Penktadienį laikraštis „La Repubblica“, remdamasis diplomatiniais sluoksniais Briuselyje ir Paryžiuje, pranešė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teikia pirmenybę 76 metų italui užimti aukščiausias ES pareigas.

U. von der Leyen, kuri anksčiau dirbo Vokietijos gynybos ministre, tuomet galėtų pereiti į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, rašė laikraštis. Nuo 2019 metų ji vadovauja Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijai.

Pasak „La Repubblica“, E. Macronas jau kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu personalijų klausimais.

Nei iš Briuselio, nei iš paties M. Draghi oficialaus atsakymo į šį pranešimą kol kas nėra, o Prancūzijos prezidento kanceliarija ir U. von der Leyen atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti šį konkretų klausimą.

EK vadovo postas bus atviras po birželio mėnesį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Tikimasi, kad kitų metų pradžioje U. von der Leyen paskelbs, ar sieks antros kadencijos.

O NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jau kurį laiką nori atsistatydinti. Tačiau norvego kadencija ne kartą buvo pratęsta, daugiausia dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje.

Baigęs vadovauti Italijos centriniam bankui, M. Draghi pusantrų metų, iki 2022 metų spalio mėnesio, ėjo ministro pirmininko pareigas, nepriklausydamas jokiai politinei partijai. U. von der Leyen neseniai pavedė jam parengti ataskaitą apie ES ateitį.

Prieš kelias dienas M. Draghi kalbėjo apie tai, kad ES pasiekė kritinį savo istorijos momentą. Kai kuriose valstybėse narėse stiprėja kraštutinių dešiniųjų populistų partijos, be to, baiminamasi, kad ateis sunkesni laikai, jei buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2024 metų lapkritį bus perrinktas.

Subyrėjus nacionalinės vienybės vyriausybei šaliai gali tekti surengti pirmalaikius rinkimus, ir tai žada naują netikrumo laikotarpį ne tik Italijai, bet ir visai Europai kritiniu metu.

Anksčiau ketvirtadienį M. Draghi parlamento žemiesiems rūmams pranešė, kad vyksta pas prezidentą Sergio Mattarellą (Serdžą Matarelą). Tikėtasi, kad valstybės vadovas dar gali paprašyti M. Draghi toliau laikinai vadovauti vyriausybei iki pirmalaikių rinkimų.

M. Draghi pranešė prezidentui apie „savo ir savo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą“, sakoma trumpame prezidentūros pranešime. S. Mattarella „į tai atsižvelgė“, o vyriausybė kol kas lieka „dirbti kaip į įprasta“, pridūrė prezidento kanceliarija.

M. Draghi vyriausybė prie žlugimo slenksčio atsidūrė trečiadienį, kai jo margos dešiniųjų, kairiųjų ir populistų koalicijos nariai atmetė premjero raginimą susivienyti, kad parlamentas išdirbtų visą savo kadenciją ir būtų užtikrintas Europos Sąjungos finansuojamos atsigavimo po koronaviruso pandemijos programos įgyvendinimas.

Tačiau centro dešinioji partija „Forza Italia“, dešiniojo sparno „Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) boikotavo Senato balsavimą dėl pasitikėjimo, taip aiškiai parodydamos, kad nusigręžia nuo 17 mėnesių dirbančios M. Draghi vyriausybės.

Italijos laikraščiai ketvirtadienį vieningai piktinosi tokia baigtimi, turint galvoje didėjančią infliaciją ir augančias energijos kainas, Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir neįvykdytas reformas, kurias būtina įgyvendinti, kad šalis gautų likusius 200 mlrd. eurų iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.

„Gėda“, – skelbė antraštė laikraščio „La Stampa“ pirmajame puslapyje.

„Italija išduota“, – rašė „La Repubblica“.

Italija išduota.

„Atsisveikinimas su M. Draghi vyriausybe“, – rašė „Corriere della Sera“.

Praėjusią savaitę S. Mattarella nepatenkino pirmo M. Draghi atsistatydinimo prašymo, kurį jis pateikė, kai M5S boikotavo balsavimą dėl pasitikėjimo, susijusį su įstatymo projektu, kuriuo siekiama padėti Italijai atlaikyti sparčiai augančią infliaciją ir didėjančias energijos kainas.

Prezidentas paprašė M. Draghi grįžti į parlamentą ir supažindinti įstatymų leidėjus su padėtimi. Premjeras trečiadienį tai ir padarė, kviesdamas partijų lyderius įsiklausyti į paprastų italų raginimus susitelkti.

Nors tolesni žingsniai neaiškūs, labiausiai tikėtina, kad S. Mattarella gali paleisti parlamentą, atvedamas kelią jau rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje surengti pirmalaikius rinkimus. Dabartinio parlamento penkerių metų kadencija turėjo baigtis 2023 metais.

„Vyriausybė turi tęsti darbą“, – pabrėžiama peticijoje, kurią pasirašė tokių miestų kaip Florencija, Roma ir Venecija merai.

M. Draghi ketvirtadienį įteikė Italijos prezidentui atstatydinimo raštą. Tačiau valstybės vadovas paprašė jo pamėginti išsiaiškinti, ar įmanoma pratęsti dabartinio ministrų kabineto darbą iki kitų metų pradžioje vyksiančių visuotinių rinkimų.

Trečiadienį premjeras turės kreiptis į parlamentą: jam teks arba pristatyti planą, kaip išgelbėti vyriausybę, arba pakartoti, kad jam vienintelė išeitis – atsistatydinti iš trečiosios pagal dydį euro zonos ekonomikos vadovo posto.

Merų peticijoje kritikuojamas Penkių žvaigždžių judėjimo (M5S), valdančiosios koalicijos partnerės, „neatsakingas elgesys“. Ši partija praėjusią savaitę nusprendė nedalyvauti svarbiame balsavime dėl pasitikėjimo, nepaisydama M. Draghi įspėjimo, kad dėl tokio žingsnio subyrėtų vyriausybė.

Buvęs premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) ir kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvini (Matėjas Salvinis), kurių abiejų partijos priklauso M. Draghi suburtai koalicijai, sekmadienį pareiškė, kad nebegali valdyti šalį kartu su M5S dėl šios politinės jėgos „nekompetencijos ir nepatikimumo“.

Tiek S. Berlusconi, tiek M. Salvini yra „pasirengę“ eiti į rinkimus, prireikus – „net visai netrukus“, sakoma jų bendrame pareiškime.

Tuo metu merai teigė stebėję įvykius politinėje arenoje „su netikėjimu ir susirūpinimu“.

„Mūsų miestai... šiandien negali sau leisti krizės, reiškiančios nejudrumą ir susiskaldymą; dabar reikalingi veiksmai, patikimumas, rimtumas“, – sakoma peticijoje.

Ten pat nurodoma, jog atsigavimas po COVID-19 pandemijos ir sunki socialinė padėtis reiškia, kad „dabar, labiau nei bet kada anksčiau, mums reikia stabilumo, tikrumo ir nuoseklumo, kad galėtume tęsti mūsų miestų pertvarką“.

„Nes jiems neatgimus neatgims ir Italija“, – pabrėžiama dokumente.

Trečiosios pagal dydį Europos ekonomikos premjeras iki trečiadienio turi užsitikrinti pakankamą politinę paramą, kad išgelbėtų savo koalicinę vyriausybę, susidūrusią su daugybe iššūkiu – nuo sparčiai augančios infliacijos iki karo Ukrainoje.

M. Draghi – italų technokratas, anksčiau vadovavęs Europos Centriniam Bankui – gerokai sustiprino savo šalies vaidmenį pasaulyje ir Europoje.

Krizė šalį ištiko kritiniu metu, nes jai gresia prarasti milijardus eurų iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, jei iškils grėsmė svarbiausių struktūrinių reformų įgyvendinimui.

Tačiau M. Draghi vadovauja sunkiai valdomai koalicijai, vienijančiai visas pagrindines italų politines jėgas, išskyrus ultradešiniųjų partiją „Italijos broliai“. Vidaus nesutarimai valdančiųjų gretose vis didėjo artėjant kitų metų pradžioje turintiems įvykti visuotiniams rinkimams.

Politinė krizė prasidėjo ketvirtadienį, kai populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) nusprendė nedalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo, surengtame dėl pagalbos pragyvenimo išlaidoms paketo. M5S, itin žemus populiarumo reitingus turintis koalicijos partneris, kai kurioms šios priemonės nuostatoms prieštaravo.

Vyriausybę balsavimą atlaikė, bet M. Draghi pareiškė ketinantis atsistatydinti.

Tačiau prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), politinių krizių akimirkomis tampantis įtakinga figūra, atsisakė priimti M. Draghi atsistatydinimą. Valstybės vadovas nurodė premjerui kitą savaitę grįžti į parlamentą ir įsivertinti, kiek jis turi pasitikėjimo.

„Turime labai nestabilią situaciją, spaudimas auga, užkulisiuose atliekama daug diplomatinio darbo, o iki [balsavimo] dar lieka keturios dienos“, – naujienų agentūrai AFP sakė konsultacijų firmos „Policy Sonar“ analitikas Francesco Galietti (Frančeskas Galietis).

Pasak ekspertų, ši politinė krizė gali pastūmėti trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką į pirmalaikius rinkimus.

S. Mattarella „nepriėmė atsistatydinimo ir pakvietė ministrą pirmininką atvykti į parlamentą ir padaryti pareiškimą“, pranešė prezidento rūmai.

Pasak pranešimų, M. Draghi kitą savaitę kreipsis į parlamentą, kad įsitikintų, ar dar turi reikiamą daugumą, kad galėtų toliau dirbti.

„Noriu pranešti, kad šį vakarą įteiksiu atsistatydinimo pareiškimą prezidentui“, – savo kabinetui sakė M. Draghi.

Pasak jo, „nebėra“ sąlygų koalicinei vyriausybei toliau dirbti, o „pasitikėjimo paktas, kuriuo remiasi vyriausybė, pasibaigė“.

Pastarosiomis savaitėmis M. Draghi vyriausybės stabilumui grėsmę kėlė tvyranti įtampa su populistine Penkių žvaigždžių judėjimo (M5S) partija, viena iš plačios valdančiosios koalicijos narių. M5S smarkiai kritikavo vyriausybę tokiomis temomis, kaip ginklų pristatymas Ukrainai, kuriam ji prieštarauja, ir vyriausybės finansinės paramos paskirstymas bei dydis Italijoje.

Krizė paaštrėjo ketvirtadienį, kai M5S pareiškė nedalyvausianti Senate balsuojant dėl valstybės pagalbos įmonėms ir namų ūkiams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, todėl nepareiškė pasitikėjimo M. Draghi vyriausybe.

M5S, kuris smukus populiarumui neteko dalies vietų parlamente, sprendimas nedalyvauti balsavime dėl pasitikėjimo galėtų sužlugdyti ir taip susiskaldžiusią koaliciją, net išprovokuoti pirmalaikius rinkimus vėliau šiais metais.

M5S lyderis Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), buvęs premjeras, trečiadienį vakare paskelbė, kad jo partijos senatoriai išeis per balsavimą dėl pasitikėjimo, susijusį su maždaug 23 mlrd. eurų pagalbos paketu.

Paketas apima nuostatą leisti pastatyti Romoje šiukšlių deginimo gamyklą, o tam M5S seniai nepritaria.

Siekdamas užglaistyti nesutarimus koalicijoje M. Draghi ne kartą sakė, kad vyriausybės be M5S nebus.

Balsavimas dėl pasitikėjimo planuotas maždaug vidurdienį, po debatų Senate.

„Jei [M5S senatoriai] šiandien išeis iš salės, net jei vyriausybė turės reikiamus balsus, prasidės nauja politinė fazė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono ekonomikos mokyklos profesorius Lorenzo Codogno (Lorencas Kodonjas).

„Draghi neturės kitos išeities, tik atsistatydinti“, – sakė jis.

Įtampa

M. Draghi, kurį premjeru 2021 metų vasarį paskyrė prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), buvo pavesta įvykdyti svarbias reformas, būtinas norint gauti didžiausią Europos Sąjungos atsigavimo po pandemijos lėšų dalį. Bendra numatoma pagalba Italijai yra maždaug 200 mlrd. eurų.

Kilus karui Ukrainoje Italija užėmė griežtą proeuropietišką poziciją, be to, vyriausybei tenka kovoti su didele infliacija.

M. Draghi parama Kyjivui, apimanti ginklų tiekimą ir paramą ES įvestoms sankcijoms, birželį gavo parlamento pasitikėjimą, nors G. Conte tvirtino, kad tokia politika gali pakurstyti ginklavimosi varžybas.

2018 metais M5S laimėjo parlamento rinkimus surinkęs be precedento daug – trečdalį – balsų, bet vėliau jo populiarumas mažėjo, o po kitais metais numatomų rinkimų jis galėtų prarasti beveik visas vietas parlamente.

Praėjusį mėnesį judėjimas skilo, užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) iš jo pasitraukė ir suformavo savo paties politinę grupę.

Šiuo metu partijos populiarumas yra 11 proc., o G. Conte prieš rinkimus bando atkreipti į ją didesnį dėmesį ir iš naujo patvirtinti jos principus.

L. Codogno sakė nemanantis, kad G. Conte siekia sužlugdyti vyriausybę.

Tačiau jis pažymėjo, kad M5S „nori patekti į antraštes ir vėl pasididinti populiarumą“ oponavimu, „tarsi nebūtų vyriausybėje“.

„Tai tragedija, tikrai turėjusi nenuspėjamumo elementą, bet taip pat, be abejo, susijusi su aplinkos prastėjimu ir klimato situacija“, – sakė jis.

Sekmadienį per karščio bangą įvykusi griūtis ant Marmolados kalno, kuris yra aukščiausias Italijos Dolomitinėse Alpėse, sukėlė laviną ir ši smogė prieigos takui tuo metu, kai ten buvo keletas virvėmis susirišusių alpinistų grupių.

Marmolados ledynas yra didžiausias Dolomitinėse Alpėse ir slūgso ant to paties pavadinimo kalno šiaurinio šlaito. Šeštadienį šio 3 343 metrų aukščio kalno viršūnėje buvo užfiksuota rekordinė temperatūra – 10 Celsijaus laipsnių.

M. Draghi biuras pranešė, kad premjeras ketvirtadienį dalyvaus ministrų kabineto posėdyje Romoje. Pagrindiniai klausimai vyriausybės darbotvarkėje yra priemonės energijos kainų kilimo poveikiui švelninti ir valstybės išlaidos.

Staigus M. Draghi išvykimas iš Madrido parodo įtampą jo plačioje vienybės koalicijoje, suburtoje per COVID-19 pandemiją.

Jo pirmtakas, populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) lyderis Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), piktinasi dėl tokių klausimų kaip tvirta M. Draghi pozicija, kad Ukrainai turi būti teikiama didesnė karinė pagalba.

Pats M5S taip pat išgyvena sąmyšį, užsienio reikalų ministrui Luigi Di Maio (Luidžiui Di Majui) praėjusią savaitę pasitraukus iš judėjimo ir suformavus savo paties politinę grupę, remiančią M. Draghi ir galvojančią apie kitais metais įvyksiančius nacionalinius rinkimus.

Madride M. Draghi pavaduos Italijos gynybos ministras Lorenzo Guerini (Lorencas Gverinis).

Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Kelios Europos valstybės, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo dujų iš Rusijos, todėl Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) atvirai apkaltino Kremliaus kontroliuojamą dujų gigantą „Gazprom“, kad šis meluoja dėl tiekimo Europai mažinimo priežasčių.

Vasaros mėnesiais dujų vartojimas Europoje gerokai sumažėja, nes nereikia šildyti pastatų, tad ji skuba papildyti savo atsargas kitai žiemai. Europos Sąjunga tikisi, kad iki lapkričio mėnesio jos valstybių narių dujų saugyklų infrastruktūra būtų užpildyta bent 80 procentų.

Dujų trūkumas, dėl kurio kyla kainos, „dabar atsiliepia ne vartotojams, o atsargų kaupimui“, sakė M. Draghi ir pridūrė, kad saugyklos Italijoje dabar užpildytos 52 procentais.

Dujos kaip ginklas

Rusiškų dujų tiekimo sumažėjimas taip pat skaudžiai smogs pramonės vartotojams, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, kur chemijos, plieno, cemento ir trąšų pramonės įmonės sudegina daug vjų.

„Rusai jau seniai naudoja dujas kaip ginklą“, – sakė Paryžiaus politikos studijų instituto profesorius Thierry Brosas (Tjeri Brosas).

„Kremlius naudojasi neapibrėžtumo principu – vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip – kad... sukeltų įtampą žaliavų rinkose ir pakeltų kainas“, – prabrėžė jis.

Maskva jau nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos valstybėms, įskaitant Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams, atsisakiusioms paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimui už jas mokėti rubliais, kuris pažeidžia sutarčių sąlygas. Kai kurios kitos ES narės, tokios kaip Lietuva ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, o jų poreikį patenkins suskystintų gamtinių dujų importu.

Naujausio smūgio sulaukė Prancūzija, kurios operatorė „GRTgaz“ penktadienį paskelbė, kad nuo birželio 15-osios vamzdynais nebegauna rusiškų dujų.

Europos vienybės laužymas

Prancūzija rusiškomis patenkino 17 proc. savo gamtinių dujų poreikio, kurių didžioji dalis ją pasiekdavo vamzdynais, o mažesnė – laivais suskystintų pavidalu.

Šią savaitę Rusija du kartus skelbė apie dujų tiekimo Europai mažinimą vamzdynu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ – iš viso 60 proc., o tai paaiškino sunkumais dėl dujotiekio įrangos remonto. Savo ruožtu Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“, siekiu dar labiau kilstelėti dujų kainas.

Italijos energetikos milžinė „Eni“, ketvirtadienį skelbusi, kad antrąją sumažinto tiekimo dieną gavo 65 proc. įprasto rusiško dujų kiekio, penktadienį pranešė, jog ši dalis sieks jau tik 50 procentų.

„Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – sakė Italijos ministras pirmininkas.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) dujų tiekimo mažinimą apibūdino kaip  „Putino priešpriešos demonstravimą“.

„Tai sprendimas, kurį jis priima savavališkai – taip elgiasi diktatoriai ir despotai“, – pabrėžė Vokietijos ministras.

Tuo tarpu „Gazprom“ pareiškė, kad turi pilną teisę žaisti pagal savo taisykles dėl dujų tiekimo – „mūsų produktas, mūsų taisyklės“.

„Gazprom“ nereikalingas joks pateisinimas dėl to. Tai diferencijuotas būdas sugriauti Europos vienybę“, – akcentavo T. Brosas.