Už masyvių rūsio durų

Reti kurie maldos namai neturi savo užkaborių – palėpių ar rūsių, kuriuose per ilgus metus susikaupia įvairių religiniams ritualams skirtų daiktų.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – ne išimtis, tik jos kolekcija gana kukli, nes šventyklai teko dramatiškas likimas.

Bažnyčia tikintiesiems sugrąžinta tik prieš 35 metus, tad labai senų relikvijų, kurios jau nebenaudojamos, nedaug.

Palėpės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje nėra, – tik bokštas ir pusrūsis. Viso rūsio įrengti čia nebuvo galima, nes pats pastatas statytas pelkėtoje vietoje.

„Senosiose bažnyčiose paprastai per šimtmečius būna daug visko sukaupta, tačiau mūsų bažnyčia, kurios istorija dramatiška, vis dėlto gana nauja. Tai ir tų apeigoms skirtų nebenaudojamų daiktų ne per daugiausiai“, – pastebėjo parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas.

Kai kas saugoma už masyvių durų į pusrūsį, kurios paženklintos geltonu lipduku su užrašu „Priedanga“.

Kunigo teigimu, šios patalpos dabar pritaikytos jaunimo veikloms, čia renkasi skautai.

Atgabeno ir iš JAV

„Čia pat laikome ir bažnytinius daiktus, kurių nebenaudojame. Nemažai mums tų reikmenų – senovinį, procesijoms skirtą kryžių, šventųjų skulptūras ir kitus – padovanojo žmonės, kai tik bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems. Kai kurie daiktai buvo atgabenti iš JAV. Dažnu atveju archyvinių duomenų, kas ką padovanojo, neturime. Tik ant kai kurių daiktų likę įrašų su dovanotojų pavardėmis“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Kunigas pasakojo, kad tikintiesiems atgavus bažnyčią, žmonės masiškai nešė religinius daiktus, dovanojo, nes šventykla nieko neturėjo.

„Štai čia lempa, kuri būdavo kabinama prie tabernakulio, ji atvežta iš Amerikos. Ją reikėtų restauruoti ir bus galima demonstruoti žmonėms. Ateityje planuojame bažnyčios bokšte surengti tų apeiginių daiktų parodą. Lyginant su kitomis bažnyčiomis, mūsų rūsyje saugomų reikmenų kiekis labai kuklus. Senovinės bažnyčios ar parapijos, skaičiuojančios kelis šimtus metų, per savo veiklos ir gyvavimo metus turėjo įvairių fundatorių, mecenatų, kurie dovanodavo paveikslus, meno vertybes ar liaudies meistrų kūrinius, o mūsų bažnyčia ta prasme yra labai nuskriausta“, – pastebėjo kunigas M. Šlaustas.

Dar yra viena patalpa rūsyje žemomis lubomis, keistos paskirties raudonomis plytomis išmūryta niša, kuri tuščia. Kam ji skirta, ir kas joje galbūt paslėpta, iki šiol nėra aišku.

Lyginant su kitomis bažnyčiomis, mūsų rūsyje saugomų reikmenų kiekis labai kuklus.

Komunistai labai nustebo

Daugiau nei prieš 60 metų Rumpiškės pelkynuose buvo pašventintas kertinis Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akmuo.

Šventykla buvo pastatyta vos per trejus metus ir per naktį prieš pat jos atidarymą atimta iš tikinčiųjų.

Jos statytojams šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) bei Liudvikui Poviloniui (1910–1990) buvo sukurpta baudžiamoji byla, o pati bažnyčia paversta „liaudies filharmonija“.

Šiemet sukanka 35 metai, kai Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Dar lygiai tiek metų žmonės kovojo už teisę joje melstis, kol galiausiai triumfavo teisingumas.

Šiandien turbūt mažai kas žino, kad ne Maskvos, o būtent Vilniuje sėdėję komunistai su Antanu Sniečkumi (1903–1974) priešakyje darė viską, kad uostamiesčio bažnyčia nebūtų atidaryta.

Nomenklatūrinę komunistų viršūnėlę tuokart stebino ne tik tai, kad šventykla buvo pastatyta taip greitai, bet ir kitas neįtikėtinas dalykas.

Bažnyčios statyboms žmonės patys surinko stulbinamai didelę tiems laikams sumą – 3,5 mln. rublių.

Pagal architekto Juozo Baltrėno projektą buvo gana greitai pastatyti modernūs 63 m ilgio ir 25 m pločio trijų navų maldos namai su 70 m aukščio bokštu.

Komunistų pasitarime tada prasitarta, kad „pinigus bažnyčiai aukojo ne tik Lietuvos tikintieji, bet ir iš JAV“.

Paskui šis faktas buvo panaudotas byloje, kaltinant bažnyčios statytojus kunigus manipuliacijomis ir užsienio valiuta. Sovietmečiu tai buvo laikoma labai sunkiu nusikaltimu.

Eksponuos: kunigas M. Šlaustas teigė, kad ateityje, restauravus nebenaudojamus bažnytinius apeiginius daiktus, juos ketinama eksponuoti bažnyčios bokšte. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Filharmonija neprigijo

Visoje Sovietų Sąjungoje tuomet tai buvo pirmieji legaliai pastatyti maldos namai, tačiau labai greitai Marijos Taikos Karalienės bažnyčia buvo nuniokota ir paversta „liaudies filharmonija“.

Pirmąjį laišką, siekdami atgauti šventyklą, Kremliui tikintieji parašė 1974 m.

Kitą peticiją Klaipėdos ir visos Lietuvos katalikų vardu SSRS vadovui Leonidui Brežnevui nusiuntė 1979 m., reikalaudami grąžinti Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kuriai statyti leidimą suteikė pati SSRS Aukščiausioji Taryba.

Paskui buvo raštas Michailui Gorbačiovui su beveik 150 tūkst. tikinčiųjų parašų.

Pagaliau tikslas buvo pasiektas.

Paskutinysis koncertas užgrobtos bažnyčios patalpose surengtas 1988 m. lapkričio 24-ąją.

O kitą dieną toje pačioje salėje Telšių vyskupas Antanas Vaičius, kunigas B. Burneikis ir kiti dvasininkai jau aukojo pirmąsias mišias.

Žmonės „liaudies filharmoniją“ per parą pavertė savo bažnyčia.

Mįslė ateities archeologams

Dabartinio parapijos klebono, kuris, rengdamasis šventyklos atgavimo sukakčiai, kaupė visą archyvinę medžiagą, teigimu, Marijos Taikos Karalienės bažnyčia prieš jos atėmimą turėjo tam tikrų brangių dalykų, bet šventyklą pavertus liaudies filharmonija jie dingo.

„Vienas tokių pradingusių daiktų buvo vamzdiniai vargonai. Domėjomės, kur jie galėjo prapulti, bet po ilgų ieškojimų manytume, kad jie vis dėlto buvo sunaikinti. Buvo dar alebastrinės kryžiaus kelio stacijos, marmuro altorius, visa tai buvo sudaužyta vos atėmus bažnyčią iš tikinčiųjų. Jokių pėdsakų neradome, kad šitie daiktai būtų kur kitur nukeliavę“, – teigė klebonas.

Tuomet buvo nuverstas ir bažnyčios bokštas, jį paskandino vadinamajame Baikaliuko tvenkinyje, netoli Šilutės plento. Baikaliukas šiuo metu jau užpiltas, o ant jo iškilo prekybos centras.

Atgavus maldos namus, suniokotą bokštą nuspręsta palikti ten pat, kur jį atvežė bažnyčios naikintojai.

Juokaujama, kad tai bus nemenka mįslė ateities archeologams, kurie kada nors galbūt jį atkas.

Juos turėtų gerokai nustebinti, o kur dingo pati bažnyčia, kad liko tik bokštas?

„Ar tame tvenkinyje galėjo būti sumesta daugiau naikinamos bažnyčios daiktų, nežinia, nes dokumentuose tai nefiksuota. Likę tik žmonių pasakojimai, kuriuos reikia tikrinti, bet vargiai mes ką nors beatseksime“, – abejojo M. Šlaustas.

Kryžių iškėlė per parą

Kleboną labiausiai stebino, kad paskelbus apie bažnyčios sugrąžinimą tikintiesiems, per parą buvo išardytos ir išneštos salės kėdės, nuimtas užrašas „Liaudies filharmonija“ ir iškeltas kryžius.

O kitą rytą, prieš 35 metus, ant scenos aukotos mišios, kurių žmonės klausėsi stovėdami.

Paskui pamažu radosi altorius, freskos, klauptai, varpai, atstatytas bažnyčios bokštas.

Šiandien Marijos Taikos Karalienės bažnyčia ne tik šventykla, ilgos kovos už savo tikėjimą ir valstybės laisvę simbolis, bet ir priedanga, jei jos prireiktų karo atveju.

Kol kas toje priedangoje laiką leidžia jaunieji skautai, čia saugomi ir patys pirmieji maldos namams žmonių dovanoti kryžiai ir šventųjų skulptūros – dramatiškos bažnyčios istorijos liudijimai.

Festivalio iniciatorė ir įkūrėja yra Klaipėdos chorinė bendrija "Aukuras", kuri kartu su Marijos Taikos Karalienės bažnyčia iki šiol jį rengia.

Festivalis tapo tradicija, vienijančia bažnytinius chorus, kurie yra neatsiejama ir bažnytinės liturgijos, ir chorinio meno dalis.

Kalėdinių giesmių festivalio koncertas šiemet vyks gruodžio 29 d. 16 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6)

Jame dalyvaus Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo ansamblis "Schola Cantorum de Regina Pacis" (vadovas Vidmantas Budreckis), Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios jaunimo choras "Žiburys" (vadovė ir vargonininkė Jurgita Arlauskienė), Marijos Taikos Karalienės bažnyčios senosios muzikos vokalinis ansamblis "decOrata" (vadovas Vilimas Norkūnas), Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčios choras (vadovė Birutė Gedminaitė), Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Sumos choras (vadovė ir vargonininkė Laura Gedgaudaitė-Domarkienė), Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras "Kristale" (vadovė Kristina Rimienė), Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios moterų choras "Jūrasmiltė" (vadovė Rita Rušinskienė), Plungės M. Oginskio meno mokyklos berniukų ir jaunuolių choras (vadovė Rita Urniežienė), Rietavo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios choras "Ad lucem" (vadovas ir vargonininkas Juozas Barsteiga), Klaipėdos universiteto mišrus choras "Pajūrio aidos"(vadovas doc. Algirdas Šumskis).

Festivalis užsibaigs Mišiomis, kurios prasidės 18 val., jose giedos festivalio dalyvių jungtinis choras.

"Tikimės, kad ir šiųmetis Kalėdinių giesmių festivalis praturtins ir papuoš šią didžią šventę, sutelks bendruomenę giesmių gėrio ir grožio pajautai, deramai įsilies į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą", – kviesdamas miestiečius į koncertą, kalbėjo chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas A. Šumskis.

Bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto teigimu, iki pastarojo pabrangimo kas mėnesį bažnyčios elektros išlaidos siekdavo apie 800 eurų, tad sprendimas įsirengti saulės baterijas buvo savalaikis.

Ypač nudžiugino pastarųjų dviejų mėnesių sąskaitos, jau pajungus elektrinę.

Labai realiai pajutome saulės elektrinės naudą.

"Dievas davė pakankamai saulės šviesos, tai mes pasigaminome tiek elektros, kad už ją mokėti tuos du mėnesius nieko nereikėjo, tik galios mokestį po 200 eurų. Iki pabrangimo, pavyzdžiui, vien už elektrą bažnyčiai šių metų vasarį mokėjome 1,4 tūkst. eurų. Jei nebūtų saulės elektrinės, sunku ir įsivaizduoti, kokių sąskaitų sulauktume. Labai realiai pajutome saulės elektrinės naudą", – džiaugėsi M.Šlaustas.

Dar pernai religinėms bendruomenėms Aplinkos ministerija pasiūlė dalyvauti atsinaujinančiosios energijos projekte ir ant bažnyčių stogų įrengti saulės baterijas.

Aplinkos ministerija religinėms bendruomenėms saulės elektrinei įrengti skyrė 80 proc. reikiamų lėšų, trūkstama dalimi turėjo pasirūpinti pačios bendruomenės.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijai reikėjo surinkti 11 tūkst. eurų.

Paskelbus, kad ketinama įrengti saulės elektrinę ant bažnyčios stogo ir tam trūksta pinigų, per nepilnus du mėnesius reikalinga suma buvo suaukota.

Ant rytinio bažnyčios stogo šlaito sumontuotos saulės baterijos, kurios nuo šių metų birželio jau gamina energiją.

Iš pradžių paskaičiuota, kad investicijos turėtų atsipirkti per penkerius metus, dabar, elektros kainoms šoktelėjus į viršų, atsipirkimas bus dar greitesnis, neabejoja klebonas.

Anot M.Šlausto, šitas projektas ne tik tausojantis gamtą ir aplinką, bet ir didelė finansinė parama pačiai parapijai, nes ji išsilaiko iš tikinčiųjų aukų, žmonių geros valios.

Ant bažnyčios pastatyta 44,8 kW galios elektrinė.

Suskaičiavus bendrą metinį elektros suvartojimą, panašu, kad pagamintos saulės energijos pertekliaus beveik nebus, bažnyčia ją sunaudos visą.

Dar pernai religinėms bendruomenėms Aplinkos ministerija pasiūlė dalyvauti atsinaujinančiosios energijos projekte ir ant bažnyčių stogų įrengti saulės baterijas.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčia – pirmoji regione, ant kurios stogo įrengta moderni saulės elektrinė.

Bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto teigimu, iki pastarojo pabrangimo kas mėnesį bažnyčios elektros išlaidos siekdavo apie pusę tūkstančio, o dabar jau – 800 eurų, tad sprendimas įsirengti saulės baterijas buvo savalaikis.

Šitas mūsų projektas ne tik tausojantis gamtą ir aplinką, bet tai bus didelė finansinė parama ir pačiai parapijai.

Iš pradžių paskaičiuota, kad investicijos turėtų atsipirkti per penkerius metus, dabar, elektros kainoms šoktelėjus į viršų, atsipirkimas bus dar greitesnis, neabejoja klebonas.

Aplinkos ministerija religinėms bendruomenėms saulės elektrinei įrengti skyrė 80 proc. reikiamų lėšų, trūkstama dalimi turėjo pasirūpinti pačios bendruomenės.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijai reikėjo surinkti 11 tūkst. eurų.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paskelbus, kad ketinama įrengti saulės elektrinę ant bažnyčios stogo ir tam trūksta pinigų, per nepilnus du mėnesius reikalinga suma buvo suaukota.

Ant rytinio bažnyčios stogo šlaito sumontuotos saulės baterijos, kurios nuo praėjusio penktadienio jau gamina energiją.

"Šitas mūsų projektas ne tik tausojantis gamtą ir aplinką, bet tai bus didelė finansinė parama ir pačiai parapijai. Manome, kad sąskaitos už elektrą mums tikrai bus mažesnės. Tai yra aktualu, nes parapija išsilaiko iš tikinčiųjų aukų, žmonių geros valios", – teigė bažnyčios klebonas.

Pastatyta 44,8 kW galios elektrinė. Suskaičiavus bendrą metinį elektros suvartojimą, panašu, kad pagamintos saulės energijos pertekliaus beveik nebus, bažnyčia ją sunaudos visą.

Galvojama ateityje saulės pagamintą elektros energiją panaudoti ir bažnyčiai šildyti, nes žiemos sezono metu per mėnesį šildymas kainuodavo iki 1,5 tūkst. eurų, dabar bus daugiau. Tačiau tam dar reikės papildomos įrangos.

Ši bažnyčia, ant kurios stogo sumontuotos saulės baterijos, – pirmoji ne tik Klaipėdoje, bet ir visame regione.

Kitur Lietuvoje jau yra tokias elektrines įsirengusių maldos namų.

Viena gražiausių žiemos švenčių tradicijų Klaipėdoje tapo Kalėdinių giesmių festivalis, kuris uostamiestyje vyksta jau keliolika metų.

Ir po šių Kalėdų Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje klaipėdiečiai turėjo galimybę išgirsti stulbinantį sakralinės muzikos koncertą, kuriame giedojo šios bažnyčios grigališkojo choralo ansamblis "Schola Cantorum de Regina Pacis", Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios parapijos jaunimo choras "Žiburys", Kalvarijos asociacijos "Skambėjimas" choras "Sonantem", Rietavo Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios choras "Ad lucem", Plungės mišrus choras "Plungė", Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Sumos choras, Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras "Totus tuus", Klaipėdos universiteto mišrus choras "Pajūrio aidos", Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos mišrus choras "Laudamus".

Pirmasis Kalėdinių giesmių festivalis uostamiestyje įvyko 2007-aisiais.

Jį rengia Klaipėdos miesto chorinė bendrija "Aukuras" kartu su Marijos Taikos Karalienės bažnyčia.

Anot šios bendrijos vadovo Algirdo Šumsko, festivalis tapo gražia tradicija, vienijanti bažnytinius chorus, skatinanti chorų meninį meistriškumą ir dalyvavimą visuomenės dvasiniame bei kultūriniame gyvenime.

"Bažnytiniai chorai yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, puoselėjanti dvasines vertybes ir chorinio dainavimo bei bažnytinio giedojimo tradicijas, jie vienija mus, sutelkia giesmei, dainai bei liudija šios gilios tradicijos, kuri glaudžiai susieta su mūsų buitimi ir būtimi, tvarumą", – tvirtino festivalio organizatorius A.Šumskis.

Rumpiškės gatvėje veikianti bažnyčia iki šiol neturi savo parapijos namų. Juos planuojama statyti akmenine tvora aptvertoje teritorijoje.

Bet prieš tai laukia daug darbų. Vienas jų – viešai aptarti statybos projektą ir apsvarstyti projektinius pasiūlymus.

Architekto Sauliaus Plungės projektas numato trijų aukštų pastatą, kuris turėtų išaugti tarp bažnyčios ir klebonijos, esančios pačiame šventoriaus gale.

Projektuojamus parapijos namus sudarys dvi pagrindinės patalpų grupės. Tai – parapijos centras su parapijos sale bei keturi butai, skirti kunigams. Ten pat numatyta įrengti garažą ir vietas automobiliams.

Prie parapijos namų pastatysime mūsų angelo skulptūrą. Tai bus prieglobstis visiems, žmonės čia laukiami.

Statyboms trukdys šventoriuje esantis viešasis tualetas ir šeši medžiai.

Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas pasakojo, kad parapijos namai turėtų būti patogūs neįgaliesiems, į patalpas antrame aukšte jie galės pakilti liftu.

"Aptarimo metu norėsime sužinoti, gal kas nors turi savo pasiūlymų ir pastebėjimų. Jei kas turės gražių idėjų ir apie parapijos namų veiklą, apie tai kalbėsime ateityje. Tai bus namai, skirti bažnyčios socialinei veiklai, viskas bus daroma bendruomenės poreikiams, įvairių grupių užsiėmimams bei bendruomeniniams renginiams. Pastatas bus mūsų teritorijoje, visiškai niekam neužstos. Architektas priderino būsimo pastato stilių prie bažnyčios, turėtume jausti šių dviejų pastatų vienovę. Prie parapijos namų pastatysime mūsų angelo skulptūrą. Tai bus prieglobstis visiems, žmonės čia laukiami", – planais dalijosi M.Šlaustas.

Mindaugas Šlaustas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klebonas vardijo, kad į parapijos namus persikels organizacija "Caritas", senjorų klubas, įvairių priklausomybių turinčių anoniminių narių grupės, čia bus klasės vaikų katechezei.

Jaunimo ir neformaliojo vaikų švietimo grupės darbuosis bažnyčios patalpose.

Kol kas nežinia, kas finansuos statybas. Tikimasi, kad dalį lėšų paaukos tikintieji ir miesto įmonės, galbūt pavyks gauti pinigų ir kreipiantis į įvairius fondus.

Iki kitų metų vasaros pabaigos tikimasi parengti statybos projektą ir gauti leidimus. Statybų pradžia priklausys nuo surinktų lėšų.

Savo parapijos namus planuoja statyti ir Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia. Jie turėtų atsirasti buvusios medinės prieš nemažai metų sudegusios bažnytėlės vietoje.

Atsipirks per penkmetį

Religinėms bendruomenėms Aplinkos ministerija pasiūlė dalyvauti atsinaujinančios energijos projekte ir ant bažnyčių stogų įrengti saulės baterijas.

Jos iki rudens pabaigos turėtų atsirasti ir ant Klaipėdos bažnyčios stogo.

"Kas mėnesį bažnyčios elektros išlaidos siekia apie 500 eurų. Su parapijos taryba pasitarėme ir nusprendėme įsirengti saulės elektrinę. Pagal blogiausią scenarijų, mūsų investicijos turėtų atsipirkti per penkerius metus, bet mes tikimės, kad ta saulės energija duos didesnę grąžą", – kalbėjo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas.

Teks rinkti aukas

Aplinkos ministerija religinėms bendruomenėms saulės elektrinei įrengti skiria 80 proc. reikiamų lėšų, trūkstama dalimi turėtų pasirūpinti pačios bendruomenės.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijai reikėtų surinkti 11 tūkst. eurų.

Pagal statistiką, šioje parapijoje gyvena apie 14 tūkst. katalikų. Jei kiekvienas paaukotų po vieną eurą, sumą pavyktų surinkti labai greitai. Tačiau bažnyčią lanko tik penki procentai tikinčiųjų.

"Kartais atrodo, kad bažnyčia vis prašo pinigų, bet čia juk visų mūsų labui. Būtent Marijos Taikos Karalienės bažnyčia yra pastatyta paprastų žmonių lėšomis, jų rankomis, dabar ją tereikia išlaikyti dėl savo pačių dvasios stiprybės. Būtų gerai, kad tėvų taip sunkiai sukurta ir iškovota bažnyčia toliau būtų puoselėjama tarnyste, malda ir kas kiek gali – auka", – kalbėjo bažnyčios klebonas.

Šalyje – jau ne naujiena

Ant rytinio bažnyčios stogo šlaito bus sumontuotos saulės baterijos, kurios ir gamintų atsinaujinančią energiją.

Viešieji pirkimai jau įvykę, yra laimėtojas, parengtas techninis projektas, dabar laukiama statybų leidimo, o tada prasidės darbai.

Pagal grafiką iki lapkričio turėtų būti viskas sumontuota.

Planuojama pastatyti 44,8 kW galios elektrinę.

Suskaičiavus bendrą metinį elektros suvartojimą, panašu, kad pagamintos saulės energijos pertekliaus nebus, bažnyčia ją sunaudos visą.

Galvojama ateityje saulės pagamintą elektros energiją panaudoti ir bažnyčiai šildyti, nes dabar žiemos sezono metu per mėnesį šildymas kainuoja iki 1,5 tūkst. eurų.

"Mūsų bažnyčia – pirmoji Klaipėdoje, kurioje bus sumontuotos saulės baterijos. Tačiau Lietuvoje jau yra bažnyčių, kurios įsirengė tokias elektrines, tad ir mes, remdamiesi jų patirtimi, nusprendėme dalyvauti projekte. Be to, mūsų šventyklos stogas tam tinkamas, tik patį stogą dar kai kuriose vietose reikės sutvirtinti", – kalbėjo klebonas M.Šlaustas.

Po sekmadienio vidurdienio mišių tikintieji neskubėjo skirstytis, jie rinkosi bažnyčios šventoriuje, kur buvo ruošiamasi šventinti naują ąžuolinį kryžių.

Šis naujas, 7 metrų aukščio simbolis, pakeitė senąjį Vilties kryžių, bažnyčios šventoriuje pastatytą dar 1988 m., kuris liudijo per visą sovietmetį klaipėdiečius nenustojus vilties atgauti už savo pinigus, savomis rankomis pastatytą bažnyčią.

Kai po J.Stalino mirties kilo savotiškas politinis atšilimas, sovietams reikėjo parodyti pasauliui, kad SSRS Konstitucijoje deklaruojama tikėjimo laisvė šioje šalyje tikrai egzistuoja.

Tad Klaipėdoje 1956 m. staiga leista statyti bažnyčią, pirmąją po karo visoje Sovietų Sąjungoje.

Leidimas naujos bažnyčios statyboms buvo gautas veikiausiai todėl, kad nomenklatūrinė komunistų viršūnėlė netikėjo, jog šventykla bus pastatyta.

Ir įvyko stulbinamas dalykas – bažnyčios statyboms žmonės patys surinko milžinišką tiems laikams sumą – 3,5 mln. rublių.

Vis dėlto lygiai prieš 60 metų naujai pastatyta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia per naktį prieš pat jos pašventinimo iškilmes (1960 m. rugpjūčio 15 d.) buvo atimta iš tikinčiųjų, o jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) bei Liudvikui Poviloniui (1910–1990) – sukurptos baudžiamosios bylos.

Pati bažnyčia, nuvertus bokštą ir čia pat vietoje suniokojus vargonus, kryžiaus kelio stotis bei kryžius, buvo paversta "liaudies filharmonija".

Ir tik po 30 metų bebokštė šventykla pagaliau buvo sugrąžinta Klaipėdos tikintiesiems ir atkurta pagal pirminį projektą.

Tai progai atminti buvo užsakytas medinis Vilties kryžius, šį pavasarį pamėginus jį restauruoti, nuvalyti senus dažus ir perdažyti, paaiškėjo, kad kryžius beviltiškai sutrūnijęs.

O meistrams pradėjus jį tvarkyti, lūžo. Todėl užsakytas naujas, su išraižytu Mergelės Marijos ir kūdikio siluetais.

Keturis rugsėjo sekmadienius iš eilės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje prieš vakaro mišias skambėdavo vargonų muzika.

Bažnyčioje vargonavo Laura Gedgaudaitė, dainavo prof. Valentina Vadoklienė (sopranas).

Buvo atliekami J. S. Bacho, G. Blohmo, D. Buxtehude’o ir M. K. Čiurlionio sakraliniai kūriniai vargonams.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį vargonų muzikos klausėsi keli šimtai žmonių, o dar prieš savaitę buvo susirinkę vos septyni klausytojai.

Šių koncertų tikslas buvo surinkti lėšų vargonų priežiūrai ir remontui.

Pasak parapijos klebono Mindaugo Šlausto, aukota kukliai – per mėnesį apie 200 eurų.

Kaip juokavo kunigas, užteks iš Vilniaus atvyksiantiems meistrams bent už degalus sumokėti.

Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vargonai yra elektriniai, o ne tradiciniai – vamzdiniai.

Pasakojama, kad pirmuosius originalius vargonus, kurie buvo įrengti bažnyčioje, šventyklos išniekintojai suniokojo prieš 60 metų, kai bažnyčia, vos ją pastačius už žmonių suaukotas lėšas, buvo atimta ir ten įkurta Liaudies filharmonija.

Žiūrėsime, į ką čia viskas išvirs, tada ir spręsime, ar atnaujinti sekmadienio vargonų muzikos koncertus.

Prieš nepriklausomybės atkūrimą, bažnyčią grąžinus tikintiesiems, čia įrengti elektriniai vargonai, atvežti iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Anot bažnyčios klebono, nuo jų pastatymo praėjo jau 30 metų, vargonus reikia paremontuoti ir išvalyti.

Tam lėšų tikėtasi surinkti iš aukų per sakralinės vargonų muzikos koncertus, kurie buvo rengiami bažnyčioje visą rugsėjo mėnesį.

Žmonės aukojo santūriai, tad ateityje tikimasi surengti daugiau koncertų.

"Kol kas spalio mėnesį koncertų neorganizuosime, nes, kiek girdėjome iš Vyriausybės, nuo spalio ketinama įvesti apribojimus kultūriniams renginiams ir koncertams. Žiūrėsime, į ką čia viskas išvirs, tada ir spręsime, ar atnaujinti sekmadienio vargonų muzikos koncertus", – kalbėjo M. Šlaustas.

Klaipėdoje 1956 m., gūdžiu sovietmečiu, staiga leista statyti bažnyčią, pirmąją po karo visoje Sovietų Sąjungoje.

Tuomet, jau po J. Stalino mirties, kilo savotiškas politinis atšilimas, sovietams reikėjo parodyti pasauliui, kad SSRS Konstitucijoje deklaruojama tikėjimo laisvė šioje šalyje tikrai egzistuoja.

Leidimas naujos bažnyčios statyboms buvo gautas, nes nomenklatūrinė komunistų viršūnėlė netikėjo, kad šventykla bus pastatyta.

Ir įvyko stulbinamas dalykas – bažnyčios statyboms žmonės patys surinko milžinišką tiems laikams sumą – 3,5 mln. rublių.

Vis dėlto lygiai prieš 60 metų naujai pastatyta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia per naktį prieš pat jos pašventinimo iškilmes (1960 m. rugpjūčio 15 d.) buvo atimta iš tikinčiųjų, o jos statytojams – šviesaus atminimo kunigams Bronislovui Burneikiui (1923–1991) bei Liudvikui Poviloniui (1910–1990) – sukurptos baudžiamosios bylos.

Pati bažnyčia, nuvertus bokštą ir čia pat vietoje suniokojus vargonus, kryžiaus kelio stotis bei kryžius, buvo paversta "liaudies filharmonija".

Ir tik po 30 metų bebokštė šventykla pagaliau buvo sugrąžinta Klaipėdos tikintiesiems ir atkurta pagal pirminį projektą.

Tai progai atminti buvo užsakytas medinis Vilties kryžius, kuris bažnyčios šventoriuje pastatytas dar 1988 m.

Šį pavasarį naujasis bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas sumanė šį kryžių restauruoti, nuvalyti senus dažus ir perdažyti.

Meistrams pradėjus kryžių tvarkyti, jis netikėtai lūžo.

"Senasis kryžius sutrūnijo, tačiau jis turi būti toje vietoje, todėl pas meistrą iš Ignalinos rajono užsakėme naują. Kryžių padarė ąžuolinį, jis aukštesnis, nei buvęs, jame išraižytas Mergelės Marijos su kūdikiu siluetas, vaizduojantis mūsų bažnyčios didžiąją freską", – pasakojo M. Šlaustas.

Šią savaitę kryžius bus pastatytas, o sekmadienį po vidurdienio mišių vyks jo šventinimo iškilmės.