Prieš ateidama dirbti į „Mantingą“ Asta dirbo kitoje darbovietėje. Tačiau į ją sugrįžusi po dekreto atostogų pasijuto nebereikalinga – netrukus po grįžimo į darbą susirgus vaikui, po kelių savaičių biuletenio grįžti nebebuvo kur. Asta nusprendė: paskirs visą savo laiką keturių vaikų auginimui. Tačiau laikui bėgant pajuto, jog jai trūksta ir darbo, ir bendravimo su kolegomis. Tuo pat metu sesuo ją kalbino įsidarbinti „Mantingoje“.

„Sakiau, kad tikrai neisiu į „Mantingą“. Buvau prisiklausiusi stereotipų. Ir dabar jų yra gajų. Sakiau, padirbsiu kelias savaites. O dirbu devynerius metus ir labai tuo džiaugiuosi“, – sako „mantingietė“. Tuomet prasidėjo savęs paieškos įmonėje: „Dvi savaites dirbau formuotoja. Norėjosi daugiau, tad pasakiau, kad noriu kitos pozicijos. Perėjau į padažų gaminimo cechą. Ten dirbau trejus metus. Tik darbas buvo ir naktinis. Kadangi viena auginau keturis vaikus, nebegalėjau dirbti naktimis. Pasakiau vadovams ir mane perkėlė į dieninę pamainą.

Tuomet pradėjau dirbti gamybos operatore. O galiausiai tapau atsakinga už visą pamainą – apie 60 žmonių. Bet aš bijau žmonių. Koks aš meistras, jei bijau kažką pasakyti griežčiau“, – juokiasi Asta. Tad iš šios pozicijos ji perėjo į komandos lyderės vietą, kur dirba daugiau nei metus. Dabar ji prižiūri nebe visą pamainą, o 11 žmonių komandą. Šia pozicija moteris itin patenkinta. Pasak jos, ji daug visko gyvenime patyrė, išbandė ir išmoko. Tad dabar nori mėgautis kiek ramesniu darbu.

„Mantingos“ nuotr.

„Su komanda labai artimai bendraujame, kartu leidžiame laisvalaikį. Pažįstame vieni kitus daugelį metų, tad ir saugumo jausmas tarp kolegų yra. Jeigu kuris kolega liūdnas, mes visi palaikome. Jei linksminamės, tai kartu“, – sako „mantingietė“.

Ji teigia, kad darbą „Mantingoje“ tikrai galėtų rekomenduoti draugams ir artimiesiems: „Nieko lengvo nebūna, bet čia kiekvienas gali atrasti darbą sau. Galimybių turime tikrai daug. Tik reikia mokėti šnekėtis. Aš visąlaik sakau: nebūsiu ten, kur ne mano. Niekada nebijojau pasakyti, jei man kas netiko ir nepatiko. Žinoma, labiausiai esu dėkinga vadovams. Jų supratingumas, žmogiškumas, atsisukimas į žmogų padėjo nenuleisti rankų ir neišeiti iš darbo, kai būdavo sunkiausia. Jie ir patardavo, ir padėdavo, ir laisvų dienų duodavo. Jų dėka pavyko išlaviruoti, sėkmingai užauginti vaikus bei turėti mėgstamą darbą“.

Pokalbio pabaigoje Asta atsiminė pokalbį su tuomet dar potencialia kolege: „Viena mergina, kuri ir šiandien pas mus dirba, manęs paklausė: kaip tas darbas „Mantingoje“? Aš atsakiau paprastai: kaip tu, taip su tavimi. Viskas priklauso nuo mūsų: jei praeidami padėsime kolegai, tarsime gražų žodį, gražų žodį gausime ir atgal“.

Norintiems prisijungti prie „Mantingos“, šiuo metu įmonė siūlo atviras fasuotojo, formuotojo, elektrošaltkalvio, operatoriaus bei kitas atviras pozicijas gamyboje. Ieškomi ir administracijos darbuotojai į produktų grupės vadybininko, realizacijos skyriaus vadybininko bei logistikos vadybininko pozicijas. Dėl spartaus augimo nuolat atsiranda ir kitų laisvų darbo vietų – jas pasitikrinti galite internete, adresu karjera.mantinga.lt.

68 metų Tatjana dalijasi, kad ji „Mantingoje“ dirba jau 16 metų ir per šį laiką pastebėjo daug pokyčių.

„Progresas nuo tada, kai atėjau, labai ryškus. Sąlygos darbuotojams pagerėjo, atsinaujino technika. Atsinaujino patalpos, jos tapo erdvesnės. Dirbant reikia mažiau rankų, įranga galingesnė ir išmanesnė. Tad ir pats darbas ilgainiui pasidarė kur kas lengvesnis. Tai dabar kartais juokiuosi, ar tai, ką dabar darau, skaitosi darbas“, – juokiasi operatore dirbanti moteris.

Išėjusi į pensiją Tatjana darbe liko pirmiausiai dėl finansinių aspektų. Kaip sako ji pati, pensija buvo paprasčiausiai per maža. Paklausa, ar nesijaučia pavargusi, ji atsako paprastai: „Aš darbe nematau nieko sudėtingo. Reikia norėti dirbti. Paprastesnių darbų neieškojau, pusės etato irgi nesvarsčiau. Jau kai išeisiu, tai išeisiu. O kol dirbu, tol dirbu.“

Pasak jos, darbas ne tik nėra sudėtingas, bet ir nėra nuobodus. Dirbant prie sumuštinių gamybos linijos, nuolat keičiasi gaminama produkcija, receptūros. Taip pat dirbant galima ir su kolegomis pašnekėti. „Kartais pjaustyklių triukšmas neleidžia susikalbėti, tenka parėkti. Visko būna. Bet kartais galime ir laisvai su kolegėmis šnekėti“, – subtilybes pasakoja T. Chamutovskaja.

Nijolė Daukšienė. „Mantingos“ nuotr.

Kol kas moteris dar nežino, kada išeis užtarnauto poilsio. Ji juokiasi, kad įsidarbino „Mantingoje“ būdama 52 metų. Ją priėmusi kolegė dar nustebo dėl amžiaus, kaip jai seksis dirbti: „Ir štai kiek pradirbau“.

Lygiai prieš metus iš darbo išėjo Tatjanos draugė, kuri taip pat dirbo būdama pensinio amžiaus. Ir ji kaip tik buvo metais už Tatjaną vyresnė. Tad gal ir jai jau laikas ilsėtis?

„Svarstau apie tai. Tačiau, kai per karantiną 3 mėnesius nedirbau, atsibodo sėdėti namie. Nekantravau išeiti į darbą. Namie buvo kalėjimas. Nors ir labai mėgstu leisti laiką „Youtube“ platformoje. Žiūriu įvairiausius vaizdo įrašus: apie kosmetiką, receptus, gyvūnus. Išėjusi į pensiją jau tikrai jų prisižiūrėsiu“, – šypsosi vyriausia įmonės darbuotoja.

„Mantingos“ personalo direktorė Nijolė Daukšienė dalijasi, kad bendrovėje šiuo metu dirba 37 pensinio amžiaus asmenys.

„Mūsų pozicija – suteikti galimybę įsidarbinti visiems dirbti norintiems žmonėms. Tikrai suprantame, kad dalis pensinio amžiaus žmonių, dėl įvairių priežasčių, nenori iškristi iš darbo rinkos. Tad vyresnio amžiaus žmonių integraciją į darbo rinką stengiamės užtikrinti suteikdami lanksčias darbo sąlygas. Savo darbuotojų nediskriminuojame nei dėl jų amžiaus, nei dėl tautybės, lyties ar kitų faktorių. Ir tai mūsų darbuotojai jaučia“, – priduria N. Daukšienė.

Duonos reikia visur

Simboliška, kad švęsti bendrovė kvietė kovo 20-ąją – Laimės dieną. Kauno "Žalgirio" arenoje įsikūrusiame restorane "Sala" susirinkę bendrovės atstovai ir jos klientai mėgavosi geru maistu ir netradiciniu jo pateikimu. Garsus virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas siūlė įvairių užkandėlių su "Domipan" duonelėmis, derindamas saldų ir aštrų skonį. Pavyzdžiui, ant duonos traškučių su ožerškio uogomis ir medumi jis siūlė tepti džiovintų figų ir svogūnų džemą. Besiruošdamas renginiui, R.Bolgovas prisipažino tris mėnesius eksperimentavęs su "Domipan" duona – ieškojęs geriausių skonių derinių. "Tiesiog duonos šiais laikais nebūna. Mes savo eksperimentais galime padėti žmonėms pasirinkti, koks produktas su kuo geriausiai dera. Juk mes esame skonio detektyvai", – tvirtino R.Bolgovas. Pasak jo, duona – visiškai nepasenęs ir neatgyvenęs produktas. Priešingai – ji yra ir bus naudojama daug kur. "Žiūrėkite, ir salotos, ir trintos sriubos, ir desertai – dažnai su duona ar jos gaminiais, pavyzdžiui, džiūvėsėliais", – vardijo virtuvės šefas.

Ruslanas įsitikinęs: "Maistas turi būti apgaulingai paprastas, jaudinamai skanus ir nepriekaištingai patiektas." Šių taisyklių jis laikėsi ir pristatydamas savo sukurtas užkandėles.

Atskira programa buvo skirta itališkiems makaronų produktams ir jų patiekalams pristatyti. Itališkus makaronus, kurių, kaip ir duonos, galima rasti kiekvienuose namuose, pristatė "Surgital" virtuvės šefai Anacleto Cavina ir Max Basso. Šių metų kulinarines tendencijas ir naujus receptus pristatė maisto magas, "Virtuvės mitų griovėjų" (VMG) lyderis Alfas Ivanauskas.

Nemąstyk iki lubų, mąstyk iki dangaus.

Kūrybiškiausi duonininkai

Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vykdomoji direktorė Jūratė Mikalkėnienė paneigė mitą, kad restoranų virtuvių šefai įtariai žiūri į šaldytą produkciją: "Šiais laikais egzistuoja įvairios pasirinkimo galimybės, meniu – labai platus. Virtuvės šefai, efektyvindami savo darbą ir galvodami apie skonį, atsirenka, kur naudoti šviežius produktus, kur – kokybišką šaldytą produkciją, visa tai sujungiant." Pasak jos, virtuvės šefai domisi "Mantingos" produkcija, jų naudojamomis inovacijomis ir šiuolaikiniais skoniais.

Šventinis renginys neatsitiktinai pavadintas "Nemąstyk iki lubų, mąstyk iki dangaus". "Mes pasaulyje žinomi kaip vieni iš kūrybiškiausių duonininkų. Mūsų gaminiai tarptautinėse maisto parodose ne kartą buvo pastebėti ir pripažinti kaip rinkos inovacijos. Nemąstyk iki lubų, mąstyk iki dangaus – bendrovės savininko vizitinė kortelė ir nerašyta bendrovės "Mantinga" darbuotojų taisyklė. Mes klientams norime ne tik sukurti ir pasiūlyti produktų, bet ir pasidalyti idėjomis", – paaiškino bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai ir pardavimui Mantas Agentas.

Stebuklus kuria kartu

UAB "Mantinga" nuo pat savo istorijos pradžios buvo stereotipų ir tradicinės duonininkystės laužytoja. Kai 1998-aisiais įmonė pradėjo veikti, šaldyti produktai Lietuvoje atrodė visiška naujovė. Žmonėms pažįstama buvo tik tradicinė duonininkystė. Manė, kad šviežias produktas yra tik tas, kurio tešla sumaišoma čia ir dabar, ir iš karto iškepama. Daugelis sunkiai įsivaizdavo, kad šaldytas produktas gali būti šviežias. Bendrovės savininkas Klemencas Agentas yra prasitaręs, kad, vos pradėjus veiklą, teko išgirsti ir pašaipių replikų: "Jis ruošiasi pardavinėti duonos akmenis ir galvoja, kad tai bus sėkmingas verslas?"

Marijampolėje įsikūrusi bendrovė sėkmingai vysto verslą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – savo gaminius eksportuoja į 35 pasaulio šalis. "Vadinasi, "Mantinga" – ne tik Lietuvos Sous Chef (liet. – virtuvės šefo pagalbininkas), bet viso pasaulio šefų pagalbininkai. Jais mes esame ne tik kurdami inovatyvius produktus, kurie padeda sutaupyti laiką ir palengvina gaminimo procesą. Mes pagalbininkais tampame ir pateikdami idėjas, kaip net paprasčiausius, kasdieniškiausius produktus kilstelėti į aukštesnį lygį", – kalbėjo "Mantingos" naujų produktų vystymo vadovė Ramunė Puzinienė.

K.Agentas dėkojo visiems susirinkusiesiems. "Įmonės viduje save dažnai vadiname šeima. "Mantinga" šeima. Tačiau mūsų šeima – ne tik darbuotojai, mūsų šeima ir jūs – kiekvienas klientas ir partneris. Ačiū, kad šią mums svarbią dieną buvote kartu, nes jūs ir mes – pasakų ir stebuklų kūrėjai. Mūsų technologai sukuria gaminius, o dėl jūsų, virtuvės šefai, meilės ir šilumos, improvizacijų ir nesibaigiančių interpretacijų gaminiai įgauna naujas formas, skonius ir virsta meno kūriniais", – sakė akcininkas.

"Mes neišradome hakatono, tačiau šį formatą pirmieji pritaikėme naujame kontekste", – sako Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė, pasakodama apie šių metų kolegijos iniciatyvą Kaune rengti intensyvias naujovių kūrimo dirbtuves, kuriose dalyvauja ir akademinė bendruomenė, ir verslo įmonių darbuotojai.

Nėra įprastas reiškinys

N.Zinkevičienė omenyje turi du dalykus. Pirmasis – vadinamieji hakatonai. Tai ribotą laiką vykstančios naujų produktų kūrimo iniciatyvos, kuriose tarsi maratonuose dalyvauja ir bendras užduotis sprendžia įvairių sričių specialistai. Šis formatas nėra naujiena IT sektoriuje – čia kurdami naują produktą jėgas suvienija programuotojai, dizaineriai, vadybininkai. Antras dalykas – Lietuvos pramonėje tokiu būdu atrasti naujų produktų idėjų dar nėra įprastas reiškinys. Įmonių veikloje dažniau naudojamas tradicinis būdas – idėjų generavimas darbuotojų rate, pasitelkiant asmeninę patirtį ir vartotojų apklausų rezultatus. Ypač kalbant apie tradicines pramonės šakas – pavyzdžiui, maisto arba statybinių produktų gamybą.

Kaip pasakoja Kauno kolegijos dėstytojai, kurie kartu su verslo įmonėmis rengia intensyvias kūrybines dirbtuves, hakatonų formatas kol kas šiandienos Lietuvoje pažįstamas startuolių įmonėms, bet ne rinkos gigantams. Šie dažniausiai persiperka išvystytas idėjas, kurias sukūrė jauni žmonės. Tokiu būdu pasaulį išvydo ne vienas išmaniųjų telefonų programinės įrangos, debesų kompiuterijos ar netgi edukacinės įrangos sprendimas. Visuomenei gerai žinomas pavyzdys – programėlė "Skype", kuri kadaise buvo sukurta būtent tokio pobūdžio renginyje.

Nuo įrenginio iki sumuštinio

Organizatoriai pasakoja, kad intensyvių kūrybinių dirbtuvių esmė – labai paprasta, tokių renginių organizavimo patirtį yra ypač išplėtojusios Skandinavijos šalys. Kolegijos naujų produktų idėjų dirbtuvėse dalyvauja mišrios komandos, suburtos iš įvairiose studijų programose studijuojančių Kauno kolegijos studentų. Į procesą taip pat įtraukiami įmonės darbuotojai, kurie atlieka komandos pagalbininkų, mentorių vaidmenis, studentus konsultuoja kolegijos dėstytojai. Per tris dienas komanda turi sukurti iš išvystyti naujo produkto idėją pagal įmonės pateiktus reikalavimus.

Iki šiol Kauno kolegijos organizuotose dirbtuvėse studentai gavo užduotį modeliuoti nestandartinių gabaritų konstrukciją, kuri skirta statybų pramonės gaminiams transportuoti ir laikyti, arba sukurti sumuštinio receptūrą valgytojams, kurių amžius – nuo 15 iki 35 metų.

Studentai akcentavo, kad tai naujo tipo mokymasis, kur suteikiama laisvė kūrybiškumui, dirbama komandoje, mokomasi vieniems iš kitų.

Priklausomai nuo įmonės užsakymo, Kauno kolegijos rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse jėgas jau spėjo išbandyti kolegijoje rengiami logistikos specialistai, maisto technologai, dizaineriai, interjero ir baldų projektavimo specialistai, multimedijos technologai, verslo vadybininkai. Būta atvejų, kai kurdami naują produktą prisidėjo netgi medicinos technologai.

Standartinė inovacijų dirbtuvių trukmė – iki trijų darbo dienų. Dirbtuvėse dalyvavę kolegijos studentai pasakojo, kad laikas labai ribotas, ne vienas jų darbavosi ir naktį. Vis dėlto tempas įpareigoja dirbti apgalvotai, protingai pasiskirstyti užduotis, neįstrigti nenaudingose diskusijose.

"Studentai akcentavo, kad tai naujo tipo mokymasis, kur suteikiama laisvė kūrybiškumui, dirbama komandoje, mokomasi vieniems iš kitų. Šitaip įgyjamos tarpdisciplininės kompetencijos, ir taip mokytis yra įdomu", – pasakoja kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui.

Pasak N.Zinkevičienės, tokio tipo dirbtuvių sėkmę lemia tai, kad sudaroma puiki galimybė sujungti patirtį, kurią atsineša skirtingas žinias turintys dalyviai. "Kadangi kolegijoje rengiame informatikos, inžinerijos, technologijų, sveikatos, verslo, viešosios vadybos, menų ir kitų krypčių grupių specialistus, turime potencialą į kuriančias grupes suburti jaunimą iš tų sričių, kurios reikalingiausios vykdomam projektui", – teigia pašnekovė ir pabrėžia, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje vienas svarbiausių įgūdžių – gebėjimas efektyviai dirbti komandoje ir siekti bendro rezultato. Pokalbiuose darbdaviai neretai įvardija problemą – kai kuriems, ypač jauniems, darbuotojams pavyksta pateikti puikių pasiūlymų dirbant individualiai, tačiau susigroti ir susikalbėti su likusiu kolektyvu nepavyksta. Todėl idėjos dažnai lieka pradinio lygio, jos neišrutuliojamos giliau, nesusiejamos su tikrovės sąlygomis.

Viršijo verslo lūkesčius

Pasak bendrovės "Mantinga" atstovų, Kauno kolegijos komandos pateiktas pasiūlymas rengti tokio formato renginį suintrigavo – šios bendradarbiavimo formos įmonė iki šiol nebuvo išbandžiusi. "Net nesitikėjome, kad dirbtuvėse gautos idėjos bus tokios artimos mūsų realybei, jas išplėtojus tikrai galima diegti į gamybą. Tai ateityje ir padarysime", – taip studentų parengtus pasiūlymus įvertino bendrovės "Mantinga" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas ir pripažino, kad rezultatai viršijo įmonės lūkesčius.

Kauno kolegijos pavaduotoja studijoms ir mokslui sako ypač vertinanti studentų pasiekimus, kurie įrodo jaunosios kartos kūrybingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie realių darbo sąlygų. Kauno kolegijos vertybė – praktinis aukštojo mokslo žinių pritaikymas, todėl džiaugiamės, kai dirbtuvėse tokiu būdu pavyksta sukurti pridėtinę vertę verslui", – sako N.Zinkevičienė.

Kolegijos hakatonų entuziastai pabrėžia, kad ypač vertina pasitikėjimą tų įmonių, kurios išdrįso pabandyti naujovę. Įvairių gabaritų elementus pastatų fasadams gaminančios įmonės "Staticus" vadovybė pripažįsta, kad, kaip ir daugelis, iš pradžių dairėsi į universitetus, tačiau vis dėlto pirmąjį projektą nuspręsta įgyvendinti su Kauno kolegija – įmonei aukštoji mokykla paliko lankstaus, operatyvaus ir motyvuoto partnerio įspūdį. Kauno kolegijos vadovų ir dėstytojų požiūris į darbą sutapo su įmonės lūkesčiais.

Panašiai galvojo ir gerai žinomos bendrovės, stambios maisto pramonės rinkos žaidėjos "Mantinga" vadovai. "Turime patirties dirbdami su mokslininkais, o štai su studentais rimtai niekada nedirbome. Vis dėlto galimybė iš pirmų lūpų išgirsti šviežiausias mintis ir pasiūlymus – vertinga informacija įmonei, jautriai reaguojančiai į vartotojų poreikius", – apsisprendimą dalyvauti projekte komentavo "Mantingos" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas.

Anot N.Zinkevičienės, intensyvaus mokymo programos studentams dirbant komandose nėra naujiena nei Lietuvos, nei užsienio aukštajame moksle, tačiau ne kiekviena įmonė ir aukštoji mokykla yra pasiruošusi bendradarbiauti. Kodėl? Todėl, kad tai reikalauja išteklių: finansų, žmonių, laiko. Verslo ir aukštojo mokslo įstaigos bendradarbiavimas gali duoti vertingos patirties abiem pusėms – viena jų gauna edukacinę naudą, o kita – galimybę giliau pažinti vartotojus.

N.Zinkevičienės manymu, aptarti atvejai parodo, kad Lietuvos situacija verslo bendruomenėje keičiasi. Šiandien verslas ne tik reikalauja paruoštų specialistų, bet ir yra pasiruošęs duoti. Prie šiuolaikiškos, kvalifikuotos ir kūrybiškos darbo jėgos ugdymo prisideda ir patys darbdaviai.

Komentaras

Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Rūmų nario – Kauno kolegijos iniciatyva populiarinti hakatono kaip inovacijų kūrimo metodą tarp pramonės įmonių yra sveikintina. Džiaugiamės, kad kolegijos renginiai kartu su verslo atstovais ugdo kūrybiškumą gamyboje, skatina empatiją klientams ir vartotojams, be kurios neįsivaizduojama ketvirtoji pramonės revoliucija.

„Pažinti vartotoją, sukurti naujovę galima nebūtinai visuotinai įprastu būdu. Kartu su Kauno kolegija tam pasirinkome užsienio, ypač Skandinavijos šalyse išpopuliarėjusį, tačiau Lietuvos pramoninkų praktikoje naują metodą – vadinamąjį „hakatoną“. Tai renginys, kurio metu per ribotą laiką dalyviai turi sukurti ir išvystyti produkto koncepciją“, – teigia „Mantingos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas.

Produktą kuria vartotojai

Pasak kūrybinių dirbtuvių organizatorių, mintis įtraukti į produkto kūrimą pačius jo vartotojus versle nėra nauja, tačiau būdai tai padaryti – skirtingi. Anot „Mantingos“ atstovų, Kauno kolegijos komandos pateiktas pasiūlymas rengti tokio formato renginį suintrigavo – šios bendradarbiavimo formos įmonė iki šiol nebuvo išbandžiusi. „Turime patirties dirbdami su mokslininkais, o štai su studentais rimtai niekada nedirbome. Vis dėlto galimybė iš pirmų lūpų išgirsti šviežiausias mintis ir pasiūlymus – vertinga informacija įmonei, jautriai reaguojančiai į vartotojų poreikius“, – apsisprendimą dalyvauti projekte komentuoja M. Agentas.

Organizacijos bendromis pastangomis surengė intensyvias kūrybines dirbtuves, kuriose jėgas suvienijo kolegijos studentai, dėstytojai ir įvairių sričių įmonės darbuotojai. Tris dienas atskirose komandose dirbę dalyviai kūrė naujų skonių sumuštinius nuolat skubančiam, aktyviam jaunimui. Verslo statistikos duomenimis, sumuštinius Lietuvoje ir ne tik dažniausiai perka 15-35 metų vartotojai, todėl jaunimo įtraukimas tobulinant produktus – logiškas ir įmonės, ir aukštosios mokyklos žingsnis. Verslo ir mokymo įstaigos bendradarbiavimas gali atnešti vertingos patirties abiems pusėms – viena jų gauna edukacinę naudą, o kita – galimybę giliau pažinti vartotojus.

„Net nesitikėjome, kad gautos idėjos bus tokios artimos mūsų realybei, jas išplėtojus tikrai galima diegti į gamybą. Tą ateityje ir padarysime“, – taip pasiūlymus įvertino M. Agentas, pripažindamas, kad rezultatai viršijo įmonės lūkesčius.

Abipusis laimėjimas

Bendrovės „Mantinga“ vadovybė pasakoja, kad idėjų dirbtuvės leido patenkinti kelis įmonės interesus. Pirmiausiai jie galėjo iš arčiau ir betarpiškai pažinti tikslinės auditorijos įpročius, sužinoti tiesiogiai, kaip skirtingus produktus vertina jaunimas. „Inspiracijų paieškos – ypač svarbus procesas, nes vien per metus į rinką išleidžiame arti 150 naujų produktų. Mūsų kolektyvui tai davė impulsą išsilaisvinti iš tam tikrų normų, pasisėmėme įkvėpimo tolimesniam asortimento vystymui“, – sako „Mantingos“ komercijos direktorė Linutė Žemaitienė, pabrėždama, kad projektas padėjo į produkciją pažvelgti galutinio vartotojo akimis.

Tai, kad mūsų studentų sukurtos idėjos yra arti verslo tikrovės, kolegijai skamba kaip komplimentas.

„Tai, kad mūsų studentų sukurtos idėjos yra arti verslo tikrovės, kolegijai skamba kaip komplimentas“, – sako Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas komunikacijai Antanas Vaidelys, akcentuodamas kolegijos studijų filosofiją – rengti tokius specialistus, kurių įgytos aukštojo mokslo žinios yra pritaikomos praktiškai.

Pasak edukologijos specialistų, efektyviausias yra realiomis problemos grįstas mokymas, todėl galimybė studentams dar besimokant narplioti įmonės realijas – tiesiog neįkainojama.

„Šiuolaikinėse įmonėse ypač svarbus gebėjimas susikalbėti skirtingų sričių specialistams, retos profesijos žmogus dirba absoliučiai vienas asmeniškai kurdamas projektą. Todėl kūrybinėse dirbtuvėse geriausio rezultato pasiekė ta komanda, kuri sugebėjo suderinti maisto technologų, vadybos, pakuotės dizaino kūrėjų pasiūlymus“, – pasakoja A. Vaidelys.

Atviri jauniems specialistams

„Šios dirbtuvės – puikus pavyzdys, kaip Lietuvos įmonės gali integruoti jaunimą ir sudominti darbu savo šalies įmonėje. Mes visuomet siekiame būti atviri įvairių specialybių jauniems potencialiems darbuotojams, sudarome sąlygas ne tik atlikti praktiką, bet ir įsidarbinti, tobulėti, augti kartu su besiplečiančia tarptautine įmone“, – sako M. Agentas.

A. Vaidelio nuomone, šis atvejis parodo, kad Lietuvos situacija verslo bendruomenėje keičiasi. Šiandien verslas ne tik reikalauja paruoštų specialistų, bet ir yra pasiruošęs duoti. Prie šiuolaikiškos, kvalifikuotos ir kūrybiškos darbo jėgos ugdymo prisideda ir pats darbdavys, telkiantis reikalingus išteklius, tarp kurių tokiuose projektuose reikšmingi – įmonės skiriamo personalo įsitraukimas į procesus ir jos skiriamas laikas.

Šių metų gegužės 16–17 dienomis UAB „Mantinga“ dalyvavo tarptautinėje prekių ženklų parodoje PLMA 2017 (angl. PLMA‘s World of private label) Olandijoje, Amsterdame. Tai kasmet vykstanti paroda, kuri sulaukia didelio lankytojų dėmesio. Parodos asortimentas itin platus – nuo maisto produktų iki buities prekių. Parodos lankytojai: importuotojai, eksportuotojai, didžiųjų prekybos centrų atstovai, didmenininkai iš daugiau nei 115 pasaulio šalių (Europos, Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos ir Pietų Amerikos valstybių). UAB „Mantinga“ parodos PLMA 2017 duris atvėrė jau 7 kartą.

Šioje parodoje UAB „Mantinga“ komanda pristatė sluoksniuotus gaminius, kurių gamybos cecho duris atvėrė visai neseniai – 2017 metų kovo 28-ąją. Naujame ceche įdiegta technologiškai pažangiausia įranga leidžia lygiuotis į pasaulio lyderius ir visam regionui pateikti aukščiausios kokybės sluoksniuotos tešlos gaminius bei tešlą. Naudojant modernią formavimo liniją galimybės preciziškai suformuoti, papuošti ar įdaryti – begalinės. Kiekvienas gaminys turi savo unikalų išraiškingą skonį, traškų paviršių, tobulą vidaus struktūrą. Labai daug įvairių sudėtingų gamybinių procesų galutiniam vartotojui sukuria traškumo ir skonio meną.

Dviejų tešlų kruasanai – „NEW product“ įvertinimas

Nors UAB „Mantinga“ sluoksniuotų gaminių linija atidaryta visai neseniai, tačiau gaminiai jau pastebėti ir pripažinti. PLMA 2017 parodoje dviejų tešlų kruasanai su įdarais gavo itin svarbų „NEW product“ įvertinimą. Šie gaminiai buvo eksponuojami specialiai įkurtoje naujų gaminių salėje. „NEW product“ įvertinimas itin svarbus ir reikšmingas įmonei, nes tai reiškia, kad parodos organizatoriai ir kompetetinga komisija tokioje dalyvių ir gaminių gausoje pastebėjo būtent UAB „Mantinga“ gaminius ir skyrė įvertinimą. Tai įvertinimas, pripažinimas ir dar vienas žingsnis pirmyn.

Tarptautinės parodos – sėkmingas verslo dialogas

Dalyvavimas tarptautinėse parodose – sėkmingi verslo dialogai tarp įmonių, kurių rezultatas – sėkmingas bendradarbiavimas. Maistas – bendra kalba, kuria susikalba net esantys skirtinguose pasaulio kraštuose, UAB „Mantinga“ tai įrodė jau ne pirmą kartą. Šiuo metu įmonės atstovai dalyvauja SIAL CHINA 2017 parodoje Šanchajuje!

SEB pranešė, kad "Mantingai" paskola suteikta penkeriems metams.

"Ilgametė mūsų banko klientė "Mantinga" ne vienus metus sėkmingai auga, veikia ir Lietuvoje, ir užsienyje, kur eksportuojama didelė dalis jos produkcijos. Tikime, kad finansavimas padės ir toliau sėkmingai įgyvendinti plėtros planus", - pranešime spaudai sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Pasak "Mantingos" savininko ir valdybos pirmininko Klemenco Agento, šiuo metu įmonė didina gamybą, investuoja į plėtrą, diegia naujausias ir pažangiausias duonos ir sluoksniuotų gaminių gamybos technologijas.

Konkurencijos taryba 2014 metais "Mantingai" skyrė 4,4 mln. eurų baudą už daugiau nei 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su "Maxima LT". Įmonė baudą skundė teismui, kuris galiausiai ją sumažino iki 2,151 mln. eurų. Bauda į valstybės biudžetą sumokėta pernai rugsėjį.

"Mantinga" 2015 metais uždirbo 2,231 mln. eurų konsoliduoto audituoto grynojo pelno - 7,2 proc. mažiau nei 2014 metais |(2,405 mln. eurų), jos konsoliduotos audituotos pajamos padidėjo 8,5 proc. iki 48,341 mln. eurų.

"Mes svarstome dabar visus variantus, nes, mūsų manymu, sprendimas neatitinka faktinės bylos aplinkybių. Mes planuojame ieškoti būdų, kaip siekti to rezultatų, kurio ir siekėme - tai yra, kad sprendimas dėl pažeidimo konstatavimo būtų panaikintas. Kol kas nėra konkrečių sprendimų ir konkrečių variantų, viskas svarstymo stadijoje ir dėl to dabar detalizuoti negalėčiau", - BNS sakė "Mantingai" atstovaujantis teisininkas, advokatų kontoros "Sorainen" partneris Daivis Švirinas.

Anot jo, pagal įstatymą apsispręsti dėl bylos atnaujinimo reikia per 3 mėnesius.

"Praktikoje yra buvę tokių atvejų ir ne kartą, manau, kad tai yra reali, ne teorinė galimybė", - kalbėjo teisininkas.

Pirmadienį, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) paskelbus galutinį sprendimą, "Maxima LT" taip pat teigė svarstysianti galimybę naudotis teisinėmis priemonėmis ginti savo poziciją.

"Administracinių bylų teisenos įstatymas numato tam tikrus išimtinius atvejus, kuriems esant yra galimybė prašyti teismą atnaujinti bylos, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesą. Analizuosime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą nutartį ir vertinsime, ar šioje konkrečioje byloje egzistuoja pagrindai, dėl kurių būtų galimas bylos proceso atnaujinimas", - BNS sakė "Maximos LT" atstovė spaudai Renata Saulytė.

LVAT pirmadienį patvirtino, kad "Maxima LT" ir "Mantinga" sudarė draudžiamą susitarimą, tačiau sumažino joms skirtas baudas - "Mantinga" privalės sumokėti 2,151 mln. eurų baudą (vietoj 4,4 mln. eurų), "Maxima LT" - 13,666 mln. eurų (16,8 mln. eurų).

Konkurencijos tarybos vertinimu, "Maxima LT" ir "Mantingos" tiekimo sutartys, darbuotojų susirašinėjimas bei kitos faktinės aplinkybės patvirtino ilgalaikius bendrovių veiksmus siekiant, kad mažmeninės kainos "Maximos" parduotuvėse nebūtų mažesnės nei "bazinės" kainos.

Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas dėl „Maxima LT“ ir bendrovės „Mantinga“ draudžiamo susitarimo – pagrįstas.

Konkurencijos taryba 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad „Maxima LT“ ir „Mantinga“ susitarė neparduoti „Mantingos“ gaminamų duonos ir kitų prekių „Maxima LT“ parduotuvėse už mažesnę nei „Mantingos“ kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina). Tokie bendrovių veiksmai yra draudžiami pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį, skelbiama pranešime spaudai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo Lietuvoje ypatumus, sumažino bendrovėms paskirtas baudas: „Maximai LT“ skirta 15 184 685 eurų bauda (KT nutarimu skirta bauda buvo 16,8 milijonai eurų), „Mantingai“ skirta 3 984 107 eurų bauda (KT nutarimu skirta bauda buvo 4,4 milijonai eurų).

Konkurencijos tarybos vertinimu, „Maxima LT“ ir „Mantinga“ tiekimo sutarčių nuostatos, šių įmonių darbuotojų tarpusavio susirašinėjimas bei kitos nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino ilgalaikius, nuoseklius ir kryptingus bendrovių veiksmus užtikrinant, kad mažmeninės kainos (dar vadinamos „lentynos“  kainomis) „Maxima LT“ parduotuvėse nebūtų mažesnės nei minėtos „bazinės“ kainos.

„Džiaugiamės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu – teismas patvirtino, kad Konkurencijos taryba tinkamai įvertino įmonių veiksmus. Teismo nuomone, ir „Maxima LT“, ir „Mantinga“ ribojo konkurenciją bei siekė išlaikyti aukštesnes produkcijos kainas. Tikimės, kad įmonės, įvertinusios jau padarytą žalą Lietuvos vartotojams, taip pat sutiks su šiuo teismo sprendimu“, – sako Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai vis dar spaudžia tiekėjus, nors penktadalio jų pozicijos kiek sustiprėjo, pareiškė Konkurencijos taryba.

Naujosios tarybos apklausos duomenimis, derantis dėl naujų sutarčių sąlygų, pagerėjo 20 proc. tiekėjųpozicijos. 2013 metais taip jautėsi tik 10 proc. tiekėjų.

"Vienas iš apklausoje dalyvavusių tiekėjų nurodė, kad efektyvi mažmeninių prekybos įmonių priežiūra padėjo jam išsilaikyti rinkoje, o gautos pajamos buvo skirtos naujų produktų kūrimui. Šis įvertinimas liudija, kad įstatymas (Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas - BNS) prisideda prie tikslų, kurių siekė įstatymo leidėjas, įgyvendinimo", - pranešime spaudai sako Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Iš apklausoje apie prekybos tinklų ir tiekėjų bendradarbiavimo aspektus dalyvavusių 82 tiekėjų 73 proc. teigė, kad jų padėtis derantis dėl naujų sutarčių nepasikeitė.

Kitoje apklausoje apie prekybos tinklų tiekėjams taikomas baudas dalyvavę tiekėjai teigė manantys, jog prekybos tinklai baudas ir sankcijas jiems nustato vienašališkai, o baudos būna nepropocingai didelės.

Tuo tarpu apklausoje dalyvavę didieji prekybos tinklai griežtą sankcijų tiekėjams politiką teisina poreikiu užtikrinti tinkamą prekių tiekimą, disciplinuoti sutarčių nesilaikančius tiekėjus, o taip pat vartotojų interesais.

Šiuo metu Lietuvoje mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus atitinka keturios mažmeninės prekybos įmonės: "Maxima LT", "Palink", "Rimi Lietuva" ir "Norfos mažmena".

Konkurencijos taryba pernai gruodį už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su šaldytos tešlos produktų gamintoja "Mantinga" dėl produktų kainų derinimo bendrovei "Maxima LT" skyrė 16,9 mln. eurų, o "Mantingai" - 4,4 mln. eurų baudas. "Maxima LT" tarybos sprendimą apskundė teismui.

Be to, tarybapernai sausį pripažino, kad "Maxima LT", sudarydama sutartis su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais, pažeidė įstatymą, todėl jai buvo skirta 11,6 tūkst. eurų (40 tūkst. litų) bauda.