-
Kodėl reikia susirūpinti, kai šąla rankos ir pėdos?
Jo patarimu, jei jūsų rankos ir pėdos, nepaisant visų šildymo pastangų ir priemonių, išlieka šaltos, reikėtų išsitirti feritino, baltymo, pernešančio geležį, kiekį kraujyje.
Laidoje „Klauskite daktaro“ jis papasakojo, dėl kokių priežasčių gali šalti rankos ir kojos bei kaip išvengti šio nemalonaus jausmo.
Antroji priežastis – cukrinis diabetas. Gydytojo teigimu, dėl šios ligos pakinta kraujagyslės – jų sienelės labai sustorėja. „Kuo ilgesnis ligos stažas, tuo labiau būna susiaurėjęs kraujagyslių spindis, prateka mažiau kraujo. Mes sakome, kad nukenčia kraujotaka, ypač pėdos“, – teigia gyd. A. Unikauskas.
Žmonėms, turintiems Reino sindromą, šąla galūnės, ypač rankos. Reino priepuolio metu pirštai pabąla, po to pamėlsta, o galiausiai parausta. Dažniausiai priepuolį sukelia žema aplinkos temperatūra, šaltas vanduo ar stresas. Tačiau pirminė priežastis gali slypėti giliau: tai rūkymas, kai kurios ligos, pavyzdžiui, sisteminiai susirgimai.
„Tai reiškia, kad liga „užkabina“ dvi organų sistemas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir pan. Gal kas nors yra girdėjęs pavadinimus: raudonoji vilkligė, sklerodermija, reumatoidinis artritas. Tais atvejais kraujagyslės taip pat pažeidžiamos ir kraujotaka nukenčia – žmonėms šąla galūnės“, – pasakoja A. Unikauskas.
Dar viena priežastis – lėta skydliaukės veikla, hipotirozė. „Tada viskas organizme vyksta lėtai. Medžiagų apykaita lėta, pats žmogus lėtas, depresuotas, oda stora, balsas storas. Jam šąla rankos ir kojos“, – teigia gydytojas.
Jo pasakojimu, kai kurie vaistai gali pasižymėti pašaliniu poveikiu, dėl kurio šąla rankos ir pėdos. „Pavyzdžiui, sakome, kad beta blokatorių grupėje yra labai populiarūs vaistai, kurie skiriami žmonėms su aukštu kraujospūdžiu, taip pat vaistai nuo migreninio galvos skausmo, kai kurie vaistai peršalimams gydyti arba kontraceptikai. Iškart noriu pasakyti, kad rankų šalimas nėra priežastis atsisakyti vaisto“, – teigia A. Unikauskas.
-
Mažakraujystė: kaip atpažinti simptomus? 2
Vis dėlto mažakraujystės simptomai dažnai painiojami su kitais negalavimais. Kai organizme trūksta geležies, jaučiami šie požymiai:
– sunku susikaupti, svaigsta galva;
– irzlumas, vangumas;
– nuolatinis nuovargis, nors miegate pakankamai;
– nuolat šalta;
– papilkėjusi, blyški oda;
– slenka plaukai ir lūžinėja nagai.
-
Nuolatinis nuovargis – rimtos ligos požymis 1
Pirma galima nuovargio priežastis yra mažakraujystė, kuri dažniausiai atsiranda dėl geležies trūkumo. Tai yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų. Eritrocitai yra gyvybiškai svarbūs organizmui, nes jį aprūpina deguonimi, todėl esame energingi ir gerai jaučiamės.
Mažakraujystės atveju dėl geležies stokos mums pradeda trūkti hemoglobino ir eritrocitų, dėl to – ir deguonies. Kadangi audiniai pradeda badauti, prasideda įvairūs negalavimai. Šiai diagnozei nustatyti yra būtinas kraujo tyrimas.Nuolatinis nuovargis taip pat gali reikšti, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla. Kai organizmui trūksta ar jame visai nėra skydliaukės gaminamų hormonų, sulėtėja medžiagų apykaitos procesai, todėl jaučiamas nuovargis. Diagnozei nustatyti būtina atlikti tyrimą, kurio metu nustatomas hormonų kiekis kraujyje.
Amžinas nuovargis gali perspėti ir apie kepenų ligas. Pažeistos kepenys nebegali suskaidyti iš virškinamojo trakto į kraują patekusių nuodingų medžiagų. Pavalgius maistas žarnyne suvirškinamas, naudingos medžiagos bei atliekos pasisavinamos ir patenka į žarnų venas. Venomis tas kraujas nunešamas į kepenis, kuriose kraujas išvalomas nuo toksinų ir kitų nuodingų medžiagų. Į kraujotaką patenka jau išvalytas kraujas. O pažeistos kepenys nebegali atlikti šios funkcijos.
Lėtinis nuovargis taip pat gali byloti apie širdies nepakankamumą. Esant širdies nepakankamumui, smegenys nepakankamai aprūpinamos krauju ir todėl jaučiamas nuovargis.
Jei atlikus tyrimus nenustatyta jokia liga, gali būti, kad žmogų kamuoja lėtinio nuovargio sindromas.
Plačiau apie šį sindromą ir nuovargį žiūrėkite laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
-
A. Unikauskas: silpnumas – ne tik nuovargio, bet ir mažakraujystės ženklas 1
Tačiau, pasak gydytojo Alvydo Unikausko, dažnai silpnumas iš tiesų gali reikšti anemiją, t. y., mažakraujystę, kai kraujyje trūksta hemoglobino.
A. Unikausko teigimu, viena iš anemijos priežasčių – arbata ir kava. „Arbatoje ir kavoje esančios medžiagos, ypač taninai, suriša geležį ir organizmas jos tiesiog nepasisavina. [...] Apskritai prieš pat valgį, valgio metu arba iškart po jo gerti nereikėtų – nesvarbu, ar tai vanduo, ar mineralinis, ar alus, ar arbata, ar kava.
Atsigerti reikia, bet darykite tai likus bent jau pusvalandžiui ar valandai iki valgio ir praėjus bent jau valandai po valgio, nes antraip geležies iš maisto nepasisavinsite“, – tvirtina A. Unikauskas.
Kita mažakraujystės priežastis – vitamino B12 trūkumas. „Teko bendrauti su žmonėmis, kurie sako – lipu laiptais ir į trečią aukštą neužlipu. Sako – ne, aš neuždūstu, man kojos nelaiko. Taigi trūksta vitamino B12“, – teigia gydytojas.
Kas dar gali sukelti mažakraujystę ir kokie kiti jos simptomai – žiūrėkite laidos „Klauskite daktaro“ ištraukoje.