„Niekada nepamiršiu tos dienos, kai nubėgau į savo vidurinės mokyklos „Mac“ kompiuterių laboratoriją ir užsiregistravau „Facebook“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo „Insider Intelligence“ analitikė Jasmine Enberg (Džasmin Enberg). – Tuo pat metu jautėtės esantys mažos, išskirtinės bendruomenės, kurioje nebuvo jūsų tėvų, senelių ir mokytojų, dalis, bet kartu ir kažko daug didesnio.“

2004 metų vasario 4 dieną Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) ir trys jo draugai sukūrė svetainę thefacebook.com, kuri iš pradžių buvo skirta tik Harvardo koledžo studentams. Vėliau ji tapo prieinama kitų JAV universitetų studentams, o 2006 metais buvo atverta visiems norintiems prisijungti.

„Facebook“ tapo erdve, kurioje galima bendrauti su bet kuo ir bet kur, o iki 2023-iųjų, kaip pranešama, šiuo tinklu kas mėnesį naudojosi daugiau nei 3 mlrd. žmonių.

„Facebook“ po savo pasirodymo tapo revoliucingu [dalyku], – sakė J. Enberg. – Sunku pervertinti „Facebook“ įtaką viskam – nuo popkultūros iki politikos ir mūsų elgesio internete.“

Ji akcentavo vadinamąjį „Facebook“ langą (angl. feed), kuriame pateikiamos nuotraukos, komentarai ar kiti įrašai, kurie, remiantis algoritmu, galėtų patraukti naudotojų dėmesį.

Kuo daugiau naudotojų įsitraukia į „Facebook“, tuo daugiau jis gali pateikti pelną nešančių reklaminių skelbimų, parengtų atsižvelgiant į didžiulį kiekį informacijos, kuria žmonės dalijasi šiame socialiniame tinkle.

Tinklui priskiriami nuopelnai už masinio turinio išpopuliarinimo fenomeną, bet to, jis paskatino tik internete veikiančių naujienų portalų tendenciją.

Internetinės reklamos milžinė

Visgi „Facebook“ įgijo ir neigiamą, kaip potencialius varžovus nuperkančios arba kopijuojančios bendrovės, reputaciją. Dabar ji gali pasigirti būdama populiarių platformų, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, šeimos dalimi.

M. Zuckerbergas, kuris vis dar vadovauja bendrovei, laikosi strategijos daug investuoti į naudotojų pritraukimą ir tik tada integruoti pelno kėlimo metodus, kurie dažniausiai susiję su tikslinėmis reklamomis.

Kartu su „Google“ „Facebook“ tapo internetinės reklamos milžine. 2022 metais, kurie Silicio slėnyje įsikūrusiai bendrovei buvo prasti, jos pelnas pasiekė 23 mlrd. dolerių (21,3 mlrd. eurų).

Pasak J. Enberg, ši platforma yra skaitmeninio kraštovaizdžio dalis, ypač devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimusiems tūkstantmečio kartos atstovams.

„Dėl jos pasiekiamumo ir našumo reklamuotojai jai ir toliau neatsispiria“, – apie „Facebook“ kalbėjo analitikė.

Tačiau dėl taikomo verslo modelio, pagrįsto žmonių asmeninių duomenų naudojimu, kad būtų galima pasiūlyti daugiau dėmesio pritraukiančio turinio ir tikslinių reklamų, „Facebook“ sulaukė skundų ir baudų.

Neseniai sulaukęs kaltinimų, kad Rusija naudojosi „Facebook“ bandydama paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus, tinklas įsivėlė į „Cambridge Analytica“ duomenų dalijimosi skandalą. 2021 metais jis buvo kritikuojamas dėl informatorių kaltinimų, kad vadovai pirmenybę teikė pelnui, o ne naudotojų saugumui ir gerovei.

Nepaisant visko, „Facebook“ ir toliau auga. Be to, technologijų titano plėtra leido jam investuoti į inovacijas, įskaitant dirbtinį intelektą (DI) ir virtualiąją realybę.

2021 metų pabaigoje „Facebook“ pakeitė savo patronuojančiosios bendrovės pavadinimą į „Meta“, sakydamas, kad tai įvyko dėl M. Zuckerbergo vizijos, kad įtraukiantys virtualūs pasauliai, vadinami „metavisata“ (metaverse), taps kita pagrindine kompiuterių platforma.

Patrauklios „Facebook“ funkcijos 

„Galbūt esame mažiau įsitraukę, bet nepasitraukėme, nes iš tikrųjų nėra alternatyvos“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Creative Strategies“ analitikė Carolina Milanesi (Karolina Milanezi), kalbėdama apie senstančio socialinio tinklo išliekamąją galią.

„Facebook“ patrauklumą išlaiko ir su vadinamąja „grupių“ funkcija, leidžiančia naudotojams burti bendrų interesų, pavyzdžiui, sporto, įžymybių pasaulio ar ūkininkavimo, turinčius žmones, kurie bendrauja ne tik internete, bet ir realybėje.

Taip pat populiarios internetinės prekyvietės funkcijos, leidžiančios žmonėms pirkti arba parduoti daiktus.

„Prisijungiau prie „Facebook“, nes žinojau, kad tai sudomins mano mamos drauges, – sakė 18-metė auklė iš Kalifornijos Ruby Hammer (Rubi Hamer), pasakodama, kaip naudojasi socialiniu tinklu norėdama užsidirbti pinigų. – Taip pat, dėl prekyvietės [funkcijos], nes ieškau automobilio.“

Ji su bendraamžiais bendrauja dalydamasi nuotraukomis „SnapChat“ ir „Instagram“, o ne „Facebook“.

J. Enberg „Instagram“ įsigijimą 2012 metais, kai buvo pereita prie išmaniųjų telefonų užvaldyto gyvenimo būdo, pavadino vienu geriausių „Facebook“ verslo sprendimų.

Taip buvo pašalintas konkurentas, atsirado nauja platforma reklamoms ir pritraukti jaunesni interneto vartotojai, praradę susidomėjimą „Facebook“.

„Visų pirma, tai suteikia bendrovei programėlę, kuri galėtų konkuruoti su „Snapchat“ ir „TikTok“, itin populiariomis tarp paauglių“, – teigė J. Enberg.

Internetinės analizės bendrovės „DataReportal“ duomenimis, šiandien daugiau nei pusė „Facebook“ naudotojų yra 18–34 metų amžiaus. Tačiau vis dar sunku įvertinti, kiek naudotojai yra įsitraukę į socialinį tinklą.

„Aš labai retai lankausi „Facebook“, bet tai, ką skelbiu „Instagram“, automatiškai pasirodo ir „Facebook“, – sakė C. Milanesi. – Taigi, aš tikrai esu laikoma „aktyvia“ (...) Skaičiai gali neatitikti tikrovės.“

JAV Senato Teismų komiteto sušaukti technologijų kompanijų vadovai dalyvavo sesijoje „Didžiosios technologijų kompanijos ir vaikų seksualinio išnaudojimo internete krizė“.

Technologijų milžinės užsitraukė politikų rūstybę dėl to, kad nepakankamai stengiasi užkirsti kelią vaikams internete kylantiems pavojams, įskaitant nepilnamečių seksualinį išnaudojimą ir paauglių savižudybių skatinimą.

Per vieną klausimų ratą M. Zuckerbergas buvo priverstas atsistoti ir atsiprašyti komiteto salėje susirinkusių aukų šeimų.

„Atsiprašau dėl visko, ką jums teko patirti, – sakė jis. – Niekas neturėtų patirti to, ką išgyveno jūsų šeimos.“

Senatoriams parodymus taip pat davė „X“ generalinė direktorė Linda Yaccarino (Linda Jakarino), „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu), „Snapchat“ vadovas Evanas Spiegelis (Evanas Spigelis) ir „Discord“ generalinis direktorius Jasonas Citronas (Džeisonas Sitronas).

„Pone Zuckerbergai, žinau, kad jūs ir prieš mus esančios įmonės nenorite, kad taip būtų, bet jūsų rankos suteptos krauju. Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones“, – sakė senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

M. Zuckerbergas įstatymų leidėjams teigė, kad „užtikrinti jaunų žmonių saugumą internete yra iššūkis nuo pat interneto atsiradimo, o nusikaltėliams tobulinant savo taktiką, mes taip pat turime tobulinti savo apsaugos priemones“.

Jis pridūrė, kad, remiantis tyrimų duomenimis, iš esmės socialiniai tinklai nekenkia jaunų žmonių psichikos sveikatai.

„Nemanau, kad tai turi kokią nors prasmę“, – atsakydamas į tai pareiškė posėdžiui pirmininkavęs senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas).

„Šioje salėje nėra nė vieno tėvo, kurio vaikas [...] nebūtų pasikeitęs tiesiog jo akyse“ dėl „emocinės patirties“ socialinėje žiniasklaidoje, tvirtino jis.

Dešimčių JAV valstijų ieškinys

„Kaip trijų mažų vaikų tėvas žinau, kad problemos, apie kurias šiandien diskutuojame, yra siaubingos ir yra kiekvieno tėvo košmaras“, – sakė „TikTok“ vadovas Shou Zi Chew.

Jums priklauso produktas, kuris žudo žmones.

„Ketinu investuoti daugiau nei 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) į pasitikėjimą ir saugumą. Vien šiais metais šiuo klausimu dirbs 40 tūkst. saugos specialistų“, – sakė Shou Zi Chew.

„Meta“ taip pat teigė, kad 40 tūkst. jos darbuotojų dirba su interneto sauga ir kad nuo 2016 metais į didesnį platformos saugumą investuota 20 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų).

Prieš duodami parodymus „Meta“ ir „X“ vadovai paskelbė apie naujas priemones.

„Meta“, kuriai priklauso pasaulyje pirmaujančios platformos „Facebook“ ir „Instagram“, informavo blokuosianti tiesiogines žinutes, kurias nepažįstami asmenys siunčia jauniems paaugliams.

Pagal numatytuosius nustatymus jaunesniems nei 16 metų paaugliams žinutes gali siųsti arba į grupinius pokalbius įtraukti tik tie žmonės, kuriuos jie jau seka arba kurių kvietimus draugauti jie yra priėmę.

„Meta“ taip pat sugriežtino turinio apribojimus paaugliams socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“, kad jiems būtų sunkiau peržiūrėti įrašus, kuriuose aptariama savižudybė, savęs žalojimas ar valgymo sutrikimai.

Senatoriai atkreipė dėmesį į bendrovės „Meta“ vidaus dokumentus, iš kurių matyti, kad M. Zuckerbergas atsisakė stiprinti grupes, kurios stebi paaugliams internete kylančius pavojus.

„Ši veidmainystė pribloškia“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė senatorius Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis).

Šie dokumentai yra dalis didelio ieškinio, kurį drauge iškėlė apie 40 valstijų bendrovei „Meta“ dėl vaikams daromos žalos.

Pagal JAV įstatymus interneto platformos iš esmės yra apsaugotos nuo teisinės atsakomybės už turinį, kuriuo dalijamasi jų svetainėse.

Nors įstatymų leidėjai norėtų nustatyti daugiau taisyklių, kad padidintų saugumą internete, naujų įstatymų priėmimą stabdo politinis susiskaldymas Vašingtone ir intensyvus didžiųjų technologijų kompanijų lobizmas.

Vienas iš esamų pasiūlymų – Vaikų saugumo internete aktas (angl. Kids Online Safety Act, KOSA), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo algoritmų, galinčių sukelti nerimą ar depresiją.

Pagal kitą idėją būtų reikalaujama, kad socialinės žiniasklaidos platformos tikrintų paskyrų turėtojų amžių ir visiškai uždraustų prisijungti jaunesniems nei 13 metų vaikams.

„Nemanau, kad išspręsite problemą. Kongresas turės jums padėti“, – technologijų milžinių vadovams pasakė senatorius Johnas Neely Kennedy (Džonas Nilis Kenedis).

Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) antradienį panašų laišką išsiuntė ir Elonui Muskui (Ilonui Maskui) dėl jo platformos „X“ turinio.

Laiške, su kurio turiniu susipažino ir naujienų agentūra AFP, teigiama, kad po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį padidėjo susirūpinimas dėl dezinformacijos, ir reikalaujama, kad E. Muskas atsakytų į skundą.

Jo laiške M. Zuckerbergui buvo prašoma skubiai užtikrinti, kad „Meta“ platformų moderavimo sistemos būtų veiksmingos, ir, atsižvelgiant į vykstantį konfliktą, „budriai stebėti, ar laikomasi DSA reikalavimų“, turint omenyje naująjį ES skaitmeninių paslaugų aktą, kuriuo reguliuojamos interneto platformos.

Th. Bretonas taip pat pabrėžė būtinybę „Meta“ sutelkti dėmesį į dezinformaciją, susijusią su ES vykstančiais rinkimais.

Jis teigė, kad Briuselis labai rimtai vertina „suklastotų vaizdų ir faktų, sukurtų siekiant daryti įtaką rinkimams, riziką“.

Th. Bretonas yra Europos Sąjungos pramonės ir skaitmeninės ekonomikos komisaras, kuriam pavesta reguliuoti interneto milžinių, veikiančių bloko viduje, veiklą ir esant reikalui imtis teisinių veiksmų.

„Po „Hamas“ įvykdytų teroristinių išpuolių prieš Izraelį turime duomenų, kad jūsų platforma naudojama neteisėtam turiniui ir dezinformacijai ES skleisti“, – E. Muskui rašė Th. Bretonas.

Th. Bretonas priminė E. Muskui, kad ES teisėje nustatytos griežtos turinio moderavimo taisyklės, „ypač kai kalbama apie smurtinį ir teroristinį turinį, kuris plinta jūsų platformoje“.

Jis paprašė, kad socialinis tinklas „X“ per 24 valandas atsakytų į jo skundą ir susisiektų su Europolu – ES policijos koordinavimo agentūra.

„Jūsų atsakymą įtrauksime į atitinkamą DSA vertinimo bylą“, – sakė Th. Bretonas.

„Primenu, kad pradėjus tyrimą ir nustačius neatitiktį, gali būti skiriamos nuobaudos“, – sakoma pranešime.

Vėliau socialiniame tinkle „X“ E. Muskas, atsakydamas laišką paskelbusiam naudotojui, paragino Th. Bretoną „išvardyti pažeidimus, apie kuriuos užsimenate“.

„Mūsų politika yra tokia, kad viskas būtų atvira ir skaidru, ir žinau, kad ES tam pritaria“, – rašė E. Muskas.

Neapykanta ir smurtas

Briuselis jau anksčiau buvo pareiškęs, kad iš visų DSA stebimų didžiausių pasaulio interneto platformų daugiausia dezinformacijos skleidžia būtent E. Musko socialinis tinklas „X“.

Rugpjūtį, kai įsigaliojo naujasis įstatymas, E. Muskas atsakė į Th. Bretono žinutę ir teigė, kad „X“ „sunkiai dirba“, kad atitiktų DSA taisykles, tačiau buvo ir daugiau įspėjamųjų ženklų.

Nors taisyklės vis dar yra rekomendacinio pobūdžio, įmonė pasitraukė iš priežiūros grupės, o E. Muskas, kuris anksčiau save įvardijo „žodžio laisvės absoliutistu“, savo asmeniniuose įrašuose atmetė kritiką.

Rugsėjį milijardierius technologijų magnatas pasigyrė, kad atleido pusę savo pasaulinės komandos, kuri stebėjo ir ribojo dezinformaciją bei sukčiavimą per svarbiausius rinkimus.

Šeštadienį po netikėto „Hamas“ kovotojų grupuotės išpuolio prieš Izraelio bendruomenes interneto platformas užplūdo pranešimai su suklastotais arba iškraipytais pranešimais ir filmuota medžiaga.

Šalia tokių patvirtintų faktų kaip žuvusiųjų kare skaičius taip pat atsirado daug nepatvirtintų, perdėtų ar melagingų pranešimų apie žiaurumus.

Ekspertai baiminasi, kad dėl šių veiksmų padidėjo rizika, kad dezinformacija išprovokuos realią žalą, sustiprins neapykantą ir smurtą.

Jie susirinko pasidalyti savo planais, susijusiais su dirbtiniu intelektu (DI), JAV ruošiantis parengti teisės aktus, skirtus užtikrinti geresnę šios technologijos kontrolę.

JAV Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) suplanavo keletą vadinamųjų DI inovacijų forumų – uždarų susitikimų, kuriuose įstatymų leidėjai galėjo klausinėti technologijų lyderių apie technologiją, kuri pernai išleidus pokalbių robotą „ChatGPT“ įsiviešpatavo skaitmeniniame pasaulyje.

Europa yra gerokai pažengusi su savo DI Aktu – pirmuoju pasaulyje išsamiu DI įstatymu, – todėl JAV įstatymų leidėjai jaučia spaudimą neatsilikti ir, kol dar ne per vėlu, neleisti šiai technologijai tapti visuomenės priešu pasisavinant žmonių darbo vietas, skleidžiant dezinformaciją ir sukeliant kitų neigiamų pasekmių.

Aš labai optimistiškai žiūriu į (dirbtinį intelektą), tačiau tai nereiškia, kad pakeliui nebus tam tikrų kliūčių.

„Šiandien pradedame didžiulį, sudėtingą ir gyvybiškai svarbų darbą: kuriame abiejų partijų DI politikos, kurią gali patvirtinti Kongresas, pagrindą“, – remiantis žiniasklaidai perduotomis pastabomis, susitikime kalbėjo Ch. Schumeris.

„Ankstesnėse situacijose, kai būdavo taip sunku, natūrali reakcija (...) būdavo ignoruoti problemą ir leisti kam nors kitam atlikti darbą. Tačiau DI atveju negalime būti kaip stručiai, kišantys galvas į smėlį“, – sakė jis.

Forume, kuris buvo uždaras spaudai, taip pat dalyvavo įmonės „OpenAI“ generalinis direktorius ir „ChatGPT“ kūrėjas Samas Altmanas (Semas Oltmanas) bei kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas (Bilas Geitsas).

„Aš labai optimistiškai žiūriu į (dirbtinį intelektą), tačiau tai nereiškia, kad pakeliui nebus tam tikrų kliūčių“, – į susitikimą atvykęs sakė S. Altmanas.

„Man padarė didelį įspūdį mūsų bendravimas su įstatymų leidėjais, nors ir žinau, kad mūsų industrija mėgsta juos kritikuoti“, – pridūrė jis.

Tris valandas trukusiame rytiniame posėdyje buvo aptarti įvairūs su DI susiję klausimai, įskaitant jo keliamus pavojus ir potencialą. Dalyviai sutarė, kad vyriausybei tenka tam tikras vaidmuo sprendžiant su šia technologija susijusias problemas.

Per daug laisvės

E. Muskas gyrė Ch. Schumerį už tai, kad jis kartu su likusiais Senato nariais, jo teigimu, pasitarnavo žmonijai. Jis sakė manantis, kad iš to išeis kažkas gero.

Po susitikimo magnatas žurnalistams pridūrė, kad nevaldomas dirbtinis intelektas gali būti žalingas visiems žmonėms visame pasaulyje.

Atsižvelgiant į gilius politinius nesutarimus Vašingtone ir artėjančius 2024-ųjų rinkimus, klausimas, ar JAV Kongresas gali priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama apriboti DI novatorių veiklą nustatant aiškias taisykles, lieka atviras.

Nors abi pusės sutinka, kad technologijos gali turėti labai neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, jų nuomonės dėl galimų sprendimų dažnai skiriasi.

Technologijų bendrovės taip pat aktyviai kovoja, kad būtų išlaikytas lengvas reguliavimo režimas, kuris būtų palankus verslui ir padėtų išsaugoti inovacijas.

Kai kurie senatoriai skundėsi, kad susitikimas buvo uždaras visuomenei ir suteikė per daug laisvės technologijų milžinių atstovams daryti įtaką įstatymų leidėjams.

„Taip neturėtų būti“, – sakė senatorius respublikonas Joshas Hawley (Džošas Haulis), kuris glaudžiai dirba su DI klausimais.

„Senatorius Schumeris jau dvejus metus kalba apie technologijas, bet nepateikė nė vieno svarbaus technologijų įstatymo projekto“, – skundėsi jis.

Šis susitikimas taip pat buvo pirmoji žinoma E. Musko ir M. Zuckerbergo akistata nuo tada, kai „Tesla“ vadovas pasiūlė „Meta“ vadovaujančiam kolegai kovoti ringe.

E. Musko santykiai su B. Gatesu, pasak antradienį išleistos bestseleriu tapusios „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovo biografijos, taip pat įtempti.

„Threads“ laikomas didžiausiu iššūkiu Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausančiai bendrovei „Twitter“, kuriai pastaruoju metu tenka susidurti su nemažai potencialių konkurenčių, tačiau, nepaisant didžiulių sunkumų, kol kas nepakeitė vienos ikoniškiausių socialinių tinklų bendrovių.

Platforma „Apple“ ir „Android“ programėlių parduotuvėse 100 šalių pradėjo veikti ketvirtadienį 2 val. nakties Lietuvos laiku ir kol kas nerodys reklamų.

„10 milijonų užsiregistravusiųjų per septynias valandas“, – ketvirtadienį savo oficialioje „Threads“ paskyroje parašė M. Zuckerbergas.

Jau veikė tokių įžymybių kaip Jennifer Lopez (Dženifer Lopes), Shakiros (Šakiros) ir Hugh Jackmano (Hju Džekmano), taip pat žiniasklaidos priemonių, įskaitant „The Washington Post“ ir „The Economist“, paskyros.

Pirmąsias kelias valandas po platformos paleidimo M. Zuckerbergas praleido atsakinėdamas naujiems vartotojams.

„Pirmasis šio reikalo etapas prasideda gerai“, – sakė jis kitame įraše.

M. Zuckerbergas taip pat nusitaikė į E. Muską – jiedu žinomi kaip aršūs varžovai ir net yra siūlę vienas kitam susitikti ringe ir susikauti.

Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį tviteryje įrašą sukūręs M. Zuckerbergas paskelbė į Žmogų-vorą nukreiptą memą, akivaizdžiai nurodydamas dviejų platformų panašumą.

„Threads“ jis rašė: „Prireiks šiek tiek laiko, bet manau, kad turėtų atsirasti viešų pokalbių programėlė, kurioje dalyvautų daugiau nei 1 mlrd. žmonių. „Twitter“ turėjo galimybę tai padaryti, bet to nepadarė. Tikėkimės, kad mes tai padarysime.“

„Twitter“ teigė, kad turi daugiau nei 200 mln. reguliarių vartotojų.

„Threads“ buvo pristatytas kaip aiški platformos „Instagram“, kuri turi daugiau nei dviejų milijardų vartotojų auditoriją, atšaka, todėl naujajai platformai nereikėjo pradėti nuo nulio.

Manoma, kad M. Zuckerbergas pasinaudos chaotišku E. Musko „Twitter“ valdymu, kad prastumtų naują produktą, kuris, kaip tikisi „Meta“, taps įžymybių, įmonių ir politikų bendravimo kanalu.

E. Muskas pertvarkė „Twitter“, atleido tūkstančius darbuotojų, sumažino turinio moderavimą ir daugelį funkcijų apmokestino.

Atidėtas paleidimas Europoje

„Meta“ taip pat turi būrį kritikų, ypač Europoje, ir, nepaisant didžiulės „Instagram“ vartotojų bazės, ji gali sulėtinti svetainės plėtrą.

Įmonė daugiausia kritikuojama dėl to, kaip tvarko asmens duomenis, kurie yra esminis tikslinių reklamų, padedančių kas ketvirtį uždirbti milijardus dolerių pelno, elementas.

„Instagram“ vadovas Adamas Mosseri (Adamas Moseris) sakė apgailestaujantis, kad programėlės paleidimas Europos Sąjungoje buvo atidėtas, tačiau jei „Meta“ iš Briuselio būtų laukusi aiškumo dėl reguliavimo, iki „Threads“ paleidimo būtų likę „daug, daug, daug mėnesių“.

„Nerimavau, kad mūsų langas užsidarys, nes laikas yra svarbus“, – pridūrė jis technologijų naujienų svetainei „Platformer“.

Anot artimo šaltinio, „Meta“ baiminosi naujo įstatymo, vadinamo Skaitmeninių rinkų aktu (Digital Markets Act, DMA), kuriuo nustatomos griežtos taisyklės stambioms pasaulio interneto bendrovėms.

Pagal vieną taisyklę platformoms draudžiama perduoti asmens duomenis iš vieno produkto į kitą, kaip, pavyzdžiui, galėtų būti „Threads“ ir „Instagram“ atveju.

Bendrovė „Meta“ buvo pagauta tai darant po to, kai nusipirko susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“. Europos reguliavimo institucijos bus labai budrios, kad užtikrintų, jog bendrovė to nedarytų neteisėtai su „Threads“.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai E. Muskas perėmė socialinį tinklą „Twitter“, M. Zuckerbergo bendrovė „Meta“ užsiminė, kad planuoja paleisti savo žinučių platformą – iš esmės tiesioginę tviterio konkurentę.

Nuo to laiko E. Muskas „trolino“ M. Zuckerbergą žinutėmis tviteryje, o šią savaitę savo gerbėjams pasakė, kad yra „pasiruošęs susirungti ringe, jei jis pasirengęs, lol“, pavartodamas santrumpą, reiškiančią garsų juoką.

M. Zuckerbergas trečiadienį savo „Instagram“ istorijose pateikė žinutės ekrano nuotrauką ir atsakymą: „Atsiųsk man vietą.“

„Meta“ patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad M. Zuckerbergo žinutė buvo nuoširdi.

Dėl šio apsikeitimo socialiniuose tinkluose pasipylė daugybė kovos prognozių – aiškiu favoritu tapo M. Zuckerbergas.

„Prašau, Dieve, leisk, kad tai įvyktų“, – „Twitter“ rašė technologijų žurnalistas Tayloras Lorenzas (Teiloras Lorencas).

„Geriausios Musko ir Zuckerbergo rungtynės ringe yra tos, į kurias įžengia du vyrai ir iš kurių neišeina nė vienas“, – rašė tinklalaidžių kūrėjas Bennettas Tomlinas (Benetas Tomlinas).

„Sveiko proto“ tviteris

Šie du vyrai jau daugelį metų vienas kitą erzino priešingomis nuomonėmis visais klausimais – nuo politikos iki dirbtinio intelekto.

Tačiau naujoji jų verslo konkurencija dar labiau padidino priešiškumą.

E. Muskas piktai atsakė į neseniai paskelbtą „Meta“ pareigūno teiginį, kad reikalinga „sveiku protu valdoma“ „Twitter“ alternatyva.

Bendrovių „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas nusipirko šį socialinį tinklą už 44 mlrd. dolerių (40,9 mlrd. eurų), o paskui atleido didžiąją dalį jos darbuotojų ir leido uždraustiems dešiniojo sparno sąmokslo teoretikams grįžti į platformą, taip išgąsdindamas reklamdavius.

Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusiame renginyje E. Muskas gynė savo elgesį su „Twitter“, sakydamas, kad sugrįžo reklamdaviai ir kad jis pašalino beveik visas netikras anketas.

Anksčiau šį mėnesį duodamas interviu Jungtinių Valstijų laidų vedėjui Lexui Fridmanui (Leksui Fridmanui), M. Zuckerbergas buvo paprašytas pasakyti ką nors teigiamo apie E. Musko vadovavimą „Twitter“.

Po aštuonių sekundžių pertraukos, skirtos apmąstymams, jis pasakė, kad E. Muskas „anksti ėmė siekti, kad „Twitter“ taptų daug taupesnis“, o tai, anot jo, buvo naudinga industrijai.

M. Zuckerbergas paskelbė apie tūkstančių darbuotojų atleidimą savo įmonėje keletas mėnesių po to, kai E. Muskas tai padarė socialiniame tinkle „Twitter“.

Iki šiol tik apie augimą skelbusi „Meta“ buvo priversta pripažinti, kad jos pajamos traukėsi.

Kiek anksčiau šiais metais bendrovė pranešė jau buvo pranešusi apie pirmąjį kasdienių vartotojų skaičiaus susitraukimą.

„Šis laikotarpis reikalauja didesnio intensyvumo ir aš tikiuosi, kad nuveiksime daugiau su mažiau išteklių“, – analitikams teigė generalinis direktorius Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas), įmonei pranešus, kad jos pelnas sumažėjo 36 proc. iki 6,7 mlrd. JAV dolerių.

„Meta“ taip pat teigė, kad pajamos per neseniai pasibaigusį ketvirtį sumenko 1 proc. iki 28,8 mlrd. JAV dolerių.

Tai pirmasis rodiklio sumažėjimas nuo tada, kai bendrovė pradėjo prekiauti savo akcijomis biržoje.

„Ketvirčio pajamų sumažėjimas, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus rodo, kaip greitai „Meta“ verslas pablogėjo“, – pažymėjo tyrimų bendrovės „eMarketer“ analitikė Debra Aho Williamson (Debra Aho Viljamson).

„Geros naujienos, jei galime tai pavadinti, yra tai, kad jos konkurentės skaitmeninės reklamos srityje taip pat sulėtėjo“, – pridūrė analitikė.

Visgi „Meta“ pranešė, kad kasdienių „Facebook“ vartotojų skaičius išaugo iki 1,97 mlrd., nepaisant priešingų analitikų prognozių, nors ir pastebėjo, kad per mėnesį vartotojų sumažėjo maždaug dviem milijonais iki 2,93 milijardo.

Be to, „Meta“ nuolat sulaukia įstatymų leidėjų ir reguliavimo institucijų dėmesio bei patikrinimų, kaip bendrovė ne tik naudoja savo didžiulę įtaką, bet ir koks jos poveikis vartotojams.

Rezultatai paskelbti praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV reguliavimo institucijos paskelbė apie planuojamą mėginimą užblokuoti galimybę „Meta“ perimti virtualios realybės kūno rengybos programėlių kūrėją „Within“, o tai gali tapti rimtu smūgiu technologijų milžinės ambicijoms sukurti savo metavisatą.

Anot „Bloomberg“ milijardierių indekso, daugiausia praėjusiais metais uždirbo Elonas Muskas, kuris 2021 m. pradėjo sąskaitoje turėdamas 156 mlrd. JAV dolerių, o juos baigė su 277 mlrd. JAV dolerių. „Tesla“ įkūrėjas esą planuoja sumokėti daugiau nei 11 mlrd. JAV dolerių mokesčių.

Tiesa, praėjusiais metais E. Musko pasiektas 121 mlrd. JAV dolerių prieaugis buvo mažesnis nei 2020 m. uždirbti 140 mlrd. JAV dolerių. Tačiau to visiškai pakako, kad verslininkas užtikrintai taptų turtingiausiu žmogumi šioje planetoje.

Artimiausias jo konkurentas – Jeffas Bezosas – į 2022 m. įžengė turėdamas 190 mlrd. JAV dolerių. Palyginti su 2020 m., jo turtai išaugo „tik“ 4,5 mlrd. JAV dolerių.

Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas praėjusiais metais savo turtą padidino beveik 25 mlrd. JAV dolerių. „Bloomberg“ duomenimis, jo turtas šiuo metu siekia 128 mlrd. JAV dolerių.

Naujuosius metus „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas pasitiko turėdamas 139 mlrd. JAV dolerių. Pranešama, kad jo buvusios žmonos Melindos, kuri 2021 m. rugpjūtį nutraukė 27 metus trukusią santuoką su Billu, turtas šiuo metu sudaro 11,4 mlrd. JAV dolerių.

Bendrai paėmus visų 10-ies turtingiausių pasaulio gyventojų turtai dabar siekia daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių.

Praėjusio mėnesio pabaigoje „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas, susidūręs su blogos reklamos banga dėl F. Haugen atskleistų faktų, paskelbė planus sukurti skaitmeninį pasaulį, kuriame žmonės, naudodamiesi virtualios realybės technologijomis, jaustųsi tarsi bendraudami akis į akį.

Pradėjusi kelionę po Europą ir trečiadienį kalbėdama Prancūzijos parlamente, F. Haugen sakė, kad ji „labai susirūpinusi dėl metavisatos“.

„Facebook“ nori užpildyti mūsų aplinką jutikliais, mikrofonais ir kitais būdais mus stebėti“, o jei šią technologiją pritaikytų įmonės, tai būtų „labai problemiška“.

„Įsivaizduokite, kad dirbate namuose ir jūsų darbdavys nusprendžia: „Noriu būti metavisatos įmone“, – sakė ji įstatymų leidėjams.

„Jūs negalite nuspręsti, ar „Facebook‘ui“ galima jus šnipinėti, kaip kad galite atsisakyti naudoti „Facebook“ asmeniniame gyvenime“, – pridūrė ji.

Buvusi „Facebook“ darbuotoja nutekino žiniasklaidai daugybę vidaus dokumentų, kurie sukėlė kelias savaites trukusią socialinės žiniasklaidos milžinės kritiką dėl jos poveikio trapios demokratijos šalims ir pažeidžiamiems paaugliams.

Per pastarąjį mėnesį duodama parodymus Amerikos ir Europos įstatymų leidėjams ji tvirtino, kad „Facebook“ renkasi pelną, o ne toksiško turinio ribojimą, ir kad negalima tikėti, jog bendrovė pakeis savo elgesį.

M. Zuckerbergas atkirto: „Argumentas, kad sąmoningai skleidžiame turinį, kuris piktina žmones, siekdami pelno, yra labai nelogiškas“.

37 metų duomenų mokslininkė F. Haugen Prancūzijos parlamente taip pat papasakojo apie tai, kaip jai sekėsi susidoroti su dėmesiu ir viešumu nuo tada, kai spalio pradžioje ji prisistatė kaip pagrindinis serijos sensacingų „The Wall Street Journal“ pranešimų šaltinis.

„Psichologinė parama yra labai svarbi daugeliui informatorių“, – sakė ji ir pridūrė, kad praėjusiais metais jai pasisekė, kad galėjo grįžti gyventi pas motiną dėl COVID-19 apribojimų.

„Mano motina yra dvasininkė, todėl aš gavau daugybę valandų konsultacijų ir terapijos“, – sakė ji. – Dauguma pranešėjų neturi tokios stiprios paramos. Užtikrinti, kad kas nors padėtų jiems išgyventi visą procesą, yra gyvybiškai svarbu."

Per ketvirtį nuo liepos iki rugsėjo mėnesio „Facebook“ pranešė gavusi apie 9 mlrd. dolerių pelną.

Socialinių tinklų milžinė, kuri iki šiol vadinosi „Facebook Inc“, stengiasi išbristi iš vienos giliausių krizių per savo gyvavimą ir susitelkti į savo ambicijas kurti „metavisatą“ – virtualiosios realybės internetą, kuriam bendrovė prognozuoja didelę ateitį.

Patys socialiniai tinklai „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ savo pavadinimus toliau išlaikys.

„Dėdami pastangas spręsti socialinius klausimus ir gyvendami uždarose platformose daug pasimokėme, tad dabar laikas paimti viską, ko išmokome, ir pradėti kurti naują skyrių“, – per kasmetinę vystytojų konferenciją sakė M. Zuckerbergas.

„Didžiuodamasis pranešu, kad nuo šiandien mūsų bendrovė yra „Meta“. Mūsų misija išlieka ta pati – toliau telkti žmones; mūsų programėlės ir jų prekės ženklai nesikeičia“, – pridūrė jis.

„Facebook“ kritikai praeitą savaitę susitelkė į nutekintą informaciją apie bendrovės planus keisti pavadinimą. Anot jų, socialinių tinklų milžinė tokiu būdu tesiekia nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto skandalų.

Aktyvistų grupė „The Real Facebook Oversight Board“ („Tikroji „Facebook“ priežiūros taryba“) perspėjo, kad kai kurios stambios bendrovės, pavyzdžiui, naftos ir tabako milžinės, savo pavadinimus keisdavo, kad „nukreiptų dėmesį“ nuo savo problemų.

„Facebook“ galvoja, kad pavadinimo pakeitimas gali padėti jiems pakeisti temą“, – praeitą savaitę rašė ši grupė ir pridūrė, kad „tikroji problema“ yra priežiūros ir reguliavimo poreikis.

„Facebook“ neseniai paskelbė planus Europos Sąjungoje nusamdyti 10 tūkst. darbuotojų, turinčių padėti kurti „metavisatos“ projektą, karštai palaikomą M. Zuckerbergo.

Krizės padėtis

Naujausia krizė socialinių tinklų milžinę apėmė, kai „Facebook“ buvusi darbuotoja Frances Haugen (Fransis Haugen) nutekino pluoštą vidaus tyrimų, rodančių, kad bendrovės vadovybei buvo žinoma apie jos platformų potencialią žalą vartotojams. Kilus šiam skandalui, Jungtinėse Valstijose vėl pasigirdo raginimų stiprinti šio sektoriaus priežiūrą.

Didelės krizės „Facebook“ sukrėsdavo ir anksčiau, bet naujausia galimybė pažvelgti į šios uždaros bendrovės darbo užkulisius suteikė peno daugeliui kritikos straipsnių ir JAV įstatymų leidėjų raginimams griežčiau prižiūrėti socialinius tinklus.

„Geranoriška kritika padeda mums tapti geresniems, bet mano požiūris toks, kad matome koordinuotas pastangas selektyviai naudotis nutekintais dokumentais klaidinamam mūsų bendrovės vaizdui piešti“, – pirmadienį sakė M. Zuckerbergas.

Dienraštis „The Washington Post“ praeitą mėnesį kėlė prielaidą, kad „Facebook“ pastarojo meto dėmesys metavisatos projektui yra „dalis platesnių pastangų reabilituoti bendrovės reputaciją politikos formuotojų atžvilgiu ir iš naujo nustatyti „Facebook“ poziciją, siekiant formuoti naujos bangos interneto technologijas“.

Interneto milžinė „Google“ 2015 metais restruktūrizavosi ir persivadino „Alphabet“, bet jos interneto paieškos ir reklamos platforma išlaikė ankstesnį pavadinimą.