„Žmogus yra unikali būtybė, turinti nuostabių savybių, tačiau kartais neįvertinanti to, kas yra šalia, – tol, kol to nepraranda“, –  renginyje pažymėjo šalies vadovas.

Prezidentas prisiminė savo vaikystės namus ir tėvų pastangas auginant ir kuriant darną šeimoje, kurioje visada buvo galima dalintis išgyvenimais, džiaugsmais ir nuoskaudomis bei pažvelgti į savo gyvenimą iš kitos perspektyvos: pamatyti save tėvų akimis.

„Palikęs tėvų namus ir išvykęs studijuoti į Vilnių aš supratau, kad man be galo trūksta to veidrodžio – tėvų akių, kad galėčiau suprasti, ką gyvenime darau gerai, o ką blogai. Tuomet manyje gimė noras palaikyti kuo glaudesnį ir intymesnį ryšį su savo tėvais“, – prisiminimais dalijosi valstybės vadovas.

Palikęs tėvų namus ir išvykęs studijuoti į Vilnių aš supratau, kad man be galo trūksta to veidrodžio – tėvų akių, kad galėčiau suprasti, ką gyvenime darau gerai, o ką blogai.

Jis Maldos pusryčiuose, kurių tema buvo „Šeima – mano atrama, viltis ir džiaugsmas“, dalyvavo su pirmąja ponia Diana Nausėdiene.

Renginio metu invokaciją tarė kunigas Ričardas Doveika, o baigiamąją kalbą – Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Savo mintimis apie šeimos reikšmę gyvenime dalijosi Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė, Vilniaus miesto švietimo įstaigų psichologų metodinės tarybos pirmininkė Loreta Juravičienė, alytiškis moksleivis Martynas Malinauskas ir skulptorius Kęstutis Krasauskas

Kaip rašoma Prezidentūros pranešime, šiemet į Baltąją salę susirinko daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos. Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai bei šeimas vienijančių asociacijų ir bendruomenių atstovai.

ELTA primena, kad nacionalinių Maldos pusryčių tradiciją Lietuvoje pradėjo prezidentas Valdas Adamkus 2001 metais. Prieš ketverius metus ją atgaivino prezidentas G. Nausėda.

„Gyvenime nepaprastai svarbu jausti, kad nesi vienas ir vienišas. Nesvarbu, ar kalbame apie žmogų, bendruomenę ar šalį, visuomet greta galima rasti stiprybės ir vilties nešėjų. Visuomet yra į ką atsiremti, – renginyje pažymėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

„Blogiui aplinkui siautėjant mums itin ryškiai šviečia nuostabūs žmonės, savo pastangomis į gerą keičiantys ne tik asmeninį, bet ir ištisų bendruomenių, o ir visos valstybės gyvenimą. Žmonės, kuriems pilietiškumas ir socialinė atsakomybė padeda pasiekti, regis, neįmanomų dalykų“, – sakė šalies vadovas.

Jis Maldos pusryčiuose, kurių tema buvo „Nešk stiprybę ir viltį“, dalyvavo su pirmąja ponia Diana Nausėdiene.

Renginio metu apie stiprybę nelengvais laikais ir neblėstančią viltį susirinkusiems ir transliacijos žiūrovams kalbėjo jėzuitas tėvas Antanas Saulaitis ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Savo asmeniniais liudijimais dalijosi ukrainiečių ir lietuvių šeimų bei jaunimo projekto TULA vadovė Svitlana Zalužna, Labdaros ir paramos „Mulan fondo“ įkūrėja Ajana Lolat, Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoris Modestas Ekleris.

Nacionalinių maldos pusryčių tradiciją Lietuvoje pradėjo prezidentas Valdas Adamkus 2001 metais. Prieš trejus metus ją atgaivino prezidentas G. Nausėda.

„Lietuvos partizanai ir kiti laisvės kovotojai iškovojo laisvę, kurią mūsų karta turi saugoti ir ginti. Tegul mūsų kartą taip pat vienija tvirtas tikėjimas, kad istorijos eigą lemia ne melu ir smurtu apsiginklavę, dėl savo valdžios drebantys tironai, o laisvę mylinčių ir ją ginti pasiryžusių vyrų ir moterų dvasios jėga“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Šių metų renginio devizas – „Visi mes broliai“.

Maldos pusryčiuose dalyvavo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleris Vitalijus Mockus.

Į susirinkusiuosius taip pat kreipėsi ir maldai pakvietė Švenčionių Visų Šventųjų parapijos klebonas Stanislavas Matiukevičius, liudijimais pasidalino sesuo Fausta Palaimaitė ir Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karys viršila Dalius Čižeika. Muzikinius kūrinius atliko Merūnas Vitulskis.

Maldos pusryčių tradicija, kai skirtingų religinių konfesijų, partijų atstovai susirenka dvasiškai bendrauti, atsirado XX amžiuje JAV. Nacionalinių maldos pusryčių tradiciją Lietuvoje pradėjo prezidentas Valdas Adamkus 2001 metais.

Pasak prezidento, dėl to Lietuva tampa pažeidžiama ir kaip tauta, ir kaip valstybė.

„Didmiesčių ir regionų gyventojai, emigravę ir likę Lietuvoje, tradicinių ir liberalių pažiūrų lietuviai šiandien neretai jaučiasi tarsi gyventų skirtinguose, nieko bendra neturinčiuose pasauliuose, atskirtuose nematomomis, bet tvirtomis sienomis. Politiniame gyvenime bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija, pyktis ir nepagarba vienas kitam. Tampame pažeidžiami kaip tauta, kaip valstybė, kaip bendruomenė. Ir kaip individai“, – teigia prezidentas, pabrėždamas, kad bendra malda yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys.

Penktadienį Prezidentūroje, Baltojoje salėje, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija. Į šį renginį buvo pakviesta daugiau nei šimtas svečių iš Lietuvos ir užsienio.

Kaip skelbia Prezidentūra, pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai, žmonės, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Maldą pradėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius. Savo tikėjimo liudijimais pasidalijo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir priklausomybes įveikęs bei kitiems padedantis Žanas Talandis. Baigiantis Maldos pusryčiams arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie bendros maldos svarbą tautos ir kiekvieno mūsų gyvenime.

Bendruomenės maldos pusryčių organizacinė grupė rinkosi aptarti būsimo renginio, įvyksiančio prieš pat Motinos dieną, gegužės 4-ąją, detalių.

Vienas šios idėjos autorių Klaipėdoje meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad politinis fonas gražios tradicijos nesulaužys.

Esą ji tęsis ir toliau, nepaisant to, kas po antrojo rinkimų turo taps Klaipėdos meru.

"Ši jauki ir dvasinga iniciatyva turi tęstis, nepriklausomai nuo politinėse orbitose vykstančių procesų. Manau, tai yra geras, miestiečius telkiantis ir buriantis renginys, prie kurio ištakų, bent jau Klaipėdoje, aš stovėjau. Palaikau šią tradiciją ir susitinku su organizaciniu komitetu, kuris dirba ir be labai dažno mano dalyvavimo", – kalbėjo meras.

Klaipėdos miesto bendruomenės maldos pusryčius kasmet rengia ta pati vieninga komanda – V.Grubliauskas, Telšių vyskupo generalinis vikaras ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas kunigas Vilius Viktoravičius, Miesto bažnyčios vyresnysis pastorius Saulius Karosas, Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Reincholdas Moras, bendrovės "Sabelija" generalinis direktorius Tadas Šatkauskas, Nesavanaudiškos lyderystės instituto direktorė Dalia Bytautienė, Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų karo kapelionas diakonas Nerijus Čapas.

Šio renginio leitmotyvu pasirinkti rugsėjį Lietuvoje viešėjusio popiežiaus Pranciškaus žodžiai:„Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų“.

Per Maldos pusryčius invokaciją tars Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kalbas sakys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Rusijos politikas, Boriso Nemcovo fondo valdybos pirmininkas Vladimiras Kara-Murza, poetas Tomas Venclova, Seimo narys Emanuelis Zingeris, pranešė URM.

Maldos pusryčiuose tradiciškai dalyvauja religinių bendruomenių atstovai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai.

Maldos pusryčių tradicijos ištakos siekia 1942 metus, kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius susitikimus, siekdami dalintis Kristaus mokymu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais JAV įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.

Lietuvoje Maldos pusryčiai rengiami nuo 2001 metų.

Per kasmet vykstantį renginį, kuriame dalyvauja įstatymų leidėjai, religiniai lyderiai ir kiti aukštas pareigas užimantys asmenys, D. Trumpas pažymėjo, kad JAV įkūrėjai Nepriklausomybės Deklaracijoje paminėjo „mūsų Kūrėją“, o ant dolerių banknotų užrašyta „Mes tikime Dievu“.

„Prie širdies padėję rankas tariame Ištikimybės priesaiką ir skelbiame, kad Dievo valia esame viena tauta“, – sakė JAV prezidentas.

D. Trumpo teigimu, teises amerikiečiams suteikė ne žmogus, o „mūsų teisės atėjo iš mūsų Kūrėjo“.

„Kad ir kas nutiktų, jokia žemiška jėga negali tų teisių atimti“, – sakė jis per 66-uosius Nacionalinius maldos pusryčius, ketvirtadienį surengtus Vašingtono viešbutyje „Hilton“.

JAV prezidentas taip pat sakė, kad mato „Dievo meilės jėgą“ Amerikos žmonėse, ypač jiems reaguojant į neseniai šalį sukrėtusius uraganus ir masines šaudynes.

„Visi galime būti visų herojais“, – sakė. D. Trumpas, kurio kalba truko apie 15 minučių.

Tarp Maldos pusryčių svečių buvo ir aukšto rango respublikonų kongresmenas Steve'as Scalise'as (Stivas Skalisas), kuris praėjusiais metais buvo sunkiai sužeistas prisiekusio D. Trumpo kritiko, ir Kongreso juodaodžių frakcijos pirmininkas Cedricas Richmondas (Sedrikas Ričmondas). Renginį malda pradėjo Ruandos pirmoji ponia Jeannette Kagame (Žanet Kagamė).

Šių metų renginio tema popiežiaus Pranciškaus mintis  – „Taika – rankų darbas. Ji kuriama kasdien“.

„Visa tai, kas sukuriama rankomis, pareikalauja daug kruopštumo ir kantrybės. Paliaubas galima paskelbti labai greitai, bet kol tautos susitaiko, praeina labai daug laiko, prireikia daug darbo“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pranešė pusryčius rengusi ministerija.

„Advento laikotarpio ramybė ir susikaupimas pasauliui siunčia taikos žinią. Tik sukūrę taiką savyje, mūsų visuomenėje, išdrįsime pasveikinti svetimą, gerbsime kitatikį, labiau suprasime likimo nuskriaustuosius. Elgdamiesi taip, kaip norime, kad su mumis elgtųsi, mes išvengsime skurdo, vergovės, konfliktų ir neteisybės. Mūsų visuomenei reikia daugiau taikos ir įsiklausymo“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis, pranešė Vyriausybė.

Maldos pusryčiuose tradiciškai dalyvavo religinių bendruomenių atstovai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai.

Maldos pusryčius Lietuvoje yra rengusi Prezidentūra, Krašto apsaugos ministerija, Seimas. Penkerius pastaruosius metus maldos pusryčius organizuoja Užsienio reikalų ministerija.

Maldos pusryčių tradicijos ištakos siekia 1942 metus, kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius susitikimus, siekdami dalintis Kristaus mokymu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais JAV įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.

Lietuvoje Maldos pusryčiai rengiami nuo 2001 metų.

Anot organizatorių, šių metu maldos pusryčių temą „Miestas ant tvirtų pamatų“ pasufleravo jubiliejiniai, 500-ieji Reformacijos metai. Per 120 renginio dalyvių turėjo galimybę trumpam stabtelti nuo savo kasdienio bėgimo ir prisėdę prie baltomis staltiesėmis padengtų apvalių stalų prisiminti reformacijos variklio bei sielos Martyno Liuterio mintis, pasidalinti savosiomis įžvalgomis, kaip jie vertina žmones, kurie imasi keisti pasenusius visuomenės pamatus naujais.

Svarbiausia – Dievo žodis ir malda

Renginio pranešėjai atkreipė dėmesį į tai, kad Dievo žodis ir malda – pagrindinės priemonės miesto pamatams sutvirtinti. Tai esą supratę dar Senojo Testamento pranašai, raginę melstis už miestų klestėjimą. Tad visiems renginio dalyviams tarptautinė Gideonų brolija, nemokamai platinanti Dievo žodžio šaltinį – Šventąjį Raštą, padovanojo po Naująjį Testamentą.

Anot, renginio vedančiojo Nerijaus Čapo, reformacija Europoje, kurios dėka Šventasis Raštas tapo prieinamas paprastiems žmonėms, nemenkai įtakojo ne tik dvasinį gyvenimą, bet ir davė postūmį teigiamiems ekonominiams procesams. Tačiau šiandien žmogus dažniau bėra traktuojamas kaip varžtas ekonominėje mašinoje ir tapęs ne tikslu, o priemone.

„Visos krikščionių bėdos – netikrumas, neautentiškumas kyla iš noro daryti patiems, o ne duoti vietos Dievo dvasiai. Krikščionio gyvenimo tikslas – paliauti gyventi pačiam, o leisti gyventi Kristui. Dievo meilė visada jungia. Baisiausias dalykas, ką galime padaryti – nuasmeninti žmogų, sutrypti jo orumą“ – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius

Jam antrino Telšių vyskupo ordinaro koadjutorius vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, akcentavęs, kad žmogaus tikslas yra bendrystė su Dievu, kuri sušilusi, šildo ir bendrystę tarp žmonių, o paskui kuria miestus, valstybes, pasaulį.

„Mūsų visuomenėje vyrauja ne šeimyniškumo, o susvetimėjimo atmosfera. Mūsų užduotis šitą šeimynišką nuotaiką plėsti savo darbovietėse, bendruomenėse, kol galiausiai nebeliks vietos, kur plėstis“, – sakė katalikų dvasininkas.

Klaipėda – prabudimo židinys

Renginio svečiai pasidžiaugė, kad per tuos šešerius metus Klaipėdoje susiformavo unikali bei prasminga tradicija, nenumaldomas noras visiems drauge ieškoti ir rasti savo atsakymus į nūdienos šaltumo iššūkius.

„Tai, kas čia vyksta, galima sakyti, yra ateities prabudimo visais atžvilgiais – ir dvasine, ir ekonomine, ir bendražmogiškumo prasme, vėliava, kurią šiandien neša Klaipėdos miestas. Analogų, labai gaila, bet kituose miestuose nėra, bent jau nesu girdėjęs. Tai yra ateitis, nes tokių miesto maldos pusryčių dėka visa Lietuva gali pasikeisti“, – neabejoja antrus metus renginyje dalyvavęs brolis pranciškonas Paulius.

Anot jo, pernai bendrystė  renginio metu taip pat buvusi akivaizdi, tačiau šiais metais išsipildžiusi Jėzaus svajonė.

„Jėzus sakė: „Būkite viena, kaip ir aš su Tėvu esame viena. Iš to pasaulis pažins, kad esate mano mokiniai, jeigu mylėsite vienas kitą“. Matyti, kaip prie vieno stalo susėda ir kalbasi katalikų ir liuteronų vyskupas, žydų rabinas ir ortodoksų dvasininkas, tikintys ir ieškantieji tikėjimo – tai ir buvo ta meilės atmosfera. Ir kiekvienas pranešėjas – ir daktaras Benas Ulevičius, ir kunigas Reincholas Moras, ir katalikų vyskupas Kęstutis Kėvalas net nežinodami, bet kalbėję ta pačia dvasia, papildydami vienas kitą, sukūrė gražią meilės ikoną. Ir tikrai šiandien Klaipėda buvo švyturys visai Lietuvai gerąja prasme“, - teigė vienuolis.

Maldos pusryčių dalyviai džiaugėsi, kad tokie susitikimai padeda geriau suprasti ir atrasti bendrų sąlyčio taškų su, rodos, tokių skirtingų patirčių ir socialinių sluoksnių žmonėmis, priminti sau, kad esame daug daugiau nei beasmeniai ekonomikos sraigteliai ar žmogaus kūno organų kratinys.

„Šiame merkantiliniame pasaulyje, kuris dažnai viskas matuojama tik pinigais ar užimama kėde, tokie susitikimai labai daug keičia, nes dalyvauja nemažai žmonių, kurie yra sprendimų priėmėjai. Aš, kaip chirurgas, kiekvieną dieną susidurdamas su mirtimi, materialiąją žmogaus dimensija, nuolat turiu prisiminti sau, kad žmogus nėra tik organų rinkinys. Prisipažinsiu, mes medikai, kartais užmirštame apie dvasią. Todėl toks susitikimas – tai užtaisas kažkuriam laikui daugiau pamąstyti apie dalykus, apie kuriuos pasinėrę į kasdienybę užmirštame“, - atviravo uostamiesčio politikas, chirurgas Artūras Razbadauskas.

Anot renginio globėjo, Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, kiekviena reforma sumanoma ir pradedama kaip noras kažką tobulinti ir tobulėti, bet svarbiausia – „nepamiršti, kad būtent krikščioniškosios vertybės ir yra ta šviesa, kuri nušviečia mūsų kelią“. Meras linkėjo neužsisklęsti savųjų įsitikinimų nelaisvėje ir pradėti reformaciją nuo savęs. 

„Esame žmonių bendruomenė, pašaukta matyti ne tik šalia stovintį, bet ir padėti tam, kuris mažiausiai gali. Tam, kurio žodis, jo paties supratimu, neina į dangų. Pabūkime tuo jo balsu“, - ragino susirinkusius renginio koordinatorius ir vedėjas Nerijus Čapas.

„Paprastai žmogus jaučia skausmą, kai jis yra šalia. Bet nepastebėti ar ignoruoti skausmą, kuris yra toliau nuo mūsų, būtų pavojinga. Abejingumas leidžia rusenti konfliktams, kurie gali išplisti ir ateiti iki kiekvieno mūsų namų. Todėl Lietuva aktyviai palaikė ir toliau palaikys Ukrainą, kovojančią prieš išorės agresiją. Todėl mes nuolat primename sau, kad turime parodyti solidarumą su pabėgėliais, kurie ieško prieglobsčio nuo karų ir konfliktų“, – sakė ministras.

Maldos pusryčius organizavusi Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad renginyje, kuriame šiemet kalbėta apie tai, kaip reikia nugalėti abejingumą, L.Linkevičius dėstė, jog taikos neįmanoma sukurti akimirksniu, nes ją kuria kasdieniai maži darbai.

Maldos pusryčių metu invokaciją tarė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kalbas taip pat sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės arkikunigas Vitalijus Mockus, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijaus pavaduotojas Romualdas Krinickis.

Renginyje dalyvavę Holokaustą išgyvenęs Lietuvos žydas Tobijas Jafetas ir pabėgėlis iš Afganistano Ghulamas Mohammadas (Gulamas Mohamedas) savo ruožtu dėkojo gyvenime sutiktiems neabejingiems žmonėms, kurie parodė supratingumą ir ištiesė pagalbos ranką tada, kai jos labiausiai reikėjo, sakoma pranešime.

Šešioliktuose nacionaliniuose maldos pusryčiuose dalyvavo Seimo nariai, Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos religinių bendruomenių vadovai, užsienio valstybių ambasadoriai, verslo, kultūros, akademinės bendruomenės atstovai ir kiti svečiai. 

Maldos pusryčius Lietuvoje yra rengusi Prezidentūra, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Maldos pusryčių tradicija atsirado praėjusio amžiaus viduryje kaip reakcija į naujus iššūkius. Šios tradicijos ištakos siekia 1942 metus, kai keletas JAV Senato narių pradėjo neformalius susitikimus, siekdami dalintis Kristaus mokymu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais JAV įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.