Apie tai plačiau papasakojo hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

– Karščio bangos buvo užplūdusios Lietuvą praeitą savaitę. Galbūt ir vandens temperatūra pasikeitė?

– Vandens temperatūra Lietuvos telkiniuose yra aukšta. Neries upėje vanduo sušilęs iki 23 laipsnių.

– Ar tokia pati situacija ir kitose Lietuvos upėse?

– Upės skiriasi viena nuo kitos. Tačiau daugumoje upių vandens temperatūra šilta. Gal nefiksuojame rekordų, tačiau priartėjame prie aukščiausių temperatūrų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Praeitą savaitę turėjome bent keletą dienų, kai buvo užfiksuoti aukščiausios oro temperatūros rekordai. Kokia temperatūra buvo vandens telkiniuose?

– Ežeruose vandens temperatūra yra pakankamai aukšta. Lietuva pasižymi dideliu ežerų skaičiumi, tačiau atliekame matavimus mažoje tų ežerų dalyje. Ten, kur atliekame matavimus, aukščiausia temperatūra buvo apie 26 laipsnius. Matavimai buvo atliekami pakankamai dideliuose ežeruose. Tad mažesniuose telkiniuose temperatūra galėjo būti ir aukštesnė.

– Kaip atrodo mūsų jūra šį sezoną?

– Situacija šiek tiek pasikeitusi. Baltijos vanduo ganėtinai šaltas, dabar sušilęs iki 21 laipsnio. Tai labai priklauso nuo vyraujančių vėjų. Taip ir susidarė ta situacija, kad nors orai buvo karšti, jūros vanduo buvo labai gaivus.

– Kitą penktadienį jau ruduo. Ar dar spėtų išsimaudyti jūroje, tie, kurie nespėjo iki dabar?

– Tikrai taip. Vanduo neatvėsta taip greitai, kaip oras.

Nors orai buvo karšti, jūros vanduo buvo labai gaivus.

– Kada dažniausiai prasideda maudynių sezonas Lietuvoje?

– Komfortiška temperatūra maudymuisi yra nuo 17 laipsnių. Tokia temperatūra dažniausiai pasiekiama birželio mėnesį. Tačiau keičiantis klimatui, dažnėja karščio bangos. Šilti orai ateina anksčiau.

– O kada bus maudynių sezono uždarymas?

– Priklausys nuo orų. Jei rugsėjis bus pakankamai šiltas, tikėtina, kad ta 17 laipsnių temperatūra laikysis iki rugsėjo galo.

Laisvalaikis ir sveikata

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė pažymėjo, kad kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį ir poilsį, kurie vasaros metu neatsiejami nuo aktyvių žaidimų lauke ir linksmybių vandens telkiniuose. Tačiau vaiko teisių gynėjai primena, kad bet kokie vaikų vasaros užsiėmimai turėtų būti ne tik smagūs, bet ir saugūs sveikatai – tuo svarbu pasirūpinti vaiko tėvams, globėjams bei kitiems artimiesiems.

„Vaikai iš prigimties yra judrūs ir smalsūs, tad karštomis vasaros dienomis trykštantys fontanų purslai dažnai tampa vaikų traukos vieta, kurioje smagu bėgioti, žaisti su vandeniu, o sušlapus – ir atsigaivinti. Tačiau tėvams vertėtų nepamiršti, jog pramogos fontanuose nėra pačios saugiausios vaikui, ne tik dėl maudynėms fontanuose nepritaikyto vandens, bet ir dėl rizikos vaikui susižeisti pargriuvus ant slidžios, nuo vandens sušlapusios dangos. Vietoje tokių vasaros pramogų verčiau išbandyti maudynes tam pritaikytuose vandens telkiniuose – jūroje, upėse, ežeruose, baseinuose. Svarbu, jog tėvai paaiškintų vaikams saugaus elgesio prie vandens taisykles, o linksmybių vandenyje metu nepaliktų jų be priežiūros“, – kalbėjo U. Klingerė.

Aptarė ir vaikų nuogumą

Kauniečiai buvo atkreipę dėmesį, kad miesto centre esančiuose fontanuose vaikai maudosi pusplikiai ar visai išrengti. Praeiviai laikėsi pozicijos, kad vaikų nuogumas neturėtų būti viešai demonstruojamas, tėvai neturėtų jų ir fotografuoti. Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus įvertinti tokių veiksmų rizikas.

Skaitytojos nuotr.

„Kalbant apie vaikų maudynes nuogiems viešose vietose, tėvams svarbu įvertinti, kokią įtaką vaiko nuogumas, dažnai pagal savo amžių ir brandą dar nesugebančio išreikšti savo nuomonės, gali turėti jį matantiems aplinkiniams. Siekiant, jog prie vandens telkinių ar paplūdimiuose pramogaujantis vaikas jaustųsi visapusiškai saugus, vaiko teisių gynėjai primena tėvams, jog svarbu nuo mažumės ugdyti vaiko suvokimą apie save ir savo kūną, taip pat reikėtų mokyti vaiką atpažinti savo kūno ribas bei priminti apatinių rūbų taisykles, kurios gali apsaugoti vaiką nuo nepageidaujamų aplinkinių žvilgsnių bei leisti jam jaustis laisvam ir saugiam“, – komentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė.

Tėvams svarbu įvertinti, kokią įtaką vaiko nuogumas, dažnai pagal savo amžių ir brandą dar nesugebančio išreikšti savo nuomonės.

Vaiko teisių gynėjai priminė, kad vaiko teisę į atvaizdą gina įstatymai, tačiau labai svarbu, kad šią teisę užtikrintų ir tėvai, globėjai bei kiti artimieji.

„Prieš fotografuojant nuogą, ar tik apatiniais rūbais apsirengusį vaiką, tėvams svarbu įvertinti, ar ši nuotrauka liks tik asmeniniame šeimos nuotraukų archyve, ar ja bus norima pasidalinti ir su kitais žmonėmis. Tėvams nusprendus į viešąją erdvę įkelti nuotrauką ar vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vaikas, vertėtų pagalvoti, ar tai būtina daryti bei kokią įtaką ši vaizdinė medžiaga gali turėti ateityje vaikui augant ir keičiantis. Po kelių metų graži ir juokinga mažo vaiko nuotrauka suaugusiuosius gali sugrąžinti į malonius prisiminimus, tačiau vaikui sukelti kitokius jausmus bei aplinkinių vertinimus“, – kalbėjo U. Klingerė.

„Keliant vaiko nuotrauką ar su juo susijusį vaizdo įrašą į socialinius tinklus svarbu atidžiai peržiūrėti nustatymus bei įvertinti, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis kitiems žmonėms. Jeigu vaikas geba išreikšti savo nuomonę, visuomet svarbu paklausti, ar jis norėtų, kad jo atvaizdas būtų viešinamas, o tais atvejais, kai vaiko ir tėvų nuomonės nesutampa, turėtų būti atliepiami vaiko interesai“, – pažymėjo vaiko teisių atstovė.

Kilus klausimams, žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Ragina tėvus susimąstyti

Primename, kad šią savaitę portalo kauno.diena.lt skaitytoja Klaudija pasidalijo keliomis nuotraukomis iš Vienybės aikštės. Nuotraukose matyti, kaip nuogi vaikai taškosi čia įrengtame fontane, o tėvai juos skatina ir toliau turkštis vandenyje. Negana to, tokios vaikų maudynės dažnai įamžinamos ir telefonais.

„Vienybės aikštėje esančiuose viešuose fontanuose ir vandens dekoracijose nuogi pliuškenasi, plaukioja vaikai, o tėvai stovi šalia ir fotografuoja, filmuoja, juokiasi. Jiems smagu. Bet gi tai ne paplūdimys, ne laikas ir ne vieta! Pilna Kaune vietų užsiimti vandens pramogoms“, – dėstė sunerimusi pilietė Klaudija.

Moteris stebėjosi, kad tėvai savo mažamečiams vaikams leidžia viešoje vietoje maudytis nuogiems arba su vos pridengtu užpakaliuku. Pasak Klaudijos, vaikai patys negali nuspręsti, ar nuogumas tokioje vietoje tinkamas, todėl tėvai turėtų prisiimti atsakomybę ir užtikrinti mažamečių gerovę.

„Supermamytėms ir tėveliams reikia susimąstyti, ką ir kiek leidžia savo atžaloms. Vaikų saugumas ir visuomenės elgesio normos yra svarbios. Manau, kad prasminga tėvus šviesti ir skatinti elgtis atsakingai“, – kalbėjo portalo kauno.diena.lt skaitytoja.

Be to, kaunietė atkreipė dėmesį, jog fontanuose maudytis gali būti nesaugu dėl neužtikrinamų higienos normų. „Neaišku, ar tame pačiame vandenyje kartais nesiprausia kokie benamiai ar gyvūnai“, – pridūrė pašnekovė.

Netinka maudynėms

Dėl vaikų maudynių miesto fontanuose miesto atstovai taip pat laikėsi pozicijos, kad fontanai nėra tinkama vieta pliuškentis.

„Fontanai neskirti maudynėms – apie tai praneša prie daugumos jų pastatyti įspėjamieji ženklai. Vandens tyrimai čia neatliekami, kadangi tai – ne maudykla ir ne geriamasis vanduo.

Tiek savivaldybė, tiek „Kauno vandenys“ fontanų priežiūrai naudoja chemines medžiagas, todėl tėveliai neturėtų leisti savo atžaloms juose maudytis ar tuo labiau gerti vandenį“, – komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis nurodė, kad miesto fontanai dezinfekuojami natrio hipochorito tirpalu, kuris naikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus, naudojami chloro ir pH reguliavimo preparatai. Taip pat algicidai, biocidai ir kitos priemonės nuo putų ir dumblo atsiradimo.

Fontanai neskirti maudynėms – apie tai praneša prie daugumos jų pastatyti įspėjamieji ženklai.

„Džiaugiamės matydami krykštaujančius vaikus Vienybės aikštėje ar ant Kauko laiptų – iš grindinio trykštančiose srovelėse tikrai galima atsivėsinti, tačiau žaisti ar maudytis fontanų baseinų vandenyje – negalima. Tėveliai turėtų rūpintis savo vaikučių sveikata ir įsivertinti, kad miesto fontanas nėra baseinas. Visuomet yra alerginių reakcijų rizika, mažieji gali gurkštelėti vandens su jame esančiomis dezinfekcijos priemonėmis“, – tęsė specialistas.

Be to, A. Pakalniškis atkreipė dėmesį, kad nors maudymasis fontanų mechanizmams pavojaus nekelia, tačiau prižiūrėtojams vis tiek sukelia papildomų išlaidų, nes būna aplaužomi fontanų purkštukai, grotelės ar kiti apdailos elementai. Dėl maudynių tenka dažniau valdyti fontanus ir jų filtrus.

Skaitytojos nuotr.

Ragina rinktis paplūdimius

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas ragino tėvelius maudynėms rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose nuolat atliekami vandens kokybės tyrimai, budi gelbėtojai. Be to, karštomis dienomis net dvejose Kauno vietose veikia vandens dulksnos fontanėliai, įrengtos lauko gertuvės.

„Fontanai skirti grožėjimuisi, o ne maudynėms. Atsivėsinti norintys kauniečiai kviečiami vykti į lengvai pasiekiamus miesto paplūdimius prie Kauno marių, Lampėdžio ežero ar Panemunėje prie Nemuno. Taip pat atsigaivinti galima po Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje veikiančiomis dulksnos sistemomis. Karštomis dienomis gaivina ir viešosiose vietose esančios vandens stotelės“, – nurodė A. Pakalniškis.

Ragina tėvus susimąstyti

„Kauno dienos“ skaitytoja Klaudija pasidalijo keliomis nuotraukomis iš Vienybės aikštės. Nuotraukose matyti, kaip nuogi vaikai taškosi čia įrengtame fontane, o tėvai juos skatina ir toliau turkštis vandenyje. Negana to, tokios vaikų maudynės dažnai įamžinamos ir telefonais.

„Vienybės aikštėje esančiuose viešuose fontanuose ir vandens dekoracijose nuogi pliuškenasi, plaukioja vaikai, o tėvai stovi šalia ir fotografuoja, filmuoja, juokiasi. Jiems smagu. Bet gi tai ne paplūdimys, ne laikas ir ne vieta! Pilna Kaune vietų užsiimti vandens pramogoms“, – dėstė sunerimusi pilietė Klaudija.

Moteris stebėjosi, kad tėvai savo mažamečiams vaikams leidžia viešoje vietoje maudytis nuogiems arba su vos pridengtu užpakaliuku. Pasak Klaudijos, vaikai patys negali nuspręsti, ar nuogumas tokioje vietoje tinkamas, todėl tėvai turėtų prisiimti atsakomybę ir užtikrinti mažamečių gerovę.

„Supermamytėms ir tėveliams reikia susimąstyti, ką ir kiek leidžia savo atžaloms. Vaikų saugumas ir visuomenės elgesio normos yra svarbios. Manau, kad prasminga tėvus šviesti ir skatinti elgtis atsakingai“, – kalbėjo portalo kauno.diena.lt skaitytoja.

Be to, kaunietė atkreipė dėmesį, jog fontanuose maudytis gali būti nesaugu dėl neužtikrinamų higienos normų. „Neaišku, ar tame pačiame vandenyje kartais nesiprausia kokie benamiai ar gyvūnai“, – pridūrė pašnekovė.

Skaitytojos nuotr.

Netinka maudynėms

Dėl vaikų maudynių miesto fontanuose paprašėme pakomentuoti ir miesto savivaldybės atstovų. Jų pozicija aiški – fontanai nėra tinkama vieta pliuškentis.

„Fontanai neskirti maudynėms – apie tai praneša prie daugumos jų pastatyti įspėjamieji ženklai. Vandens tyrimai čia neatliekami, kadangi tai – ne maudykla ir ne geriamasis vanduo.

Tiek savivaldybė, tiek „Kauno vandenys“ fontanų priežiūrai naudoja chemines medžiagas, todėl tėveliai neturėtų leisti savo atžaloms juose maudytis ar tuo labiau gerti vandenį“, – komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis nurodė, kad miesto fontanai dezinfekuojami natrio hipochorito tirpalu, kuris naikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus, naudojami chloro ir pH reguliavimo preparatai. Taip pat algicidai, biocidai ir kitos priemonės nuo putų ir dumblo atsiradimo.

„Džiaugiamės matydami krykštaujančius vaikus Vienybės aikštėje ar ant Kauko laiptų – iš grindinio trykštančiose srovelėse tikrai galima atsivėsinti, tačiau žaisti ar maudytis fontanų baseinų vandenyje – negalima. Tėveliai turėtų rūpintis savo vaikučių sveikata ir įsivertinti, kad miesto fontanas nėra baseinas. Visuomet yra alerginių reakcijų rizika, mažieji gali gurkštelėti vandens su jame esančiomis dezinfekcijos priemonėmis“, – tęsė specialistas.

Fontanai skirti grožėjimuisi, o ne maudynėms.

Be to, A. Pakalniškis atkreipė dėmesį, kad nors maudymasis fontanų mechanizmams pavojaus nekelia, tačiau prižiūrėtojams vis tiek sukelia papildomų išlaidų, nes būna aplaužomi fontanų purkštukai, grotelės ar kiti apdailos elementai. Dėl maudynių tenka dažniau valdyti fontanus ir jų filtrus.

Ragina rinktis paplūdimius

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas ragino tėvelius maudynėms rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose nuolat atliekami vandens kokybės tyrimai, budi gelbėtojai. Be to, karštomis dienomis net dvejose Kauno vietose veikia vandens dulksnos fontanėliai, įrengtos lauko gertuvės.

„Fontanai skirti grožėjimuisi, o ne maudynėms. Atsivėsinti norintys kauniečiai kviečiami vykti į lengvai pasiekiamus miesto paplūdimius prie Kauno marių, Lampėdžio ežero ar Panemunėje prie Nemuno. Taip pat atsigaivinti galima po Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje veikiančiomis dulksnos sistemomis. Karštomis dienomis gaivina ir viešosiose vietose esančios vandens stotelės“, – nurodė A. Pakalniškis.

Dėl maudynių Sakurų parke klaipėdiečiai piktinosi jau ne kartą. Anot jų, nors jūra ne taip ir toli, parkas kažkodėl tapo lyg pliažas, kuriame galima ne tik pasivaikščioti, apžiūrėti dekoratyvinius augalus, bet net ir pasimaudyti.

„Nesuprantu, kaip tėvai gali leisti savo vaikams maudytis tokiame purviname vandenyje. Iki jūros kelionė neilga, sėstų į autobusą ir nuvažiuotų į normalų paplūdimį. Pastebėjau, kad dažniau maudosi paaugliai, bet yra ir jaunesnių vaikų. Ką apie tokias maudynes mano jų tėvai, gal jiems tai normalu?“ – klausė skaitytoja.

Faktas, kad nei fontanuose, nei tokiuose tvenkiniuose maudytis negalima, tai nėra tam skirtos vietos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas paaiškino, kodėl tokiuose vandens tvenkiniuose maudytis draudžiama.

„Faktas, kad nei fontanuose, nei tokiuose tvenkiniuose maudytis negalima, tai nėra tam skirtos vietos. Tvenkiniuose kaip Žardės ir visuose kituose atskrenda visokių paukščių, yra didelis teršimas, nėra vandens judėjimo, yra labai seklu. Tad veistis visokiems mikroorganizmams – idealios sąlygos. Paskui vaikai gali pasigauti odos susirgimų“, – teigė direktorius.

Raimundas Grigaliūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sakurų parko tvenkinyje, anot jo, irgi knibžda įvairiausių gyvių, galinčių užkrėsti ligomis.

Tiek pernai, tiek šiemet pastebėta, kad ir miesto fontanuose vyksta maudynės – tėvams sėdint ant suoliukų, vaikai taškosi iš fontanų trykštančiu vandeniu.

Kartais šiuo vandeniu girdomi ir jame maudomi keturkojai, kojas plauna kai kurie nevalyvi praeiviai. Ne kartą buvo pastebėti ir fontanuose besiprausiantys benamiai, ypač „Vaidilos“ skvere.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovai nurodė, kad fontanai nėra pritaikyti maudymuisi.

Specialistai pažymėjo, kad fontanuose naudojamas chloras ir PH reguliatorius siekiant, kad vanduo greitai netaptų užterštas ir nebūtų gadinama fontanų įranga.

Taip pat įspėta, kad nors naudojamos medžiagos yra sertifikuotos ir atitinka higienos normas, jautresniems žmonėms maudantis fontanuose gali pasireikšti alerginės reakcijos, grybelis ar kitos ligos.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ „Facebook“ paskyroje skelbiama, kad dėl ekologinės nelaimės Liepojoje, kai į jūrą išsiliejo didelis kiekis teršalų, rekomenduojama susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje.

Aplinkosaugininkai jau tiria paimtus vandens mėginius, kai tik bus gauti tyrimų rezultatai, įstaiga žada juos skelbti.

Panašu, kad kol kas gamta mums palanki, nes vėjas pučia iš pietų, tai reiškia, kad vandens srautas juda į šiaurę nuo mūsų paplūdimių. Dėt to džiūgauja ir liepojiečiai, nes nelaimė sekmadienį vakare atsitiko Liepojos nuotekų valymo įrenginiuose, kurie yra šiauriau miesto. Tad daugiau nei parą nevalytos nuotekos liejosi į jūrą ir buvo nešamos nuo miesto.

Plačiau skaitykite rytojaus „Klaipėdoje“.

– Po maudynių galima pasijusti prastai. Kodėl? Kiek, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje vandenų yra užteršti?

– Kiek yra užterštų vandenų, gal atsakytų Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, kuris, kai ateina maudymosi sezonas, atlieka būtent paplūdimių tyrimus. Jie aiškinasi, kurie paplūdimiai yra tinkami, o kurie užteršti. Taigi, kai ateina vasara, aišku, padaugėja žmonių, kurie maudosi ir vanduo tampa labiau užterštas, atsiranda tokių telkinių, kuriuose, perspėjama, kad galbūt geriau vieną ar dvi paras nesimaudyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios gali užpulti ligos, kokie virusai?

– Dažniausiai žarnyno, ar bakterinės kilmės, ar virusinės kilmės, ligos. Dažniausiai sukėlėjas turi patekti per burną, t. y. maudantis, jeigu nešvarus vanduo, tos bakterijos ar virusai, ar netgi ir pirmuonys, patenka su vandeniu į burną, į žarnyną ir sukelia uždegimą. Taigi, liga pasireikš viduriavimu, gali būti vėmimas. Jeigu labai daug patenka tų sukėlėjų – gali pakilti temperatūra. Aišku, jautriausi yra maži vaikai ir pagyvenę žmonės, kurių imunitetas yra nusilpęs ir jiems reikia mažiau to užkrato, kad atsirastų kažkokie ligos požymiai. Tačiau jei sukėlėjų patenka nedidelis kiekis, žmogus yra fiziškai stiprus, imunitetas stiprus, tai gali jokių ligos požymių ir nebūti.

– Bet net ir hepatitas. Ar dažnai pasitaiko, kad žmonės po maudynių būtų užkrėsti hepatitu?

– Iš tikrųjų retai, bet taip, hepatitas A ir E gali plisti per maistą, per vandenį, tai jeigu vandeny šitie virusai bus, žmogus gali ir užsikrėsti. Tačiau nėra registruojami dideli kiekiai, tik pavieniai atvejai.

– Sakėte, kad jei Lietuvoje yra liūtys, reikėtų bent parą palaukti ir nesimaudyti. Kodėl?

– Dar vienas aspektas yra pavasarį. Kai tirpsta sniegas, visi nešvarumai patenka į vandenį. Taip pat yra ir po didelių liūčių. Viskas, kas yra ant kranto – galbūt tai yra ir maisto likučiai, galbūt ir ekskrementai, tiek savų ar laukinių gyvūnų, tiek žmonių, paukščių – patenka į vandenį. Kadangi labai didelis kiekis tų vadinamųjų šiukšlių patenka į vandenį, tai vanduo tiesiog nesugeba apsivalyti ir reikia nors vienos ar dviejų parų, kad jis apsivalytų, t. y. vanduo nuskaidrėja ir tuomet jau galima maudytis. Arba geriausia yra sulaukti tyrimų ir pasižiūrėti, ar tie vandens tyrimai yra geri.

Dar kartais žmonės užmiršta tokią elementarią taisyklę ir vaisius ir daržoves, kuriuos vartos, jie plauna tame vandenyje, kuriame maudosi.

– O apskritai, ar dažnai apsikrečia žmonės po maudynių vandenyse?

– Čia gal reikėtų klausti gydytojų, nes pas juos pacientai patenka, bet mūsų statistika rodo, kad nėra labai daug. Taip pat, jei yra nedideli simptomai, tai žmonės tiesiog nesikreipia į šeimos gydytojus ir mes tos statistikos neturime. Tačiau mes pastebime, kad vasaros sezonu padaugėja, pavyzdžiui, nepatikslintų bakterinių žarnyno infekcijų, virusinių nepatikslintų žarnyno infekcijų. Tai birželį, liepą, rugpjūtį, dar net ir spalį tie susirgimai yra dažnesni.

– Tad, kad ir kaip bebūtų smagu ir maudantis nesinorėtų apie nieką galvoti, reikia saugotis, kad vanduo nepatektų į burną, taip?

– Taip. Dar kartais žmonės užmiršta tokią elementarią taisyklę ir vaisius ir daržoves, kuriuos vartos, jie plauna tame vandenyje, kuriame maudosi. Reikėtų turėti su savimi švaraus vandens, kurį galima būtų gerti, juo nusiplauti rankas, nusiplauti daržoves, vaisius, nes dažnai poilsiaujant mėgstama ir pasmaguriauti.

Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai dalijasi kasdienės augintinių priežiūros patarimais ir pasakoja, kokie požymiai rodo rimtesnes gyvūno sveikatos problemas.

Nepamirškite maisto papildų

Augintiniams, kaip ir žmonėms, reikalinga subalansuota mityba. Spęsdami, kokį maistą pirkti savo augintiniams, šeimininkai turi užtikrinti, kad augintiniai gautų reikiamą baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų kiekį, būtiną jų augimui, energijos lygio palaikymui, imuninės sistemos veiklai ir bendrai sveikatai.

Ekspertai pastebi, kad dažniausiai subalansuota mityba patenkina augintinio mitybos poreikius, tačiau siekiant optimalaus rezultato, rekomenduojami ir maisto papildai.

Papildai gyvūnams būna įvairių formų – tabletės, kramtomieji skanukai, milteliai ir skysčiai. „Senukų“ duomenimis, fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje klientai dažniausiai domisi papildais šunų kaulams ir sąnariams bei kailiui ir odai, o auginantys kates linkę pirkti vitaminus, skirtus palaikyti tinkamai širdies veiklai.

Ypač svarbu suprasti, kad maisto papildai ir vitaminai negali pakeisti subalansuotos mitybos. Rekomenduojame kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad šis patartų, kokia dieta ir papildai labiausiai atitinka konkrečius jūsų augintinio poreikius.

Kailis – augintinio sveikatos atspindys

Augintinio odos ir kailio būklė tiesiogiai priklauso nuo jo mitybos ir bendros sveikatos būklės. Per didelis šėrimasis, odos išsausėjimas, niežėjimas ar paraudimas – šie simptomai gali pranešti apie rimtesnes augintinio sveikatos problemas.

Paprasčiausia priemonė, padėsianti užtikrinti sveiką augintinio kailį – reguliarus šukavimas. Anot specialistų, norint, kad gyvūno kailis nesiveltų bei nesiformuotų sąvėlos, ilgakailius augintinius šukuoti reikėtų kasdien, o vidutinio ir trumpo kailio gyvūnus pakanka pašukuoti 1–2 kartus per savaitę. Šukavimas taip pat padeda pašalinti nešvarumus, gerina kraujo apytaką bei paskirsto natūralius odos aliejus – taip kailis išlieka sveikas ir blizgantis.

Gyvūnams skirtos šukos ir šepečiai skirstomi pagal kailio rūšį. Trumpaplaukiams augintiniams šukuoti tinka guminė šukavimo pirštinė, grėbliukas ar šukos trumpais dantukais. Tankesniam, storesniam kailiui tiks retesni dantukai, plonesniam – tankesni.

Ilgaplaukių šunų kailio priežiūrai puikiai tinka vieliniai šepečiai, pagaminti iš itin tankių ir plonų vielučių – jais patogu šukuoti susivėlusias vietas, pašalinti iš kailio nešvarumus.

Augintiniams būtinos maudynės

Gyvūnus patartina maudyti kartą per 3–4 mėnesius. Jei jūsų augintinis praleidžia itin daug laiko lauke – jį maudyti reikėtų dažniau, maždaug kas 6 savaites. Svarbu atminti, kad per dažnas maudymas gali sutrikdyti kailio apsaugines funkcijas ir išsausinti odą.

Renkantis priemonės maudynėms, „Senukų“ ekspertai rekomenduoja rinktis šampūnus ir kondicionierius, pagamintus naudojant tik natūralius ingredientus, kadangi augintinių oda yra plonesnė, tad kartu ir jautresnė.

Specialistai įspėja – nenaudokite žmonėms skirtų plaukų priežiūros priemonių, beveik visos jos yra rūgštinės, o tiek kačių, tiek šunų oda yra šarminės terpės. Maudydami augintinį savo šampūnu išbalansuojate jo odos PH lygį, oda tampa pažeidžiama išoriniams dirgikliams ir bakterijoms.

Akių ir ausų priežiūra – taip pat svarbi

Gali atrodyti, kad augintiniai akių bei ausų švara pasirūpina patys. Tačiau, keičiantis šunų gyvenimo įpročiams ir praleidžiant vis daugiau laiko uždarose patalpose, gyvūnų akių ir ausų higiena turi padėti pasirūpinti šeimininkai.

Miego metu gyvūno akys valosi pačios, o vidiniuose kampučiuose kaupiasi nešvarumai. Šeimininkų užduotis – reguliariai juos valyti, t. y. šluostyti sritį aplink akis drėgna, minkšta šluoste ar vata, suvilgyta veterinarijos gydytojo rekomenduotu steriliu tirpalu.

Kalbant apie augintinių ausų higieną – valymo dažnumas priklauso nuo to, kokio tipo ausis turi jūsų augintinis. Stačios ausys vėdina ausies kanalą, todėl valyti nereikia per dažnai, pakanka kartą per savaitę jas apžiūrėti. Tuo metu atlėpusios ausys dėl nepakankamos ventiliacijos yra linkusios į uždegimą, tad jas reikia valyti dažniau.

Valyti reikėtų švelniai, nekiškite vatos tamponų ar kitų daiktų į augintinio ausies kanalą, nes taip galite pažeisti ausį arba įstumti nešvarumus dar giliau.

Nepamirškite pasirūpinti keturkojų letenomis

Nagų kirpimas yra viena dažniausiai atliekamų procedūrų šunims, katėms ir smulkiesiems gyvūnams. Ypač svarbu nagus kirpti kambariniams gyvūnams, nes jie lauke nepraleidžia tiek laiko, kad augantys nagai nudiltų patys. Jei dar neturite ankstesnės nagų kirpimo patirties, rekomenduojama kreiptis į specialistą, antraip kyla pavojus nukirpti nagus per žemai ir pažeisti prie nago esančią kraujagyslę.

Na, o atliekant šią procedūrą namuose, ekspertai pataria pasirūpinti kokybiškomis gyvūnų nagų kirpimo žirklėmis.

Taip pat svarbu reguliariai tikrinti savo augintinio letenų pagalvėles: ar nėra įtrūkimų, įpjovimų ar svetimkūnių, patekusių tarp pirštų. Žiemą savo augintinio letenas nuo aštrių ledą tirpdančių cheminių medžiagų patartina apsaugoti naudojant gyvūnams pritaikytus batukus arba nušluostant letenas po kiekvieno pasivaikščiojimo, primena „Senukų“ specialistai.

Kauniečiai skuba prie artimiausių vandens telkinių pasimėgauti gaiviu vandeniu ir saulės voniomis. Visgi dažnas pripažįsta – kai kepina saulė ir norisi atsigaivinti, apie vandens kokybę pagalvoja retas.

„Mums labai patinka Suvalkija. Ten geri ežerai, geri krantai“, – pasakojo kalbinta moteris.

O vandens kokybė gera būna? „Vištytyje – kaip kada“, – sakė pašnekovė.

„Kur švaru tai šiek tiek pabraidžiojau“, – sakė kita kalbinta moteris.

„Mes prie jūros daugiau būnam. Turim savo kemperį“, – teigė trečia pašnekovė.

„Švarus, vaikinai mačiau tvarkė, valė“, – pasakojo kalbintas vyras.

Pasitaiko atvejų, kai noras atsigaivinti virsta problemomis. Išlipus iš vandens – išberia kūną.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Išberia, niežti, tokiais guzais nusėją kūną nuo kažkokių augalų“, – nuomonę išsakė kitas vyras.

Visgi, bent kol kas to neturėtų būti. Specialistai sako, kad ši vasaros sezono pradžia – išskirtinė. Atlikus maudyklų ir smėlio tyrimus, tarša nenustatyta nė vienoje savivaldybėje.

„Gal tai priklausė ir nuo to, kad buvo vėsesni orai. Tai lėmė, nes buvo mažiau lankytojų, oro ir vandens temperatūra buvo žemesnė. Atlikti tyrimai parodė, kad prieš sezoną atitiko visus keliamus reikalavimus. Kalbame apie mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (E.coli)“, – tyrimo rezultatus akcentavo Higienos instituto Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė.

Išskirtinė situacija šiemet – ir Lietuvos kurortuose. Net šeši paplūdimiai išsikėlė mėlyną vėliavą.

„Mėlyna vėliava reiškia, kad aukšti reikalavimai keliami ne tik vandens kokybei, bet ir gamtosauginiam švietimui, informacijos teikimui“, – teigė G. Norkienė.

Netgi Kauno marios, kurios yra žinomos kaip ne pats švariausias vandens telkinys, neviršija taršos normų. Nors iš paukščio skrydžio matomas žalia spalva nusidažęs vanduo ir gali nekelti pasitikėjimo į jį įbristi.

„Paprastai situacija keičiasi nuo vasaros vidurio. Reikia turėti omeny, kad tai yra žmogaus labai smarkiai pakeistas vandens telkinys ir jame visi gamtiniai procesai yra suardyti, išbalansuoti. Dėl to ta situacija būna kitokia, nei kituose paplūdimiuose“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jurga Pakrosnienė.

„Dabar rezultatai yra geri“, – teigė J. Pakrosnienė.

Gelbėtojai Kauno mariose be pagrindinių savo darbų dažnai kuopia ir vandenį.

„Dumblius. Tai yra sunkus darbas – sugrėbi su grėbliu, paskui į kibirą“, – pasakojo gelbėtojas Eimantas Stankevičius.

Visgi specialistai rado vieną vandens telkinį Elektrėnuose, kuris nėra oficiali maudymosi vieta, tačiau ten rodikliai šiek tiek viršija leistinas kokybės normas.

„Šiemet Elektrėnų ežere buvo viršytos normos, bet labai nedaug. Pakartotinių tyrimų rezultatų nesame gavę“, – sakė G. Norkienė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad skubant pramogauti reikia ne tik patikrinti paplūdimio kokybę, bet ir prisiminti, kad kūnas ypač vasaros pradžioje nėra pratęs prie vasaros kaitros.

„Kaitros metu ir ne kaitros metu, nuo 10 iki 14 valandos, reikia vengti būti tiesiogiai saulėje. Geriau rinktis pavėsį arba atidėti poilsį po 14 valandos, kada saulė jau nebėra tokia intensyvi“, – aiškino Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Giedre Macaitienė.

Pirmomis vasaros dienomis darbo turi jau ir gelbėtojai.

„Teko jau vieną kartą paprašyti, kad neplaukiotų žmonės už plūdurų ribos. Gavosi taip, kad jis nesutiko su mano reikalavimais ir vos neteko skambinti policijai. Tačiau jis pats pasišalino ir problema pasibaigė. Be abejo, buvo keli kartai, kada žmonės išplaukė už plūdurų ribos“, – pasakojo gelbėtojų pamainos vadas Audrikas Rašišis.

Vasaros sezonas paplūdimiuose trunka iki rugsėjo penkioliktos dienos. Oficiali maudyklų ir smėlio kokybė tiriama kas dvi savaites.

41-erių dizainerė Viktorija Jakučinskaitė itin prisižiūri savo sveikatą – sportuoja, o kai atšąla, atidaro maudynių sezoną. Grūdintis Viktorija pradėjo per karantiną, kai užsidarė sporto klubai, baseinai ir nebuvo kur pasipliuškenti. Karantinas baigėsi, o Viktorija vis dar maudosi.

„Daug fainiau negu duše, prie plytelių. Ir ežere nėra taip skausminga, daug gražiau ir maloniau. Kai tu darai tokius dalykus, įrodai sau dar kartą, kad esi galingesnis negu galvoji“, – šypsodamasi pasakojo dizainerė.

Nuo svetimų vyrų akių tik bikini pasipuošusią Viktoriją prie ežero visuomet saugo vyras Vitalijus.

„Nežinau, ar vienai būtų jauku. Su kompanija viską smagiau daryt negu vienai. Viena nuoga moteris miške – ne kažką“, – juokėsi Viktorija.

Lediniame vandenyje kaip ruonis jūroje jaučiasi sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė. Šaltas vanduo padeda paruošti organizmą prieš žiemos šalčius ir tada iš anksto apšalęs žmogus mažiau serga. Tokia logika Simonas įtikino ir šeimą. Prie šalto vandens jau pratinami ir sveikuolio pusantrų metų dvynukai. Jis sako, kad išdrįsti – sunkiausia.

„Yra vienas būdas, kuris geriausiai veikia. Dabar vanduo vėsta kiekvieną dieną vis labiau, tai galime kasdien maudytis ežere ir sulaukti to, kad vieną rytą ežeras jau bus užšalęs ir tu būsi prisijaukinęs tą vandenį“, – pasakojo jis.

Yra ir dar ekstremalesnių maudymosi būdų. Tai – gryno ledo vonia! Kikboksininkas Sergejus Maslobojevas teigia, kad ledo vonia turi ir stebuklingą poveikį – degina riebalus.

„Mokslininkai ištyrė ir įrodė, kad per savaitę reikia mažiausiai 11 minučių prabūti šaltyje tam, kad prasidėtų mitochondrijų gamyba, o mitochondrijos – rudasis riebalas, kuris padeda deginti baltąjį riebalą ir suteikia daugiau energijos, sveikatos, kelia imunitetą“, – aiškino S. Maslabojevas.

Visas pasakojimas apie grūdinimąsi – šį antradienio vakarą, 19.30 val., laidoje KK2 per LNK.

Taip elgdamiesi gyventojai visiškai nepaiso uostamiesčio savivaldybės specialistų įspėjimų dėl šiame vandenyje esančių cheminių medžiagų, nuo kurių gali pasireikšti alerginė reakcija.

Kartais šiuo vandeniu girdomi ir jame maudomi keturkojai, kojas plauna praeiviai. Buvo pastebėti ir fontanuose besiprausiantys benamiai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovai paaiškino, kad fontanai nėra pritaikyti maudymuisi, tam tikslui patariama rinktis kitas vietas, pavyzdžiui, jūrą.

"Fontanuose naudojamas chloras bei PH reguliatorius. Tai reikalinga siekiant, kad vanduo greitai neužsiterštų ir nebūtų gadinama fontanų įranga. Nors naudojamos medžiagos yra sertifikuotos, jų koncentracijos yra saugios bei atitinka higienos normas, jautresniems žmonėms visgi gali pasireikšti alerginės reakcijos, be to, fontanai nėra pritaikyti maudymuisi, jų vanduo nėra tikrinamas pagal maudykloms keliamus reikalavimus, tad Klaipėdos savivaldybė kviečia fontanais grožėtis, o maudymuisi rinktis kitas vietas, kurios yra tam pritaikytos", – nurodė specialistai.

Sveikatos specialistai tikino, kad fontanuose, kaip ir baseinuose, taip pat gali tykoti grybelis ar kitos odos ligos.

Tad žaisti ir gaivintis fontanų vandeniu nėra visai saugu.