33-ejų ilgametis NBA krepšininkas papasakojo istoriją, kaip išsiskyrė jo keliai su tuomet dar Rimo Kurtinaičio vadovaujama „Chimki“.

„Susidėjo daug dalykų. Buvau ilgai nematęs savo šeimos, todėl gruodį įspėjau vadovus, kad man reikia grįžti ir su tuo buvo sutikta, – „Aftonbladet“ sakė švedas. – Buvau pasiruošęs į klubą grįžti sausio 4-ąją, bet dieną prieš sulaukiau agento žinutės, kad nebeskrisčiau. Treneris (Kurtinaitis) pasakė, kad negrįžčiau.“

Vis dėlto apie R. Kurtinaitį aukštaūgis daugiau išsiplėsti nenorėjo.

„Seniai demonstravau tokią gerą formą, kokią rodžiau šį sezoną. Bet nėra ką daugiau pasakyti apie trenerį – jis buvo atleistas prieš kelias savaites, – teigė J. Jerebko. – Sprendimas likti namie nebuvo sunkus, kai treneris taip pasako, o klubas dar vėluoja pervesti pinigus. Prie to aš nebuvau pratęs.“

Puolėjas pripažino, jog „Chimki“ jam vis dar skolingi šimtus tūkstančių eurų, tačiau nesijaudina nei dėl to, nei kur žais ateityje – pinigus J. Jerebko planuoja atgauti su agento pagalba, o pasiūlymų tikisi sulaukti balandį iš pastiprinimo ieškosiančių NBA klubų.

Taip pat veteranas yra įsitikinęs, jog darbą jam susirasti vasarą nebus sunku, nors į Rusiją grįžti neketina.

„Ten tikrai negrįšiu, jokių šansų. Bus Eurolyga arba NBA. Buvau vienas geriausių Eurolygos žaidėjų, tad žinau, kad bus pasiūlymų“, – kalbėjo J. Jerebko.

208 cm ūgio krepšininkas Eurolygoje šį sezoną per 26 minutes pelnė po 11,5 taško, atkovojo po 5,5 kamuolio ir rinko po 12 naudingumo balų.

Tuo metu „Chimki“, kuri jau prarado šansus Eurolygoje žengti į kitą etapą, pranešė apie susitarimą su Antonu Ponkrašovu.

34-erių rusas šį sezoną niekur nežaidė, o pernai, atstovaudamas Sankt Peterburgo „Zenit“, Eurolygoje per 11 minučių fiksavo 2,5 taško ir 1 rezultatyvaus perdavimo statistiką.

„24sek.lt“ žurnalistas Donatas Urbonas skelbia, jog 60-metis lietuvis nusprendė atsistatydinti iš „Chimki“ vyriausiojo trenerio pareigų.

Taip pat skelbiama, jog laikinai vyriausiojo trenerio pareigas užims asistentas Andrejus Malcevas, o komandoje toliau lieka Aurimas Jasilionis ir Aleksandras Trifunovičius.

R. Kurtinaitis pasitraukia po didžiausio „Chimki“ pralaimėjimo klubo istorijoje, kai Stambule 60:99 buvo nusileista vietos „Anadolu Efes“.

R. Kurtinaitis „Chimki“ treniravo nuo 2019-ųjų sausio, kai perėmė komandos vairą iš Georgio Bartzoko.

Pirmasis R. Kurtinaičio etapas „Chimki“ prasidėjo dar 2011-aisiais ir tęsėsi iki 2016-ųjų.

„Chimki“ Eurolygoje su 2 pergalėmis ir 18 pralaimėjimų yra absoliutus lygos autsaideris.

Oficialioje Eurolygos svetainėje teigiama, kad Rusijos ekipai tikrai nepadės Janis Timma. Taip pat klaustukai kabo ir dėl Jono Jerebko bei Sergejaus Monios galimybių pasirodyti aikštelėje.

Timma šį sezoną Eurolygoje fiksuoja 7,7 taško, 2,8 atkovoto kamuolio ir 6,9 naudingumo balo statistiką.

Jerebko vidutiniškai renka po 11,5 taško, 5,5 atkovoto kamuolio bei 12 naudingumo balų.

Monios statistika siekia 5,2 taško, 2,1 atkovoto kamuolio ir 4,8 naudingumo balo.

„Žalgirio“ ir „Chimki“ rungtynių pradžia Kaune – penktadienį 20 val.

Tuo metu pats R. Kurtinaitis ir jo asistentas Aurimas Jasilionis lieka darbe.

Tokį sprendimą klubo valdžia priėmė po susitikimo su R. Kurtinaičiu ir tai, basketnews.lt žiniomis, nustebino ir atleistus, ir darbą išsaugojusius lietuvius.

Du kartus per 10 rungtynių laimėję „Chimki“ krepšininkai Eurolygos turnyrinėje lentelėje užima paskutinę vietą. Praėjusią savaitę jie išvykoje 80:100 nusileido Berlyno ALBA komandai.

Vos aštunti „Chimki“ yra ir VTB Vieningoje lygoje, kurioje per 8 turus iškovojo 3 pergales.

Artimiausias tvarkaraštis R. Kurtinaičio komandos nelepins – laukia mačai su Miuncheno „Bayern“, Milano „AX Armani Exchange“, Maskvos CSKA ir „Barcelona“. Šios komandos šiuo metu patenka į Eurolygos turnyro lentelės pirmąjį šešetą.

„Buvome per lėti, darėme per daug klaidų. Be abejo, ALBA buvo kur kas geresni už mus. Turėjome didelių problemų gynyboje ir su nusiteikimu joje dirbti. Tai yra didžiausia mūsų komandos problema“, – po rungtynių spaudos konferencijoje teigė R. Kurtinaitis.

„Daug dalykų atlikome gerai, – po pergalės džiaugėsi ALBA strategas Aito Garcia Renesesas. – Turėjome gerą ritmą puolime, o kertinis veiksnys buvo puikus žaidimas gynyboje. Buvo svarbu išlaikyti savo energiją. Krepšinį 50 proc. sudaro puolimas, o kitus 50 proc. – gynyba.“

Maskvos srities „Chimki“ po pirmųjų dešimties rungtynių iškovojo viso labo dvi pergales ir Eurolygoje užima 17-ąją vietą.

ALBA ekipa savo sąskaitoje turi 3 pergales, 6 pralaimėjimus ir rikiuojasi 14-oje pozicijoje.

60-metis lietuvis neabejoja, jog būtent pergalė su tuometiniu Vilniaus „Lietuvos rytu“ 2009-ųjų Europos taurės finale prieš „Chimki“ priartino jį prie darbo Rusijos klube.

„Tą kartą kalbėjome apie biudžetų skirtumus ir niekas „Ryto“ dėl to nelaikė favoritu, – oficialiam Eurolygos tinklalapiui sakė R. Kurtinaitis. – „Chimki“ turėjo tokius žaidėjus kaip Jorge Garbajosą, Carlosą Delfino, Timofejų Mozgovą, Maciejų Lampę... Vieni geriausių krepšininkų pasaulyje buvo toje super komandoje. Galbūt jie mūsų neįvertino ir nežinau, kas atsitiko, bet mes žaidėme 150 procentų savo galimybių. Kartais ne talentai laimi rungtynes, bet alkis. Tą dieną mes buvome alkanesni už „Chimki“.“

„Manau, kad tas mačas mane priartino prie „Chimki“, – tęsė Kurti. – Tuomet Rusijos klubo vadovai pamatė, kaip aš dirbu, ir tai buvo mano didelis žingsnis link didžiojo krepšinio.“

Pirmoji R. Kurtinaičio patirtis „Chimki“ prasidėjo 2011-aisiais ir tęsėsi iki 2016-ųjų, o į klubą lietuvis grįžo 2018-2019 m. sezono viduryje, kai pakeitė Georgiosą Bartzoką.

„Treneris – karys, kuris ateina ir kovoja. Taigi tą kartą buvo mano eilė atvykti viduryje kovos“, – vaizdingai savo sugrįžimą į klubą prisiminė R. Kurtinaitis.

Per aštuonerius metus R. Kurtinaitis su „Chimki“ iškovojo dvi Europos taures, taip pat surengė gerų pasirodymų ir Eurolygoje.

Lietuvis džiaugėsi buvimu „Chimki“ klube ir jo suteikiamomis sąlygomis.

„Kiekvienas iš mūsų turi tikslų gyvenime ir kai vieną pasieki, žiūri į kitą, o šis klubas tau suteikia gerą šansą tai daryti. Kartais tu turi idėjas, bet neturi galimybių to įgyvendinti. „Chimki“ man – puikus klubas, nes yra stiprus pasirašyti sutartis su gerais žaidėjais, kurie leidžia siekti titulų“, – tikino specialistas.

Rusiška taškų mašina suraitė paraišką ant trejų metų kontrakto, tai paskelbė pats „Chimki“ klubas.

„Chimki“ yra mano namai jau ilgą laiką. Man patinka viskas, kas yra čia, jaučiuosi komfortiškai, – cituojamas A.Švedas. – Džiaugiuosi, kad tęsiu karjerą šiame klube. Labai ilgiuosi krepšinio, todėl laukiu, kada pradėsime ruoštis kitam sezonui.“

Komandos treneris Rimas Kurtinaitis taip pat reiškė džiaugsmą ruso pasilikimu.

„Labai džiaugiuosi, kad Aleksejus žais mūsų komandoje ir toliau. Jis pasaulinio lygio žaidėjas. Per pastaruosius sezonus jis į priekį vedė ne tik „Chimki“, bet ir visą Europos krepšinį. Tai puiki mūsų tarpsezonio pradžia. Mes požiūrio nekeisime ir sieksime, kad mūsų sudėtis būtų bent jau tokio paties pajėgumo kaip praėjusį sezoną“, – sakė R.Kurtinaitis.

"Laikausi karantino taisyklių, bet, kas labai nori pasveikinti, gali tiesiog aplankyti. Deja, kol galioja apribojimai, aš net su artimiausiais bičiuliais nesimačiau. Geresniu metu jau būtume žvejoję su Dariumi Lukminu arba Romanu Brazdauskiu (buvusiais žalgiriečiais – aut. past.), bet šiemet su jais susitikau gal tik kartą. Sėdžiu sau miške, ir tiek", – sakė R.Kurtinaitis.

Maskvos srities "Chimki" ekipos strategas pastaruoju metu suka galvą ne dėl krepšinio peripetijų, o gilinasi į sodininkystės paslaptis. Su žmona Skirmante iš medelyno prisipirko vyšnių, slyvų, antaninę obelį, pasisodino ir pušelių bei serbentų krūmų.

"Dar prisileidau baseiną, užsikuriu pirtį. Taip ir stumiu dienas", – kikeno jis.

Vienam žinomiausių visų laikų Lietuvos krepšininkų gegužės 15-ąją sukako šešiasdešimt.

– Treneri, pradėdamas pokalbį negaliu išvengti to banalaus klausimo...

– Apie amžių? Aš metų nesureikšminu. Širdyje esu toks pats dvidešimtmetis, tik gal kartais energijos pritrūksta. O dėl požiūrio į vyresnius žmones… Mes, lietuviai, dažnai bandome atrodyti pernelyg rimti ar solidūs. Pamenu, kai tapau Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu, žurnalistai paklausė, ar ir toliau laidysiu savo juokelius. Atsakiau, kad turbūt teks pradėti verkti. Bet iš tiesų juk nieko blogo, jei žmogus moka laiku pajuokauti, o kai reikia – ir pabūti rimtas. Prieš keletą metų Kaune keičiau vairuotojo teises, atsinešiau nuotrauką, kurioje šiek tiek šypsausi – kaip mėgsta amerikiečiai. Darbuotoja nepriėmė, liepė nusifotografuoti rimtesniu veidu. Vėl stojau į eilę prie aparato, susiraukiau ir tokia nuotrauka jau tiko. Mane tai stebina. Suprasčiau, jei būčiau nusifotografavęs su beisbolininko kepure, kaip mano vienas legionierius Azerbaidžane. Tada jam paaiškinome, kad oficialiam dokumentui toks vaizdelis netiks. Turėjo fotografuotis iš naujo. Bet kuo blogai šypsotis?

– Kai prieš metus, sveikindamas su 60-mečiu, jūsų bendražygį Valdemarą Chomičių paklausiau, kokio neiškovoto titulo jam labiausiai trūksta, jis atsakė: 1986 m. Budapešte pralaimėtos Čempionų taurės (tuometinės Eurolygos – aut. past.). Kokio trofėjaus trūksta jums?

– Nesižvalgau į praeitį, nes jos nebepakeisiu. Vis dėlto sakyčiau, kad trūksta to trofėjaus, kurį dar galiu laimėti, – Eurolygos čempionų taurės. Nesvarbu, kad jau ne kaip žaidėjas, o kaip treneris. Tai padaryti nepaprastai sudėtinga, bet įmanoma, tik reikia turėti priemonių ir daug sėkmės. "Chimki" biudžetas – konkurencingas, kokybiški žaidėjai. Nematau priežasčių, kodėl negalėtume pakovoti dėl aukščiausių vietų Europoje.

Aš amžiaus nesureikšminu. Širdyje esu toks pat dvidešimtmetis, tik gal kartais energijos pritrūksta.

– Žmonės jus turbūt labiausiai myli už vadinamąją aukso karštinę, kai, ne kartą nukovę SSRS rinktine vadintą Maskvos CSKA, įrodėte, kiek daug gali lietuvių tauta, ir ne vien sporte. Tačiau jūs esate vienintelis tų laikų žalgirietis, vilkėjęs lietuvių tada nekenčiamiausio klubo marškinėlius. Ar dažnai išgirsdavote žodį "išdavikas"?

– Nieko panašaus. Turbūt visi suprato, kad CSKA atsidūriau ne savo noru. Apleidau mokslus, todėl teko tarnauti sovietų armijoje. Jei išvis būčiau atsisakęs, grėsė treji metai kalėjimo! Be to, į Maskvą išvykau ne tiesiai iš "Žalgirio", bet pažaidęs kitame kariškių klube – Rygos ASK. O ir krepšininkas buvau dar gana žalias, bet perspektyvus, todėl, kai atitarnavau privalomus dvejus metus, Aleksandras Gomelskis siūlė likti Maskvoje, žadėjo fantastiškas sąlygas – butą, mašiną, karininko laipsnį. O kur dar, sakykime, verslo galimybės! Ne paslaptis, kad tais laikais mes į užsienio atsiveždavome didelius kiekius prekių, kompiuterių ir gerai užsidirbdavome. Oficialiai bizniauti buvo uždrausta ir, skraidant reguliariais reisais, tai daryti būdavo sudėtinga. Tuo tarpu CSKA į socialistinį užsienį skraidydavo savo kariniu lėktuvu. Jokios kontrolės, patikros. Vežk, ką nori. Bet aš turėjau svajonę, su kuria augau nuo pat vaikystės, todėl grįžau į Kauną. Nepadėjo nei A.Gomelskio grasinimai, kad nebeims į SSRS rinktinę. Tačiau, jo garbei, turiu pripažinti, kad treneris buvo objektyvus. Pamatė, kad Kaune tobulėju, ir po metų vėl pakvietė į rinktinę.

– Dar sykį savotišku disidentu galėjote pasijausti jau tapęs treneriu, kai 2009-aisiais, "Žalgirio" klubui skęstant skolose ir atsidūrus ant išnykimo ribos, pasiūlėte nebevargti, o užkalti Sporto halės langus ir išsiskirstyti. Lyg tyčia tada stovėjote prie aršaus kauniečių priešo Vilniaus "Lietuvos ryto" vairo…

- Aš – kaunietis iš Panemunės, visada sirgau už "Žalgirį". Kai vilkėjau mūsų komandos marškinėlius, buvau toks pat aršus Kauno patriotas, kaip ir sirgaliai. Tiesiog tada pasakiau, ką galvojau apie tą situaciją, klubo vadybą. Tiesa, ir mano žodžiai buvo netiksliai interpretuoti. O kad tuo metu dirbau Vilniuje, nieko nereiškė. Prieš tai darbavausi Lenkijoje, bet klubas bankrutavo. Vėliau sulaukiau vilniečių kvietimo. Esu profesionalas, dirbau ten, kur manęs norėjo. Atrodo, sekėsi visai neblogai (tą sezoną R.Kurtinaičio vadovaujamas "Lietuvos rytas" triumfavo Europos taurės turnyre ir tapo Lietuvos čempionu – aut. past.).

– Ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris esate pasiekęs išties daug. Prisipažinkite atvirai: ar dabartinis treneris R.Kurtinaitis kviestųsi į savo vadovaujamą stiprią Eurolygos komandą krepšininką R.Kurtinaitį?

– Žinok, metikus aš mėgstu (juokiasi). Man visada reikėtų tokio snaiperio, kaip Arvydas Macijauskas arba D.Lukminas (Europos vicečempionas bei Atlantos olimpiados prizininkas). Tai tikčiau ir aš. Jeigu savo metu tikau Madrido "Real" klubui, tai kodėl nepakvietus tokio žaidėjo pas save į "Chimki"? Galbūt metikas mažiau patikimas gynyboje, gal dar kažko nesugebės, bet pataikys į krepšį. O tai krepšinyje labai svarbu. Juk būna tokių rungtynių, kai stringa visi deriniai, žaidėjai pavargę, atrodo, nebėra jokių argumentų, o snaiperis ima ir įsmeigia vieną kitą tritaškį, taip perlauždamas visą mačo eigą. Tai pats veiksmingiausias ginklas. Man apskritai patinka rezultatyvus krepšinis. Juk ir žmonėms maloniau stebėti gražų, dinamišką žaidimą nei varžybas, kuriose komandos griauna varžovų atakas, o pačios po pusę minutės minko kamuolį prie tritaškio linijos, vos sukrapšto 50 ar 60 taškų, bet laimi.

– Daug kas pamiršta, kad aikštėje išsiskirdavote ne vien tritaškiais, bet ir aukštu krepšinio intelektu...

– Šiuolaikiniame krepšinyje daug vadinamųjų "rolinių" žaidėjų: vienas moka įmesti, bet nemoka suregzti derinio, kitas puikiai kovoja dėl kamuolio, bet nesugeba jo pasivaryti. Žaidėjai atlieka tik siauras funkcijas ir treneriams to užtenka. Treneriai, skautai paruošia gausybę derinių ir visi veikia pagal strategų brėžinius. Mūsų laikais derinių tiek nebuvo, todėl krepšininkai buvo priversti giliau suvokti žaidimą ir improvizuoti. Bendras žaidėjo vardiklis, jo krepšinio intelektas buvo aukštesnis. Buvome ugdomi universaliau: mus mokė ir centruoti, ir žaisti gynėju. Atidžiau pažiūrėkite į Sergejaus Jovaišos, Arvydo Sabonio ar kitų tuomečių mūsų lyderių veiksmus. Kaip protingai jie žaidė! Turbūt ir aš nebuvau pats žiopliausias.

– Jei tektų įvardyti geriausią jūsų, kaip krepšininko, karjeros partnerį aikštėje ir geriausią jūsų, jau trenerio, auklėtinį, kuriuos žaidėjus išskirtumėte?

– Visada buvo lengva žaisti su Sabu. Vienas kitą suprasdavome iš pusės žvilgsnio. Tik pakeldavai akis ir jau žinodavai, kaip ir kur jam perduoti kamuolį ar atakuoti pačiam. Net nereikėdavo nieko rodyti gestais. Taip buvo ir dėl to, kad tais laikais komandos sudėtis beveik nesikeisdavo metų metais. Todėl ir visų žalgiriečių tarpusavio supratimas buvo neįtikėtinas. Dabar tai vargu ar įmanoma. Iš auklėtinių paminėčiau Chucką Eidsoną (2009 m. naudingiausias Europos taurės turnyro ir geriausias LKL krepšininkas – aut.past.). Jis idealiai įvykdydavo visus mano nurodymus. Iš dabartinių – Aleksejus Švedas turbūt yra Dievo palytėtas. Su juo yra kitų problemų, bet, jeigu jis nori žaisti komandai, o ne vienas rinkti taškus, tada jo žaidimas yra aukščiausio lygio. Kitas dalykas, kad to išreikalauti nėra lengva, bet antrą šio sezono dalį mano tai pavyko. Nepaminėjau lietuvių? Labai patikdavo, kaip "Ryte" krepšinį suprasdavo Justas Sinica, tik jam trūkdavo fizinių galių. Vilniuje buvo dar ir Steponas Babrauskas, Mindaugas Lukauskis, jaunimo rinktinėje – Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis. Jie gudrūs žaidėjai.

Su Sabu visada buvo lengva žaisti. Vienas kitą suprasdavome iš pusės žvilgsnio, nereikėdavo nieko rodyti gestais.

– Šių metų Eurolygos turnyre "Chimki" iki sezono sustabdymo spėjo pakilti į 7-ąją vietą, bet kuriuo atveju leisiančią tęsti kovą dėl trofėjaus. Ar vis dar tikite, kad sezonas bus pratęstas?

– Kad ir kaip norėčiau, neįsivaizduoju, kaip mes susigrąžintume visus žaidėjus. Kaip tai padarytų "Žalgiris" ar kiti klubai? Kokios sportinės formos į Europą grįžtų amerikiečiai? Ar jie apskritai norėtų rizikuoti sveikata? Labai tuo abejoju, nes JAV krepšininkai labai uoliai klauso savo valdžios nurodymų, o dėl viruso, nors ir apmalšinto, tolesnio plitimo nežinomybės yra labai daug. Visi turėtume kalnus problemų, o turnyro lygis būtų žemas, traumų – daug. Tačiau aš esu pasiruošęs bet kuriam scenarijui, nuolat bendrauju su klubu ir laukiu žinių.

– Jei paprašyčiau pasakyti jubiliejinį tostą sau, koks jis būtų?

– Vieno filmo veikėjas kalbėjo: jeigu Dievas būtų mane mylėjęs, būčiau miręs dar gimdamas, nes nematyčiau nei nelaimių, nei skausmo, nei skurdo. Aš galvoju, kad jeigu jau gimėme, tai turime išmokti džiaugtis gyvenimu. Svarbiausia, kad sveikatos būtų. Aišku, per sezoną žaidėjai man kraujo nuleidžia, bet savijauta dar tikrai gera. Tai svarbiausia.

„Chimki“ yra viena iš komandų, kuri neturi Eurolygos ilgalaikės licencijos, todėl kovoja dėl vardinio kvietimo į Eurolygą.

„Sprendžiant iš naujienų, kiekvieną dieną visose Europos šalyse, įskaitant Rusiją, atsiranda naujų užsikrėtusių žmonių. Situacija prastėja, o ekspertai kalba, kad dar nepasiekėme epidemijos viršūnės. Dėl to neįsivaizduoju, kaip galėtume pabaigti Eurolygos sezoną.

Jeigu čempionatas nebūtų pratęstas, būtų logiška turnyre išlaikyti visas dabar žaidžiančias komandas. Kaip kažkas gali būti pašalintas iš čempionato, jeigu 2019-2020 metų sezonas nebus baigtas?“ – sakė „Chimki“ generalinis direktorius P. Astachovas.

„Chimki“ prieš nutraukiant VTB Vieningąją vietą buvo pirmoje vietoje. Ši lyga turnyro nugalėtojo nepaskelbė.

Eurolygoje „Chimki“ per 28 rungtynes iškovojo 13 pergalių ir užima 7-ąją vietą.

Pirmąją dvikovą Mytiščiuose 83:74 laimėjusi „Chimki“, vakar Nemuno saloje suklupo 85:96 ir, kaip pripažino visi kalbinti Rusijos ekipos žaidėjai, šią nesėkmę reikės pamiršti kaip įmanoma greičiau.

Iki mačo pabaigos likus žaisti 54,3 sekundės, „Chimki“ reikalai neatrodė prastai. Aleksejus Švedas realizavo baudas ir sumažino svečių atsilikimą iki 7 taškų (83:90), o kitoje aikštelės pusėje Zachas LeDay pataikė tik vieną baudą ir, likus kiek daugiau nei pusei minutės, Rimo Kurtinaičio auklėtiniai pradėjo dar vieną išpuolį.

Vis tik Anthony Gillas nepagavo A. Švedo perdavimo, Z. LeDay pelnė taškus su pražanga ir svarstyklės per akimirką pakrypo į „Žalgirio“ pusę – 94:83. „Chimki“ galėjo išsigelbėti tritaškiu, tačiau viskas pasibaigė dar vienu prarastu kamuoliu ir to paties Z. LeDay dėjimas galutinai palaidojo Rusijos komandos viltis.

„Paskutinė ataka... Viską matėte patys“, – po rungtynių apie šį epizodą nedaug ir tuo pat metu daugiau negu reikia pasakė Jonas Jerebko.

Kur kas platesniu komentaru pasidalijo Lietuvos krepšinio gerbėjams puikiai pažįstamas buvęs Vilniaus „Ryto“ legionierius Chrisas Krameris.

„Tikrai nebuvo sėkminga pabaiga. Kaip ir sakiau, galvose turėjome pirmųjų rungtynių skirtumą, mes atsilikome 11 taškų, tad mums reikėjo tritaškio. Pataikę būtume įgiję pranašumą tarpusavio rungtynėse, bet deja, du kartus suklydome. Galų gale, buvo daug atakų, kuriose galėjome būti ženkliai geresni. Viskas susideda į tas dvi lemiamas atakas, bet buvo daug momentų, kur galėjome pasirodyti geriau“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė C. Krameris.

Ir išties – „Chimki“ rungtynes galėjo kur kas geriau ne tik užbaigti, bet ir jas pradėti.

„Žalgiris“ pirmajame kėlinyje pataikė 5 tritaškius iš 7, daugumą jų būdami laisvi arba apylaisviai. Staigiai užsikūrę žalgiriečiai jau po pirmojo ketvirčio įgijo 14 taškų persvarą.

Prastą rungtynių startą išskyrė visi kalbinti „Chimki“ krepšininkai.

„Tai, ką parodėme šiandien, nebuvo gana. Rungtynes pradėjome gana prastai, jie pataikė daug metimų. Nėra lengva, kai išsikasi sau tokią duobę ir šalia jų yra tokia minia. Tuomet trečiajame kėlinyje jie pradėjo lieti metimus ir pataikė 5 tritaškius iš eilės, taigi sakyčiau, kad pralaimėjome dėl savo gynybos“, – teigė  J. Jerebko.

„Turime nukelti kepurę prieš „Žalgirį“. Jie pradėjo rungtynes mus bausdami, mes vijomės ir vijomės juos trečiajame ketvirtyje, tačiau ketvirtojo kėlinio pradžioje, jei neklystu, K.C. (Riversas) pataikė tris tritaškius iš eilės. Tai, ką jiems padarėme trečiajame kėlinyje, jie mums padarė ketvirtajame. Tai buvo tarsi šunų kautynės“, – pridėjo C. Krameris.

„Sužaidėme prastą pirmąją rungtynių dalį, tai nebuvo mūsų rungtynės. Antroje pusėje parodėme, kaip turime žaisti, bet jie žaidė labai gerai, buvo daug fanų. „Žalgiris“ žaidė kietai, gerai judino kamuolį ir pasiekė puikią pergalę“, – bendraudamas su „BasketNews.lt“ teigė „Chimki“ vedlys A. Švedas.

Pastarasis, kaip ir visa „Chimki“ komanda, užsikūrė po ilgosios pertraukos. A. Švedas kartu su Janiu Timma smeigė po tritaškį ir inicijavo spurtą 8:0, po kurio žalgiriečių persvara per mažiau nei dvi minutes sumenko pusiau – 42:50.

Pats A. Švedas trečiąjį kėlinį pasitiko turėdamas 7 taškus, bet mačą užbaigė pelnęs 24 taškus ir, kaip įprasta, buvo rezultatyviausias „Chimki“ krepšininkas.

„Tiesiog pradėjome žaisti kiečiau ir protingiau. Geriau judinome kamuolį, susikūrėme progų laisviems metimams. Aš pats visada stengiuosi žaisti kietai.

Pirmoje dalyje galbūt neturėjau pakankamai laiko metimams, mes visi kartu tepelnėme 32 taškus. Po pertraukos žaidėme geriau puolime ir tiesiog turime pamiršti šias rungtynes bei koncentruotis artėjančioms“, – tiek apie savo, tiek apie komandos pagerėjusi žaidimą po pertraukos sakė A. Švedas.

„Manau, kad tiesiog žaidėme su didesne energija. Pirmoje pusėje leidome jiems daryti viską, ką jie norėjo, jie pataikė laisvus metimus pikenpopo situacijose. Po pertraukos žaidėme su daugiau energijos, labiau kovėmės ir pataikėme metimus, kas suteikė pasitikėjimo ir padėjo grįžti į rungtynes.

Bet kaip ir sakiau, turime įvertinti ir „Žalgirį“. Kai tik padarydavome kažkokią atkarpą, jie atsakydavo savais metimais, sėkmingai apsigindavo ir padidindavo persvarą iki 8-10 taškų“, – pridėjo C. Krameris.

Kaip ir įprasta varžovų gretose, po vizito Kaune neretai būna aptariama sukurta atmosfera „Žalgirio“ arenoje. Apie tai, jog „Žalgirio“ sirgaliai išmušė jo komandą iš vėžių, spaudos konferencijoje užsiminė ir R. Kurtinaitis, o C. Krameris pripažino, kad Kauno bei Lietuvos sirgaliai yra išlikę jo prisiminimuose.

„Žalgirio“ fanai yra neįtikėtini. Visi jie šokinėja prieš rungtynes, gieda himną ir t.t. Lietuva – ypatinga vieta, kuri sukelia daug prisiminimų. Minia nuolat įsilieja į rungtynes ir čia žaisti yra tikrai sunku. Nežinau, kiek prametėme baudos metimų... Dalis krenta ties susikaupimu, tačiau turime įvertinti ir sirgalius“, – teigė C. Krameris.

Tuo metu 10 metų NBA praleidęs J. Jerebko neskubėjo sutikti su teiginiu, jog Europoje sirgaliai yra kur kas geresni nei už Atlanto. Ir puolėją galima pateisinti – jis paskutinį sezoną NBA praleido „Golden State Warriors“ ekipoje, kuri kartu su „Oracle“ arena garsėjo kaip viena sunkiausių tvirtovių visoje NBA.

„Kai kuriose arenose atmosfera yra geresnė Europoje, kai kuriose – ne. Tai – krepšinis, Europoje yra daug aistringų sirgalių, tačiau aistringų fanų taip pat yra ir kai kuriose NBA arenose. Krepšinis auga visame pasaulyje ir Eurolyga yra viena geriausių pasaulio lygų, tad be abejo, yra daug aistringų sirgalių skirtingose Europos šalyse“, – teigė J. Jerebko.

Nepaisant skaudaus pralaimėjimo, kuris sukomplikavo „Chimki“ pozicijas kovoje dėl atkrintamųjų, R. Kurtinačio auklėtiniai galvų nenuleidžia ir tiki, kad iš esamos padėties išsikapstyti galima.

„Esame ramūs. Vis dar turime šansų patekti į atkrintamąsias. Praėjusiame mače žaidėme kur kas geriau ir vis dar manome, kad galime būti ten (atkrintamosiose). Tiesiog turime būti geresni“, – teigė A. Švedas.

„Negalime būti nusiminę, kitas rungtynes žaidžiame jau penktadienį prieš komandą, kuri taip pat yra visoje šitoje atkrintamųjų maišalynėje („Fenerbahče“). Penktadienio mačas bus svarbiausias šį sezoną, turime susitelkti ir atiduoti viską, ką turime“, – ryžtingai kalbėjo C. Krameris.