Niūrokas "Žalgirio" gerbėjų nuotaikas praskaidrino tik žinia apie pirmąjį naujoką – Lietuvos nacionalinės rinktinės saugą Mantą Kuklį. 32-ejų futbolininkas po dvejų metų pertraukos ir vėl apsivilks žalią ir baltą pajėgiausio sostinės futbolo klubo aprangą.

2012–2017 m. "Žalgirio" gretose žaidęs M.Kuklys per savo karjerą sostinėje iškovojo keturis šalies čempiono titulus, septynis kartus triumfavo Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre ir penkis kartus laimėjo šalies Supertaurę. 2016 m. jis buvo pripažintas geriausiu A lygos žaidėju. Per septynerius metus "Žalgirio" komandoje M.Kuklys iš viso sužaidė 212 rungtynių ir pelnė 54 įvarčius. 2006 m. A lygoje su "Šiaulių" komanda debiutavęs futbolininkas Lietuvos čempionate yra įmušęs 66 įvarčius (per 276 rungtynes) ir pagal šį rodiklį patenka tarp 20-ies rezultatyviausių visų laikų A lygos žaidėjų.

Paskutinius dvejus metus M.Kuklys praleido Kazachstane. Vilkėdamas "Žetysu" komandos aprangą jis per du sezonus čempionate sužaidė 55 rungtynes, pelnė 7 įvarčius ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus. Kalbėdamas apie sugrįžimą į "Žalgirį" futbolininkas teigė, kad jaučiasi taip, tarsi ir nebūtų niekur išvykęs.

"Pirmas įspūdis toks, tarsi ir nebuvo tų dvejų metų. Daug pažįstamų veidų tiek klubo administracijoje, tiek ir komandoje. Be abejo, pirmose treniruotėse dalyvavo daug jaunų futbolininkų, yra ir legionierių, su kuriais man dar neteko žaisti. Bet komandos struktūra nepasikeitė, o ir su futbolininkais esu pažįstamas, nes ne kartą teko dalyvauti "Žalgirio" treniruotėse sezono metu, grįžus iš Kazachstano. Tad tikrai nesijaučiu kažkokiu naujoku, sugrįžusiu po ilgos pertraukos. Man čia viskas artima, pažįstama ir puikiai suprantama", – "Vilniaus dienai" sakė M.Kuklys.

– Kokios priežastys lėmė sprendimą atsisveikinti su Kazachstanu?

– Pagrindinė – nepavyko susitarti su "Žetysu" klubu dėl naujos sutarties. Neradome bendro sutarimo su klubo vadovais. Kita vertus, aš jau nebedegiau noru žaisti Kazachstane. Norėjau būti arčiau namų – Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Vis dėlto turiu šeimą, žmoną, 7-erių sūnų ir 4-erių dukrą. Dvejus metus praleidau toli nuo jų, bet labai aiškiai supratau, kad vaikams reikia tėčio, kuris būtų šalia jų. Taip išėjo, kad didžiausią susidomėjimą manimi parodė ne koks nors užsienio futbolo klubas, o Vilniaus "Žalgiris". Klubo vadovai pasiūlė man labai neblogas sąlygas, aiškiai išsakė savo lūkesčius, tad priimti sprendimą atsisveikinti su Kazachstanu ir grįžti į Lietuvą buvo labai lengva.

– Kas pasikeitė per tuos kelerius metus? Koks M.Kuklys grįžo į "Žalgirį"?

– Manau, kad grįžau įgijęs vertingos patirties. Pamačiau šiek tiek kitokį futbolą, kitokią klubo organizaciją. Taip pat užgrūdino ir ilgos kelionės. Apskritai, po septynerių "Žalgiryje" praleistų metų pakeitus aplinką nutiko daug teigiamų dalykų. Gal kaip žaidėjas labai smarkiai nepasikeičiau, bet per tuos kelerius metus Kazachstane įgijau daugiau kitokio pobūdžio patirties, geriau suprantu futbolą, jo niuansus. Faktiškai nuo pirmos dienos "Žetysu" treneris man pasakė, kad aš turėsiu būti jo padėjėju, vadovausiu komandai aikštėje, priimsiu taktinius sprendimus. Man tai buvo savotiškas lūžis. Juo labiau kad jis man patikėjo ir kapitono raištį. O tai žaidėjui, atvykusiam iš kitos šalies, legionieriui, yra ne tik didelis įvertinimas, bet ir labai rimta atsakomybė. Kai kurie komandos draugai buvo nelabai tuo patenkinti, bet mes gražiai pasikalbėjome, viską išsiaiškinome. Manau, kad man pavyko tinkamai atlikti kapitono pareigas. Stengiausi padėti komandai, perteikti žaidėjams trenerio sumanymus, taktinius nurodymus.

– Tai gal ir "Žalgiryje" būsi žaidžiančiu treneriu?

– Ne, aš tikrai nesijaučiu trenerio asistentu ar žaidžiančiu treneriu. Esu futbolininkas, koncentruojuosi į žaidimą, tačiau tuo pat metu neišvengiamai pastebiu ir tam tikrus trenerių darbo niuansus, klaideles, problemas. Neslėpsiu, pernai bene pirmą kartą aplankė mintys, kad gal ateityje norėčiau būti vyrų komandos treneriu. Nors prieš kelerius metus buvau kategoriškai įsitikinęs, kad taip tikrai nenutiks.

Vilniaus "Žalgirio" komandą ir jos naujokus aikštėje bus galima pamatyti jau šį šeštadienį. Sausio 25-ąją "Žalgiris" sostinės "Sportimos" manieže susitiks su Lenkijos Olštyno "Stomil" vienuolike.

– Ar grįžimas į Lietuvą nėra žingsnis atgal? Visgi Kazachstano čempionato lygis yra aukštesnis, o ir susidomėjimas futbolu ten didesnis.

– Negalėčiau kategoriškai tvirtinti, kad ten čempionato lygis yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje. Manau, kad "Žalgiris", "Sūduva" ir dar kelios geriausios A lygos komandos taip pat sėkmingai galėtų žaisti ir Kazachstane. Kalbant apie lygį, ten ryškiai išsiskiria tik pačios stipriausios komandos – "Astana" ir "Kairat". Tai turtingi klubai, galintys įsigyti pajėgius legionierius ir susirinkti geriausius vietinius žaidėjus. Jų lygis tikrai labai aukštas. Bet visos kitos komandos yra panašaus pajėgumo kaip ir Lietuvos geriausios ekipos. Tiesa, Kazachstano čempionato privalumas, kad ten faktiškai nebūna lengvų rungtynių, kadangi dauguma komandų yra panašaus pajėgumo, atkakli kova vyksta dėl kiekvieno taško. O Lietuvoje to šiek tiek trūkdavo.

– Kas buvo sunkiausia Kazachstane?

– Sunkiausi dalykai – jų mentalitetas, kai kada trūko profesionalesnio požiūrio į futbolą. Nelabai man patiko ir jų maistas. Smulkmenos, bet dėl jų kartais legionieriaus duona apkarsdavo. O dar tos ilgos kelionės, skraidymai lėktuvais iš vienų rungtynių į kitas. Kartais į išvyką išsiruošdavome likus 3–4 dienoms iki rungtynių, tad savų namų ilgokai nematydavome. Tačiau didžiausias sunkumas ir iššūkis – šeimos nebuvimas. Esu šeimos žmogus ir man šeima yra svarbiausias dalykas pasaulyje. Visgi tikrai nesigailiu, kad dvejus metus praleidau Kazachstane. Turėjome gerą komandą, pasiekėme iškeltus tikslus, klubas su manimi atsiskaitė be jokių nesusipratimų. Tad geresni atsiminimai nusveria prastesnius.

– Paskutiniu metu Lietuvoje futbolo madas diktuoja Marijampolės "Sūduva". Ar įmanoma nukarūnuoti dabartinius šalies čempionus?

– Pernykštė "Sūduva" man priminė 2015–2016 m. "Žalgirį". Tada mes jautėmės nenugalimi. Net jei ir praleisdavome pirmi įvartį, vis tiek žinojome, kad įmušime daugiau ir laimėsime. Pernai "Sūduva" buvo pagavusi vadinamąją "čempionų bangą", gerą žaidimą rodė ne tik Lietuvoje, bet ir Europos taurės varžybose. Šiuo metu neabejotinai tai yra stipriausia Lietuvos komanda ir "Sūduva" privalo kelti tik pačius aukščiausius tikslus, kitaip jų niekas nesupras.

Bet mes irgi stengsimės suburti ambicingą komandą ir mesti jiems iššūkį. "Žalgiris" visur ir visada turi kovoti tik dėl aukščiausių vietų. Puikiai suprantu, kad bus labai sunku, nes "Sūduva" išsaugojo pagrindinius žaidėjus, turi stabilų komandos branduolį, o mes dar tik rikiuojame savo gretas. Tačiau tikiu, kad klubo vadovai padarys viską, kad mes kuo greičiau sulauktume pastiprinimo ir galėtume normaliai ruoštis sezonui.

Kita vertus, net jei ir neturėsime geriausios sudėties, į aikštę eisime tik tam, kad laimėtume. Aš tam ir atvykau į "Žalgirį". Suprantu, kad iš manęs visi lauks ne tik gero žaidimo, bet ir lyderio savybių. Su komandos vadovais kalbėjomės, kad turėsiu skirti daugiau dėmesio jauniems futbolininkams. Manau, esu pasirengęs tokiems iššūkiams, nesikratau atsakomybės ir stengsiuosi padėti komandai visais įmanomais būdais.

– Lietuvos čempionate esi sužaidęs 276 rungtynes, o šį sezoną turėtum peržengti 300 rungtynių ribą. Absoliutus Lietuvos čempionatų rekordininkas yra 435 rungtynes sužaidęs Povilas Lukšys. Ar planuoji pagerinti šį rekordą?

– Vargu ar tai įmanoma. Norėčiau bent 350 rungtynių sužaisti. Tiesą sakant, apie asmeninę statistiką, rungtynes ar rekordus šiuo metu negalvoju. Tikrai neturiu tikslo sužaisti 400 ar 500 rungtynių. Jei sveikata bus gera, jei nekamuos traumos, norėčiau tiesiog žaisti futbolą. Ir daryti tai kuo ilgiau, kad ir iki 40-ies. Bet tai priklauso ne tik nuo mano norų, o nuo sveikatos ir traumų. Visi suprantame, kad kasmet bus vis sunkiau. Organizmas silpsta, jėgos senka ir kažkada kiekvienam tenka priimti tą sprendimą. Teks ir man. Bet tikiuosi, kad dar negreit.

32 metų žaidėjas pastaruosius du sezonus atstovavo Taldykurgano „Žetysu“, tačiau pasibaigus sutarčiai yra laisvas rinktis kitą ekipą. „Yra noras rungtyniauti arčiau namų. Šeima būna Vilniuje, o aš – Kazachstane, todėl buvo sunkus metas, – kalbėjo M. Kuklys.

Apie savo žaidimą Kazachstane ir rinktinės reikalus iš treniruočių stovyklos Portugalijoje M. Kuklys papasakojo LFF.lt svetainei.

– Socialiniuose tinkluose su gerbėjais neseniai pasidalinai nuotraukomis iš ligoninės. Ar dabar jau su sveikata viskas gerai?

– Ten buvo kiek perdėta. Juoko forma parašiau, kad su galva blogai. Su žmona nusprendėme pajuokauti, bet nelabai išėjo... Problema buvo su ausies vestibiuliariniu aparatu. Jis sustreikuoja, tada svaigsta galva, koordinacija streikuoja. Buvo tikrai sunku. Daug kas pergyveno, klausė, artimiesiems ir draugams paaiškinau.  Dabar jaučiuosi tikrai gerai. Po skrydžių jaučiasi padariniai, bet žaisti galiu 100 procentų.

– Koks buvo tavo sezonas Kazachstano čempionate?

– Komandai sezonas buvo tikrai neblogas. Buvome užsibrėžę tikslą iškovoti 5 vietą. Tai ir pasiekėme. Žinoma, visada norėtųsi geriau. Galėjome būti ir 2-3 vietoje. Man pačiam buvo daugiau traumų, tas susirgimas... Bet tikrai nebuvo blogas sezonas. Įmušiau įvarčių, atlikau rezultatyvių perdavimų.

– Ar viskas tenkino Kazachstane? Su kokiais sunkumais susidūrei gyvendamas ir žaisdamas šioje šalyje?

– Yra trūkumų, pavyzdžiui, medicina nėra aukščiausio lygio. Jei yra galimybių, stengiuosi važiuoti gydytis į Lietuvą. Kartą plyšo raumuo, ten ne kartą suklydo su diagnoze. Lietuvoje nustato tiksliai. Iš pradžių tai nustebino, vėliau pradedi prisitaikyti. Praėjusiais metais buvo problema su ausimi, gydžiausi pusantro mėnesio. Nemokamai gydė prastai. Ėjau privačiai, tada jau pamatė.

Kitas dalykas – keliauti į rungtynes skrydžiai trunka po 3-4 valandas. Visa kelionė iki 10-12 valandų. Kantrybė turbūt pats svarbiausias dalykas, jos reikia tikrai daug.

Finansų čia yra, bet infrastruktūra nėra pakankama. Trūksta žolės aikščių, jas nuolat reikia keisti į dirbtines aikštes ir panašiai

– Koks Kazachstano čempionato lygis?

– Jis geras dėl to, kad atvažiuoja gerų legionierių. Yra nemažai žaidėjų iš rinktinių – Armėnijos, Serbijos ir kitų. Beveik visa kazachų rinktinė taip pat žaidžia savo lygoje. Neseniai jie įveikė Škotiją 3:0.

– Kokie tavo tolimesni planai?

– Su savo klubu atsisveikinau, esu laisvas pasiūlymams. Noriu pailsėti iki gruodžio vidurio, išsigydyti mažas traumas ir tada žiūrėsiu į priekį. Yra noras rungtyniauti arčiau namų. Šeima būna Vilniuje, o aš – Kazachstane, todėl buvo sunkus metas. Prioritetas būtų pabandyti dar sužaisti Europos ar Čempionų lygos atrankoje. Man jau 32 metai, dar turiu mažą svajonę pasiekti grupių etapą. Esu atviras pasiūlymams. Apsvarstysiu visas galimybes.

– Rinktinė nelaimi jau kurį laiką. Kiek tai atsiliepia žaidėjams?

– Be pergalių sunku psichologiškai. Su komandos draugais daug apšnekame ir galvojame apie tai. Bet nebepakeisime to kas buvo, turime eiti iškėlę galvą aukštyn ir siekti teigiamo rezultato.

Kiekvienos rungtynės ir jose iškovotas bent taškas ar pergalė būtų tikrai nemaža paspirtis mums. Mūsų žaidimas visose rungtynėse nebuvo toks blogas, bet reikia taškų.

Bet kokiu atveju, tie, kas esame kviečiami niekada nesakome „ne“, atvažiuojame ir atsiduodame šimtu procentų. Reikia iškentėti ir sulaukti geresnių laikų.

– Kas, tavo nuomone, labiausiai trukdo siekti pergalių?

–  Yra daug niuansų. Nesame tokio aukšto lygio žaidėjai. Anksčiau turėjome žaidėjų, kurie žaidė aukštame lygyje – kaip Stankevičius, Danilevičius, Šemberas – ir kiekvieną savaitgalį turėjo aukšto lygio rungtynes. A lygoje dvi trys komandos yra stiprios, kitos silpnesnės.

Kiekvienas rungtynes žaidėme prieš stipresnes komandas, galbūt išskyrus Liuksemburgą. Manau, kad  mums reiktų daugiau drąsos.

– Ar skaitai atsiliepimus po rinktinės rungtynių?

– Prieš 2-3 metus skaitydavau. Dabar nebeskaitau, nes ir taip sunku būna po pralaimėtų rungtynių. Bet esame profesionalai, negalime veltis į kalbas. Turime daryti savo darbą, kaip bebūtų sunku.

– Rungtynės su tokiais varžovais kaip Portugalija tau dar reiškia kažką ypatingo?

– Kai žaidi prieš tokias rinktines, stebi daug skautų, agentų, kurie gali tave pamatyti. Ypač mūsų jauniems žaidėjams tai yra didelė paspirtis parodyti save, atsiskleisti ir žaisti geresniuose čempionatuose.

Treniruotės metu vyriausiasis rinktinės treneris Valdas Urbonas pripažino, kad laiko pasiruošti rungtynėms nėra daug. „Pasiruošimui neturime daug laiko, tačiau toks yra reglamentas. Prieš skrydį turėjome vieną treniruotę – kai kurie žaidėjai yra skirtingose formose. Vieni žaidė penktadienį, kiti – šeštadienį, todėl turime surasti bendrą rodiklį ir nuo jo atsispyrus judėtį į priekį.“

Vos prieš kelias dienas paaiškėjus, jog dėl traumos rinktinei padėti negalės A. Žulpa, V. Urbonas užsiminė apie M. Vorobjovo situaciją. „Jeigu kalbame apie visų galimybes žaisti, tai panašu, kad ketvirtadienį turėsime žaisti be M. Vorobjobo. Nemaloni staigmena, tačiau turime tai priimti ir ieškoti būdų šiai netekčiai kompensuoti.“

Nepaisant traumų šėšėlio, į rinktinę grįžo traumą išsigydęs Mantas Kuklys. „Žinoma, norėtųsi, kad forma būtų dar geresnė, tačiau jaučiuosi tikrai gerai, esu šimtu procentu pasiruošęs rungtyniauti.“

Vyriausiasis rinktinės treneris pabrežė, jog nuo gynybinių veiksmų organizavimo priklausys galutinis rezultatas. „Dėmesį turėsime skirti ne tik C. Ronaldo – turėsime peržiūrėti pačios gynybos organizavimo principus ir juos gerinti. Mes turime suprasti, kad Portugalijoje mes negalėsime dominuoti, todėl turime būti kantrūs, disciplinuoti bei susikoncentravę visų rungtynių metu.“

Tuo metu rinktinės saugas Mantas Kuklys pabrežė, kad esminė savybė rungtynėse privalo būti drąsa. „Svarbiausia nebijoti žaisti. Jeigu atsitrauksime ir leisime jiems lengvai kontroliuoti kamuolį – bus labai sunku. Jie turi labai daug aukšto meistriškumo žaidėjų, kurie gali pasinaudoti bet kuria mūsų klaida.“

Lapkričio 14 dieną Lietuvos ir Portugalijos futbolo rinktinių akistatą tiesiogiai transliuos LRT televizija.

„Esu be galo laimingas prisijungęs prie „Stumbro“ kolektyvo. Šiame klube jaučiu teigiamą energiją ir nugalėtojų dvasią, šiuo metu atmosfera čia tiesiog puiki. Tikiuosi, jog galėsiu įnešti ir savo indėlį į komandą. „Stumbro“ šeima mane sutiko labai šiltai. Man patinka, jog šiame klube visi į darbą žiūri profesionaliai. Visų pirma norėčiau būti naudingas komandai kiek įmanoma ir su ja pasiekti aukščiausių rezultatų. Jei kalbant apie asmeninius tikslus, aš sau išsikėliau uždavinį - tobulėti ir judėti į priekį su kiekviena diena“, - kalbėjo klubo naujokas iš Kazachstano.

Futbolo paslapčių Demiyatą pradėjo mokinti tėtis, kuris savo laiku buvo profesionalus futbolininkas, o šiuo metu dirba teisėjų inspektoriumi. Kauno ekipos naujokas kamuolį gainioti pradėjo būdamas aštuonerių, o sulaukęs 15 metų gavo kvietimą mokytis futbolo paslapčių Botafogo akademijoje San Paule, Brazilijoje.

Profesionalaus žaidėjo karjerą D. Slambekovas pradėjo Astanos „Bayterek“ klube, o Kazachstano aukščiausioje lygoje debiutavo vilkėdamas Kokšetau „Okzhetpes“ komandos marškinėlius. Pernai metų sezoną futbolininkas praleido Taldykorgano „Zhetysu“ klube, kur kartu treniravosi su lietuvaičiu Mantu Kukliu.

„Esu kartu su juo treniravęsis ir jis man paliko neblogą įspūdį. Manau, jog dabar svarbiausia jam turėti kuo daugiau žaidybinės praktikos“, - fcstumbras.lt portalui apie naujoką atsiliepė Mantas Kuklys.

Perspektyvus kazachas yra atkreipęs ir savo šalies jaunimo rinktinių dėmesį. Būdamas šešiolikos metų atstovavo Kazachstano U-17 rinktinę ir dalyvavo Europos čempionato atrankos turnyre, o 2017-2018 metais kartu su U-21 rinktine buvo kviečiamas 6 atrankos į Europos čempionatą rungtynėms.

„Manau, esame gerai pasirengę. Rytojaus rungtynėse stengsimės įgyvendinti ir naujovių. Bandėme kiek kitokį išsidėstymą aikštėje. Norime, kad mūsų komanda būtų taktiškai lankstesnė, kad reikiamu metu žaidėjai galėtų keisti pozicijas. Taip jie apsunkintų varžovų žaidimą ir palengvintų savo. Tokių naujovių anksčiau nebuvo, tai bus proga jas išbandyti“, - per žiniasklaidos konferenciją sakė Lietuvos rinktinės treneris Edgaras Jankauskas.

Pasak jo, neverta kalbėti apie netektis, kurias patyrė Lietuvos rinktinė prieš Tautų lygą.

„Koncentruojamės į žaidėjus, kurie yra su mumis, kurie rytoj ir pirmadienį galės įžengti į aikštę. Tos netektys -galimybė kitiems žaidėjams parodyti geriausias savo savybes. Į sunkumus žiūrime pozityviai. Esame patenkinti tuo, ką turime. Žinome, kad čia su mumis yra šiuo metu geriausi žaidėjai. Norime suteikti jiems visišką pasitikėjimą. Tikimės, kad jie gali labai gerai atlikti jiems patikėtas funkcijas“, - sakė E. Jankauskas.

Treneris pabrėžė, kad Serbijos rinktinė turi du labai stiprius puolėjus - Aleksandarą Mitrovičių, kuris labai sėkmingai debiutavo Anglijos „Premier“ lygoje, ir Aleksandarą Prijovičių. Ilgi perdavimai vidurio puolėjui - viena rimčiausių problemų, kurias rytoj spręs Lietuvos rinktinė.

„Kiekviena komanda turi silpnų vietų. Klausimas, kaip tas silpnas vietas išnaudoti, kiek resursų tam turime. Norint tokio lygio komandą priversti gintis arba klysti, reikia greičio, reikia agresijos, reikia dvikovų, negali būti silpnesnis už juos. Tik per tokius komponentus gali pamatyti, ar varžovas turi silpnų vietų. Esu tikras, kad mes turime tokių savybių, kurios sugebėtų priversti net ir Serbijos lygio varžovą klysti“, - sakė E. Jankauskas.

Apie naujoves, tokias kaip žaidimas trimis vidurio gynėjais, kalbėjo ir rinktinės žaidėjas Mantas Kuklys.

„Aš prie tokios taktikos jau pratęs. Po pusės metų žaidimo Kazachstane tai nebuvo kažkas nauja. Ta taktika tikrai yra gera. Galima ir geriau gintis, ir puikiai atakuoti. Ypač jai puikiai išnaudosime savo kraštus. Manau, kad rytoj laukia puikios rungtynės“, - sakė M. Kuklys.

Jis pripažino, kad serbai - labai galingi varžovai.

„Bus tikrai labai sunkios rungtynės, tačiau kuo stipresnis varžovas, tuo didesnė motyvacija įrodyti, kad ir mes mokame žaisti futbolą“, - sakė M. Kuklys.

Serbijos futbolo rinktinė į Lietuvą atvyko pasirengusi sunkiai kovai su Lietuvos ekipa, tačiau tikisi žaisti kokybiškai.

„Rytojaus rungtynės bus labai sunkios, visų pirma dėl to, kad tai pirmosios šio turnyro rungtynės., tačiau mūsų komanda yra pasirengusi, labai įtemptai dirbome. Neabejoju kokybišku mūsų žaidimu. Mūsų komanda yra labai disciplinuota“, - sakė Serbijos rinktinės treneris Mladenas Krstaji ius.

Jis pabrėžė, kad serbų ekipoje daug jaunų žaidėjų, tačiau tai nereiškia, kad per penktadienio rungtynes galima atsipalaiduoti.

„Lietuvos komanda yra stipri, žaidėjai greiti. Neabejoju, kad rytoj bus įtemptos rungtynės. Mes turime išlaikyti savo lygį, žaisti kokybiškai. Tada galime tikėtis sėkmės“, - sakė treneris.

Serbijos rinktinės ir „Manchester United“ saugas Nemanja Mati ius pripažino, kad jam bus neįprasta žaisti ant dirbtinės LFF stadiono dangos.

„Ant dirbtinės dangos esu žaidęs jaunystėje, kaip profesionalas to nesu daręs. Aišku, žaidimas ant tikros žolės skiriasi. Žinome, kad kamuolys neriedės taip greitai, tačiau turėsime treniruotę ir pasirengsime“, - sakė N. Mati ius prieš treniruotę Vilniuje.

Rungtynės Lietuva - Serbija Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione penktadienį prasidės 21.30 val.

Pirmose rungtynėse lietuviai 0:2 nusileido Estijos rinktinei, kuri antrame mače 0:1 pralaimėjo latviams, todėl dabar susiklostė tokia situacija, kad visos trys Baltijos šalys gali tapti čempionėmis. Tiesa, mūsiškių laukia sunkus iššūkis, nes reikalinga pergalė trijų ir daugiau įvarčių skirtumu.

„Aš prieš kiekvienas rungtynes galvoju, kad visada yra realu, - sakė Lietuvos rinktinės saugas Mantas Kuklys. - Bus labai sunku, tačiau jei įmuštume pirmą greitą įvartį, manau, tada viskas yra įmanoma“.

M. Kuklys, kaip ir dar keturi rinktinės žaidėjai - Egidijus Vaitkūnas, Darvydas Šernas, Modestas Vorobjovas ir Artūras Žulpa - negalėjo padėti nacionalinei komandai per pirmąsias rungtynes, tačiau dabar yra pasirengę išbėgti į aikštę. Kad sudėtyje bus pasikeitimų sakė ir rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas. Tiesa, jau aišku, kad mače su latviais nebus vartininko Ernesto Šetkaus, kuris buvo atvykęs tik pirmoms rungtynėms, o dabar iki naujo sezono pradžios nori išsigydyti traumas.

„Pirmos rungtynės paliko blogą įspūdį, nes pralaimėjome. Teko stebėti tas rungtynes, pirmas kėlinys nuvylė, o antrame vyrai tikrai neblogai žaidė“, - kalbėjo mačą per televizorių stebėjęs M. Kuklys.

Lietuvos rinktinė prieš mačą su latviais daugiau stengėsi taisyti savo klaidas, o ne tik akcentuoti žaidimą su Latvija.

„Treneriai akcentuoja tą patį, ką ir pirmose rungtynėse, tik mums reikia daugiau atsidavimo. Svarbu nepraleisti įvarčių, o savo šansų mes tikrai turėsime. Jeigu pelnysime įvartį - viskas bus gerai“, - teigė M. Kuklys.

Lietuvos ir Latvijos rungtynės - vienintelė galimybė pamatyti mūsų rinktinę Lietuvoje per ketverių vasaros rungtynių ciklą.

Žiūrovai į rungtynes kviečiami atvykti anksčiau ir prieš mačą pramogauti Fanų zonoje, kurioje netrūks ir dideliam, ir mažam tinkančių pramogų bei daugybės prizų.

 Vienas geriausių visų laikų „Žalgirio" futbolininkų legionieriaus duonos ragaus jau trečią kartą. 2010-2011 metais M.Kuklys žaidė Belgijoje, o 2014 m. pusmetį nuomos pagrindais praleido Čekijoje, Prahos „Bohemians 1905“ ekipoje. „Žetisu“ praėjusiame sezone užėmė pirmą vietą antrame pagal pajėgumą Kazachstano futbolo divizione ir šiais metais vėl startuos šios šalies aukščiausioje lygoje.

„Visų pirma, nenoriu sakyti – viso gero, o tik – iki! Sunku ir skaudu išvykti, tačiau aš manau, kad man tai bus tik į naudą. Po „Žalgiryje“ praleistų metų galimybė išbandyti save kitoje aplinkoje ir komandoje yra labai naudinga ir reikalinga. Noriu įrodyti, kad šita nauja karjeros stotelė yra dar vienas kelias į geresnį save. Ne tik kaip į geresnį žaidėją, bet ir geresnį žmogų, asmenybę. Turiu daug noro ir ambicijų ir padarysiu viską, kad sugrįžčiau į „Žalgirį“ dar stipresnis“, – teigė M.Kuklys.

M.Kuklys nebus pirmasis lietuvis apsivilkęs „Žetisu“ aprangą. Dar 2002-2003 m. šioje komandoje žaidė Pavelas Leusas ir Igoris Kirilovas, vėliau joje rungtyniavo Arūnas Klimavičius ir Gediminas Vičius. Taldykorgano ekipa ne vienerius metus praleido aukščiausioje Kazachstano lygoje, bet 2016 m. užėmė paskutinę – 12 vietą ir iškrito į žemesnį divizioną. Tiesa, ten „Žetysu“ neužsibuvo ir po metų pertraukos sugrįžo į elitinių šios šalies komandų draugiją. Praėjusiame sezone Kazachstane žaidė du lietuviai, buvę žalgiriečiai – Artūras Žulpa (Kostanajaus „Tobol“ ekipoje) ir Georgas Freidgeimas (Kokšetau „Okzhetpes“ komandoje).

Profesionalaus futbolininko karjerą Šiauliuose pradėjęs M.Kuklys „Žalgirio“ aprangą apsivilko 2012 m. Iš viso per šešerius metus sostinės ekipoje jis sužaidė 212 oficialių rungtynių, pelnė 53 įvarčius ir atliko 61 rezultatyvų perdavimą. Statistiškai geriausias sezonas „Žalgirio“ gretose M.Kukliui buvo 2013 m. Tuomet per 43 oficialias rungtynes futbolininkas įmušė 17 įvarčių ir atliko 15 rezultatyvių perdavimų, o „Žalgirio“ ekipos gerbėjai pripažino jį geriausiu komandos metų futbolininku.

„Žalgirio“ atakų dirigentas žibėjo ir 2016 m., kai visuose turnyruose sužaidė 40 rungtynių, įmušė 7 įvarčius ir atliko 16 rezultatyvių perdavimų. Tais metais M.Kuklys buvo išrinktas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku bei geriausiu A lygos „asistentu“. Svariai prie „Žalgirio“ pergalių prisidėjęs futbolininkas drauge su žaliais ir baltais iškovojo keturis Lietuvos čempiono titulus, šešis kartus triumfavo Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre ir penkis kartus šventė pergalę kovoje dėl Lietuvos Supertaurės. 2013 m. M.Kuklys buvo išrinktas geriausiu LFF taurės turnyro finalo ir Supertaurės rungtynių futbolininku.

„Visi šie metai „Žalgiryje“ man suteikė aibę visapusiškų emocijų. Visos pergalės ir pralaimėjimai buvo naudingi. Drąsiai galiu pasakyti, kad mano kraujas yra Žaliai-Baltas. Nesvarbu, ar aš būsiu „Žalgiryje“, ar ne, bet aš visada palaikysiu žalgiriečius. Dabar kaip niekada gerai suprantu, ką reiškė buvimas žalgirietiškoje šeimoje. Tai garbė, atsakomybė ir pats geriausias gyvenimo laikas. Ačiū klubo vadovams Vilmai Venslovaitienei ir Mindaugui Nikoličiui, kurie pavertė mane ne tik geru žaidėju, bet ir stipria asmenybe – tiek aikštėje, tiek ir gyvenime. Dėkoju ir „Pietų IV“ bei visiems „Žalgirio“ sirgaliams. Tai patys geriausi fanai ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir mano širdyje. Taip mylėti savo komandą sugeba tik jie. Kad ir kas nutiktų, jie visada šalia, visada palaiko komandą bei futbolininkus. Chebryte, jūs jėga! O taip pat dėkoju visiems žmonėms, kurie mane peikė, kritikavo, gyrė ir mylėjo. Visa tai man padėjo suprasti, kad niekada negalima sustoti. Visiems žalgiriečiams linkiu suprasti – „Žalgiris“ yra daugiau nei futbolas. Reikia mylėti ir gerbti šį žalią ir baltą ženklą. Myliu jus visus ir pasiilgsiu! Mano širdis visada priklausys „Žalgiriui“!, – emocingą atsisveikinimo žinutę buvusiems komandos draugams, treneriams, vadovams ir sirgaliams pasiuntė M.Kuklys.

„Noriu pabrėžti, kad Maltos rinktinė šiuo metu žaidžia labai gerai. Kiek mačiau, varžovų komanda panaši į mūsų. Ji savo noru ir kovingumu gali pridaryti bėdų visiems. Tai bus daug sunkesnės rungtynės nei dvejos pirmosios“, – apie mačą pasakojo M.Kuklys.

Jo teigimu, žalgiriečiams teks kontroliuoti padėtį aikštės viduryje ir žaisti „pirmu numeriu“.

„Negalima sakyti, kad mums tai neparanku. Tiesiog nesame įpratę, nes tokių rungtynių per visą atrankos ciklą būna gal dvejos. Tačiau pasiruošime ir parodysime, kad galime kurti. Juo labiau, kad niekas mūsų nesupras, jei nelaimėsime“, – kalbėjo M.Kuklys.

Lietuvos rinktinė F grupės kovas pradėjo dvejomis lygiosiomis. Lietuviai 2:2 namie sužaidė su slovėnais ir 1:1 šeštadienį svečiuose su škotais. Slovėnijos rinktinė rezultatą išlygino 93-ąją, Škotijos – 89-ąją minutę.

„Juokaujame, kad reikėtų žaisti du kėlinius po 40 minučių, – šypsojosi M.Kuklys. – Jei rimtai, sunku pasakyti, ko vis pritrūksta iki pergalės. Galbūt susikaupimo ar koncentracijos iki galo.“

M.Kuklys, kaip ir kitas žalgirietis Egidijus Vaitkūnas, su slovėnais ir škotais žaidė be keitimų.

Manto teigimu, Lietuvos rinktinė po šeštadienio jaučiasi dvejopai. Vyrams labai apmaudu, kad praleido įvartį rungtynių pabaigoje ir nepasinaudojo puikiu šansu laimėti.

„Visada norisi kovoti dėl pergalės, bet jei kas prieš rungtynes būtų pasakęs, kad lygiosios svečiuose su škotais – geras rezultatas, manau, būtume pritarę“, – neslėpė M.Kuklys.

Mantas Kuklys teigia, kad tokios rungtynės žalgiriečiams taps neįprastu išbandymu.

„Atvirai pasakius, kiek laiko rungtyniauju „Žalgiryje“, su tokio pajėgumo komanda mums teks žaisti pirmą kartą. Esame žaidę prieš Pirmos lygos ekipas, tačiau su II-os ar III-ios lygos komanda varžysimės pirmą kartą. Mums tai bus neįprastas išbandymas. Apie „Radviliškio“ ekipą daug girdėti neteko, o ir surasti II-os lygos komandų sudėtis dažnai būna gan sunki užduotis. Žinau, kad juos treniruoja Mindaugas Urbonavičius, yra kažkada tekę su juo ir pažaisti futbolą. Bus smagu susitikti“, - čempionų komandos pranešime cituojamas M. Kuklys.

Nors vilniečiams teks rungtyniauti ne prieš itin pajėgią ekipą, žalgirietis teigia, kad stengtis jį skatins ne tik sportinis principas ar noras patekti į pusfinalį.

„Prie pat Radviliškio gyvena mano žmonos močiutė, tai labai tikiuosi ją išvysti stadione. Tai jau būtų antras kartas, kai ji stebėtų mane žaidžiantį, tad jausmas bus labai malonus. Galbūt bus ir dar daugiau stimulo stengtis. Žinoma, atkeliaus ir mano tėvai bei giminės, tad turėsime neprastą palaikymą“, - atviravo iš Šiaulių kilęs futbolininkas.

Savo krašto laikraščiui „Radviliškio“ treneris M. Urbonavičius teigė, kad rungtynės su žalgiriečiais bus „puiki proga garbingai užbaigti pasirodymą taurėje“, o su kitokia rungtynių atomazga nėra linkęs taikytis ir M. Kuklys.

„Šeštadienį mums pakišti koją galėtų nebent sugadinta aikštė (šypsosi). Arba beribis varžovų kovingumas. Visada gerbiu varžovus, bet pagal meistriškumą jie mums tikrai neprilygsta. Todėl nematau priežasčių, kodėl neturėtume iškovoti pergalės. Negali būti net kitokių minčių: turėsime žaisti susikaupę ir iškovoti pergalę. Nesvarbu, prieš kurios lygos komandas žaidžiame, bet niekada negalime jų nuvertinti. „Žalgiris“ visada kovoja tik dėl pergalės. Tačiau nuspėti rungtynių baigtį gan sunku: gal tai bus dviženklis rezultatas, o gal ne. Visgi neturime uždavinio pelnyti 10-20 įvarčių, mums svarbiausia tiesiog iškovoti pergalę. Turime patekti į kitą etapą“, - ryžtingai tikino žalgirietis.

LFF taurės ketvirtfinalio rungtynės tarp „Radviliškio“ ir Vilniaus „Žalgirio“ vyks jau šį šeštadienį, rugpjūčio 20-ąją. Mačas Radviliškio miesto stadione prasidės 18 valandą.

– Pirmosiose rungtynėse Vilniuje susitikimą prieš varžovus baigėte be įvarčių 0-0. Jūsų nuomone, kam palankesnis toks rezultatas?

– Iš tikrųjų, sunku pasakyti. Logiškai mąstant galbūt mums, nes įmušus įvartį svečiuose jiems reikėtų dviejų. Bet iš kitos pusės, jie žais namuose prie savų sirgalių, o dėl to jiems gali būti kiek lengviau.

– Nepaisant to, jog prieš rungtynes „Astana“ buvo laikoma favorite, susitikime namuose itin didelio jų žaidybinio pranašumo nebuvo matyti, o geresnių progų pasižymėti turėjo būtent jūsų ekipa. Kokį įspūdį jums pačiam paliko Kazachstano čempionų žaidimas?

– Na visų pirma, tai jie daugiau kontroliavo kamuolį, o taip pat daugiau kartų smūgiavo į vartus. Antrojo kėlinio pradžioje jie mus buvo prispaudę prie vartų ir neleido mums išeiti į atakas. Vis dėlto, man jų žaidimas paliko neblogą įspūdį ir galiu pasakyti, kad ne veltui jie praėjusiais metais žaidė Čempionų lygos grupių etape. Prieš juos išvykoje bus labai sunku.

Žinoma, nesakau, kad ši komanda yra neįveikiama. Prieš juos tikrai galime žaisti. Tai parodė mūsų turėtos progos pirmosiose rungtynėse. Tačiau privalome jas išnaudoti.

– „Astana“ pastaraisiais metais namuose demonstruoja daug geresnius rezultatus nei išvykose. Jūsų nuomone, kuo ateinančio trečiadienio susitikimas skirsis nuo to, kurį matėme Vilniuje ir kokių pokyčių turėtume pamatyti varžovų žaidime?

– Taip, namuose „Astana“ žaidžia labai gerai – kiek pamenu, praėjusiais metais jie namuose nepralaimėjo nė karto, net ir žaisdami su tokiais grandais kaip „Benfica“ ar „Atletico“. Tai parodo, kad namų aikštė ir savi žiūrovai jiems suteikia tik pliusų bei užsidegimo kovojant prieš bet kokį varžovą.

Kuo skirsis rungtynės? Visų pirma aš manau, kad jie mus spaus dar labiau ir neleis mums lengvai įžaidinėti kamuolio, o taip pat stengsis kuo greičiau pelnyti įvartį. Ir žinoma sirgaliai, kurių turėtų būti daug.

– Kokie yra didžiausi „Žalgirio“ pranašumai prieš varžovus prieš atsakomąsias rungtynes ir kas bus svarbiausi faktoriai, kurie lems tai, kuri ekipa keliaus į trečiąjį Čempionų lygos atrankos etapą?

– Turbūt vienintelis pranašumas bus didelis kovingumas ir noras pagaliau praeiti tą pirmąjį varžovą bei pabandyti įgyvendinti didelę svajonę – patekti į grupių etapus. O svarbiausiu faktoriumi šiose rungtynėse, turbūt, bus tai, kuri komanda padarys mažiau klaidų ir išnaudos savo susikurtas progas.