„Matau „Sodros“ duomenis: įdarbinimai sektoriuje nuo sausio tikrai didėja, bankrotų skaičius nėra kažkaip pasikeitęs, o kaip tik turinčių bankrutuojančių įmonių statusą įmonių yra sumažėjęs skaičius lyginat nuo metų pradžios, bedarbių sektoriuje skaičius esmingai nesikeičia. PVM moka vartotojai, tai, turbūt, labiausiai kas šį klausimą galėtų kelti, tai kam tenka mokėti – tie, kurie eina ir naudojasi šiomis paslaugomis“, – penktadienį LRT radijui teigė M. Lingė.

Anot jo, sausį sektoriuje įdarbinta 2,7 tūkst., kovą – 3,7 tūkst. žmonių.

„Metų pradžioje sektoriuje paslaugas teikiančių įmonių buvo 5,7 tūkst., dabar – 5,9 tūkst.“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, maitinimo sektoriaus teiginiai, kad didinant PVM maitinimo sektoriui norima surinkti daugiau pajamų gynybos reikalams, yra nekorektiški.

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos Eurika Turonienė sako, kad pabrangus maitinimui mokyklose, vis daugiau tėvų jo nebeįperka.

„Didėja dalis vaikų mokyklose, kurių tėvai neturi pinigėlių nupirkti už padidėjusią kainą. Žinoma, tėveliai sprendžia jų maitinimo klausimą, bet vaiko sveikatos sąskaita: vaikai iš namų atsineša maistą, kuris valgomas atšalęs, ir tikrai neatitinka sveikatingumo reikalavimų, kuriuos, kaip prioritetinius vaikų maitinime, yra iškėlusi Sveikatos ministerija prieš penkis ar šešerius metus. Visa tai dabar užbraukiama“, – teigė E. Turonienė.

Pasak jos, kai kuriose mokyklose pietų kaina siekia 5,5 euro ir tai, asociacijos vadovės teigimu,  nėra normalu. 

Penktadienį šalia Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.

„Nenusipirksi nė vandens už vieną centą“, – kalbėjo praeivis.

Centrinė perkančioji organizacija, kuri ir atrenka laimėtojus, tvirtina, kad su vieno cento įkainiais tokia sėkmė nesusijusi.

„Kai yra stambus tiekėjas, jam yra lengviau išsiderėti maisto produktus palankesnėmis kainomis su savo tiekėjais, dėl to jis turi natūralų, konkurencinį pranašumą“, – teigė CPO.LT atstovas Dainius Navickas.

Savivaldybė nustato mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo įkainius, tad viešųjų pirkimų konkursuose laimi tie, kas pasiūlo mažiausią papildomų patiekalų kainą. Tie patiekalai nebūtinai skirti patiems mokiniams, o mokytojams ar kitiems mokyklos darbuotojams.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

„Jei gauni tinkamos kokybės paslaugą už labai žemą kainą, tai valio. Bet kartais mes susiduriame su tuo, kad tiekėjai bando visaip laimėti ir po to kažkaip išsisukti“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas.

Vienas centas už patiekalą ekonomiškai neįmanoma kaina, tačiau centrinė perkančioji organizacija aiškina, kad bendrovės gali ją siūlyti su sąlyga.

„Jie turi pagrįsti tokią mažą kainą“, – sakė G. Krasauskas.

Įmonės „Maisto slėnis“ vadovo buvo paklausta, kaip pavyksta pagaminti patiekalus už tokią mažą kainą, tačiau šis atsisakė pakomentuoti.

Pasirodo, kad pagrįsti tokią mažą kainą nėra taip sunku.

„Tiekėjai gali pasakyti, kad tokiu veiksmu jie nori sustiprinti savo vietą rinkoje“, – kalbėjo G. Krasauskas.

Nenusipirksi nė vandens už vieną centą.

Kiti tiekėjai skundžiasi, kad tokia tvarka riboja sąžiningą konkurenciją.

„Nesinori, kad atsirastų vienas dominuojantis žaidėjas rinkoje. Reikia peržiūrėti šių pirkimų logiką“, – sakė G. Krasauskas.

Tiekėjai įsigudrino viešuose pirkimuose deklaruoti vieną kainą, o pasirašius sutartį, atsiranda kita.

„Kartais tiekėjai yra įpratę, kad iš jų nereikalaujama atitinkamos kokybės ir stengiasi laimėti pirkimus pigiais įkainiais. Kartais pirkėjai neskiria pakankamai pastangų tinkamai kontroliuoti sudarytas sutartis“, – sakė D. Navickas.

„Ne paslaptis, kad kiekviena maitinimo įstaiga, kuri yra ne pelno siekianti, vis tiek taupo kaštus, o tikrai žinome, kad maisto kainos parduotuvėse eksponentiškai didėja. Ar jūs išmaitintumėte savo šeimą už 2,90 Eur per dieną vienam žmogui? Iš maisto parduotuvėje galimų nusipirkti produktų tikrai išmaitintumėte. Pagal tai, kokie porcijų dydžiai yra pradinukams ir darželinukams, turėtų užtekti tų pinigų ir kokybiškai pamaitinti. Mes turime labai daug maitintojų, kurie galėtų maitinti vaikus už tokią sumą kokybišku maistu, bet jie net nepatenka į vadinamąjį žaidimą“, – kalbėjo virėjų ir konditerių asociacijos tarybos narė Aida Čepukaitė.

Mokyklos ir darželiai naudojasi trimis maitinimo rūšimis. Pasak A. Čepukaitės, kokybiškiausias maistas tiekiamas tada, kai samdomi virėjai ugdymo įstaigos viduje.

„Yra pagrindinės trys maitinimo rūšys. Pirmoji – kai mokykla ar darželis samdo virėjus viduje ir tai yra geriausias maitinimo būdas, nes patys virėjai gamina ir jiems labiausiai rūpi. Antroji – išorinis tiekėjas, kuris turi savo virėjus, trečioji – išorinis tiekėjas, kuris atveža iš cecho. Logiškai galvojant, kas pagamina maistą toliau ir jį atveža, maisto kokybė nukenčia. Ir kuo tu esi didesnis, tuo tavo porcijos kaina yra mažesnė. Problema yra tame, kad mokyklos dažniausiai neturi tiek standartinės įrangos, kurios užtektų gaminti visiems kokybišką maistą. Jeigu ta įranga butų, į viešuosius pirkimus patektų daug daugiau žmonių, norinčių kuo kokybiškiau pamaitinti savo vaikus“, – aiškino A. Čepukaitė.

Mažoms mokykloms, ugdančioms mažesnį skaičių vaikų, investuoti į savo įrangą neapsimoka.

„Įsivaizduokime, kad įrangą nusipirkti kainuotų 50 tūkst. Eur. Jeigu laimite viešąjį pirkimą metams, tai jūs nežinote, ar turėsite jį antrus, trečius metus, tačiau turite investuoti 50 tūkst. Eur, kad galėtumėte maitinti [vaikus]. Jeigu tai yra tik viena mokykla, kurioje yra 200 vaikų, tai jums net neapsimoka“, – teigė A. Čepukaitė.

Vaikus ugdymo įstaigose maitinantis verslas turi pasižymėti altruizmu, nes negali užsikelti kainų, o ir maisto kokybė turi atitikti standartus. Dažniausiai dėl to nukenčia virėjai, uždirbdami kone minimumą.

„Kiekvienas verslo direktorius ar savininkas visada sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Jeigu jis nori kuo daugiau užsidirbti, tada nukentės kokybė. Reikia sąžiningo atlygio darbuotojams. Ne paslaptis, kad procentas tų pinigų tenka ir virėjams, tai galite pasižiūrėti statistiškai, kiek vidutiniškai mokykloje arba darželyje dirbantis virėjas uždirba – minimumą. Bet dažnai mažesni tiekėjai daugiau mokėti ir negali, nes jų kaštai vienai porcijai yra per dideli“, – sakė A. Čepukaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visi, kas turi galimybę prisidėti prie tų sprendimų, prisideda. Manau, kad situacija gerėja ir negalime prašyti, kad leistų 5 Eur [vaiko maitinimui per dieną] iškart duoti, nes tuos pinigus iš kažkur reikia gauti. Reikia apie tai kalbėti, kad daugiau pinigų yra geriau. Tiekėjas X, vietoje 2,90 Eur laimėjęs už 5 Eur, skirs didesnę dalį pinigų produktams. Mes norime, kad būtų kuo daugiau tiekėjų, būtų konkurencija ir kad būtų kokybės ir kainos santykis“, – komentavo A. Čepukaitė.

Maitinimo kaina priklauso nuo gaminamo maisto kiekio. Kuo daugiau – tuo pigiau.

Labai primygtinai rekomenduojame savivaldybėms padėti mokykloms parengti labai stiprias viešųjų pirkimų sutartis.

„Kai kur už 3 Eur darželiai sugebėdavo duoti lašišos, kurios kaina yra 15–17 Eur/kg. Aš nežinau, kaip jie gaudavo tą lašišą ir už kokią kainą. Galbūt lašišą galima pakeisti produktu, kuris tikrai ekologiškai augintas Lietuvoje. Jeigu tu už 2,90 Eur maitini 50 vaikų ir 500 ar 5 tūkst., yra skirtumas. Kaip tu gaminsi 50 ir kaip tu gaminsi 5 tūkst., kiek kainuos tavo produktai 5 tūkst. vaikų kasdieną ir kiek jie kainuos 50 vaikų. Tai yra didžiulis skirtumas. Ir tada visa kita strategija – virėjai išoriniai ar vidiniai ir pan.“ – aiškino A. Čepukaitė.

Ji ragina savivaldybes investuoti į viešųjų pirkimų sutarčių rengimą, kad mokyklos ir darželiai neliktų nuskriausti.

„Tai yra viešasis pirkimas. Labai primygtinai rekomenduojame savivaldybėms padėti mokykloms parengti labai stiprias viešųjų pirkimų sutartis. Jeigu tavo sutartis nėra stipri, tu negali nieko reikalauti. Kai kur yra samdomas specialistas, turintis juridinį išsilavinimą, kitur yra mažinami etatai ir vos ne virėjas tą sutartį perskaito, nukopijuoja ir pasirašo, sudaro produktų sąrašą. Kaip ne specialistas gali daryti tokį dalyką? Galima sumokėti šiek tiek daugiau pinigų savivaldybės atžvilgiu ir turėti vieną gerą sutartį savivaldybėje“, – kalbėjo A. Čepukaitė.

Kur mes beeitume, nebuvo nė vienos mokyklos, kad būtų viskas tobula.

Svarbiausia, kad kiekvienas dirbtų savo darbą ir darytų jį kokybiškai bei tarpusavyje bendradarbiautų.

„Labai svarbu, kad specialistai darytų savo darbą. Jeigu virėjas užsiima kažkuo, kas susiję su pirkimais, tai nėra teisinga. Virėjas turėtų žinoti, kaip gaminti maistą iš technologinės pusės. Technologas turėtų ją sudaryti, o dietistas turėtų sudėlioti meniu maistinės vertės atžvilgiu. Jie visi turi bendradarbiauti. Teko ir su Sveikatos apsaugos ministerija bendrauti, kurie sakė, kur mes beeitume, nebuvo nė vienos mokyklos, kad būtų viskas tobula“, – teigė A. Čepukaitė.

Ar nauja kontroliavimo sistema yra pakankamai gera siekiant ir toliau užtikrinti visus reikalavimus ir ką privalu žinoti tėvams?

VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja, maisto technologė ir socialinių iniciatyvų mitybos raštingumo didinimui įgyvendintoja Raminta Bogušienė džiaugiasi, jog ugdymo įstaigoms „atrišamos rankos“, atsisakoma perteklinio biurokratinio mechanizmo. Atsiranda galimybė integruoti, pavyzdžiui, naujus patiekalus pagal sezoniškumą, ar vaikų pageidavimus. Tačiau svarbu pažymėti tai, jog dėl šių pakitimų gali atsirasti rizika maisto kokybei ir sveikatos palankumui. Tėvai turi jungtis į bendruomenes, diskutuoti, stebėti ir kontroliuoti situaciją ugdymo įstaigose, ypatingai mokyklose: ar vaikams tiekiamas maistas atitinka vaikų maitinimo aprašą, ar kokybiškas, skanus ir sveikatai palankus? Taip pat skatiname tėvus nuolatos domėtis, analizuoti vaikų sveikos mitybos reikalavimus, kompleksiškai taikyti juos ir namuose.

Nieko nėra sveikiau už šviežiai ruoštą maistą, pagamintą iš kokybiškų žaliavų tausojančiu būdu, su mažiau cukraus, druskos ir daugiau skaidulinių medžiagų.

Aušra Valaikienė VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto technologė ir maitinimo organizavimo specialistė didžiausius pokyčius įžvelgia kontrolėje: valgiaraščių, paruoštų pagal Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus nėra prieinamų nemokamai, skelbiama nemokamos technologinės kortelės, todėl praktiškai lieka tik vienas būdas – vaikus maitinti tik ugdymo įstaigoms pačioms parengus valgiaraščius.

Tokių valgiaraščių kontrolė lieka minimali įvertinus tai, jog VMVT ugdymo įstaigas tikrina vieną kartą per metus ir tikrinimo metu turi įvertinti ne tik tikrinimo dieną teikiamus patiekalus, bet ir visą valgiaraštį – patiekalų dažnumą, pateikimo reikalavimus, patiekalų maistinę ir energinę vertę bei maisto saugą ir higienos sąlygas maisto gaminimo patalpose. Nieko nėra sveikiau už šviežiai ruoštą maistą, pagamintą iš kokybiškų žaliavų tausojančiu būdu, su mažiau cukraus, druskos ir daugiau skaidulinių medžiagų. Tačiau mokyklose vaikai gauna šaltus užkandžius, kurie gali tapti pagrindiniu maistu vietoj šiltų pietų. Todėl kviečiame tėvelius būti budriais ir nuo 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Vaikų maitinimo aprašo pakeitimui, kad kiekvienus naujus mokslo metus pasirašant, kad sutinka su užkandžių sąrašu mokyklos valgykloje, atkreiptų dėmesį į sudėtį ir maistinę vertę, prašytų maitintojų, kad nuolat būtų tiekiami – vaisiai, daržovės, vandens, kad vaikai turėtų tokius užkandžius pasirinkimui, o ne vien bandeles, sausainius ir t.t.

Nelikime abejingi – periodiškai domėkimės, iš kokių produktų gaminamas ir vaikams tiekiamas maistas, ar paruošti patiekalai yra saugūs, sveiki, skanūs bei estetiškai pateikti.

Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, jog naujame apraše nurodyta, kad jei bulvių patiekalai teikiami su padažais, jie turi būti ne riebesni nei 30 proc. Taip pat keičiamas ankštinių daržovių ir jų patiekalų pateikimas – maitinant vaikus visą parą ar tris kartus per parą, tokie patiekalai teikiami ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Tėvams viena svarbiausių ir aktualiausių temų cukraus ir druskos kiekiai: pagal naują tvarką išskirta tai, jog jogurtai ir varškės gaminiai su vaisiais ar uogomis, kuriems nurodytas cukraus kiekis 100 g ne didesnis nei 10 g, be pridėtinio cukraus. Taip pat, pakeista tai, jog maitinimo paslaugos tiekėjo pagaminti patiekalai, išskyrus desertus, gaminami su iki 5 g pridėtinio cukraus ir 1 g druskos.

Lietuvos tėvų forumo narys Audrius Murauskas pastebi pozityvią tendenciją – mažėja biurokratizmo, todėl didėja pasitikėjimas bendruomene. Su pasitikėjimu kartu ateina ir didelė atsakomybė, kuri ugdymo įstaigoje nepasibaigia kartu su direktoriumi ar virėju. Ar vaikai valgys saugų, sveiką ir skanų maistą, dėl to atsakingas yra kiekvienas, į ugdymo įstaigą savo vaikus vedantis tėvas, nes ir geriausios tvarkos be kontrolės gali išsikreipti. Dėl šių priežasčių nelikime abejingi – periodiškai domėkimės, iš kokių produktų gaminamas ir vaikams tiekiamas maistas, ar paruošti patiekalai yra saugūs, sveiki, skanūs bei estetiškai pateikti. 

Kaip skelbia Kauno rajono savivaldybė, tradiciškai mokslo metų pradžioje bendra Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (KVMVT) bei rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus komisija aplankė pakaunės mokyklų valgyklas, įvertino jų pasirengimą maitinti moksleivius per visus mokslo metus, taip pat padėjo išspręsti kai kuriose grandyse kylančias problemas, konsultavo, kaip geriau įgyvendinti naujus pokyčius vaikų maitinimo organizavimo srityje.

Savivaldybės atstovų teigimu, Kauno rajone pasiteisino švediškas stalas, tad gera moksleivių maitinimo organizavimo mokyklose patirtis perduodama kitiems.

Praėjusiais mokslo metais Kauno rajono mokyklose buvo išbandomas naujas mokinių maitinimo organizavimo modelis – švediško stalo principas. Šį projektą inicijavo Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Naują maitinimo modelį rajone įdiegė 6 mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos A. Mitkaus pagrindinės mokyklos, Ringaudų pradinė mokykla. Šiose Kauno rajono mokyklose lankėsi ir patirties sėmėsi Panevėžio bei Šiaulių rajonų savivaldybių ir mokyklų delegacijos, bandančios naują modelį pritaikyti savo rajono mokyklose.

ELTA yra skelbusi, kad pagal šį modelį mokyklų valgyklose mokiniai turi galimybę patys įsipilti sriubos, vandens ar kito gėrimo, rinktis karštą patiekalą iš kelių pasiūlytų variantų, pasirinkti norimų daržovių ir garnyro. Projektas visiškai pasiteisino, mokyklų bendruomenės per visus mokslo metus stebėjo šiuos projekto privalumus: valgykloje beveik nebelieka maisto atliekų, ugdoma pagarba maistui, vaikai tapo savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, pagerėjo mokinių socialiniai įgūdžiai – valgyti ir bendrauti valgykloje pradėjo gerokai mandagiau. Tokia maitinimo tvarka tęsiama ir toliau, suplanuota šio projekto plėtra. Dalinę mokinių savitarną Kauno rajone nuo rugsėjo 1 dienos jau pradėjo taikyti Zapyškio, Ežerėlio pagrindinių mokyklų valgyklos, Noreikiškių lopšelis-darželis „Ąžuolėlis“ ir kitos ugdymo įstaigos.

ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje įsigaliojo naujas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas. Jame numatyta daug esminių pakeitimų ir naujų reikalavimų valgiaraščių bei patiekalų technologinių kortelių sudarymui. Pastebima, kad vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiuo metu kelia ypač didelį visuomenės susidomėjimą, – tema plačiai komentuojama žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, tėvų forumuose, šeimose. Tėveliai nerimauja, ar tikrai jų vaikai valgo ugdymo įstaigoje paruoštą maistą, ar negrįžta namo alkani.

Pasak Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, rajono ugdymo įstaigos nepuolė stačia galva keisti visų esamų valgiaraščių neišbandytais naujais patiekalais. Bendradarbiaujant su KVMVT, buvo suderintas pereinamasis laikotarpis. Rugsėjį ugdymo įstaigų virtuvėse vyko intensyvus kūrybinis darbas, išbandyti sveikatai palankesnių patiekalų receptai, valgiai patiekti vaikams ir tėvams vertinti. Ant vaikų stalo atsirado daugiau ankštinių ir šviežių daržovių patiekalų, kiekvieną savaitę patiekiami skirtingi žuvų patiekalai, į valgiaraštį įtraukta lašiša ar kita žuvis. Žymiai sumažėjo keptų, riebių patiekalų, didžioji valgių dalis gaminama sveikatą tausojančiomis technologijomis – verdama vandenyje ar garuose, kepama konvekcinėse krosnyse ar troškinama. Neatsisakyta ir tradicinių vaikų mėgstamų patiekalų – maltinukų, cepelinų, blynelių, tik jie patiekiami rečiau. Kauno rajono ugdymo įstaigose atidžiai stebima, ką vaikai valgo noriau, kiek nesuvalgyto maisto lieka.

Mokyklos, kuriose yra ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių ar pradinių klasių, atnaujino ES finansuojamų programų „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“ vykdymą, – nustatyta tvarka vaikams nemokamai patiekiami vietos ekologiški pieno produktai ir ekologiški arba nacionalinės kokybės lietuviški vaisiai.

Išskirtina tai, kad šiais mokslo metais visose Kauno rajono ugdymo įstaigose šviežias maistas ruošiamas ir patiekiamas vietoje. Termosais karštas maistas pristatomas tik į 3 skyrius (Ramučių, Užliedžių, Pažėrų).

Kauno rajono savivaldybė praneša, kad jos teritorijoje nėra mokyklų, kuriose maisto tvarkymas vykdomas netinkamose patalpose ir būtų reikalingas skubus patalpų remontas. Net 12 mokyklų turi ypač modernius maisto tvarkymo skyrius: tai Ringaudų pradinė mokykla, Garliavos A. Mitkaus ir Lapių pagrindinės mokyklos, Neveronių, Babtų, Garliavos Jonučių, Garliavos J. Lukšos, Raudondvario, Domeikavos gimnazijos, Mastaičių skyrius, Kačerginės ir Batniavos daugiafunkciai centrai. Prie šių mokyklų rudenį prisijungė Čekiškės ir Piliuonos gimnazijos bei Eigirgalos lopšelis-darželis. Čia baigiamos atidaryti visiškai naujos valgyklos, modernios virtuvės, sumontuota naujausia technologinė įranga ir baldai. 

Rugsėjį vaizdas darželiuose ir mokyklose gerokai pasikeis. Ugdymo įstaigos meniu įprasti virtų bulvių cepelinai ar plovas atsidurs gurmaniškųjų raritetų sąraše, o paauglių taip mėgstami sotieji Kijevo kotletai dings iš viso. Drauge su gatavų produktų lyderiais ledais, glaistytais varškės sūreliais, bandelėmis. Maža to, gerokai daugiau dėmesio bus skiriama ir serviravimui: "maistas turi būti patiekiamas estetiškai (...), draudžiama naudoti susidėvėjusius, ištrupėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus bei aliumininius įrankius ir indus". Permainų paveikslą papildys ir anksčiau priimtas sprendimas palaipsniui sumažinti cukraus kiekį vaikams skirtuose pieno produktuose.

Naujoji tvarka šįkart tikrai radosi ne iš noro imituoti veiklą. Įkandin ligoninių, ir ugdymo įstaigų meniu patikrinę valstybės siųstieji specialistai sako, kad ir nedaug, bet vis dar aptikę blogų vaikų maitinimo pavyzdžių. Apie prastą Lietuvos jauniausių piliečių mitybą byloja ir jų sveikatos rodikliai – nutukimo mastas, jaunėjančios lėtinės ligos. Savo pirmtakų pokyčių politiką tęsiantis, saviems tautos kuo spartesnio sveikatinimo šūkiams ištikimas ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad sykiu su raidelėmis XXI a. jonukai ne tik pažins, bet ir susigyvens su sveikos mitybos postulatais ir net taps jų ambasadoriais savo šeimose.

Štai čia visi, kas aktyviai dalyvauja švietimo sistemoje, galėtų mąsliai kilstelėję antakius retoriškai paklausti: ar ne per didelė našta uždedama ant gležnų mokinukų pečių? Net jei ir įpirks dėl naujovių neabejotinai pabrangsiančius mokyklinius pietus, pusdienį sveiko maisto oazėje praleidę vaikai grįš į pasaulį, pilną pieniškų dešrelių, glaistytų sūrelių, konservantų, palmių aliejaus prifarširuotų maisto produktų, kuriuos gamintojai sąmoningai skiria jauniesiems vartotojams. Jei jau norima sveikatinti tautą, logiška būtų apsispręsti ir uždrausti: arba sveikatai nepalankią maisto produktų receptūrą, arba rinkodaros priemones, skatinančias šiuos produktus vartoti nepilnamečius. Sveikesnis meniu ugdymo įstaigose tikrai neatstos pribrendusių permainų visoje maisto produktų rinkoje, kuri beviltiškai atsilieka nuo tautos sveikuoliškos savimonės.