų ligos ar saviizoliacijos, operatyviai organizuodavome maisto pristatymą iš kitų mokyklų arba maitinimo įmonių“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė.

Specialistė informavo, kad Kauno rajono mokiniams maisto daviniai bus perduodami ir už žiemos atostogų laikotarpį, nors tai nėra privaloma pagal Socialinės paramos mokiniams įstatymą.

„5-12 klasių mokiniams maisto daviniai ruošiami už atostogų dienas nuo gruodžio 23 dienos (iš viso – 772 mokiniams). 1–4 klasių mokiniams ir priešmokyklinukams, atsižvelgiant į paskelbtas paankstintas žiemos atostogas, paketai ruošiami jau nuo gruodžio 14 dienos (iš viso – 1672 mokiniams)“, – skaičius vardijo Ž. Narbutienė.

Maisto krepšeliai bus išvežiojami gruodžio 16–18 dienomis ir iki švenčių pasieks visas šeimas. Krepšelį sudaro: aukščiausios rūšies mėsos gaminių, duonos ir pyrago gaminių (įtraukta pilno grūdo duona, kūčiukai, aguonų pyragas, keksas su razinomis, sveikuolių sausainiai su sėklomis), bakalėjos prekės (įvairūs konservuoti ir sausi produktai, mandarinai, saldumynai vaikams).

Maisto daviniai ruošiami ne tik socialiai remtinų šeimų vaikams, bet ir visuotinio nemokamo maitinimo programoje dalyvaujantiems vaikams – priešmokyklinukams bei pirmokams, kuriems nemokami pietūs skirti nevertinant šeimos pajamų.

Tiems priešmokyklinukams, kurie lankys ugdymo įstaigas ir po gruodžio 14 dienos (nes tėveliai negali dirbti nuotoliniu būdu), bus gaminamas ir patiekiamas karštas maistas ugdymo įstaigoje, pabrėžia Kauno rajono savivaldybės atstovai.

Šiemetinis paketas gerokai sunkesnis - sveria 9 kg, be to jame yra higienos prekių.

Maisto paramos gavėjų Panevėžyje yra apie 3 tūkst., o rajone išaugo dviem šimtais.

Maisto bankas davinius skurstantiems dalija šeštą kartą. Davinyje yra aliejaus, konservuotos sriubos, žirnelių, sutirštinto pieno, miltų, kruopų, sausų pusryčių.

Jau po poros savaičių skurdžiai gyvenantys klaipėdiečiai gaus paramą maisto produktais. Daviniai į sandėlius bus atgabenti tik paskutinėmis šio mėnesio dienomis, nors į sostinę jie atkeliavo prieš kelias dienas. Uostamiestis – paskutinis taškas, kurį pasiekia maisto produktai.

Šįkart maisto daviniai atiteks tiems klaipėdiečiams, kurie prašymus paramai gauti savivaldybei pateikė dar pernai. Už praėjusius metus parama maistu bus dalijama Sandėlių g. 56.

Čia maisto davinius bus galima pasiimti vasario 2–13 d. Punktas dirbs visomis darbo dienomis nuo 10 iki 14 val., išskyrus ketvirtadieniais. Šią dieną gavėjai laukiami 14–18 val.

„Savivaldybė jau priima prašymus paramai gauti šiais metais. Tie, kurie juos pateiks iki vasario 15 d., spės į pirmąjį ratą ir davinius galės pasiimti jau kovą“, – paaiškino maisto dalijimą organizuojančios įstaigos „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono padalinio vadovas Raimondas Danupas.

Vasario pradžioje lauknešėlius gaus 6 256 klaipėdiečiai. Kiekviename maisto davinyje bus cukraus, aliejaus, kondensuoto pieno bei du vienetai greitai paruošiamų makaronų.

Pašnekovo teigimu, paramos gavėjų skaičius per metus vis paauga, tačiau pastebimas bendro remiamų klaipėdiečių skaičiaus mažėjimas.

Maisto produktų siunta į Lietuvą atkeliavo jau prieš kelias dienas, tačiau uostamiestį ji pasieks tik šio mėnesio pabaigoje.

Taip yra todėl, kad maisto daviniai atvežami į Vilnių ir iš ten skirstomi į kitus miestus. Klaipėda yra vienas paskutinių taškų.

Vos tik išgirdę apie šalį pasiekusius maisto produktus, klaipėdiečiai paramos dalytojus apibėrė klausimais. Kiekvieną domino, kada maistą bus galima pasiimti.

„Žmonės jau atakuoja mus ir teiraujasi, kada galės gauti paramą, nes jau skelbiama, kad ji pasiekė Lietuvą“, – pastebėjo padalinio vadovas.

Siunta su paramos produktais uostamiestį pasieks sausio 29-ąją, tada per porą dienų ji bus sutvarkyta ir paruošta išdalyti.

Tikimasi, jog eilių prie punktų nesusidarys, mat bus pasitelktos gausios savanorių pajėgas.

„Pirmosiomis dienomis paprastai būna daugiau žmonių. Gali tekti palaukti keliolika minučių, bet stengsimės viską atlikti operatyviai“, – patikino R.Danupas.

Jau sausį nepasiturinčiuosius pasieks makaronai, mėsos konservai ir gaminiai, cukrus, aliejus ir kondensuotas pienas.

Žemės ūkio ministerija praneša laikinai sustabdžiusi tik vieno objekto konkursą, t.y. miltų, košių ir sausų pusryčių pirkimą. Konkursas buvo sustabdytas kilus abejonėms dėl neįprastų reikalavimų miltams ir sausiems pusryčiams. Išnagrinėjus reikalavimus paaiškėjo, kad ketinama pirkti net 40 proc. brangesnius miltus. Šiuo metu laukiama Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimo, ar konkurso sąlygos yra pagrįstos.

„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad nepasiturintys tikrai neliks be pagalbos. Pasirašytos sutartys ir sausio mėnesį bus išdalyti maisto daviniai. Mūsų tikslas, kad parama pasiektų tuos, kam to labiausiai reikia, visoje Lietuvoje turime žmonių, laukiančių pagalbos. Taip pat turime garantuoti ir tokių konkursų skaidrumą, nes nuo to priklausys, kiek žmonių gaus paramą“,– sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Dar birželį tas pats konkursas sukėlė įtarimų Viešųjų pirkimų tarnybai, tuomet Lietuvos žemės ūkio maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kuri administruoja šį projektą, nusprendė skaidyti konkursą į kelis, mažesnės vertės. Visgi tai neapsaugojo nuo įtarimų ir žemės ūkio ministrė buvo priversta stabdyti vieną iš konkursų.

Maisto produktus dalija dvi labdaros organizacijos: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Paramos ir labdaros fondas „Maisto bankas“, maisto produktus planuojama pradėti dalyti nuo sausio 12 d.

Vargingiau gyvenantiems žmonėms šiemet pravertė ir vaisių bei daržovių dalijimo programa. Dėl Rusijos embargo rinkų netekę ūkininkai vien „Maisto bankui“ atidavė 1200 tonų daržovių.