„Gal ir pirkčiau“, – sakė parduotuvėje užkalbinta pirkėja.

„Taigi ilgai negenda. Ir šiaip daug žmonių prisiperka bei laiko namuose maisto atsargas po kelerius metus. Čia – jokių problemų. Tik tokie produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, turėtų kainuoti mažiau“, – porino kitas pašnekovas.

„Jeigu prieš porą dienų galiojimas baigėsi, kodėl gi nepirkus. Juk ne prieš metus jis baigėsi“, – svarstė kita moteris.

Tiesa, ne visi norėtų mokėti už pasibaigusio galiojimo maistą.

„Jeigu galiojimas baigėsi, reikia išmesti. Tokių maisto produktų nepirkčiau net su didele nuolaida“, – teigė kitas pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti maistą, kurio galiojimas baigiasi, siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pardavinėti būtų leista ilgo galiojimo prekes, ant kurių gamintojai nurodę, iki kada suvartoti maisto produktą yra geriausia, tačiau jis nesugenda ir jau praėjusiam terminui.

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau.

 

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau. Kalbame ne apie tas, ant kurių rašoma „tinka vartoti iki“. Taip ir maisto mažiau išmestume, ir pigiau jo žmonės galės įsigyti“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į šių prekių kategoriją įeina miltai, kruopos, aliejus, cukrus, duonos gaminiai, konservai ir kiti ilgai negendantys produktai.

Dalis prekybininkų tokiu siūlymu džiaugiasi.

„Tikrai manome, kad yra geras sprendimas. Turime tam argumentų. Pirma, tai yra suvienodinimas maisto, nes tokį mes atiduodavome „Maisto bankui“. Tai reiškia, kad mes jį galėdavome aukoti, tačiau negalėjome pardavinėti“, – teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Visgi jau nebegaliojančius produktus norėtų pardavinėti ne visi.

„Bet kokiu atveju egzistuoja apsinuodijimo pavojus. Vis tiek turėtų būti reglamentuojama, kiek  laiko dar galima pardavinėti produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Arba geriau, kad gamintojai dėtų dvi datas, nes nesureglamentavus visko, iškyla daug pavojų“, – teigė prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi.

 

 

„Ne veltui yra išskirtos tarnybos, kurios tuo užsiima ir dabar. Taigi tvarka yra, ji bus ir tuo atveju“, – sakė A. Armonaitė.

Ministerija tikina, kad parduodant jau nebegaliojančius produktus, būtų kovojama su maisto švaistymu. O tai daryti esą būtina, nes per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 400 tūkst. tonų maisto.

„Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi. Tinkami vartoti produktai būna tol, kol nekeičia savo savybių“, – sakė D. Dundulis.

„Reikės čia komunikacijos aiškinant, kad viskas gerai su tais produktais, kad juos galima vartoti“, –  svarstė V. Budrienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad šis siūlymas dar derinamas su atsakingomis institucijomis ir ministerijomis.

Edita Gavelienė teigia, kad maistingiausi yra viso grūdo makaronai, taip pat pagaminti iš kietagrūdžių kviečių ar grikių, papildyti daržovėmis.

Nors makaronų patiekalai dažniausiai yra labai mėgstami vaikų, mitybos ekspertė siūlo jais nepiktnaudžiauti, tačiau nepulti ir į kitą kraštutinumą – dėl angliavandenių baimės visiškai jų neišbraukti iš savo mitybos raciono. Svarbu, kiek makaronų suvartojama ir kaip jie paruošti.

„Didelė klaida, kai kontroliuodami svorį žmonės bijo valgyti įvairų maistą. Naudingiau yra planuoti kiekvienos dienos maisto kiekį, išlaikyti valgymo režimą ir nebadauti. Makaronai aprūpina žmogaus organizmą kompleksiniais angliavandeniais ir nors nepasižymi didele mineralinių medžiagų gausa, juose yra šiek tiek kalcio, magnio ir geležies, o kai kuriose rūšyse – ir cinko. Priklausomai nuo miltų, iš kurių yra pagaminti makaronai, juose gali būti ir B grupės vitaminų. Jeigu makaronai yra viso grūdo ar iš kietagrūdžių kviečių, grikių ir dar papildyti špinatais ar burokėliais, tampa maistingesni“, – teigia E. Gavelienė.

Sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie Italijoje dar vadinami al dente. „Jeigu makaronai neišbrinkę, jų glikeminis indeksas bus mažesnis, vadinasi, ir cukraus lygis kraujyje kils lėčiau. Be to, taip ilgiau jausimės sotūs“, – paaiškina pašnekovė.

Gydytoja dietologė rekomenduoja iš makaronų pagamintus patiekalus valgyti ne dažniau nei vieną du kartus per savaitę, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam tikrų ligų varginami žmonės savo mitybos racione turėtų jų vengti.

„Jeigu tai kvietiniai, ruginiai ar kiti glitimo turintys makaronai – celiakija sergantys arba neceliakinį jautrumą glitimui turinys asmenys šių makaronų neturėtų valgyti. Taip pat, savaime suprantama, nereikėtų valgyti nė trupinėlio duonos, sausainių ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra glitimo. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad glitimo turi ne tik kviečiai, miežiai ar rugiai, bet ir kuskusas, manų, perlinės ir bulguro kruopos, net speltos miltai“, – įspėja gydytoja dietologė.

Makaronų apkepas su daržovėmis, mėsa ir sūriu

400 g makaronų,

2 skardinės konservuotų pomidorų,

125 g mocarelos,

50 g fermentinio sūrio,

400 g turimos mėsos ar dešrelių likučių,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

2 šaukšteliai cukraus,

1 svogūnas,

3 susmulkintos česnako skiltelės,

1 šaukštelis džiovinto raudonėlio,

žiupsnelis aitriosios paprikos dribsnių (nebūtinai).

Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite svogūną 8–10 minučių, kol suminkštės ir pradės karamelizuotis. Įmaišykite česnaką, kepkite dar 1–2 minutes. Sudėkite smulkintus pomidorus, raudonėlį, aitriąją papriką ir 2 šaukštelius cukraus, pagardinkite prieskoniais ir užvirkite. Keptuvę uždenkite dangčiu ir patroškinkite pomidorus 15–20 minučių, kol padažas sutirštės. Įmaišykite virtą ar keptą mėsą, kurią norite panaudoti. Dideliame puode užvirkite pasūdytą vandenį. Makaronus virkite minutę trumpiau, nei nurodyta ant pakuotės, arba tol, kol jie bus al dente. Nukoškite, bet pasilikite puodelį vandens, kuriame virė makaronai.  Suberkite makaronus į padažą ir išmaišykite, jei reikia, įpilkite šiek tiek pasilikto vandens. Sudėkite makaronus į kepimo indą, užbarstykite tarkuotu sūriu. Įkaitinkite orkaitę iki 190 °C ir kepkite apkepą apie 10–15 minučių, kol sūris ims burbuliuoti ir įgaus auksinę spalvą.

Makaronus mėgsta daugelis – jie nesudėtingai pagaminami, o paskaninti juos galima tūkstančiais padažų, mėsa, žuvimi, daržovėmis ar jūros gėrybėmis. 

Dėmesį atkreipti reikėtų į išvaizdą

Vilma Juodkazienė sako, kad pasaulyje egzistuoja daugiau nei 600 skirtingų formų makaronų, todėl renkantis, su kuo kiekvieną makaronų rūšį derinti, reikėtų dėmesį atkreipti į tai, kaip jie atrodo.

„Kiekvienas įdubimas bei forma modeliuojami taip, kad geriau derėtų su atitinkamos sudėties ir tirštumo padažu. Makaronų ir skanaus padažo derinys yra savaime suprantamas dalykas, bėda ta, kad ne kiekvienas padažas tinka su skirtingomis makaronų rūšimis. Ilgieji makaronai, pavyzdžiui, spagečiai dažniausiai derinami su skystesniais, lengvais ir švelniais padažais, o storesni makaronų vamzdeliai ar didesni kriauklės formos makaronai gardinami tirštais mėsos bei daržovių padažais“, – kalba V. Juodkazienė.

O įdarytuose makaronuose, pavyzdžiui, ravioliuose ar torteliniuose, jau ir taip vyrauja ryškus skonis, todėl juos rekomenduojama patiekti tik su paprastu sviesto ir šalavijų užpilu, labai lengvu pomidorų arba, kaip įprasta šiauriniuose Italijos regionuose, grietinėlės padažu. Plonyčių šviežių makaronų skonio nereikėtų nustelbti aromatingais padažais – pakanka kelių drožlių trumų, šiek tiek sviesto ar žiupsnelio tarkuoto parmezano. Pasak ekspertės, su sunkesniais šviežiais makaronais, tokiais kaip tagliatelle, reiktų elgtis priešingai – jie bus itin gardūs su ryškaus skonio grybų, sūrio, grietinėlės, kumpio ar net žuvies padažu.

Dar viena svarbi taisyklė ruošiant makaronų patiekalus – svarbu stebėti jų virimo laiką. Svarbiausia – makaronų nepervirkite, virkite juos al dente. Tai reiškia, kad jų nereikia iki galo išvirti. Makaronus visuomet virkite dideliame kiekyje pasūdyto vandens – mažiausiai 1 litre vandens 100 g makaronų.

Nepamirškite žuvies, mėsos ir daržovių

Pasak V. Juodkazienės, valgant saikingai, makaronai gali būti puiki sveikos mitybos dalis. Žinoma, stenkitės rinktis visagrūdžius makaronus, nes juose ne tik mažiau kalorijų ir angliavandenių, bet ir kur kas daugiau skaidulų bei kitų organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

„Iš esmės, patys makaronai yra sveikas produktas, tačiau dažnai mėgstame juos patiekti su riebiais ir kaloringais padažais, dėl kurių ir prigijo visiems žinomas stereotipas, kad makaronai – nesveika. Jei norite, kad makaronų patiekalai būtų sveikesni, derinkite juos su daug baltymų turinčiais produktais, pavyzdžiui, vištiena ar žuvimi. Šviežios daržovės, tokios kaip brokoliai, paprikos ar pomidorai praturtins makaronų patiekalus skaidulomis, vitaminais bei mineralais“, – sako ekspertė.

V. Juodkazienė dalijasi net trimis, paprastai ir greitai paruošiamais, tačiau itin skaniais receptais su makaronais.

Makaronai su sūriu ir pipirais

Jums reikės:

• 350 g tagliatellemakaronų

• 1 a. š. druskos

• 60 g sviesto

• 100 g tarkuoto parmezano

• 2 a. š. maltų juodųjų pipirų

• 200–300 ml vandens, kuriame virė makaronai

Gaminame:

Dideliame puode užkaiskite vandenį, įberkite druskos ir išvirkite makaronus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas, svarbiausia – nepervirkite. Gilioje keptuvėje ant nedidelės kaitros išlydykite sviestą, įpilkite 200 ml vandens, kuriame virė makaronai, ir po truputį maišydami suberkite tarkuotą parmezaną. Maišykite, kol masė taps vientisa, tuomet suberkite virtus makaronus ir dar pamaišykite, kad jie pasidengtų padažu. Jei reikia, įpilkite dar šiek tiek nuo makaronų likusio vandens, nukelkite keptuvę nuo kaitros, pagardinkite juodaisiais pipirais ir patiekite.

Spagečiai su saulėje džiovintais pomidorais

Jums reikės:

• 400 g spagečių

• 40 ml alyvuogių aliejaus

• 3 skiltelių česnako

• 100 g saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

• 1 a. š. džiovintų raudonėlių

• 2 v. š. balzaminio acto

• 100 ml vandens, kuriame virė makaronai

• 80 g tarkuoto pekorino sūrio

• 1 a. š. druskos

Gaminame:

Pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas pasūdytame vandenyje išvirkite spagečius. Gilioje keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite susmulkintus česnakus, šiek tiek pakepinkite ir netrukus suberkite smulkiai supjaustytus saulėje džiovintus pomidorus bei raudonėlius. Pamaišykite, įpilkite balzaminio acto ir 100 ml vandens, kuriame virė makaronai. Galiausiai į keptuvę suberkite virtus spagečius, viską gerai išmaišykite ir apibarstykite sūriu.

Makaronai su rikota ir pievagrybiais

Jums reikės:

• 300 g tagliatelle makaronų

• 1 a. š. druskos

• 250 g pievagrybių

• 300 g rikotos

• 50 g Grana Padano sūrio

• 1 mažo svogūno

• 2 skiltelių česnako

• 30 ml alyvuogių aliejaus

• žiupsnelio druskos

• ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų

• ½ stiklinės vandens, kuriame virė makaronai

• 10 baziliko lapelių

Gaminame:

Dideliame puode užvirkite vandenį, įberkite šaukštelį druskos ir išvirkite makaronus pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite susmulkintą svogūną ir pakepinkite apie 2 minutes, po to suberkite susmulkintus česnakus bei pievagrybius ir apie 5 minutes pakepinkite aukštoje temperatūroje. Tuomet į keptuvę įberkite žiupsnelį druskos bei pipirų, sudėkite rikotą ir energingai maišydami supilkite pusę stiklinės vandens, kuriame virė makaronai. Kai sūris išsilydys, į keptuvę suberkite virtus tagliatelle ir viską gerai išmaišykite. Jei padažas bus per tirštas, įpilkite dar pusę stiklinės vandens, tuomet apibarstykite makaronus Grana Padano sūriu bei sudėkite bazilikų lapelius. Dar kartą viską gerai išmaišykite ir patiekite. Skanaus!

Lietuviai makaronų nuperka vis daugiau

Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, nors lietuviai pagal makaronų vartojimą tikrai negali prilygti italams, tačiau mūsų šalyje jų kasmet nuperkama vis daugiau.

Vien pernai makaronų pardavimai „Maxima“ parduotuvėse išaugo 7 proc. Taip pat stebimas 44 proc. išaugęs glitimo savo sudėtyje neturinčių ar iš daržovių pagamintų makaronų populiarumas.

„Kalbant apie 2021 metus, tendencija maisto racione naudoti neįprastesnius mūsų skoniui ingredientus išliko. Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį 14 proc. didėjo ekologiškų makaronų pardavimai. Tiesa, kai kurių gamintojų produktai išpopuliarėjo kartais. Rekordininkai pagal pardavimų pokytį – 4 kartus augęs spagečių be glitimo populiarumas. Tokios tendencijos rodo, kad žmonės vis dažniau ieško naujų skonių, išbando alternatyvias makaronų rūšis“, – apibendrina E. Dapkienė.

Jai antrina ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė, pridurdama, kad parduotuvių lentynose gausu ne tik įvairiausio skonio bei savybių, bet ir formų makaronų. Populiariausius iš jų ekspertė ir pristato.

Spaghetti

Turbūt tai labiausiai išragauta ilgųjų makaronų rūšis, puikiai pažįstama ir lietuviams. Vertinant pagal jų plotį, tai tarpinis variantas tarp dieviškai skambančių ir tokį pat skonį turinčių, tik kur kas plonesnių – Angelo plaukų, ir storesnių – bucatini makaronų. Spaghetti tipo makaronai puikiai dera su tirštais padažais, tarkuotais kietaisiais sūriais, stambiomis daržovėmis, mėsa ar grybais.

Tagliatelle

Dar vieni Lietuvoje dažniau sutinkami makaronai, kurie nuo spagečių skiriasi savo storumu ir plokštumu. Pasižymintys lengva tekstūra, jie puikiai tinka su jūros gėrybėmis ar tiesiog česnaku bei aliejumi. Įdomu, kad šie makaronai dažnai painiojami su labai į juos panašiais fettuccine makaronais. Vienintelis jų skirtumas – pastarieji yra kiek plonesni, bet ne ką prasteni. Vien ko vertas Fettuccine Alfredo patiekalas su vištiena ir baltuoju padažu!

Lasagne

Dėl savo plokščios formos taip pat puikiai lietuvių atpažįstami, pamėgti ir plačiai vartojami makaronai. Prie populiarumo prisideda ir tai, kad dalies jų net nebūtina virti – pakanka sudėlioti į skardą tarp padažo ir sūrio. Visgi pastarieji makaronai gali dar nustebinti, mat šis ingredientas naudojamas verdant lazanijos sriubą.

Penne

Vidutinio dydžio tuščiaviduriai su įstrižai nupjautais kraštais makaronų vamzdeliai, kuriuos galima rasti kone kiekvienoje virtuvėje. Tai nestebina – juk ši forma yra ideali, kad penne makaronuose užsiliktų sūrio, pomidorų ar mėsos pagrindu sukurtas padažas arba tobulai su jais derantis pesto.

Fusilli

Šiuose spiralės formos makaronuose padažas sugaudomas ir išlaikomas būtent jų grioveliuose. Populiarumo prideda ir tai, kad šiuos makaronus galima naudoti kartu ir su tirštesniais padažais, jie puikiai tinka gaminant ir salotas. Kone identiški fusilli rūšiai – rotini makaronai, turintys dar sandaresnę spiralę.

Cannelloni

Kur kas didesni už penne makaronus. Be to, jų kraštai yra nukirpti lygiai. O ir padažas makaronus užpildo ne chaotiškai, o yra atsakingai prikemšamas į jų vidų. Patiekalas iš šios rūšies makaronų labiau primena apkepą.

Orzo

Nuo didžiausių – prie mažiausių. Kartais net painiojami su grūdais, orzo yra idealus pasirinkimas sriuboms ir salotoms. O šiuos makaronus sumaišius vien tik su bazilikais, parmezanu ir vištienos sultiniu, trumpiau nei per pusvalandį šeimai galima pagaminti nuostabią itališką vakarienę.

Ravioli

Šių makaronų viduje įdaras yra saugiai laikomas užspaustų kraštų. Nesvarbu, ar tai būtų mėsa, sūris, špinatai ar kitos daržovės, kai šis patiekalas apliejamas tam tinkančiu padažu, jis nepalieka abejingų. Svarbu tai, kad tiek šaldytų, tiek šviežių raviolių galima įsigyti prekybos centruose, o viskas, kas belieka – juos išvirti ir aplieti pasigamintu bei pirštus apsilaižyti verčiančiu padažu.

Gnocchi

Arba kitaip – itališki bulvių virtinukai. Dėl tankios ir mažos formos jie yra puikus bandymų poligonas savo sukurtiems ar kažkur jau nusižiūrėtiems padažams. Nesvarbu, ar jų pagrindas būtų padarytas iš grietinės ir šoninės, ar pomidorų pastos, ar rikotos sūrio.

Anot „Maximos“ maisto ekspertės B. Baratinskaitės, toks platus pritaikymas ir galimybė atrasti savo mėgstamiausią skonį – vienos pagrindinių makaronų sėkmės paslapčių. Ypač, kai čia puikiai galima pritaikyti ir rudenį Lietuvoje užaugusius grybus ar moliūgus.

Jai antrina ir šefas Gian Luca Demarco bei priduria, kad makaronus lietuviai mėgsta valgyti pagardintus tik sviestu arba sūriu. Norintiems pajusti tikrą itališkų makaronų aromatą ir jų skonį, verta išbandyti juos su pesto padažu, šviežiais pomidorais, ančiuviais, česnaku bei baziliku.

„Nepatariu makaronų valgyti kaip garnyro. Mes, italai, ragaujame juos atskirai nuo visų patiekalų. Negaliu net pagalvoti apie makaronus šalia mėsos, tai yra susipykimas su savimi. Šis patiekalas – karalius, kuriam turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys“, – šypsodamasis sako virtuvės šefas.

G. L. Demarco pastebi, kad norint išvirti gardžius makaronus, pirma, reikia į puodą įpilti daug vandens. Daugelis pamiršta jį pasūdyti, tačiau neverta praleisti šio žingsnio, nes tuomet atsiskleidžia geriausios makaronų savybės. Taip pat labai svarbu šio patiekalo nepervirti, todėl derėtų laikytis ant makaronų pakelių nurodomo virimo laiko.

„Lietuviams, norintiems pasigaminti itališką ir paprastą vakarienę rekomenduoju Spaghetti makaronus. Tai saugus variantas. Juos labai lengva pagaminti ir neprireikia daug laiko, o siekdami pradžiuginti savo atžalas rinkitės žaisminguosius Fusilli“, – pataria G. L. Demarco.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Ilgais karantino vakarais, Vytautas prisipažįsta, ir jis pats, ir jo komanda suko galvą, kokių naujų galimybių ir alternatyvų radus uždarytiems restoranams. Vieną iš tų vakarų ir šovė į galvą mintis apie šviežią pastą. „Makaronai man skanu, pastebėjau, skanu ir mūsų svečiams, tai kodėl nepamėginus viso to sujungti į makaronų gerbėjų klubą“, – savo idėją aiškina Vytautas.

Per karantiną jo restoranai nedirbo visai. Buvo nuspręsta, kad nei „Monų“, nei „Momo grill“ restoranų maistas nėra pritaikytas išsinešti. „Visai nenorėjome, kad mūsų svečiai gautų prastesnius patiekalus, nei galėtų gauti restorane“, – sako virtuvės šefas ir priduria, kad būtent šis sustojimas ir privertęs juos sukurti naują, šviežių makaronų į namus pristatymo projektą „Makaronistai“. Mažiau nei penkios minutės, tiek užtruks ruošiantys „Makaronistų“ į namus atvežtus pietus ar vakarienę. Gamintojams tereikės pagal instrukciją išvirti šviežius makaronus ir pasišildyti padažą.

Italai, žinoma, makaronus, virtinukus ir dar daugybę tešlos gaminių vadina vienu žodžiu – pasta. Lietuvių kalbos komisija praėjusį rudenį ir mums, lietuviams, leido tai daryti. Juk daugybėje puodų makaronai kunkuliuoja kone kasdien. „Gerai prisimenu, kaip namuose mano teta rankomis darydavo makaronus, koldūnus ir virtinukus su visokiais įdarais“, – pasakoja Vytautas ir priduria, kad panašių patiekalų galima rasti pačiose įvairiausiose šalyse, ar būtum Italijoje, Nepale, ar Gruzijoje. Tik pavadinimai skiriasi.

Lietuviški virtinukai ir itališki ravioliai iš pažiūros – labai panašūs. Tačiau neapsigaukite – lietuviai tešlą savo virtiniams minko iš paprastų kvietinių miltų, o ravioliams italai maišo tešlą iš manų kruopų miltų. Mažieji kinų dimsamai gaminami iš ryžių miltų.

Virtinių įdarai – virtuvės šefų fantazijos reikalas. Labiausiai įsiminęs Vytautui – trumais pagardintų virtų bulvių. Beje, būtent šį jis perkėlė ir į „Makaronistų“ virtuvę, kurioje, žada, bus lietuviams neįprastų skonių, netikėtų derinių ir ypatingų padažų.

Virtuvės šefas galėtų ilgai ginčytis, kad makaronai nėra paprastas, lengvai pagaminamas patiekalas, ypač jei kalbame apie šviežius makaronus. Juo labiau, kad juos galima gardinti natūraliais priedais – špinatais, morkomis, suteikti jiems spalvą ir visiškai kitokią išvaizdą. „Be abejo, bus ir klasikos, tačiau norime skonių, kurie praplėstų požiūrį į pastą“, – sako Vytautas ir pasakoja, ką su kuo patieks. „Pappardelle“ – ilgus ir plačius makaronus „Makaronistai“ patieks su jaučio ragu padažu. Mažus špinatinius makaronus ruoš su lašiša ir grietinėle. „Fettuccine“ – itališkus ilgus, plonus, suspaustus makaronus gardins sūrio ir juodųjų pipirų padažu.

Smagiai, linksmai ir net šiek tiek įžūlokai skambančio „Makaronistų“ pavadinimo komanda nesibaido. „Man jie tokie laisvi ir su kaprizu, – juokiasi V. Samavičius. – O jei kam nors kils noras pasišaipyti, tegu, juk šiandien šypsenų trūksta. Svarbiausia, kad makaronų mes nekabiname, mes juos gaminame.“

Vytauto mėgstamas pesto padažas makaronams

Reikės:

80 g bazilikų

60 g svogūnų laiškų

80 g anakardžių riešutų

150 g alyvuogių aliejaus

40 g parmezano sūrio

druskos ir pipirų

Riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje, atvėsinkite ir susmulkinkite trintuve. Nuplaukite svogūnų laiškus ir bazilikus, nuo kotų nuskabykite bazilikų lapelius. Į trintuvę sudėkite svogūnų laiškus ir bazilikų lapelius, supilkite alyvuogių aliejų, sutrinkite. Sudėkite trintus riešutus, lengvai permaišykite. Sutarkuokite parmezaną, dėkite jo po truputį į svogūnų laiškų, bazilikų ir riešutų masę. Stebėkite konsistenciją. Pasirinkite, kokio tirštumo padažo pageidaujate. Pagal skonį įberkite druskos ir pipirų.

Nieko nėra geriau kaip makaronai ir pesto padažas!

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai primena, kad greitą gyvenimo ritmą suderinti su sveika mityba gali būti paprasčiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio – dažnai skubantiems užtenka į dienos pietų meniu įtraukti viso grūdo makaronus.

Maistingi pietūs skubantiems

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad tautiečiai vis aktyviau domisi visaverte ir sveika mityba. Tačiau taip pat didžioji dalis pirkėjų aktyviai ieško ne tik maistingomis medžiagomis praturtintų, bet ir laiko nepareikalaujančių receptų pietums idėjų.

„Atidžiai stebėdami nuolat besikeičiančias pirkėjų krepšelių tendencijas šiandien galime patvirtinti, kad makaronai iki šiol užima itin svarbią vietą maisto planavime. Dėl to siekiame pirkėjams pasiūlyti ne tik kuo platesnį makaronų asortimentą, bet ir skirti didelį prioritetą produkcijos kokybei. Tai ypatingai liečia bakalėjos skyrius, kur kiekvienas pirkėjas gali atrasti jo poreikius atitinkančius makaronus – nuo tradicinių ar viso grūdo, iki skirtų gliuteno ar kviečių netoleruojantiems pirkėjams“, – sako E. Dapkienė.

Tuo tarpu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria, jog makaronai yra puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. Anot jos, apsipirkimo metu pirkėjui atsakingai išsirinkus produktą, šiuo atveju – makaronus, galima sėkmingai išsaugoti energijos pojūtį net ir darbingiausios bei sunkiausios savaitės metu.

„Svarbu pabrėžti, kad bent pusė per dieną suvalgomų grūdinių produktų turėtų būti pilnagrūdžiai. Tokie makaronai turi itin daug žmogaus organizmui vertingų medžiagų, kurios padeda pagerinti virškinimą ar sureguliuoti medžiagų apykaitą. Be to, viso grūdo arba kietagrūdžiai kviečių makaronai daug ilgesniam laikui užtikrina mūsų sotumo jausmą, tad pavalgius dar ilgą laiką nesinorės užkandžiauti papildomais šokoladiniais batonėliais ar malšinti alkį dar vienu kavos puodeliu“, – dalijasi pastebėjimais B. Baratinskaitė.

Ta proga, pritrūkusiems įkvėpimo virtuvėje, maisto gamybos ekspertė dalijasi keliomis receptų su makaronais idėjomis, kurios nudžiugins ne tik gomurį, bet ir organizmą.

Tegyvuoja daržovės

Reikės:

50 g mėgstamų makaronų,

100 g brokolio,

1 raudonosios paprikos,

1 nedidelės cukinijos,

1 svogūno,

10 vyšninių pomidorų,

200 ml daržovių sultinio,

50 g grietinėlės,

1 česnako skiltelės,

šlakelio citrinos sulčių,

šiek tiek druskos, pipirų ir kitų mėgstamų prieskonių.

Pasūdytame vandenyje išvirkite makaronus taip, kaip nurodyta ant jų pakuotės. Likus porai minučių iki virimo pabaigos, sudėkite į puodą pjaustytą brokolį. Išvirus viską nukoškite bei nupilkite šaltu vandeniu – tai padės išsaugoti ryškią brokolio spalvą. Vėliau keptuvėje įkaitinkite aliejų, porą minučių pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną bei česnaką, šalia suberkite smulkintą cukiniją ir papriką. Kepkite, kol daržovės suminkštės – tada į keptuvę supilkite sultinį ir grietinėlę. Šiems užvirus, sudėkite į keptuvę paruoštus makaronus, brokolį bei per pusę supjaustytus vyšninius pomidorus. Viską apšlakstykite citrinos sultimis, pagardinkite mėgstamais prieskoniais ir gerai išmaišykite.

„Nors daržovės yra neatsiejama dalis nuo sveikos mitybos, visgi jos per retai atsiranda mūsų pietų lėkštėse. Iš tikrųjų vertėtų nepamiršti, kad jos yra vitaminų ir svarbiausių mineralinių medžiagų šaltinis. Dėl to daržovės puikiai dera su makaronais – šis duetas padės išsaugoti energiją tiek dirbantiems aktyvų protinį darbą, tiek daug judantiems“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Šaldytuve liko vakarienės likučių – išnaudokite makaronams

Reikės:

50 g pilno grūdo makaronų,

pusantro puodelio virtos arba keptos vištienos,

50 g šaldytų žirnelių,

2 saliero stiebų,

1 raudonojo svogūno,

1 česnako skiltelės,

saujos tarkuoto parmezano,

šlakelio citrinos sulčių,

šaukštelio „Dijon“ garstyčių,

2 šaukštelių majonezo arba graikiško jogurto,

taip pat pagal poreikį – druskos ir pipirų.

Šaldytuve radus galima išnaudoti ir smulkintus svogūno laiškus bei saulėje džiovintus pomidorus.

Makaronus išvirkite pagal instrukciją ant pakuotės. Tuo tarpu įkaitintoje keptuvėje pakepinkite smulkintus svogūną bei salierą. Jiems suminkštėjus, į keptuvę suberkite kubeliais pjaustytą vištieną, vėliau – tarkuotą parmezano sūrį ir viską gerai išmaišykite. Jeigu turite, kartu keptuvėje galite pakepinti ir svogūnų laiškus su saulėje džiovintais pomidorais. Taip pat atskirai indelyje sumaišykite garstyčias su majonezu arba graikišku jogurtu, viską pagardinkite citrinos sultimis bei druska ir pipirais. Vėliau išvirusius makaronus kartu su padažu supilkite į keptuvę bei viską gerai išmaišykite.

„Receptai su makaronais yra žavūs tuo, kad juos begaminant kiekvienas gali drąsiai eksperimentuoti ir pasijusti tikru virtuvės šefu. Makaronai yra puikūs pagalbininkai norint ne tik surasti sveiką recepto pietums alternatyvą, bet ir sunaudoti nuo vakarienės šaldytuve stovinčius maisto likučius – o tai gali kiekvieną iš mūsų paskatinti išbandyti naujus derinius, tausoti maistą, sutaupyti bei atrasti naujų skonių“, – B. Baratinskaitė.

Ar mes nemokame tinkamai pirkti maisto ir jį vartoti? Apie tai kalbamės su Lietuvos vartotojų instituto prezidente, iniciatyvos "Linkėjimai, maistas" koordinatore Zita Čeponyte.

– Kasmet vienas europietis išmeta nemažą kalną nesuvartoto maisto. Įdomu tai, kad namuose žmonės iššvaisto daugiau nei kavinės ar restoranai. Kodėl taip atsitinka?

– Yra keletas priežasčių, kurios lemia tokį didelį maisto produktų švaistymą namuose. Pirmiausia, tai netinkamas produktų laikymas. Mes ne visada laikomės rekomendacijų, o kartais jų net nežinome. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės į šaldytuvą deda pomidorus, baklažanus ar bananus, nors jiems šaltis labai kenkia. Antra priežastis yra neapgalvotas pirkimas. Užuot susidarę pirkinių sąrašą, nemaža dalis žmonių perka spontaniškai. Vėliau pasirodo, kad šių produktų namuose dar buvo, o reikėjo visai kitų. Taip susidaro maisto perteklius, kuris galiausiai būna išmetamas. Neretai susigundome ir pardavėjų reklama bei skatinimu pirkti daugiau už mažesnę kainą. Tačiau nepagalvojame, kad tų papildomų produktų mums visai nereikia. Kai kurie žmonės nemoka nutaikyti gaminamo maisto porcijų, nuolat pagamina per daug. Pietų ar vakarienės likučių dažniausiai jau nebevalgome, tad jie būna tiesiog išmetami.

Dar viena svarbi priežastis – tinkamumo vartoti terminų painiojimas. Kaip žinome, yra du terminai, kuriais žymimi maisto produktai: "geriausias iki" ir "tinka vartoti iki". Jie dažnai tarpusavyje painiojami, nors turi skirtingas reikšmes. "Geriausias iki" nurodo, kad po pažymėtos datos produktą greičiausiai dar galima vartoti. O "tinka vartoti iki" signalizuoja, kad po nurodytos datos maistą, deja, teks išmesti. Įsivaizduokime, kad šaldytuve turime konservų dėžutę, ant kurios užrašyta, kad ji geriausia iki šiandien. Jeigu ta konservų dėžutė buvo laikoma tinkamomis sąlygomis, yra nepažeista, nepraradusi savo formos, o konservai neįgavę keisto kvapo ar išvaizdos, juos tikrai galima vartoti. Vis dėlto tyrimai rodo, kad daugelis vartotojų po nurodytos "geriausias iki" datos produktą tiesiog išmeta, nors jis dar yra geras. Tad svarbiausia atkreipti dėmesį į paties maisto išvaizdos, kvapo ir kitus pokyčius. Jeigu jų nėra, produktą vartoti galima.

Maisto švaistymo priežasčių yra gana daug. Todėl namų ūkiai ir yra tokie švaistūnai – į šiukšlių dėžę pasiunčia net 53 proc. per metus išmetamo maisto.

– Ar Europos kontekste esame dideli švaistūnai?

– 2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje kiekvienas žmogus išmeta apie 56 kg nesuvartoto maisto. Europoje kasmet iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Daugiau nei pusė jo – namų ūkiuose. Lietuva pagal švaistūniškumą yra kažkur per vidurį. Europoje esama ir didesnių bei mažesnių švaistūnų.

– Dažniausiai išmetamas sugedęs ar dar tinkamas vartoti maistas?

– Tokių duomenų nėra, nes juos surinkti būtų gana sudėtinga. Tačiau faktas, kad žmonės labai linkę švaistyti dar gerą, nesugedusį maistą. Kaip ir minėjau, pirmiausia taip atsitinka dėl nežinojimo, ką tiksliai reiškia "geriausias iki". Nemaža dalis žmonių vengia panaudoti vakarienės ar pietų likučius. Pasisotinus, likęs troškinys ar garnyras lekia į šiukšlių dėžę. Tačiau tikrai būtų galima šiuos likučius kūrybiškai panaudoti gaminant kitus patiekalus ar tiesiog užšaldant ir suvalgant vėliau.

– Ar polinkis švaistyti priklauso nuo pajamų dydžio? Dažnai galvojama, kad švaisto tik pasiturintys žmonės.

– Žvelgiant į esamus tyrimus, panašu, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės iš tiesų daugiau švaisto. Tačiau svarbūs ir kiti aspektai. Nesuvartoto maisto atliekų ypač padaugėja per didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Velykas. Mūsų visuomenėje vis dar vyrauja paprotys per šias šventes prisigaminti daugybę maisto, nepagalvojant, ar jo tikrai reikia. Apgalvotas, konkretus šventinis meniu irgi sudaromas gana retai.

Daug maisto iššvaisto jauni vartotojai – 15–24 metų žmonės. Jie dar neturi susiformavusių tinkamų pirkimo ir vartojimo įpročių, nėra tokie sąmoningi ir atsakingi. O ir apskritai paaugliai yra judresni, dažniau išalksta, tad perka daugiau maisto, užkandžių.

Kur kas daugiau iššvaisto ir tie namų ūkiai, kuriuose gyvena maži vaikai. Tačiau viskas priklauso nuo žmogaus įpročių, o ne amžiaus grupės ar gaunamų pajamų.

– Kokių galėtumėte duoti praktinių patarimų, kaip vartoti tvariai, nešvaistant maisto?

– Visų pirma, reikėtų racionaliai planuoti savo pirkinius. Tai reiškia, kad turėtume labai gerai apgalvoti meniu bent savaitę į priekį. Patikrinkite, ar turite visus produktus, kurių jums reikia, surašykite, ką reikėtų nupirkti. Tad vienas svarbiausių patarimų – planavimas. Venkite spontaniškų pirkimų ir kelionių į parduotuvę išalkus.

Kitas svarbus patarimas būtų kūrybiškas maisto likučių panaudojimas. Kartais nusibosta tą patį patiekalą valgyti kelias dienas iš eilės, tad galima ryžius ar kitus likučius užšaldyti. Kai ateis tinkamas metas, juos ištrauksite iš šaldiklio ir panaudosite. Iš maisto likučių galima pagaminti tikrai nemažai naujų patiekalų – apkepų, įdarytų daržovių, troškinių.

Tyrimai rodo, kad per metus vienas gyventojas, išmesdamas maistą, praranda apie 250–400 eurų. Juk šiuos pinigus būtų galima investuoti į pomėgius, laisvalaikį, reikalingus pirkinius.

Kartais tiesiog užmirštame, kad šaldytuve guli indelis mėgstamo deserto. Tad verta kas porą dienų apžiūrėti šaldytuvą ir spinteles. Produktus, kuriuos reikėtų suvartoti greičiau, pastatykite lentynėlės priekyje, kad jie būtų nuolat matomi. Išsiugdžius šiuos nesudėtingus įpročius, maisto švaistymo gali drastiškai sumažėti.

– Galbūt žmonių įpročiai keičiasi karantino metu? Ar žmonės įprato apgalvotai apsipirkti? O gal nenorėdami dažnai lankytis parduotuvėse viską perka urmu ir vėliau išmeta?

– Karantino metu mes išanalizavome kelių šalių duomenis – Graikijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės. Paaiškėjo, kad bent jau šių šalių gyventojų įpročiai karantino metu pasikeitė į gerąją pusę. Vartotojai geriau planuoja, apskaičiuoja reikiamų produktų kiekius, perka daugiau produktų vienu metu, tačiau juos suvartoja. Taip pat dažniau kūrybiškai panaudojami maisto likučiai.

Turimi duomenys rodo, kad pirmojo karantino metu namų ūkiuose žymiai sumažėjo maisto atliekų kiekiai. Tačiau laikotarpiu tarp abiejų karantinų maisto švaistymas vėl ėmė didėti. Svarbu ir tai, kad karantino metu padidėjo švaistymas kitose maisto grandinės dalyse. Pavyzdžiui, JAV ūkininkai, negalėdami parduoti pieno, privalėjo jį išpilti. Taigi karantinas įnešė tam tikrų korekcijų į maisto atliekų susidarymo kiekius. Bet duomenų kol kas per mažai, kad galėtume įvardyti visai Europai bendras tendencijas.

– Kokį poveikį maisto švaistymas turi gamtai ir klimato kaitai?

– Maisto švaistymas išties turi labai didelį poveikį gamtai. Naujausi tyrimai rodo, kad maisto atliekos yra net trečioje vietoje pagal įtaką klimato kaitai. Vartotojai dažnai nesuvokia, kodėl išmesti nesuvalgytą maistą yra blogai. Pragaištingą tokio elgesio poveikį gamtai galima iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais.

Daugelyje produktų naudojamas palmių aliejus, tad šių medžių plantacijos trečiosiose pasaulio šalyse vis plečiamos. Kertami miškai, o į jų vietą sodinamos palmės. Tokiu būdu naikinama bioįvairovė – paukščiai, gyvūnai, augalai, vabzdžiai. Ūkininkai taip pat naudoja pesticidus ir kitus chemikalus, nuo kurių nyksta bitės, laukiniai gyvūnai. Tad jeigu maistą išmetame, smarkiai prisidedame prie aplinkosaugos problemų.

Be to, maistui pagaminti sunaudojama begalė resursų – elektros energijos, vandens. Vėliau jis taip pat turi būti transportuojamas, tad deginami degalai, išmetama galybė dujų, kurios teršia. Blogiausia, kad šiuo atveju visas maistas gaminamas tuščiai, nes nesuvartojamas.

– Turbūt nešvaistydami maisto sutaupytume nemažai lėšų?

– Taip, asmeniniai finansai yra dar viena problema, susijusi su maisto švaistymu. Išmesdami maistą, švaistome ir savo sunkiai uždirbtus pinigus. Kol kas neturime tikslių duomenų, kiek Lietuvoje per metus kiekvienas gyventojas iššvaisto lėšų, išmesdamas nusipirktą maistą. Tikiu, kad netolimoje ateityje bus atlikti kruopštesni tyrimai. Tačiau galime rasti studijų, atliktų užsienyje. Tiesa, vienos metodikos kol kas nėra. Tyrimai rodo, kad per metus vienas gyventojas, išmesdamas maistą, praranda apie 250–400 eurų. Juk šiuos pinigus būtų galima investuoti į pomėgius, laisvalaikį, reikalingus pirkinius.

Liko grikių

Šefas Arūnas Stoškus siūlo išsikepti grikių lietinių

500 g grikių,

0,5 l kokosų pieno,

žiupsnelio druskos (pagal skonį),

cukraus (pagal skonį),

šiek tiek vandens (jei paruošta masė būtų per tiršta),

aliejaus arba sviesto kepti.

Išvirtus grikius perplaukite (jei lietiniams naudosite ne vakarykščius, o naujus grikius, juos užmerkite vandenyje bent porai valandų, o geriausia – užmerkite iš vakaro), perkoškite ir dėkite į trintuvą. Supilkite kokosų pieną, pagal skonį įberkite druskos ir cukraus. Trinkite iki vientisos masės, panašios kaip miltinių lietinių. Jei masė per tiršta, įpilkite šiek tiek vandens. Baikite trinti. Įkaitinkite keptuvę, įpilkite šiek tiek aliejaus arba įdėkite sviesto ir ištepkite visą keptuvę. Kai įkais, į keptuvę plonu sluoksniu pilkite trintų grikių masę. Kepkite taip, kaip miltinius lietinius.

Patarimas

Grikių lietinius su įdaru (be pieno produktų) galima užšaldyti 2–3 mėnesiams.

Liko daržovių

Šefė Ona Jurkšienė siūlo karštąjį patiekalą su ankštiniais ir daržovėmis ryšulėlyje.

4 paprikos,

4 stiklinės įvairių daržovių likučių,

2 stiklinės virtų ankštinių (avinžirnių, lęšių arba pupelių),

2 pomidorai arba 4 vynuoginiai pomidorai,

4 šaukštai kokosų kremo (kietosios kokosų pieno dalies),

žiupsnelis pjaustytų petražolių,

žiupsnelis pjaustytų kalendrų,

druskos,

pipirų,

kario miltelių,

džiovintų prieskoninių žolelių,

4 lakštai pergamento arba 4 lakštai filo.

Paprikas nuplaukite, išimkite sėklas. Daržovių likučius, jei reikia, susmulkinkite, pakepinkite, pagardinkite prieskoniais. Ankštinius išmirkykite, išvirkite. Ant pergamento arba filo lakšto dėkite ¼ apkeptų daržovių, pagardintų prieskoniais ir žalumynais. Papriką įdarykite ankštiniais, sumaišytais su kapotomis petražolėmis ir kalendra, pagardintais prieskoniais. Uždėkite šaukštą kokosų kremo. Pomidorus supjaustykite griežinėliais (jei naudojate vynuoginius pomidoriukus, juos tik įpjaukite). Ant ankštinių (paprikoje) su kokosų kremu uždėkite po porą pomidorų griežinėlių arba po vynuoginį pomidoriuką. Pergamento (arba filo) kraštus suspauskite, suformuokite ryšulėlį užlankstydami kraštus. Paruoštą patiekalą dėkite į kepimo indą ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min., kol sušils.

Liko kotletų

Šefas Rokas Vasiliauskas siūlo pasigaminti makaronų su Bolonijos padažu

0,5 kg svogūnų,

5 česnako skiltelių,

50 ml alyvuogių aliejaus,

400 g kotletų,

1 konservuotų pomidorų skardinės,

7 g džiovintų raudonėlių,

juodųjų pipirų pagal skonį,

100 g tarkuoto "Džiugo" sūrio,

1/2 aitriosios paprikos,

1/2 morkos,

1/4 saliero šaknies,

saujelė šviežių bazilikų,

700 g kiaušininių makaronų,

druskos,

pipirų.

Į puodą pilkite alyvuogių aliejų ir jame iki aukso spalvos kepinkite svogūnus. Suberkite pjaustytą česnaką, aitriąją papriką, raudonėlius ir smulkiai kapotus bazilikų lapelius, pakepinkite dar 2 min. Saliero šaknį ir morką sutarkuokite burokine tarka, dėkite į puodą ir pakepkite dar 5 min. Kol viskas troškinasi, susmulkinkite kotletus ir dėkite į puodą. Pabarstykite druska ir įmalkite pipirų. Supilkite konservuotus pomidorus ir viską patroškinkite apie valandą. Prieš padažui baigiant troškintis, išvirkite makaronus pagal gamintojo instrukciją. Ant virtų makaronų pilkite padažą, apibarstykite kapotais bazilikais ir tarkuotu sūriu.

Liko obuolių graužtukų ir žievelių

Šefė Renata Ničajienė siūlo pasigaminti sirupą

3–4 obuolių graužtukai ir žievelės,

2 stiklinės vandens,

1 stiklinė cukraus,

1 cinamono lazdelė,

1 gvazdikėlis,

1 kardamonas.

Obuolių likučius kartu su prieskoniais suberkite į puodą, užpilkite cukrumi ir vandeniu ir virkite apie 30 min., kol pradės tirštėti. Kai sirupas baigs virti ir nebus visai skystas, nukelkite nuo ugnies ir perkoškite per sietelį. Obuolių sirupu skaninkite blynus, ledus, desertus.

Liko makaronų

Šefas Justinas Kapkovičius siūlo pakepti juos su sūrio padažu

400 g makaronų,

30 g sviesto,

30 g miltų,

200 ml pieno,

200 g sūrio,

druskos,

pipirų.

Iš vakaro likusius virtus makaronus perpilkite šaltu vandeniu. Prikaistuvyje ištirpinkite sviestą, suberkite miltus, pamaišykite. Supilkite šiek tiek pakaitintą pieną ir viską gerai išmaišykite. Suberkite tarkuotą sūrį, pakaitinkite, kol pasidarys graži vientisa masė. Makaronus sumaišykite su padažu ir dėkite į kepimo indą. Kepkite orkaitėje 185 °C temperatūroje apie 15 min., kol apskrus paviršius.

Sekmadienį 9 val. per TV3 rodomos laidos „La Maistas“ svečias – profesionalus sportininkas, geriausias Lietuvos kikboksininkas S. Maslobojevas itin atidžiai renkasi maistą. „Aš valgau penkis kartus per dieną, specialiai man paruoštą maistą. Taigi, šeimai gaminu tik savaitgaliais. Visa mano šeima mėgsta mėsą. Dažnai gaminu steikus, šonkaulius, plovą, bet šiandien paruošiu lengvesnį patiekalą“, – sakė vyras. Jis gamins spagečius su krevetėmis ir sluoksniuotą jogurto desertą.

„Šios, kaip ir daugelio kitų progų, vyrai nelabai linkę sureikšminti, bet tai puiki proga, puikus priminimas mums, vyrams, pasirūpinti mūsų moterimis“, – kalbėjo S. Maslobojevas apie Kovo 8 d. šventę.

Nuolatinis laidos šefas, istorinės virtuvės žinovas T. Rimydis žiūrovams siūlys pasigaminti eršketą su krevečių padažu ir ikrais, o desertui – šokoladinį kremą su šviežiomis uogomis.

„Kovo 8 d. – labai nuostabi šventė, visada sveikinu savo moteris ir dovanoju tulpes. Tai jų šventė, jų diena, taigi vyrai pasistenkime dėl jų! Aš siūlau pagaminti eršketą. Eršketas – ne kasdieninė žuvis, įdomi savo skoniu, pakankamai lengva paruošti, bet reikia žinot kelias taisykles“, – sakė T. Rimydis.

Patiekalui T. Rimydis pataria naudoti šviežias krevetes: „Turėsite daugiau aromato, daugiau skonio. O jei naudojate šaldytas, tai reikėtų jas pirmiausia atitirpinti šaldytuve, o ne mesti suledėjusias į keptuvę. O žuvį reikia kepti labai trumpai, bet labai labai gerai įkaitintoje keptuvėje“, – sakė profesionalus šefas.

„Moterys dažnai renkasi žuvies patiekalus. Apskritai dabar labai populiarėja žuvis. Bet kas labiausiai mane stebina – tuo užsikrečia ir vyrai. Jie tampa labiau prisižiūrintys, atidžiau renkasi ką valgyti“, – kalbėjo T. Rimydis.

Kitas nuolatinis laidos šefas grilio virtuozas ir mėsos gerbėjas V. Blauzdavičius sako, kad pagalvojo ne tik apie moteris, bet ir vyrus ir siūlys pasigaminti patiekalą iš jautienos išpjovos. 

„Pirmiausia, mėsą išėmus iš šaldytuvo, ją palaikykite kambario temperatūroje valandą ar net dvi. Rinkitės didelį mėsos gabalą – jaučio išpjova turi būti didelė. Maža išpjova niekam tikusi. Kuo didesnė – tuo sultingesnė, tuo geresnė. Mėsa neturi būti labai minkšta, lenkiant mėsos gabalą turi jaustis pasipriešinimas, stangrumas“, – patarimus dalino Vylius. Jis laidos žiūrovams papasakos, kaip pasigaminti tartarą (kapotinį) ir tobulą didkepsnį. O desertui paruoš sūrio pyragą pagal žmonos receptą.

Laidos žiūrovams siūlome pasigaminti Sergejaus spagečius su krevetėmis ir grietinėlės padažu.

Ingredientai:

• 200 g spagečių

• 200 g krevečių (tinka ir šaldytos)

• 200 ml grietinėlės

• 4 pomidorų

• 2 svogūnų

• 1 šaukštas alyvuogių aliejaus

• 2 skiltelės česnako

• 1 šaukštelis provanso žolelių (arba džiovinto čiobrelio ar raudonėlio)

• Druskos, pipirų

Gaminimas:

1. Jeigu krevetės šaldytos, jas atitirpinkite.

2. Spagečius išvirkite pagal instrukciją ant pakuotės.

3. Susmulkinkite česnakus ir svogūnus. Susmulkinkite pomidorus.

4. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite smulkiai kapotas česnako skilteles ir pakepkite apie pusę minutės (kol paskleis malonų kvapą). Sudėkite smulkintus svogūnus ir dar pakepinkite. Sudėkite pjaustytus pomidorus.

5. Sudėkite krevetes ir labai trumpai apkepkite.

6. Pagardinkite pipirais. Supilkite grietinėlę, suberkite provanso žoleles, druską.

7. Troškinkite ant vidutinės ugnies iki padažas truputį sutirštės.

8. Į lėkštę dėkite spagečius. Ant jų – krevečių ir grietinėlės padažo.

9. Galima dar papuošti žalumynais, pabarstyti smulkintais riešutais ar tarkuotu kietuoju sūriu.

Miltai ir vanduo

Beveik visas pasaulis Italiją laiko makaronų gimtine, nors juos į Veneciją daugiau kaip prieš 700 metų atvežė garsus keliautojas Marco Polo iš Kinijos – čia makaronai buvo gaminami prieš 4 tūkst. metų.

Italijoje makaronai greitai prigijo ir šiandien jie – kasdienio ir švenčių stalo pagrindas, jų gaminimo tradicijas puoselėja dažna šeima, o makaronų gaminimo mašinėlė – kraičio dalis. Italijoje yra net specialios užeigos – pasticerijos, kuriose visi patiekalai ruošiami iš makaronų. Nors pramoniniu būdu makaronai pradėti gaminti 1890 m., šiose užeigose, kaip ir garsiuose restoranuose, patiekiami naminiai, pagal stropiai saugomą receptą pagaminti makaronai.

Atrodo, kokios gali būti paslaptys, jei pagrindiniai produktai – miltai ir vanduo. Vis dėlto kiekvienas gamintojas tiek Italijoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje turi savo subtilybių: technologija gali skirtis maišymo laiku, miltų ar vandens kokybe, produktų santykiu, džiovinimo būdu, presavimu.

"Makaronus gamino ir mūsų močiutės, mamos. Šiandien tradicijos atgimsta, – džiaugiasi pašnekovė. – Iš miltų ir vandens užminkoma kieta tešla. Į ją dažnai dedama ir kiaušinių – tada makaronai kaloringesni, tačiau kur kas gardesni. Tešla neturi lipti prie rankų. Ji plonai iškočiojama, supjaustoma šiaudeliais ir verdama pasūdytame vandenyje ar sultinyje. Gerai paruošti makaronai išlaiko savo pirminę formą, gali tik šiek tiek išbrinkti, bet nesutyžta."

Gerai paruošti makaronai išlaiko savo pirminę formą, gali tik šiek tiek išbrinkti, bet nesutyžta.

Pasak D.Kovzan, jei tešla iš pirmo karto nepavyksta, ją visada galima pataisyti – įpilti vandens, pridėti miltų arba kietų kviečių kruopų, aliejaus arba kiaušinį.

Kietesni – sveikesni

"Vertingesniais savo maistine verte ir sveikesniais dėl juose esančių skaidulų laikomi rupių miltų tešlos makaronai. Italijoje dažniausiai naudojami kietagrūdžiai kviečiai, – sako specialistė. – Tokie makaronai – puikus svarbių maistinių medžiagų šaltinis: juose daug sudėtingųjų angliavandenių, baltymų, kalio, kalcio, geležies ir fosforo, vitaminų B ir PP, folio rūgšties. Vienas puodelis nesmulkintų grūdų makaronų gali suteikti net iki 25 proc. reikalingos geležies dienos normos."

Specialistai apskaičiavo, kad 100 g virtų makaronų turi tik 98 kcal, o toks pat kiekis kvietinės duonos – net 262 kcal. Dėl šios priežasties šie gaminiai tinka laikantis įvairių dietų: juos galima valgyti kaip atskirą patiekalą, derinti su skirtingais produktais. Tiesa, lietuviams labiau patinka minkštesni makaronai.

"Kuo paruošti makaronai kietesni – tokius tradiciniu al dente principu ruošia italai, tuo jie sveikesni, ilgiau virškinami: ilgiau juntamas sotumas, gaunama daugiau energijos, be to, nereikia baimintis, kad papilnėsite, nebent valgysite be saiko ir itin riebius patiekalus", – įspėja specialistė.

Kaspinėliai ir juostelės

Pasaulyje žinoma per 600 makaronų rūšių. Be įprastų, gaminamų iš įvairaus rūpumo kvietinių miltų, dar galime rasti gaminių iš ryžių, grikių, kukurūzų, sorų miltų, sparčiai populiarėja egzotiški produktai iš lęšių, pupelių. Makaronai stebina savo formų, dydžių ir spalvų įvairove.

"Pavyzdžiui, spagečiai gali būti net aštuonių storių – nuo 1 mm iki 8 mm. Italijoje skirtingo storio makaronai vadinami vis kitaip: capellini, spaghettini, spaghetti, linguine, trenette ir t.t., – vardija D.Kovzan. – Azijoje įprastai gaminami lakštiniai. Tai arba ilgi ploni šiaudeliai arba plokščios juostelės. Šiaudelių makaronai gali būti ploni ar stori, plokšti ar apvalūs, skirti kepti keptuvėje."

Spalvai išgauti makaronai dažomi augaliniais pigmentais ar gaminami su natūraliomis maisto medžiagomis. Į tešlą įmaišytos špinatų, žolelių, jūrų moliuskų, žirnelių sultys makaronams suteikia žalią spalvą, rusvi jie tampa pridėjus bazilikų ar ciberžolių, rausvi – paprikų, burokėlių ekstrakto, pomidorų padažo, intensyvią geltoną spalvą suteikia šafranas, o juodą – sepijų rašalas.

Idealūs deriniai

Nesvarbu, kokia rūšis, makaronai bus gardesni pateikti su tinkamu pagardu. Kulinarijos klasika – makaronų ir pomidorų duetas, prieskoniai – čiobreliai, raudonėliai, bazilikai, rozmarinai. Italai rekomenduoja makaronų patiekalams naudoti tik alyvuogių aliejų, gardinti dar ir sūriu.

Makaronai neįsivaizduojami be padažų. Jų skonis, konsistencija priklauso ne tik nuo patiekalo, bet ir makaronų dydžio, formos: kuo jie plonesni ir smulkesni, tuo padažai turi būti lengvesni ir švelnesni.

100 g virtų makaronų turi tik 98 kcal, o toks pat kiekis kvietinės duonos – net 262 kcal.

"Spagečiai ir kiti siūliniai makaronai puikiai dera su aromatingais žolelių, sultingu pomidorų ar švelniu citrinų ir grietinėlės padažais. Kur kas riebesni padažai ruošiami stambiems ir trumpiems, pateikiamiems prie paukštienos, žuvies ar daržovių makaronams, arba juostelių formos gaminiams – pastarieji papildo aštrius sūrio ir mėsos patiekalus, – pasakoja kulinarė. – Padažus galima patiekti atskirame indelyje arba jau užpiltus ant makaronų."

Makaronai puikiai tinka ne tik rimtiems patiekalams, bet ir įvairiems desertams gaminti: apkepams, pudingams, pyragams, spurgutėms. Saldūs patiekalai gali būti apliejami karštu padažu ar uogiene, pagardinami saldžia varške, plikytu kremu, slyvomis, razinomis, sezamų sėklomis, šviežiais ir džiovintais vaisiais.

Kaip teisingai virti makaronus?

• Skirtingos rūšies makaronai verda skirtingą laiką. Jis nurodomas ant pakuotės, dažniausiai – 7–15 min. Išvirę makaronai turi būti standūs, iki galo nesuminkštėję.

• Jei planuojate makaronus dar ir troškinti su padažu, iš virimo laiko, nurodyto ant pakuotės, atimkite gaminimo laiką keptuvėje.

• Vieno asmens porcija – 100 g sausų makaronų. Jai išvirti reikės 1 l vandens, 10 g druskos.

• Makaronus virkite giliame puode, neuždenkite. Vandenį pasūdykite, palaukite, kol pradės stipriai kunkuliuoti, ir tik tada sudėkite makaronus, būtinai įsitikinkite, kad vandens nėra mažai – jis turi semti makaronus ne mažiau kaip 5 cm.

• Iš karto sudėję į puodą ir 2–3 kartus virimo metu makaronus pamaišykite – jie neprikibs prie dugno, nesulips.

• Jei nereikalauja receptas ir makaronus virėte teisingai, išvirtų makaronų perlieti šaltu vandeniu nereikia, nesibaiminkite – jie nesulips. Perliejus šaltu vandeniu makaronai ne tik atvėsta – jų skonis suprastėja.

• Nukoštų makaronų kiaurasamtyje ilgai nelaikykite – ilgai netruks ir jie apdžius, ims kietėti.

• Patiekdami ar valgydami nedėkite padažo daugiau nei makaronų.

Populiariausios rūšys

Italijoje dažniausiai sutinkamos makaronų rūšys, kurios vis labiau užkariauja lietuvišką virtuvę:

Fetučiniai – ploni, susukti juostos formos makaronai, dažniausiai patiekiami su žaliuoju pesto padažu.

Farfaliai (kaspinėliai) valgomi su daržovių padažu, kurio pagrindas – pomidorai.

Lakštiniai – ploni makaronų lakštai, kurie kepami orkaitėje su sūriu, daržovėmis, grybais, žuvimi ar mėsa.

Spagečiai – ilgi, ploni makaronai, dažniausiai užpilami Bolonijos padažu, paskaninami įvairiomis žolelėmis.

Vamzdeliniai makaronai – stambūs vamzdeliai, ruošiami su įdaru.

Sraigteliai, amorosi – sukti makaronai, kuriuos tinka patiekti su tirštu Bolonijos mėsos padažu .

Makaronų pyragas

800 g rigatonių arba bet kokių stambesnių vamzdelio formos makaronų,

50 g alyvuogių aliejaus,

300 g smulkintos kalakutienos,

300 g smulkintos jautienos,

3 skiltelės smulkinto česnako,

1 žiupsnelis susmulkintų raudonųjų pipirų dribsnių,

1 žiupsnelio rupios druskos ir šviežiai maltų pipirų,

400 g nesmulkintų, nuluptų pomidorų,

kelios šakelės bazilikų,

1 stiklinė tarkuoto parmezano,

2 stiklinės susmulkintos mocarelos,

druskos, pipirų.

Įkaitinkite aliejų didelėje keptuvėje ir joje pakepinkite smulkintą kalakutieną ir jautieną, pagardinkite kapotais česnakais, druska, pipirais, išmaišykite ir kepkite apie minutę. Supilkite iki vientisos masės sutrintus pomidorus ir 20 min. troškinkite ant vidutinės ugnies. Makaronus virkite pusę nurodyto laiko, nukoškite, perliekite šaltu vandeniu. Kepimo indą patepkite aliejumi, pabarstykite trupučiu tarkuoto parmezano. Makaronus sustatykite stačiai, ant jų užpilkite mėsos padažą. Pyragą kepkite 15 min. iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje. Tada ant jo viršaus paskirstykite mocarelą ir kepkite dar 10–15 min. arba kol sūris parus. Išimkite iš orkaitės, viršų pabarstykite smulkintais bazilikais ir likusiu parmezanu. Prieš pjaustydami ir patiekdami, leiskite ant stalo pyragui 10 min. pastovėti.

Orzo salotos pepperoni dubenėliuose

1 puodelis nevirtų orzo (trumpi, ryžių grūdo formos makaronai),

2 šaukštais smulkintų raudonųjų svogūnų,

2 šaukštai plonai supjaustyto parmezano,

2 šaukštai kubeliais supjaustytos paprikos,

120 g plonai supjaustytos pepperoni dešros.

Padažas

1 skiltelė sutrinto česnako,

1 šaukštas majonezo,

2 šaukšteliai pesto,

1 šaukštelis baltojo vyno acto,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 šaukštas vandens,

žiupsnelis cukraus,

druskos, pipirų.

Paruoškite padažą: visus ingredientus išplakite ir padėkite vėsiai.

Išvirkite orzo, nukoškite ir perliekite lediniu vandeniu. Kol išvirs orzo, dubenyje sumaišykite svogūnus, paprikas ir sūrį, tada supilkite makaronus, padažą, viską išmaišykite ir palikite bent 1 val. pastovėti šaldytuve.

Per tą laiką pagaminkite pepperoni dubenėlius. Dešros griežinėlius sudėkite į mini keksiukų formeles ir kepkite iki 180° C įkaitintoje orkaitę, iki taps traškūs. Pepperoni dubenėlius sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius, vėliau į jų vidų įdėkite orzo salotų.

Spagečiai su citrininiu aguonų padažu

400 g spagečių,

2 šalotiniai svogūnai,

50 ml alyvuogių aliejaus,

250 ml grietinėlės,

40 g tarkuoto parmezano,

1 citrinos sultys ir nutarkuota žievelė,

2 šaukštai aguonų,

druskos, pipirų.

Išvirkite makaronus. Kol jie verda, susmulkintus svogūnus pakepinkite gilioje keptuvėje įkaitintame alyvuogių aliejuje. Po to supilkite grietinėlę, suberkite parmezaną, išmaišykite ir pavirkite 2 min., paskaninkite druska ir pipirais. Nukelkite nuo ugnies ir supilkite citrinų sultis, suberkite aguonas, išmaišykite, o tada sudėkite ir išmaišykite spagečius.