Renginio metu padaryta virtinė pranešimų, skirtų didesnei pilietinei atsakomybei ir didesniam saugumui.

Iki antrosios ir paskutinės E. Macrono kadencijos pabaigos yra likę daugiau nei treji metai. Pastarosiomis savaitėmis, dėl krizių virtinės ir augančio kraštutinių dešiniųjų iššūkio reikalai prezidentui klostėsi nelabai palankiai.

Praėjusią savaitę jis pristatė naują ministrų kabinetą su aiškiu pasvirimu dešinėn, jauniausiu per šalies istoriją ministru pirmininku paskirdamas 34 metų Gabrielį Attalį (Gabrielį Atalį), o dabar surengė išsamią spaudos konferenciją vidaus auditorijai – pirmą per pusę dešimtmečio.

Jis paskelbė apie bandymą, po kurio per ateinančius dvejus metus mokyklinės uniformos gali tapti privalomos, pasakė, kad visi vaikai turėtų išmokti Prancūzijos himną „Marselietė“ (La Marseillaise), ir pristatė idėją visiems moksleiviams išeiti dramos kursą.

„Esu įsitikinęs, kad turime pagrindo sėkmei pasiekti [...]. Mūsų vaikai gyvens geresniame rytojuje, nei mes gyvename dabar“, – sakė E. Macronas žurnalistams, susirinkusiems po Eliziejaus rūmų sietynais.

„Prancūzija bus stipresnė [...], jei būsime vieningesni, jei iš naujo išmoksime laikytis tų pačių vertybių, bendros kultūros, pagarbos klasėje, gatvėje, viešajame transporte ir parduotuvėse“, – sakė prezidentas stebint naujajai vyriausybės komandai.

Plintantis smurtas

Tarptautiniame fronte E. Macronas pažadėjo tolesnę paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

„Man didžiausia rizika yra Rusijos agresijos karas Ukrainoje, – sakė jis. – Negalime leisti Rusijai laimėti, nes tuomet kiltų klausimas dėl paties Europos ir visos Rusijos kaimynystės saugumo.“

E. Macronas taip pat kalbėjo apie riziką, kad dėl Gazos Ruože vykstančio Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karo smurtas Viduriniuose Rytuose gali plisti.

„Operacijų tęsimas taip, kaip jos vykdomos šiandien, reiškia rizikavimą ilgam laikui, turint galvoje, kaip tai veikia visą regioną ir paties Izraelio saugumą“, – sakė jis.

E. Macronas pridūrė, kad norėdamas išvengti bet kokios smurto eskalacijos šiame regione Paryžius nusprendė neprisidėti prie JAV ir Britanijos smūgių Irano remiamiems husių sukilėliams Jemene.

Amerikiečių ir britų pajėgos husių sukilėlius bombarduoja nuo penktadienio, reaguodamos į husių raketų atakas prieš laivus gyvybiškai svarbiuose laivybos keliuose, dažnėjančias po karą Gazos Ruože išprovokavusių „Hamas“ spalio 7-osios atakų Izraelyje.

„Atlaidumas“

E. Macronas skyrė dėmesio net kasdieniam šeimų gyvenimui – paskelbė norintis reguliuoti tai, kaip maži vaikai naudoja ekranus. Tačiau kol kas neaišku, kaip vyktų toks reguliavimas.

Prezidentas taip pat pažadėjo užtikrinti tvarką geresne šalies sienų kontrole, kova su necivilizuotu elgesiu padvigubinant policijos patruliavimą gatvėse, kova su narkotikais, kova su radikaliu islamu.

Komentaras pasirodė per jo vyriausybės pertvarkymą paskirtai švietimo ir sporto ministrei Amelie Oudea-Castera (Ameli Udėja-Kastera) sulaukiant griežtos kritikos dėl sprendimo visus tris savo vaikus išsiųsti į privačią mokyklą.

Ministrė sakė, jog vieną savo vaiką į privačią mokyklą užrašė dėl mokytojų ir kitų darbuotojų trūkumo jo valstybinėje mokykloje.

Antradienį ji buvo garsiai nušvilpta, kai apsilankė buvusioje sūnaus mokykloje norėdama išsiaiškinti su mokytojais.

E. Macronas, jau kritikuojamas dėl to, kad į svarbiausius valstybės postus nebuvo paskirta moterų, spaudos konferencijoje sakė, kad ministrės komentarai buvo netaktiški ir kad ji teisingai pasielgė vėliau atsiprašiusi.

Tačiau ministrei stebint, E. Macronas sakė jaučiantis jai atlaidumą, nes savo kadencijos pradžioje ir pats yra įžeidęs žmonių, „ypač moterų“.

Nuogąstavimai dėl kraštutinių dešiniųjų

E. Macronas, kurį oponentai kaltina atstumo išlaikymu ir net monarchinėmis tendencijomis, lankydamasis užsienyje reguliariai atsakinėja į reporterių klausimus, tačiau beveik niekada nerengdavo išsamių spaudos konferencijų namuose.

E. Macronas tikisi perkrauti savo antrą kadenciją, kai neturi parlamentinės daugumos, kai vyko masiniai protestai prieš pensijų reformą ir kai jo stovyklą skaldė nesutarimai dėl imigracijos įstatymo projekto.

Pasak analitikų, Eliziejaus rūmai nerimauja, kad kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN), vadovaujamas Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir jos protežė, 28 metų Jordano Bardella (Žordano Bardela), galėtų įveikti E. Macroną remiančias jėgas ne tik Europos rinkimuose birželį, bet ir 2027 metų prezidento rinkimuose.

E. Macronas kaltina RN tuo, kad jis esą yra kolektyvinio nuskurdinimo ir melo partija.

„Man malonu, kad galėjau užkirsti kelią šiai operacijai [įveikdamas kraštutinius dešiniuosius 2022-ųjų prezidento rinkimuose], ir darysiu viską, kad tai tęstųsi, nes tai gerai šaliai“, – sakė E. Macronas.

Tačiau M. Le Pen socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad E. Macrono „didelis susitikimas su tauta“ paprasčiausiai buvo daugiau kaip dvi nepabaigiamo plepėjimo valandos be vizijos ir be sprendimų labai svarbioms prancūzų problemoms.

Buvusi kandidatė į prezidentus kartu su kitais 26 partijos „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) nariais ateinantį kovą atsidurs teisiamųjų suole – visi jie kaltinami sukūrę ES pinigų pasisavinimo sistemą, kad galėtų samdyti darbuotojus Prancūzijoje.

Tyrimas dėl fiktyvių darbo vietų pradėtas 2015 metais. Prokurorai teigia, kad nuo 2004-ųjų tuometinio „Nacionalinio fronto“ europarlamentarai, įskaitant M. Le Pen, dalyvavo fiktyvių darbo vietų schemoje.

Tarp kaltinamųjų yra ir M. Le Pen tėvas Jeanas Mari Le Penas, vienas iš sėkmingiausios Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos įkūrėjų.

Pati partija, kaip juridinis asmuo, įtariama gavusi neteisėtų lėšų ir buvusi sukčiavimo bendrininke.

M. Le Pen 2017 ir 2022 metais prezidento rinkimuose užėmė antrąją vietą po Emmanuelio Macrono, o 2027-aisiais gali dar kartą bandyti laimėti. Iki 2021 metų ji buvo partijos pirmininkė, o dabar vadovauja jos parlamentinei frakcijai.

Jai pateikti kaltinimai dėl turto pasisavinimo ir susitarimo sukčiauti.

Sprendimą atiduoti bylą į teismą priėmė du tyrimą atliekantys Prancūzijos finansinių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo skyriaus magistratai.

Asmenų grupė kaltinama tuo, kad naudojo ES parlamentines lėšas apmokėti padėjėjams, kurie iš tikrųjų dirbo „Nacionalinio susivienijimo“ partijai, kuri anksčiau vadinosi „Nacionalinis frontas“.

M. Le Pen, kuri po išrinkimo į Prancūzijos parlamentą 2017 metais atsistatydino iš Europos Parlamento narės pareigų, šiuos kaltinimus neigia.

Už šiuos kaltinimus gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė ir bauda, kuri gali būti dvigubai didesnė už pasisavintas lėšas.

Jei teismas pripažintų teisiamuosius kaltais, kartu galėtų paskelbti M. Le Pen negalinčia eiti valstybinių pareigų iki 10 metų, o tai sugriautų jos planus ketvirtą kartą siekti Prancūzijos prezidento posto.

2018 metais EP apskaičiavo, kad nuo 2009 iki 2017 metų buvo pasisavinta 6,8 mln. eurų.

Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Tačiau Taryba atmetė šešis mažesnės reikšmės pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą priversti dideles bendroves skelbti duomenis apie tai, kiek jos turi vyresnių nei 55 metų darbuotojų, ir atskirą idėją sukurti specialią darbo sutartį, skirtą vyresnio amžiaus darbuotojams.

Šis Konstitucinės Tarybos sprendimas laikomas E. Macrono pergale, tačiau analitikai sako, kad ji 45 metų prezidentui brangiai atsiėjo asmeniškai. Jie taip pat primena apie žalą, kuri buvo padaryta šaliai ir jos ekonomikai dėl ne vieną mėnesį vykusių kartais smurtinių protestų, per kuriuos buvo sužeisti šimtai žmonių.

Prezidento palaikymo reitingai yra priartėję prie žemiausio lygio, o daugelį rinkėjų papiktino jo sprendimas nepaisant visuomenės nuomonės pasinaudoti prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kad teisės aktas būtų priimtas be balsavimo.

Policijos prognozėmis, Paryžiuje penktadienio vakare turėtų susirinkti iki 10 tūkst. žmonių, tarp kurių, kaip manoma, bus ir keli šimtai kairiojo sparno radikalų, tad gali būti naujų susirėmimų.

Kol kas neaišku, ar ne vieną mėnesį trukusi profsąjungų kova prieš pensijų reformą tęsis. Profsąjungų lyderiai penktadienį sakė, jog paisys teismo sprendimo.

Tačiau Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), labiausiai į kairę pasislinkusios partijos „Nepalūžusi Prancūzija“ lyderis, tviteryje parašė, jog „kova tęsiasi ir privalo stiprėti“.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) savo ruožtu pareiškė, jog, nepaisant Tarybos penktadienį priimto sprendimo, reformos likimas „nėra nuspręstas“.

Šalies vidaus reikalų ministerijos duomenimis, ketvirtadienį, paskutinę prieš lemiamą teismo sprendimą profsąjungų organizuotą demonstracijų dieną, visoje šalyje į gatves išėjo apie 380 tūkst. žmonių.

Tačiau jų buvo gerokai mažiau nei, jos teigimu, beveik 1,3 mln. susirinkusių mitinguotojų per patį protestų įkarštį kovo mėnesį.

Pastarosiomis savaitėmis judėjimas silpnėjo – panašu, kad žmonės vis labiau praranda ryžtą aukoti darbo užmokestį, kad galėtų streikuoti ar dalyvauti mitinge.

Tuo tarpu Konstitucinė Taryba penktadienį priėmė dar vieną sprendimą – atmetė opozicijai priklausančių įstatymų leidėjų pasiūlymą surengti referendumą dėl alternatyvaus pensijų įstatymo, kuriame pensinis amžius nebūtų pakeistas.

Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.

M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) 577 vietų parlamente turės 89 vietas. Ankstesnės sudėties Nacionaliniame Susirinkime ši politinė jėga turėjo aštuonis deputatus.

Kitoje politinio spektro pusėje esantis kairiųjų aljansas NUPES, vadovaujamas kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeano-Luco Melenchono (Žano Liuko Melanšono), gavo 131 vietą ir bus didžiausia opozicinė jėga parlamente.

E. Macrono koalicija „Kartu“ (Ensemble) užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą.

Dėl sėkmingo M. Le Pen partijos RN ir J.-L. Melenchono koalicijos, kurią sudaro jo paties kraštutinių kairiųjų judėjimas „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI), socialistai, žalieji ir komunistai, pasirodymo E. Macronui bus sunkiau įgyvendinti savo darbotvarkę, dėl kurios jis buvo gegužę buvo perrinktas antrai kadencijai, įskaitant pažadus mažinti mokesčius ir pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų.

„Dabar Emmanuelis Macronas yra mažumos prezidentas. ... Jo pensijų reformos planas palaidotas, – pirmadienį sakė švytinti M. Le Pen Henen Bomone – savo bastione šiaurės Prancūzijoje, kur ji buvo perrinkta į parlamentą dar vienai penkerių metų kadencijai. – Tai istorinė pergalė (...) seisminis įvykis“.

„Į parlamentą ateiname kaip labai stipri frakcija, todėl reikalausime visų mums priklausančių postų“, – kalbėjo ji.

Pasak M. Le Pen, RN, kaip didžiausia parlamentinė partija (E. Macronas ir J.-L. Melenchonas vadovauja koalicijoms), sieks vadovauti įtakingam parlamento finansų komitetui – vienam iš aštuonių komitetų, prižiūrinčių nacionalinį biudžetą.

Ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) sekmadienį vakare užsiminė, kad E. Macrono aljansas sieks rasti „gerų kompromisų“ su įvairių politinių jėgų įstatymų leidėjais.

Pats E. Macronas rinkimų rezultatų kol kas nekomentavo.

Jo vyriausybė vis dar galės valdyti, bet tik derėdamasi su įstatymų leidėjais. Centristai gali bandyti derėtis kiekvienu konkrečiu atveju su centro kairės ir konservatorių partijos įstatymų leidėjais, siekdami, kad opozicijos įstatymų leidėjų nebūtų pakankamai daug, kad jie galėtų atmesti siūlomas priemones.

Vyriausybė taip pat kartais gali pasinaudoti Konstitucijoje numatyta specialia priemone ir priimti įstatymą be balsavimo.

Panaši situacija susiklostė 1988 metais valdant socialistų prezidentui Francois Mitterrand'ui (Fransua Miteranui), kuris, norėdamas prastumti įstatymus, turėjo tartis dėl paramos su komunistais arba centristais.

Komentuodamas rinkimų rezultatus, Turkijos vadovas sakė, jog pasaulis dėl ekstremizmo ir taip nukentėjo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusį sekmadienį buvo perrinktas antrai kadencijai, tačiau M. Le Pen surinko istoriškai aukštą balsų skaičių – 41,5 procento.

R. T. Erdoganas, anksčiau su E. Macronu svaidęsis aštriomis replikomis, gyrė rinkimų rezultatus.

„Kalbant korektiškai, ekstremistinių jėgų pašalinimas ir pralaimėjimas Prancūzijos prezidento rinkimuose, mano nuomone, yra pergalė, nes tai, ką kenčiame dabar, yra dėl ekstremizmo“, – Turkijos vadovą citavo dienraštis „Hurriyet“ ir keletas kitų žiniasklaidos priemonių.

R. T. Erdoganas teigė tikėjęsis, jog E. Macronas laimės, ir gyrė Prancūzijos prezidentą už „labai protingą“ rinkimų kampaniją, ypač per debatus.

„Duok Dieve, dėl šių rinkimų rezultatų mūsų santykiai taps geresni“, – sakė jis.

Per pastaruosius kelerius metus Turkija buvo įsivėlusi į eilę ginčų su Prancūzija ir kitomis ES šalimis, pradedant nuo įtampos rytinėje Viduržemio jūros dalyje, baigiant ginčijamu Kalnų Karabacho regionu.

Ginčas paaštrėjo 2020-aisiais, kai Prancūzija po kelių išpuolių jos teritorijoje ėmėsi griežtų veiksmų prieš islamistinį ekstremizmą.

Pamaldus musulmonas R. T. Erdoganas tuomet apibūdino E. Macroną kaip „bėdą Prancūzijai“ ir sakė tikintis, kad Prancūzija juo „kuo greičiau atsikratys“.

53 metų M. Le Pen pažadėjo „tęsti“ savo politinę karjerą ir žadėjo „niekada neapleisti“ Prancūzijos, kai tyrimai parodė, jog ji pralaimi, surinkusi apie 42 proc. balsų, o E. Macronui prognozuojama apie 58 procentus.

„Idėjos, kurioms mes atstovaujame, pasiekė naujas aukštumas... patys šie rezultatai žymi tviskančią pergalę“, – ji sakė miniai savo šalininkų per rinkimų nakties renginį.

M. Le Pen, kaip ir per pirmąjį turą iš kovos iškritę kandidatai, ragino dabar susitelkti į pastangas trikdyti E. Macrono antrąją kadenciją sustiprinant savo pozicijas per birželį vyksiančius parlamento rinkimus.

„Šį vakarą pradedame didžiąją kovą dėl parlamento rinkimų“, – pareiškė M. Le Pen. Ji pridūrė esanti nusiteikusi „viltingai“ ir paragino prezidento oponentus šlietis prie jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN).

Abu kandidatai prieš antrąjį rinkimų ratą stengėsi patraukti į savo pusę griežtai kairiosios stovyklos vadovo Jeano-Luco Melenchono (Žano Liuko Melanšono) rėmėjus, kai šis per pirmąjį turą vos neaplenkė M. Le Pen.

M. Le Pen sugebėjo laimėti truputį didesnį darbininkų klasės rinkėjų pasitikėjimą, rodo rinkimų dieną atlikta beveik 6 000 žmonių apklausa, surengta agentūros „Opinionway“. Tuo metu E. Macronas galėjo džiaugtis patogiu pranašumu visuose kituose visuomenės sluoksniuose.

Visgi stiprus M. Le Pen pasirodymas sekmadienį dar kartą pademonstravo, kad tradicinis Prancūzijos „respublikonų frontas“, sudarytas iš pagrindinę politikos kryptį remiančių rinkėjų, nusistačiusių prieš kraštutinę dešiniąją stovyklą, subyrėjo.

Be to, balsavusiųjų dalis buvo taip pat dviem procentiniais punktais mažesnė nei tuo pat metu per pirmąjį turą balandžio 10-ąją, kai į antrąjį turą pateko perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Pasak analitikų, nedalyvauti rinkimuose šįkart gali net 26–28 proc. rinkėjų, nors nesitikima, kad bus pasiektas 1969 metų rinkimų antro turo antirekordas, kai prie balsadėžių nepasirodė 31,1 proc. rinkėjų. Ekspertai įspėjo, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali pakreipti galutinį rezultatą bet kuria linkme, nors per pastarąsias dvi savaites viešosios nuomonės apklausos rodė, kad E. Macronas yra užtikrintas lyderis.

Balsavimo teisę turi apie 48,7 mln. prancūzų.

Rinkimų apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarė sekmadienį 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis po 12 valandų, o iš karto po to bus paskelbtos prognozės, paprastai gana tiksliai atspindinčios rezultatus.

Jei rinkimus laimės E. Macronas, antrąją kadencija per pastaruosius du dešimtmečius užsitikrinęs prezidentas turėtų kreiptis į šalininkus Paryžiaus centre esančiame Marso lauke prie Eifelio bokšto.

Remiantis kai kuriomis apklausomis, E. Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą maždaug 10 procentinių punktų lenkė M. Le Pen.

2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart E. Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų.

Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

E. Macronas į rinkimus eina turėdamas pakankamą pranašumą prieš M. Le Pen, kurį įtvirtino per įnirtingas paskutines rinkimų kampanijos dienas, be kita ko, priešrinkiminiuose debatuose surengdamas pasirodymą be jokių užuolankų.

Tačiau analitikai perspėjo, kad E. Macronas, kuris 2017 metais būdamas 39-erių tapo jauniausiu lyderiu šiuolaikinėje šalies istorijoje, negali nieko laikyti savaime suprantamu dalyku, nes rinkėjų aktyvumas yra labai svarbus pergalei pasiekti.

Visų pirma jis turi užtikrinti, kad kairiųjų pažiūrų rinkėjai, kurie balandžio 10 dieną vykusiame pirmajame ture balsavo už kitus kandidatus, nenuleis nosies ir palaikys centristą, buvusį investicijų bankininką, kad užkirstų kelią M. Le Pen atėjimui į valdžią.

Rinkimų apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarė sekmadienį 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis po 12 valandų, o iš karto po to bus paskelbtos prognozės, paprastai gana tiksliai atspindinčios rezultatus.

Balsavimo teisę turi apie 48,7 mln. prancūzų.

Atsižvelgiant į laiko skirtumą nuo žemyninės Prancūzijos, užjūrio teritorijose, kuriose gyvena beveik trys milijonai prancūzų, balsavimas prasidėjo anksčiau.

Šeštadienio vidudienį Paryžiaus laiku mažytėje Sen Pjero ir Mikelono saloje, esančioje netoli Kanados pakrantės, pirmasis balsavo 90 metų vyras.

Vėliau balsavimas prasidėjo Prancūzijos salose Karibų jūros regione ir Pietų Amerikos teritorijoje – Prancūzijos Gvianoje, vėliau – Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenyno teritorijose, o galiausiai prisijungė žemyninė dalis.

Mažas rinkėjų aktyvumas

Pats E. Macronas aiškiai leido suprasti, kad rinkimų baigtis nėra aiški. Jis priminė rinkėjams apie anksčiau pasaulį sukrėtusius rinkimų rezultatus, kai 2016 metais britai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, o amerikiečiai prezidentu išrinko Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

„Prisiminkite, ką sakė britai likus valandoms iki „Brexito“ referendumo arba JAV prieš ateinant D. Trumpui: „Aš nebalsuosiu. Kokia prasmė?“ Galiu pasakyti, kad jau kitą dieną jie pasigailėjo“, – E. Macronas sakė televizijai „France 5“.

„Taigi, jei norite išvengti neįsivaizduojamo ar to, kas jums nepriimtina, rinkitės patys“, – paragino jis.

Pasak analitikų, nedalyvauti rinkimuose šįkart gali net 26–28 proc. rinkėjų, nors nesitikima, kad bus pasiektas 1969 metų rinkimų antro turo rekordas, kai prie balsadėžių nepasirodė 31,1 proc. rinkėjų.

Ultrakairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, atsisakė paraginti milijonus savo sekėjų palaikyti E. Macroną, nors ir sakė, kad negalima atiduoti nė vieno balso už M. Le Pen.

Be to, rinkėjų aktyvumą gali paveikti daugelyje Prancūzijos regionų besitęsiančios mokyklinės Velykų atostogos.

Politinių studijų centro CEVIPOF direktoriaus Martialio Foucault (Marsialio Fuko) teigimu, kuo didesnis bus susilaikiusiųjų skaičius, tuo labiau mažės atotrūkis tarp E. Macrono ir M. Le Pen. Jis pavadino tai „realiu pavojumi“ prezidentui.

Pirmieji rinkėjų aktyvumo rodikliai bus atidžiai stebimi užjūrio teritorijose, kur vidutinės pajamos yra mažesnės nei žemyninėje Prancūzijoje ir kurios pirmajame ture iš esmės palaikė J.-L. Melenchoną.

Pavyzdžiui, Naujojoje Kaledonijoje vidurdienį (4 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas siekė tik 18,2 procento. Pirmieji rinkėjų aktyvumo Prancūzijos žemyninėje dalyje skaičiai bus paskelbti 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Daug pastatyta ant kortos

Tiek Prancūzijai, tiek Europai daug pastatyta ant kortos: E. Macronas žada reformas ir glaudesnę ES integraciją, o M. Le Pen, kuri nori tapti pirmąja moterimi Prancūzijos prezidento poste, primygtinai reikalauja pokyčių bloke, ką oponentai vadina „Frexitu“ (Prancūzijos pasitraukimu iš Bendrijos) kitu vardu.

E. Macronas taip pat prieštaravo M. Le Pen planui uždrausti viešai dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus, nors jos komanda prieš balsavimą atsitraukė nuo šio pasiūlymo, sakydama, kad tai nebėra „prioritetas“.

Jie taip pat susikirto dėl Rusijos: E. Macronas siekė vaizduoti M. Le Pen kaip nesugebėsiančią kovoti su Maskvos invazija į Ukrainą dėl paskolos, kurią jos partija paėmė iš Rusijos ir Čekijos banko.

Jei E. Macronas laimės, jis taps pirmuoju perrinktu prancūzų prezidentu nuo 2002 metų. Tuomet į prezidento postą buvo perrinktas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas), įveikęs M. Le Pen tėvą Jeaną-Marie (Žaną Mari), kuris pribloškė politinį isteblišmentą, patekęs į antrąjį rinkimų turą.

Jei bus išrinktas, E. Macronas turėtų kreiptis į šalininkus Paryžiaus centre esančiame Marso lauke prie Eifelio bokšto.

Remiantis kai kuriomis apklausomis, E. Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą maždaug 10 procentinių punktų lenkė M. Le Pen.

2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart E. Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų.

Šešios katės

Kai 2011 m. iš savo tėvo perėmė vadovavimą Nacionaliniam frontui (kuris galiausiai jos iniciatyva tapo Nacionaliniu sambūriu), ji dėjo daug pastangų, kad su ekstremistinėmis jėgomis neretai asocijuojama partija pakiltų į naują valdžios lygmenį.

Neigiamas M.Le Pen požiūris į imigraciją ir siekis būstus ar darbo vietas užtikrinti pirmiausia Prancūzijos piliečiams tebėra kraštutiniams dešiniesiems ir aršiems nacionalistams artima strategija, tačiau politikė pastaruoju metu demonstruoja nuosaikų, prieinamą populizmo įvaizdį.

Valdysiu šalį kaip mama – be ekstravagancijos ir su sveiku protu.

„Taip, aš esu profesionali kačių augintoja, tam tikra prasme esu ūkininkė“, – sausį sakė ji interviu „France Inter“. M.Le Pen turi šešias kates, kurios rodomos jos „TikTok“ vaizdo įrašuose ir netgi specialioje privačioje „Instagram“ paskyroje.

Kai politologė Chloé Morin pernai Lilio rinkėjų kolegijos paklausė, koks yra šios politikės įvaizdis, dauguma paminėjo kates. Juk kas nepasitikėtų kates mylinčia dama? Atrodo, kad su M.Le Pen besivaržantis dabartinis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dėl pastarosios požiūrio į imigrantus ir musulmonus jos programą vadina rasistine, nebuvo įtikintas.

Politikės tėvas Jeanas-Marie Le Penas, kuris 2002 m. pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą ir buvo nubaustas, nes 82 proc. rinkėjų atmetė jo politiką kaip toksišką, nuo 1987 m. ne kartą kalbėjo apie nacių dujų kameras ir holokaustą tiesiog kaip apie Antrojo pasaulinio karo istorijos detalę.

Šiandien M.Le Pen rinkimų kampanijoje gausu šūkių „Prezidentė Marine“ ir „Visiems prancūzams“. Nėra nė užuominos apie Le Pen pavardę, todėl analitikai sutinka: prekės ženklo išvalymas beveik baigtas.

Užgrūdino gyvenimas

BBC primena, kad jai buvo aštuoneri, kai pirmą kartą suprato, kas yra jos tėvas, išgyvenusi 1976 m. bombardavimą, smarkiai apgadinusį M.Le Pen šeimos butą Paryžiaus centre. Politikė savo autobiografijoje aprašė, kaip ji ir dvi vyresnės jos seserys drebėjo suklupusios ant kelių ir susikibusios už rankų, kai išgirdo tėvą šaukiantį: „Merginos, merginos, ar gyvos?“ Vėliau M.Le Pen mokyklos draugams buvo liepta prie jos nesiartinti.

Kai merginai sukako šešiolika, jos mama Pierette pabėgo su tėvo biografu. Paauglei tai buvo traumuojanti akimirka, suartinusi ją su tėvu. Ši patirtis suformavo kietą moters išorę: šypsena, kuri blyksteli fotografams, retai išlieka jiems atsitraukus.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje baigusi teisės studijas vienoje geriausių Paryžiaus teisės mokyklų, ji dirbo su kaltinamaisiais, kurie negalėjo sau leisti turėti advokato. Kartais tai būdavo ir nelegalūs imigrantai. Paklausta apie tai vėliau, M.Le Pen teigė nematanti visiškai jokio prieštaravimo: „Jie yra žmonės, jie turi teises, jūs jų nekaltinsite dėl imigracijos politikos.“

Tačiau pasiekti karjeros aukštumų jai nepavyko; prie to prisidėjo ir faktas, kad dėl tėvo politikos ją boikotavo kiti teisininkai. Taigi po šešerių metų M.Le Pen paliko advokatūrą ir užėmė vietą Nacionalinio fronto teisės skyriuje. Iš aplinkos buvo girdėti nepasitenkinimo dėl nepotizmo, tačiau 2004 m. ji buvo išrinkta į Europos Parlamentą ir dirbo jame trylika metų. Vėliau atėjo metas rinktis: trauktis iš politikos ar perimti valdžią iš savo tėvo ir keisti partijos kryptį.

Vertinant pastarųjų penkerių metų politikės įdirbį, apžvalgininkai mano galintys teigti, kad jos iš tėvo perimtas prekės ženklas tapo patrauklesnis: švelnesnis Nacionalinio sambūrio pavadinimas ir neva žemiškesnė prezidento E.Macrono, kaltinamo nesusikalbėjimu su paprastais žmonėmis, alternatyva.

„Valdysiu šalį kaip mama – be ekstravagancijos ir su sveiku protu“, – žada ji rinkėjams, vaikščiodama turguje. Ir kadangi svarbiausias rinkimų klausimas yra didėjančios pragyvenimo išlaidos, ji didžiąją savo kampanijos dalį grindžia būtent tuo. Žmonės negali sau leisti įsigyti automobilio: ji tai supranta.

Išlukšteno kaip matriošką

Kad ir kaip ten būtų, pastarieji debatai su E.Macronu M.Le Pen buvo negailestingi. „Kalbate su savo bankininku, kai kalbate su Rusija“, – „Politico” leidinio žurnalistai spėja, kad ši dabartinio prezidento frazė veikiausiai įeis į istoriją.

Kalbėdamas apie 9 mln. eurų paskolą, kurią M.Le Pen partija 2014 m. gavo iš Kremliui artimo Rusijos banko, E.Macronas perspėjo, kad jo oponentė yra priklausoma nuo priešiškos jėgos. M.Le Pen palaikė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, „nes jūs atsakote Rusijos valdžiai, nes atsakote ponui Putinui“, debatuose be užuolankų kalbėjo dabartinis prezidentas.

Čia kyla fundamentalus klausimas: kaip Prancūzijoje teisiškai ir politiškai vis dar įmanoma, kad partiją finansuotų užsienio subjektas, jau nekalbant apie priešišką galią? Tačiau M.Le Pen teigia, kad ji yra visiškai laisva moteris, o minėta paskola yra viešai žinomas dalykas, be to, joks Prancūzijos bankas esą nesutiko jai suteikti reikalingos paskolos, taigi kas beliko?

Kalbant apie saitus su Rusija, jos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas tviteryje paskelbė įrašą prancūzų kalba, ragindamas žmones ginti demokratiją ir balsuoti už E.Macroną. Jis dar kartą įspėjo dėl M.Le Pen paskolos: „Šis bankas yra gerai žinoma pinigų plovimo agentūra, kuri buvo sukurta Putino iniciatyva. Kaip jums patiktų, jei prancūzų politikas gautų paskolą iš „Cosa Nostra“? Na, tai tas pats.“

Grįžtant prie pastarųjų debatų, E.Macronas laikėsi strategijos išlukštenti M.Le Pen programą sluoksnis po sluoksnio – kaip rusišką matriošką, kad atskleistų jos esmę: de facto pasitraukimą iš ES; nacionalistinį pasitraukimą iš pasaulinės scenos; ir, anot prezidento, religinį sektantizmą, kuris iš tikrųjų Prancūziją paverstų maža ir bailia valstybe, atsisakiusia savo laisvės ir universalizmo idealų.

Žinoma, Nacionalinio sambūrio lyderė turėjo savo atsaką: užsipuolė E.Macroną dėl vidurės klasės perkamosios galios praradimo ir lėtėjančio realaus darbo užmokesčio augimo; pripažino, kad pasisako už galvos dangalų uždraudimą.

Apžvalgininkai vertina, kad šių pretendentų į prezidentus diskusija buvo labai patraukli, ypač palyginti su neretais JAV kandidatų „šaukimo konkursais“ ar nuobodžiomis Vokietijos politikų kalbomis. Tai esą lėmė tiek žinios apie oponentų programas, tiek įsiklausymas į šiuo metu keliamus žurnalistų klausimus.

Skaičiai rodo, kad prieš rytoj vyksiantį antrąjį rinkimų turą visuomenės apklausose E.Macronas užtikrintai pirmauja: 54,5–56,5 proc., palyginti su M.Le Pen 43,5–45,5 proc.