Baidarių irklavimas. Po žvalgybos vienviečių baidarių 200 m distancijos pirmame etape savo ketvirtfinalio plaukimą laimėjęs M.Maldonis 3:37 val. Lietuvos laiku antrajame pusfinalyje su septyniais varžovais kovos dėl keturių kelialapių į A finalą.

Po keturis greičiausius abiejų pusfinalių dalyvius kovą dėl medalių A finale pradės 5.42 val. Prieš tai, 5.35 val. Lietuvos laiku, už svarbiausių lenktynių borto likę baidarininkai B finale išsidalins 9-16 vietas.

„Pirmame etape dar buvo jauduliuko. Bet man pirmas startas viską sustato į vietas. Po pirmo plaukimo pajauti save, pajauti, kaip irklavai, kaip irkluosi toliau, pajauti, kaip atrodai. Tai nuima visas įtampas. Ir antrą kartą stodamas į startą buvau ramus, susikaupęs, žinojau, kas ir kaip bus”, – apie pirmą varžybų dieną kalbėjo olimpietis.

Pirmą varžybų dieną du kartus startavusiam M.Maldoniui svarbiausia užduotis – pailsėti iki pusfinalio mūšio. „Treniruočių jau nebebus, nes šiandien buvo du startai maksimalia jėga, tai jie labai apkrauna organizmą, nieko daugiau nereikia, svarbiausia poilsis ir atsigavimas“, – po pergalės ketvirtfinalyje sakė irkluotojas.

Atgauti jėgas jam padės ir kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas. „Su Jurijumi kiekvieną vakarą patikriname, ar mano visi raumenys laiko, ar nėra probleminių vietų. kurios gali turėti įtakos tiek rezultatui, tiek traumai. Jurijus sugeba izoliuoti atskirus raumenis. Ir tikrina kiekvieną atskirai. O jei kai kurie raumenys būna įsitempę nuo nepatogaus sėdėjimo ar gulėjimo, treniruočių, tai padaro masažą, kad atsileistų iki tam tikro lygo. Kad neprarastų tonuso, bet kad ir nebūtų raumenys įsitempę“, – paaiškino vienintelis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovas Tokijuje.

Lengvoji atletika. Nuo 3.10 val. Lietuvos laiku Tokijo olimpiniame stadione atrankos A grupėje bilieto į finalą sieks mūsų šalies rekordininkė A.Palšytė.

Jos, kaip ir kitų 30 atrankos dalyvių tikslas – įveiktas 195 cm aukštis, garantuojantis vietą finale, arba ne žemesnis nei 12-tas rezultatas.

A.Palšytei tai jau trečiosios olimpinės žaidynės. Ankstesnėse ji abusyk pateko į finalą – 2012 m. Londone užėmė 11-ąją vietą, o 2016 m. Rio de Žaneire – 13-ąją.

„Airinei praėjusių metų rudenį buvo atlikta atsispiriamosios kojos čiurnos operacija ir visiems buvo neramu, ar ji sugebės atsigauti ir suspės grįžti į ankstesnį lygį, nes po tokių operacijų sudėtinga tai padaryti. Tačiau Europos komandinis ir Lietuvos čempionatas parodė, kad ji artėja prie ankstesnės sportinės formos, atsirado pasitikėjimas savo jėgomis. Olimpinio normatyvo Airinei nepavyko įvykdyti, ji į Tokiją pateko pagal reitingą. Sportininkė yra sukaupusi didelę patirtį, moka susikoncentruoti ir kovoti su stipriomis varžovėmis“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ prieš žaidynes sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir generalinė sekretorė, šalies lengvaatlečių olimpinės komandos vadovė Tokijuje Nijolė Medvedeva.

A.Palšytei priklausantis Lietuvos rekordas yra 201 cm, o geriausias šio sezono rezultatas – 193 cm.

10.30 val. Lietuvos laiku 1972 m. žiemos olimpinių žaidynių sostinėje Sapore prasidės vyrų 20 km sportinio ėjimo varžybos. Jose su 56 konkurentais kovos ir ketvirtose vasaros žaidynėse dalyvaujantis vyriausias šalies lengvaatlečių delegacijos narys 36 m. M.Žiūkas. 2008 m. Pekine jis buvo 35-tas, 2012 m. Londone – 38-tas, o 2016 m. Rio de Žaneire – 26-tas.

Sprendimas perkelti Tokijo žaidynių maratono bėgimo ir sportinio ėjimo varžybas į šiauriausią Japonijos prefektūrą priimtas dėl to, kad ištvermės rungčių sportininkai galėtų lenktyniauti palankesnėmis oro sąlygomis – Sapore vidutinė oro temperatūra šiuo metu būna 5-6 laipsniais žemesnė nei Tokijuje.

Šiuolaikinė penkiakovė. Ketvirtadienį penkiakovininkai bandys jėgas tik vienoje rungtyje – fechtavimo. Kitos – plaukimas, jojimas bei kombinuota bėgimo ir šaudymo rungtys vyks kitomis dienomis. Moterų – penktadienį, vyrų – šeštadienį.

Moterys fechavimo rungtį pradės nuo 7 val. Lietuvos laiku vyrai – nuo 10.30 val.

Fechtavimo rungties pasaulio rekordas – 282 taškai – priklauso latvei Elenai Rublevskai, o bendros įskaitos planetos rekordininkė yra 2012 m. Londono olimpinė čempionė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2016 m. surinkusi 1417 taškų.

Olimpinei čempionei tai jau ketvirtosios žaidynės karjeroje. 2008 m. Pekine ji buvo 14-ta, o 2016 m. Rio de Žaneire – 30-ta. G.Venčkauskaitė olimpietės duonos paragavo Londone, kur iškovojo 12-ąją vietą.

Trečią kartą olimpinėse žaidynėse varžysis J.Kinderis. Londone jis užėmė 8-ąją vietą Rio de Žaneire – 34-ąją.

Į Tokiją atvyko ir Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvis, sidabro ir bronzos medalių laimėtojas Andrejus Zadneprovskis. Penktose savo žaidynėse Rio de Žaneire dirbo treneriu, o Tokijuje šios sporto šakos varžybas stebės kaip Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos Vykdomojo komiteto narys. Esant reikalui jis patars ir savo žmonai Londono olimpinei čempionei L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei.

A.Zadneprovskis LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ trumpai papasakojo apie kiekvieną penkiakovės rungtį: „Šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyksta dvi dienas. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja po 36 moteris ir vyrus. Pirmą dieną visi dalyviai fechtuojasi špagomis, susitinka kiekvienas su kiekvienu, taigi iš viso turi po 35 kovas. Už pergalę skiriami 6 taškai. Ryte fechtuojasi moterys, po pietų vyrai.

Kitą dieną pirmoji rungtis – 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi. Varžybos vyksta ir uždaruose, ir atviruose baseinuose. Pavyzdžiui, anksčiau plaukdavome tik 50 m ilgio baseine. Tokijuje plaukimas vyks atvirame 25 m ilgio baseine. Po plaukimo ant netoliese baseino įrengtos pakylos vyks fechtavimo premijinės varžybos. Jų tvarka tokia: pirmieji susitinka paskutines dvi vietas užimantys sportininkai. Nugalėtojas eina toliau, susirungia su kitu mažiausiai taškų pelniusiu sportininku ir t.t. Už pergalę skiriamas tik vienas taškas.

Sunkiausiai nuspėjama šiuolaikinės penkiakovės rungtis – jojimas. Čia sėkmė priklauso ne tik nuo sportininko meistriškumo, bet ir nuo jam tenkančio žirgo. Jojimo varžyboms reikia 18 žirgų, nes su vienu joja dvi moterys ir du vyrai. Bet organizatoriai visada atsargoje turi dar bent 6–7 žirgus, nes ir gyvūnai gali gauti traumą, sunegaluoti.

Dieną prieš varžybas išrikiuojami visi žirgai. Pirmasis jojimo partnerį burtais pasirenka lyderis. Artimiau su žirgu gali susipažinti tik per apšilimą, likus vos 20 minučių iki starto. Žirgas pavedžiojamas, pasižiūrima, ar jis nešlubuoja. Pasibandai, padarai penkis šuolius – ir į aikštę.

Maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Mažiausiai penkios kliūtys vyrams turi būti 120 cm aukščio. Kitos gali būti ir žemesnės (115–110 cm). Kiekvienas sportininkas prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumes nė vienos kliūties ir neviršys laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, gali visai be taškų likti. Tada jau baigiasi ir kova daugiakovėje.

Prieš kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirmas startuoja varžybų lyderis, o kiti – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkams reikia įveikti 4 ratus po 800 m ir 4 kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau „užgesinti“ po penkias lemputes. Tiesa, ir nepataikęs į visus taikinius po 50 sek. gali bėgti toliau. Bet kur tu nubėgsi, kai geriausieji šaudo per 7–10 sekundžių.“

Skambiu akordu baigėsi dar pirmoji pirmenybių rungtis. Moterų 3000 m sportinį ėjimą laimėjo Brigita Virbalytė, distanciją nužingsniavusi per 12 min. 14,95 sek. Tai – vyresnių nei 35 metų moterų pasaulio rekordas ir geriausias planetos sezono rezultatas apskritai.

„Jau tampa tradicija, kad savo šiuo startu Lietuvos čempionate tampu sezono lydere. Giliai širdyje toks ir buvo tikslas, bet svarbiausias man buvo trenerio tikslas – mažiau nei 12 min. 15 sek. Nenuvyliau trenerio, esu labai laiminga, nes ėjau daugiau nei pusę minutės greičiau nei pernai. Galiu džiaugtis, kad mano traumos pasekmių nebelieka, galiu eiti labai greitai. Lietuvoje esu ėjusi sekunde greičiau, kada petys petin kovojome su Živile, o šiandien ėjau visiškai viena. Olimpiniame sezone tai nuteikia optimistiškai“, – džiaugėsi B.Virbalytė.

Normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes dar pernai įvykdžiusi ėjikė praėjusią savaitę buvo paskiepyta nuo COVID-19 viruso. Lengvaatletė džiaugiasi, kad vakcina nesukėlė net menkiausių sveikatos problemų.

„Buvau ta retenybė, kuri nejautė jokių šalutinių poveikių po vakcinos. Tačiau visada buvau tas žmogus, kuris sakė, jog noriu skiepytis – vien dėl to pakoregavau savo treniruočių stovyklą. Neieškojau tų šalutinių poveikių, nesimatavau temperatūros tą vakarą po skiepo, bet jaučiausi gerai, o kitą rytą Vilniaus manieže dariau pagreitėjimus, kurie sekėsi puikiai“, – pasakojo B.Virbalytė.

Geriausiu sezono rezultatu pasaulyje galėjo džiaugtis ir vyrų 5000 m sportinio ėjimo distancijoje šalies čempionu tapęs Marius Žiūkas. Nuotolį jis nužingsniavo per 19 min. 7 sek. bei aukso medalį Lietuvos uždarų patalpų čempionate laimėjo jau dešimtąjį kartą.

„Nežinojau, koks šiuo metu yra geriausias pasaulyje rezultatas. Nacionaliniai čempionatai dar tik įsibėgėja, dar nedaug sportininkų bandė įveikti šią distanciją šią žiemą. Labiau koncentravausi į savo geriausią laiką – nuo jo atsilikau mažiau nei 10 sekundžių. Tai yra mano antras geriausias rezultatas uždarose patalpose 5000 m distancijoje ir šis faktas mane tikrai nudžiugino“, – sakė M.Žiūkas.

Lietuvos čempionės titulą susigrąžino po metų pertraukos šuolių į aukštį varžybose dalyvavusi Airinė Palšytė. Lengvaatletė peršoko 182 cm bei pranoko pernai triumfavusią Urtę Baikštytę, kuri Klaipėdoje įveikė 179 cm.

„Varžybose šiandien jaučiausi tarsi dabar būtų spalis ir dalyvaučiau po trijų savaičių pasiruošimo. Buvo nuspręsta dalyvauti visiškai ekspromtu. Šiuo metu esu sunkaus ciklo viduryje, visas dėmesys yra vasarai ir negaliu sakyti, kad ruošiausi ar kad buvo keliami kokie nors tikslai. Iš viso nebuvo jokio tikslo, atėjau pasidaryti treniruotės tipo varžybas bei norėjosi pajausti save didesniuose aukščiuose. Manau, šuoliai ties 190 cm tikrai nebuvo beviltiški“, – komentavo A.Palšytė.

Dėl COVID-19 pandemijos atšaukus visus svarbiausius čempionatus, praėjusią vasarą lengvaatletė jokių startų neturėjo. Buvo planuota, kad ji praleis ir žiemos sezoną bei ruošis olimpinei vasarai.

„Jau praėjo metai, keistas jausmas sugrįžti. Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad reikia dalyvauti, reikia adrenalino, reikia startų, nes nesinori vasarą ateiti po pusantrų metų pertraukos ir sakyti sveiki, atėjau į olimpinį sezoną. Lietuvoje visą laiką smagu šokinėti. Nežiūrint į rezultatą, kuris yra absoliučiai nieko panašaus į tą, ko iš manęs būtų galima tikėtis, tikrai džiugu, jog po metų turėjau startą“, – teigė A.Palšytė.

Vis didėja tikimybė, kad Lietuva Tokijo olimpinėse žaidynėse gali turėti net tris šuolininkus į aukštį. Planetos reitinge aukštas pozicijas užima tiek A.Palšytė, tiek Adrijus Glebauskas, tuo tarpu per LLAF taurės varžybas „iššovęs“ Juozas Baikštys ir vėl nudžiugino publiką. Klaipėdoje šiaulietis peršoko 224 cm, pasiekdamas šeštą rezultatą Lietuvos istorijoje.

„Atvažiavau čia normatyvo į Europos čempionatą (228 cm – aut. past.) ir kažkiek priartėti prie olimpiados. Man nesvarbu, ar 221 cm, ar 226 cm, man reikėjo normatyvo arba rekordo, – pasiektu rezultatu nesidžiaugė J.Baikštys. – Į LLAF taurės varžybas atėjau nusiteikęs šokti mažiau, nesitikėjau tokio rezultato. Visos viltys buvo į Lietuvos čempionatą ir tikėjau, kad įvykdysiu normatyvą, gal net šoksiu 230-231 cm.“

Peršokęs 224 cm, šuolininkas kartelę kėlė į 228 cm aukštį – tai būtų ne tik Europos čempionato normatyvas, bet ir pakartotas uždarų patalpų Lietuvos rekordas. Pelnęs 1166 reitingo taškus, J.Baikštys žengė pirmą žingsnį link Tokijo olimpinių žaidynių. Egzistuoja nedidelė tikimybė, jog sportininkas bus pakviestas į Europos uždarų patalpų čempionatą ir be normatyvo, kadangi jį yra įvykdę mažiau sportininkų už minimalų rungtyje numatytą dalyvių skaičių.

„Šito nežinojau. Geras! Bet „chebra“ visai daug šoka šį sezoną, tai abejoju, kad paims mane“, – daug vilčių nedėjo J.Baikštys.

Geriausius Lietuvos sezono rezultatus čempionate pasiekė Benediktas Mickus (400 m – 49,08 sek.), Tomas Lotužis (šuoliai į tolį – 7,42 m), Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,68 m), Akvilė Andriukaitytė (60 m – 7,46 sek.), Viktorija Varnagirytė (1500 m – 4 min. 44,34 sek.) ir Ieva Zarankaitė (rutulio stūmimas – 16,08 m).

Trečiadienį Seimo valdyba bendru sutarimu pritarė jo įgaliojimų pratęsimui tokiam laikotarpiui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo valdybos nariams sakė, kad reikėtų ieškoti nuolatinio Seimo kanceliarijos vadovo, nes tokia laikina situacija nėra gerai.

„Reikėtų apsitarti dėl kandidatūros. Neabejotina, kad ta laikina situacija nėra gerai, nėra optimali. Dabar mūsų uždavinys yra išspręsti einamuosius darbus, situacija Seime, kaip matome, daug iššūkių kelia, būtų tikslinga pratęsti tuos įgaliojimus ir tuo pačiu ieškoti to tokio permanentinio sprendimo“, – Seimo valdybos posėdyje sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo valdybos sprendimu, Seimo kanceliarijos vairas žinomam lengvaatlečiui, atstovavusiam Lietuvai trejose olimpinėse žaidynėse sportinio ėjimo rungtyje, M. Žiūkui buvo patikėtas nuo šių metų birželio 1 d. iki lapkričio 30 d. įskaitytinai.

Pas M. Žiūkas sutiko iki sesijos pabaigos laikinai vadovauti Seimo kanceliarijai, suprasdamas darbų gausą ir atsakomybę.

Seimas neturi nuolatinio kanclerio, kai šių metų sausio 14 d. parlamentas atleido pernai gruodžio pabaigoje kadenciją baigusią Daivą Raudonienę iš Seimo kanclerės pareigų.

Kadenciją baigiantis Seimas nesiėmė skirti nuolatinio Seimo kanclerio.

Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

Seimo kanclerį 5 metams skiria ir iš pareigų Seimo pirmininko siūlymu atleidžia Seimas.

„Balandžio mėnesį esame gavę paklausimą iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro dėl naudojamų kamerų. Jiems esame atsakę. Jokių pretenzijų ar rekomendacijų daugiau nesame gavę. Todėl manome, kad mūsų naudojamos kameros yra saugos ir naudojamos, kad nebūtų kibernetinių spragų. Mes esame atsakę Seimo nariui ir valdybai esame pateikę atsakymus dėl mūsų naudojamų technologinių sprendimų, kurie leidžia užkardyti šių kamerų galimas spragas“, – Seimo valdybos posėdyje sakė M. Žiūkas.

Jam pritarė ir Seimo vadovas Viktoras Pranckietis.

„Dėl kamerų tai viskas buvo derinta su NKSC. Visos rekomendacijos yra įgyvendintos“, – sakė jis.

„Tai, kas galėtų būti pavojus, ta priemonės dalis – neįjungiama“, – apibendrino Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

A. Anušauskas: siūlau valdybai plačiau pasiskaityti NKSC ataskaitą

Ketvirtadienį Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo valdybą, teigdamas, kad būtina užtikrinti, jog kameros, įmontuotos Seime, nebūtų paveikios kibernetinėms atakoms. Seimo narys pažymėjo, kad kamerų programinės įrangos atnaujinimo nuoroda paskelbta puslapyje, esančiame Kinijoje registruotame serveryje, nukreipianti į Rusijoje registruotą serverį, iš kurio siunčiama į kamerą diegiama atnaujinimo rinkmena.

„NKSC pabrėžė apie vieną detalę, kurios, aišku, joks Seimo IT nieko padaryti negali. Kuomet reikia kameras atnaujinti, šie serveriai yra Kinijoje, bet nukreipiama viskas į Maskvą ir atnaujinimai vyksta per ten, tai tų spragų taisyti negali. Žinoma, tos kameros šito gali išvengti, jei jos atjungiamos nuo interneto. Bet Seime šių kamerų paskirtis, kaip ir NSGK, neatsijungti nuo interneto, o priešingai prisijungti ir tiesiogiai transliuoti posėdžius, tai yra visai kiti principai“, – Eltai sakė Seimo narys.

„Tai yra tam tikras savęs apgaudinėjimas. NKSC daug pasakė ataskaitoje, tai jiems ją reikėtų perskaityti ir pamatytų, kad su šiomis kameromis užtikrinti saugumo negalima. Net kažką ištrynus ar pataisant, bet išliekant ryšiui su internetu visuomet išliks galimybė saugumą pažeisti. Taip, aš suprantu valdybą ir kuo ji remiasi, tačiau pabrėžiu, kad ataskaita rodo, kad pirkimo sąlygose reikia numatyti tokius dalykus, kad nebūtų leidžiama šioms kameroms dalyvauti viešuose pirkimuose“, – sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad NKSC atliko išsamų Lietuvoje naudojamų Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kamerų kibernetinio saugumo vertinimą. Pasak NKSC specialistų, tyrimas atskleidė, kad yra galimybė šias vaizdo kameras valdyti nuotoliniu būdu, aptikti programinės įrangos pažeidžiamumai bei rasti prasti slaptažodžių saugos sprendimai.

NKSC vaizdo stebėjimo kamerų tyrimą pradėjo metų pradžioje, nacionaliniam transliuotojui LRT paskelbus apie galimai nesaugias vaizdo stebėjimo kameras, kurios uždraustos Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, bet keisti pačių kamerų fiziškai institucijoje neprireiks.

„Klausimas buvo, ar tas kameras, kurios yra, reikia keisti? Tikrai išvadose nėra tokio pasiūlymo, nes esmė yra ne metalas ir ne stiklas, o esmė yra, kas yra ten. Konkrečiai, kokios programos ir kokios funkcijos įdiegtos ir kaip yra jos administruojamas“, – po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio teigė ministras.

Jis 20 km sportinio ėjimo varžybose užėmė aukštą 11-ąją vietą.

Lietuvis distanciją įveikė per 1 val. 30 min. 22 sek.

Po pirmųjų 5 km mūsiškis buvo 38-as, po 10 km - 23-ias, o po 15 km - jau 12-as.

„Kol kas tai mano geriausias pasiekimas. Tikiuosi, kad ateityje bus dar geresnių. Sakyčiau, kad pavyko susitvarkyti su sąlygomis. Prieš čempionatą kai pasiskaičiau žmonių atsiliepimus, tai tikrai buvo baimės. Bijojau šių sąlygų, bet atsišaldymui dariau viską, kas nuo manęs priklauso - vandenį ėmiau pilnais glėbiais, ledą dėjau visur, kur galima. Tokiomis sąlygomis svarbiausia yra vėsintis. Manau, kad tai šiek tiek padėjo tokiam rezultatui. Nepasakyčiau, kad man buvo sunkiausias čempionatas, nes emocijos buvo geros kovojant dėl gerų pozicijų, tačiau sąlygos tikrai buvo sudėtingiausios“, - po finišo kalbėjo M. Žiūkas.

Pasaulio čempionu tapo japonas Toshikazu Yamanishi - 1 val. 26 min. 34 sek. Sidabro medalis atiteko rusui Vasilijui Mizinovui (1:26.49), bronzos - švedui Perseusui Karlstromui (1:27.00).

„Žinojau, kad tokios sąlygos yra neprognozuojamos ištvermės rungtyse.. Favoritai buvo japonai, kinai, švedas, bet į „Top 16" galėjo patekti bet kas, priklausomai nuo aplinkybių. Bet aš apie vietą aš negalvojau, nes koncentravausi į savo tempą ir nuolat šaldžiau kūną. Tokia strategija - nuo vieno gaivinimo punkto iki kito. Apie vietas prieš čempionatą galvoti buvo beprasmiška“, - sakė M. Žiūkas, pasiekęs geriausią lietuvių rezultatą šiose pirmenybėse.

Iš 52 startavusių sportininkų klasifikuota 40.

M. Žiūkas trejus metus iš eilės po keletą savaičių praleidžia treniruodamasis Australijoje. Pasak jo, tai leido kažkiek priprasti prie karščio.

„Australijoje praleidžiu nemažai laiko. Ten man suteikta daug žinių ir pasitikėjimo savimi. Ir dabar man pagelbėjo australų treneris. Jis pasakė, kur yra ledo vonia. Daug smulkių detalių, kurias man įtikinamai papasakoja, o aš jais pasitikiu. Tos detalės nepadės 20 vietų pagerinti rezultato, bet viena, antra detalė tikrai padeda. Taip pat organizmas Australijoje galėjo kažkiek priprasti prie karščio", aiškino M. Žiūkas.

M. Žiūkui tai buvo trečiosios planetos pirmenybės. 2013 metais jis finišavo 25-as, o 2017 metais - 29-as.

Lietuvos ėjikas dar neturi olimpinio kelialapio, todėl tai bus pagrindinis naujojo sezono tikslas.

„Bandysiu kovoti dėl olimpinio kelialapio. Dar reikia į žaidynes patekti. Manau, kad olimpinėse žaidynėse bus daug kas išmokę Kataro pamokas ir bus daug geriau pasiruošę. Tokijuje bus dar sunkiau kovoti, visi dalinsis patarimais ir smarkiai ruošis", - pridūrė M. Žiūkas.

Podebraduose (Čekija) vykusiose Senojo žemyno taurės varžybose Marius Žiūkas finišavo penktas, Brigita Virbalytė-Dimšienė – aštunta, o moterų komanda, kurią taip pat sudarė Živilė Vaiciukevičiūtė, Monika Vaiciukevičiūtė bei Kristina Saltanovič, prasibrovė ant prizininkių pakylos.

„Nustebinau pats save, dar ir dabar sunku patikėti pažiūrėjus rezultatų suvestinę, kad aplenkiau tiek daug gerų sportininkų. Visus, ką galėjau aplenkti, tą dieną ir aplenkiau. Penkta vieta tikrai įspūdinga, fantastika“, – džiūgavo M.Žiūkas.

Olimpietis 20 km įveikė per 1 val. 21 min. 38 sek. Tai – antras geriausias sportininko rezultatas karjeroje, greičiau jis ėjo tik vasarį Australijoje vykusiose varžybose, kuriose dalyvavo po eksperimentinės treniruočių stovyklos Okeanijoje.

„Manau, kad galiu kažkiek sėkmingo starto laurų skirti ir Australijai. Ne tiek poveikiui fiziologiškai, bet motyvacijai ta stovykla iki šiol atsiliepia. Buvo postūmis psichologiškai, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė ėjikas.

Kitas Lietuvos atstovas Genadijus Kozlovskis užėmė 34 vietą (1 val. 26 min. 40 sek.), tuo tarpu Tadas Šuškevičius nefinišavo ir vyrų komanda liko be įskaitos.

Moterų 20 km rungtyje sprendėsi ir kelialapių į pasaulio čempionatą likimas – jie atiteko B.Virbalytei (1 val. 31 min. 32 sek. – aštunta vieta) bei seserims Živilei (1 val. 32 min. 42 sek. – 11 vieta) ir Monikai Vaiciukevičiūtėms (1 val. 34 min. 57 sek. – 17 vieta). Dukart planetos pirmenybėse į aštuntukus prasibrovusi K.Saltanovič nusileido kylančioms ėjimo žvaigždėms bei tenkinosi 30 pozicija tarp 52 dalyvių (1 val. 38 min. 58 sek.).

„Man svarbiausia buvo patekti į pasaulio čempionatą, dėl to buvo kažkiek baisu. Tačiau praėjusiais metais prieš Romą (ten ėjikės dalijosi olimpinius kelialapius – lengvoji.lt) jautėsi didesnė įtampa ir stresas nei dabar“, – sakė Ž.Vaiciukevičiūtė.

Rezultatas nudžiugino ir rinktinės lyderę B.Virbalytę. Prieš varžybas sportininkė nesidžiaugė optimalia sportine forma, todėl prasibrauti tarp lyderių ji nesitikėjo.

„Nustebino savijauta varžybose, nes nebuvau patenkinta sportine forma. Treniruotės buvo sunkios ir varginančios, stovykloje ne viskas klostėsi kaip iš pypkės, viskas vyko per jėgą. Savaitė iki varžybų gal buvo kažkiek ir optimistinė, bet bijojau kažko tikėtis. Distancijos gale gal pritrūko kažkiek treniruočių, bet ir aštunta vieta labai džiugina“, – pasakojo B.Virbalytė.

Ne ką mažiau sportininkės džiaugėsi pirma šalies istorijoje bronza komandinėje įskaitoje.

„Iš pradžių net netikėjome. Tik tada, kai atsistojome ant pakylos ir gavome medalius, pradėjome suprasti. Pirmą kartą istorijoje... Koncentravomės į savo rezultatus, o ne kitų komandų. Labai smagu, kad laimėjome prieš ukrainietes, nors ir vienu tašku“, – pirmu medaliu suaugusiųjų varžybose džiaugėsi Monika Vaiciukevičiūtė.

Komandinės įskaitos nugalėtojomis tapo ispanės (užimtų vietų suma – 18), kurioms iššūkį metė italės (34), lietuvės (36) bei ukrainietės. Komandas Europos taurės varžybose turėjo net 13 valstybių.

„Visada tikėdavomės, kad bent Europos taurėje galime patekti į trejetuką. 2008 metais pasaulio taurėje iškovota ketvirta nuteikė optimistiškai, galvojome, kad tikrai galime laimėti medalius Europoje. Labai arti to buvome 2009-aisiais, bet nei Neringa Aidietytė, nei Sonata Milušauskaitė tada nefinišavo, – prisiminė B.Virbalytė. – Kas man labai gražu ir simboliška,kad ant podiumo užlipo trys kartos – Kristina, kuri yra labiausiai iš mūsų patyrusi, tada aš ir tada sesės.“

Podebradai estafetę perdavė Alytui – po dvejų metų Europos sportinio ėjimo taurės varžybos vyks Lietuvoje.

Trečiadienį paskutinį 10 km etapą laimėjo australas Dane'as Birdas-Smithas (40 min. ir 36 sek.) bei kinė Shijie Qieyang (43:54), kurie nugalėjo ir bendrojoje įskaitoje.

Marius Žiūkas ketvirtame etape buvo aštuntas (42:17), Tadas Šuškevičius – keturiasdešimt ketvirtas (46:26), Brigita Virbalytė-Dimšienė – keturiolikta (46:34).

Bendrame keturių etapų protokole M. Žiūkas buvo aštuntas (3:38:14), B. Virbalytė-Dimšienė – penkiolikta (4:03:19).

„Angels“ moterų komanda, kuriai atstovavo lietuvė, užėmė antrą vietą (11:48:26).

Antradienį Yuanboyuano botanikos parke ėjikams reikėjo nužingsniuoti tris ratus po 3.5 km. Greičiausias tarp vyrų buvo australas Danas-Birdas Smithas (42 min. 22 sek.), o tarp moterų vėl nugalėjo Shijie Qieyang (45:18).

Marius Žiūkas šiame etape užėmė dvyliktą vietą (44:07), Tadas Šuškevičius – buvo 40–as (48:16), o Brigita Virbalytė-Dimšienė – finišavo penkiolikta (49:16).

Pasak Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, po trijų etapų pirmauja kolumbietis Eideras Arevalo (2:47:18) ir kinė Jingjing Nie (3:05:14).

M. Žiūkas pakilo į dvyliktą vietą (2:55:57), T. Šuškevičius – į keturiasdešimtą (3:12:21), o B. Virbalytė-Dimšienė smuktelėjo į penkioliktą (3:16:45) poziciją.

Ekipų rikiuotėje moterų „Angels“ komanda lieka antra, o vyrų „Big 4“ šoktelėjo į septintą poziciją.

Pusšimtį varžovų olimpiadoje aplenkęs bei 26 vietą užėmęs M. Žiūkas šalies čempiono titulą 10 km distancijoje iškovojo jau šeštą kartą – daugiau nei bet kuris kitas Lietuvos ėjikas per visą istoriją. Distanciją jis įveikė per 41 min. 52 sek. bei pasiektu rezultatu liko nepatenkintas.

„Po olimpinių žaidynių buvo sunkoka prisiversti treniruotis. Aišku, geros emocijos po olimpinių žaidynių padėjo, bet norisi greičiau baigti sezoną, organizmas reikalauja poilsio. Varžybose buvo labai sunku, tikrai lėtai ėjau, nors treniruotėse taip silpnai dar neatrodžiau“, – sakė M. Žiūkas.

Lengvaatlečio šiemet dar laukia daugiadienės ėjikų varžybos Kinijoje, kurios vyks po dviejų savaičių.

„Eidamas galvojau, kodėl man į galvą šovė dar vykti į Kiniją. Ten bus keturių dienų varžybos, tad po šių varžybų dabar baisoka“, – nusijuokė sportininkas.

M. Žiūkas dar nenorėjo dalintis kito sezono planais. Sportininkas net ir po sėkmingų olimpinių žaidynių dar nėra užtikrintas, ar tęs sportinę karjerą.

„Rio pasiekiau tą, ką galėjau geriausiai, turint galvoje visokias traumas ir kitas nesėkmes. O dėl kito sezono pradėsiu galvoti tik tada, kai baigsiu šį ir gerai pailsėsiu“, – aiškino Gražinos Goštautaitės auklėtinis.

Šalies vicečempionu 10 km varžybose tapo Genadijus Kozlovskis (42 min. 27 sek.), aplenkęs du olimpinių žaidynių dalyvius – Arturą Mastianicą (42 min. 50 sek.) ir Marių Šavelskį (43 min. 56 sek.).

Analogiškose moterų varžybose rimtesnės konkurencijos nesulaukė taip pat šeštą kartą čempione tapusi B. Virbalytė. Nuotolį ėjikė įveikė per 45 min. 33 sek.

„Po sezono visada noriu startuoti 10 km varžybose, nes tai yra mano mėgiama distancija, tačiau šiemet buvo turbūt sunkiausios Druskininkų varžybos per visą netrumpą mano karjerą. Jausmas vis dar toks pat, koks buvo Rio. Nuo pat pirmų metrų buvo sunku, – krimtosi B. Virbalytė. – Galėčiau teisintis, kad ėjau su nuskausminamaisiais, bet jaučiu, kad nebuvo problema viena – ir kojos nėjo.“

Pasak B. Virbalytės, po olimpinių žaidynių rodoma sportinė forma parodo, kad dėl ne itin sėkmingo starto Rio priežastis buvo ne psichologija – ėjikė gerai nesijaučia nei varžybose, nei treniruotėse.

„Pirmoji išvada po Rio buvo, kad nesusitvarkiau psichologiškai, bet dabar atrodo, kad tiesiog kažkas buvo nepadaryta, nesugebu „iššauti“ nei treniruotėse, nei varžybose. Dar reikia „damušti“ šį sezoną, iki spalio pirmos dienos dar turime tų varžybų“, – sakė taip pat į Kiniją vyksianti ėjikė.

Beje, varžybos Druskininkuose B. Virbalytei yra išskirtinės – jai priklauso ne tik suaugusiųjų 10 km varžybų rekordas (43 min. 26 sek.), bet ir 1 km mergaičių (4 min. 16 sek.) ir 3 km jaunučių (13 min. 34 sek.) rekordai.

„Žinoma, kad yra sentimentai Druskininkams. Visos trys varžybos – Birštone, Alytuje ir Druskininkuose – yra tas trio, ant kurių Lietuvoje laikosi ėjimas. Kokia bebūtų sportinė forma, visada norisi čia dalyvauti“, – tikino geriausia praėjusių metų šalies lengvaatletė.

Druskininkuose tarp prizininkių pateko dar dvi olimpietės: antrą vietą užėmė Živilė Vaiciukevičiūtė (46 min. 40 sek.), paskutiniame kilometre aplenkusi latvę Agnesę Pastarę (46 min. 44 sek.).

Tarp veteranų šįkart startavo Kristina Saltanovič. Šiemet du aukso medalius Europos veteranų čempionate iškovojusi sportininkė penkis kilometrus įveikė per 24 min. 54 sek.

„Kai supratau, jog į olimpiadą nepateksiu, nebuvo motyvacijos sportuoti, tad į Druskininkus atvykau nesiruošusi. Tikėjausi dalyvauti 3 km, o ne 5 km varžybose ir atvažiuoti norėjau jau vien dėl susitikimo su draugais – pabūti, pasirgti. Nusprendžiau įveikti 5 km, kadangi taip ir priklauso pagal amžių, tai visai smagiai prasiėjau“, – šyptelėjo K. Saltanovič.

Drauge su Portugalijoje gyvenančia ėjike į Druskininkus atvyko ir devynerių metų jos duktė Erika, kuri taip pat išbandė jėgas ėjimo rungtyje – 1 km mergaičių varžybose.

„Dėl jos labai jaudinausi, labiau nei jaudindavausi dėl savęs olimpiadoje. Nemanau, kad ji bus ėjikė, nes yra gana aštri, gana sprinteriško charakterio – turi būti viskas greitai, viskas tuoj pat – ir tas kilometras buvo gana sunku. Prieš tai ji nebuvo nei ėjusi, nei bėgusi kilometro. Po finišo pareiškė, kad jai šuoliai su kartimi vis dėlto labiausiai patinka. Nemanau, kad ją prikalbinsiu į ėjimą, kad ir kaip norėčiau“, – juokėsi K. Saltanovič.

Tuo tarpu pati K. Saltanovič taško karjeroje dar nededa. Normatyvą į olimpiadą turėjusi, tačiau dėl šaliai skirto kvotų skaičiaus į Rio nevykusi ėjikė vis dar turi noro atstovauti Lietuvai aukščiausio rango varžybose.

„Dabar kažkiek bėgiosiu, bandysiu pailsėti nuo ėjimo ir pažiūrėsiu, kiek man jo dar trūksta. Vis dar jaučiu smagumą eidama, bet nežinau, ar einant 20 km smagumas bus toks pat, kaip einant 5 km. Norėčiau grįžti bent su panašia sportine forma kokia buvau. Jei matysiu, kad ta forma bus prastesnė, bandysiu kažką dėlioti ateičiai ir oficialiai baigti karjerą“, – teigė K. Saltanovič.